2016-09-06 Nr. AB-16936-3-63-3-00867-2015-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1677-556/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00867-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan, Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei T. N. dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras) kreipėsi į teismą (b. l. 3–4), prašydamas priteisti iš atsakovės T. N. (toliau – ir atsakovė) 56,77 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą ir surinkimą už turto objektą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2010 m. vasario 28 d.

Pareiškėjas paaiškino, jog Klaipėdos miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. T2-80 (2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-426 redakcija) patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai). Nuostatų nuostatos pagrindžia pareiškėjo prašymo reikalavimo pagrįstumą.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendimu (b. l. 21–24) pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės 4,09 Eur pareiškėjui vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Teismas atmetė prašymo dalį dėl 52,68 Eur vietinės rinkliavos priteisimo.

Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsniu, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1–2 punktais, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. kovo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 ir kt., Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintais Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš jų turėtojų ir tvarkymą nuostatais (su vėlesniais pakeitimais).

Teismas pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis nustatė, kad atsakovei nuosavybės teise 137/800 dalis buto, adresu: (duomenys neskelbtini), priklausė nuo 2010 m. sausio 11 d. iki 2010 m. sausio 25 d., o nuo 2010 m. sausio 25 d. iki 2010 m. vasario 20 d. atsakovei nuosavybės teise priklauso 526/100 dalis minėto buto. Atsakovė nekilnojamąjį turtą įgijo paveldėjimo pagrindu.

Teismas nurodė, kad pagal savo prigimtį ir esmę teisiniai santykiai, kurie susiklosto vietinės rinkliavos mokėjimo srityje, yra mokestiniai teisiniai santykiai, kuriuos atitinkamai reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAĮ). MAĮ 92 straipsnyje nustatyta, jog mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti šio asmens turto paveldėtojai Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.63 straipsnio 1 dalį, palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, <...> arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto.

Teismų praktikoje aiškinant šios teisės normos nuostatas yra konstatuota, kad kreditorius, siekiantis, jog palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis (taip pat valstybė), turi pareikšti apie tai CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Šios normos reikalavimų nesilaikymas lemia, kad palikėjo turtinė prievolė įpėdiniams nepereina paveldėjimo būdu, nes atitinkama palikėjo skola nepatenka į palikimo masę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2011;

LVAT 2015 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-67-438/2015). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas įvykdė CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Tokių aplinkybių jis nenurodo ir prašyme. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad į teismą dėl šios rinkliavos išieškojimo pareiškėjas kreipėsi tik 2015 m. birželio 25 d., t. y. praleidęs trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį yra leidžiama pareikšti kreditorinius reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams. Nėra teisinio pagrindo taikyti CK 5.63 straipsnio 4 dalį, pagal kurią teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai, nes nagrinėjamu atveju nuo palikimo atsiradimo dienos praėjo daugiau kaip treji metai, be to, pareiškėjas nenurodo termino praleidimo priežasčių ir neprašo jį pratęsti.

Aptartų teisės normų ir faktinių aplinkybių pagrindu padaryta išvada, jog pareiškėjo reikalavimas tenkintinas tik už tą laikotarpį, kai gyvenamoji patalpa nuosavybės teise priklausė atsakovei. LVAT savo praktikoje taip pat laikosi pozicijos, jog atsakovas neturi pareigos mokėti vietinę rinkliavą už laikotarpį, kai jam priklausęs nekilnojamasis turtas perleidžiamas kitiems asmenims (žr. 2015 m. balandžio 20 d. nutartis Nr. A-888-556/2015, 2014 m. lapkričio 4 d. nutartis Nr. A556-1729/2014). Pareiškėjo reikalavimas priteisti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2010 m. sausio 10 d. (kai atsakovė nebuvo buto savininkė) atmestas kaip nepagrįstas.

