38eef4d3-3367-4100-a3f2-83faaf8d10c0 · Å iaulių apylinkės teismas

                                                  Civilinė byla Nr. 2-900-772/ 2015        Procesinio sprendimo Nr. 2-70-3-10114-2014-6 Procesinio sprendimo kategorija: 21.1; 36.1; 44.5.1; 63.1;114.9.6.2; 114.11.; 116.1. (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 20 d. Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys, posėdžio sekretorė Erika Andrulienė, dalyvaujant pareiškėjai J.

Č. ir jos atstovei adv. V. M., suinteresuoto asmens atstovei V. P.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos J. Č. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo VSDFV Å iaulių skyrius.  Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:PareiÅ¡kėja J. Č. prašė teismo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja J. Č., gyv. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 1992-02-01 iki 1993-02-25 dirbo ir gavo draudžiamÄ sias pajamas, kurių dydis 200 Lt (58 Eur) per mėnesį Å iaulių didmeninės ir mažmeninės prekybos Vaisių ir daržovių susivienijime (reorganizuotas į Å iaulių valstybinės vaisių ir daržovių prekybos įmonę „Ridikas“, kuri reorganizuota į AB „Ridikas“).

Savo pareiÅ¡kime pareiÅ¡kėja nurodė, kad ji pradėjo dirbti bÅ«dama 19 metų - jos darbo stažas pradėtas skaičiuoti nuo 1978 m. gegužės 3 dienos, kai ji atliko praktikÄ Â Å iaulių grÅ«dų produktų kombinate Nr. l magnetininkės I pareigose. Praktikos laikotarpis baigėsi 1978 m. liepos 28 d. 1979-04-02 - 1982-04-01 d. laikotarpiu dirbo JoniÅ¡kio grÅ«dų produktų kombinate 4 kat. Å¡atruotojos pareigose. 1982 m. balandžio 30 d. buvo priimta dirbti į Å iaulių konditerijos fabrikÄ â€žRÅ«ta“ karamelės barÄ 2 kategorijos pakuotoja.

Å iose pareigose dirbo iki 1983 m. rugpjūčio 2 dienos. 1985 m. rugpjūčio 23 dienÄ buvo priimta dirbti į Å iaulių didmeninės ir mažmeninės prekybos Vaisių daržovių susivienijimÄ bulvių valymo cechÄ bulvių skutėjos pareigoms. 1990 metais Lietuvoje atkÅ«rus nepriklausomybę, vyko ekonomikos reformos, keitėsi nuosavybės formos: valstybės įmonės buvo privatizuotos ir tapo privačia nuosavybe. Ne iÅ¡imtis buvo ir darbovietė, kurioje ji dirbo - Å iaulių didmeninės ir mažmeninės prekybos Vaisių ir daržovių susivienijime. 1992 metais jis buvo reorganizuotas ir pakeitė pavadinimÄ Ä¯ Å iaulių Valstybinę Vaisių ir daržovių prekybos įmonę „Ridikas“. 1992 m. gruodžio 1 dienÄ jos darbo santykiai tęsėsi toje pačioje įmonėje, kuri jau buvo pakeitusi statusÄ po privatizavimo - akcinėje bendrovėje „Ridikas“. 1993-02-25 iÅ¡ AB „Ridikas“ ji buvo atleista pačiai praÅ¡ant. 1993 m. balandžio 26 dienÄ Ä¯sidarbino į Å iaulių m. 31-Ä vaikų lopÅ¡elį - darželį auklėtojos padėjėjos pareigose, o nuo 1999-09-01 dirbo Å iaulių specialiojo ugdymo centre. 2013-09-09 dienÄ VSDFV Å iaulių skyriaus sprendimu Nr.PKl-26097 jai buvo paskirta 305,25 Lt valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensija per mėnesį.

Sprendime nurodyta, kad ji negali pateikti duomenų apie draudžiamosioms pajamoms prilygintas pajamas, turėtas 1987-01-27 - 1988-02-29 laikotarpiu ir 1992-02-01 - 1993-02-25 laikotarpiu. Sprendime taip pat nurodoma, kad likviduotos Šiaulių valstybinės vaisių ir daržovių prekybos įmonės „Ridikas“ dokumentai valstybiniam archyvui saugojimui neperduoti. Kur saugomi dokumentai, pareiškėjai nėra žinoma. Tokio pat dydžio – 305,25 Lt valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensija jai taip pat buvo paskirta ir 2013-12-23 dienos VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. PKl-35917.

Tokiu bÅ«du, duomenų apie jos draudžiamÄ sias pajamas nebuvimas įtakoja jos netekto darbingumo pensijos dydį. 1987-01-27 -1988-02-29 laikotarpiu ji augino sÅ«nų M. Č., gim. 1986 m. lapkričio mėn. 04 dienÄ , ir gaudavo draudžiamÄ sias pajamas. Pažymėtina, kad nors jos darbo knygutėje ir nurodyta, kad ji Å iaulių Valstybinėje Vaisių ir daržovių prekybos įmonėje „Ridikas“ (reorganizuota į AB „Ridikas“) dirbo nuo 1985 m. iki 1993 metų, kol buvo atleista pačiai praÅ¡ant, tačiau duomenų apie jos draudžiamÄ sias pajamas už 1992-02-01 - 1993-02-25 laikotarpį nėra.

Duomenys apie jos draudžiamÄ sias pajamas neiÅ¡saugoti, minėtu laikotarpiu ji dirbo ir turėjo draudžiamÄ sias pajamas. AB „Ridikas“ dirbančiųjų atlyginimo vidurkis 1992-02-01-1993-02-25 laikotarpiu sudarė tik 103,58 Lt, jos atlyginimas virÅ¡ijo vidurkį ir siekė vidutiniÅ¡kai 200 Lt (58 Eur) per mėnesį. Ji dirbo darbininke - bulvių skutėja. Tuo metu darbo rinkoje vyravo tendencijos, kad darbininkų darbo užmokestis visose įmonėse buvo gerokai didesnis negu tarnautojų (buhalterių, sekretorių, kasininkų, apskaitininkų ir kt.).

Be to, jos atlyginimas didžia dalimi priklausė nuo iÅ¡dirbio normų, kurias ji pastoviai virÅ¡ydavo, nuo įvykdytų ir virÅ¡ytų planų. Ji dirbo ir papildomus darbus, kuriuos pavesdavo įmonės vadovybė. Ji uždirbdavo daugiau už kitus įmonės darbuotojus ir dėl Å¡ios priežasties jos atlyginimo vidurkis buvo didesnis negu kitų darbuotojų. Tuo metu iÅ¡ savo gaunamo atlyginimo ji pagerino savo buitį: susitaupė ir įsigijo sekcijÄ (pagal iÅ¡ darbovietės gautÄ talonÄ baldams įsigyti), virtuvės baldus, buitinių prietaisų.

Prašė teismo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji 1992-02-01 - 1993-02-25 dirbo AB „Ridikas“ ir gavo draudžiamÄ sias pajamas, kurios sudarė 200 Lt (58 Eur) (LR CPK 444 str. 9 p.). Gauti dokumentų, kurie įrodytų, jog Å¡iame pareiÅ¡kime nurodytu laikotarpiu jai buvo mokamos draudžiamosios pajamos, negali. Å iuo metu AB „Ridikas“ yra likviduota, dokumentai saugojimui neperduoti. Ji, kaip buvusi darbuotoja, negali bÅ«ti atsakinga už buvusius bendrovės akcininkus, direktorių, likvidatorių, buhalterijos darbuotojus, taip pat valstybės institucijų darbuotojus iÅ¡registravusius įmonę, Å¡iai nepridavus saugojimui dokumentų.

Tačiau ta aplinkybė, kad nėra dokumentų susijusių su jos gautomis pajamomis aukščiau nurodytais laikotarpiais, turi įtakos jos netekto darbingumo pensijos dydžiui. Gaudama tokiÄ netekto darbingumo pensijÄ , ji pragyventi negali. Taigi, juridinio fakto nustatymas reikalingas, norint perskaičiuoti jos netekto darbingumo pensijÄ .Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å iaulių skyrius papildomu atsiliepimu į pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo apklaustos liudytojos, kurios patvirtino aplinkybes dėl gauto darbo užmokesčio, tačiau negalėjo tiksliai sumomis įvardinti gauto darbo užmokesčio, kadangi praėjo daug laiko ir joms sunku prisiminti, be to įrodomuoju laikotarpiu dirbo jau nebe toje pačioje įmonėje, kadangi susivienijimas reorganizavosi ir buvo iÅ¡skaidytas į atskiras įmones, nors dirbo tÄ patį darbÄ (bulvių skutėjomis) kaip ir pareiÅ¡kėja, ir nurodė, kad visose iÅ¡skaidytose įmonėse darbo užmokesčiai buvo panaÅ¡Å«s. Teismo įpareigojimu VSDFV Å iaulių skyrius patikrino duomenis apklaustų liudytojų bei naujai pareiÅ¡kėjos nurodytų asmenų, kurie kartu su pareiÅ¡kėja dirbo įrodomuoju laikotarpiu bei pateikė tarnybinį praneÅ¡imÄ dėl duomenų pateikimo Å¡ioje byloje.

Nuo 1992 m. spalio l d. iki 1993 m. birželio 25 d. Lietuvoje piniginis vienetas buvo laikini pinigai - talonai, o po 1993-06-25 litai. Vienas litas yra lygus 100 laikinųjų pinigų - talonų. 1992 m. vasario mėn. vidutinis darbo užmokestis buvo 27,98 Lt; 1992 m. kovo mėn. - 32,40 Lt ir t.t., 1993 m. sausio mėn. - 94,20 Lt; 1993 m. vasario mėn. - 119,87 Lt. Kaip matyti iÅ¡ pateikto tarnybinio praneÅ¡imo bei papildomai pateiktų duomenų apie turėtas Å¡ių asmenų, nurodytų pačios pareiÅ¡kėjos, draudžiamÄ sias pajamas, įrodomuoju laikotarpiu nė vienam iÅ¡ tikrintų asmenų Å¡iuo laikotarpiu jų darbo užmokestis /ar draudžiamosios pajamos nesiekė 200 Lt, todėl VSDFV Å iaulių skyrius negali sutikti su keliamu reikalavimu, kad pareiÅ¡kėja laikotarpiu nuo 1992-02-01 iki 1993-02-25 Å¡ioje įmonėje gavo draudžiamÄ sias pajamas, kurių dydis 200 Lt /58 Eur per mėnesį.

Kadangi tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytų asmenų duomenys apie įrodomuoju laikotarpiu jų turėtas draudžiamÄ sias pajamas iÅ¡ dalies atitinka vidutinį mėnesinį darbo užmokestį, taikytÄ draudžiamųjų pajamų koeficientui apskaičiuoti, patvirtintÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 2 priedas), todėl VSDFV Å iaulių skyrius neprieÅ¡tarautų, kad pareiÅ¡kėjai bÅ«tų nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad pareiÅ¡kėja laikotarpiu nuo 1992-02-01 iki 1993-02-25 dirbo ir gavo draudžiamÄ sias pajamas, kurių dydis prilygsta vidutiniam mėnesiniam darbo užmokesčiui, kuris nustatytas aukščiau įvardyta tvarka pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 2 priedÄ .

Å io juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatytinas sukeltų pareiÅ¡kėjai teisines pasekmes, kadangi jai bÅ«tų naujai perskaičiuota netekto darbingumo pensija, įvertinat jos turėtas draudžiamÄ sias pajamas laikotarpiu nuo 1992-02-01 iki 1993-02-25 pagal nustatytÄ vidutinį darbo užmokestį Å¡iuo laikotarpiu, kuris jos pensijos byloje buvo apskaičiuotas pagal nustatytÄ minimalų darbo užmokestį.Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja papildomai paaiÅ¡kino, kad ji dirbo virÅ¡valandinius, naktinius darbus AB „Ridike“ nuo 1987-1993 m., skųsdavo bulves, jos atlyginimas buvo didelis, didesnis negu vidutinis darbo užmokestis.Liudytoja V.

D. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji AB „Ridike“ dirbo kartu su J. Č. ir J. B.. Jos visi dokumentai pensijai gauti yra tvarkingi, AB „Ridike“ darbuotojai uždirbdavo ne vienodai, ji nedirbo naktinio darbo. Darbuotojų kurie dirbo naktinį darbÄ ir virÅ¡valandžius, atlyginimas buvo didesnis.Liudytoja J. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiÅ¡kėja dirbo AB „Ridike“ skutimo ceche, nuo 1992 m. rugsėjo mėn. ji išėjo dirbti į Å iaulių valstybinę vaisių ir daržovių prekybos įmonę „Ankara“, dirbo skirtinguose sandėliuose su pareiÅ¡kėja.

