2022-01-19 Nr. AB-1587-3-62-3-01166-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-1031-520/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01166-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. L. skunde prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, (toliau – ir atsakovas) 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis buvo nuteistas laisvės apribojimo bausme būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., bausmę atliekant (duomenys neskelbtini). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovo atstovas, Kauno AVPK) pareigūnai nuo 2018 m. kovo 27 d. iki 2018 m. liepos 20 d. kas naktį sistemingai tikrino pareiškėją, trukdydami jam ir jo šeimai, kurioje yra trys vaikai, iš kurių vienas yra neįgalus, ilsėtis. Jei kažkurią naktį ar kelias naktis patikrinimas neįvykdavo, kitą naktį policijos pareigūnai apsilankydavo du kartus. Duomenų, kad pareiškėjas pažeistų teismo įpareigojimą, nebuvo, todėl nebuvo ir būtinybės tikrinti pareiškėją kas naktį ir po kelis kartus. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad pareigūnai, vykdydami savo funkcijas, privalo vadovautis pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, prievartos naudojimo tik būtinais atvejais ir jos panaudojimo proporcingumo principais, tačiau šių principų nebuvo paisoma. Atsakovas negerbė pareiškėjo privataus ir šeimos gyvenimo.

3. Pareiškėjas nurodė, kad jis 2018 m. balandžio 15 d. su skundu kreipėsi į Kauno AVPK ir nurodė teisinius argumentus, tačiau atsakovo nebuvo suprastas. Atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą (toliau – ir VAĮ), nenurodė apskundimo tvarkos, nesivadovavo tarptautinėmis sutartimis ir visiškai ignoravo skundo argumentus bei pareiškėjo nurodytas aplinkybes, tuo buvo pažeista pareiškėjo teisė į gerą administravimą ir tinkamą skundų nagrinėjimą. 2018 m. balandžio 11 d. su prašymu pareiškėjas dar kartą kreipėsi į Kauno AVPK, prašydamas suteikti informaciją, susijusią su policijos pareigūnų apsilankymais jo namuose nakties metu, tačiau išsamus bei pagrįstas atsakymas jam taip pat nebuvo pateiktas.

4. Pareiškėjas teigė, kad dėl neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų jis buvo pažemintas, patyrė baimę, nerimą, įtampą, nepatogumų, neturėjo privatumo, jam ir jo šeimai buvo trukdoma ilsėtis dėl perteklinės kontrolės, neproporcingų kasnaktinių patikrinimų. Kadangi niekas, išskyrus Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių (toliau – ir Seimo kontrolierius), tinkamai neišnagrinėjo pareiškėjo skundų (kreipimosi), todėl tai labai pakirto pareiškėjo pasitikėjimą Lietuvos valstybe.

5. Pareiškėjas vadovavosi Vaiko teisių konvencija, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija), Policijos įstatymu ir kitais teisės aktais, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) jurisprudencija. Pareiškėjas pažymėjo, kad neteisėti atsakovo veiksmai buvo konstatuoti Seimo kontrolieriaus 2020 m. balandžio 9 d. pažymoje Nr. 4D-2018/1-864 (toliau – ir Seimo kontrolieriaus pažyma), todėl jų įrodinėti nereikia.

6. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kauno AVPK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas skundo argumentus grindžia Seimo kontrolieriaus pažymoje nustatytomis aplinkybėmis, tačiau šioje pažymoje nustatytos faktinės aplinkybės teismui neturi prejudicinės galios. Seimo kontrolieriaus pažymoje neatsižvelgta į Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartį, kuria pagal Kauno apygardos probacijos tarnybos teikimą dėl nuosprendžių vykdymo tvarkos nustatymo (teisminio proceso Nr. 1-01-1-21642-2017-8) pareiškėjui paskirtos bausmės buvo subendrintos ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 10 mėnesių su įpareigojimu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. Remiantis Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) 2018 m. birželio 22 d. raštu Nr. J4-1061, pareiškėjui paskirtos bausmės pabaiga – 2019 m. balandžio 21 d., t. y. priešingai nei skunde teigia pareiškėjas, jo laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. tęsėsi ilgiau nei iki 2018 m. birželio 23 d.

8. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad, vadovaujantis Policijos įstatymo 23 straipsnio 3 punktu, pareigūnas, įgyvendindamas nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, turi teisę bet kuriuo paros metu įeiti į nuteisto asmens ar asmens, kuriam paskirta kardomoji priemonė – namų areštas, ar asmens, kuriam taikomos prevencinio poveikio priemonės pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, gyvenamąsias patalpas, kai tai yra susiję su teismo priimto nuosprendžio ar paskirto įpareigojimo vykdymu, tikrinti ten esančių asmenų dokumentus, taip pat kviesti ir (ar) pristatyti jį į policiją, kontroliuoti, kaip jis laikosi įstatymų ir (ar) teismo nustatytų apribojimų. 2018 m. kovo mėnesį pareiškėjas buvo tikrintas 3 kartus, balandžio mėnesį – 20 kartų, gegužės mėnesį – 16 kartų, liepos mėnesį – 7 kartus, t. y. pareiškėjo argumentas, kad jis buvo tikrinamas beveik kiekvieną dieną, yra nepagrįstas. Pareiškėjas buvo tikrinamas ne probacijos tikslais, o tikrinant laisvės apribojimo bausmės režimo laikymąsi, kas laikytina griežtesne poveikio priemone nei probacija. Pareiškėjo tikrinimas nepažeidė teisės aktų reikalavimų, nebuvo neproporcingai griežtas. Vykdant laisvės apribojimo bausmę, pareiškėjas nebuvo atskirtas nuo vaikų. Vadovaujantis vien abstrakčiais argumentais apie vaikų interesus, ribojant laisvės apribojimo bausmės vykdymo kontrolę, būtų sudarytos nepagrįstos privilegijos vaikų turintiems nuteistiesiems, galinčios nulemti, kad ši bausmės forma taptų formalia ir neveiksminga, faktiškai nuteistasis būtų atleistas nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo.

9. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjo argumentai, kad jo skundas buvo išnagrinėtas netinkamai, yra nepagrįsti. Į pareiškėjo prašymą suteikti informaciją Kauno AVPK atsakė išsamiai. Kauno AVPK inicijavo aplinkybių patikslinimą dėl policijos pareigūnų veiksmų ir apie patikrinimo rezultatus pareiškėjas buvo informuotas Kauno AVPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriaus 2018 m. gegužės 29 d. raštu.

10. Atsakovo atstovo taip pat nurodė, jog pareiškėjo skunde nėra pateikta duomenų, patvirtinančių jo patirtą neturtinę žalą, tik abstrakčiai nurodyta, kad jis patyrė nepatogumų. Pareiškėjo nurodyti nepatogumai dėl tikrinimų yra susiję tik su jam paskirta laisvės apribojimo bausme ir neviršija tokiai bausmei būdingo nepatogumų laipsnio. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės ir Seimo kontrolieriaus nustatyti neatitikimai viešąjį administravimą reglamentuojantiems teisės aktams nelaikytini pakankamai intensyviu pareiškėjo teisių pažeidimu, galinčiu būti pagrindu pripažinti itin reikšmingus dvasinius išgyvenimus, sukeliančius neturtinę žalą.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. sausio 7 d. sprendimu pareiškėjo A. L. skundą atmetė.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas jo patirtą neturtinę žalą grindžia Kauno AVPK pareigūnų veiksmais nuo 2018 m. kovo 27 d. iki 2018 m. liepos 20 d. tikrinant, kaip jis laikosi Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1512-667/2017 paskirto įpareigojimo būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., taip pat tinkamai neišnagrinėjus pareiškėjo kreipimosi (skundo ir prašymo) dėl policijos pareigūnų veiksmų.

13. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1512-667/2017 pareiškėjas buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį ir jam paskirtas laisvės apribojimas 4 mėnesiams, laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu įpareigojant pareiškėją nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuteistojo atvykimo į probacijos tarnybą ir pradėjimo vykdyti bausmę. Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinis baudžiamojoje byloje buvo atmestas. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. birželio 4 d. nutartimi, atsižvelgiant į Probacijos tarnybos teikimą, dėl nuosprendžių vykdymo tvarkos nustatymo (teikimo Nr. T-l274-737/2018, teisminio proceso Nr. 1-01-1-21642-2017-8) pareiškėjui anksčiau paskirtos bausmės buvo subendrintos ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 10 mėnesių, įpareigojant pareiškėją nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi. Remiantis Probacijos tarnybos 2018 m. birželio 22 d. raštu Nr. J4-1061 Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. birželio 4 d. nutartimi pareiškėjui anksčiau paskirtas bausmes subendrinus, galutinė bausmės pabaiga – 2019 m. balandžio 21 d. Pareiškėjui paskirtos laisvės apribojimo bausmės su įpareigojimu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose vykdymas tęsėsi ne iki 2018 m. birželio 23 d., kaip pareiškėjas nurodo skunde, bet iki 2019 m. balandžio 21 d.

14. Įvertinęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 19 straipsnio 1, 2 dalių, 48 straipsnio 1, 2 dalių, Policijos įstatymo 23 straipsnio 3 punkto nuostatas, teismas pažymėjo, kad pagal minėtą reglamentavimą Kauno AVPK policijos pareigūnai turėjo pareigą kontroliuoti, kaip pareiškėjas laikosi teismo nustatyto įpareigojimo būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., o šie patikrinimai galėjo būti atliekami bet kuriuo paros metu. Iš Kauno AVPK pateiktų tikrinimų lapų teismas nustatė, kad nuo 2018 m. kovo 27 d. iki 2018 m. liepos 20 d. pareiškėjas buvo tikrintas 46 kartus: 2018 m. kovo mėnesį – 3 kartus, balandžio mėnesį – 20 kartų, gegužės mėnesį – 16 kartų, liepos mėnesį – 7 kartus.

15. Teismas konstatavo, kad nenustatyta, jog pareiškėjas buvo tikrinamas kiekvieną dieną. Teismas pažymėjo, jog byloje nenustatyta, kad atlikdami patikrinimus pareigūnai būtų siekę pareiškėją specialiai trukdyti, jam kenkti. Be to, patikrinimų laikas (nakties metu) yra susijęs su teismo paskirto įpareigojimo (būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.) vykdymo esme, bet ne su, kaip skunde nurodė pareiškėjas, atsakovo siekiu trikdyti pareiškėjo ir jo šeimos poilsį. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde remiasi Seimo kontrolieriaus pažymoje nustatytomis aplinkybėmis, tačiau minėtoje pažymoje nebuvo įvertintos aplinkybės, jog Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. birželio 4 d. nutartimi, atsižvelgiant į Probacijos tarnybos teikimą, dėl nuosprendžių vykdymo tvarkos nustatymo, pareiškėjui anksčiau paskirtos bausmės buvo subendrintos ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 10 mėnesių, įpareigojant pareiškėją nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose.

16. Įvertinęs pareiškėjo 2018 m. balandžio 5 d. skundo (prašymo) ir Kauno AVPK 2018 m. balandžio 13 d. rašto Nr. 20-S-27287 turinį, teismas sprendė, kad iš esmės į pareiškėjo prašymą nurodyti, kas priėmė sprendimą atlikti pareiškėjo patikrinimus naktimis, kokiu pagrindu pareiškėjas buvo tikrinamas, buvo išsamiai ir suprantamai atsakyta, nurodant, kad pareiškėjo patikrinimai vykdomi, remiantis Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu (galutinė Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis). Teismas vertino, kad atsakovas sprendime aiškiai nurodė, kad pagal Policijos įstatymo 23 straipsnio 3 dalį, policijos pareigūnai atlieka patikrinimus, kai tai susiję su teismo nuosprendyje nustatytų apribojimų vykdymu.

17. Įvertinęs pareiškėjo 2018 m. balandžio 11 d. prašymo ir Kauno AVPK 2018 m. balandžio 13 d. rašto Nr. 20-S-27287 turinį, teismas darė išvadą, kad į pareiškėjo prašymą pateikti informaciją apie laikotarpį, nuo kada iki kada pareiškėjas turėjo būti tikrinamas, nuo kada pareiškėjo patikrinimai buvo atliekami, kokie pareigūnai atliko patikrinimus ir ar buvo nustatyti teismo įpareigojimo pažeidimai, Kauno AVPK 2018 m. balandžio 13 d. rašte Nr. 20-S-27287 nebuvo aiškiai atsakyta. Atsakovo atsakyme taip pat nenurodytos prašomos informacijos nesuteikimo priežastys, pareiškėjui pateikto atsakymo apskundimo tvarka. Teismas pažymėjo, kad iš bylos duomenų taip pat nustatyta, jog pareiškėjas Kauno apygardos prokuratūrai 2018 m. gegužės 3 d. pateikė skundą, kurio dalis dėl pareiškėjo 2018 m. balandžio 5 d. ir 2018 m. balandžio 11 d. prašymuose išdėstytų aplinkybių buvo persiųsta nagrinėti Kauno AVPK. Kauno AVPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyrius 2018 m. gegužės 29 d. rašte Nr. 20-S-37036 (1.16E) iš esmės pakartojo Kauno AVPK 2018 m. balandžio 13 d. rašte nurodytus argumentus. Kauno AVPK 2018 m. gegužės 29 d. raštu Nr. 20-S-37036 (1.16E) savo atsakymo į pareiškėjo 2018 m. balandžio 11 d. prašymą nepapildė, t. y. individualaus administracinio akto trūkumų neištaisė. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad atsakovo atsakymas į pareiškėjo 2018 m. balandžio 11 d. prašymą yra nepakankamai motyvuotas, jame nepateikiama individuali argumentacija, prašomos suteikti informacijos nesuteikimo priežastys, taip pat nenurodyta akto apskundimo tvarka, todėl jis neatitinka esminių VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimų.

18. Teismas sprendė, jog pareiškėjas skunde abstrakčiai nurodė, kad dėl neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų jis patyrė nepatogumų, išgyvenimų ir pan., byloje nėra konkrečių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl byloje konstatuotų neteisėtų veiksmų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio. Teismas pažymėjo, kad byloje nenustatyta, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pavyzdžiui, išgyvenimai ar sukrėtimai, kurie būtų darę įtaką tolimesniam jo gyvenimui). Byloje taip pat nėra duomenų ir apie tai, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pareiškėją žeminti, diskriminuoti ar specialiai siekęs jam pakenkti.

19. Įvertinęs nustatytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – neturtinės žalos atsiradimo fakto, o nenustačius žalos atsiradimo fakto, valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.

III. 20. Pareiškėjas A. L. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 7 d. sprendimą ir priteisti jam iš atsakovo 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, kurie nurodyti skunde ir įrodyti bei pripažinti Seimo kontrolieriaus pažymoje.

21. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas pažeidė jo teisę gauti informaciją, gero administravimo principą. Tą pripažino ir Seimo kontrolierius pažymoje. Gavęs minėtą pažymą, pareiškėjas kreipėsi į teismą, tačiau teisėjas A. G. atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas jau tada patyrė pažeminimą ir nepatogumų, kuriuos sukėlė būtent šis teisėjas, nes jis netinkamai sprendė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino neteisėtą 2020 m. gegužės 12 d. nutartį (administracinė byla Nr. AS-459-442/2020). Tačiau tas pats teisėjas nenusišalino nuo administracinės bylos Nr. 11-370-644/2021 nagrinėjimo ir 2021 m. sausio 7 d. priėmė sprendimą, kuriuo netenkino pareiškėjo skundo ir pasisakė, kad jis, kaip teisėjas, neprivalo išsamiai atsakyti į visus klausimus, nors Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalis būtent ir numato, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus.

22. Pareiškėjo teigimu, Seimo kontrolierius pažymoje teisėtai konstatavo, jog „Svarbu pažymėti, kad probacija turi būti orientuota į ilgalaikį poveikį ir pozityvių elgesio modelių skatinimą, kurio rezultatai bus juntami ir pasibaigus probacijai, o ne tik į lankymąsi probuojamojo namuose, kuris pats savaime vertintinas kaip kišimasis į privačią asmenų erdvę – ne vien tik į pačių probuojamųjų, bet ir į kartu gyvenančių asmenų.“ Pareiškėjas neturi duomenų, kad minėta išvada būtų nuginčyta, o tai reiškia, jog ji yra teisinga. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Seimo kontrolierius tinkamai konstatavo VAĮ pažeidimus: „Kauno AVPK 2018 m. balandžio 13 d. raštas Nr. 20-S-27287(1.16) ir 2018 m. gegužės 29 d. raštas Nr. 20-S-37036(1.16E) bei PD 2018 m. liepos 4 d. raštas Nr. 5-S-6319 buvo pateikti nesilaikant VAĮ nuostatų, reglamentuojančių administracinę procedūrą, o raštuose nenurodžius ir apskundimo tvarkos buvo pažeisti VAI 8 straipsnyje nustatyti reikalavimai ir gero viešojo administravimo principas.“ Teismas sprendime visiškai nevertino šių neteisėtų atsakovo veiksmų, tuo buvo pažeisti ABTĮ 3 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio reikalavimai.

23. Pareiškėjas cituoja tarptautinius teisės aktus ir teigia, kad atsakovas nepagrįstai suvaržė pareiškėjo teisę gauti informaciją, pažeidė pareiškėjo teises, todėl jo aktai yra neteisėti (CK 6.271 str. 3 d.). Tačiau teismas sprendime visiškai apie tai nepasisakė, ignoravo pareiškėjo teises dėl informacijos gavimo.

24. Pareiškėjo teigimu, teismo teiginys, kad pareiškėjui buvo paskirta bausmė net iki 2019 m. balandžio 21 d., yra nepagrįstas. Tokios bausmės pareiškėjas niekada neatliko, tai būtų teismo piktnaudžiavimas paskirti tokią bausmę. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis lankėsi iki 2019 m. balandžio 21 d. ir kad tam buvo būtinybė. Pareiškėjas pažymi, kad po skundo Seimo kontrolieriui pastarieji iš karto nustojo intensyviai lankytis pas pareiškėją ir trukdyti jo vaikų miegą bei ramybę. Nei atsakovas, nei teismas sprendime nepagrindė tokį neproporcingą pareiškėjo šeimos trukdymą ir visiškai nemotyvavo tokio pareigūnų lankymosi pagrįstumo.

25. Pareiškėjas akcentuoja, kad dėl nurodytų aplinkybių jis patyrė nepatogumų, pažeminimą, kuriuos įvertino 10 000 Eur suma, tačiau teismas atmetė visus pareiškėjo reikalavimus, kas nėra teisėta, kai atsakovo veiksmus pripažino neteisėtais net Seimo kontrolierius.

26. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kauno AVPK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

27. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareigūnų lankymosi pas pareiškėją pagrįstumą teismas sprendime įvertino detaliai. Priešingai nei nurodo pareiškėjas, teismas įvertino pareiškėjo argumentus dėl Kauno AVPK atsakymo atitikimo VAĮ 8 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, konstatuodamas, kad Kauno AVPK 2018 m. balandžio 13 d. raštas Nr. 20-S-27287 ir 2018 m. gegužės 29 d. raštas Nr. 20-S-37036 (1.16) buvo su trūkumais, įskaitant ir tai, kad nebuvo nurodyta apskundimo tvarka. Teismas vadovavosi teismų praktika ir vertino ne tik Kauno AVPK padarytus procedūrinius pažeidimus, tačiau ir kitas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas, be kita ko, patirtą neturtinę žalą. Vien tai, kad minėtų pažeidimų teismas nepripažino pagrindu priteisti neturtinę žalą, konstatuodamas, kad ji nėra įrodyta, neleidžia teigti, kad šie pažeidimai buvo ignoruoti.

28. Atsakovo atstovas pažymi, kad tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde pareiškėjas vadovavosi tarptautiniais teisės aktais, kuriais nustatyta teisė į saviraiškos laisvę, teisė gauti informaciją. Tačiau pareiškėjas nepaaiškino, kaip buvo suvaržoma jo teisė į saviraiškos laisvę. Pareiškėjas atsakovo atstovo prašė pateikti sąrašą pareigūnų (vardus, pavardes, pareigas), kurie tikrino pareiškėją nuo pat pradžių. Tačiau nei prašyme Jonavos rajono policijos komisariatui, nei skunde pareiškėjas nenurodė, ką ketina daryti su šiais duomenimis, nors neturtinę žalą pareiškėjas kildina būtent iš tokių duomenų negavimo, t. y. iš pareiškėjo argumentų nėra aišku, kokius praradimus (neturtinę žalą) jis patyrė, negavęs detalaus jį tikrinusių pareigūnų sąrašo. Todėl pareiškėjo argumentai dėl žalos, atsiradusios negavus minėtos informacijos, laikytini formaliais.

29. Dėl pareiškėjo keliamų abejonių teismo objektyvumu atsakovo atstovas pažymi, kad teisėjo priimtos nutarties panaikinimas nėra preziumuojamas kaip pagrindas nusišalinti ar įtarti teisėjo nešališkumą. Susipažinęs su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-459-442/2020, kurioje buvo konstatuotas netinkamas bylų rūšinio teismingumo taisyklių taikymas, teisėjas šiuos trūkumus pašalino ir priėmė pareiškėjo skundą. Teismo sprendimas yra pagrįstas, priimtas detaliai išnagrinėjus visas reikšmingas aplinkybes, vadovaujantis teismų praktika, įvertinus visas civilinės atsakomybės sąlygas. Teismas taip pat nustatė Kauno AVPK padarytus VAĮ pažeidimus, todėl nėra pagrindo abejoti, kad, nagrinėdamas bylą, teismas buvo objektyvus ir nešališkas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Bylos dalykas – 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pareiškėjui A. L. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno AVPK, pagal CK 6.271 straipsnį dėl Kauno AVPK pareigūnų atliktų neteisėtų veiksmų nuo 2018 m. kovo 27 d. iki 2018 m. liepos 20 d., tikrinant, kaip pareiškėjas laikosi Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1512-667/2017 paskirto įpareigojimo būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., taip pat tinkamai neišnagrinėjus pareiškėjo kreipimosi (2018 m. balandžio 15 d. skundo ir 2018 m. balandžio 11 d. prašymo) dėl policijos pareigūnų veiksmų.

31. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad pareiškėjas neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų (Kauno AVPK neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo atsakymas (2018 m. balandžio 13 d. raštas Nr. 20-S-27287) į pareiškėjo 2018 m. balandžio 11 d. prašymą yra nepakankamai motyvuotas, jame nepateikiama individuali argumentacija, prašomos suteikti informacijos nesuteikimo priežastys, taip pat nenurodyta akto apskundimo tvarka, todėl jis neatitinka esminių Viešojo administravimo įstatymo (byloje taikoma redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimų, tačiau sprendė, kad pareiškėjas šiuo aspektu neįrodė neturtinės žalos atsiradimo fakto. Dėl kitų pareiškėjo nurodytų aplinkybių (2018 m. balandžio 5 d. skundo (prašymo) tinkamo neišnagrinėjimo, neproporcingų Kauno AVPK pareigūnų veiksmų, pareiškėją tikrinant naktimis nuo 2018 m. kovo 27 d. iki 2018 m. liepos 20 d.) teismas nenustatė neteisėtų atsakovo veiksmų.

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jo skundas turėjo būti tenkinamas, nurodo, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui grąžinus iš naujo nagrinėti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, teisėjas nenusišalino nuo administracinės bylos nagrinėjimo, priimdamas sprendimą, neišsprendė visų ginčytinų klausimų, netinkamai vertino pareiškėjo nurodytas ir Seimo kontrolieriaus pažymoje nustatytas aplinkybes, nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrindė neproporcingo pareiškėjo šeimos trukdymo ir visiškai nemotyvavo tokio pareigūnų lankymosi pagrįstumo.

33. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai; teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 140 str. 2 d.).

34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog bylą nagrinėjęs teisėjas buvo šališkas, t. y. bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nurodytas ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punkte.

35. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teisėjas, teismo posėdžių sekretorius, specialistas, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi nedelsdami nusišalinti arba būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių šių asmenų nešališkumu.

36. ABTĮ nuostatų dėl nušalinimo (nusišalinimo) taikymas glaudžiai susijęs su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies taikymu, dėl kurio išsamiai yra pasisakęs Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), kuris ne kartą yra išaiškinęs, kad sąvoka „nešališkumas“ turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. teisėjams draudžiama turėti išankstinį asmeninį nusistatymą ar būti tendencingiems. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Ir antra, teismas turi būti objektyviai nešališkas, t. y. teismas turi suteikti pakankamas garantijas, kurios pašalintų bet kokias pagrįstas abejones dėl teismo nešališkumo (pvz., 2005 m. gegužės 1 d. sprendimas byloje Indra prieš Slovakiją).

37. Pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). EŽTT jurisprudencijoje suformuluota nuostata, jog vertinant teisėjui, nagrinėjančiam bylą, pareikštą nušalinimą, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo (pvz., 2007 m. vasario 27 d. sprendimas byloje Neštak prieš Slovakiją; 2009 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Poppe prieš Nyderlandus). Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (EŽTT 1998 m. gegužės 20 d. sprendimas byloje Gautrin ir kiti prieš Prancūziją). Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (EŽTT 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas byloje Ferrantelli ir Santangelo prieš Italiją).

38. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas.

39. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog byloje nėra pateikti jokie įrodymai, kad šią bylą nagrinėjęs teisėjas buvo šališkas, turėjo asmeninį suinteresuotumą ar išankstinį asmeninį nusistatymą prieš pareiškėją, buvo tendencingas, t. y. jog skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą priėmė šališkas teisėjas (neteisėtos sudėties teismas), ir todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas. Be to, pareiškėjas nesinaudojo nušalinimo institutu ir neteikė nušalinimo teisėjui po to, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi panaikino Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartį ir perdavė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams nagrinėti iš naujo.

40. Pažymėtina ir tai, kad pagal ABTĮ 43 straipsnio 5 dalį, teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant administracinę bylą ir priimant joje sprendimą (nutartį) išsprendžiant bylą iš esmės (išskyrus nutartis, priimtas sprendžiant skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimą), negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą nei apeliacinės instancijos teisme, nei pakartotinai ją nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taigi nagrinėjamu atveju bylą galėjo nagrinėti tas pats teisėjas, kuris ir buvo priėmęs nutartį atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, kurią panaikino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

41. Kaip jau minėta, pareiškėjas šioje byloje pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, patirtos dėl Kauno AVPK pareigūnų neteisėtų veiksmų nuo 2018 m. kovo 27 d. iki 2018 m. liepos 20 d., tikrinant, kaip pareiškėjas laikosi Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1512-667/2017 paskirto įpareigojimo būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., taip pat tinkamai neišnagrinėjus pareiškėjo kreipimosi (2018 m. balandžio 15 d. skundo ir 2018 m. balandžio 11 d. prašymo) dėl policijos pareigūnų veiksmų, atlyginimo.

42. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 str.), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 str.).

43. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.).

44. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais.

45. Pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.).

Dėl Kauno AVPK veiksmų, pateikiant pareiškėjui atsakymą į jo 2018 m. balandžio 5 d. skundą ir 2018 m. balandžio 11 d. prašymą

46. Pareiškėjas skunde nurodė, jog jis kreipėsi su 2018 m. balandžio 15 d. skundu (pagal bylos duomenis 2018 m. balandžio 5 d. skundas) ir 2018 m. balandžio 11 d. prašymu suteikti informaciją, tačiau iš atsakovo taip ir negavo išsamaus ir pagrįsto sprendimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs 2018 m. balandžio 5 d. skundo (prašymo) ir Kauno AVPK 2018 m. balandžio 13 d. rašto Nr. 20-S-27287 turinį, sprendė, kad iš esmės į pareiškėjo prašymą nurodyti, kas priėmė sprendimą atlikti pareiškėjo patikrinimus naktimis, kokiu pagrindu pareiškėjas buvo tikrinamas, buvo atsakyta išsamiai ir suprantamai. Įvertinęs pareiškėjo 2018 m. balandžio 11 d. prašymo ir Kauno AVPK 2018 m. balandžio 13 d. rašto Nr. 20-S-27287 turinį, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo atsakymas į pareiškėjo 2018 m. balandžio 11 d. prašymą neatitinka esminių Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad ir Kauno AVPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyrius 2018 m. gegužės 29 d. rašte Nr. 20-S-37036 (1.16E), pareiškėjui pateikdamas atsakymą į 2018 m. balandžio 11 d. prašymą, minėto individualaus administracinio akto trūkumų neištaisė. Tačiau pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos atsiradimo fakto. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovo neteisėti veiksmai pripažinti Seimo kontrolieriaus pažymoje, tačiau pirmosios instancijos teismas neįvertino šių aplinkybių.

