2021-04-21 Nr. AB-8333-3-62-3-02692-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1357-575/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02692-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. R. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovui Alytaus pataisos namams dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Alytaus pataisos namų direktoriaus 2019 m. spalio 31 d. įsakymą Nr. P-310, kuriuo pareiškėjui, Saugumo valdymo skyriaus jaunesniajam specialistui, skirta tarnybinė nuobauda – pastaba (toliau – ir Įsakymas). Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

1.1. Įsakymu tarnybinė nuobauda paskirta neteisėtai ir nepagrįstai. Įsakymas nepasirašytas įstaigos vadovo, ant dokumento nėra įstaigos antspaudo. Pareiškėjas tarnybinio pažeidimo nepadarė. Pareiškėjas 2019 m. spalio 2 d. baigdamas tarnybą postą paliko švarų ir tvarkingą. Postas buvo keičiamas savarankiškai, nedalyvaujant nei vienam iš vyresniųjų specialistų, todėl tarnybiniuose pranešimuose, kuriais vadovaujantis konstatuotas pažeidimas, pateikta melaginga informacija. Pareiškėją 2019 m. spalio 2 d., apie 8 val. ryto, keitė Saugumo valdymo skyriaus jaunesnysis specialistas A. K. Šis tarnautojas pasižymi kaip priekabi asmenybė, per visus tarnybos metus su juo pareiškėją siejo tik išskirtinai tarnybiniai santykiai. Pažeidimo faktas apie paliktą netvarkingą postą neužfiksuotas. Pasikeitimas poste truko apie pusę minutės. A. K. belipant laiptais, pravėręs duris pareiškėjas šlavė postą. A. K. priėjus prie durų, pareiškėjas pabaigė šluoti ir atrėmė šepetį į sieną. Pareiškėjas postą perdavė švarų ir tvarkingą, saulėgrąžų nevalgė ir nesinešiojo, taigi jų lukštų nepaliko.

1.2. Vyresnysis specialistas V. M. 2019 m. spalio 2 d., apie 7.58 val., keičiantis pamainai poste Nr. 1, atrakino duris link posto Nr. 10 ir įleido į perimetrą ginkluotą jaunesnįjį specialistą A. K., o pats nuėjo pakeisti posto Nr. 1, nors turėjo ir privalėjo keitimosi metu dalyvauti ir fiksuoti trūkumus, jei tokių pasitaiko.

1.3. Pareiškėjas nebuvo tinkamai supažindintas su Alytaus pataisos namų direktoriaus 2019 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 1-32 patvirtintu Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymu (toliau – ir Pareigybės aprašymas), dėl kurio reikalavimų pažeidimo kaltinamas. Pareigybės aprašymą pateikęs Saugumo valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas N. G. neleido susipažinti su jo turiniu dėl laiko stokos, tai vyko pamainos keitimosi metu, Pareigybės aprašymas pareiškėjui nebuvo pateiktas, pagal jį pareiškėjas nebuvo instruktuotas, nepasirašė žurnale, kad susipažino. Taigi nustatyti Pareigybės aprašymo pažeidimai yra negaliojantys. Pareiškėjas su 2015 m. gegužės 21 d. Alytaus pataisos namų apsaugos postų planu Nr. 4-3754 (toliau – ir Apsaugos postų planas) apskritai nebuvo supažindintas.

1.4. Tarnybinio pažeidimo tyrimas buvo atliktas neobjektyviai, formaliai.

2. Atsakovas Alytaus pataisos namai atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

3. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo tarnybinis pažeidimas buvo nustatytas 2019 m. spalio 28 d. atlikus tarnybinį patikrinimą. Tarnybinis pažeidimas įrodytas surinkus duomenis. Konstatuota, kad pareiškėjas, užsiėmęs pašaliniais darbais, nesusijusiais su tarnybinių pareigų vykdymu, poste valgė saulėgrąžas; valgydamas saulėgrąžas pareiškėjas saulėgrąžų lukštų pribarstė ant grindų; liepus pareiškėjui susitvarkyti postą, jis atsisakė tvarkyti; palikdamas netvarkingą postą ir atsisakydamas vykdyti specialisto V. M. nurodymą postą susitvarkyti, netinkamai vykdė jam pavestas funkcijas, tuo pažeisdamas Pareigybė aprašymo 5.1, 5.17, 5.18, Apsaugos postų plano 6.2 ir 21.12 punktų nuostatas. Pareiškėjui dėl to skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

4. Pareiškėjas pateikė atsikirtimą į atsakovo atsiliepimą, kuriame nurodė, kad Alytaus pataisos namai tarnybinį patikrinimą atliko skubotai, paviršutiniškai, tikslingai ir kryptingai siekiant bet kokiu būdu pareiškėją paveikti ir nubausti.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. kovo 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl Alytaus pataisos namų direktoriaus Įsakymo, kuriuo pareiškėjui, Saugumo valdymo skyriaus jaunesniajam specialistui, paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, – teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Teismas nustatė, kad tarnybinė nuobauda paskirta dėl Pareigybės aprašymo 5.1 punkto (vykdo tarnybą priskirtame pataisos namų priežiūros ar apsaugos poste ir gerai žino savo tarnybines pareigas), 5.17 punkto (laikosi Alytaus pataisos namų apsaugos ir priežiūros postų planuose ir kituose teisės aktuose pareigūnams nustatytų draudimų), 5.18 punkto (vykdo kitas pataisos namų apsaugos ir priežiūros postų planuose numatytas funkcijas bei su skyriaus funkcijomis susijusius, nenuolatinio pobūdžio, Alytaus pataisos namų vadovybės pavedimus, siekiant strateginių tikslų įgyvendinimo) ir Apsaugos postų plano 6.2 punkto (apsaugos prižiūrėtojui draudžiama poste miegoti, skaityti, valgyti, rūkyti, laikyti daiktus ar užsiimti pašaliniais darbais, nesusijusiais su tarnybinių pareigų vykdymu), 21.12 punkto (tausoti valstybinį turtą, darbo vietoje (poste) palaikyti tvarką ir švarą) reikalavimų nevykdymo.

8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nuo 2019 m. spalio 1 d., 7 val., iki spalio 2 d., 8 val,. vykdė tarnybą apsaugos poste APB-10 (apsaugos bokštelis Nr. 10). Dėl to byloje ginčo nėra. Byloje taip pat nėra ginčo, kad budėjimą spalio 2 d. perėmė šiame poste 3 apsaugos pamainos jaunesnysis specialistas A. K., kuris 2019 m. spalio 2 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 7.20-2/2109 Alytaus pataisos namų administraciją informavo, kad, 2019 m. spalio 2 d. perimant budėjimą iš 2 apsaugos pamainos, apsaugos postas (APB-10) rastas netvarkingas, poste prišiukšlinta, ant grindų matyti saulėgrąžų lukštų.

Poste budėjęs 2 apsaugos pamainos jaunesnysis specialistas V. R. atsisakė sutvarkyti postą. Apie tai buvo pranešta 2 apsaugos pamainos specialistui (sargybos viršininkui) V. M. ir 3 apsaugos pamainos specialistui (sargybos viršininkui) A. B. Apklaustas kaip liudytojas teismo posėdžio metu A. K. tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes patvirtino, paaiškino, jog perimant postą ant grindų mėtėsi šiukšlės, saulėgrąžų lukštai, pareiškėjas, nelaukdamas postų sargybos viršininkų atvykimo, iš karto pasišalino iš posto, atvykęs į postą A.

B. saulėgrąžų lukštus ant grindų nufotografavo savo mobiliuoju telefonu. 2 apsaugos pamainos viršininkas V. M., apklaustas kaip liudytojas, nurodė, jog 2019 m. spalio 2 d. perduodant budėjimą 3 apsaugos pamainai po 8 val. jam paskambino A. K. ir pranešė, kad neiššluotos apsaugos posto bokštelio Nr. 10 grindys. Apie 8 val., 15 min., nuėjo į minėtą bokštelį ir pamatė ant grindų šiukšles, saulėgrąžas, tada grįžo į sargybinę, kurioje buvo V. R., ir liepė jam sutvarkyti postą, tačiau šis tai daryti atsisakė. 3 apsaugos pamainos viršininkas A.

B., apklaustas kaip liudytojas, nurodė, jog 2019 m. spalio 2 d. perimant budėjimą iš 2 apsaugos pamainos apsaugos postas (APB-10) rastas netvarkingas, apie tai jį informavo postą perimantis jaunesnysis specialistas A. K. per langą. A. B. iš karto užlipo į bokštelį ir kartu su A. K. apžiūrėję postą ant grindų matė saulėgrąžų lukštų, posto grindys buvo neiššluotos. Po apžiūros posto grindis nufotografavo asmeniniu mobiliojo ryšio telefonu „Sony“, byloje pateiktos nuotraukos. Nors pareiškėjas tvirtino, jog minėtos nuotraukos nekokybiškos, tačiau tarnybinio nusižengimo faktas grindžiamas ne vien šiuo įrodymu, o visuma atsakovo surinktų duomenų.

Kaip liudytojų apklaustų A. K., V. M., A. B. nurodytas aplinkybes dėl patalpos prišiukšlinimo, jos nesutvarkymo patvirtina jų tarnybiniai pranešimai, rašytiniai paaiškinimai. Nei minėtuose rašytiniuose dokumentuose, nei liudytojų parodymuose prieštaravimų nenustatyta, liudytojų parodymai nuoseklūs, juose nurodytos aplinkybės sutampa, todėl jais abejoti teismas neturėjo pagrindo.

9. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad bylos duomenimis nustatyta, jog apsaugos postas (APB-10) po pareiškėjo budėjimo 2019 m. spalio 2 d., apie 8 val. ryto, perduodant jį 3 apsaugos pamainai buvo paliktas nesutvarkytas, prišiukšlintas, ant grindų buvo matyti saulėgrąžų lukštų. Nors pareiškėjas ginčijo pažeidimo faktą, tačiau šias aplinkybes pagrindžiančių ir paneigiančių atsakovo duomenis įrodymų nepateikė. Pareiškėjo argumentai, kad A. K. galėjo pats prišiukšlinti postą, nepatvirtinti jokiais duomenimis, paneigti byloje surinktų įrodymų visuma. Byloje taip pat nesurinkta įrodymų, kad postas, pareiškėjui pradėjus budėti, buvo netvarkingas, prišiukšlintas. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad pradėjus budėjimą buvo tamsu, todėl šiukšlių nebuvo matyti, tačiau pripažino, jog poste buvo įrengtas apšvietimas, todėl akivaizdu, būdamas atidus ir rūpestingas, turėjo galimybę įsitikinti patalpos tvarkingumu. Pirmiau nurodytais rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais, 2019 m. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 4-5156 (toliau – ir Išvada) nustatytais duomenimis įrodyta, jog pareiškėjas 2019 m. spalio 2 d. nevykdė teisės aktų, reglamentuojančių jo pareigas ir elgesį apsaugos poste, reikalavimų.

10. Teismas pripažino, kad pareiškėjas teisės aktų reikalavimų nevykdė, budėdamas poste užsiėmė pašaliniais darbais, nesusijusiais su tarnybinių pareigų vykdymu, darbo vietoje (poste) nepalaikė tvarkos ir švaros, nors sąlygos sutvarkyti patalpą buvo sudarytos, nevykdė tiesioginio viršininko V. M. nurodymo susitvarkyti darbo vietą, todėl pagrįstai ir teisėtai buvo nubaustas tarnybine nuobauda už Pareigybės aprašymo 5.17 ir 5.18 punktų bei Apsaugos postų plano 6.2 ir 21.12 punktų reikalavimų pažeidimus. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad nebuvo tinkamai supažindintas su teisės aktais, reglamentuojančiais tarnybines pareigas, yra jo gynybinė pozicija. Visgi, teismo vertinimu, pareiškėjui nepagrįstai inkriminuotas Pareigybės aprašymo 5.1 punkto reikalavimo pažeidimas, dėl to šis kaltinimas iš Įsakymo pašalinamas.

11. Teismas nurodė, kad pareiškėjas akcentavo, jog, keičiantis pamainoms, V. M. turėjo dalyvauti ir fiksuoti trūkumus, jei tokių pasitaiko, tačiau perduodant apsaugos postą (APB-10) jis nedalyvavo, be to, jokių trūkumų, pažeidimų po budėjimo sargybos viršininko žurnale nebuvo užfiksuota. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtinta Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija (toliau – ir Instrukcija) (2017 m. liepos 26 d. įsakymo Nr. V-325 redakcija) nustato laisvės atėmimo vietų apsaugos ir jose laikomų asmenų priežiūros vykdymo tvarką, kurios privalu laikytis, organizuojant laisvės atėmimo vietų apsaugą ir jose laikomų asmenų priežiūrą (1, 2 p.), tačiau nereglamentuoja tarnybinės atsakomybės santykių, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad perduodant ir priimant apsaugos postą nedalyvavo perduodančios ir priimančios apsaugos pamainos sargybos viršininkai ir kad nebuvo užfiksuoti trūkumai, nepaneigia tarnybinio pažeidimo fakto. Iš Instrukcijos 34 punkto nuostatų spręstina, kad perduodant ir priimant apsaugos postą turi būti apžiūrimi apsaugos įrenginiai, signalizacijos būklė, apšvietimas ir kitos priemonės, kurios svarbios laisvės atėmimo vietų apsaugai ir nuteistųjų priežiūrai užtikrinti. Tai iš esmės patvirtina ir liudytojų V. M. ir A. B. parodymai, kuriais nustatyta, jog sargybos viršininko žurnale fiksuojami trūkumai, susiję su nuteistųjų veiksmais, su jų apsauga susiję atvejai, todėl pareiškėjo argumentai dėl nurodytų šio pobūdžio aplinkybių nesudaro pagrindo skundą patenkinti.

12. Teismas pabrėžė, kad iš byloje pateikto Pareigybės aprašymo matyti, jog pareiškėjas su juo buvo supažindintas, tai patvirtina jo parašas ir įrašas, todėl pareiškėjo nurodyti argumentai dėl netinkamo supažindinimo su Pareigybės aprašymu nepagrįsti. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog dėl užimtumo tarnyboje nespėjo supažindinimo metu įsigilinti į jo turinį, yra nereikšmingos, nes galėjo su Pareigybės aprašymu detaliai susipažinti jam tinkamu laiku. Atsakovas Alytaus pataisos namai 2020 m. sausio 31 d. raštu Nr. 8-774 nurodė, jog Apsaugos postų plano kopija yra pakabinta apsaugos budinčiosios pamainos patalpoje esančiame informaciniame stende, pareiškėjas nurodytų aplinkybių nepaneigė, todėl teismas vertino kaip pagrįstus atsakovo argumentus, jog pareiškėjas turėjo galimybę su Apsaugos postų planu susipažinti, o kadangi jo pareigos buvo tiesiogiai susijusios su nuteistųjų priežiūros bei pataisos namų apsaugos vykdymu priskirtame pataisos namų apsaugos poste, tai jam teko pareiga susipažinti su Apsaugos postų planu ir juo vadovautis.

13. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas Įsakymą ginčija ir dėl neatitikties jo formai (nepasirašytas vadovo, be įstaigos antspaudo), taip pat dėl to, kad pažeista supažindinimo su Įsakymu tvarka. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 32 punktas (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 31 d.) numato, kad su išvada ir įsakymu dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnas supažindinamas pasirašytinai per 5 darbo dienas nuo šio įsakymo priėmimo. Kad ši sąlyga įvykdyta, patvirtina pareiškėjo parašas ir įrašas, iš kurio matyti, jog pareiškėjas su Įsakymu supažindintas, laikantis nustatytos tvarkos. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad Įsakymas buvo pasirašytas Alytaus pataisos namų direktoriaus elektroniniu parašu, todėl pareiškėjo argumentai dėl aplinkybių, susijusių su formaliomis Įsakymo formos neatitiktimis, yra nepagrįsti. Tarnybinė nuobauda paskirta įstatymo įgalioto asmens, teismo vertinimu, yra adekvati tarnybiniam nusižengimui.

14. Teismas darė išvadą, kad tarnybinis nusižengimas įrodytas, tarnybinės nuobaudos tyrimo ir skyrimo procedūra buvo atlikta iš esmės laikantis tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, Įsakymas buvo priimtas detaliai išnagrinėjus tarnybinio nusižengimo aplinkybes, skiriant tarnybinę nuobaudą buvo atsižvelgta į Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 dalyje (įsakymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. gruodžio 31 d.) numatytas tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes (išdėstytos Išvadoje, kuri yra Įsakymo sudėtinė dalis), todėl pareiškėjo argumentai, jog nebuvo atliktas objektyvus tyrimas, yra nepagrįsti. Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti nėra pagrindo.

III. 15. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo: 1) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; 2) pripažinti, kad būtina apklausti teisme liudytoju Alytaus pataisos namų vyriausiąjį specialistą N. G.; 3) išreikalauti iš atsakovo žurnalus su pareiškėjo parašais ir datomis, kada ir kieno jis buvo pasirašytinai supažindintas su Pareigybės aprašymu ir Apsaugos postų planu. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

15.1. Postų pamainos keitimas vyksta privalomai dalyvaujant abiejų pamainų (keičiamos ir besikeičiančios) sargybų viršininkams ir abiejų pamainų posto budėtojams (pamainą baigiančiam ir pamainą perimančiam budėtojams-jaunesniesiems specialistams). Keičiantis posto pamainai, dalyvaujant abiejų pamainų sargybos viršininkams, vienas postinis iš kito perimant budėjimą patikrina postą ir raportuoja sargybos viršininkui, ar viskas tvarkoje, ar yra pažeidimų. Jeigu viskas tvarkoje, postą budėjimui perima naujas budėtojas, o jeigu pastebima trūkumų, posto perėmimas sustabdomas, iki kol bus pašalinti pažeidimai. Pareiškėjui inkriminuotas pažeidimo faktas buvo fiksuotas jam nebūnant, į tai atsakymo nepateikta.

15.2. Pareiškėjo niekas pasirašytinai nesupažindino (neinstruktavo) su Apsaugos postų planu. Apie tai, kada, kas ir kokiu įsakymu patvirtino šį postų planą, Išvadoje informacijos nepateikta. Išvados IV punkte apie tai yra vienas žodis „supažindintas“. Pareiškėjas apie nurodytą planą pirmą kartą sužinojo 2019 m. lapkričio 11 d., po jam pateiktos Išvados. Teismas nurodė, kad planas kabojo viešoje atsakovo patalpų vietoje, todėl būdamas rūpestingas ir atidus pareiškėjas turėjo galimybę pats susipažinti ir vadovautis šiuo planu. Tačiau įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, darbdavys neišvengiamai pripažįstamas kaltu, jeigu neinstruktavo ir pasirašytinai nesupažindino darbuotojo nors su vienu nelaimingo atsitikimo įvykį liečiančiu teisės aktu. Teismui pripažinus, kad pareiškėjas pažeidė minėtą planą, buvo padarytas materialiosios teisės pažeidimas.

15.3. Pareiškėjui Pareigybės aprašymą patvirtinti savo parašu, kad jis su juo supažindinamas, tik 2019 m. lapkričio 11 d. pateikė Saugumo valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas N. G. Šis tarnautojas neleido pareiškėjui susipažinti su Pareigybės aprašymo turiniu. Pareiškėjo supažindinimas su Pareigybės aprašymu turėjo būti vykdomas pareiškėjui tiesiogiai pateikiant šį dokumentą susipažinti, pagal jį jis turėjo būti instruktuotas, o po susipažinimo, tai patvirtindamas, pareiškėjas turėjo pasirašyti žurnale, o ne tiesiogiai ant paties dokumento. N. G. suprato, kad žurnale atgaline data pareiškėjas nepasirašys, todėl pateikė Pareigybės aprašymą tiesiogiai su vyriausiųjų Alytaus pataisos namų pareigūnų parašais. Kaip minėta, pareiškėjas ant Pareigybės aprašymo pasirašė tik 2019 m. lapkričio 11 d., t. y. gerokai vėliau po jo tariamai padaryto tarnybinio nusižengimo. Šiai aplinkybei patvirtinti pareiškėjas teismo prašė išreikalauti į bylą nurodyto dokumento originalą, o dėl aplinkybių, susijusių su jo supažindinimu su Pareigybė aprašymu pasirašytinai, iškviesti į teismą apklausai liudytoju N. G. Šie prašymai teismo atmesti. Atsakovui neįrodžius, nuo kada ir kokia tvarka pareiškėjas buvo instruktuotas ir pasirašytinai supažindintas su Pareigybės aprašymu, šio teisės akto pažeidimo padarymas pareiškėjui negali būti inkriminuojamas. Teismui pripažinus, kad pareiškėjas pažeidė Pareigybės aprašymą, buvo padarytas materialiosios teisės pažeidimas.

15.4. Pareiškėjo ir A. K. santykiai yra šio ginčo pasekmė. Pareiškėjas ne kartą su šiuo asmeniu yra apsipykęs, visą laiką jam atvirai sakydavo tiesą. Nors A. K. teisme liudijo, kad su pareiškėju niekas nesutarė ir pareiškėjas buvo tarsi koks pažeidėjas, tačiau per visą tarnybos laikotarpį pareiškėjas neturėjo jokios paskirtos nuobaudos. Jokios netvarkos poste nepaliko, jokių saulėgrąžų niekada nevalgė nei namuose, nei tarnyboje ir nematė, kad poste būtų kur nors primėtyta saulėgrąžų ar dar kažko, o svarbiausia, kad A. K. pats matė lipdamas į bokštelį, kaip su šepečiu pareiškėjas šluoja grindis. Pareiškėjui su A. K. pasikeitus ir besileidžiant laiptais iš bokštelio, pareiškėjas atsisukęs pamatė, kaip A. K. trepsi ir valosi kojas ką tik išvalytoje patalpoje. Nusileidus iš bokštelio ir laukiant, kol pareiškėjui atrakins duris, kad jis išeitų iš perimetro, A. K. pravėręs langą šaipydamasis žeminančiu tonu pasakė, kad blogai iššluotos grindys. Visa tai žinodamas, bet nenorėdamas šio incidento eskaluoti, pareiškėjas pasakė savo pamainos viršininkui V. M., kad A. K. kalba netiesą apie neva jo paliktas šiukšles. A. K. apie tai nieko neužsiminė pats apklausiamas liudytoju teisme. Pareiškėjas neatmeta galimybės, kad saulėgrąžų neprimetė pats A. K. ir nuo savo batų nenusivalė purvo poste, nes darytose nuotraukose matosi tik pusantro saulėgrąžos lukšto.

15.5. Siekis pareiškėją nubausti galėjo būti bendras A. K. su N. G. suokalbio prieš pareiškėją rezultatas. A. K. po šio įvykio netrukus pasitraukė iš tarnybos. Jis tarnaudamas palaikė glaudžius ryšius su N. G. Pareiškėjas ir N. G. yra medžiotojai. N. G. reiškė didelį norą patekti į pareiškėjo medžiotojų būrelį, kadangi būrelio plotai apima ir randasi aplink jo tėviškę, kur gyvena ir jo giminės, o pareiškėjas tam užkirto kelią, nes jis nenorėjo mokėti viso nustatyto naujam būrelio nariui nario mokesčio. Žinant N. G. ir A. K. bendrus santykius ir abiejų neigiamą nusiteikimą pareiškėjo atžvilgiu, dėl to ir galėjo būti sugalvota tokia prieš pareiškėją tariamai padaryto pažeidimo versija, pažeidimo inicijavimą paliekant atlikti A. K. Tam, kad surinktų apie pareiškėją medžiagą, N. G. liepė V. M. surašyti apie pareiškėją tarnybinį pranešimą atgaline data. Tai pareiškėjui pasakė pats V. M.

15.6. Pažeidimo faktas neginčijamai galėjo būti nustatytas ir patvirtintas, jeigu pamainų keitimosi metu viskas būtų padaryta pagal nustatytą tvarką ir instrukcijas. Apklausiami teisme liudytojais pamainų viršininkai patvirtino, kad nei vienas iš jų keisdami pamainas neužeina ir netikrina, kaip atrodo postų vidus. Pareiškėjui perduodant postą, o A. K. perėmus iš jo budėjimą, jokių pažeidimų (numestų saulėgrąžų aiženų ir nešluotų grindų) jis nepastebėjo. A. K. iškart apie paliktus saulėgrąžų lukštus po posto perėmimo nepranešė, nors pro langą matė, kaip V. M. išėjo su kitu budėtoju iš pirmo praleidimo posto ir net tada, kai šis pareiškėjui atrakino duris ir išsivedė pareiškėją nuginkluoti. Savo pamainos viršininkui A. B. A. K. apie neva paliktas poste saulėgrąžas informavo apie 8.20 val. Apie tariamą netvarką pagal A. K. pranešimą viskas buvo įforminta pareiškėjui perdavus postą ir jam nedalyvaujant. Pastebėjus tariamą pažeidimą, o pareiškėjui dar būnant sargybinėje, t. y. dar neišvykus į namus, pareiškėjo nestabdė ir nesivedė į postą papildomai apžiūrai nei V. M., nei A. B. Baigus tarnybą V. M. net neužsiminė, kad pareiškėjas paliko poste netvarką. Tarnybiniame pranešime ir paaiškinime V. M. tvirtina, kad po A. K. skambučio buvo nuėjęs patikrinti pareiškėjo paliktos poste netvarkos, tačiau to negalėjo būti, nes visą laiką pareiškėjas buvo kartu su juo ir su juo kartu išvyko į namus. Jeigu būtų laikomasi postų keitimosi instrukcijos, tai pareiškėją keičiančios pamainos viršininkas turėjo užeiti į postą, jį apžiūrėti ir prie pareiškėjo akių fiksuoti pažeidimą. Nors V. M. užsiminė pareiškėjui, kad A. K. reiškia pareiškėjui kažkokias pretenzijas, pareiškėjas to negalėjo suprasti ir įvertinti kaip jo kažkokį padarytą pažeidimą.

15.7. Padarytose nuotraukose saulėgrąžos nufotografuotos posto dešinėje pusėje nuo įėjimo. Apklausiant V. M. liudytoju teisme jis pareiškė, kad patikrinęs postą saulėgrąžas matė posto kairėje pusėje nuo įėjimo prie lango. Tai rodo, kad V. M. nebuvo ir netikrino pareiškėjo posto.

15.8. Pareiškėjas prašė teismo išreikalauti iš atsakovo žurnalus su jo parašais ir datomis, kada ir kieno buvau pasirašytinai supažindintas su Pareigybės aprašymu ir Apsaugos postų planu. Prašomi dokumentai taip ir nebuvo išreikalauti. Teismas atmetė ir jo prašymą, kuriuo jis prašė iškviesti į teismą apklausai liudytoju N. G., kad šis patvirtintų, kaip iš tikrųjų vyko pareiškėjo supažindinimas (instruktavimais) su minėtais dokumentais.

15.9. Visos abejonės turi būti vertinamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai. Šiuo atveju tai daugiau nei abejonės. Atsakovas tyčia sunaikino 2019 m. spalio 2 d. vaizdo kameromis darytus įrašus. Įprastai atsakovas įrašus saugo ir jų nenaikina net po kelis mėnesius.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Pareiškėjas pareiškė prašymus: 1) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; 2) pripažinti, kad būtina apklausti teisme liudytoju Alytaus pataisos namų vyriausiąjį specialistą N. G.; 3) išreikalauti iš atsakovo žurnalus su pareiškėjo parašais ir datomis, kada ir kieno jis buvo pasirašytinai supažindintas su Pareigybės aprašymu ir Apsaugos postų planu.

