38ee0583-aa70-4e7b-ac12-1cecf0c2a6e4 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėja Sigita Vainauskienė                                                                                       Baudžiamoji byla Nr. 1A-827-628/2014             Teisminio proceso Nr. 1-14-1-02146-2011-4Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.18.2.; 1.2.18.3.; 1.2.14.5.; 2.4.6.; 2.4.7. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2014 m. gruodžio 1 d.

Vilnius Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Sigitos Bieliauskienės, teisėjų Jolantos Čepukėnienės, ArtÅ«ro Pažarskio, sekretoriaujant Dariui Kamandieriui, dalyvaujant prokurorui R. B., nuteistojo R. J. gynėjai advokatei D. E. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. J. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 nuosprendžio, kuriuo R.

J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. bei nuteistas:- pagal LR BK 214 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams;- pagal LR BK 215 str. 1 d. laisvės atėmimu 10 (deÅ¡imčiai) mėnesių;- pagal LR BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams bausme.Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d. ir 5 d. 1 p., R. J. paskirtos bausmės subendrintos, paskiriant pastarajam subendrintÄ 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 641 str. nuostatomis, R. J. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, R. J. paskiriant galutinę 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant pataisos namuose.IÅ¡ P. L. ir R. J. solidariai priteista: UAB „Nordecum“ - 700 Lt (septyni Å¡imtai litų), UAB „MCB Finance“ - 700 Lt (septyni Å¡imtai litų), UAB „4 Finance“ - 750 Lt (septyni Å¡imtai penkiasdeÅ¡imt litų). IÅ¡ P. L. ir R. J. UAB „MCB Finance“ naudai solidariai priteista 150 Lt (vieno Å¡imto penkiasdeÅ¡imties litų) suma patirtoms teisinės pagalbos iÅ¡laidoms.J.

Å . civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės moralinės žalos atlyginimo tenkintas iÅ¡ dalies iÅ¡ P. L. ir R. J. jo naudai solidariai priteisiant 200 Lt (du Å¡imtus litų).  Apeliaciniai skundai dėl P. L. Vilniaus apygardos teismui pateikti nebuvo.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: R. J., skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslÄ neteisėtai disponuoti J. Å . tapatybės duomenimis, 2011 m. lapkričio 29 d., apie 17.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, interneto kavinėje, esančioje Vilniaus miesto centrinėje bibliotekoje, „Kalvarijų biblioteka“, adresu Kalvarijų g. 29, Vilniuje, iÅ¡ J.

Å . paėmė ir neteisėtai įgijo jo vardu iÅ¡duotus AB DNB banko elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, atidarytos elektroninės banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB DNB banke prisijungimo vardo, slaptažodžio bei saugos kodų kortelės duomenis ir juos laikė turėdamas tikslÄ inicijuoti finansinę operacijÄ ir, panaudojęs kompiuterį, kurio prisijungimo IP adresas 212.122.74.4, neteisėtai įgytas elektronines bankininkystės priemones panaudojo. Be to, jis ir P. L., veikdami bendrai, turėdami tikslÄ neteisėtai atlikti finansinę operacijÄ , 2011 m. lapkričio 29 d., 17.31 val., bÅ«dami interneto kavinėje, esančioje Vilniaus miesto centrinėje bibliotekoje „Kalvarijų biblioteka“, Kalvarijų g. 29, Vilniuje, R.

J. neteisėtai įgijus J. Å . priklausančius DNB banko prisijungimo vardo, slaptažodžio bei saugos kodų kortelės duomenis, bendrais veiksmais, panaudoję kompiuterį, kurio prisijungimo IP adresas 212.122.74.4, bei J. Å . tapatybę patvirtinimo priemonių duomenis: vartotojo prisijungimo vardÄ , vartotojo slaptažodį, vartotojo kortelę su prisijungimo slaptažodžiais, neteisėtai atliko finansinę operacijÄ , o bÅ«tent iÅ¡ J. Å . sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB DNB banke, į UAB „4finance“ sÄ skaitÄ pervedė 0,01 Lt piniginę sumÄ , tvirtindami sutikimÄ paskolai gauti, iÅ¡Â J.