47. Kaip matyti iš Seimo kontrolieriaus pažymos, joje pripažinta pagrįsta pareiškėjo skundo dalis dėl Kauno AVPK pareigūnų veiksmų (neveikimo), netinkamai nagrinėjant pareiškėjo kreipimąsi. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taip pat pripažino, kad atsakovo atstovo atsakymas (Kauno AVPK 2018 m. balandžio 13 d. raštas Nr. 20-S-27287) į pareiškėjo 2018 m. balandžio 11 d. prašymą yra nemotyvuotas. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes ar nurodė kitokius motyvus nei pareiškėjas grindė savo skundą, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

48. Seimo kontrolieriaus pažymoje (24.2 p.) nurodyta, kad Kauno AVPK 2018 m. balandžio 13 d. rašte Nr. 20-S-27287 ir Kauno AVPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriaus 2018 m. gegužės 29 d. rašte Nr. 20-S-37036 (1.16E) neišaiškinta jų apskundimo tvarka. Tačiau pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame skunde konkrečiai nenurodė, kokius nepatogumus jis patyrė dėl šių raštų trūkumų. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas siekė šiuos raštus nuginčyti ir būtent apskundimo tvarkos nebuvimas sukliudė tai padaryti.

49. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad dėl netinkamai pateiktų Kauno AVPK atsakymų jis patyrė nepatogumų, tačiau nedetalizavo, kaip šie nepatogumai pablogino jo gyvenimo kokybę bei kaip iš atsakovo negauti prašomi duomenys lėmė neturtinės žalos pareiškėjui atsiradimą. Įvertinus nustatytų pažeidimų pobūdį ir pareiškėjo nurodytas kilusias pasekmes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos atsiradimo fakto, kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų.

50. Šiuo aspektu pažymėtina, kad neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda ir yra atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6. 250 str. 1 d.). Siekiant jos (neturtinės žalos) atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; kt.).

51. Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato būtinybę ne tik užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situaciją, jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi, esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013; kt.)

52. Atkreiptinas dėmesys, kad EŽTT ir Lietuvos teismai ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; kt.).

53. Kreipimasis į viešojo administravimo subjektus su skundais ir / ar prašymais asmenims paprastai sukelia tam tikrus nepatogumus, tačiau tai yra natūrali galbūt pažeistų teisių gynimo, naudojantis administracine procedūra, pasekmė. Tai, kad asmuo siekia ginti savo galbūt pažeistas teises ir jas gina, naudodamasis administracine procedūra, savaime nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad jis patiria neturtinę žalą. Neturtinės žalos atsiradimui pagrįsti tokiu atveju reikalingi papildomi įrodymai dėl sukelto streso, rūpesčių pasekmių, prarastų tam tikrų galimybių ir pan., kurie pagrįstų, kad asmuo, kuris kreipėsi gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.

54. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė, jog jis patyrė neturtinę žalą, kuri jam turi būti atlyginta pinigais, dėl to, kad jam buvo pateiktas atsakymas su trūkumais, nes nustatyti nepatogumai nėra tokio lygmens, kad juos būtų galima įvertinti kaip pakankamai reikšmingus lyginant su eiliniais.

55. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pareiškėjui nepriteistas neturtinės žalos atlyginimas dėl Kauno AVPK veiksmų, pateikiant pareiškėjui atsakymą į jo 2018 m. balandžio 5 d. skundą ir 2018 m. balandžio 11 d. prašymą, yra pagrįsta ir teisėta.

Dėl Kauno AVPK pareigūnų veiksmų, tikrinant pareiškėją, kaip jis laikosi nuosprendžiu paskirto įpareigojimo būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

56. Pareiškėjas skunde teigė, kad Kauno AVPK pareigūnai nuo 2018 m. kovo 27 d. iki 2018 m. liepos 20 d. kas naktį sistemingai jį tikrino, trukdydami jam ir jo šeimai, kurioje yra trys vaikai, iš kurių vienas yra neįgalus, ilsėtis be jokio būtinumo. Dėl tokios perteklinės kontrolės ir neproporcingų patikrinimų pareiškėjas jautėsi pažemintas, patyrė baimę, nerimą, įtampą, nepatogumų, neturėjo privatumo. Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu nenustatė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, įvertinęs BVK 19 straipsnio 1, 2 dalių, 48 straipsnio 1, 2 dalių, Policijos įstatymo 23 straipsnio 3 punkto nuostatas ir padaręs išvadą, kad pagal minėtą teisinį reglamentavimą Kauno AVPK policijos pareigūnai turėjo pareigą kontroliuoti, kaip pareiškėjas laikosi teismo nustatyto įpareigojimo būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., o šie patikrinimai galėjo būti atliekami bet kuriuo paros metu.

57. Bylos duomenys (Kauno AVPK Jonavos rajono policijos komisariato tikrinimų lapai, b. l. 78–80) patvirtina, kad nuo 2018 m. kovo 27 d. iki 2018 m. liepos 20 d. pareiškėjas Kauno AVPK pareigūnų buvo tikrintas 46 kartus: 2018 kovo mėnesį – 3 kartus, balandžio mėnesį – 20 kartų, gegužės mėnesį – 16 kartų, liepos mėnesį – 7 kartus. Iš minėtų duomenų matyti, kad daugiausiai pareiškėją pareigūnai tikrindavo nuo 22:00 val. iki 00:00 val., tačiau pasitaikė ir atvejų, kuomet pareigūnai tikrino pareiškėją nuo 2:00 val. iki 3:00 val. (2018 m. balandžio 3 d. – 02:35 val., 2018 m. balandžio 7 d. 02:00 val., 2018 m. balandžio 8 d. 02:21 val., 2018 m. gegužės 22 d. – 02:42 val. (neatidarė durų), 2018 m. liepos 17 d. – 02:30 val., 2018 m. liepos 20 d. – 02:11 val.).

58. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1512-667/2017 pareiškėjui paskirtas įpareigojimas būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. birželio 4 d. nutartimi (teikimo Nr. T-l274-737/2018, teisminio proceso Nr. 1-01-1-21642-2017-8) pareiškėjui anksčiau paskirtos bausmės buvo subendrintos ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 10 mėnesių, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi. Remdamasis Probacijos tarnybos 2018 m. birželio 22 d. rašte Nr. J4-1061 pateikta informacija, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. birželio 4 d. nutartimi pareiškėjui anksčiau paskirtas bausmes subendrinus, galutinė bausmės pabaiga – 2019 m. balandžio 21 d. Nustatydamas šias aplinkybės, pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis ir bylos rašytine medžiaga, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, jog pareiškėjui buvo paskirta bausmė net iki 2019 m. balandžio 21 d., yra nepagrįsti. Be to, šie pareiškėjo argumentai neturi esminės reikšmės nagrinėjamam ginčui, nes pareiškėjas skunde patirtą neturtinę žalą kildino iš Kauno AVPK pareigūnų veiksmų jį tikrinant nuo 2018 m. kovo 27 d. iki 2018 m. liepos 20 d., o ne iki 2019 m. balandžio 21 d.

59. Policijos veiklos principai įtvirtinti Policijos įstatymo 4 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad policijos veikla grindžiama profesinės etikos, pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, visuomenės moralės, teisėtumo, politinio neutralumo, veiklos viešumo ir konfidencialumo derinimo, tarnybinio pavaldumo, subsidiarumo, taip pat prievartos naudojimo tik būtinais atvejais ir jos panaudojimo proporcingumo principais.

60. Policijos įstatymo 23 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad pareigūnas, įgyvendindamas nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, turi teisę bet kuriuo paros metu įeiti į nuteisto asmens ar asmens, kuriam paskirta kardomoji priemonė – namų areštas, ar asmens, kuriam taikomos prevencinio poveikio priemonės pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, gyvenamąsias patalpas, kai tai yra susiję su teismo priimto nuosprendžio ar paskirto įpareigojimo vykdymu, tikrinti ten esančių asmenų dokumentus, taip pat kviesti ir (ar) pristatyti jį į policiją, kontroliuoti, kaip jis laikosi įstatymų ir (ar) teismo nustatytų apribojimų.

61. Nagrinėjant pareiškėjo argumentus, jog minėta pareigūnų kontrolė (patikrinimai) buvo perteklinė ir neproporcinga priemonė, pažymėtina, kad byloje yra pateikta Seimo kontrolieriaus pažyma (b. l. 16–30), kuria buvo išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl Kauno AVPK Jonavos rajono PK pareigūnų veiksmų (neveikimo) galbūt nepagrįstai itin dažnai lankantis pareiškėjo gyvenamojoje vietoje nakties metu nuo 2018 m. kovo 27 d. iki 2018 m. liepos 20 d. Šioje pažymoje Seimo kontrolierius nusprendė skundo dalį dėl Kauno AVPK Jonavos rajono PK pareigūnų veiksmų (neveikimo), nepagrįstai itin dažnai nakties metu lankantis pareiškėjo gyvenamojoje vietoje, pripažinti pagrįsta. Iš Seimo kontrolieriaus pažymos 11 punkto matyti, kad Seimo kontrolieriui nebuvo pateikta informacija, jog policijos pareigūnai turėjo konkrečių duomenų ar objektyvių priežasčių manyti, kad pareiškėjas užsiima arba ketina užsiimti nusikalstama veikla, kas pateisintų tokį dažną jo lankymą nakties metu. Dėl šios priežasties Seimo kontrolierius konstatavo, kad Kauno AVPK Jonavos rajono PK pareigūnai pareiškėjo namuose lankėsi neproporcingai dažnai.

62. Seimo kontrolierius taip pat nustatė, kad Kauno AVPK Jonavos rajono PK pareigūnai kontroliuodami, kaip pareiškėjas laikosi teismų sprendimais nustatyto įpareigojimo, iš dalies vykdė tapačias funkcijas kaip ir Probacijos tarnyba, t. y. pasirinktu intensyvumu vykdė pareiškėjo elgesio kontrolę nakties metu lankydami jį gyvenamojoje vietoje, pažymėjo, kad probacija turi būti orientuota į ilgalaikį poveikį ir pozityvių elgesio modelių skatinimą, kurio rezultatai bus juntami ir pasibaigus probacijai, o ne tik į lankymąsi probuojamojo namuose, kuris pats savaime vertintinas kaip kišimasis į privačią asmenų erdvę – ne vien tik pačių probuojamųjų, bet ir kartu su juo gyvenančių asmenų.