17. Pasisakant dėl prašymo byla nagrinėti žodinio proceso tvarka pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

18. Pabrėžtina, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pirmosios instancijos teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją, užduoti klausimus liudytojams. Bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta ir raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kurie būtų pagrindas pagrįsti, kad šios bylos apeliacinio proceso stadijoje yra būtina bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

19. Pasisakant dėl pareiškėjo prašymo iškviesti liudytoją ir išreikalauti duomenis (dokumentus) pirmiausia pažymėtina, kad ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Kitaip tariant, teismas, spręsdamas klausimą dėl įrodymų išreikalavimo, be kita ko, yra saistomas įrodymų sąsajumo taisyklės. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos konkrečioje byloje. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 2 dalį faktiniai duomenys nustatomi, be kita ko, liudytojų parodymais, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais įrodymais (ABTĮ 56 str. 2 d.).

20. Pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų argumentų, pagrindžiančių, kad N. G. galėtų duoti parodymus, kurie būtų reikšmingi šioje byloje, t. y. patvirtintų ar paneigtų kokias nors šiai bylai reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegija tokios išvados daryti taip pat neturi pagrindo. Be to, pats pareiškėjas posėdžio pirmosios instancijos teisme metu teisėjos paklaustas, kokias aplinkybes N. G. galėtų patvirtinti byloje, pareiškė, kad prašymą dėl N. G. iškvietimo liudyti teisme atsiima.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas taip pat nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kad šioje byloje būtų pagrindas tirti jo įvardintus duomenis (dokumentus) (t. y. žurnalus su pareiškėjo parašais ir datomis, kada ir kieno jis buvo pasirašytinai supažindintas su Pareigybės aprašymu ir Apsaugos postų planu). Kaip ir pareiškėjo prašomo iškviesti paliudyti asmens atveju, taip pat nėra pagrindo išvadai, kad minėti pareiškėjo prašomi išreikalauti duomenys (dokumentai) galėtų patvirtinti ar paneigti kokias nors šiai bylai reikšmingas aplinkybes.

22. Apibendrindama šios nutarties 16–21 punktuose išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje nėra pagrindo daryti išimtis iš ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje ir 142 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų bendrų taisyklių ir tuo pagrindu tenkinti pareiškėjo prašymus bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, iškviesti liudytoją ir išreikalauti naujus duomenis (dokumentus). Nėra pagrindo teigti, kad apeliacinėje proceso stadijoje šią bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka jau šioje byloje surinktų įrodymų pagrindu nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai.

V. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Alytaus pataisos namų direktoriaus Įsakymo, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, – teisėtumo ir pagrįstumo.

24. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškėjui Įsakymu nepagrįstai inkriminuotas Pareigybės aprašymo 5.1 punkto reikalavimo pažeidimas, visgi konstatavo, kad kiti nustatyti Pareigybės aprašymo ir Apsaugos postų plano reikalavimų pažeidimai nustatyti pagrįstai, dėl to ir nuobauda – pastaba – pareiškėjui skirta pagrįstai, todėl teismas pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo jo skundą tenkinti – ginčijamą Įsakymą panaikinti.

25. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas neperžengiant pareiškėjos apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos. Todėl byla nagrinėjama pagal apeliaciniu skundu apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas.

26. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

27. Įvertinusi bylos duomenis ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus duomenis ir sprendime detaliai išdėstė pareiškėjo skundo nepagrįstumą patvirtinančius motyvus. Pareiškėjas pateiktame apeliaciniame skunde iš esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui, dėl kurių teismas skundžiamame sprendime jau yra pasisakęs, bei nepateikia argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Todėl teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir išdėstytų išsamių motyvų nebekartoja, bet pasisako tik dėl esminių šios bylos aplinkybių, pakoreguojant tam tikrus šios bylos aspektus.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo netikėti tiek Alytaus pataisos namų (buvusio) specialisto A. K. 2019 m. spalio 2 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 19), specialisto A. B. 2019 m. spalio 2 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 18) ir specialisto V. M. 2019 m. spalio 5 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 17), tiek A. B. 2019 m. gruodžio 18 d. paaiškinime (b. l. 44) ir V. M. 2019 m. gruodžio 20 d. paaiškinime (b. l. 45), tiek visų minėtų trijų asmenų, apklaustų kaip liudytojų, parodymais teisme nurodytomis aplinkybėmis, tarp kurių iš esmė nėra jokių esminių prieštaravimų. Minėti įrodymai patvirtina, kad po pareiškėjo 2019 m. spalio 2 d. budėjimo apsaugos poste (APB-10) minėtas postas buvo rastas netvarkingas, t. y. jame, ant grindų, buvo saulėgrąžų lukštų, o pareiškėjas, aukštesnio pagal rangą pareigūno V. M. paprašytas postą sutvarkyti, atsisakė tai padaryti. Atsižvelgiant į tai, kad teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti minėtų asmenų parodymais (paaiškinimais), kurie yra pakankami patvirtinti aplinkybę, jog pareiškėjas postą paliko netvarkingą, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai (žr. šios nutarties 15.1–15.9 p.), kuriais jis siekia pagrįsti, kad šiuo atveju jokio pažeidimo nepadarė, vertintini kaip nepagrindžiantys pareiškėjo siekiamos įrodyti aplinkybės, kad jis postą po budėjimo paliko tvarkingą.

29. Visgi, teisėjų kolegijos nuomone, byloje nėra pakankamai įrodymų, kuriais būtų galima patvirtini aplinkybę, jog būtent pareiškėjas poste valgė saulėgrąžas. Todėl iš ginčijamo Įsakymo yra pagrindas pašalinti ne tik nustatytą Pareigybės aprašymo 5.1 punkto pažeidimą, bet ir nustatytą Apsaugos plano 6.2 punkto, pagal kurį apsaugos prižiūrėtojui poste draudžiama miegoti, skaityti, valgyti, rūkyti, laikyti daiktus ar užsiimti pašaliniais darbais, nesusijusiais su tarnybinių pareigų vykdymu, pažeidimą. Dėl to iš Įsakymo šalintinas ir nustatytas Pareigybės aprašymo 5.17 punkto, pagal kurį pareiškėjas turėjo laikytis Alytaus pataisos namuose ir priežiūros postų planuose ir kituose teisės aktuose pareigūnams nustatytų draudimų, pažeidimas, nes šiuo atveju iš nustatytų duomenų nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas būtų nesilaikęs nustatytų draudimų. Iš Įsakymo šalintinas ir nustatytas Pareigybės aprašymo 5.18 punkto dalies, pagal kurią Saugumo valdymo skyriaus jaunesnysis specialistas vykdo su skyriaus funkcijomis susijusius nenuolatinio pobūdžio Alytaus pataisos namų vadovybės pavedimus, siekiant strateginių tikslų įgyvendinimo, pažeidimas, kadangi šioje byloje nenustatyta, kad pareiškėjui buvo skirtas pavedimas, kuriuo būtent siekta tokių strateginių tikslų įgyvendinimo.

30. Nepaistant to, konstatuotina, kad Įsakymu pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjas pažeidė Pareigybės aprašymo 5.18 punkto dalį, pagal kurią pareiškėjas turėjo vykdyti kitas pataisos namų apsaugos ir priežiūros postų planuose numatytas funkcijas, ir Apsaugos postų plano 21.12 punktą, pagal kurį pareiškėjas turi tausoti valstybinį turtą, darbo vietoje palaikyti tvarką ir švarą. Nors pareiškėjas galbūt pats budėdamas poste saulėgrąžų nevalgė, tačiau tai nepaneigia jo pareigos, pabaigus budėjimą poste, jį kitam pareigūnui perduoti tvarkingą. Net tuo atveju jei pareiškėjo argumentai apie tai, kad jis tinkamai nebuvo supažindintas su Pareigybės aprašymu ir Apsaugos postų planu, būtų pripažįstami pagrįstais, teisėjų kolegijos nuomone, tai nepateisina jo padaryto pažeidimo, nes nėra abejonių, kad pareiškėjas, dirbdamas Alytaus pataisos namuose nuo 2006 m., apie pareigą palaikyti tvarką postuose žinojo, tai patvirtina ir jo gynybinė pozicija, kad jis postą tvarkė (šlavė), t. y. pareiškėjas neneigia aplinkybės, kad apsaugos postuose budintis pareigūnai turi juose palaikyti tvarką. Todėl, remiantis pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų pagrindu, nėra pagrindo naikinti ginčijamą Įsakymą kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtus pažeidimus (t. y. dalies Pareigybės aprašymo 5.18 punkto pažeidimą ir Apsaugos postų plano 21.12 punkto pažeidimą), pripažįsta, kad tai lengvo pobūdžio pažeidimai, pasireiškę vienkartiniu pareigos palaikyti tvarką ir švarą darbo vietoje, taip tausojant valstybinį turtą, nevykdymu, nors pareiškėjas dar ir buvo paprašytas jam tokią priskirtą pareigą įvykdyti. Atsižvelgiant į tai, ginčijamu Įsakymu pareiškėjui buvo pagrįstai skirta lengviausio pobūdžio tarnybinė nuobauda – pastaba (Vidaus tarnybos statuto 39 str. 2 d. 1 p.).

32. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir nepripažinęs, jog Įsakyme nepagrįstai nustatyti Pareigybės aprašymo 5.17 punkto, dalies 5.18 punkto ir Apsaugos postų plano 6.2 punkto pažeidimai, tačiau priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą pripažinti ginčijamą Įsakymą, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, – teisėtu ir pagrįstu. Apeliaciniame skunde nėra argumentų, dėl kurių reikėtų keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą (jo rezoliucinę dalį). Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. R. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius