38ec3e71-ca67-450c-8a31-57cddfcb2fa7 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr

      Administracinė byla Nr.A-438-278/2011

                                                                                          Procesinio

sprendimo kategorija 9.1.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. vasario 21 d.

Vilnius

           Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,

dalyvaujant pareiškėjos atstovams

T. B., L. J.,

atsakovo atstovei Rasai Lileikytei,

viešame teismo posėdyje

apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos V. J. firmos „Autorida“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus

apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie

Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundÄ pareiÅ¡kėjai V. J. firmai „Autorida“, trečiajam

suinteresuotajam asmeniui Telšių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

              Mokestinių ginčų komisija (toliau – ir Komisija) 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. S-369(7-326/2009) panaikino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie LR FM) 2009 m. rugpjūčio

19 d. sprendimÄ Nr. 69-229, kuriuo atsakovas  patvirtino TelÅ¡ių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir TelÅ¡ių apskrities VMI) 2009 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. A6-7 dalį, kuria V. J. firmai „Autorida“ nurodyta sumokėti į biudžetÄ 35 339 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) bei 9 976 Lt GPM delspinigių bei pakeitė TelÅ¡ių apskrities VMI sprendimo dalį, kuria pareiÅ¡kėjai nurodyta sumokėti į valstybės biudžetÄ 10 602 Lt GPM baudos, nurodydamas pareiÅ¡kėjai sumokėti 3 534 Lt GPM baudos.

           Atsakovas VMI nesutikdamas su Komisijos sprendimu skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ ir prašė panaikinti Komisijos 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimÄ Nr. S-369(7-326/2009) ir priimti naujÄ sprendimÄ âˆ’ palikti atsakovo 2009 m. rugpjūčio 19 d. sprendimÄ Nr. 69-229 nepakeistÄ . Skunde paaiÅ¡kino, kad Komisija netinkamai įvertino, neteisingai interpretavo teisės normas, reglamentuojančias mokestį iÅ¡skaičiuojančio asmens (pareiÅ¡kėjos) prievolę iÅ¡skaičiuoti iÅ¡ mokesčių mokėtojų (Å¡iuo konkrečiu atveju iÅ¡ 11 fizinių asmenų) mokestį ir jį sumokėti į valstybės biudžetÄ , todėl priėmė neteisingÄ (nepagrįstÄ ) sprendimÄ .

Komisijos sprendimas, atsakovo vertinimu, grindžiamas neteisingu bylos aplinkybių teisiniu kvalifikavimu. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMÄ®, Ä®statymas) 23 straipsnio 1 dalies nuostata dėl iÅ¡skaičiuojančio asmens pareigos, iÅ¡mokant iÅ¡mokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarkÄ priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, apskaičiuoti, iÅ¡skaičiuoti ir sumokėti į biudžetÄ Å¡io įstatymo nustatytÄ pajamų mokestį, yra imperatyvaus pobÅ«džio. Kitaip tariant, teisėkÅ«ros subjektas įtvirtina dvejopÄ mokestinių prievolių įvykdymo užtikrinimÄ , kai vienas asmuo pagal mokesčio įstatymÄ privalo mokėti mokestį (mokesčio mokėtojas), o kitas asmuo Å¡iÄ prievolę faktiÅ¡kai atlieka, sumokėdamas (pervesdamas) į biudžetÄ nustatyta tvarka apskaičiuotÄ mokestį.

Pastarajam, t. y. mokestį iÅ¡skaičiuojančiam asmeniui, visuomet keliami didesni atidumo ir rÅ«pestingumo reikalavimai. Toks mokestinių prievolių įvykdymo modelis įtvirtintas inter alia dėl to, kad bÅ«tų užtikrintas besÄ lyginis fizinių asmenų gaunamų pajamų apmokestinimas, užkertant mokesčių mokėtojams keliÄ piktnaudžiavimui, kai sukuriamos formalios sÄ lygas, sudarysiančios galimybę iÅ¡vengti viso ar dalies GPM mokėjimo. Taigi mokestį iÅ¡skaičiuojantiems asmenims keliami ir tam tikri mokesčių mokėtojų mokestinių prievolių vykdymo kontrolės reikalavimai.

Šiuo konkrečiu atveju piktnaudžiavimas pasireiškė tuo, kad pareiškėja neturėjo teisės automobilių remonto paslaugoms atlikti samdyti 11 fizinių asmenų, įsigijusių verslo liudijimus tai pačiai kaip ir pareiškėja vykdomai veiklai vykdyti. Ir atvirkščiai, fiziniai asmenys negalėjo (neturėjo teisės) teikti pareiškėjai aukščiau minėtų paslaugų.

           Anot atsakovo, pareiÅ¡kėja žinojo, jog paslaugoms atlikti samdo asmenis, įsigijusius verslo liudijimus tai pačiai, kaip ir pareiÅ¡kėja, vykdomai veiklai vykdyti, nors jai ir buvo žinoma, kad fizinių asmenų verslo liudijimai nesuteikia jiems teisės teikti panaÅ¡aus pobÅ«džio paslaugų pareiÅ¡kėjai. PareiÅ¡kėjai buvo žinoma ir tai, kad fiziniai asmenys iÅ¡ pareiÅ¡kėjos gautas pajamas Gyventojų pajamų deklaracijose deklaruodavo kaip neapmokestinamas pajamas, gautas iÅ¡ veiklos pagal verslo liudijimÄ , nors iÅ¡ tikrųjų iÅ¡ pareiÅ¡kėjos gautos pajamos turėjo bÅ«ti apmokestinamos pagal bendrÄ GPMÄ® nustatytÄ tvarkÄ (kaip pajamos iÅ¡ veiklos ne pagal verslo liudijimÄ ), nes, kaip jau minėta, fiziniai asmenys pagal įsigytus verslo liudijimus neturėjo teisės teikti paslaugų pareiÅ¡kėjai. Kitaip tariant, pareiÅ¡kėja žinojo, kad fiziniams asmenims suteiktos pajamos negali bÅ«ti apmokestinamos fiksuotu mokesčiu, kurį fiziniai asmenys sumokėjo įsigydami verslo liudijimÄ . O tai savo ruožtu reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjos fiziniams asmenims iÅ¡mokėtų lėšų priskyrimas prie pajamų, gautų iÅ¡ fizinių asmenų vykdomos individualios veiklos pagal verslo liudijimÄ , nėra galimas. Fiziniai asmenys vykdė veiklÄ pagal verslo liudijimÄ ir jų veiklos vykdymas buvo apribotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1797 nuostatomis, taigi Å¡ių nuostatų nesilaikymas savaime sÄ lygoja fizinių asmenų iÅ¡ pareiÅ¡kėjos gaunamų pajamų perkvalifikavimÄ âˆ’ iÅ¡ pareiÅ¡kėjos gautos pajamos turi bÅ«ti traktuojamos kaip kitos, su darbo santykiais nesusijusios A klasės iÅ¡mokos, o tai reiÅ¡kia, kad pareiga apskaičiuoti pajamų mokestį, jį iÅ¡skaičiuoti ir sumokėti į biudžetÄ , tenka bÅ«tent pareiÅ¡kėjai.

           Atsakovas pabrėžė ir tai, kad pareiÅ¡kėjai buvo pateikti verslo liudijimai, t. y. leidimai vykdyti variklinių transporto priemonių techninę priežiÅ«rÄ ir remontÄ su žyma (x). Todėl pareiÅ¡kėja susipažinusi su verslo liudijimų turiniu ir nustačiusi, kad fizinių asmenų pateikti dokumentai draudžia jiems teikti paslaugas pareiÅ¡kėjai, t. y. siekti civilinių teisinių santykių su pareiÅ¡kėja verslo liudijimų pagrindu privalėjo, kaip minėta, vykdyti imperatyvias GPMÄ® nuostatas − iÅ¡mokėjusi iÅ¡mokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarkÄ priskiriamas fizinių asmenų A klasės pajamoms, deklaruoti jas, iÅ¡skaičiuoti ir sumokėtÄ nuo jų pajamų mokestį, t. y. 35 339 Lt. Taigi akivaizdu, kad pareiÅ¡kėja Å¡iuo konkrečiu atveju yra tas mokesčių teisės subjektas kuris buvo įpareigotas užkirsti keliÄ piktnaudžiavimui teise, t. y. pareiÅ¡kėja, iÅ¡mokėjus fiziniams asmenis lėšas už jų teiktas paslaugas, privalėjo apskaičiuoti nuo iÅ¡mokėtų sumų GPM ir sumokėti jį į biudžetÄ , kas apribotų fiziniams asmenims galimybę iÅ¡vengti dalies GPM mokėjimo, sumokant tik fiksuotÄ Ä¯mokÄ už įsigytÄ verslo liudijimÄ . Atsakovo manymu, teigiant prieÅ¡ingai bÅ«tų nepagrįstai iÅ¡kraipyta pajamų skirstymo į klases esmė ir tikslas.

           Pareiškėja

V. J. firma „Autorida“ su atsakovo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

           Atsiliepime paaiÅ¡kino, kad atsakovo teiginys, jog įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostata dėl to, kad iÅ¡skaičiuojančio asmens pareiga, iÅ¡mokant iÅ¡mokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarkÄ priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, apskaičiuoti, iÅ¡skaičiuoti ir sumokėti į biudžetÄ Å¡io įstatymo nustatytÄ pajamų mokestį, yra imperatyvaus pobÅ«džio, t. y. neatsižvelgiant į faktines aplinkybes, o tik į mokesčio administratoriaus pozicijÄ yra visiÅ¡kai nepagrįstas, nes mokesčių mokėtojas visų pirma turi pareigÄ atidžiai, rÅ«pestingai ir teisingai vadovaudamasis Ä®statymo normų turiniu (dėl gyventojo pajamų skirstymo į A ir B klases), teisiniais faktais priskirti iÅ¡mokėtas gyventojo pajamas atitinkamoms klasėms. Kadangi atsakovas dėl byloje nustatytų faktų sutinka, t. y., kad pareiÅ¡kėja ne pati atlieka automobilių remontÄ , o Å¡ias paslaugas perka iÅ¡ gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus vykdyti variklinių transporto priemonių techninę priežiÅ«rÄ ir remontÄ , tokiu atveju pareiÅ¡kėja privalėjo vadovautis Ä®statymo 22 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 1 dalyje ir 33 straipsnio 3 dalyje nustatytomis imperatyviomis teisės normomis, kurios neleidžia kitaip pasielgti.

           Pareiškėja atkreipė dėmesį į tai, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio

19 d. nutarimu Nr. 1797 patvirtintose Verslo liudijimų iÅ¡davimo gyventojams taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) bei pagal VMI prie LR finansų ministerijos virÅ¡ininko 2002 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. 333 nuostatas ženklas (x), nurodytas Å¡alia veiklos rÅ«Å¡ies, nesuteikia teisės parduoti savo gamybos prekių ir teikti paslaugų įmonei arba kitam juridiniam asmeniui, jeigu veiklos, kuria gali bÅ«ti verčiamasi turint liudijimÄ , rÅ«Å¡is yra viena iÅ¡ veiklos, kuria verčiasi įmonė ar kitas juridinis asmuo, rÅ«Å¡ių, taip pat VMI internetiniame tinklalapyje paaiÅ¡kinta, kad jeigu Å¡i veiklos rÅ«Å¡is tik įraÅ¡yta į įmonės registravimo pažymėjimÄ , tačiau įmonė ja faktiÅ¡kai nesiverčia, tai turint verslo liudijimÄ , galima tokiai įmonei parduoti savo gamybos prekes ar teikti paslaugas. Å iose Taisyklėse imperatyviai nustatyta, kad gyventojai neturi teisės teikti paslaugų įmonei, jeigu veiklos, kuria gali bÅ«ti verčiamasi

turint liudijimÄ , rÅ«Å¡is yra viena iÅ¡ veiklos, kuria faktiÅ¡kai verčiasi įmonė. PareiÅ¡kėja

pabrėžė, jog Telšių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2008 m. spalio 29 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. 04281 konstatavo, kad pareiškėja nuo 2006 m. kovo 20 d. nevykdo automobilių remonto. Todėl atsakovo teiginys, kad pareiškėja piktnaudžiavo tuo, kad neturėjo teisės automobilių remonto paslaugoms atlikti samdyti 11 fizinių asmenų, įsigijusių verslo liudijimus tai pačiai kaip ir pareiškėjos vykdomai veiklai vykdyti ir fiziniai asmenys

neturėjo teisės teikti pareiškėjai aukščiau minėtų paslaugų, visiškai neatitinka paties atsakovo pripažintų faktinių

aplinkybių ir yra teisiÅ¡kai nepagrįstas. PareiÅ¡kėjos teigimu, ji nuo 2006 m. kovo 20 d. nebuvo sudariusi darbo sutarčių, kuriose bÅ«tų sulygta su darbuotojais, bÅ«tinoji darbo sutarties sÄ lyga, dėl automobilių remonto funkcijos, todėl nepagrįstas ir VMI teiginys, kad pareiÅ¡kėja piktnaudžiavo tuo, kad neturėjo teisės automobilių remonto paslaugoms atlikti samdyti 11 fizinių asmenų, įsigijusių verslo liudijimus tai pačiai kaip ir pareiÅ¡kėjos vykdomai veiklai vykdyti.

           VisiÅ¡kai teisiÅ¡kai nepagrįstas pareiÅ¡kėja pripažino atsakovo teiginį, kad jos fiziniams asmenims iÅ¡mokėtų lėšų priskyrimas prie pajamų, gautų iÅ¡ fizinių asmenų vykdomos individualios veiklos pagal verslo liudijimÄ , nėra galimas, nes pareiÅ¡kėja žinojo, jog paslaugoms atlikti samdo asmenis, įsigijusius verslo liudijimus tai pačiai kaip ir pareiÅ¡kėjos, vykdomai veiklai vykdyti ir, kad Å¡ie asmenys gautas pajamas Gyventojų pajamų mokesčio deklaracijose deklaruodavo kaip neapmokestinamas pajamas, gautas iÅ¡ veiklos pagal verslo liudijimÄ ir, kad fizinių asmenų verslo liudijimai nesuteikia jiems teisės teikti panaÅ¡aus pobÅ«džio paslaugų, o jiems suteiktos pajamos negali bÅ«ti apmokestinamos fiksuotu mokesčiu, kurį fiziniai asmenys sumokėjo įsigydami verslo liudijimÄ . Anot pareiÅ¡kėjos, pajamų pagal mokesčių mokėjimo tvarkÄ skirstymas į klases nepriklauso nuo mokesčių administratoriaus

pozicijos konstatavimo, tai priklauso nuo teisinių faktų, kurių pagrindu mokestinių santykių dalyviams atsiranda teisės

normoje nustatytos teisės ir pareigos, t. y. pareiÅ¡kėja faktiÅ¡kai nevykdė variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto, todėl gyventojai galėjo parduoti remonto paslaugas pareiÅ¡kėjai, o pareiÅ¡kėja iÅ¡mokėdama gyventojams (vykdantiems veiklÄ pagal verslo liudijimus) sumas už suteiktas remonto paslaugas privalėjo vadovautis Ä®statymo 22 straipsnio reikalavimais ir priskirti tas sumas prie B klasės pajamų. Atsakovo teiginys, kad pareiÅ¡kėja žinojo, jog paslaugoms atlikti samdo asmenis, įsigijusius verslo liudijimus tai pačiai, kaip ir pareiÅ¡kėja, vykdomai veiklai vykdyti, prieÅ¡tarauja atsakovo faktinių bylos aplinkybių pripažinimui, t. y., kad pareiÅ¡kėja pati neatliko automobilių remonto. Be to, anot pareiÅ¡kėjos, ji negalėjo žinoti to, ko nebuvo, t. y. jos atliekamo automobilių remonto fakto.

           Tretysis suinteresuotas asmuo Telšių apskrities VMI su skundu sutiko ir prašė jį tenkinti.

II.

           Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 19 d. sprendimu atsakovo skundÄ tenkino: panaikino Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimÄ Nr. S-369(7-326/2009) ir paliko galioti VMI 2009 m. rugpjūčio 19 d. sprendimÄ Nr. 69-229 nepakeistÄ .

           Teismas konstatavo, jog mokestinis ginčas Å¡ioje byloje kilo dėl to, ar VMI pagrįstai konstatavo, jog fiziniams asmenims, įsigijusiems verslo liudijimus vykdyti variklinių transporto priemonių techninę priežiÅ«rÄ ir remontÄ su žyma (x), pareiÅ¡kėja iÅ¡mokėjo iÅ¡mokas, priskiriamas Å¡ių fizinių asmenų A klasės pajamoms, nesusijusioms su darbo santykiais, ir dėlto pareiÅ¡kėjai kilo prievolė sumokėti gyventojų pajamų mokestį. Ginčo tarp Å¡alių, kad minėti fiziniai asmenys realiai teikė automobilių remonto paslaugas pareiÅ¡kėjai, įsigiję verslo liudijimus su žyma

(x) Å¡iai veiklai nėra, taip pat nėra ginčo, jog minėtos iÅ¡mokos yra nesusijusios su darbo santykiais. Remdamasis faktinėmis bylos aplinkybėmis, teismas pripažino, kad pareiÅ¡kėja iki 2006 m. kovo 20 d. vykdė mažmeninę bei didmeninę prekybÄ automobilių detalėmis ir automobilių remontÄ , t. y. teikė serviso paslaugas, kurias atliko pareiÅ¡kėjos darbuotojai, o nuo 2006 m. kovo 20 d. pareiÅ¡kėja vykdė mažmeninę ir didmeninę prekybÄ automobilių detalėmis, automobilių remonto paslaugas atsisakė teikti, Å¡ias paslaugas perka iÅ¡ fizinių asmenų, įsigijusių verslo liudijimus. Nuo 2006 metų pareiÅ¡kėja su juridiniais asmenimis (UAB „TelÅ¡ių Å¡ilumos tinklai“, UAB „Antkoma“, Nevarinų vidurinė mokykla, UAB „RBG“, VÅ¡Ä® „TelÅ¡ių regioninis profesinio mokymo centras“, VÄ® TelÅ¡ių apskrities ligoninė, R. A. įmonė, TelÅ¡ių specialioji mokykla, UAB „Plastfoma“, Pavandenės pagrindinė mokykla) sudarė pirkimo-pardavimo sutartis. PareiÅ¡kėja juridiniams asmenims 2006-2007 metais iÅ¡rašė PVM sÄ skaitas faktÅ«ras už automobilių detales ir atliktus automobilių remonto darbus. Automobilių remontÄ iki 2006 m. kovo 1 d. atlikdavo pagal darbo sutartis pas pareiÅ¡kėjÄ dirbę asmenys, o nuo 2006 m. kovo 3 d. automobilių remonto paslaugas pareiÅ¡kėja pirko iÅ¡ fizinių asmenų, kurie buvo įsigiję verslo liudijimus vykdyti variklinių transporto priemonių techninę priežiÅ«rÄ ir remontÄ su žyma (x). Teismas akcentavo, jog iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėja 2006 m. kovo 22 d. − 2007 m. gruodžio 30 d. laikotarpiu

11 fizinių asmenų, įsigijusių verslo liudijimus ir teikusių aukščiau minėtas automobilių remonto paslaugas pareiÅ¡kėjai, iÅ¡mokėjo 129 590,01 Lt už atliktÄ automobilių remontÄ . PareiÅ¡kėja su jais atsiskaitydavo kartÄ per mėnesį pagal Å¡ių fizinių asmenų iÅ¡raÅ¡ytus prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitus. PareiÅ¡kėja, iÅ¡mokėjusi minėtiems 11 fizinių asmenų 129 590,01 Lt, Å¡ias iÅ¡mokas deklaravo gyventojams iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarkÄ priskiriamų B klasės pajamoms pažymoje. Fiziniai asmenys už automobilių remontÄ iÅ¡ pareiÅ¡kėjos gautas pajamas deklaravo GPM deklaracijose kaip neapmokestinamas pajamas, gautas iÅ¡ veiklos pagal verslo liudijimÄ .

           Teismas nurodė, jog TelÅ¡ių apskrities VMI, atsižvelgusi į tai, kad pareiÅ¡kėja minėtas automobilių remonto paslaugas pirko iÅ¡ fizinių asmenų, įsigijusių verslo liudijimus vykdyti variklinių transporto priemonių techninę priežiÅ«rÄ ir remontÄ juridiniams asmenims už automobilių remontÄ iÅ¡rašė PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ir gautas pajamas apskaitė kaip pajamas, gautas už atliktÄ automobilių remontÄ , konstatavo, jog pareiÅ¡kėja vykdė transporto priemonių remonto veiklÄ . TelÅ¡ių apskrities VMI, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1797 nuostatomis, padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja neturėjo teisės automobilių remonto paslaugoms atlikti samdyti fizinių asmenų, įsigijusių verslo liudijimus tai pačiai kaip ir pareiÅ¡kėjos vykdomai veiklai vykdyti. VMI, vadovaudamasi GPMÄ® 22 straipsnio 2 d., 23 straipsnio 1 d., 24 straipsnio 1 d., konstatavo, kad pareiÅ¡kėjos aukščiau minėtiems fiziniams asmenims iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos yra ne kas kita kaip gyventojų, A klasės pajamos, kurios nesusijusios su darbo santykiais, todėl pareiga nuo Å¡ių fizinių asmenų gautų pajamų apskaičiuoti ir sumokėti mokestį tenka pareiÅ¡kėjai.  PareiÅ¡kėjai papildomai apskaičiuota ir nurodyta sumokėti į biudžetÄ 35 339 Lt GPM.

Tuo tarpu, Komisijos vertinimu, šios fizinių asmenų gautos pajamos iš pareiškėjos apmokestintinos bendra Lietuvos Respublikos  gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nustatyta tvarka, t. y. kaip individualios veiklos pajamos, nagrinėjamu atveju − B klasės pajamos, kurias deklaruoti ir nuo kurių mokėti gyventojų pajamų mokestį turi pats fizinis asmuo (Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 25 straipsnio nuostatos), o ne šias išmokas išmokėjusi pareiškėja.

           Teismas nurodė, jog pagal GPMĮ (ginčui aktuali redakcija) 22 straipsnyje, 23 straipsnio

1 dalyje, 23 straipsnio 3 dalyje bei 24 straipsnio 1 dalyje apibrėžtÄ pajamų mokesčio mokėjimo tvarkÄ gyventojų pajamos skirstomos į pajamas: 1) nuo kurių pajamų mokestį privalo apskaičiuoti, iÅ¡skaičiuoti ir sumokėti į biudžetÄ Lietuvos vienetas, užsienio vieneto nuolatinė buveinė, nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinė bazė, t. y. mokestį iÅ¡skaičiuojantys asmenys, kurie fiziniams asmenims (mokesčių mokėtojams) iÅ¡moka lėšas (suteikia su darbo santykiais nesusijusias pajamas), perkant iÅ¡ Å¡ių asmenų paslaugas, turtÄ ir/ar, pavyzdžiui, iÅ¡moka jiems su darbo santykiais susijusias pajamas. Tokio pobÅ«džio pajamos pagal GPMÄ® 22 straipsnio nuostatas priskiriamos A klasės pajamoms; 2) pajamas pagal GPMÄ® 22 straipsnio nuostatas priskiriamos B klasės pajamoms, kurias gyventojas turi deklaruoti pats, kai toks gyventojas gauna pajamas iÅ¡, pavyzdžiui, vykdomos individualios veiklos, kaip ji suprantama pagal GPMÄ® 2 straipsnio 7 dalies nuostatas.

           Teismas pripažino, jog iÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėjos įregistruota ir faktiÅ¡kai vykdoma veikla pagal Ekonominės veiklos rÅ«Å¡ių klasifikatorių: 4700 − mažmeninė prekyba, iÅ¡skyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybÄ , 4500 − variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninė ir mažmeninė prekyba bei remontas. Nustatyta, kad automobilių remontÄ iki 2006 m. kovo 1 d. atlikdavo pagal darbo sutartis pareiÅ¡kėjai dirbę asmenys, o nuo 2006 m. kovo 3 d. automobilių remonto paslaugas pareiÅ¡kėja pirko iÅ¡ fizinių asmenų, kurie buvo įsigiję verslo liudijimus vykdyti variklinių transporto priemonių techninę priežiÅ«rÄ ir remontÄ su žyma (x). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1797 patvirtintose Verslo liudijimų iÅ¡davimo gyventojams taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) numatyta, kad esant žymai (x) verslo liudijimas nesuteikia teisės parduoti savo gamybos prekių ir teikti paslaugų įmonei arba kitam juridiniam asmeniui, jeigu veiklos, kuria gali bÅ«ti verčiamasi turint verslo liudijimÄ , rÅ«Å¡is yra viena iÅ¡ veiklos, kuria verčiasi įmonė arba kitas juridinis asmuo, rÅ«Å¡ių. Atsižvelgiant į tai, teismo nuomone, Å¡ioje byloje svarbu nustatyti, ar pareiÅ¡kėja turėjo teisę automobilių remonto paslaugoms atlikti samdyti 11 fizinių asmenų, įsigijusių verslo liudijimus, ar pareiÅ¡kėja teikė remonto paslaugas.

           Teismo vertinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai akivaizdžiai ir aiškiai patvirtina, kad nuo 2006 metų pareiškėja su juridiniais asmenimis (UAB „Telšių šilumos

tinklai“, UAB „Antkoma“, Nevarinų vidurinė mokykla, UAB „RBG“, VšĮ „Telšių

regioninis profesinio mokymo centras“, VĮ Telšių apskrities ligoninė, R. A. įmonė, Telšių

specialioji mokykla, UAB „Plastfoma“, Pavandenės pagrindinė mokykla) sudarė pirkimo - pardavimo sutartis. IÅ¡ Å¡ių pirkimo -pardavimo sutarčių matyti, jog pareiÅ¡kėja juridiniams asmenims tiekė prekes ir teikė automobilių remonto paslaugas. Pirkimo - pardavimo sutarčių 1.3 punkte nurodyta aiÅ¡kiai, kad „pardavėjas“, t. y. V. J. firma „Autorida“ teikia automobilių remonto paslaugas, pagal Pirkėjo pateiktÄ automobilių sÄ raÅ¡Ä , kuriame nurodyti pagaminimo metai, kėbulo nr., valstybinis nr. PareiÅ¡kėja juridiniams asmenims 2006 - 2007 metais iÅ¡rašė PVM sÄ skaitas faktÅ«ras už automobilių detales ir atliktus automobilių remonto darbus. Taigi, teismo nuomone, Å¡ios aplinkybės aiÅ¡kiai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjos įmonė realiai teikė serviso paslaugas, nors tvirtino, kad tokia veikla buvo sustabdyta, gaudavo pajamas už atliktus darbus, kai kurios įmonės jai liko skolingus už suteiktas paslaugas. Teismas akcentavo, jog pareiÅ¡kėjai buvo pateikti verslo liudijimai, t. y. leidimai vykdyti variklinių transporto priemonių techninę priežiÅ«rÄ ir remontÄ su žyma (x). Todėl pareiÅ¡kėja susipažinusi su verslo liudijimų turiniu ir nustačiusi, kad fizinių asmenų pateikti dokumentai draudžia jiems teikti paslaugas pareiÅ¡kėjai, t. y. siekti civilinių teisinių santykių su pareiÅ¡kėja verslo liudijimų pagrindu privalėjo vykdyti imperatyvias GPMÄ® nuostatas − iÅ¡mokėjusi iÅ¡mokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarkÄ priskiriamas fizinių asmenų A klasės pajamoms, deklaruoti jas, iÅ¡skaičiuoti ir sumokėtÄ nuo jų pajamų mokestį, t. y. 35 339 Lt.

           Atsižvelgęs į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, bei įvertinęs teisės aktų normas, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėja faktiÅ¡kai vykdė automobilių remonto paslaugas, todėl neturėjo teisės automobilių remonto paslaugoms atlikti samdyti fizinių asmenų, įsigijusių verslo liudijimus tai pačiai kaip pareiÅ¡kėjos vykdomai veiklai vykdyti. Teismas taip pat padarė iÅ¡vadÄ , jog fizinių asmenų, teikusių paslaugas pareiÅ¡kėjai, veikla nepriskirtina veiklai pagal fizinių asmenų turėtus verslo liudijimus, nes turėti verslo liudijimai nesuteikė teisės teikti paslaugų pareiÅ¡kėjai. Taigi, teismo nuomone, pareiÅ¡kėjos iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos asmenims, veikusiems pagal verslo liudijimus su žyma (x), turi bÅ«ti vertinamos kaip kitos, su darbo santykiais nesusijusios A klasės iÅ¡mokos, o pareiga apskaičiuoti pajamų mokestį, jį iÅ¡skaičiuoti ir sumokėti į biudžetÄ , tenka pareiÅ¡kėjai, o ne fiziniams asmenims. Teismas pripažino, jog centrinis mokesčių administratorius tinkamai taikė GPMÄ® normas ir pagrįstai patvirtino TelÅ¡ių apskrities VMI 2009 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. A6-7 dalį, kuria V. J. firmai „Autorida“ nurodyta sumokėti į biudžetÄ 35 339 Lt GPM ir 9 976 Lt GPM delspinigių bei pakeitė TelÅ¡ių apskrities VMI sprendimo dalį, kuria pareiÅ¡kėjai nurodyta sumokėti į valstybės biudžetÄ 10 602 Lt GPM baudos, nurodydamas pareiÅ¡kėjai sumokėti 3 534 Lt GPM baudos.