Å . sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB DNB banke, į UAB „MCB Finance“ sÄ skaitÄ pervedė 0,01 Lt piniginę sumÄ , patvirtindami sutikimÄ paskolai gauti, iÅ¡ J. Å . sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB DNB banke, į UAB „Nordecum“ sÄ skaitÄ pervedė 0,01 Lt piniginę sumÄ , patvirtindami sutikimÄ paskolai gauti.Be to, P. L. ir R. J., veikdami bendrai, turėdami tikslÄ apgaule savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ , 2011 m. lapkričio 29 d.,, 17.31 val., bÅ«dami interneto kavinėje, esančioje Vilniaus miesto centrinėje bibliotekoje „Kalvarijų biblioteka“, adresu Kalvarijų g. 29, Vilniuje, bendrais veiksmais panaudoję kompiuterį, kurio prisijungimo IP adresas 212.122.74.4, neteisėtai užsiregistravo UAB „4finance“ internetinėje svetainėje www.smscredit.lt ir J.

Å . vardu užpildė paraiÅ¡kÄ 750 Lt kreditui gauti, po to panaudojo iÅ¡ J. Å . gautus elektroninės bankininkystės AB DNB banko kodus, įvedę prisijungimo kodus, pervedę iÅ¡ J. Å . sÄ skaitos, esančios AB DNB banke, į UAB „4finance“ 0,01 Lt piniginę sumÄ patvirtino, jog sutinka su kredito gavimo sÄ lygomis, ir 17.31 val., UAB „4finance“ pervedė į J. Å . sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB DNB banke 750 litų. Tęsdami nusikalstamus veiksmus, neteisėtai užsiregistravo UAB „MCB Finance“ internetinėje svetainėje www.credit24.lt, kurioje J.

Å . vardu užpildė paraiÅ¡kÄ 700 litų kreditui gauti, panaudodami J. Å . elektroninės bankininkystės AB DNB banko kodus, įvedę prisijungimo kodus, iÅ¡ J. Å . sÄ skaitos, esančios AB DNB banke į UAB „MCB Finance“ 0,01 Lt piniginę sumÄ , patvirtino, jog sutinka su kredito gavimo sÄ lygomis ir 18.10 val., UAB „MCB Finance“ pervedė į J. Å . sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB DNB banke, 700 litų. Tęsdami nusikalstamus veiksmus, neteisėtai užsiregistravo UAB „Nordecum“ internetinėje svetainėje www.smspinigai.lt, kurioje J.

Å . vardu užpildė paraiÅ¡kÄ 700 Lt kreditui gauti, panaudodami J. Å . elektroninės bankininkystės AB DNB banko kodus ir įvedę prisijungimo kodus, pervesdami iÅ¡ J. Å . sÄ skaitos, esančios AB DNB banke, į UAB „Nordecum“ 0,01 Lt piniginę sumÄ , patvirtino, jog sutinka su kredito gavimo sÄ lygomis, 18.20 val., UAB „Nordecum“ pervedė į J. Å . sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB DNB banke, 700 litų.Tęsdami nusikalstamus veiksmus, P. L. ir R. J., veikdami bendrai, turėdami tikslÄ apgaule savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ , 2011 m. lapkričio 29 d., 18.43 val., AB DNB banko bankomate, esančiame Vilniaus g. 18, Vilniuje, padėjo J.

Å . iÅ¡gryninti iÅ¡ UAB“4finance“, UAB „MCB Fiannce“ ir UAB „Nordecum“, bendroje sumoje gautus 2140 litų, kuriuos, tiksliai nenustatytomis sumomis, R. J. ir P. L. tarpusavyje pasidalino ir veikdami apgaule įgijo svetimÄ turtÄ - pinigus 2140 litų sumoje. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. J. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nuosprendį ir baudžiamÄ jÄ bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Europos Tarybos Pamatiniame sprendime, kurį vykdant buvo priimtos LR BK 214 str. ir 215 str. nuostatos, pateiktas mokėjimo priemonės, kaip nusikaltimo objekto, apibrėžimas, pagal kurį mokėjimo priemonė – tai materiali priemonė, iÅ¡skyrus pinigus.

AnalogiÅ¡kos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarime. Apelianto vertinimu, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo sprendžiamas klausimas dėl naudojimosi materialiais objektais (bankų mokėjimo kortelėmis), ar materialių objektų duomenimis, vietoje to, buvo analizuojamas tik naudojimasis bankų teikiamomis nematerialiomis paslaugomis, tokių kaip „Bankas internetu“ bei naudojimasis Å¡ių nematerialių paslaugų duomenimis (prisijungimo kodų bei slaptažodžių).