63. Seimo kontrolierius, siekdamas, kad elgesio kontrolės priemonė – lankymasis probuojamojo namuose – būtų planuota, proporcinga siekiamam tikslui ir taikoma tik tada, kai yra būtina, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriui ir Lietuvos policijos generaliniam komisarui rekomendavo suderinti / sukoordinuoti pavaldžių institucijų veiksmus (jei reikalinga, inicijuoti susitarimus ir / arba teisės aktų pakeitimus), kad ateityje asmenų probaciją vykdytų teisės aktuose nustatytos tarnybos, o probuojamųjų elgesys būtų kontroliuojamas tokiu dažniu bei priemonėmis, kurie yra nustatyti individualiuose probuojamųjų planuose, išskyrus atvejus, kai nuo jų yra būtina nukrypti dėl objektyvių priežasčių, o turintys įgaliojimus naudoti prievartą policijos pareigūnai būtų pasitelkiami tik tada ir tiek, kiek yra reikalinga.

64. Nagrinėjamu atveju Seimo kontrolieriaus pažymoje nustatytos aplinkybės, kad pareigūnai pareiškėjo namuose lankėsi neproporcingai dažnai, nėra prejudicinės aplinkybės, dėl kurių turėtų būti konstatuoti atsakovo atstovo neteisėti veiksmai (ABTĮ 57 str.). Pažymėtina, kad Seimo kontrolierius pažyma yra rekomendacinio pobūdžio, tačiau nagrinėjamu atveju šioje pažymoje nurodytos nustatytos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo, kuris buvo probuojamas asmuo, tikrinimu, išdėstyti teisiniai argumentai, dėl kurių pripažinta, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos, yra teisiškai reikšmingi šioje byloje, nes pareiškėjas šiais argumentais grindžia skundą.

65. Šioje byloje atsakovas, atsikirsdamas į pareiškėjo skundą, į apeliacinį skundą, kurie yra grindžiami aplinkybėmis apie pareiškėjo teisių pažeidimą ir atsakovo atstovo veiksmų neproporcingumą siekiamiems tikslams, nenurodė jokių konkrečių duomenų ir nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie faktinį ir teisinį pagrindą bei poreikį dažnai lankytis pareiškėjo (probuojamo asmens) namuose nakties metu, įgyvendinant Policijos įstatymo 23 straipsnio 3 punkte nustatytą teisę. Atsakovas nėra nurodęs konkrečių duomenų, dėl kurių pareiškėjas, kaip probuojamas asmuo, buvo tikrinamas. Iš atsakovo atsikirtimų į skundą galima būtų daryti išvadą, kad pareiškėjas buvo tikrinamas ne probacijos tikslais, o tikrinant laisvės apribojimo bausmės režimo laikymąsi (b. l. 66). Teikime dėl gauto skundo buvo nurodyta, kad patikrinimus dėl teismo nuosprendyje numatytų apribojimų atlieka policijos pareigūnai, o iš aplinkybių patikslinimo metu surinktų duomenų matyti, kad pareiškėjas praeityje baustas už įvairius administracinius nusižengimus, teistas už tyčinius nusikaltimus, nesikeičia, išvadų nedaro, todėl privalo būti kontroliuojamas policijos (b. l. 43).

66. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra pabrėžęs, kad pagal Konstituciją riboti asmens teises ir laisves galima laikantis šių sąlygų: tai daroma įstatymu; apribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; apribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (2004 m. sausio 26 d., 2014 m. gegužės 9 d., 2019 m. balandžio 18 d. nutarimai). Konstitucinis proporcingumo principas, kaip vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, reiškia, jog teisės aktuose nustatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (2011 m. liepos 7 d., 2014 m. vasario 14 d., 2016 m. vasario 17 d. nutarimai).

67. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina ir tai, kad pagal Konstituciją asmens, padariusio nusikaltimą, laisvė gali būti suvaržyta įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka; suvaržius tokio asmens laisvę, gali būti apribotos jo teisės ir laisvės (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 24 d., 2015 m. vasario 26 d. nutarimus); nustatyti ir taikomi ribojimai neturi pažeisti atitinkamos žmogaus teisės esmės (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1998 m. gruodžio 9 d., 2003 m. kovo 24 d., 2015 m. vasario 26 d. nutarimus).

68. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo ir nenustatė esminių šiai bylai išspręsti teisiškai svarbių aplinkybių, susijusių su atsakovo atstovo vykdytos pareiškėjo kontrolės (patikrinimų) faktiniu ir teisiniu pagrindu, t. y. ar pareiškėjas buvo tikrinamas kaip probuojamas asmuo probacijos tikslais, ar kitais pagrindais, ar pareigūnų kontrolė (patikrinimai) šiuo atveju nebuvo perteklinė ir neproporcinga priemonė, įvertinant pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis gyvena su šeima, pareigūnų tikrinimo metu buvo ir jo (pareiškėjo) nepilnamečiai vaikai, t. y. buvo trikdomas tiek pareiškėjo, tiek jo šeimos nakties poilsis.

69. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo pareiškėjo esminių skundo aplinkybių, kurios sudaro skundo pagrindą, darytina išvada, jog aptarta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis negali būti pripažinta pagrįsta ir teisėta, todėl panaikintina.

70. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; kt.).

71. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas aptartą bylos dalį grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą dėl šios bylos dalies (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 146 str. 1 d., 147 str.).

Dėl bylos procesinės baigties

72. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, t. y. panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos, patirtos dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, tikrinant pareiškėją 2018 m. kovo 27 d.–2018 m. liepos 20 d. laikotarpiu, kaip jis laikosi nuosprendžiu paskirto įpareigojimo būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., atlyginimo priteisimo, o kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 7 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo A. L. skundo reikalavimas priteisti neturtinės žalos, patirtos dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų neteisėtų veiksmų, tikrinant pareiškėją 2018 m. kovo 27 d.–2018 m. liepos 20 d. laikotarpiu, kaip jis laikosi nuosprendžiu paskirto įpareigojimo būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., atlyginimą, ir šią bylos dalį perduoti nagrinėti iš naujo Regionų apygardos administraciniam teismui.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė