38ed24df-8450-49e2-aa72-a598aaddbcac · Panevėžio apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-126-879/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23077-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 28 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Algirdo Gapučio, Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei,

dalyvaujant prokurorui Pauliui Jasiukaičiui,

nuteistajam A. B., jo gynėjui advokatui Stanislovui Butkevičiui,

nuteistajam J. T., jo gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui,

nuteistojo A. K. gynėjui advokatui Antanui Cemnolonskui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų A. B., A. K., J. T. ir jo gynėjo advokato Vytauto Kupcikevičiaus apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2023 m. gegužės 18 d. nuosprendžio (toliau – skundžiamas nuosprendis), kuriuo:

A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Ä® A. B. paskirtÄ bausmės laikÄ Ä¯skaitytas jo kardomajame kalinime (suėmime) iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2022 m. birželio 24 d. iki 2022 m. rugsėjo 23 d., vienÄ suėmimo dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

A. K. pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

Ä® A. K. paskirtÄ bausmės laikÄ Ä¯skaitytas jo kardomajame kalinime (suėmime) iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2022 m. birželio 24 d. iki 2022 m. rugsėjo 23 d., vienÄ suėmimo dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

J. T. pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Ä® J. T. paskirtÄ bausmės laikÄ Ä¯skaitytas jo kardomajame kalinime (suėmime) iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2022 m. birželio 24 d. iki 2023 m. gegužės 18 d., vienÄ suėmimo dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

J. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžiÄ nutarta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

IÅ¡ A. B., A. K. ir J. T. priteista:

G. M. solidariai 10,00 Eur turtinės žala ir 2 000,00 Eur neturtinė žala;

Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos solidariai 63,96 Eur turtinė žala;

Valstybei iš kiekvieno po 66,40 Eur proceso išlaidų ir po 228,89 Eur nukentėjusiajam suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Priteista iš A. K. 1 166,78 Eur jam suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Likusioje dalyje nukentėjusiojo G. M. ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestas.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. B., A. K. ir J. T., veikdami bendrininkų grupe, 2022 m. birželio 24 d., iÅ¡ anksto susitarę iÅ¡ nukentėjusiojo G. M. namų pagrobti turtÄ , apie 00.30 val., atėję į G. M. gyvenamo namo kiemÄ , adresu (duomenys neskelbtini), iÅ¡daužus verandos lango stiklÄ Ä¯sibrovė į gyvenamÄ jį namÄ ir panaudodami fizinį smurtÄ nukentėjusiojo G. M. atžvilgiu, o bÅ«tent, suduodami tyrimo metu nenustatytÄ smÅ«gių kiekį, taip sukeldami nukentėjusiajam G. M. fizinį skausmÄ bei nežymiai sužalodami nukentėjusįjį reikalavo atiduoti automobilio „Audi A4“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelius, po to nukentėjusiajam G. M. nuėjus į kitÄ kambarį ir sėdint jam lovoje toliau tęsė savo nusikalstamus veiksmus, sudavė tiksliai nenustatytÄ skaičių smÅ«gių nukentėjusiajam G. M. į įvairias kÅ«no vietas, po to A. K. uždėjus rankÅ¡luostį ant nukentėjusiojo G. M. kaklo smaugė jį, taip atimdami galimybę prieÅ¡intis, toliau reikalavo automobilio „Audi A4“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelių, G. M. nedavus užvedimo raktelių sudaužė kambaryje ant spintelės stovėjusio televizoriaus „Philips“ ekranÄ , nutraukė fiksuoto ryÅ¡io telefono laidus, tuo atėmę galimybę iÅ¡sikviesti pagalbÄ , iÅ¡ kambario paėmė ten buvusį televizorių „Xiaomi Mi“ 100 eurų vertės, iÅ¡ virtuvės paėmė „Fiskar“ gamintojo kirvį 70 eurų vertės ir iÅ¡ namų pasiÅ¡alino, tokiu bÅ«du įsibrovę į gyvenamÄ jį namÄ ir panaudoję fizinį smurtÄ nukentėjusiojo atžvilgiu pagrobė 170 eurų vertės turtÄ .

II. Apeliacinių skundų argumentai

2. Nuteistasis A. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o atlikti įrodymų tyrimÄ bei panaikinti skundžiamÄ nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį arba perkvalifikuoti veikÄ iÅ¡ BK 180 straipsnio 2 dalies į kitÄ BK straipsnį, numatantį Å¡velnesnės bausmės rūšį ir dydį. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalimi ir padarė esminį BPK pažeidimÄ .

2.1. Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas A. B. parodymus ir darydamas iÅ¡vadÄ , jog jis ikiteisminio tyrimo metu bei teisme davė iÅ¡ esmės prieÅ¡taringus parodymus, nemotyvuotai atmetė nuteistojo paaiÅ¡kinimus dėl neteisėtai pradėto ir Å¡aliÅ¡kai atlikto ikiteisminio tyrimo. Apylinkės teismas byloje esančius duomenis turėjo vertinti per nekaltumo prezumpcijos prizmę ir visas abejones traktuoti A. B. naudai, kadangi nėra objektyvių bylos duomenų, pagrindžiančių jo kaltę.

2.2. A. B. teigimu, teismas neturėjo pagrindo remtis prieštaringais ir nenuosekliais, todėl abejotinais nukentėjusiojo G. M. parodymais kaip pagrindžiančiais apelianto kaltę, kadangi jis dėl senyvo amžiaus ir ligų negali prisiminti įvykio bei bylai reikšmingų aplinkybių. Nukentėjusiojo parodymų nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Pirmosios instancijos teismas neatsakė į nuteistojo išsakytas abejones dėl specialisto išvadoje nukentėjusiajam nustatytų kūno sužalojimų bei teismo psichiatrės S. Gruzdienės pateiktų išvadų apie nukentėjusiojo sveikatos būklę.

2.3. Apylinkės teismas, analizuodamas ir vertindamas ikiteisminio tyrimo metu duotus kitų nuteistųjų ir liudytojo L. A. parodymus nustatė įvykio aplinkybes, t. y. jog nuteistieji, eidami pas nukentėjusįjį suprato, kad pateks į jo namus prieÅ¡ nukentėjusiojo valiÄ ir turėjo tikslÄ iÅ¡ nukentėjusiojo paimti automobilio raktelius bei tuo pačiu užvaldyti kieme stovėjusį nukentėjusiojo sÅ«naus automobilį, o Å¡iam tikslui įgyvendinti naudos smurtÄ bei grasinimus. Tačiau, pasak apelianto, teismas nepagrįstai kritiÅ¡kai vertino A. K. ir J. T. teisme duotus parodymus ir kažkodėl kritiÅ¡kai nevertino nukentėjusiojo M. M. parodymų, kad jis nuteistiesiems nebuvo skolingas, jokių konfliktų su jais neturėjo ir apie automobilio reikalavimÄ bei jo raktelius nieko nežino.

2.4. A. B. teigimu, skundžiamame nuosprendyje yra išvardinti liudytojų D. L., V. V., A. V., D. Č. parodymai, įvykio vietos, kitų objektų apžiūros protokolai bei kiti įrodymai, tačiau teismas nemotyvavo, kaip šie duomenys pagrindžia apelianto kaltę. Minėti liudytojai nėra tiesiogiai matę įvykio, o jų parodymai yra išvestiniai iš kitų bylos duomenų. Kitų objektų apžiūros protokolai, nuteistojo gynėjo manymu, buvo gauti neteisėtu būdu pažeidžiant BPK 20 straipsnio 4 dalį, todėl negali būti laikomi įrodymais. Apeliantui abejonių kelia ir nukentėjusiojo G. M. atpažinimo iš nuotraukų protokolo įrodomoji reikšmė.

2.5. Skundžiamame nuosprendyje A. B. nurodytų veiksmų, kvalifikuotų pagal BK 180 straipsnio 2 dalį nepatvirtina nei viena objektyvi bylos aplinkybė. Anot apelianto, jis teismui nurodė, kad buvo įėjęs į nukentėjusiojo virtuvę, tačiau jam pasidarė negera dėl ligos ir išėjo bei grįžo į savo namus atskirai ir kitu keliu nei kiti du kaltinamieji, tai patvirtino A. K. ir J. T.. Apeliantas tvirtina jokių nusikalstamų veiksmų neatlikęs ir neketinęs atlikti.

2.6. A. B. manymu, apylinkės teismo iÅ¡vada dėl kaltinamųjų bendrininkavimo grindžiama prielaidomis, skundžiamame nuosprendyje nenurodyta, kokia forma buvo iÅ¡reikÅ¡tas A. B., A. K. ir J. T. kaip bendrininkų tarpusavio susitarimas. Apylinkės teismas turėjo nustatyti visas faktines aplinkybes, t. y. iÅ¡tirti kiekvieno bendrininko atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos darant. Jų veikos bendrumas ir subjektyvieji požymiai kaip tyčia ir susitarimas skundžiamame nuosprendyje nenustatyti, tik konstatuoti, nevertinus nuteistojo A. K. parodymų, kad jis pats sugalvojo iÅ¡eidamas iÅ¡ nukentėjusiojo namų pasiimti televizorių, kai A. B. name jau nebuvo.

2.7. Skunde išsakoma prielaida, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės galėtų atitikti atvirosios vagystės ar savavaldžiavimo požymius, tačiau apylinkės teismas šio klausimo nesprendė.

2.8. Anot nuteistojo, apylinkės teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktus duomenis apie jo sunkiÄ kepenų ligÄ , privalėjo kreiptis į gydytojų komisijÄ dėl iÅ¡vados pateikimo ir spręsti klausimÄ dėl A. B. atleidimo nuo bausmės dėl ligos vadovaujantis BK 76 straipsniu, tačiau to nepadarė.

2.9. A. B. nuomone, nukentėjusiojo G. M. civilinis ieškinys dėl neturtinės ir turtinės žalos nepagrįstas. Be to, Valstybinės ligonių kasos ieškinys atmestinas, o teisinės pagalbos išlaidos valstybės naudai nepriteistinos.

3. Nuteistasis A. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o iÅ¡nagrinėti bylÄ objektyviai, nurodydamas, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, remiantis BK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, ir padarė esminį BPK pažeidimÄ , sutrukdžiusį teismui priimti teisingÄ sprendimÄ .

4. Nuteistasis J. T. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti jam pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ ir paskirti ženkliai mažesnę bausmę. Nurodo, kad apylinkės teismas neteisingai vertino byloje surinktus duomenis.

4.1. Apeliantas nesutinka su jam teismo priskirtu nusikaltimo iniciatoriaus vaidmeniu. Nurodo, kad ne jis, o A. K. siÅ«lė eiti pas G. M. į namus, nes pats jo nepažįsta ir nežinojo kur gyvena. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad bÅ«tent A. K. gerai pažinojo nukentėjusįjį, kadangi teisme pats A. K. nurodė, kad dienÄ prieÅ¡ įvykį buvo pas nukentėjusįjį namuose, kur vyko malkų tvarkymas ir iÅ¡gertuvės. J. T. neigia smurtavęs prieÅ¡ G. M., gadinęs ar pasisavinęs jo turtÄ . Pasak jo, į G. M. namus visi trys pateko pro atrakintas duris, o nukentėjusįjį rado sėdintį virtuvėje. Apeliantas nurodo, kad tarp A. K. ir G. M. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu A. K. puolė nukentėjusįjį, o jis (J. T.) norėjo atitraukti A. K. nuo nukentėjusiojo, todėl tarp jų įvyko susistumdymas. Kadangi konflikto užbaigti nepavyko, abu su A. B. išėjo ir nebematė, kas toliau vyko nukentėjusiojo namuose. PraÅ¡o vadovautis G. M. parodymais, kad jį puolė, mušė ir smaugė A. K., o parodymus, kad jį mušė kas norėjo, kuriuos davė teisme klausinėjamas teisėjo ir kitų kaltinamųjų advokatų galimai dėl nervinės įtampos ar garbingo amžiaus, laikyti nepagrįstais. Nukentėjusiojo parodymus dalyje dėl to, kas mušė, paneigia nustatytos muÅ¡tinės žaizdos, medikų iÅ¡vados, kadangi trys sveiki vyrai smurtaudami senyvo amžiaus vyriÅ¡kiui bÅ«tų padarę sunkesnius sužalojimus. J. T. tvirtina, kad jam bÅ«nant G. M. namuose, nebuvo iÅ¡vartyti daiktai, sudaužytas televizorius ir nutraukti telefono laidai. Vėliau mieste sutiko A. K., besineÅ¡antį televizorių, kaip suprato paimtÄ iÅ¡ G. M. namų, kurį A. K. su A. B. tÄ pačiÄ naktį siÅ«lė pirkti jų bendram pažįstamam. Pripažįsta kaltę tik dėl to, kad neapgynė G. M. nuo A. K. ir nepranešė policijai apie nukentėjusiojo užpuolimÄ bei apie tai, kad A. K. iÅ¡ G. M. namų pasiėmė televizorių.

4.2. J. T. neigia reikalavęs iÅ¡ G. M. automobilio raktelių. Mano, kad dėl ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės ir garbingo amžiaus G. M. jį gali painioti su L. A., kuris, pasak paties nukentėjusiojo, prieÅ¡ dvi dienas iki nusikaltimo buvo atėjęs pas jį ir reikalavo automobilio raktelių. Tai patvirtino ir liudytojas D. L., pas kurį L. A. buvo atėjęs dienÄ prieÅ¡ ir prašė nueiti paimti raktelius iÅ¡ G. M.. Pasak apelianto, nors iki aptariamo įvykio G. M. nepažinojo, pažinojo jo sÅ«nų M. M., su kuriuo kartu dirbo užsienyje ir gerai sutarė. L. A. parodymus apie tai, kad J. T., bÅ«damas užsienyje, su M. M. nesutarė, pykosi ir mušėsi, praÅ¡o laikyti apkalbėjimu, o vadovautis M. M. teisme duotais parodymais, kurie paneigia L. A. žodžius. Beje, M. M. apie J. T. atsiliepė teigiamai, o apie L. A. neigiamai. Taigi, J. T. teigimu, gerai sutardamas su M. M., jis neturėjo jokios priežasties iÅ¡ jo tėvo G. M. reikalauti M. M. priklausančio automobilio raktelių. PraÅ¡o L. A. ir M. M. apklausti liudytojais.

4.3. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad jis viso proceso metu davė nuoseklius parodymus, o kitų kaltinamųjų – A. K. ir A. B. parodymai prieÅ¡taringi. PraÅ¡o iÅ¡sireikalauti konvojuojamų asmenų sÄ raÅ¡Ä ir apklausti liudytoju Ž. M., kuris buvo konvojuojamas į Panevėžio areÅ¡tinę 2022 m. liepos 18 d. kartu su A. K. ir A. B. ir girdėjo, kaip kiti du kaltinamieji tarėsi versti visÄ kaltę dėl nusikaltimo ant J. T., kad bÅ«tų paleisti iÅ¡ suėmimo ir iÅ¡sisuktų nuo bausmės.

4.4. J. T. teigimu, teismas nuosprendyje akcentavo tik jį neigiamai charakterizuojančius duomenis, tačiau neatsižvelgė į tai, kad pradėjo socialiai integruotis į visuomenę, anksčiau dirbo užsienyje, daug padėdavo savo sesei R. T., vienai auginančiai du nepilnamečius vaikus, netrukus vėl ruošėsi vykti dirbti į užsienį. Prašo teigiamai jį charakterizuojančius duomenis pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

4.5. Kadangi nepripažįsta kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, apeliantas nesutinka ir su civiliniu ieškiniu dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

5. Nuteistojo J. T. gynėjas advokatas Vytautas Kupcikevičius apeliaciniu skundu praÅ¡o J. T. atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį arba suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę.

5.1. Nuteistojo atstovas nemano, kad tinkamai įvertinus visus byloje surinktus duomenis, kurie gali bÅ«ti pripažinti įrodymais, galima padaryti jokių abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , jog J. T. padarė veikÄ , už kuriÄ yra nuteistas. Mano, kad skundžiamo nuosprendžio 29, 32, 35, 37 punktuose iÅ¡dėstytos iÅ¡vados yra klaidingos, neatitinkančios bylos aplinkybių ir netgi aiÅ¡kiai prieÅ¡taringos, todėl negalėjo bÅ«ti pagrindu priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį.

5.2. Skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytas teiginys, jog nusikalstamos veikos iniciatoriumi yra J. T., jokiu bÅ«du negali bÅ«ti pripažintas bylos duomenimis pagrįsta ir abejonių nekeliančia iÅ¡vada. Klaidingai iÅ¡vadai dėl tariamos J. T. iniciatyvos pasisavinti M. M. automobilį pagrįsti teismas nepagrįstai rėmėsi ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duotais liudytojo L. A. parodymais, kuriuos liudytojas teismo posėdyje kategoriÅ¡kai paneigė. Pasak L. A., jis buvo apklausiamas girtas ir nežino kÄ pasirašė. Nors duomenų apie L. A. bÅ«senÄ (galimÄ girtumÄ ) minėtos apklausos metu nebuvo gauta, tačiau jo apklausos vykdymo aplinkybės abejotinos. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusysis G. M. nuosekliai tvirtino apie bÅ«tent L. A. iniciatyvÄ iÅ¡ jo iÅ¡gauti sÅ«naus automobilio raktelius, o M. M., įvertinęs savo ir J. T. ryÅ¡ius, asmenybės bruožus, iÅ¡sakė labai pagrįstÄ abejonę dėl galimos J. T. nusikalstamos iniciatyvos. Apelianto manymu, netgi darant prielaidÄ , kad J. T. reikalavo automobilio raktelių, galima spręsti, kad automobilio paėmimo pirminiu iniciatoriumi buvo ne J. T., o L. A..

5.3. Skundžiamame nuosprendyje pakankamai tendencingai iÅ¡dėstyti nukentėjusiojo parodymai, pažymint, kad prieÅ¡ jį smurtÄ vartojo visi kaltinamieji. Tačiau nukentėjusysis G. M. aiÅ¡kiai pasakė, jog visiÅ¡kai neatpažintas asmuo, kurį vėliau nurodė kaip J. T., įvykio metu buvo mažiausiai aktyvus, atokiau nuo kitų asmenų, jokių konkrečių smurto veiksmų prieÅ¡ jį nevartojo, bet tik iÅ¡sakė reikalavimÄ duoti automobilio raktelius. Todėl, net ir remiantis L. A. parodymais, siekis iÅ¡reikalavus automobilio raktelius jų pagalba pasisavinti automobilį turėtų bÅ«ti kvalifikuojamas ne kaip plėšimas (pagal BK 180 straipsnio 2 dalį), bet kaip savavaldžiavimas (pagal BK 294 straipsnio 2 dalį).

5.4. Skundu teigiama, kad tikras susitarimo turinys tarp teismo bendrininkais įvardintų asmenų nebuvo nustatytas ir patvirtintas jokiais duomenimis, kurie galėtų bÅ«ti pripažinti įrodymais. J. T. paneigė bet kokį susitarimÄ Ä¯sibrauti į nukentėjusiojo gyvenamÄ jį namÄ ir įvykdyti plėšimÄ . Teismas savo motyvuose aiÅ¡kiai apibrėžė tariamai nustatyto bendrininkų susitarimo turinį – iÅ¡reikalauti automobilio raktelius ir jų pagalba pasisavinti automobilį. Atkreipiamas dėmesys, jog nei J. T., nei kiti skundžiamu nuosprendžiu nuteisti asmenys nebuvo apkaltinti tuo, kad buvo susitarę pasisavinti nukentėjusiojo M. M. automobilį ir, kad bÅ«tent tuo tikslu įsibrovė į G. M. gyvenamÄ jį namÄ . Gynėjo manymu, teismo iÅ¡vados apie kaltinamųjų susitarimo turinį iÅ¡eina iÅ¡ kaltinamiesiems pareikÅ¡to kaltinimo ribų bei prieÅ¡tarauja ir skundžiamo nuosprendžio nustatomajai ir rezoliucinei dalims bei daro skundžiamÄ nuosprendį ydingu.

5.5. Apeliantas teigia, kad nepavykus iÅ¡reikalauti automobilio raktelių ir pasisavinti automobilio, du asmenys, t. y. A. B. pirmiau ir J. T. po jo, iÅ¡ nusikaltimo vietos pasiÅ¡alino, o likęs trečias asmuo – A. K. – vienas pagrobė televizorių. Mano, kad tokie kaltinamojo veiksmai visiÅ¡kai atitinka vykdytojo ekscesÄ , nes televizoriaus pagrobimas akivaizdžiai išėjo iÅ¡ teismo nustatyto nusikalstamos veikos bendrininkų susitarimo ribų. Kito turto – „Fiskar“ gamintojo kirvio pagrobimas, jei toks ir bÅ«tų nustatytas, taip pat turėtų bÅ«ti pripažintas vykdytojo ekscesu, tačiau Å¡io daikto pagrobimas yra tik visiÅ¡kas spėjimas, jį motyvuojant teiginiu, kad nukentėjusysis tokio daikto pasigedo, tačiau jokie kiti duomenys nepatvirtina, jog tai padarė kuris nors iÅ¡ kaltinamųjų, o tuo labiau – J. T..

5.6. Pasak J. T. gynėjo, jeigu J. T. bÅ«tų pripažintas pagrįstai kaltu, apylinkės teismas netinkamai individualizavo ir jo ginamajam paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ bausmę. Teismas tendencingai tik neigiamai įvertino J. T. asmenybę (buvo teistas ankščiau, yra recidyvistas), tačiau neatsižvelgė į nukentėjusiojo G. M. parodymus apie konkrečius jo veiksmus nusikaltimo padarymo metu (buvo mažiausiai aktyvus, daugiau buvo nuoÅ¡alyje ir jokių konkrečių smurtinių veiksmų prieÅ¡ jį neatliko), kardinalius elgesio pokyčius po sulaikymo ir buvusio darbo užsienyje iki nusikalstamos veikos padarymo vadovo M. M. teigiamÄ charakteristikÄ . J. T., bÅ«damas suimtas beveik metus laiko, siekia įgyti iÅ¡silavinimÄ ir mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, elgiasi pavyzdingai (patvirtina įkalinimo vietos charakteristikos), yra įkalinimo įstaigos skatintas. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad bÅ«damas laisvėje J. T. rÅ«pinosi savo sesers, vienos auginančios nepilnamečius vaikus, iÅ¡ kurių vienas yra neįgalus, Å¡eima.

6. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

7. Teismo posėdyje nuteistieji A. B., J. T. ir jų gynėjai prašė Å¡ių nuteistųjų pareikÅ¡tus apeliacinius skundus tenkinti. Nuteistojo A. K. gynėjas prašė jo ginamojo apeliacinį skundÄ tenkinti ir papildomai prašė A. K. inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam žymiai Å¡velnesnę bausmę, taip pat spręsti klausimÄ dėl bausmės vykdymo atidėjimo. Prokuroras prašė visus apeliacinius skundus atmesti.

8. Nuteistųjų A. B., A. K., J. T. ir jo gynėjo advokato V. Kupcikevičiaus apeliaciniai skundai atmetami.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

9. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

10. Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde teigia, kad baudžiamojoje byloje nėra jo kaltę dėl plėšimo įvykdymo patvirtinančių įrodymų ir praÅ¡o jį iÅ¡teisinti, iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimo atveju praÅ¡o atmesti nukentėjusiojo G. M. ir Valstybinės ligonių kasos civilinius ieÅ¡kinius, nepriteisti teisinės pagalbos iÅ¡laidų valstybės naudai ir ginčija nukentėjusiojo G. M. civilinio ieÅ¡kinio dėl neturtinės ir turtinės žalos pagrįstumÄ . Jei nebÅ«tų iÅ¡teisintas, nesutinka su, jo manymu, per griežta bausme, nuo kurios turėtų bÅ«ti atleistas dėl ligos, ginčija bendrininkų grupės požymio buvimÄ jo ir kitų už plėšimÄ nuteistų asmenų veiksmuose, bei kelia jam ir kitiems nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos perkvalifikavimo klausimÄ .

11. Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, o jo gynėjas praÅ¡o A. K. inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam žymiai Å¡velnesnę bausmę, taip pat spręsti klausimÄ dėl jos vykdymo atidėjimo.

12. Nuteistasis J. T. apeliaciniame skunde prašo jį išteisinti, nesutinka su apylinkės teismo įrodymų vertinimu, jam priskirtu nusikaltimo iniciatoriaus vaidmeniu ir paskirta bausme, kuri paskirta neatsižvelgus į jį teigiamai charakterizuojančius duomenis, išteisinamojo nuosprendžio priėmimo atveju nukentėjusiojo G. M. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo prašo atmesti.

13. Nuteistojo J. T. gynėjo advokato V. Kupcikevičiaus apeliaciniame skunde praÅ¡oma iÅ¡teisinti ginamÄ jį, jam nepadarius inkriminuotos nusikalstamos veikos. Apkaltinamojo nuosprendžio atveju praÅ¡o spręsti veikos perkvalifikavimo klausimÄ ir paskirti Å¡velnesnę bausmę, atsižvelgiant į visas nuteistÄ jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, reiÅ¡kia pretenzijÄ dėl teismo nenustatyto tikro tariamų bendrininkų susitarimo turinio, A. K. veiksmus pagrobiant televizorių praÅ¡o vertinti kaip vykdytojo ekscesÄ , o kirvio pagrobimÄ laiko neįrodytu.

14. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia byloje esančias aplinkybes. Todėl apkaltinamojo nuosprendžio iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo asmens kaltę padarius baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , jo kaltė negali bÅ«ti grindžiama spėjimais ir prielaidomis. Tik remdamasis patikimais bylos duomenimis teismas gali padaryti teisingas ir pagrįstas iÅ¡vadas dėl nusikaltimo požymių ir nusikaltimÄ padariusių asmenų. Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka, t. y. teisėtai gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais ir kurie patvirtina ar paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti ir tik teismas, kurio žinioje yra byla, sprendžia, kokie duomenys laikytini įrodymais. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje turi bÅ«ti iÅ¡dėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamÄ jÄ bylÄ konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintais reikalavimais visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė ir įvertino teisėtais bÅ«dais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje surinktus įrodymus, kuriuos iÅ¡analizavęs ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje iÅ¡tyręs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir nuosprendyje iÅ¡dėstė pagrįstas iÅ¡vadas dėl A. B., A. K. ir J. T. kaltės padarius jiems inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Esminių BPK pažeidimų nenustatyta. Taip pat teismas pagrįstai nuteistiesiems skyrė laisvės atėmimo bausmes ir nustatė teisingas jų trukmes. Priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį tinkamai taikytos proceso normos, numatančios pagrindus iÅ¡ kaltinamųjų priteisti nusikalstama veika padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ ir proceso iÅ¡laidas. Dėl to nuteistojo apeliaciniai skundai atmetami (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

16. Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl apeliantų iÅ¡sakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimo atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieÅ¡taravimų.

17. Nuteistieji kategoriÅ¡kai neigia padarę jiems inkriminuotÄ plėšimÄ bendrininkų grupėje, neigia įsibrovimÄ Ä¯ G. M. namus, vartoję fizinį smurtÄ ar grasinimus nukentėjusiojo atžvilgiu, gadinę ir pasisavinę nukentėjusiajam priklausantį turtÄ , iÅ¡skyrus televizoriaus pasisavinimÄ , kurį pripažįsta A. K.. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nuteistųjų kaltė dėl įvykdyto plėšimo grindžiama nukentėjusiųjų G. M. ir M. M., liudytojų D. L., V. V., A. V., D. Č., L. A., A. Likienės, J. Mačionienės parodymais, specialisto iÅ¡vada, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, asmenų parodymo atpažinti protokolais ir kitais raÅ¡ytiniais įrodymais.

18. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nukentėjusiojo G. M. parodymus kaip patikimus, kadangi jis viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad 2022 m. birželio 24 d. naktį trys vyrai, įsibrovę į jo namus, reikalavo atiduoti jo sÅ«nui M. M. priklausančio automobilio raktelius ir prieÅ¡ jį brutaliai fiziÅ¡kai smurtavo, sugadino turtÄ â€“ iÅ¡daužė verandos langÄ , sudaužė televizorių, nutraukė telefono laidus ir pavogė televizorių bei kirvį.

18.1. Teisme G. M. parodė, kad Joninių naktį namuose vienas miegojo, namų durys buvo užrakintos. IÅ¡girdo, kad dūžta lango stiklas ir kažkas įlipo į namų vidų. Užsidegus Å¡viesai, namų viduje pamatė tris vyrus. Pažino K. ir B., o trečiasis, jam nematytas vyriÅ¡kis (teismo posėdžių salėje nurodė į J. T.) reikalavo automobilio raktelių. K. ir B. raktelių nereikalavo. Jam nurodžius, kad raktelių neturi, visi trys jį pradėjo smaugti ir muÅ¡ti. Daugiausia jį mušė K., kuris taip pat grasino padegti namÄ .

Matė, kad kažkuris sudaužė jo kambaryje buvusį televizorių, o kitame kambaryje buvusį sÅ«naus televizorių pasiėmė. Ryte apžiÅ«rėjęs namus pamatė, kad iÅ¡daužtas verandos langas, namo lauko durys atrakintos iÅ¡ vidaus, nutrauktas telefono laidas. Nuo pavartoto smurto jam liko žymės ant kaklo, krÅ«tinės. Kai buvo muÅ¡amas ir smaugiamas, jautė skausmÄ . Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡kart po įvykio 2022 m. birželio 24 d. G. M. tvirtino, kad visi trys girti įsibrovėliai sudavė jam daug smÅ«gių kumščiais virtuvėje, vėliau visi trys kumščiais mušė sėdintį lovoje kitame kambaryje, sukeldami fizinį skausmÄ ir reikalaudami automobilio raktelių.

BemuÅ¡ant vienas iÅ¡ užpuolikų vardu A. (bylos duomenimis A. K.) pradėjo jį smaugti uždėjęs ant kaklo rankÅ¡luostį, kartodamas tÄ patį reikalavimÄ . Apklausiamas tyrėjos 2022 m. liepos 14 d. nukentėjusysis parodė, kad 2022 m. birželio 23 d. visi namo langai buvo sveiki. Anot nukentėjusiojo, jam atsisakius vykdyti jaunesnio įsibrovėlio (bylos duomenimis J. T. – iÅ¡ nuteistųjų jis jauniausias) reikalavimÄ atiduoti automobilio raktus, kažkuris iÅ¡ vyrų jam trenkė į kairį Å¡onÄ .

Labiausiai jį virtuvėje į įvairias kÅ«no vietas mušė „tas jaunas vyras“ (J. T.) ir A. (A. B.). Nuo vieno smÅ«gio į kairę akį liko mėlynė. Nors buvo iÅ¡sigandęs, visus tris jį muÅ¡usius asmenis jis visÄ laikÄ matė kartu virtuvėje, nei vienas iÅ¡ jų iÅ¡ jo namų į laukÄ nebuvo išėjęs. A. (A. K.) pradėjo sakyti, kad duotų jam degtukus, nes reikia padegti namus. Nukentėjusiajam nuėjus į savo kambarį ir atsigulus į lovÄ , visi trys atėjo iÅ¡ paskos, kažkuris nutraukė laidinio telefono laidus, o A. (A.

K.) paėmė ant sienos kabėjusį rankÅ¡luostį, kurį uždėjo jam ant kaklo ir pradėjo smaugti. Tuo metu jaunesnis vyras (J. T.) toliau reikalavo automobilio raktelių. IÅ¡ kambario nei vienas iÅ¡ vyrų nebuvo išėjęs, nukentėjusysis visÄ laikÄ juos matė krÅ«voje, kažkuris iÅ¡ jų, užkliuvęs už televizoriaus laido, jį numetė ant lovos kraÅ¡to. Po to visi trys nuėjo į kitÄ kambarį, iÅ¡ kurio paėmė televizorių. Visiems trims iÅ¡einant iÅ¡ to kambario, girdėjo, kaip jaunesnis vyras (J.

T.) pasakė, kad Å¡vediÅ¡kas kirvis, gal jam prisireiks. Pabudęs apie 6 val. ryto pamatė, kad namuose viskas iÅ¡vartyta, nutraukti telefono laidai, sÅ«naus kambaryje nebėra televizoriaus, virtuvėje kirvio, iÅ¡daužtas virtuvės langas. 2022 m. liepos 19 d. apklausiamas tyrėjos patvirtino, kad visi trys įsibrovėliai jį mušė kumščiais ir smaugė, tačiau daugiausia smaugė A. K.. Tai, jog Å¡ios apklausos metu G. M. nurodė, jog tarp įsibrovusių į jo namÄ asmenų buvo ir L. A., laikytina sÄ Å¾iningu nukentėjusiojo suklydimu, atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenimis L.

A. taip pat buvo atėjęs pas G. M. reikalauti jo sūnui priklausančio automobilio raktelių, tačiau ne 2022 m. birželio 24 d., o prieš dvi dienas iki nusikaltimo. Pažymėtina ir tai, kad visus tris kaltinamuosius nukentėjusysis atpažino 2022 m. liepos 14 d. pagal nuotraukas kaip asmenis, Joninių naktį įsibrovusius į jo namus ir prieš jį smurtavusius. Beje ir visi trys kaltinamieji neginčija aplinkybės, jog 2022 m. birželio 24 d. naktį lankėsi G. M. namuose.

18.2. Nors A. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neturėjo remtis G. M. parodymais, kadangi jis dėl senyvo amžiaus ir ligų negali prisiminti įvykio bei bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, apeliacinės instancijos vertinimu, tokia abejonė nukentėjusiojo parodymų patikimumu nepagrįsta. Atsakant į tyrėjos klausimÄ dėl G. M. psichinės bÅ«klės ir galimybės su juo atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, 2022 m. rugpjūčio 17 d. specialisto iÅ¡vadoje (1 t., b. l. 145) pažymėta, kad byloje nėra duomenų apie lėtinius psichikos sutrikimus ar veikos metu buvusį laikinÄ Å«minį psichozinį psichikos sutrikimÄ , todėl asmeniui netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę. Tyrėja J. Mačionienė parodė, kad atliekant procesinius veiksmus su nukentėjusiuoju G. M. jo bÅ«klė nekėlė abejonių, kad jis duodamas parodymus gali iÅ¡galvoti tam tikras aplinkybes. G. M. sÅ«nus M. M. patvirtino, kad nors jo tėvas yra 82 metų amžiaus ir kažkiek prastai prigirdi, tačiau jis mato gerai, yra pilnai sÄ moningas, pats save prisižiÅ«ri, namuose visada užsirakina, iÅ¡eidamas langus uždaro, tėtis prisimena tiksliai, jo atmintis gera, nėra buvę, kad bÅ«tų kažkÄ prisigalvojęs.

18.3. Nukentėjusiojo parodymų netikslumas vienoje iÅ¡ apklausų ikiteisminio tyrimo metu dėl L. A. dalyvavimo nusikaltime, įvertinus jo amžių ir aplinkybę, kad ir L. A. kelias dienas iki plėšimo reikalavo automobilio raktelių, ir plėšimo metu J. T. reiÅ¡kė tokį pat reikalavimÄ , bei atsižvelgus į nuoseklius parodymus dėl esminių bylos aplinkybių kitų apklausų metu, negali bÅ«ti laikoma pagrindu nepasitikėti nukentėjusiojo parodymais. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, galinčių patvirtinti, kad G. M. turėtų kokių nors motyvų apkalbėti kaltinamuosius ar norėtų jiems pakenkti. Galimų apkalbėjimo priežasčių nenurodo ir nuteistieji, todėl apeliantų argumentai dėl nukentėjusiojo parodymų nepatikimumo atmetami kaip nepagrįsti. Bylos duomenimis plėšimo metu tiesiogiai dalyvavo tik kaltinamieji ir nukentėjusysis, todėl bandymas paneigti G. M. parodymus vertintinas kaip A. B. pasirinkta gynybos pozicija, siekiant užginčyti tiesioginius svarius įrodymus byloje bei iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės.

19. Aplinkybę, kad po nakties, kai kaltinamieji apsilankė G. M. namuose, jis buvo sužalotas, patvirtina ne tik G. M. parodymai, bet ir specialisto iÅ¡vada, liudytojų parodymai ir raÅ¡ytiniai įrodymai. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2022 m. liepos 12 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 731/2022 (05) (1 t., b. l. 134) nurodyta, kad remiantis pateikta medicinine dokumentacija G. M. nustatyta poodinė kraujosruva kairiajame smilkinyje, krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imas. Å ie sužalojimai padaryti kieto buko daikto poveikyje, ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasekoje paÅ¡alinės jėgos poveikyje. Sužalojimai sukėlė fizinį skausmÄ , nustatytas nežymus sveikos sutrikdymas. Pažymėtina, kad specialisto iÅ¡vadoje užfiksuotų sužalojimų lokacija atitinka nukentėjusiojo parodymus (kažkuris iÅ¡ vyrų jam trenkė į kairį Å¡onÄ , nuo vieno smÅ«gio į kairę akį liko mėlynė). AukÅ¡tesnysis teismas sutinka su skundžiamo nuosprendžio argumentais, kad, atsižvelgiant į tai, kad specialisto iÅ¡vada buvo suraÅ¡yta tik iÅ¡ medicininių dokumentų, kuriuose G. M. sužalojimai buvo užfiksuoti ne iÅ¡kart po įvykio, tai nepaneigia nukentėjusiojo parodymų, kad jam buvo suduoti daugiau nei du smÅ«giai ir jis buvo smaugiamas. Liudytojas D. L. patvirtino 2022 m. birželio 24 d. ryte matęs ant G. M. kaklo smaugimo žymes – odos pamėlynavimÄ ant kaklo, sužalojimÄ prie akies, liudytojas V. V. tos pačios dienos vakare pastebėjo ant G. M. kaklo smaugimo žymes, liudytoja A. V. 2022 m. birželio 25 d. ryte – mėlynę ant veido. 2022 m. birželio 24 d. asmens apžiÅ«ros protokole (1 t., b. l. 110) apžiÅ«rint G. M. užfiksuotas patinimas ir kraujosruva kairio smilkinio srityje, patinimas kairėje krÅ«tinės lÄ stos pusėje. Kitų objektų apžiÅ«ros protokole (1 t., b. l. 71-72) užfiksuoti odos nubrozdinimai kairėje veido pusėje.

20. Nors teisme ir apeliaciniuose skunduose nuteistieji kategoriÅ¡kai neigia vartoję bet kokį smurtÄ G. M. atžvilgiu, tačiau ikiteisminio tyrimo metu A. B. ir A. K. iÅ¡ dalies patvirtino, kad nukentėjusiojo atžvilgiu buvo naudojama fizinė jėga. Apklausų metu A. B. parodė, kad J. T. pykosi su G. M., reikalavo duoti kažkokius automobilio raktus, J. T. ir A. K., bendraudami su nukentėjusiuoju, garsiai Å¡Å«kavo, daugiausia J. T., kuris rėkė, kad raktų nėra, stumdė G. M., neleisdamas jam atsistoti. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. K. parodė, kad G. M. namuose J. T. rėkė ant nukentėjusiojo, reikalavo atiduoti automobilio raktus, nors nematė, ar J. T. jį mušė, tačiau iÅ¡einant iÅ¡ to namo, senukas buvo sumuÅ¡tas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, atsižvelgdamas į kaltinamųjų nenuoseklius ir prieÅ¡taringus parodymus, pagrįstai rėmėsi jais tik ta apimtimi, kuria jie neprieÅ¡tarauja nukentėjusiojo nurodytoms aplinkybėms ir kitoms byloje laikytinoms įrodytomis aplinkybėms.

21. Visi kaltinamieji neigė ir įsibrovimo į G. M. gyvenamÄ jį namÄ iÅ¡daužiant stiklÄ aplinkybę, tačiau tokius jų parodymus paneigia bylos duomenys. Pasak nukentėjusiojo, 2022 m. birželio 23 d. eidamas miegoti kaip visada užrakino namų duris. Naktį jis pabudo nuo triukÅ¡mo, virtuvėje užsidegė Å¡viesa ir pamatė viduje tris vyrus. Nors miegodamas stiklo dūžio garso negirdėjo, tačiau ryte pamatė, kad iÅ¡daužtas verandos stiklas, o durys atrakintos iÅ¡ vidaus. Nukentėjusiojo manymu, pro iÅ¡daužtÄ stiklÄ Ä¯ vidų įlysti galėjo tik J. T., kadangi kiti du apkÅ«nesni ir nebÅ«tų tilpę, o tada iÅ¡ vidaus atrakino duris ir įleido į vidų kitus du bendrus. IÅ¡daužtas verandos stiklas užfiksuotas ir įvykio vietos apžiÅ«ros protokole (1 t., b. l. 20-21), kuriame pažymėta, kad toje pačioje namo sienoje esančios durys ir jų spyna nesugadintos, pro Å¡ias duris ir iÅ¡daužtÄ langÄ patenkama į namo verandÄ , o iÅ¡ jos – į virtuvę, iÅ¡ virtuvės – į du pereinamus kambarius. Liudytojai D. L. ir V. V. patvirtino, kad 2022 m. birželio 24 d. ryte matė iÅ¡daužtÄ G. M. gyvenamojo namo verandos langÄ . Liudytoja A. V., kuri yra G. M. kaimynė ir padeda jam tvarkytis buityje parodė, kad lankėsi nukentėjusiojo namuose 2022 m. birželio 22-23 dienomis ir viskas buvo tvarkoje, taip pat pažymėjo, kad G. M. visada užsirakina namų duris iÅ¡ vidaus kai ji ateina, bÅ«na užsirakinęs. G. M. sÅ«nus M. M. taip pat patvirtino, kad naktį tėvas visada užsirakina namų duris. Darytina iÅ¡vada, kad kaltinamieji, radę užrakintas namo duris, iÅ¡daužė G. M. priklausančio gyvenamojo namo verandos stiklÄ , vienas iÅ¡ kaltinamųjų pro iÅ¡daužtÄ langÄ patekęs į namo vidų, iÅ¡ vidaus atrakino namo duris ir įleido kitus kaltinamuosius, tokiu bÅ«du visi trys prieÅ¡ namo savininko valiÄ Ä¯sibrovė į gyvenamÄ jÄ patalpÄ .

22. Iš trijų kaltinamųjų tik vienas – A. K. pripažino pagrobęs iš G. M. namo televizorių paragintas J. T.. A. B. ir J. T. kategoriškai neigia buvę nukentėjusiojo name tuo momentu, kai A. K. pasiėmė televizorių. Kadangi, kaip jau minėta anksčiau, kaltinamųjų parodymai viso proceso metu buvo nenuoseklūs ir prieštaringi tarpusavyje dėl įvairių aptariamo nusikaltimo aplinkybių bei neatitinkantys kitų objektyvių bylos duomenų, jie vertintini kritiškai kaip gynybinė pozicija.

Siekdamas nustatyti tikrÄ sias G. M. priklausančio turto pagrobimo aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi vienintelio tiesioginio nusikaltimo liudytojo – G. M. parodymais. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. liepos 14 d. nukentėjusysis parodė, kad po to, kai visi trys užpuolikai jį mušė ir smaugė jo miegamajame, reikalaudami atiduoti sÅ«nui priklausančio automobilio raktus, visi trys nuėjo į kitÄ kambarį ir iÅ¡ jo paėmė ten stovėjusį sÅ«naus televizorių.

Tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu G. M. nurodė nematęs, kuris iÅ¡ trijų kaltinamųjų iÅ¡nešė televizorių. Nukentėjusysis taip pat patvirtino girdėjęs, kad iÅ¡eidamas iÅ¡ jo namų, „tas jaunesnis vyras“ (bylos duomenimis J. T.), pasakė, kad Å¡vediÅ¡kas kirvis, gal jam prisireiks. Pasak nukentėjusiojo, kirvis buvo padėtas virtuvėje prie pečiaus, o ryte atsigavęs pasigedo ir televizoriaus, ir kirvio. Nors apklausiamas 2022 m. liepos 19 d. nukentėjusysis suabejojo, ar visi trys kaltinamieji buvo užėję į sÅ«naus kambarį, kuriame buvo televizorius, tačiau teisme parodė, kad televizorių paėmė visi trys, tokiu bÅ«du patvirtindamas aplinkybę, kad visi trys kaltinamieji kartu pateko į gyvenamÄ jį namÄ ir drauge iÅ¡ jo išėjo, prieÅ¡ingai nei kad nurodo A.

B. ir J. T. savo apeliaciniuose skunduose. M. M. teisme parodė, kad kirvį buvo tėčiui padovanojęs. Bylos duomenimis, A. K. ir J. T. tÄ pačiÄ naktį buvo pastebėti policijos pareigÅ«nų, einantys važiuojamÄ ja kelio dalimi, A. K. nešėsi televizorių, o pareigÅ«nų paklaustas, iÅ¡ kur jį gavo, atsakė, kad nusipirko. A. B. parodė, kad tuo momentu buvo netoliese. Nors A. B. nurodė, kad išėjo iÅ¡ G. M. namų pirmas ir vėliau susitiko mieste kitus du kaltinamuosius su televizoriumi atsitiktinai, sprendžiant iÅ¡ bylos duomenų, darytina iÅ¡vada, kad jis atsiliko nuo kitų tik dėl to, kad dėl suvartoto per didelio alkoholio kiekio jam pasidarė bloga.

Visų kaltinamųjų bei liudytojo D. Č. parodymai patvirtina, kad kaltinamieji buvo visi kartu, kai A. B. siÅ«lė D. Č. pirkti pagrobtÄ televizorių. Ä®vertinus byloje esančius duomenis, darytina iÅ¡vada, kad visi trys kaltinamieji, bendrais veiksmais įsibrovę į G. M. gyvenamÄ jį namÄ , pavartoję nukentėjusiojo atžvilgiu smurtÄ ir grasinimus bei tokiu bÅ«du atėmę iÅ¡ jo galimybę prieÅ¡intis iÅ¡ nukentėjusiojo gyvenamojo namo pagrobė televizorių ir kirvį. Todėl apeliacinės instancijos teismas J.

T. gynėjo apeliaciniame skunde reiÅ¡kiamÄ argumentÄ dėl vykdytojo eksceso pagrobiant televizorių (neva tuo momentu, kai A. K. pasiėmė televizorių, name A. B. ir J. T. nebebuvo) ir argumentÄ dėl neįrodyto kirvio pagrobimo atmeta kaip nepagrįstus.

23. Apylinkės teismas nustatė, kad visi kaltinamieji, eidami pas nukentėjusįjį suprato, kad pateks į jo namus prieÅ¡ nukentėjusiojo valiÄ ir turėjo tikslÄ iÅ¡ nukentėjusiojo G. M. paimti automobilio raktelius bei tuo pačiu užvaldyti kieme stovėjusį nukentėjusiojo sÅ«naus M. M. automobilį, o Å¡iam tikslui įgyvendinti naudos smurtÄ bei grasinimus. A. B. ir J. T. apeliaciniuose skunduose neigia, jog, eidami pas G. M. turėjo tikslÄ iÅ¡ nukentėjusiojo paimti automobilio raktelius ir užvaldyti M. M. automobilį, tačiau pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes patvirtina bylos duomenys.

23.1. Liudytojas L. A., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad birželio pradžioje grįžo iÅ¡ Å vedijos, kur su J. T. apie pusantro mėnesio dirbo miÅ¡ke, tačiau abu nusprendė grįžti namo, nes buvo prastos algos. Šį darbÄ jiems parodė ir dirbti pasiÅ«lė M. M.. Å vedijoje kartu su juo ir J. T. gyveno ir dirbo M. M. ir ten jiems geriant J. su M. buvo susimušę dėl kažkokių pinigų. Kai plaukė keltu namo, J. T. buvo labai piktas ant M. M. ir sakė, kad grįžęs į (duomenys neskelbtini) sudaužys M. M. automobilį „Audi“, stovintį prie namų. L. A. teisme nurodė, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu buvo neblaivus, todėl jo parodymus tyrėja galėjo neteisingai užraÅ¡yti. Tačiau jį apklausinėjusi tyrėja A. Likienė teisme patvirtino, kad apklausos metu L. A. iÅ¡ pažiÅ«ros buvo blaivus, o apklausos protokole jo duotus parodymus surašė tiksliai iÅ¡ jo žodžių. J. T. apeliaciniame skunde nurodo, kad L. A. jį apkalbėjo, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad L. A. turėjo priežasčių apkalbėti J. T., tokių priežasčių nenurodo ir pats apeliantas. Nors L. A. teisme paneigė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus dėl J. T. ir M. M. nesutarimų motyvuodamas neblaivumu, tačiau Å¡i aplinkybė yra paneigta. IÅ¡ dalies L. A. nurodytas aplinkybes dėl J. T. ir M. M. nesutarimų patvirtina ir paties M. M. parodymai. Teisme M. M. parodė, kad su L. A. ir J. T. kartu dirbo Å vedijoje, per iÅ¡eigines kartu iÅ¡gerdavo, asmeninių pykčių ar tarpusavio konfliktų dėl pinigų nebuvo, tačiau buvo pasižodžiavimų dėl darbo drausmės, J. T. ir L. A. yra jam iÅ¡sakę priekaiÅ¡tų dėl atlyginimo. Taip pat M. M. nurodė, kad Å¡ie asmenys žinojo apie jam priklausantį automobilį, jo „Audi“ stovi kieme visiems matomoje vietoje.

23.2. J. T. teisme kategoriÅ¡kai neigė iÅ¡ G. M. reikalavęs automobilio raktelių. Jis tvirtino, kad kartu su A. B. ir A. K. mieste susitiko žmogų pravarde „(duomenys neskelbtini“, kuris vežė alų pažįstamo M. M. tėvui. M. M. pažinojo, nes kartu su juo dirbo Å vedijoje. Tuomet visi kartu nusprendė nueiti iki M. M. tėvo namų iÅ¡gerti alaus. Tačiau J. T. nurodytas aplinkybes paneigia nukentėjusiųjų, liudytojų ir net kitų dviejų kaltinamųjų parodymai. Pasak G. M., jis Joninių neÅ¡ventė, alaus tÄ vakarÄ negėrė, neturėjo ir nieko juo nevaiÅ¡ino, asmenį pravarde „(duomenys neskelbtini)“ pažįsta iÅ¡ matymo, tačiau Å¡is asmuo pas jį nesilanko. Liudytojas R. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jo pravardė „(duomenys neskelbtini)“ ir jis kartais pažįstamam G. M. nuveža alaus, tačiau 2022 m. birželio 23-24 dienomis pas jį tikrai nesilankė ir alaus jam nevežė. Anot M. M., tėvas svetimų į namus nesikviečia, gal su pažįstamais ir iÅ¡gertų, bet iÅ¡ namų jis neina. A. K. ir A. B. teisme parodė, kad į (duomenys neskelbtini) gatvę (duomenys neskelbtini) mieste ėjo pakviesti J. T., kuris norėjo pasiimti kažkokius automobilio raktus.

23.3. Aukštesniojo teismo vertinimu, bylos duomenų analizė patvirtina, kad J. T., jausdamas pyktį M. M. atžvilgiu dėl asmeninių nesutarimų kartu dirbant Švedijoje, siekė jam atkeršyti ir, žinodamas, kad M. M. priklausantis automobilis stovi jo tėvo G. M. kieme siekė jį pasisavinti, išreikalavęs automobilio raktelius iš G. M.. Nors A. K. ir A. B. tvirtina nežinoję, kam priklausančio automobilio raktelius J. T. norėjo pasiimti, tačiau tokie kaltinamųjų parodymai prieštarauja logiškai įvykių sekai ir byloje nustatytoms objektyvioms aplinkybėms.

Ä®vertinus tai, kad visi trys kaltinamieji į G. M. namus ėjo nakties metu, o namo durys buvo užrakintos, jėga prieÅ¡ namo savininko valiÄ iÅ¡dauždami verandos stiklÄ Ä¯sibrovė į svetimÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ , tokiu bÅ«du pažadinę iÅ¡ miego garbingo amžiaus (81 metų) G. M., prieÅ¡ jį visi trys brutaliai smurtavo (kumščiais smÅ«giavo į įvairias kÅ«no vietas, smaugė), ne vienÄ kartÄ pakeltu tonu reikalavo atiduoti automobilio raktelius (G. M. teisme patikslino, kad šį reikalavimÄ sakė bÅ«tent J.

T.), nukentėjusiajam nepaklusus reikalavimams sudaužė jo kambaryje buvusį televizorių bei pagrobė kitame kambaryje buvusį televizorių ir kirvį iÅ¡ virtuvės, o po to visi trys dar bandė parduoti pagrobtÄ televizorių D. Č., aukÅ¡tesniojo teismo neįtikina A. K. ir A. B. keliama versija dėl to, kad nežinojo tikrojo J. T. iÅ¡ anksto suplanuoto apsilankymo pas G. M. tikslo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad buvo pasirinktas labai palankus nusikalstamai veikai įvykdyti metas: J. T. buvo žinoma, kad G.

M. sÅ«naus M. M. nėra namuose (jis dirbo Å vedijoje), nakties metu buvo labiausiai tikėtina rasti senyvo amžiaus žmogų miegantį ir dėl to dar labiau pažeidžiamÄ užpuolimo atveju, tamsiu paros metu lengviau pasiÅ¡alinti iÅ¡ nusikaltimo vietos nepastebėtiems ir iÅ¡vengti nepageidaujamų liudininkų. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo paros metÄ , visų trijų kaltinamųjų veiksmų bendrumÄ , koordinuotumÄ ir intensyvumÄ nuo pat patekimo į G. M. gyvenamÄ jį namÄ iki pasiÅ¡alinimo iÅ¡ jo su pagrobtais daiktais darytina iÅ¡vada, kad J.

T. iÅ¡ anksto buvo informavęs A. B. ir A. K. apie nusikalstamos veikos planÄ ir visi trys kaltinamieji turėjo bendrÄ tikslÄ - iÅ¡ nukentėjusiojo G. M. paimti automobilio raktelius bei tuo pačiu užvaldyti kieme stovėjusį nukentėjusiojo sÅ«naus M. M. automobilį. Todėl teisėjų kolegija laiko pagrįstu pirmosios instancijos teismo motyvÄ , kad visi kaltinamieji laikytini nusikaltimo vykdytojais ir jų atlikti atskiri veiksmai neindividualizuotini, o vertintini kaip padaryti bendrai veikiant vieninga tyčia, todėl skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatuota, kad nusikaltimas įvykdytas bendrininkų grupėje ir Å¡i aplinkybė pagrįstai laikyta sunkinančia visų kaltinamųjų baudžiamÄ jÄ atsakomybę.

23.4. J. T. ir jo gynėjas apeliaciniuose skunduose nesutinka su J. T. priskirtu nusikalstamos veikos iniciatoriaus vaidmeniu. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes- bÅ«tent J. T. turėjo asmeninį motyvÄ atkerÅ¡yti M. M. už asmeninius nesutarimus ir netgi tiesiogiai buvo įvardinęs, kad sudaužys jam priklausantį automobilį (pagal L. A. parodymus); pakvietė A. B. ir A. K. eiti į nukentėjusiojo namus (pagal A. B. ir A. K. parodymus), pirmas pro iÅ¡daužtÄ verandos langÄ pateko į G. M. gyvenamÄ jį namÄ (pagal nukentėjusiojo G. M. ir kitų kaltinamųjų parodymus); bÅ«tent jis Å¡aukdamas reikalavo G. M. atiduoti automobilio raktelius, darytina iÅ¡vada, kad apylinkės teismas pagrįstai J. T. identifikavo kaip nusikalstamos veikos iniciatorių.

23.5. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad visiems trims kaltinamiesiems pareikÅ¡tame kaltinime buvo nurodyta, kad jie iÅ¡ anksto susitarė iÅ¡ nukentėjusiojo G. M. namų pagrobti turtÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismo skundžiamo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje iÅ¡vados apie bendrininkų susitarimo turinį - iÅ¡reikalauti automobilio raktelius ir jų pagalba pasisavinti automobilį, neiÅ¡eina iÅ¡ kaltinamiesiems pareikÅ¡to kaltinimo ribų, o jį detalizuoja dalyje dėl siekto pagrobti turto pobÅ«džio, todėl J. T. gynėjo skundo argumentas Å¡iuo klausimu laikytinas nepagrįstu. AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad, remiantis bylos duomenimis, kaltinamieji iÅ¡ pradžių veikė iÅ¡ankstine tiesiogine tyčia siekdami pasisavinti M. M. priklausantį automobilį, tačiau nepavykus įgyvendinti pirminio tikslo, kitÄ G. M. namuose nusikalstamos veikos metu rastÄ turtÄ â€“ televizorių ir kirvį pasisavino pasikeitus tyčios kryptingumui dėl nuo kaltininkų valios nepriklausančių aplinkybių (G. M. namuose automobilio raktelių nebuvo), veikdami nusikaltimo padarymo metu susiformavusios tyčios pagrindu.

24. AukÅ¡tesnysis teismas, remdamasis aukščiau iÅ¡dėstytais motyvais ir iÅ¡samia byloje esančių duomenų analize konstatuoja, kad nuteistieji A. B., A. K. ir J. T., veikdami kaip bendrininkų grupė, vykdydami iÅ¡ankstinį susitarimÄ , iÅ¡daužę verandos lango stiklÄ Ä¯sibrovė į G. M. gyvenamÄ jį namÄ ir, panaudodami fizinį smurtÄ nukentėjusiojo atžvilgiu ir taip atimdami nukentėjusiajam galimybę prieÅ¡intis, sukeldami fizinį skausmÄ bei nežymiai jį sužalodami, reikalavo atiduoti jo sÅ«nui M.

M. priklausančio automobilio užvedimo raktelius, o G. M. nedavus raktelių, sudaužė kambaryje ant spintelės stovėjusio televizoriaus „Philips“ ekranÄ , nutraukė fiksuoto ryÅ¡io telefono laidus ir pagrobė televizorių bei kirvį. Kaltinamųjų nusikalstami veiksmai atitinka kvalifikuoto plėšimo, numatyto BK 180 straipsnio 2 dalyje požymius, todėl skundžiamu nuosprendžiu jie pagrįstai nuteisti dėl Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo. Atsakant į A. B. ir J. T. apeliacinių skundų argumentus pažymėtina, kad nėra jokio pagrindo spręsti klausimÄ dėl nuteistųjų įvykdytos nusikalstamos veikos perkvalifikavimo pagal BK 294 straipsnį, numatantį atsakomybę už savavaldžiavimÄ .

Savavaldžiavimo sudėties objektyvioji pusė pasireiškia ginčijamos arba pripažįstamos, bet nerealizuotos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės savavališku vykdymu, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos ir padarant didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad J. T. ar kiti kaltinamieji savo neteisėtais veiksmais būtų siekę įgyvendinti savo ar kitų asmenų kokias nors teises nukentėjusiųjų G.

M. ar M. M. atžvilgiu. Apie tokių teisių egzistavimÄ ar norÄ jas įgyvendinti nėra pažymėta ir apeliaciniuose skunduose. Asmeninis pyktis ar noras atkerÅ¡yti dėl asmeninių nesutarimų nelaikytinas esama ar tariama teise. Nors pagal L. A. parodymus J. T. pyko ant M. M., tačiau byloje nėra duomenų, kad M. M. ir J. T. bÅ«tų susiję kokiais nors finansiniais ar kitokio pobÅ«džio tarpusavio įsipareigojimais. M. M. teisme parodė, kad su J. T. ir L. A. Å . dirbo miÅ¡ke, jis pats yra brigadininkas, tačiau jo darbas nesusijęs su pinigais, jis atlyginimų dydžio nenustatinėja, piniginių reikalų nesprendžia, nei vienam iÅ¡ minėtų bendradarbių skolingas nebuvo.

25. Apeliaciniais skundais A. B. praÅ¡o atleisti jį nuo bausmės dėl ligos, A. K. gynėjas praÅ¡o skirti jo ginamajam skirti Å¡velnesnę bausmę ir spręsti klausimÄ dėl jos vykdymo atidėjimo, J. T. ir jo gynėjas praÅ¡o atsižvelgti į teigiamai jį charakterizuojančius duomenis ir skirti Å¡velnesnę bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl bausmių paskyrimo nuteistiesiems motyvuotos. Apylinkės teismas nuosprendyje iÅ¡dėstė bei įvertino visas nuteistiesiems skirtinų bausmių individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, t. y. tiek kiekvienÄ nustatytÄ aplinkybę atskirai, tiek ir jų bendrÄ visumÄ . Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems laisvės atėmimo bausmes už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje padarymÄ ir nustatydamas jų trukmes, bausmių skyrimo taisyklių ir principų nepažeidė, atsižvelgė ir tinkamai įvertino bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 41, 54 ir 61 straipsniuose.

25.1. Apeliantai A. B., A. K. ir J. T. nuteisti už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ , už kurį įstatymų leidėjas numatęs vienintelę bausmę - laisvės atėmimÄ iki septynerių metų. Skirdamas bausmes, apylinkės teismas nustatė, kad visų kaltinamųjų atžvilgiu atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o visų kaltinamųjų atsakomybę sunkina tai, kad jie nusikaltimÄ padarė veikdami kaip bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas); bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), o A. K. ir J. T. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra dar ir ta, kad jie nusikaltimÄ padarė bÅ«dami teisti už tyčinių nusikaltimų padarymÄ neiÅ¡nykus teistumui, tai yra bÅ«dami recidyvistais (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

25.2. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti bÅ«tų per sunku (BK 76 straipsnio 1 dalis). IÅ¡ pateiktų duomenų matyti, kad nuteistajam A. B. nustatytas lėtinis virusinis hepatitas C, kita ir nepatikslinta kepenų cirozė (7 t., b. l. 13-15, 46-47). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad taikant BK 76 straipsnį nepakanka nustatyti, jog nuteistojo liga įtraukta į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d.

įsakyme Nr. 1R-308/V-1247 „Dėl Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos bÅ«klės patikrinimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ pateiktÄ sunkių nepagydomų ligų sÄ raÅ¡Ä . Spręsdamas, ar dėl sunkios nepagydomos ligos nuteistajam bus per sunku atlikti paskirtÄ bausmę, teismas įvertina padarytos nusikalstamos veikos sunkumÄ bei nuteistojo asmenybę, atsižvelgia į sunkios nepagydomos ligos pobÅ«dį, įtakÄ bausmės atlikimui ir tokios ligos gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje, galimÄ poveikį kitų nuteistųjų, kartu kalinčių įkalinimo įstaigoje, sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-175-942/2021).

Vien atitinkamos ligos įtraukimas į minėtÄ sÄ raÅ¡Ä savaime nesudaro pakankamo pagrindo daryti iÅ¡vadai, kad įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-16-942/2022). Be to, sutiktina ir su tuo, jog sunkios nepagydomos ligos kriterijų nustatymas yra medicinos, o ne teisės klausimas. Taigi, vien tai, kad nuteistajam diagnozuota liga atitinka nepagydomų ligų sÄ raÅ¡e įvardintÄ sveikatos sutrikimÄ , savaime neleidžia teigti, kad aptariamu atveju BK 76 straipsnio nuostatų taikymas yra privalomas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. B. yra paskirtas ambulatorinis medikamentinis gydymas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje nėra jokių duomenų, kad bausmės atlikimo vietos gydymo įstaigos neužtikrins bÅ«tinosios pagalbos suteikimo A. B. ir tinkamos jo medicininės priežiÅ«ros. Nuteistieji turi teisę gauti reikalingÄ medicinos pagalbÄ . Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 90 straipsnyje yra reglamentuota terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų asmens sveikatos priežiÅ«ra.

Taigi, esant bÅ«tinumui, reikiama medicinos pagalba nuteistajam galėtų bÅ«ti suteikta tiek pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiÅ«ros padaliniuose, tiek valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigose. Be to, nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti ir tai, kad kepenų ciroze jis sirgo jau kurį laikÄ iki nusikaltimo padarymo, tačiau sveikatos problemos neatgrasė jo nuo piktnaudžiavimo alkoholiu ir naujų nusikalstamų veikų darymo. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad duomenų, jog Å¡iuo metu nuteistasis A.

B. negalėtų atlikinėti skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dėl ligos, byloje nėra.

25.3. Skirdamas bausmę A. K., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė tyčinį baigtÄ sunkų nusikaltimÄ , kaip asmenybė charakterizuojamas neigiamai (anksčiau teistas, tame tarpe ir už analogiÅ¡ko nusikaltimo padarymÄ , baustas administracine tvarka, nedirbantis), nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau yra trys atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Atsižvelgta ir į tai, kad A. K. nebuvo įvykdyto nusikaltimo iniciatorius, nors kaip vykdytojas pakankamai aktyviai dalyvavo nusikaltimo padaryme (nukentėjusysis nurodo, kad bÅ«tent A. K. prieÅ¡ jį smurtavo daugiausia, smaugė rankÅ¡luosčiu). Atsižvelgęs į bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, apylinkės teismas A. K. nustatė bausmės dydį, Å¡iek tiek didesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis – 4 metai. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad paskirta bausmė savo trukme atitinka įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , yra tinkamai individualizuota ir jokių aplinkybių, sudarančių pagrindÄ nuteistajam dar labiau sumažinti paskirtos bausmės trukmę, nėra. Taip pat nenustatyta pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos bausmės vykdymÄ . Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimÄ , teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ tik iÅ¡ dalies (BK 75 straipsnio 3 dalis). Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. AukÅ¡tesnysis teismas sprendžia, kad įvertinus kaltininko asmenybę - kelis kartus teistas už tyčinius nusikaltimus, jo atžvilgiu buvo skiriamos įvairios bausmių rÅ«Å¡ys – vieÅ¡ieji darbai ir laisvės atėmimas, tačiau A. K. ir vėl nusikalto, paskutinį nusikaltimÄ padarė bÅ«damas recidyvistu, tai yra neiÅ¡nykus ankstesniam teistumui, baustas administracine tvarka, pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nėra.

25.4. Skirdamas bausmę J. T., apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė tyčinį baigtÄ sunkų nusikaltimÄ , charakterizuojamas neigiamai (anksčiau teistas, tame tarpe ir už analogiÅ¡ko nusikaltimo padarymÄ , daug kartų baustas administracine tvarka, nedirbantis), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, tačiau yra trys atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Atsižvelgta ir į jo kaip iniciatoriaus vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme. Aplinkybė, kad nukentėjusiajam nebuvo padaryti didesnio masto kÅ«no sužalojimai, vertinta kaip rodanti Å¡iek tiek mažesnį padarytos veikos pavojingumÄ . Atsižvelgęs į bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, apylinkės teismas J. T. nustatė bausmės dydį, didesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis ir didesnį nei skyrė kitiems kaltinamiesiems – 4 metai 6 mėnesiai. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad paskirta bausmė savo trukme atitinka įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , yra tinkamai individualizuota ir jokių aplinkybių, sudarančių pagrindÄ nuteistajam dar labiau sumažinti paskirtos bausmės trukmę, nėra. J. T. ir jo gynėjo apeliaciniuose skunduose nurodomi J. T. teigiamai charakterizuojantys duomenys nepatenka į BK 59 straipsnio 1 dalyje numatytų baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančių aplinkybių sÄ raÅ¡Ä bei nėra tiek reikÅ¡mingi, kad juos bÅ«tų galima pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu. Teisėjų kolegijos vertinimu Å¡ie duomenys, nors ir rodo tam tikrus teigiamus J. T. asmenybės teigiamus aspektus iki nusikaltimo padarymo ir vėliau, tačiau nesumenkina bendrininkų grupėje įvykdytos smurtinės nusikalstamos veikos bei jo paties asmenybės pavojingumo ir nesuteikia pagrindo manyti, kad mažesne nei skundžiamu nuosprendžiu paskirta savo trukme laisvės atėmimo bausme bÅ«tų pasiekti bausmės tikslai ir įgyvendintas socialinis teisingumas.

26. A. B. apeliaciniame skunde iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimo atveju praÅ¡o atmesti nukentėjusiojo G. M. ir Valstybinės ligonių kasos civilinius ieÅ¡kinius, nepriteisti teisinės pagalbos iÅ¡laidų valstybės naudai ir ginčija nukentėjusiojo G. M. civilinio ieÅ¡kinio dėl neturtinės ir turtinės žalos pagrįstumÄ . J. T. apeliaciniu skundu iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimo atveju nukentėjusiojo G. M. civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo praÅ¡o atmesti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistųjų reikalavimai, susiję su byloje pareikÅ¡tais civiliniais ieÅ¡kiniais ir proceso iÅ¡laidomis, nepagrįsti.

26.1. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis G. M. pareiÅ¡kė byloje civilinį ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas priteisti jo naudai iÅ¡ atsakovų 2000 Eur neturtinę žalÄ (5 t., b. l. 168), 100 Eur už pagrobtÄ televizorių ir 10 Eur už iÅ¡daužtÄ verandos langÄ . Apylinkės teismas G. M. civilinį ieÅ¡kinį dalyje dėl turtinės žalos priteisimo tenkino iÅ¡ dalies, priteisdamas nukentėjusiojo naudai 10 Eur turtinę žalÄ , kadangi televizorius jam buvo grÄ Å¾intas. Nukentėjusiojo civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos priteisimo grindžiamas tuo, kad jis yra senyvo amžiaus ir dėl patirtų sužalojimų ilgai jaus pasekmes sveikatai. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir atsižvelgęs į nukentėjusiojo dėl kaltinamųjų smurtinių veiksmų patirtus iÅ¡gyvenimus, padarė iÅ¡vadÄ , kad G. M. ieÅ¡kinio reikalavimas dėl padarytos neturtinės žalos yra pagrįstas ir tenkino jį pilnai.

26.2. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Ä®statymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju įvertinant neturtinę žalÄ pinigais, privalu siekti maksimaliai teisingiausios kompensacijos nukentėjusiam asmeniui už patirtus negatyvius iÅ¡gyvenimus, skausmÄ , prarastÄ gyvenimo kokybę ir pan. Neturtinės žalos dydį nustato teismas pagal konkrečioje byloje teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ , atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifikÄ . Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje, pagal kurį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Žmogaus sveikata (kaltinamieji tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam G. M. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ ), yra absoliuti vertybė, todėl bet koks jos pažeidimas yra neteisėtas. Kenkiant asmeniui fiziÅ¡kai daroma žala jo fizinei arba psichinei sveikatai. Fizinė žala pasireiÅ¡kia kaip kÅ«no vientisumo pažeidimas (funkcijų arba organų netekimas), kÅ«no neliečiamumo pažeidimas (sumuÅ¡imas, sužalojimas, injekcija ir kt.), laikinas arba nuolatinis darbingumo netekimas (dėl sužalojimo, susargdinimo, ligos iÅ¡sivystymo ir kt.). Žala psichinei sveikatai pasireiÅ¡kia dvasiniu sukrėtimu, Å¡oku, įtampa, nemiga, irzlumu, sÄ monės netekimu, padažnėjusiais ligos priepuoliais ir kitaip.

26.3. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimÄ nukentėjusiajam G. M., atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, ir kitas Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, kurias iÅ¡dėstė skundžiamame nuosprendyje, vadovavosi teisingumo, protingumo ir skirtingų interesų pusiausvyros kriterijais, ir, kolegijos nuomone, priteisė iÅ¡ civilinių atsakovų A. B., A. K. ir J. T. tinkamÄ neturtinės žalos atlyginimÄ .

26.4. Akivaizdu, kad nukentėjusysis G. M. dėl nusikalstamų nuteistųjų A. B., A. K. ir J. T. veiksmų patyrė neigiamas pasekmes. Byloje nustatyta, kad nuteistieji, veikdami kaip bendrininkų grupė, nukentėjusiajam G. M. suduodami tyrimo metu nenustatytÄ smÅ«gių kiekį į įvairias kÅ«no vietas ir smaugdami, nežymiai jį sužalojo – nustatyta poodinė kraujosruva kairiajame smilkinyje, krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imas. Neginčytina, kad dėl minėtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmÄ , buvo sutrikdytas jo įprastas gyvenimas. Sprendžiant iÅ¡ ieÅ¡kinio ir byloje esančių duomenų darytina iÅ¡vada, kad nukentėjusysis patyrė ir dvasinius iÅ¡gyvenimus – patyrė didelį iÅ¡gÄ stį ir nesaugumo jausmÄ , kurį jaučia iki Å¡iol. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu G. M. nurodė, kad dvi savaites po įvykio negalėjo miegoti, juto baimę. Nukentėjusysis M. M. teisme parodė, kad po Å¡io įvykio tėvas tapo baikÅ¡tesnis. Liudytojas D. L. teisme patvirtino, kad jam atėjus ryte pas G. M., jis buvo iÅ¡sigandęs, o liudytojas V. V. papildomai nurodė, kad nukentėjusysis sėdėjo ir drebėjo.

26.5. Nukentėjusiojo patirti negatyvÅ«s reiÅ¡kiniai ir pojūčiai teisėjų kolegijai nekelia abejonių ir atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje reglamentuotÄ neturtinės žalos turinį. Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad visos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės buvo tinkamai įvertintos ir iÅ¡samiai aptartos skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, kuriame, įvertinus kaltinamųjų veiksmų pasekmes (padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas), už žalos padarymÄ atsakingų asmenų kaltės formÄ ir nusikaltimo pobÅ«dį (tyčinis smurtinis nusikaltimas), kitas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes (kaltinamieji įsibrovė į nukentėjusiojo namus naktį, kai G. M. jau miegojo, nukentėjusysis yra senyvo amžiaus, kaltinamieji nukentėjusiojo neatsiprašė, neatgailavo, proceso metu keitė parodymus, taip dar labiau padidindami jo neigiamus iÅ¡gyvenimus), teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, nukentėjusiojo praÅ¡oma priteisti suma dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo pripažinta atitinkanti jo patirtus iÅ¡gyvenimus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas, nustatydamas konkretų priteisiamos neturtinės žalos dydį, turi vadovautis ne tik vyraujančia teismų praktika, tačiau privalo atsižvelgti į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifikÄ .

26.6. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas neturtinės žalos nustatymui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta ir priteista suma neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiajam G. M. yra proporcinga jo patirtiems neigiamiems išgyvenimams, stresui ir nepatogumams, atitinka teisingumo, protingumo ir skirtingų interesų pusiausvyros kriterijus.

26.7. Byloje nustatyta, kad kaltinamieji, siekdami įsibrauti į G. M. gyvenamÄ jį namÄ , iÅ¡daužė verandos stiklÄ , dėl ko nukentėjusysis civiliniu ieÅ¡kiniu prašė atlyginti jam padarytÄ 10 Eur turtinę žalÄ . A. B. ir J. T. apeliaciniuose skunduose nenurodo argumentų, kodėl skundžiamu nuosprendžiu iÅ¡ nuteistųjų priteista turtinės žalos suma turėtų bÅ«ti mažinama. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiojo naudai priteistas turtinės žalos dydis atitinka sugadinto turto rinkos vertę, todėl jį mažinti nėra jokio pagrindo.

26.8. Kadangi turtinė ir neturtinė žala nukentėjusiajam G. M. buvo padaryta visų trijų kaltinamųjų ir civilinių atsakovų bendrais nusikalstamais veiksmais, jiems veikiant bendrininkų grupėje, turtinė ir neturtinė žala iš jų pagrįstai priteista solidariai.

26.9. A. B. iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimo atveju praÅ¡o atmesti Valstybinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį bei nepriteisti teisinės pagalbos iÅ¡laidų valstybės naudai, jokių papildomų argumentų dėl Å¡ių sumų priteisimo teisinio pagrindo ar dydžių nenurodoma. Kadangi aukÅ¡tesnysis teismas Å¡ia nutartimi tvirtina skundžiamo apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , teisėjų kolegijai nekelia abejonių Valstybinei ligonių kasai priteistos turtinės žalos bei valstybei priteistų nukentėjusiajam suteiktų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pagrįstumas, Å¡iuo klausimu plačiau nepasisakoma.

27. Byloje pateiktos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su nuteistųjų A. K. ir J. T. atstovavimu apeliacinės instancijos teisme. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos atitinkamai iš atstovautų nuteistųjų, nes pagrindų šių išlaidų nepriteisti dėl sunkios kaltinamųjų turtinės padėties nenustatyta.

28. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. gegužės 18 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti ar keisti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistųjų A. B., A. K., J. T. ir jo gynėjo advokato Vytauto Kupcikevičiaus apeliacinius skundus atmesti.

Priteisti iš A. K. 213,33 Eur (du šimtus trylika eurų 33 ct) jam suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti iÅ¡ J. T. 168,33 Eur (vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 33 ct) jam suteiktos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

Teisėjai Sigitas Bagdonavičius

Algirdas Gaputis

Daina Vaidachavičienė