Å iaulių valstybinėje vaisių ir daržovių prekybos įmonėje „Ankaroje“ ji dirbo ne skutimo darbus, todėl negali pasakyti, koks tuo laikotarpiu buvo pareiÅ¡kėjos atlyginimas.Suinteresuotas asmuo - VSDFV Å iaulių skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad 1992 m. vasario mėn. vidutinis darbo užmokestis buvo 27,98 Lt; 1992 m. kovo mėn. - 32,40 Lt ir t.t., palaikė savo reikalavimus iÅ¡dėstytus papildomame atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ , todėl prašė pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo atmesti.Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai:

J. Č. darbo knygelės kopijos (6-11 b.l.), socialinio draudimo pažymėjimo kopijos (12-16 b.l.), gimimo liudijimo kopija (17 b.l.), 2013-09-09 VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimas „Dėl valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo J. Č.“ (19 b.l.), 2013-12-23 VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimas „Dėl valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo J. Č.“ (21 b.l.), 2013-09-30 VSDFV Šiaulių skyriaus Pažyma apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas, 2013-07-12 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos kanceliarijos raštas „Dėl J.

Č. duomenų pateikimo“ (31 b.l.), J. Č. dokumentai ir AB „Ridikas“ finansinė apyskaita (32-34 b.l.), J. B. darbo knygelės kopijos, VSDFV Šiaulių skyriaus pateiktas Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 2 priedas.Byloje gauti Lietuvos statistikos departamento 2015-04-10 duomenys apie vidutinį darbo užmokestį valstybės sektoriuje ir didmeninės ir mažmeninės prekybos, automobilių, motociklų, asmeninio naudojimo ir buitinių prekių remonto įmonėse 1992 ir 1993 m. (57 b.l.).  Pareiškėjo pareiškimas netenkintinas.Daugelio valstybių teisės sistema yra gana stabili ir teisės aktai be pakeitimų arba tik šiek tiek pakeisti galioja daugelį metų.

Tačiau to negalima pasakyti apie Lietuvos teisės sistemÄ . Todėl kai kada Lietuvos teisės sistemoje galiojusios normos taikytinos nagrinėjant nÅ«dienos bylos dalyvių praÅ¡ymus ir atsižvelgiant į iÅ¡ esmės pasikeitusias aplinkybes. Dėl to teismas, aiÅ¡kindamas tokias teisės normas, turi remtis pasikeitusiomis aplinkybėmis ir vadovautis esamais teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo standartais. Tokia teismo nuomonė grindžiama ginčo kilimo laiku, momentu, kadangi teismas sprendžia dabartinį, o ne prieÅ¡ daugiau nei dvideÅ¡imt metų kilusiÄ problemÄ .

Neabejotina, kad per deÅ¡imtmečius ekonominės, socialines, kultÅ«rinės, kitos visuomenės gyvenimo sÄ lygos iÅ¡ esmės pasikeičia. Teismas, aiÅ¡kindamas ir taikydamas atitinkamas teisės normas, negali ignoruoti pasikeitusių visuomeninių santykių ir privalo atsižvelgti į juos nagrinėjant bylÄ pagal esamÄ padėtį. Tačiau norint suvokti tikrÄ ja anksčiau galiojusios teisės normos prasme ir siekiant jÄ teisingai pritaikyti visiÅ¡kai kitokiems nei prieÅ¡ keletÄ deÅ¡imtmečių buvusiems Å¡alių santykiams, teismas turi iÅ¡siaiÅ¡kinti jos atsiradimo prielaidas, priėmimo sÄ lygas ir raidÄ .

Pavyzdžiui, ankstesnė Lietuvoje galiojusi tarybinė darbo teisės sistema taip pat buvo pripažinusi darbo apmokėjimo rÅ«Å¡is. Tokiu atveju buvo nustatytos atskiros darbo apmokėjimo sistemos darbininkams ir tarnautojams, laikantis darbo principo, kad už vienodÄ darbÄ â€“ vienodas atlyginimas. Tačiau sužlugus centralizuotam darbo užmokesčio reguliavimui atkÅ«rus Lietuvos nepriklausomybę, naujos besikuriančios privačios įmonės visai nekreipė dėmesio į darbuotojų klasifikacijÄ taikyta sovietmečiu.

Privačiame sektoriuje darbo užmokestis tapo laisvo Å¡alių susitarimo objektu. Vienas iÅ¡ pirmųjų teisės aktų, reguliuojančių darbo užmokestį, buvo 1991-01-09 LR darbo apmokėjimo įstatymas. Be minėto įstatymo, liko galioti DÄ®K skirsniai, taip pat reglamentuojantys darbo užmokestį. Ä®statymas taip pat įtvirtino sutarties laisvės principo taikymÄ ir nurodė, kad valandiniai tarifiniai atlygiai, mėnesinės algos, kitos darbo užmokesčio formos ir sÄ lygos, darbo normos įmonėse nustatomos kolektyvinėse sutartyse arba darbo sutartyse.

Tačiau įstatymas nenumatė jokio darbo apmokėjimo sistemos taikymo. Atsisakius klasifikuoti darbo funkcijas, tapo neaiÅ¡ku, kokios yra darbuotojų darbo funkcijos, neliko jų apibrėžtumo. Aukščiau aptartas istorinis teises aiÅ¡kinimo metodas pasireiÅ¡kia trimis formomis. Pirma, bÅ«tina atsižvelgti į istorinius įstatymų leidėjo ketinimus, t.y. kokius santykius ketinta sureguliuoti, kokių tikslų siekta priimant teisės normÄ ir t. t. Å iuo tikslu analizuojama aiÅ¡kinamos teisės normos atsiradimo istorija, jos kÅ«rimo ir svarstymo eiga ir t. t.

IÅ¡ to seka, kad priimant anksčiau galiojusiÄ teisės normÄ , įstatymo leidėjas pripažino darbo santykių laisvę, įskaitant ir darbo užmokesčio dydį, kuomet asmuo dirbo tam tikrÄ darbÄ arba ėjo atitinkamas pareigas.Antra, aiÅ¡kinantis priimtÄ teisės normÄ svarbios buvusios ekonominės, socialinės, politinės, tarptautinės ir kitos sÄ lygos, daugelio metų normos taikymo praktika, jos pakeitimai ir papildymai bei to priežastys. Taip pat aiÅ¡kinant nurodytÄ teisės normÄ ir jÄ lyginant su dabar galiojančiomis teisės normomis, reguliuojančiomis tÄ patį santykį pripažintinas jų panaÅ¡umas.Trečia, istorinis teisės aiÅ¡kinimo metodas taikytinas aiÅ¡kinant ir naujai priimtus LR įstatymus, pakeitusius ankstesniuosius.

Tik analizuojant teisine problemÄ istoriniu atžvilgiu, įmanoma geriau įsigilinti į reikalo esmę, gyvenimo realijas. Tokiu atveju į teisę, žvelgiama ne kaip į tam tikrÄ fiksuotÄ ir stabilų, o kaip į dinamiÅ¡kÄ reiÅ¡kinį, atitinkantį visuomenės gyvenimo pokyčius.Istorinis teisės aiÅ¡kinimo metodas tampa itin svarbus keičiantis ekonominei, ideologinei ar politinei visuomenės sistemai, taip pat perėmus kitos valstybės teisę arba naujai teisės sistemai susikÅ«rus ankstesnės teisės sistemos pagrindu.

Tenka pastebėti, kad mÅ«sų valstybėje istorinis teisės aiÅ¡kinimo metodas plačiai taikytas ikikarinėje Lietuvoje, aktualus jis ir Å¡iandien. Gana dažnai savo praktikoje istorinį teisės aiÅ¡kinimo metodÄ taiko Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. Istorinis teisės aiÅ¡kinimo metodas dar ilgai bus aktualus Lietuvos Teismų praktikai, ir ne tik aiÅ¡kinant perimtos teisės normas, bet ir po 1990 m. kovo 11 d. priimtus įstatymus.IÅ¡ pareiÅ¡kėjos pateiktų dokumentų – 2013-09-09 VSDFV Å iaulių skyriaus sprendimo „Dėl valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo J.

Č. (19 b.l.) ir 2013-12-23 VSDFV Å iaulių skyriaus sprendimo „Dėl valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo J. Č. (21 b.l.), seka, kad pareiÅ¡kėja negali suinteresuotam asmeniui pateikti duomenų apie savo darbo užmokestį, laikotarpiu nuo 1992-02-01 iki 1993-02-25 jai dirbant Å iaulių didmeninės ir mažmeninės prekybos Vaisių ir daržovių susivienijime (reorganizuotas į Å iaulių valstybinės vaisių ir daržovių prekybos įmonę „Ridikas“, kuri reorganizuota į AB „Ridikas“) ir gaunant draudžiamÄ sias pajamas, kurių dydis 200 Lt (58 Eur) per mėnesį.

Tokių duomenų nėra ir pareiÅ¡kėjai iÅ¡duotoje darbo knygelėje, Å¡ių duomenų negali suteikti ir archyvų įstaigos, kadangi jie neiÅ¡liko. Tačiau kaip jau minėta įstatymas tokiais atvejais leidžia juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ Ä¯rodinėti ir liudytojų parodymais. Visi pareiÅ¡kėjos pakviesti ir teismo posėdyje liudiję liudytojai nurodė, kad kartu dirbo su pareiÅ¡kėja AB „Ridike“, paaiÅ¡kino svarbias su jos darbu susijusias aplinkybes. Liudytojų teisme duoti parodymai laikytini ypač vertingais, kadangi iÅ¡ jų galima nustatyti faktines aplinkybes ar pareiÅ¡kėja dirbo AB „Ridike“ ar ne, pareiÅ¡kėjos darbo pobÅ«dį ir tuo metu gaunamÄ darbo užmokestį.

Remiantis to meto darbo santykių specifika įmonėje, pripažintina, jog pareiÅ¡kėja nurodytais laikotarpiais dirbo paminėtoje įmonėje bulvių skutėja, tačiau nenustatyta, kad jos darbo užmokestis nuo 1992-02-01 iki 1993-02-25 buvo 200 Lt (58 Eur) per mėnesį. Tuo tarpu įrodinėjimÄ teismuose įtvirtinančio teisės akto – LR CPK 177 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra.

To paties kodekso 177 str. 2 d. nustatyta, kad Å¡ie duomenys nustatomi Å¡iomis priemonėmis: Å¡alių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais <...>. Pagal LR CPK 176 str. 1 d. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikÅ¡mę, nustatymo įrodinėjimo ypatumÄ lemia tai, kad Å¡iose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai, nes prieÅ¡ingu atveju pareiÅ¡kėjai nereikėtų kreiptis į teismÄ (LR CPK 445 str.).

Teismo vertinimu, aplinkybę, kad pareiÅ¡kėja nuo 1992-02-01 iki 1993-02-25 dirbo Å iaulių Valstybinėje Vaisių ir daržovių prekybos įmonėje „Ridikas“ patvirtina raÅ¡ytiniai byloje esantys įrodymai bei neabejotinai patvirtino visų teisme liudijusių liudytojų parodymai. Pagal įstatymÄ kaip įrodinėjimo priemonė liudytojas teisme yra faktinių duomenų Å¡altinis ir nagrinėjamoje byloje Å¡ių asmenų, kurie tuo laikotarpiu kartu su pareiÅ¡kėja dirbo toje pačioje įmonėje, tačiau jų parodymais nebuvo nustatyta, kitoks darbo užmokestis pareiÅ¡kėjai laikotarpiu nuo 1992-02-01 iki 1993-02-25, nei nurodytas Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 2 priede.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes bei įvertinus surinktų įrodymų visumÄ , tikslu, jog pareiÅ¡kėjai bÅ«tų suteikta teisė gauti didesnę netekto darbingumo pensijÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , apie jos darbo laikotarpį jai dirbant nuo 1992-02-01 iki 1993-02-25 ir gaunant draudžiamÄ sias pajamas, kurių dydis 200 Lt (58 Eur) per mėnesį Å iaulių didmeninės ir mažmeninės prekybos Vaisių ir daržovių susivienijime (reorganizuotas į Å iaulių valstybinės vaisių ir daržovių prekybos įmonę „Ridikas“, kuri reorganizuota į AB „Ridikas“), yra nepagrįstas ir netenkintinas (LR CPK 185 str.).

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėja leistinais įrodymais nepaneigė ir oficialaus dokumento gauto iÅ¡ Lietuvos Statistikos departamento, kuris ginčo atveju laikytinas prima facie įrodymu (CPK 197 str. 2d.). Atskirai pastebėtina, kad suinteresuoto asmens Sodros atstovė teismo posėdžio nurodė, jog institucija įvertins pareiÅ¡kėjos nurodytus papildomus faktus, kurie susiję su jos buvusioms bendradarbėms iÅ¡mokėtu darbo užmokesčio dydžiu ir atliks jai pačiai taikytinų draudžiamųjų pajamų perskaičiavimÄ remiantis Å¡iuo teismo sprendimu.

Šį aplinkybė nesudaro teismui procesinio pagrindo pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ tenkinti iÅ¡ dalies, atsižvelgiant į jos pateikto praÅ¡ymo formuluotę.       Teismas, vadovaudamasis LR CPK 444, 448 str.,  n u s p r e n d ž i a:PareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimo netenkinti. Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per šį teismÄ . Teisėjas                                                                                                                         Jonas Stubrys