Iš pažymos ir prašymo taip pat matyti, kad rinkliavos dydis atsakovei apskaičiuotas taikant vietinės rinkliavos dydį iš nekilnojamojo turto ploto dydžio – 50,016 kv. m (526/800 dalis). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nuo 2010 m. sausio 11 d. iki 2010 m. sausio 25 d. atsakovei nuosavybės teise priklausė 137/800 buto dalis, todėl vietinės rinkliavos dydis nurodytu laikotarpiu dauginamas iš valdyto turto ploto dydžio, t. y. 13,026, todėl vietinės rinkliavos dydis laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 11 d. iki 2010 m. sausio 25 d. yra 0,53 Eur (13,026/365 x 15).

Teismas pažymėjo, kad atsakovei vietinė rinkliava apskaičiuota iki 2010 m. vasario 28 d., nors nekilnojamojo turto objektas jai nuosavybės teise priklausė iki 2010 m. vasario 20 d., todėl vietinės rinkliavos dydis laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 26 d. – 2010 m. vasario 20 d. yra 3,56 Eur (50,016/365 x 26), viso už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 11 d. iki 2010 m. vasario 20 d. vietinė rinkliava yra 4,09 Eur, ši pareiškėjo prašymo dalis sumažinta 4,31 Eur. LVAT savo praktikoje taip pat laikosi pozicijos, jog atsakovas neturi pareigos mokėti vietinę rinkliavą už laikotarpį, kai jam priklausęs nekilnojamasis turtas perleidžiamas kitiems asmenims (žr. 2015 m. balandžio 20 d. nutartis Nr. A-888-556/2015, 2014 m. lapkričio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1729/2014).

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjo prašymas tenkintas iš dalies ir pareiškėjui iš atsakovės priteista 4,09 Eur. Prašymas tenkintas, priteisiant euro centų tikslumu, nes tokia formuojama LVAT praktika (2015 m. liepos 2 d. nutartys administracinėse bylose Nr. A-1498-4421/2015, A-1339-442/2015 ir kt.).

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 27–28) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – prašymą patenkinti visiškai.

Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas iš dalies tenkindamas prašymą nesivadovavo tinkamomis teisės normomis, tuo pažeisdamas materialines teisės normas, turinčias reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams (CK 5.1 str. 1 d.). Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo jis išreiškia valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas.

Asmens valia civiliniuose santykiuose sukuria teisines pasekmes, jeigu ji turi objektyvią išraišką, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai asmens valios išraiška – tylėjimas. Palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, patvirtinantį jo teisių į palikimą įgijimą – paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 str.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vienas iš paveldėjimo santykių teisinio reglamentavimo ypatumų yra tas, jog palikimo priėmimas veikia retroaktyviai. CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą (CK 4.47 str. 2 p., 5.3 str. 1 d.). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties.

Palikimą priėmęs įpėdinis laikomas jo savininku nuo palikimo atsiradimo (palikėjo mirties) dienos; palikimas laikotarpiu nuo palikimo atsiradimo iki jo priėmimo nėra bešeimininkis turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2008, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009, 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2013).

Išrašas iš Gyventojų registro patvirtina, kad buvusi buto, adresu: (duomenys neskelbtini), savininkė E. L. mirė (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad 137/800 dalį šio nekilnojamojo turto paveldėjo atsakovė T. N. Vėliau atsakovė dar paveldėjo ir 389/800 dalį buto iš T. Š., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Remiantis šiais faktiniais duomenimis bei aptartu teisiniu reguliavimu, teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovei nuosavybės teisė į paveldėtą turtą atsirado ne nuo palikimo atsiradimo momentų, o nuo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo momentų.

Dėl šių priežasčių teismas nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas iš palikimą priėmusios įpėdinės siekia prisiteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą ir už laikotarpį, kuriuo atsakovė nebuvo šio buto dalies savininkė, taip pat ir vietinės rinkliavos mokėtoja. Skundžiamu sprendimu teismas nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas siekia prisiteisti iš atsakovės turto palikėjos E. L. vietinės rinkliavos skolą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2010 m. sausio 10 d. ir nurodė, jog pareiškėjas praleido 3 mėnesių terminą nustatytą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje kreditoriniam reikalavimui pareikšti skolininko įpėdiniui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Tikrinamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės T. N., kaip nekilnojamojo turto objekto dalies, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), paveldėtojos ir savininkės, pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir šių atliekų tvarkymą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2010 m. vasario 28 d.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendimu pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą tenkino iš dalies ir iš atsakovės pareiškėjui priteisė 4,09 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 11 d. iki 2010 m. vasario 20 d. Teismas atmetė prašymo dalį dėl 52,68 Eur vietinės rinkliavos priteisimo.

Su apeliaciniu skundu į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą kreipėsi pareiškėjas, iš esmės prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria jo prašymas nebuvo tenkintas, bei priteisti vietinę rinkliavą iš atsakovės ir už likusį laikotarpį.

Pareiškėjo teigimu, nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą (CK 4.47 str. 2 p., 5.3 str. 1 d.). Palikimą priėmęs įpėdinis laikomas jo savininku nuo palikimo atsiradimo (palikėjo mirties) dienos. Išrašas iš Gyventojų registro patvirtina, kad buvusi buto, adresu: (duomenys neskelbtini), savininkė E. L. mirė (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad 137/800 dalį šio nekilnojamojo turto paveldėjo atsakovė. Vėliau atsakovė dar paveldėjo ir 389/800 dalį buto iš T. Š., kuris mirė (duomenys neskelbtini).

Vertinant pareiškėjo argumentus, kuriais nesutinkama su teismo sprendimu nepriteisti vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., aktuali teismų praktika dėl senaties termino taikymo pareiškėjo reikalavimui dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo. Esama administracinių teismų jurisprudencija aptariamu klausimu lemia, jog vietinės rinkliavos priteisimas atliktinas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisyklės pagrindu (žr., pvz., LVAT 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012; 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015; 2015 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1201-442/2015; 2016 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1481-624/2016 ir kt.). Be to, pabrėžtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (pvz., LVAT 2005 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-485/2005; 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015) (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 13 str. 1 d., 20 str. 4 d.).

Bylos medžiaga patvirtina, kad su prašymu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą pareiškėjas kreipėsi 2015 m. birželio 25 d. Taigi, vadovaujantis MAĮ 68 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2015 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2015 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad vietinė rinkliava pagrįstai nepriteista už visus 2009 metus.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, skundžiamu sprendimu taip pat atmetė pareiškėjo reikalavimą priteisti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. sausio 10 d. (kai atsakovė nebuvo buto savininkė).

Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar nurodytu laikotarpiu buvo tenkinama sąlyga dėl ginčo nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo ir (ar) disponavimo, kad atsakovė galėtų būti pripažinta Nuostatuose nurodyta aptariamos vietinės rinkliavos mokėtoja.

Šiuo aspektu dėl byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jog atsakovė paveldėjo ginčo nekilnojamąjį turtą, aktualia tampa CK 5.3 straipsnio 1 dalis, įtvirtinanti, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014; LVAT 2016 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016).

Taigi su ginčo nekilnojamojo turto objektu susijusi prievolė, kuri atsirado po šio turto palikėjų mirties, yra atsakovės prievolė, nepriklausomai nuo to, kada buvo įformintas palikimo priėmimas. Nagrinėjamu atveju minėtų ginčo teisiniams santykiams aktualių vietinės rinkliavos nuostatų taikymo prasme atsakovė pripažintina disponavusi minėto turto objektais nuo šio turto palikėjų mirties momento (LVAT 2016 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016). Toks materialinės teisės aiškinimas, taip pat minėtos ginčo teisiniams santykiams aktualios bylos faktinės aplinkybės nagrinėjamu atveju lemia išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjamu atveju atsisakė tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl vietinės rinkliavos priteisimo už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. sausio 10 d. Todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas šioje dalyje keistinas ir pareiškėjo reikalavimas dėl vietinės rinkliavos iš atsakovės priteisimo už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. vasario 28 d. tenkintinas, priteistina bendra ginčo vietinės rinkliavos suma didintina.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovės 8,40 Eur ginčo vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. vasario 28 d. už 526/800 nekilnojamo turto objekto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (2015 m. birželio 18 d. pažyma teismui apie skolą dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.2)-5R-1852).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui iš atsakovės T. N. 8,40 Eur (aštuonis eurus ir keturiasdešimt euro centų) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Kitą Klaipėdos apygardos administracinio teismo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius

Dalia Višinskienė