III.

           Apeliaciniu skundu pareiÅ¡kėja V. J. firma „Autorida“ praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atsakovo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

           Apeliaciniame skunde nurodo, jog pareiÅ¡kėja iÅ¡ faktinių aplinkybių ir GPMÄ® nuostatų, prieÅ¡ingai pirmosios instancijos teismo teiginiams, buvo ir yra įsitikinusi, kad ji elgėsi teisingai ir teisėtai. PareiÅ¡kėja faktiÅ¡kai nevykdė variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto (tai pripažino ir atsakovas), todėl fiziniai asmenys, sumokėję fiksuotÄ Ä¯mokÄ už įsigytÄ verslo liudijimÄ , galėjo parduoti remonto paslaugas pareiÅ¡kėjai.

Atsižvelgiant į GPMÄ® 22 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 1 dalyje ir 33 straipsnio 3 dalyje nustatytų teisės normų turinį ir į faktines aplinkybes, pareiÅ¡kėja neatliko neteisėtų veiksmų. Ji neturėjo teisės iÅ¡kraipyti faktinių aplinkybių ir ignoruoti GPMÄ® nuostatų dėl iÅ¡mokėtų pajamų priskyrimo A ar B klasės pajamoms, nes pagal gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo tvarkÄ individualios veiklos pajamos, t. y. ir pajamos gautos vykdant veiklÄ Ä¯sigijus verslo liudijimÄ , yra imperatyviai priskiriamos B klasės pajamoms ir už kurių deklaravimÄ bei gyventojų pajamų mokesčio mokėjimÄ yra atsakingi fiziniai asmenys vykdantys Å¡iÄ veiklÄ .

Pagal Taisyklių nuostatas, esant žymai (x) verslo liudijimas nesuteikia teisės parduoti savo gamybos prekių ir teikti paslaugų įmonei arba kitam juridiniam asmeniui, jeigu veiklos, kuria gali bÅ«ti verčiamasi turint verslo liudijimÄ , rÅ«Å¡is yra viena iÅ¡ veiklos, kuria verčiasi įmonė arba kitas juridinis asmuo, rÅ«Å¡ių (VMI internetiniame tinklalapyje yra paskelbtas paaiÅ¡kinimas, kad jeigu Å¡i veiklos rÅ«Å¡is tik įraÅ¡yta i įmonės registravimo pažymėjimÄ , tačiau įmonė ja faktiÅ¡kai nesiverčia, tai turint verslo liudijimÄ , galima tokiai įmonei parduoti savo gamybos prekes ar teikti paslaugas).

Atsižvelgiant į tai, atsakomybę už automobilių remonto paslaugų teikimÄ privalo prisiimti bÅ«tent Å¡iÄ veiklÄ faktiÅ¡kai vykdantys fiziniai asmenys, o ne asmenys iÅ¡mokėję pajamas už paslaugas. Asmenys iÅ¡mokėję pajamas turi tik jas priskirti A ar B klasės pajamoms ir atlikti pareigas numatytas pagal GPMÄ®, susijusias su Å¡iuo priskyrimu. PareiÅ¡kėjos teigimu, ji sÄ Å¾iningai vadovavosi teisingumo ir visuotinio privalomumo principu, kad kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos.

Todėl atsižvelgiant į GPMĮ 22 straipsnio 3 dalyje bei 25 straipsnio

1 dalyje nustatytÄ reglamentavimÄ , gyventojai, įsigiję verslo liudijimus vykdyti variklinių transporto priemonių techninę priežiÅ«rÄ ir remontÄ , vadovaudamiesi Taisyklėse nustatytomis teisėmis ir pareigomis ir atsakydami už savo veiksmus teikė Å¡ias paslaugas pareiÅ¡kėjai. Kadangi pareiÅ¡kėja faktiÅ¡kai tokios veiklos nevykdė, ji privalėjo vadovautis GPMÄ® 22 straipsnio reikalavimais ir priskirti iÅ¡mokėtas sumas prie B klasės pajamų, nes iÅ¡mokėjo gyventojams pajamas už jų vykdomÄ individualiÄ veiklÄ . Taip pat pareiÅ¡kėja privalėjo iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, vasario

1 dienos pateikti mokesčio administratoriui pažymas apie gyventojams išmokėtas tokias išmokas. Priešingu atveju pareiškėja būtų pažeidusi imperatyvias GPMĮ nuostatas. Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas neargumentuotas, t. y. nėra argumentų, kodėl pareiškėjos atsiliepime nurodyti motyvai atmestini. Anot pareiškėjos, pirmosios instancijos teismas iš naujo vertino ir interpretavo faktines aplinkybes, praplėsdamas atsakovo skundo ribas, o teismo sprendimu buvo pažeisti teisinio aiškumo principai.

           Atsiliepimais į apeliacinį skundÄ atsakovas bei tretysis suinteresuotasis asmuo praÅ¡o šį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

           Savo atsiliepime atsakovas nurodo, jog byloje nėra nustatyta, kad fiziniai asmenys bÅ«tų pateikę pareiÅ¡kėjai individualios veiklos vykdymo pažymas, įgalinančias savo iniciatyva ir be apribojimų formuoti civilinius teisinius santykius su pareiÅ¡kėja GPMÄ® 2 straipsnio 7 dalies pagrindu. PrieÅ¡ingai, byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai buvo pateikti verslo liudijimai, t. y. leidimai vykdyti variklinių transporto priemonių techninę priežiÅ«rÄ ir remontÄ su žyma (x).