Tuo tarpu nematerialios paslaugos, priemonės bei duomenys, kurie nėra susieti su materialia elektronine mokėjimo priemone, nelaikytini LR BK 214 str. ir 215 str. įtvirtintų nusikalstamų veikų objektais. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 369 str. 1 d. 1 p, 2 d. bei LR BK 2 str., nusikaltimo objekto nebuvimas yra absoliutus nuosprendžio negaliojimo pagrindas Pažymima, kad, remiantis bylos duomenimis, hipotetinių subjektų (UAB „MCB Finance“, UAB „Nordecum“ ir UAB „4finance“) vardu veikiantys fiziniai asmenys savo pačių iniciatyva perveda savo pačių pasirinkto dydžio pinigų sumas į tas banko sÄ skaitas, iÅ¡ kurių yra gavę 1 cento įmokÄ .

Atsižvelgiant į tai, akcentuojama, jog tokia bendrovių veikla nelaikytina skolinimu, kadangi pagal Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 2 str. 38 p., skolinimas – tai pinigų sumos perdavimas skolininkui pagal paskolos ar kreditavimo sutartį. AnalogiÅ¡kos nuostatos įtvirtintos ir LR CK 6.871 ir 6.882 straipsniuose. Kadangi jokių sutarčių byloje minimi hipotetiniai subjektai ir jų vardu veikiantys fiziniai asmenys nesudarinėja ir net neketina sudarinėti, spręstina, kad Å¡ie subjektai skolinimo veiklos nevykdo, tiesiog savanoriÅ¡kai ir be jokio tam teisinio pagrindo perduoda nuosavas lėšas tretiesiems asmenims ir tikisi, kad trečiųjų asmenų be teisėto pagrindo įgytos lėšos jiems bus grÄ Å¾intos.

Tuo tarpu subjektų teisė netrukdomai disponuoti savo lėšomis yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, todėl tokiu atveju, kai minėti subjektai perveda savo nuosavas pinigines lėšas kitam asmeniui ir jos nėra grÄ Å¾inamos, galima tik restitucija, bet ne baudžiamoji atsakomybė.Be to, minėti subjektai ir jų vardu veikiantys fiziniai asmenys nesidomi asmenybėmis tų asmenų, kurie disponuoja banko sÄ skaitomis, į kurias pervedamos piniginės lėšos. Pasak apelianto, Å¡i aplinkybė patvirtina tai, kad minėtiems subjektams yra nereikÅ¡minga aplinkybė tai, kad banko sÄ skaitomis gali disponuoti tretieji asmenys, kad 1 cento įmokÄ gali sumokėti bet kas iÅ¡ banko sÄ skaitomis galinčių disponuoti asmenų.

Remiantis Å¡iais duomenimis, R. J., vertinimu, nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti sprendžiamas ir apgaulės klausimas, kadangi byloje nustatyta, jog internetinėse reklamose reikalaujamos sumokėti 1 cento įmokos kredito įstaigoms visgi buvo sumokėtos, iÅ¡ ko spręstina, kad baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 182 str. 1 d. nuostatas nagrinėjamu atveju negalima.R. J. teigimu, pirmosios instancijos teismas sÄ vokas „kreditas“, „kredito paraiÅ¡ka“ bei su tuo susijusias sÄ vokas skundžiamame nuosprendyje naudojo kitokiomis prasmėmis, nei jas apibrėžia Lietuvos Respublikos įstatymai, dėl ko buvo padaryta klaidinga iÅ¡vada dėl R.

J. kaltės padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus. Atsižvelgiant į apeliaciniame skunde pateiktus minėtų sÄ vokų iÅ¡aiÅ¡kinimus, spręstina, kad byloje nėra jokios raÅ¡ytinės paskolos sutarties, paskolos raÅ¡telio ar kitokio skolos dokumento, nėra ir jokios apelianto paraiÅ¡kos ar sutikimo paskolai gauti. Å ių duomenų pagrindu, nuteistasis sprendžia, kad tokiu bÅ«du buvo pažeistos jo teisės į teisingÄ teismÄ .Nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl civilinio ieÅ¡kinio, nurodant, kad R.

J. byloje nėra pareikšti jokie turtiniai reikalavimai, UAB „MCB Finance“, UAB „Nordecum“ ir UAB „4finance“ ir jų vardu veikiantys fiziniai asmenys nenurodė teisinio ieškinio pagrindo, ikiteisminio tyrimo metu tokia informacija taip pat nebuvo surinkta, todėl manytina, kad byloje nėra dokumentų, atitinkančių civiliniam ieškiniui keliamus reikalavimus, iš ko spręstina, kad byloje jokie civiliniai ieškiniai pareikšti nebuvo.Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo ir tai, kad nuteistasis, neva tai neteisėtai paėmė ir neteisėtai įgijo J.

Å . duomenis, pažymint, kad J. Å . savo duomenis jam perdavė savanoriÅ¡kai, nesant vagystės ar plėšimo požymių bei nesant įstatyme imperatyviai įtvirtinto draudimo tokius duomenis perduoti ar paimti. Nepagrįstai konstatuota ir tai, kad R. J. neteisėtai naudojosi internetu, kadangi internetas yra vieÅ¡a erdvė, o registravimasis vieÅ¡ose svetainėse svetimais arba prasimanytais vardais, nėra uždraustas įstatymu. Be to, 1 cento sumas jis pervedė teisėtai, kadangi nesant sÄ skaitos savininko J.

Å . pretenzijos 1 cento sumai, nuteistojo veiksmai, jo vertinimu, buvo teisėti. Teismo posėdyje prokuroras nuteistojo apeliacinį skundÄ prašė atmesti, nuteistojo gynėja – tenkinti.Nuteistojo R. J. apeliacinis skundas atmestinas. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl R. J. kaltės, padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., jo veiksmų juridinis vertinimas teisingas.

Pagal įrodymų vertinimo baudžiamajame procese taisykles, ar byloje surinkti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia bylÄ nagrinėjantis teismas pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, bei remdamasis įstatymu. Jokie teismui pateikiami duomenys neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, lemiančios vienokio ar kitokio sprendimo priėmimÄ . Tik patikrinęs ir objektyviai įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , tame tarpe ir netiesioginius įrodymus, kuriais taip pat gali bÅ«ti grindžiama kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine (LR BPK 20 straipsnis), teismas priima galutinį sprendimÄ byloje. Analizuojant baudžiamojoje byloje surinktus dokumentus, teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotus duomenis bei skundžiamo teismo nuosprendžio turinį, matyti, kad visos aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės nuteistojo veiksmų kvalifikavimui pagal LR BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. buvo iÅ¡tirtos, teismo įvertintos ir pagrįstai pripažintos įrodymais, pagrindžiančiais R.

J. kaltę padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iÅ¡ jų, pirmosios instancijos teismo iÅ¡samiai iÅ¡analizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Skundžiamame teismo nuosprendyje aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.Nuteistojo R.

J. argumentai, kuriais Å¡is siekia bÅ«ti iÅ¡teisintas, yra nepagrįsti ir atmetami. Jo kaltę neabejotinai patvirtina byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pagrįstai pripažino įrodymais. Å iuo aspektu pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstyta argumentacija pakankama, ji pagrįsta faktiniais bylos duomenimis, tuo tarpu nuteistasis savo apeliacinį skundÄ grindžia vien tik savo paties samprotavimais apie LR BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. įtvirtintų nusikalstamų veikų sudėties požymius, nepagrįsdamas jų jokiais objektyviais duomenimis bei pavirÅ¡utiniÅ¡kai vadovaudamasis įvairiomis teisinėmis sÄ vokomis, nesusijusiomis su nagrinėjamomis bylos aplinkybėmis.Kaip matyti iÅ¡ nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagos, R.

J., apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiškai, nurodydamas, kad 2011 m. gruodžio mėnesio viduryje, tikslios datos neprisimena, bendravo su P. L. ir J. Š., su kuriuo susipažino vartodamas alkoholinius gėrimus. J. Š. užsiminė, kad reikėtų iš kur nors gauti pinigų. Tada jis ar P. L. pasakė, kad iš pradžių reikia gauti elektroninės bankininkystės duomenis (elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus).

J. Å . pasakius, kad neturi elektroninės bankininkystės prisijungimo kodų, jam buvo paaiÅ¡kinta, kad galima nuvykti į bankÄ ir juos pasiimti. J. Å . sutikus, visi trys nuvyko į Vokiečių gatvėje, Vilniuje, esantį DNB banko filialÄ . Ä® banko patalpas nuėjo J. Å . ir P. L.. Jis (R. J.) pasiliko jų laukti automobilyje. J. Å . gavus reikalingus elektroninės bankininkystės kodus, visi trys nuvažiavo į Kalvarijų gatvėje esančiÄ bibliotekÄ , kur buvo įrengta internetinė prieiga. Bibliotekos patalpose jis su P. L. prisėdo prie kompiuterio.

Tuo metu J. Å . nuėjo į kitÄ kavinę atsigerti alaus. Jis nežinojo, kas bus atliekama su jo elektroninės bankininkystės duomenimis. P. L. užsiregistravo greitųjų kreditų portaluose ir pateikė paraiÅ¡kas kreditams gauti. Atlikę reikiamus veiksmus ir pamatę, kad į J. Å . banko sÄ skaitÄ pervesti pinigai, jie nuėjo į kavinę, pasiėmė J. Å . ir visi nuvyko prie bankomato. J. Å . pasinaudojo banko mokėjimo kortele ir iÅ¡grynino į sÄ skaitÄ pervestus pinigus, kurių buvo apie 2000 litų.

P. L. jam (R. J.) atidavė apie 1000 litų, dalį pinigų perdavė J. Š., o kitus pasiliko sau. Prie bankomato jie išsiskirstė.Šias aplinkybes iš esmės patvirtinto ir nuteistojo R. J. parodymuose minimas P. L., kuris, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklausiamas kaltinamuoju parodė, kad 2011 m. gruodžio mėnesio viduryje, tikslios datos neprisimena, jam paskambino R. J., kuris pasiūlė susitikti, nes yra galimybė užsidirbti. Jie susitiko prie buvusio Lietuvos kino teatro. R. J. buvo su anksčiau jam nepažįstamu J.

Å . ir kaukazietiÅ¡kos iÅ¡vaizdos asmeniu. R. J. pasiÅ«lė už 50 litų padėti J. Å . iÅ¡ banko gauti elektroninės bankininkystės kortelę. Jam sutikus, kartu su J. Å . nuėjo į AB DNB bankÄ , esantį Vilniaus senamiestyje. Tuo metu R. J. pasiliko jų laukti gatvėje. Banko patalpose jis pasėdėjo ir palaukė, kol J. Å . bus iÅ¡duota elektroninės bankininkystės kortelė. Po to visi trys taksi automobiliu nuvyko į Kalvarijų gatvėje esančia bibliotekÄ , nes ten buvo įrengta internetinė prieiga.

R. J. pasakė, kad jam reikia pervesti savo lėšas į J. Å . sÄ skaitÄ , todėl reikalinga pastarojo kÄ tik gauta elektroninės bankininkystės kortelė. Bibliotekoje R. J. atsisėdo prie kompiuterio, o jis su J. Å . laikėsi nuo jo atokiau. Netrukus R. J. paprašė, elektroninės bankininkystės kortelės, kuriÄ jam perdavė J. Å .. Po kelių minučių, R. J. pasakė, kad kortelę galima paimti. P. L. priėjęs prie R. J., pamatė kompiuterio monitoriuje kažkokius užraÅ¡us apie kreditÄ ir užpildytas elektroninės formas.

Jis suprato, kad R. J., pasinaudojęs J. Å . elektroninės bankininkystės kortele jo vardu, paėmė kreditus, tačiau pastarajam nieko apie tai nesakė. Visiems išėjus iÅ¡ bibliotekos, kartu nuėjo prie Vilniaus senamiestyje buvusio DNB bankomato, kur J. Å . nuo savo sÄ skaitos nuėmė 2000 litų. Gautus pinigus J. Å . atidavė R. J., o Å¡is jam (P. L.) davė 100 litų už pagalbÄ ir jie iÅ¡siskyrė.Vertinant Å¡ių asmenų parodymus R. J. inkriminuojamų nusikalstamų veikų kontekste, pažymėtina, kad dėl esminių nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybių jie sutapo iÅ¡ esmės, esminių prieÅ¡taravimų juose nenustatyta, jų neįžvelgia ir apeliacinės instancijos teismas.

