2023-09-13 Nr. AB-16318-3-61-3-02228-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-791-556/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02228-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 12.6.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „InLT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „InLT“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „InLT“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2021 m. birželio 30 d. nurodymą Nr. (23.31-08) 467-29440 nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) (toliau – ir Nurodymas); 2) panaikinti VMI 2021 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-30591 pakeisti nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. VMI, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 33 straipsnio 8 punktu, 105 straipsniu ir 106 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė Nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigose esančių mokesčių mokėtojo sąskaitų. Bendra suma 1 299 694,99 Eur. VMI priėmė Sprendimą pakeisti nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) ir nurodė nurašyti mokestinę nepriemoką iš kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigose esančių mokesčių mokėtojo sąskaitų. Nurodė, kad bendra nurašytina suma 1 276 552,93 Eur. Nurodymas ir Sprendimas yra neteisėti, nepagrįsti, grubiai pažeidžiantys mokesčių mokėtojo teises.

2.2. UAB „InLT“ buvo įtraukta į Juridinių asmenų sąrašą, kuriems nuo 2021 m. sausio 1 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19. Pareiškėjo veikla – turistinių autobusų nuoma, yra priskirta ribojamoms veikloms Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2020 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 4-1171/A1-1301 „Dėl karantino metu ribojamų ir netiesiogiai ribojamų ūkinių veiklų sąrašo patvirtinimo“.

2.3. VMI 2021 m. birželio 4 d. per „Mano VMI“ sistemą pateikė pareiškėjui raštą Nr. RM-28213 dėl pagalbos priemonių taikymo UAB „InLT“, kuriame nurodė, kad, vadovaujantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2021 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. VA-6 patvirtinto Mokesčių mokėtojų, pripažintų nukentėjusiais nuo ekstremaliosios situacijos ir karantino, kurio metu Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato ūkinės veiklos apribojimus ir kuriems taikomos mokestinės pagalbos priemonės, sąrašų sudarymo kriterijų ir administravimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 21.8 papunktyje numatytu pagrindu, Bendrovė išbraukiama iš sąrašo „Juridiniai asmenys, kuriems nuo 2021 m. sausio 1 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, jai nebus taikomos pagalbos priemonės, o nuo nesumokėtų mokesčių sumų delspinigiai bus skaičiuojami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.“

2.4. Nesutikdamas su išbraukimu iš įmonių sąrašo, kurioms taikomos pagalbos priemonės, pareiškėjas pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai (toliau – ir Komisija), skundas buvo priimtas, paskirtas nagrinėjimas, tačiau atsakovas, nelaukęs ginčo sprendimo, pradėjo išieškojimo procedūrą, tai yra priėmė Nurodymą, kuris sustabdė įmonės veiklą. Kadangi vykdant Nurodymą visos į įmonės sąskaitas įplaukiančios pinigų sumos yra automatiškai nurašomos mokestinei nepriemokai dengti, įmonė negali atlikti atsiskaitymų su tiekėjais, negali atlikti einamųjų mokėjimų pagal lizingo sutartis. UAB „InLT“ yra sudariusi su SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialu (dabar – Citadele Leasing) lizingo sutartis, pagal kurias yra patvirtinti turto išpirkimo įmokų mokėjimo grafikai. UAB „InLT“ dėl COVID-19 sukeltų veiklos ribojimų patyrė ir patiria finansinių nuostolių, todėl jai turi būti taikomos Vyriausybės numatytos pagalbos priemonės, taip pat ir mokestinės nepriemokos atidėjimas.

2.5. Vadovaujantis Aprašo 22 punktu pareiškėjas nebuvo informuotas nei apie atliktą vertinimą, nebuvo informuotas apie numatomą išbraukimo iš sąrašo datą, nebuvo informuotas apie galimybę pateikti prašymą sudaryti mokestinės paskolos sutartį be palūkanų dėl mokestinės nepriemokos. Neatlikus šių visų būtinų veiksmų buvo pradėta mokestinės nepriemokos išieškojimo procedūra.

2.6. Atsakovas 2021 m. birželio 28 d. pateikė pranešimą apie nesumokėtus mokesčius ir numatomą vykdyti išieškojimą, kuriame nurodė, kad jei skola nebus sumokėta per 1 darbo dieną nuo pranešimo dienos, bus pradėtas priverstinis išieškojimas.

2.7. Skundžiamu atveju buvo pažeistos MAĮ 89 straipsnio 1, 3 dalių ir 105 straipsnio 1, 2 dalių nuostatos, priverstinis išieškojimas pradėtas be raginimo geranoriškai sumokėti mokestinę nepriemoką, be privalomo 20 dienų termino, nesudarant galimybės apskųsti neteisėtus mokesčių administratoriaus veiksmus ir sprendimus. Visiškai be jokio perspėjimo buvo nurašytos visos įmonės sąskaitoje buvusios lėšos, taip siekiant sužlugdyti įmonės veiklą. Šiuo metu visos į įmonės sąskaitas įplaukiančios lėšos yra automatiškai nurašomos kaip mokestinė nepriemoka, todėl įmonė negali vykdyti veiklos ir priimtų įsipareigojimų lizingo bendrovei bei verslo partneriams.

3. Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Aprašas nustato juridinių asmenų (toliau – ir JA) įtraukimo į Juridinių asmenų, kuriems nuo 2021 m. sausio 1 d. pagal pateiktą prašymą taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, sąrašą (toliau – ir JA sąrašas pagal prašymą) bei įtraukimo į Juridinių asmenų, kuriems nuo 2021 m. sausio 1 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, sąrašą (toliau – ir JA sąrašas be prašymo). Aprašo 21.8 punkte numatyta, kad JA išbraukiami iš JA sąrašo be prašymo kai pagal VMI turimus duomenis JA finansinė padėtis blogėja (vyksta išieškojimas kitų kreditorių naudai, mažėja darbuotojų skaičius, prarandamos licencijos veiklai vykdyti, parduodamas turimas turtas, yra veiklos perkėlimo požymių ir kt.,) ir turima informacija vertinama kaip VMI (kaip kreditoriaus) teisių pažeidimas. Aprašo 23 punkte numatyta, kad, JA išbraukus iš Sąrašo, nuo kitos dienos po išbraukimo nutraukiamas mokestinės pagalbos priemonių taikymas: pradedami skaičiuoti delspinigiai, vykdomas išieškojimas MAĮ nustatyta tvarka, jei buvo sudaryta MPS be palūkanų, ji nenutraukiama, lieka galioti nulinės palūkanos, bet ne ilgiau nei iki 2022 m. gruodžio 31 d.

3.2. Siekdama įsitikinti, ar pareiškėjas, vykdydamas veiklą, patyrė realių finansinių sunkumų dėl COVID-19 paplitimo, dėl kurių tikslinga būtų jam taikyti pagalbos priemones pagal VMI kompetenciją ir spręsti dėl įtraukimo į JA sąrašą be prašymo, VMI, vadovaudamasi Aprašo 19 punktu, paprašė pateikti papildomą informaciją ir dokumentus, kurie pagrįstų realius Bendrovės finansinius sunkumus. Pareiškėjas 2021 m. vasario 25 d. raštu Nr. GM-12455 pateikė ir 2021 m. kovo 23 d. raštu Nr. GNA-28861, 2021 m. balandžio 2 d. raštu Nr. GNA-31977, 2021 m. balandžio 12 d. raštu Nr. GNA-33493 ir 2021 m. balandžio 22 d. raštu Nr. GNA-36750 papildė prašomus dokumentus ir paaiškinimus, kuriuos VMI išsamiai išanalizavo.

3.3. Bendrovė pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) nuostatas – nemoki. Dėl neigiamo nuosavo kapitalo Bendrovės finansinės rizikos ir likvidumo koeficientai nebuvo skaičiuojami. Bendrovės piniginių lėšų judėjimo analizė atlikta pagal Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus atsiskaitomosios sąskaitos išrašus už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. vasario 25 d., ir nustatyta: įplaukos – 402 440,74 Eur, išlaidos – 468 625,42 Eur. Per laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. kovo 29 d. Bendrovės į valstybės biudžeto surenkamąją sąskaitą pervesta 93,60 Eur.

3.4. Pareiškėjo mokestinės nepriemokos skola (2021 m. kovo 26 d.) – 1 298 868,89 Eur, kurią sudaro gyventojų pajamų mokestis (toliau – ir GPM) – 0,90 Eur, pridėtinės vertės mokestis (toliau – ir PVM) – 1 113 886,99 Eur, pelno mokestis (toliau – ir PM) – 184 981 Eur. VMI 2021 m. birželio 4 d. raštu (sprendimu) „Dėl pagalbos priemonių taikymo“ pareiškėją išbraukė iš „Juridinių asmenų, kuriems nuo 2021 m. sausio 1 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“ sąrašo ir apie tai informavo per „Mano VMI“ sistemą. Taip pat VMI per „Mano VMI“ sistemą 2021 m. birželio 28 d. išsiuntė raštą dėl mokestinės nepriemokos skolos sumos bei raginimą sumokėti. VMI 2021 m. birželio 30 d. priėmė Nurodymą ir 2021 m. liepos 1 d. Sprendimą bei apie tai informavo pareiškėją per „Mano VMI“ sistemą.

3.5. 2021 m. liepos 5 d. gautas Lietuvos administracinių ginčų komisijos pranešimas apie gautą pareiškėjo skundą, kuriame ginčijamas pareiškėjo išbraukimas iš JA sąrašo be prašymo bei numatomą teismo posėdį byloje. Pareiškėjo skundo argumentas, jog VMI, nelaukdama iškilusio ginčo sprendimo Komisijoje, pradėjo išieškojimo procedūrą, tai yra priėmė Nurodymą ir Sprendimą, yra nepagrįstas. Aprašo 23 punkto nuostata yra imperatyvi, kuri įpareigoja mokesčių administratorių atlikti jam priskirtinus veiksmus po išbraukimo JA iš sąrašo be prašymo: skaičiuoti delspinigius ir vykdyti išieškojimą vadovaujantis MAĮ nuostatomis nuo kitos dienos po išbraukimo ir nutraukimo mokestinės pagalbos priemonių taikymo.

3.6. Nepagrįstu laikytinas skundo argumentas, kad pareiškėjas nebuvo informuotas apie atliktą vertinimą ir numatomą išbraukimo iš sąrašo datą. Bendrovė buvo informuota apie atliekamą vertinimą, nes buvo paprašyta pareiškėją pateikti papildomą informaciją ir dokumentus, kurie pagrįstų realius Bendrovės finansinius sunkumus. Taip pat pareiškėjas buvo informuotas apie atliekamą Bendrovės vertinimą ir sprendžiamą jo išbraukimo arba įtraukimo į sąrašą be prašymo klausimą. Pats Bendrovės vadovas pateikė paaiškinimą, kuriame išdėstė poziciją dėl Bendrovėje priimtų sprendimų susijusių su Bendrovės veikla. Apie atlikto įvertinimo išvadą ir priimtą sprendimą Bendrovė informuota 2021 m. birželio 4 d. raštu per Mano VMI sistemą.

3.7. Šiuo konkrečiu atveju Aprašo 22 punktas netaikomas, nes Bendrovė (2021 m. kovo 26 d.) turi didelę mokestinę nepriemokos skolą VMI – 1 298 868,89 Eur, neatsiskaito su kreditoriumi VMI daugiau nei 1 metus, Bendrovė perleido daugiau nei 83,4 proc. jai priklausančio turto susijusiai įmonei, o Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai tvirtina Bendrovę esant nemokia, todėl VMI neturėjo pareigos teikti siūlymo dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo. Nepateiktas pasiūlymas dėl mokestinės paskolos sudarymo neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis dėl mokestinės paskolos sudarymo, tačiau tai iki šiol nėra padaryta.

3.8. Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog pažeista MAĮ 89 straipsnio 1 dalies nuostata, nes priverstinis išieškojimas pradėtas be raginimo geranoriškai sumokėti mokestinę nepriemoką, be privalomo 20 dienų termino. VMI 2021 m. birželio 28 d. pateikė pranešimą apie nesumokėtus mokesčius ir numatomą vykdyti išieškojimą, kuriame nurodė, kad jei skola nebus sumokėta per 1 darbo dieną nuo pranešimo dienos, bus pradėtas priverstinis išieškojimas. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo atžvilgiu mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmams atlikti mokesčių administratorius vadovavosi MAĮ 105 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, kai raginimas nesiunčiamas ir išieškojimo veiksmai atliekami kitą dieną po MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto termino pabaigos.

3.9. Pareiškėjas, kaip mokesčių mokėtojas, nesumokėjo deklaruoto PVM mokesčio, o PVM mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminas suėjo 2020 m. kovo 25 d., todėl išieškojimo veiksmai pradėti kitą dieną po 2021 m. birželio 28 d. pranešimo išsiuntimo, t. y. mokesčių administratorius 2021 m. birželio 30 d. priėmė Nurodymą išieškoti iš mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką.

3.10. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. birželio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-540-933/2022 patvirtino VMI ir UAB „InLT“ sudarytą taikos sutartį civilinėje byloje dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „InLT“ ir nutraukė civilinę bylą pagal VMI ieškinį atsakovei UAB „InLT“.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. liepos 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas nustatė, kad:

5.1. Pareiškėjas buvo įtrauktas į Juridinių asmenų sąrašą, kuriems nuo 2021 m. sausio 1 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19.

5.2. Pareiškėjas per „Mano VMI“ sistemą gavo 2021 m. birželio 4 d. VMI raštą Nr. RM-28213 dėl pagalbos priemonių taikymo UAB „InLT“, kuriame nurodyta, kad, vadovaujantis Aprašo 21.8 papunktyje numatytu pagrindu, Bendrovė išbraukiama iš sąrašo Juridiniai asmenys, kuriems nuo 2021 m. sausio 1 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, jai nebus taikomos pagalbos priemonės, o nuo nesumokėtų mokesčių sumų delspinigiai bus skaičiuojami MAĮ nustatyta tvarka. Rašte nurodyta, jog VMI 2021 m. gegužės 28 d. duomenimis Bendrovės mokestinė nepriemoka yra 1 299 694,99 Eur, iš jų: 1 114 713,99 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 184 981 Eur pelno mokesčio. Taip pat nurodyta, jog nuo šio rašto gavimo dienos bus pradėtos priverstinio išieškojimo procedūros MAĮ 106 straipsnio nustatyta tvarka.

5.3. VMI 2021 m. birželio 28 d. per „Mano VMI“ sistemą pateikė pareiškėjui pranešimą apie nesumokėtus mokesčius ir numatomą vykdyti išieškojimą. Pranešime informuojama, jog praėjo terminas, iki kurio turėjo sumokėti savo mokestines prievoles, ir, 2021 m. birželio 28 d. duomenimis, pareiškėjas turi 1 299 649,99 Eur mokesčių skolą. Nurodoma, jog, nesumokėjus pranešime nurodytos skolos per 1 darbo dieną nuo pranešimo datos, VMI pradės priverstinio išieškojimo procedūras MAĮ nustatyta tvarka.

5.4. VMI per „Mano VMI“ sistemą 2021 m. birželio 30 d. pateikė pareiškėjui Nurodymą, vadovaujantis MAĮ 33 straipsnio 8 punktu, 105 straipsniu ir 106 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). VMI 2021 m. liepos 1 d. priėmė Sprendimą, vadovaujantis MAĮ 33 straipsnio 8 punktu ir 106 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pakeisti nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų).

5.5. Pareiškėjas, nesutikdamas su išbraukimu iš įmonių sąrašo, kurioms taikomos pagalbos priemonės, pateikė skundą Komisijai. VMI 2021 m. liepos 5 d. gavo Komisijos pranešimą apie gautą pareiškėjo skundą, kuriame ginčijamas pareiškėjo išbraukimas iš JA sąrašo be prašymo, numatomą teismo posėdį byloje. Komisijos Šiaulių apygardos skyrius 2021 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Šis Komisijos sprendimas yra įsiteisėjęs.

6. Teismas pažymėjo, kad byloje kilęs ginčas dėl VMI Nurodymo nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos bei Sprendimo pakeisti Nurodymą teisėtumo bei pagrįstumo.

7. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi MAĮ (akto redakcija, galiojusi nuo 2021 m. gegužės 28 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.) 33 straipsnio 8 punktu, 63 straipsnio 1 dalimi, 105 straipsnio 1, 2 dalimis, 106 straipsnio 1 dalimi, Aprašo (akto redakcija, galiojanti nuo 2021 m. gegužės 4 d.) 21.8, 23 punktais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, jog mokesčių mokėtojo keliamame ginče dėl mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo teisėtumo ir pagrįstumo tik tikrinama, ar mokesčių administratorius, vykdydamas mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą, neatlieka jokių veiksmų, kuriais būtų pažeidžiamos mokesčių mokėtojo teisės (2014 m. sausio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-1965/2013).

8. Teismas nustatė, jog atsakovas, siekdamas įsitikinti, ar pareiškėjas, vykdydamas veiklą, patyrė realių finansinių sunkumų dėl COVID-19 paplitimo, dėl kurių tikslinga būtų jam taikyti pagalbos priemones pagal VMI kompetenciją ir spręsti dėl įtraukimo į JA sąrašą be prašymo, vadovaudamasis Aprašo 19 punktu paprašė pateikti papildomą informaciją ir dokumentus, kurie pagrįstų realius Bendrovės finansinius sunkumus. Pareiškėjas 2021 m. vasario 25 d. raštu Nr. GM-12455 pateikė ir 2021 m. kovo 23 d. raštu Nr. GNA-28861, 2021 m. balandžio 2 d. raštu Nr. GNA-31977, 2021 m. balandžio 12 d. raštu Nr. GNA-33493 ir 2021 m. balandžio 22 d. raštu Nr. GNA-36750 papildė prašomus dokumentus ir paaiškinimus.

VMI išsamiai išanalizavo pareiškėjo pateiktus dokumentus bei nustatė, kad bendrovės vadovas O. R., akcininkai: O. R. – 52 proc., E. R. – 24 proc., R. R. – 24 proc., darbuotojų skaičius – 2. Įvertino 2019 m. liepos 15 d. sutartį pasirašytą su UAB „Geologų valdos“ dėl 420 000 Eur paskolos suteikimo (atsiskaitymo terminas 2024 m. liepos 19 d.), lizingo (finansinės nuomos) sutartį 2020 m. rugpjūčio 20 d. pasirašytą su UAB „SME Loans“ dėl 200 000 Eur sumos apyvartinėms lėšoms (atsiskaitymo terminas 2021 m. rugpjūčio 28 d. (padengta 2021 m. sausio mėn.)), 3 lizingo (finansinės nuomos) sutartis 2019 m. liepos 10 d. ir 2019 m. liepos 12 d. pasirašytas su SIA „Citadele Leasing“ Lietuvos filialas dėl 340 765 Eur sumos (atsiskaitymo terminas 2023 m. sausio 31 d. (likutis 259 768,82 Eur), 8 lizingo (finansinės nuomos) sutartis 2020 m. vasario 24 d., 2020 m. vasario 25 d. ir 2020 m. vasario 26 d. pasirašytas su SIA „Citadele Leasing“ Lietuvos filialas dėl 1 606 108,80 Eur sumos (atsiskaitymo terminas 2026 m. vasario 28 d. (likutis 1 606 108,80 Eur)), kitas sutartis pagal kurias Bendrovės skolos iki 2020 m. gruodžio 31 d. tiekėjams ar kitiems kreditoriams – 14 560,44 Eur (UAB „Olego transportas“ – 5 755,55 Eur, UAB „SME Loans“ – 3 564,14 Eur, O.

R. – 2 354,44 Eur, ir kiti – 2 886,31 Eur), Bendrovei įsiskolinimą iki 2020 m. gruodžio 31 d. turi UAB „Geologų valdos“ – 19 994,06 Eur, ir UAB „Transporto centras“ – 2 830,60 Eur. Nustatė, kad Bendrovės pardavimo pajamos (i.SAF duomenimis) 2019–2020 m. spalio–kovo mėnesiais – 12 766 380,14 Eur, o 2020–2021 m. spalio–kovo mėnesiais – 4 906 335,37 Eur, t. y. sumažėjimas 61,6 proc. Taip pat įvertino Bendrovės 55 keleivinių autobusų, kuriais vykdė nuomos veiklą turizmo sektoriui, pardavimą: Bendrovės paaiškinimas dėl 30 autobusų „Volvo“ išpirkimo ir grąžinimo lizingo bendrovei 2020 m. gruodžio 8 d.

„VFS LT“, UAB už likutinę vertę ir 25 autobusus MAN Lions parduotus 2020 m. sausio ir vasario mėn. UAB „Adampolis“. Pagal pateiktus dokumentus autobusai „Volvo“ perleisti nesant mokėjimų vėlavimų pagal lizingo sutartis, už autobusus pinigai į Bendrovės sąskaitas negauti, padengtas įsiskolinimas „VFS LT“, UAB. Autobusai grąžinti lizingo bendrovei, tačiau lizingo gavėjas nurodytas UAB Autobusų servisas, kurio pagrindinė veikla – turistinių autobusų nuoma, vadovas E. R. Prisiimtas Bendrovės garantavimas už UAB Autobusų servisas lizingo sutarčių įvykdymą ir atsakomybė už jų įvykdymą.

Valstybės įmonės „REGITRA“ duomenimis, visų 30 autobusų „Volvo“ savininkas „VFS LT“, UAB, nuo 2021 m. kovo 12 d. valdytojas – UAB „Olego transportas“, vadovas – akcininkas E. R. Pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai už 2020 metus, iš kurių nustatė, kad Bendrovės turto – 3 091 457 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 2 045 577 Eur, Bendrovės patirtas nuostolis – 2 075 567 Eur, nuosavas kapitalas minusinis – 628 406 Eur.

9. Teismas iš 2021 m. birželio 4 d. rašto turinio nustatė, kad jame išsamiai išdėstytos apibendrintos vertinimo išvados pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus, išaiškinta apskundimo tvarka, kuria pareiškėjas pasinaudojo ir pateikė skundą Komisijai. VMI 2021 m. birželio 28 d. per „Mano VMI“ sistemą pateikė pareiškėjui pranešimą apie nesumokėtus mokesčius ir numatomą vykdyti išieškojimą. Pranešime informuojama, jog praėjo terminas, iki kurio turėjo sumokėti savo mokestines prievoles, ir, 2021 m. birželio 28 d. duomenimis, pareiškėjas turi 1 299 649,99 Eur mokesčių skolą. Nurodoma, jog nesumokėjus pranešime nurodytos skolos per 1 darbo dieną nuo pranešimo datos, VMI pradės priverstinio išieškojimo procedūras MAĮ nustatyta tvarka. Pareiškėjas, nesutikdamas su išbraukimu iš įmonių sąrašo, kurioms taikomos pagalbos priemonės, pateikė skundą Komisijai, apie tai buvo informuota ir VMI.

10. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, jog atsakovas nepagrįstai pradėjo priverstinio išieškojimo procedūrą, nesulaukęs kilusio ginčo išsprendimo Komisijoje. Byloje nėra ginčo, jog dėl VMI 2021 m. birželio 4 d. rašto Nr. RM-28213 „Dėl pagalbos priemonių taikymo UAB „InLT“ teisėtumo ir pagrįstumo pareiškėjas kreipėsi su skundu į Komisiją. Teismas pažymėjo, jog nei MAĮ, nei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato VMI pareigos stabdyti mokestinės nepriemokos išieškojimo procedūros, kuomet yra sprendžiamas administracinis ginčas dėl nurodymo ar sprendimo.

Priešingai, LVAT praktikoje yra pažymėjęs, kad mokesčių administratorius turi teisę, bet ne pareigą, savo iniciatyva nepradėti arba stabdyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras, vadovaudamasis protingumo ar ekonominio tikslingumo kriterijais, tačiau toks mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo stabdymo pagrindas priklauso mokesčių administracijos diskrecijai, o teismas, savo ruožtu, tokiu atveju negali vertinti ginčijamo administracinio akto bei veiksmų ekonominio tikslingumo požiūriu (2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-756/2009, 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1661/2010).

Be to, iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad Komisija 2021 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu Nr. 21R3- (AG3-82/27-2021) pareiškėjo skundą dėl VMI 2021 m. birželio 4 d. rašto Nr. RM-28213 atmetė kaip nepagrįstą. Minėtame sprendime Komisija nurodė, jog VMI 2021 m. birželio 4 d. raštas Nr. RM-28213 priimtas vadovaujantis Aprašo 21.8 papunkčio nuostatomis, įvertinus dokumentus, VMI turimą informaciją, bei nustačius, jog pareiškėjo finansinė padėtis pablogėjo ne dėl COVID-19, o dėl pareiškėjo sprendimų, dėl ko buvo pažeisti VMI, kaip kreditoriaus, interesai, buvo priimtas sprendimas išbraukti pareiškėją iš sąrašo.

Komisijos 2021 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas Nr. 21R3- (AG3-82/27-2021) yra įsiteisėjęs ir galiojantis. Taigi skunde pareiškėjas nepagrįstai teigė, jog jam nebuvo sudaryta galimybė apskųsti mokesčių administratoriaus atliktą mokesčių mokėtojo vertinimą, kurio pagrindu buvo nuspręsta išbraukti iš minėto Juridinių asmenų sąrašo, tuo galbūt pažeidžiant MAĮ 144 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors VMI 2021 m. birželio 4 d. raštas, kuriuo pareiškėjas buvo išbrauktas iš JA sąrašo be prašymo, buvo apskųstas Komisijai, tai nesudaro teisinio pagrindo privalomai stabdyti išieškojimą bei konstatuoti MAĮ nuostatų pažeidimo ir mokesčių administratoriaus Nurodymo ir Sprendimo bei veiksmų neteisėtumą.

11. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl pačios mokestinės nepriemokos fakto, tačiau pareiškėjas kelia ginčą dėl jos išieškojimo būdo, galbūt pažeidžiančio pareiškėjo teises. Teismas nurodė, kad, VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2021 m. gegužės 28 d. duomenimis, Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 1 299 694,99 Eur, iš jų: 1 114 713,99 Eur PVM ir 184 981 Eur PM. Išieškojimo veiksmai pradėti kitą dieną po 2021 m. birželio 28 d. pranešimo išsiuntimo, t. y. mokesčių administratorius 2021 m. birželio 30 d. priėmė Nurodymą išieškoti iš mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką. Be to, kartu su ginčijamais Nurodymu ir Sprendimu pateiktos prievolių ataskaitos, kuriose yra aiškiai įrašyta – prievolės tipas, mokestinis laikotarpis, deklaracijos pateikimo / patikrinimo akto data, prievolės suma. VMI 2021 m. birželio 4 d. rašte „Dėl pagalbos priemonių taikymo UAB „InLT“ nurodė, jog nuo šio rašto gavimo dienos bus pradėtos priverstinio išieškojimo procedūros MAĮ 106 straipsnio nustatyta tvarka. 2021 m. birželio 28 d. pranešime apie nesumokėtus mokesčius ir numatomą vykdyti išieškojimą informuojama, jog praėjo terminas iki kurio pareiškėjas turėjo sumokėti mokestines prievoles ir raginama sumokėti skolą per 1 darbo dieną nuo pranešimo datos. Šiuo atveju nustatyta, jog mokesčių administratorius pareiškėjo atžvilgiu mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmams atlikti vadovavosi MAĮ 105 straipsnio 2 dalyje reglamentuotu atveju, kai raginimas nesiunčiamas ir išieškojimo veiksmai atliekami kitą dieną po MAĮ 105 straipsnio 1 dalyje 2 punkte nustatyto termino pabaigos. Taigi, teismo vertinimu, VMI pagrįstai išieškojimo veiksmus pradėjo kitą dieną po 2021 m. birželio 28 d. pranešimo išsiuntimo, t. y. VMI 2021 m. birželio 30 d. priėmė Nurodymą išieškoti iš pareiškėjo nepriemoką.

12. Teismas nustatė, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. birželio 1 d. (pagal LITEKO duomenis – 2022 m. birželio 7 d. nutartimi) nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-540-933/2022 patvirtino VMI ir UAB „InLT“ sudarytą taikos sutartį civilinėje byloje bei nutraukė civilinę bylą pagal VMI ieškinį atsakovei UAB „InLT“ dėl bankroto bylos iškėlimo. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nurodyta, jog 2022 m. vasario 15 d. duomenimis atsakovės įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams sudarė 1 209 152,51 Eur, iš kurių 148 000,78 Eur pelno mokestis, 1 044 360 Eur – pridėtinės vertės mokestis. Nurodyta nepriemoka susidarė nuo 2020 m. birželio 16 d. iki 2021 m. liepos 26 d. Vykdant nepriemokos išieškojimą 2021 m. birželio 30 d. ir 2021 m. liepos 1 d. buvo priimti nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), o 2021 m. rugpjūčio 9 d. priimtas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto (1 281 095,68 Eur). Nutartimi patvirtintos taikos sutarties 3 punktu atsakovė UAB „InLT“ įsipareigojo iki taikos sutarties pasirašymo sumokėti VMI 50 proc. 2019 metų pelno mokesčio, t. y. 62 045,44 Eur. Taikos sutarties 4 punktu šalys susitarė, jog atsakovės nepriemoka 1 123 161,25 Eur bus grąžinta per 36 mėnesių laikotarpį. Atsakovė įsipareigojo per vieną mėnesį nuo taikos sutarties įsigaliojimo dienos kaip garantą įkeisti atsakovės akcininko E. R. (įkaito davėjo) nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą ir vienbutį gyvenamąjį namą, pasirašant maksimaliąją svetimo daikto hipoteką (7 p.). Šalys susitarė, kad pareiškėjas įgyja teisę nutraukti taikos sutartį be atskiro įspėjimo ir pradėti visos nepriemokos išieškojimą, jei atsakovė vieną mėnesį ir ilgiau nemoka visų arba dalies einamųjų mokesčių bei delspinigių ir / arba įmokų pagal taikos sutartį (9 p.). Pareiškėjas įgyja teisę kreiptis dėl vykdomojo įrašo atlikimo atsakovei vieną mėnesį ir ilgiau nemokant visų arba dalies einamųjų mokesčių bei delspinigių ir / arba įmokų pagal taikos sutartį (10 p.). Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis yra įsiteisėjusi. Taigi, minimos nutarties turinys patvirtina, jog pareiškėjas ir VMI susitarė geruoju išdėstyti nepriemokos grąžinimą dalimis iki 2023 m. lapkričio mėn.

13. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas priėjo prie išvados, jog nagrinėjamoje byloje nenustatyta, jog būtų buvę atlikti veiksmai, pažeidžiantys pareiškėjo (mokesčio mokėtojo) teises, todėl ginčijami Nurodymas ir Sprendimas yra teisėti ir pagrįsti bei pakankamai motyvuoti, jų naikinti nei pareiškėjo nurodomais, nei kitais motyvais teismas neturi pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas. Kadangi pareiškėjo skundas atmestas, teismas nurodė, kad nėra teisinio pagrindo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

III. 14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą; priteisti pareiškėjui UAB „InLT” iš atsakovo VMI 522,50 Eur pirmosios instancijos teisme ir 511,25 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Teismo sprendimo turinys neatitinka įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 str., 87 str., 4 d. 1–4 p.), teismas neįvykdė pareigos nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.), teismo padarytos išvados yra neparemtos įrodymais, neteisingai pritaikant materialiosios teisės normas. Teismas nepasisakė, kurios būtent konkrečios MAĮ nuostatos turi būti taikomos šioje byloje, nors to buvo prašoma viso teisminio nagrinėjimo metu. Teismas neatsakė nei į vieną esminį skunde išdėstytą argumentą bei nenurodė įrodymų, kuriais grindžiant padarė išvadas, kad nesutinka su pareiškėjo argumentais.

14.2. Lietuvos administracinių ginčų komisijai buvo apskųstas pranešimas dėl išbraukimo iš sąrašo, tačiau ne mokesčių mokėtojo vertinimas, kuris nebuvo pateiktas mokesčių mokėtojui. Teismas nevertino šių akivaizdžių procedūrinių pažeidimų ir akivaizdžiai nepagrįstai pranešimą dėl išbraukimo iš sąrašo prilygino pranešimui apie atliktą vertinimą ir numatomą išbraukimą, šių dokumentų turinys ir paskirtis yra visiškai skirtingi ir jie negali būti laikomi nei tapačiais, nei analogiškais dokumentais.

14.3. Teismas sprendime vadovavosi Aprašo 21 ir 23 punktų nuostatomis, tačiau visiškai nevertino ir nepasisakė dėl Aprašo 22 punkto nuostatų taikymo ir jų pažeidimo. Teismo sprendime yra išdėstyta atsakovo pozicija, kad Aprašo 22 punktas netaikomas, nes Bendrovė turi didelę mokestinę nepriemokos skolą VMI, neatsiskaito su kreditoriumi VMI daugiau nei 1 metus, todėl VMI neturėjo pareigos teikti siūlymo dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo. Teismas nepasisakė ir dėl šios pozicijos, kuri yra akivaizdžiai nepagrįsta, kadangi: 1) 2021 m. kovo 26 d. Bendrovė neturėjo nepriemokos, nes šiai dienai jai buvo taikomos pagalbos priemonės; 2) Bendrovė buvo įtraukta į Mokesčių mokėtojų, pripažintų nukentėjusiais nuo ekstremaliosios situacijos ir karantino sąrašą be prašymo, ir jai buvo atidėtas mokesčių mokėjimas, todėl teiginys „neatsiskaito su kreditoriumi VMI daugiau nei 1 metus“ yra visiškai neatitinkantis tikrovės; 3) Aprašo 22 punkto nuostatos yra imperatyvios ir jų taikymas nėra asmens diskrecijos teisė, atsakovas nenurodė konkrečios teisės akto nuostatos, kuri numatytų išimtį ar leistų netaikyti Aprašo 22 punkto reikalavimų.

14.4. Teisė į teisingą teismą reiškia, kad teismas turi teisingai ir bešališkai išnagrinėti bylą vienodomis sąlygomis nagrinėjant abiejų šalių pateiktus argumentus ir įrodymus. Šiuo atveju kyla pagrįsta abejonė dėl šios teisės pažeidimo, kadangi teismas nepasisakė dėl esminių pareiškėjo argumentų, dėl atsakovo atsikirtimų į šiuos pareiškėjo argumentus ir dėl teisės akto konkrečios nuostatos taikymo, nors būtent pareiškėjas kreipėsi dėl būtent šios konkrečios teisės akto nuostatos (Aprašo 22 punkto) pažeidimo, kuris būtent patvirtina MAĮ 144 straipsnio nuostatų pažeidimą. Teismas nepasisakė, kurias aplinkybes pripažino nustatytomis, kodėl atmetė pareiškėjo ar atsakovo argumentus, kokiais įrodymais rėmėsi ir padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad atsakovas nepadarė MAĮ 144 straipsnio nuostatų pažeidimo.

14.5. Teismas nenurodė kokie įrodymai patvirtina, kad atsakovas vadovavosi MAĮ 105 straipsnio 2 dalimi. Teismas nepagrindė tokios išvados įrodymais ir tuo grubiai pažeidė ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 2 punkto reikalavimus. Atsakovo Nurodyme ir Sprendime nėra nurodyta konkreti MAĮ 105 straipsnio nuostata ir jau vien tai individualius teisės aktus leidžia pripažinti nepagrįstais ir nemotyvuotais. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovas negalėjo nurodyti, kurio būtent MAĮ 105 straipsnio 1 dalies punkto pagrindu vadovavosi pradėdamas priverstinį išieškojimą. Vėliau atsakovas nurodė, kad tokią teisę suteikia MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 2 punktas, o mokestinių terminų datos nurodytos Nurodyme ir Sprendime, tačiau negalėjo atsakyti į klausimus, kodėl išieškojimas pradėtas tik 2021 m. birželio 28 d., o ne MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais terminais. Atsakovo dokumentai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto reikalavimų, nes juose nenurodomas teisinis pagrindas priverstiniam išieškojimui bei nenurodomi prievolės įvykdymo terminai. Teismas šių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė.

14.6. Jeigu vadovaujamasi MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kodėl nepradėti išieškojimai vadovaujantis šios teisės normos nuostatomis ir Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 90 straipsnio nuostata ir 85 straipsnio 1 dalies nuostata. Jeigu būtų taikomos MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos, tai pareiga sumokėti 36 327,93 Eur prievolę už 2020 m. vasario 1 d. – 2020 m. vasario 29 d. laikotarpį būtų iki 2020 m. kovo 25 d., o teisė į priverstinį išieškojimą atsirastų nuo 2020 m. kovo 26 d. ir nuo to laikotarpio būtų skaičiuojami delspinigiai. Tačiau delspinigiai VMI Sprendime pateiktoje nepriemokų lentelėje nepaskaičiuoti, tai reiškia, kad prievolė sumokėti PVM už 2020 m. vasario 1 d. – 2020 m. vasario 29 d. laikotarpį nebuvo iki 2020 m. kovo 25 d. Taip pat tai reiškia, kad šios prievolės atžvilgiu negali būti taikomos MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos. Analogiška situacija ir su kitais lentelėje nurodytais mokestiniais laikotarpiais.

14.7. Teismas išvadas grindžia tuo, kad VMI 2021 m. birželio 28 d. per „Mano VMI“ sistemą pateikė pareiškėjui pranešimą apie nesumokėtus mokesčius ir numatomą vykdyti išieškojimą, tačiau neatsako į klausimą – kada pareiškėjui kilo prievolė sumokėti 1 276 552,93 Eur nepriemoką ir kada buvo šio termino pabaiga, jei kaip nurodoma jis „praėjo“. Tik nustačius tikslią datą, kada kilo prievolė sumokėti nepriemoką ir kokių mokestinių procedūrų pagrindu, galima nustatyti, ar teisėtai ir nepažeidžiant MAĮ nuostatų buvo pradėta priverstinio išieškojimo procedūra, kuri pareiškėjui sukėlė žalą. Kada kilo prievolė sumokėti mokestinę nepriemoką, nenurodė ir atsakovas nei atsiliepime į skundą, neatsakė į konkrečius klausimus dėl konkrečių mokestinių laikotarpių bei prievolės atsiradimo datų ir teisminio nagrinėjimo metu.

14.8. Skundžiamu atveju turėtų būti taikoma MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata, kad mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime, ir MAĮ 89 straipsnio nuostatos reguliuojančios raginimo pagrindus ir terminus. Teismas nenustatė esminių bylos aplinkybių – prievolės sumokėti nepriemoką atsiradimo datos ir teisinio pagrindo, prievolės sumokėti nepriemoką pabaigos termino bei neteisingai pritaikė materialiosios teisės normas – MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 2 dalį.

15. Atsakovas VMI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:

15.1. Teismas tinkamai įvertino visą bylos medžiagą, joje esančius įrodymus, nustatė teisingas faktines aplinkybes, tinkamai įvertino VMI atliktus veiksmus bei konstatavo VMI priimto sprendimo teisėtumą. Skundžiamo sprendimo 4 lape, aprašomosios dalies aprašomojoje (konstatuojamojoje) dalyje išdėstyti esminės reikšmės ginčui išspręsti turintys dokumentai: Nurodymas, Sprendimas, 2021 m. birželio 4 d. raštas, 2021 m. birželio 28 d. pranešimas, Komisijos 2021 m. liepos 5 d. pranešimas, Komisijos 2021 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas ir kt., bei trumpai aprašytas jų turinys. Apelianto atstovas teisminio nagrinėjimo metu neminėjo lizingo sutarčių bei mokėjimo grafikų, neakcentavo jų išskirtinės reikšmės nulėmusios Nurodymo ir Sprendimo neteisėtumo. Kitus su ginču susijusius dokumentus pateikė VMI kartu su atsiliepimu į skundą bei papildomai Komisijos 2021 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą. Taip pat teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų pridėjo prie bylos Lietuvos apeliacinio teismo nutartį. Visi minimi dokumentai byloje buvo įvertinti kaip įrodymai. Teismas skundžiamame sprendime ne kartą mini pareiškėjo pateiktus įrodymus – Nurodymą, Sprendimą bei Komisijos pranešimą, aprašė jų turinį, įvertino, analizavo, padarė išvadas. Teismo sprendimo 5 lape išdėstytas nagrinėjamam ginčui aktualus teisinis reguliavimas ir nurodytos konkrečios nuostatos, teismo sprendimo aprašomosios dalies motyvuojamojoje dalyje (5 lapo paskutinės dvi pastraipos, sprendimo 6 lapas bei 7 lapo pirmos dvi pastraipos) nustatytos esminės aplinkybės nagrinėjant ginčą, kuris yra išsamus pagal byloje esančius įrodymus. Teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 straipsnyje keliamus reikalavimus.

15.2. Bendrovės vertinimas nėra individualus administracinis aktas. Pagal Bendrovės pateiktus dokumentus atliktas Bendrovės vertinimas yra procedūrinis, tarpinis veiksmas, kurio išvados pateiktos 2021 m. birželio 4 d. rašte, kuriuo pranešta apie išbraukimą iš sąrašo. Pats Bendrovės vertinimas pagal savo pobūdį negali būti priskirtas prie individualių administracinių aktų, kurie būtų skųstini administraciniam teismui ir negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Administracinėje byloje pateiktas Komisijos 2021 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas, kuriame patikrintas atliktas mokesčių administratoriaus vertinimas ir 2021 m. birželio 4 d. rašto (priimto sprendimo dėl išbraukimo iš sąrašų) teisėtumas bei pagrįstumas. Komisijos sprendime nustatyta, jog VMI vertindama pareiškėją jokių pažeidimų nepadarė ir paliko galioti 2021 m. birželio 4 d. raštą (sprendimą išbraukti Bendrovę iš sąrašo). VMI sutinka su teismo išvada, kad pareiškėjas pasinaudojo MAĮ 144 straipsnyje suteiktomis teisėmis pateikdamas skundą Komisijai dėl išbraukimo iš sąrašų, dėl to yra priimtas Komisijos sprendimas, jis įsiteisėjęs.

15.3. Aprašo 22 punkto taikymui esminis kriterijus – Bendrovė neturi realių finansinių sunkumų. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas ginčo metu turėjo didelę mokestinės nepriemokos skolą, buvo nemokus, be to, pats pareiškėjas skunde nurodė, jog UAB „InLT“ dėl COVID-19 sukeltų veiklos ribojimų patyrė ir patiria finansinių nuostolių. Byloje pateikti dokumentai, patvirtinantys, jog Bendrovė turėjo didelę mokestinę nepriemokos skolą VMI – 1 298 868,89 Eur, neatsiskaitė su kreditoriumi VMI daugiau nei 1 metus, Bendrovė perleido daugiau nei 83,4 proc. jai priklausančio turto susijusiai įmonei (2021 m. birželio 4 d. raštas, Komisijos 2021 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas). Tai, kad Bendrovė buvo nemoki, patvirtina Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-540-933/2022 nustatyta faktinė aplinkybė, jog Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. kovo 31 d. nutartimi pareiškėjui iškėlė bankroto bylą. Minima nutartimi bankroto byla buvo nutraukta tik šalims pasirašius taikos sutartį dėl 1 185 206,69 Eur mokestinės nepriemokos skolos išdėstymo.

15.4. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad Bendrovė neturėjo nepriemokos, nes jai buvo taikomos pagalbos priemonės. Juridiniam asmeniui taikomos pagalbos priemonės nepaneigia mokestinės nepriemokos skolos turėjimo fakto. Pagal Aprašą, kai juridinis asmuo jau įtrauktas į sąrašą, numatyta neskaičiuoti delspinigių ir nevykdyti priverstinio išieškojimo, kai juridinis asmuo negali laiku sumokėti mokesčių pagal pateiktas deklaracijas, taip pat galimybė sudaryti mokestinės paskolos sutartį (be palūkanų). Pareiškėjui mokestinės nepriemokos mokėjimas nebuvo atidėtas, jis dėl to nesikreipė. Apraše nėra numatytas juridinio asmens mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas be prašymo, nes yra numatytas reikalavimas privalomai kreiptis su prašymu dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo. Byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo mokestinės nepriemokos atidėjimą iki Nurodymo ir Sprendimo priėmimo. Teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes ir skundžiamame sprendime konstatavo, jog Aprašo 22 punktas netaikytinas, nes Bendrovė turėjo realių finansinių sunkumų. Be to, Komisijos 2021 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas pagrindžia, kad, nustačius kreditoriaus VMI teisių pažeidimą, buvo teisinis pagrindas pareiškėją išbraukti iš sąrašų pagal Aprašo 21.8 punktą, kas patvirtina, jog nebuvo teisinio pagrindo taikyti Aprašo 22 punkto.

15.5. Teismas, įvertinęs pateiktą medžiagą, paaiškinimus, tinkamai ir teisingai skundžiamame sprendime nustatė, jog mokesčių administratorius pareiškėjo atžvilgiu mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmams atlikti vadovavosi MAĮ 105 straipsnio 2 dalyje reglamentuotu atveju, kai raginimas nesiunčiamas ir išieškojimo veiksmai atliekami kitą dieną po MAĮ 105 straipsnio 1 dalyje 2 punkte nustatyto termino pabaigos, bei, teismo vertinimu, VMI pagrįstai išieškojimo veiksmus pradėjo kitą dieną po 2021 m. birželio 28 d. pranešimo išsiuntimo, t. y. VMI 2021 m. birželio 30 d. priėmė Nurodymą išieškoti iš pareiškėjo nepriemoką.