Todėl pareiÅ¡kėja, susipažinusi su verslo liudijimų turiniu ir nustačiusi, kad fizinių asmenų pateikti dokumentai draudžia jiems teikti paslaugas pareiÅ¡kėjai, t. y. siekti civilinių teisinių santykių su pareiÅ¡kėja verslo liudijimų pagrindu, privalėjo, kaip minėta, vykdyti imperatyvias GPMÄ® nuostatas - iÅ¡mokėjusi iÅ¡mokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarkÄ priskiriamas fizinių asmenų A klasės pajamoms, deklaruoti jas, iÅ¡skaičiuoti ir sumokėtÄ nuo jų pajamų mokestį, t. y. 35339 Lt.

Taigi, atsakovo nuomone, yra akivaizdu, kad pareiÅ¡kėja Å¡iuo konkrečiu atveju yra tas mokesčių teisės subjektas, kuris buvo įpareigotas užkirsti keliÄ piktnaudžiavimui teise, t. y. pareiÅ¡kėja, iÅ¡mokėjus fiziniams asmenis lėšas už jų teiktas paslaugas, privalėjo apskaičiuoti nuo iÅ¡mokėtų sumų GPM ir sumokėti jį į biudžetÄ , kas apribotų fiziniams asmenims galimybę iÅ¡vengti dalies GPM mokėjimo, sumokant tik fiksuotÄ Ä¯mokÄ už įsigytÄ verslo liudijimÄ .

Atsakovo nuomone, teigiant priešingai būtų nepagrįstai iškraipyta pajamų skirstymo į klases esmė ir tikslas. Atsakovo teigimu, pareiškėja faktiškai vykdė automobilių remonto paslaugas, todėl neturėjo teisės automobilių remonto paslaugoms atlikti samdyti fizinių asmenų, įsigijusių verslo liudijimus tai pačiai kaip pareiškėjos vykdomai veiklai vykdyti. Tai reiškia, kad fizinių asmenų, teikusių paslaugas pareiškėjai, veikla nepriskirtina veiklai pagal fizinių asmenų turėtus verslo liudijimus, nes turėti verslo liudijimai nesuteikė teisės teikti paslaugų pareiškėjai (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimas Nr. 1797).

IÅ¡ to seka, kad pareiÅ¡kėjos iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos asmenims, veikusiems pagal verslo liudijimus su žyma (x), turi bÅ«ti traktuojamos kaip kitos, su darbo santykiais nesusijusios A klasės iÅ¡mokos, o pareiga, kaip jau minėta, apskaičiuoti pajamų mokestį, jį iÅ¡skaičiuoti ir sumokėti į biudžetÄ , tenka pareiÅ¡kėjai, o ne fiziniams asmenims. Atsakovas pažymi, kad pareiÅ¡kėja skunde nepateikė nesutikimo argumentų dėl aritmetinio mokesčių apskaičiavimo, todėl centrinis mokesčių administratoriaus plačiau Å¡iuo klausimu nepasisakė.

Atsakovas pastebėjo, kad ne tik mokesčių administratorius turi pareigÄ pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas, bet ir mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos (Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio 2 dalis). Å iuo atveju pareiÅ¡kėja nepateikė jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių mokesčių administratoriaus nustatytas faktines aplinkybes bei surinktus įrodymus.

Anot atsakovo, pareiÅ¡kėja savo pozicijÄ grindžia iÅ¡imtinai žodiniais savo pačios paaiÅ¡kinimais.

           Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalis nustato, kad apskųsti Mokestinių ginčų komisijos sprendimÄ dėl mokestinio ginčo taip pat turi teisę centrinis mokesčių administratorius, tačiau tik tuo atveju, kai centrinis mokesčių administratorius ir Mokestinių ginčų komisija, spręsdami mokestinį ginÄÄ (arba mokestinio ginčo metu), skirtingai interpretavo įstatymo ar kito teisės akto nuostatas. IÅ¡ minėtos teisės normos formuluotės darytina iÅ¡vada, kad, pirma, Å¡i norma skirta reglamentuoti administracinio teismo jurisdikcinę kompetencijÄ nagrinėti mokestinius ginčus pagal centrinio mokesčių administratoriaus skundus (nustato mokestinio ginčo pagal centrinio mokesčių administratoriaus skundÄ sÄ lyginį priskirtinumÄ teismui) ir, antra, riboja bylos pagal mokesčių administratoriaus skundÄ nagrinėjimo pagrindus (mokestinį ginÄÄ pagal mokesčių administratoriaus skundÄ nagrinėjantis administracinis teismas yra saistomas Mokestinių ginčų komisijos nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir gali vertinti tik materialinės bei proceso teisės normų taikymo ir aiÅ¡kinimo teisingumÄ ) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1-355/2004; Administracinių teismų praktika, Nr. 6; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-236/2005; Administracinių teismų praktika, Nr.7).

Tokio Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalies nuostatų aiÅ¡kinimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi ir kitose bylose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. lapkričio 24 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A8 -972-04; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A10-1283/2005; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-738-06; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 6 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A11-132/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-419/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-456/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-242/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-188/2009). Todėl Å¡iÄ administracinę bylÄ nagrinėjantys teismai yra saistomi skundžiamame Mokestinių ginčų komisijos sprendime nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir gali vertinti tik materialinės bei proceso teisės normų taikymo ir aiÅ¡kinimo teisingumÄ .

Teisėjų kolegija pažymi, jog, nagrinėdama šį mokestinį ginÄÄ , Mokestinių ginčų komisija buvo nustačiusi faktines aplinkybes, kad pareiÅ¡kėja 2006 m. kovo 22 d. – 2007 m. gruodžio 30 d. laikotarpiu 11 fizinių asmenų, įsigijusių verslo liudijimus ir teikusių automobilių remonto paslaugas pareiÅ¡kėjai, iÅ¡mokėjo 129590,01 Lt už atliktÄ automobilių remontÄ . PareiÅ¡kėja su jais atsiskaitydavo kartÄ per mėnesį pagal Å¡ių fizinių asmenų iÅ¡raÅ¡ytus prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitus. Taigi Mokestinių ginčų komisija konstatavo, jog pareiÅ¡kėja fiziniams asmenims, įsigijusiems verslo liudijimus, realiai iÅ¡mokėjo iÅ¡mokas už jų atliktus remonto darbus, o Å¡ie fiziniai asmenys realiai gavo pagal GPMÄ® nuostatas apmokestinamas pajamas (b. l. 9). Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog Å¡iame mokestiniame ginče mokesčių administratoriui nėra suteikta teisė ir prerogatyva ginčyti bei kitaip vertinti minėtus Mokestinių ginčų komisijos nustatytus juridinius faktus. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, kurio iÅ¡vados iÅ¡ esmės yra grindžiamos pakartotiniu Mokestinių ginčų komisijos nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu (nagrinėjant bylÄ buvo iÅ¡ naujo nustatinėjama kas realiai teikė automobilių remonto paslaugas, faktiÅ¡kai gaudavo pajamas už atliktus darbus ir pan., b. l. 45) yra naikintinas kaip nepagrįstas.

Tačiau kartu pažymėtina, jog bylos faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja, sukurdama tokį veiklos modelį, kuomet jos faktiÅ¡kai iki 2006 m. kovo 1 d. vykdytai veiklai (mažmeninei bei didmeninei prekybai automobilių detalėmis bei automobilių remontui), kurį atliko pareiÅ¡kėjos darbuotojai, nuo 2006 m. kovo 3 d. buvo pasitelkti fiziniai asmenys, įsigiję verslo liudijimus (mok. byla, b. l. 21), galimai piktnaudžiavo teise (GPMÄ® nuostatomis) ir siekė iÅ¡vengti mokesčių mokėjimo (perkelti mokestinę naÅ¡tÄ pagal verslo liudijimÄ dirbusiems fiziniams asmenims, kurie iÅ¡ Å¡ios veiklos gautas pajamas gyventojų pajamų mokesčio deklaracijose deklaruodavo kaip pajamas iÅ¡ veiklos pagal verslo liudijimÄ ). Å iuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, jog, kaip patvirtina mokesčių administratoriaus atlikto patikrinimo medžiaga, pagal verslo liudijimÄ dirbusių asmenų iÅ¡sinuomota veiklos vieta sutapo su pareiÅ¡kėjos vykdytos veiklos vieta (tas pats automobilių servisas, esantis adresu Luokės g. 72, TelÅ¡iuose). Be to, bÅ«tent pati pareiÅ¡kėja 2006 – 2007 m. iÅ¡rašė įvairiems

juridiniams asmenims (UAB „Statela“, UAB „Samanėlė“, IĮ „Geolinija“ ir kitiems;

mok. byla, b. l. 72, 75, 77, 79) sÄ skaitas už automobilių detales bei atliktus remonto darbus, sudarinėjo su juridiniais asmenimis automobilių remonto paslaugų pirkimo – pardavimo sutartis (mok. byla, b. l. 15, 98, 105, 143 - 152). Visos Å¡ios aplinkybės sudaro sÄ lygas vertinti ar pagal verslo liudijimus dirbę asmenys nebuvo įtraukti į pareiÅ¡kėjos vykdytÄ veiklÄ vien tik siekiant pridengti jos faktiÅ¡kÄ pobÅ«dį bei gauti mokestinę naudÄ (įgyti akivaizdų mokestinį pranaÅ¡umÄ ).

Teisines pasekmes, kylančias nustačius atvejus, kai mokestinės prievolės pažeidžiamos piktnaudžiavimu, apibrėžia Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalis. Joje nurodyta, tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, Å«kinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslÄ gauti mokestinę naudÄ , t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtinÄ mokesčio sumÄ arba visiÅ¡kai iÅ¡vengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grÄ Å¾intinÄ (įskaitytinÄ ) mokesčio permokÄ (skirtumÄ ), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grÄ Å¾inimo terminus, mokesčių administratorius turi teisę, apskaičiuodamas mokestį, taikyti turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ . Å iuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formaliÄ mokesčių mokėtojo veiklos iÅ¡raiÅ¡kÄ , bet atkuria iÅ¡kreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimÄ , ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.

Kadangi Å¡ių pareiÅ¡kėjos apmokestinimui reikÅ¡mingų aplinkybių centrinis mokesčių administratorius netyrė bei nevertino, nagrinėjamoje byloje yra pagrindas pareiÅ¡kėjos skundÄ perduoti atsakovui nagrinėti iÅ¡ naujo tam, kad pastarasis inter alia įvertintų bÅ«tinybę ir galimybę atlikti pakartotinį mokestinį patikrinimÄ (Mokesčių administravimo įstatymo 154 straipsnio 4 dalies 5 punktas). Dėl Å¡ios priežasties pareiÅ¡kėjos V. J. firmos „Autorida“ apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, o ginčijami pirmosios instancijos teismo bei Komisijos sprendimai panaikinami perduodant mokestinį ginÄÄ centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 133 straipsniu ir 88 straipsnio 2 punktu,

n u t a r i a:

pareiÅ¡kėjos V. J. firmos „Autorida“ apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 19 d. sprendimÄ , Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimÄ Nr. S-369(7-326/2009), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2009 m. rugpjūčio 19 d. sprendimÄ Nr. 69-229 ir perduoti mokestinį ginÄÄ Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nagrinėti iÅ¡ naujo.

Nutartis neskundžiama.

 Teisėjai                                                                                             Laimutis

Alechnavičius

                                                                                                          Â

Irmantas Jarukaitis

Â

                                   Romanas Klišauskas