Be to, tiek R. J., tiek P. L. analogiÅ¡kas aplinkybes nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu.Jų parodymai visose baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijose buvo nuoseklÅ«s, neprieÅ¡taringi, juos patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai. Å ių duomenų plotmėje pastebėtina, kad R. J. neneigė, kÄ patvirtino ir P. L., kad jie, pasinaudoję J. Å . elektroninės bankininkystės duomenimis, apie tai nežinant jų savininkui, atliko tris finansines operacijas ir J. Å . vardu paėmė paskolas - greituosius kreditus.

Žinodami, kad paskolos pervestos į J. Å . banko sÄ skaitÄ , panaudoję apgaule, sakydami pastarajam, kad tai P. L. teisėtai įgyti pinigai, kurių dėl kreditinių įsiskolinimų jis negalėjo pervesti į savo banko sÄ skaitÄ , todėl pasinaudojo J. Å . banko sÄ skaita, pervestus pinigus su J. Å . pagalba, jo banko kortele, iÅ¡grynino ir tarpusavyje pasidalino, J. Å . už tai atsilygindami buteliu degtinės. Å iai įvykių sekai neprieÅ¡tarauja ir nukentėjusiuoju pripažinto J. Å . ikiteisminio tyrimo metu (baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama LR BPK 273 str. tvarka, atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ ) nurodytos aplinkybės, kad 2011 m. lapkričio 29 d., apie 14.00 val., jam einant į namus prie jo priėjo trys vaikinai ir pasiÅ«lė uždirbti pinigų.

Jie paaiÅ¡kino, kad negali pinigų pervesti į savo sÄ skaitÄ , nes juos iÅ¡ karto areÅ¡tuos antstoliai. Vaikinai teigė, kad reikalingi jo elektroninės bankininkystės duomenys, nes tada jie galėtų pervesti savo pinigus į jo sÄ skaitÄ ir iÅ¡gryninti, o jam už paslaugÄ nupirktų butelį alkoholinio gėrimo. Sutikęs su gautu pasiÅ«lymu, iÅ¡ namų jis pasiėmė reikalingus elektroninės bankininkystės duomenis ir visi trys nuvažiavo į Kalvarijų gatvėje esančiÄ interneto svetainę.

Kartu su P. L. ir R. J. nuėjo į internetinę svetainę, kur R. J. atidavė savo internetinės bankininkystės duomenis. Pastarasis labai ilgai užtruko prie kompiuterio, todėl jam atsibodo laukti ir išėjo į gatvę. Netrukus į gatvę išėjo ir P. L. ir R. J.. Tada visi trys nuėjo prie bankomato, kur su jų pagalba iÅ¡ savo sÄ skaitos iÅ¡grynino pinigus. Tikslios sumos nepamena. Po to, Pylimo gatvėje esančioje parduotuvėje „Ikiukas“ R. J. ir P. L. jam nupirko 0,5 l talpos degtinės „Lithuania“ butelį. 2011 m. gruodžio 3 d. jisgavo UAB „Nordecum“ laiÅ¡kÄ , kad 2011 m. lapkričio 29 d. jis paėmė 700 litų paskolÄ metams laiko ir palÅ«kanos sudaro 464 litų. 2011 m. gruodžio 4 d. jam paskambino R.

J., paaiÅ¡kino, kad dėl gautos paskolos įvyko kažkoks nesusipratimas ir kad jis nesikreiptų į policijÄ , kad pirmadienį jis viskÄ sutvarkys, padengs atsiradusius jam nuostolius. Papildomos apklausos metu J. Å . patikslino, kad su pagalbos pervesti pinigus praÅ¡iusiais P. L. ir R. J. susitiko atsitiktinai. Kadangi buvo vėlus vakaras, o jis neturėjo elektroninės bankininkystės prieigos, todėl su jais susitarė susitikti sekančiÄ dienÄ . KitÄ dienÄ jie susitiko prie buvusio Lietuvos kino teatro ir visi trys nuėjo į AB DnB bankÄ , kur jam buvo iÅ¡duoti elektroninės bankininkystės duomenys.

Vėliau bankomate jam iÅ¡gryninus pinigus, juos visus pasiėmė P. L., jam už „pagalbÄ â€œ nupirko tik degtinės butelį. Kad jo vardu buvo paimti greitieji kreditai, sužinojo tik tada, kai gavo laiÅ¡kus, kuriuose buvo nurodyta, kad vėluoja mokėti mėnesines įmokas. Jei neklysta, laiÅ¡kai buvo iÅ¡ skirtingų greitųjų kreditų bendrovių. Gavęs laiÅ¡kus, nuėjo į AuÅ¡ros Vartų gatvę, kur yra vieno iÅ¡ greitųjų kreditų filialas ir paaiÅ¡kino, kad jo vardu kreditÄ paėmė kiti asmenys ir jį apgavo.

Jis pateikė praneÅ¡imÄ iÅ¡ policijos įstaigos, kad vyksta ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo. Buvo nuėjęs ir į kitÄ greitojo kredito filialÄ , kur paaiÅ¡kino susidariusiÄ situacijÄ . Kai pranešė, kad kreditų jis nėra ėmęs, daugiau laiÅ¡kų negavo. Atsižvelgiant į Å¡ių aplinkybių visumÄ , konstatuotina, kad R. J. inkriminuoto nusikaltimo pagal LR BK 214 str. 1 d. sudėties požymiai pasitvirtino iÅ¡ esmės. Nustatyta, kad jis neteisėtai įgijo ir laikė J. Å . vardu iÅ¡duotus AB DNB banko elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis: atidarytos elektroninės banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB DNB banke, prisijungimo vardo, slaptažodžio bei saugos kodų kortelės duomenis.

Remiantis nukentėjusiojo J. Å . nurodytomis įvykio aplinkybėmis, kuriomis aukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo abejoti, R. J. Å¡iuos duomenis įgijo apgaulės bÅ«du, t.y. nurodydamas, kad aptariami J. Å . duomenys reikalingi savo pinigų pervedimui į jo sÄ skaitÄ ir Å¡ių pinigų iÅ¡gryninimui, iÅ¡ anksto žinodamas, kad pasinaudodamas Å¡iais duomenimis jis atliks neteisėtas bankininkystės operacijas, kurių metu pasisavins tretiesiems asmenims priklausančias pinigines lėšas. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , svarbu paminėti ir tai, kad R.

J. apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, neneigė, kad J. Å . savo elektroninės bankininkystės duomenis perdavė bÅ«tent R. J.. Vertinant nuteistojo apeliacinio skundo argumentus dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto LR BK 215 str. 1 d., padarymo, akcentuotina, kad pagal Å¡io straipsnio nuostatas atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vienÄ ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vienÄ ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtÄ vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimÄ pripažino teisėtu.

Nors nuteistasis R. J. nurodo, kad aptariamo straipsnio nuostatos jam pritaikytos nepagrįstai, kadangi banko sÄ skaitos internetinio valdymo priemonės savaime, nėra elektroninio mokėjimo priemonė LR BK 215 str. prasme, tačiau kolegija su tokia apelianto versija sutikti negali. Pažymėtina, kad R. J. (bei kitas nuteistasis Å¡ioje byloje) pagal šį straipsnį pirmosios instancijos teismo nuteistas už tai, kad jis įgijęs svetimus – J. Å . priklausančius banko sÄ skaitos bankininkystės prisijungimo kodus (AB DNB banko elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, atidarytos elektroninės banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) prisijungimo vardo, slaptažodžio bei saugos kodų kortelės duomenis), J.

Å . vardu inicijavo ir atliko finansines operacijas – svetimu vardu paėmė greituosius kreditus. Å iuo atveju LR BK 215 str. nusikaltimo objektu laikytina naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenys, o ne, R. J. nuomone, banko sÄ skaita. Vertindama šį nuteistojo R. J. argumentÄ , teisėjų kolegija atsižvelgia ir į susiformavusiÄ teismų praktikÄ , pvz. 2013 m. lapkričio 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį Nr. 2K-459/2013, kurioje asmenys buvo nuteisti už iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas nusikalstamas veikas, o teismas, analizuodamas LR BK 215 str. sudėtį priėjo iÅ¡vados, kad asmenys pagrįstai nuteisti pagal LR BK 215 str. 1 d.