15.6. Pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdžio metu nekėlė klausimo dėl mokesčių administratoriaus VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto pažeidimo. Skunde ir teismo posėdyje nebuvo kelti reikalavimai nustatyti aplinkybes – prievolės sumokėti nepriemoką atsiradimo datą ir teisinį pagrindą, prievolės sumokėti nepriemoką pabaigos terminą, t. y. dėl priverstinio išieškojimo datos/pradžios – 2021 m. birželio 28 d. – nustatymo, ir pareiškėjo mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo vadovaujantis MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 2 punktu už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 1 d. ir delspinigių skaičiavimo. ABTĮ nenumato teismui teisės ar pareigos peržengti skundo ribas. Pareiškėjas pažeidinėja ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies reikalavimus, nesilaiko ABTĮ reguliavimo (ABTĮ 11 straipsnio 2 dalies, 24 straipsnio 6, 8 dalių). Pareiškėjas nesinaudojo ABTĮ 50 straipsnio 3 dalies suteiktomis teisėmis. VMI dėl minimų apeliacinio skundo reikalavimų, kurie nebuvo kelti ir nagrinėti pirmosios instancijos teisme, nepasisako.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Pareiškėjas nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu bei prašo jį panaikinti (žr. nutarties 14 p.), kadangi teismo sprendimo turinys neatitinka įstatymo reikalavimų (žr. nutarties 14.1 p.), teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl Aprašo 22 punkto nuostatų taikymo ir jų pažeidimo (žr. nutarties 14.3 p.), atsakovo Nurodyme ir Sprendime nėra nurodyta konkreti MAĮ 105 straipsnio nuostata ir jau vien tai individualius teisės aktus leidžia pripažinti nepagrįstais ir nemotyvuotais (žr. nutarties 14.5 p.), teismas nenustatė esminių bylos aplinkybių – prievolės sumokėti nepriemoką atsiradimo datos ir teisinio pagrindo, prievolės sumokėti nepriemoką pabaigos termino bei neteisingai pritaikė materialiosios teisės normas – MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 2 dalį (žr. nutarties 14.8 p.).

17. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pasisakytina dėl Nurodymo ir Sprendimo nemotyvavimo.

18. Nurodymas priimtas vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 8 punktu (mokesčių administratoriaus teisė priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas), 105 straipsniu (mokesčių administratoriaus teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimas) ir 106 straipsnio 1 dalies 1 punktu (mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma duodant kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos (sąskaitų).

19. Sprendimas priimtas vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 8 punktu ir 106 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

20. Pagal MAĮ 66 ir 73 straipsnių nuostatas priklausančius mokėti mokesčius apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, pateikdamas atitinkamą deklaraciją, o tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, priimdamas atitinkamą sprendimą.

21. Šis teisinis reguliavimas reiškia, kad mokesčio mokėtojo pateikta deklaracija arba mokesčių administratoriaus priimtas sprendimas dėl mokesčių mokėtojui priklausančio sumokėti mokesčio yra tie teisinę reikšmę turintys dokumentai, kuriais remiantis mokestinių teisinių santykių dalyviams yra sukuriamos teisės ir pareigos mokestinių teisinių santykių srityje. Paprastai mokesčių mokėtojui sukuriama pareiga sumokėti atitinkamą mokestį, arba teisė susigrąžinti mokesčio permoką (sumokėtas per dideles mokesčio sumas), atitinkamai mokesčių administratoriui sukuriama teisė iš mokesčių mokėtojo išsiieškoti nesumokėtas mokesčio sumas, arba pareiga sugrąžinti mokesčio mokėtojui jo turimą mokesčio permoką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-438/2019).

22. Mokesčių mokėtojui nesumokėjus ar nustojus mokėti mokesčius į valstybės biudžetą, mokesčių administratorius Mokesčių administravimo įstatymo 105 straipsnio nustatyta tvarka įgyja teisę priverstinai juos išieškoti pritaikydamas to paties įstatymo 106 straipsnio 1 dalyje numatytus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-505/2010).

23. Taigi MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu mokesčių mokėtojas, be kita ko, nesumoka deklaruoto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme nustatytu terminu. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto termino pabaigos; tais atvejais, kai pasibaigus mokesčio sumokėjimo terminui mokesčių mokėtojas mokesčio deklaraciją pateikia pavėluotai arba pateikia patikslintą mokesčių deklaraciją, mokesčių administratorius įgyja teisę išieškoti patikslintoje mokesčių deklaracijoje nurodytą mokestį ir su juo susijusius delspinigius kitą dieną po minėtos deklaracijos pateikimo dienos.

24. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl mokestinės nepriemokos nėra. Pareiškėjo išbraukimas iš JA sąrašo nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas (vadinasi, ir apeliacinio skundo argumentas dėl Aprašo 22 punkto nuostatų taikymo ir jų pažeidimo neturi teisinės reikšmės). VMI 2021 m. birželio 28 d. pateikė pranešimą apie nesumokėtus mokesčius ir numatomą vykdyti išieškojimą, kuriame nurodė, kad jei skola nebus sumokėta per 1 darbo dieną nuo pranešimo dienos, bus pradėtas priverstinis išieškojimas, kas ir buvo padaryta vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 105 straipsnyje išdėstytų nuostatų pagrindu, t. y. vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 105 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 105 straipsnio 2 dalimi.

25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka, kad Nurodymas ir Sprendimas juridinės technikos prasme nėra iki galo išpildyti – turi trūkumų, tačiau jie (trūkumai) nelaikytini esminiais bei suponuojantys apeliacinio skundo tenkinimą aptariamu pagrindu (dėl Nurodymo ir Sprendimo nemotyvavimo).

26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad priimant individualų administracinį aktą „<...> iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. <...> kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato (mokesčių mokėtojo) požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; teisminio proceso Nr. 3-61-3-01708-2009-0).

27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijai nenustačius nutarties 26 punkte išdėstytų aplinkybių (pareiškėjas neginčija mokestinės nepriemokos fakto, supranta koks buvo taikytas teisinis reguliavimas, teigia, kad tas reguliavimas, kuris taikytas, buvo netinkamas bei dėsto argumentus kodėl, o tai reiškia puikiai supranta atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį) aptariamas apeliacinio skundo argumentas atmestinas. Kaip betarpiškai susijęs su ką tik aptartu apeliacinio skundo argumentu, tais pačiais motyvais atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas dėl to, kad teismas nenustatė esminių bylos aplinkybių – prievolės sumokėti nepriemoką atsiradimo datos ir teisinio pagrindo, prievolės sumokėti nepriemoką pabaigos termino bei neteisingai pritaikė materialiosios teisės normas – MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 2 dalį. Jau pirmiau šioje nutartyje buvo nurodyta, kad nepaisius VMI 2021 m. birželio 28 d. pranešimo prasidėjo priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimo procesas Nurodymo ir Sprendimo pagrindu.

28. Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.), kad, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (2 d.), ir kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.). Taigi teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje, taip pat kai teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra argumentuotai atsakyta į pagrindinius pareiškėjo reikalavimus.

29. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, prieina prie išvados, kad tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paminėtus esminius teismo sprendimui keliamus reikalavimus atitinka, todėl pripažintinas pagrįstu bei teisėtu. Pirmosios instancijos teismas, palikdamas galioti Nurodymą ir Sprendimą, detaliai išdėstė, kodėl nurodyti teisės aktai negali būti panaikinti, išdėstė ginčui išspręsti teisiškai reikšmingas aplinkybes bei įrodymus, tiksliai apibrėžė ginčo esmę (žr. nutarties 5.3–5.5 p., 10–11 p.).

30. Netenkinus apeliacinio skundo pareiškėjui negali būti priteistas ir išlaidų atlyginimas iš kitos šalies (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „InLT“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ernestas Spruogis

Arūnas Sutkevičius