Kadangi veikiant nusikalstamai buvo ne tik pateikti tapatybės patvirtinimo priemonių duomenys kredito įstaigoms, bet ir gautas patvirtinimas iÅ¡ kredito įstaigų apie disponavimÄ kredito įstaigos sÄ skaitoje esančiomis lėšomis (apie sÄ skaitoje esančių lėšų pervedimÄ Ä¯ konkrečiÄ sÄ skaitÄ ), prieÅ¡ingai nei teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, jo nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota ir kaip sukčiavimas pagal LR BK 182 str. 1 d. Tuo tarpu atmetant apeliacinio skundo argumentus, kad R.

J. veiksmuose nagrinėjamu atveju nebuvo apgaulės, bÅ«tinos LR BK 182 str. 1 d. inkriminavimui, kadangi kreditų įstaigų reikalaujama 0,01 litų suma visgi buvo pervesta į aptariamų įstaigų sÄ skaitas, akcentuotina, kad Å¡iuo savo veiksmu R. J. atliko kito asmens – J. Å . vardu, tokiu bÅ«du patvirtindamas, kad J. Å . sutinka su kreditų įstaigų keliamomis sÄ lygomis bei reikalavimais kredito iÅ¡davimui, žinodamas, kad apie Å¡ių veiksmų atlikimÄ J. Å . nėra informuotas. Teismo vertinimu, Å¡ių duomenų pakanka pagrįstai konstatuoti R.

J. veiksmuose esant apgaulės požymių ir pripažinti jį kaltu apgaule įgijus svetimÄ , t.y. UAB „4finance“, UAB „MCB Finance“ ir UAB „Nordecum“, priklausantį turtÄ .Analizuojant nuteistojo R. J. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, sutiktina su jo pateiktais „Paskolos“ ir „Kredito“ apibrėžimais ir pritartina, kad kreditavimo sutartis turi bÅ«ti sudaroma raÅ¡ytinė. Tačiau pažymėtina, kad vartojimo sutartis sudaroma elektroninėje erdvėje, patvirtinus vartotojui savo tapatybę bankiniu pavedimu sumokant 0,01 litų sumÄ .

Kai klientas patvirtina savo tapatybę, įmonės darbuotojai sutikrina kliento duomenis ir jei jie sutampa bei klientas sutinka su pateiktos sutarties sÄ lygomis – jam suteikiama paskola, kuri įformina sutartimi, atsiunčiama klientui į jo nurodytÄ elektroninį paÅ¡tÄ . Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo sutikti su R. J. argumentais, kad nagrinėjamu atveju nebuvo sudaryta raÅ¡ytinė paskolos sutartis. Remiantis Å¡iais duomenimis, kaip visiÅ¡kai nelogiÅ¡ki vertinti ir R. J. argumentai, kad minėtos kredito įstaigos skolinimo veiklos nevykdo, tiesiog savanoriÅ¡kai ir be jokio teisinio pagrindo perduoda nuosavas lėšas tretiesiems asmenims ir tikisi, kad Å¡ių asmenų be teisėto pagrindo įgytos lėšos jiems bus grÄ Å¾intos.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal UAB „4finance“, UAB „MCB Finance“ ir UAB „Nordecum“ veiklÄ reglamentuojančius įstatymus kredito suteikimui pakanka nustatyti asmens tapatybę reikalaujant iÅ¡ norinčio gauti kreditÄ asmens bankiniu pavedimu sumokėti 0,01 litų sumÄ , tokį kredito gavėjo veiksmÄ vertinant kaip sutikimÄ su kredito įstaigų paskolų iÅ¡davimo sÄ lygomis ir reikalavimais, neabejotinai spręstina, kad tokiu bÅ«du įstaigos turi teisinį pagrindÄ iÅ¡ kredito gavėjo reikalauti ir kredito grÄ Å¾inimo.Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl naikinti jį nuteistojo R.

J. apeliacinio skundo motyvais, nepagrįstais jokiais objektyviais duomenimis, nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir iÅ¡samiai iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus, įvertino juos pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (LR BPK 20 str. 5 d).Kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė : nuteistojo R. J. apeliacinį skundÄ atmesti.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nuosprendį palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkė                                           Sigita Bieliauskienė Teisėjai:                                                                     Jolanta Čepukėnienė       Artūras Pažarskis