38df9935-cdca-4d6b-aef0-ab6a02379b86 · Panevėžio apygardos teismas

Pranešėjas Vytautas NorkūnasTeisėja L. Š.                                       Baudžiamoji byla Nr. 1A-309-72/2011                                                                               Teisminio proceso Nr. 1-66-1-01171-2009-5                                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6. (S)                                                                                                                                                         PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS                                                       N U T A R T I S                                      LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                      2011 m. gegužės 11 d.

                                                                            2010 m.                                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija                                                           Panevėžys                                                                                                                                               1.2.14.5.3;2.4.8.      Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Tomo Zdanavičiaus, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Arnoldo Šukaičio, sekretoriaujant Vilmai Užkurėlienei, dalyvaujant prokurorui Ignui Railai, nuteistajam S. M., gynėjui advokatui Vytautui Polikaičiui, nukentėjusiajai ir įstatyminei nepilnametės nukentėjusiosios atstovei I.

M., nukentėjusiųjų atstovui advokatui Raimundui Gargasui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kėdainių rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro G. J. ir nuteistojo S. M. apeliacinius skundus dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-02-18 nuosprendžio, kuriuo S. M. pripažintas kaltu pagal LR BK 153 str. (redakcija, galiojusi iki 2010-07-20) ir BK 138 str. 2 d. 1 p. (mažamečio asmens tvirkinimas ir mažamečio asmens sveikatos nesunkus sutrikdymas) ir nuteistas: pagal LR BK 153 str. deÅ¡imties mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal LR BK 138 str. 2 d. 1 p. vienerių metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2009-11-26 iki 2009-11-27. Priteista iÅ¡ S. M. 6000 Lt nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios M. M. naudai ir 100 Lt nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios I. M. naudai.

    Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :          S. M. nuteistas už tai, kad 2009 m. liepos - spalio mėnesių laike, tiksli data ir laikas teisminio nagrinėjimo metu nenustatyti, nusivedęs mažametę M. M., gim. (duomenys neskelbtini), į sargo namelį, esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainių mieste, mažametės atžvilgiu atliko tvirkinamuosius veiksmus, tai yra: pasodinęs jÄ ant stalo ir prasegęs jos kelnes glostė mergaitės kojas, užkišęs rankÄ už kelnaičių glostė mažametės sėdmenis, lytinius organus, kiÅ¡o rodomÄ jį pirÅ¡tÄ jai į makÅ¡tį, dėl ko, mažametė M.

M. jautė fizinį skausmÄ bei reaguodama į stresÄ patyrė laikinÄ psichikos sutrikimÄ , dėl ko jai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.Apeliaciniu skundu Kėdainių rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras G. J. praÅ¡o pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-02-18 nuosprendį ir S. M. pagal LR BK 153 str. (redakcija, galiojusi iki 2010-07-20) paskirti vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, pagal LR BK 138 str. 2 d. 1 p. paskirti trejų metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę, ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – trejų metų laisvės atėmimÄ , bausmę atliekant pataisos namuose.

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad teismas, teisingai įvertinęs nusikaltimų aplinkybes ir įrodymus, nuteistajam S. M. skyrė aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę. Atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pasekmes, teismo paskirta bausmė prieÅ¡tarauja teisingumo principui, neatitinka bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Skirdamas S. M. aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę, teismas neatsižvelgė į tai, kad jis buvo kaltinamas padaręs dvi tyčines, baigtas nusikalstamas veikas mažamečio vaiko atžvilgiu, viena iÅ¡ nusikalstamų veikų yra nukreipta seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamybei, kita – žmogaus sveikatai.

Nors LR BK 153 str. numatyta nusikalstama veika buvo priskiriama prie nesunkių tyčinių nusikaltimų, tačiau neteisėtais tvirkinamaisiais veiksmais, priežastiniu ryÅ¡iu, buvo pažeista mažametės psichika, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kuris ateityje gali turėti neigiamÄ Ä¯takÄ nepilnamečio vystymuisi. Nurodo, kad skirdamas pernelyg Å¡velniÄ bausmę, teismas neatsižvelgė ir į tai, kad nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į asmenines S. M. savybes, jo veiksmus siekiant iÅ¡vengti atsakomybės: nuteistasis savo kaltės nepripažino, visais bÅ«dais ikiteisminio tyrimo metu siekė susitarti su nukentėjusiaisiais, per kitus asmenis siÅ«lė pinigus, o to nepavykus padaryti, siekdamas iÅ¡vengti galimo civilinio ieÅ¡kinio, turėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ 2009-12-22 ir 2010-01-13 perleido kitiems asmenims.

Teismas nepakankamai įvertino tai, kad nuteistasis sÄ moningai pasinaudojo žinomai socialiai apleistu ir žemÄ intelektÄ turinčiu mažamečiu vaiku, kurį palenkti savo seksualinėms aistroms tenkinti bandė palaipsniui, neatsižvelgė į moralinius principus kovojant su nusikaltimais prieÅ¡ mažamečius ir nuteistajam skirdamas laisvės atėmimo bausmes nepagrįstai taikė mažesnius nei sankcijose numatytų bausmių vidurkius bausmes. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. M. praÅ¡o panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-02-18 nuosprendį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, jam nepadarius inkriminuojamų nusikaltimų, nukentėjusiųjų M.

M. ir I. M. civilinį ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismo nuosprendis yra neteisėtas, todėl naikintinas, nes jis nepadarė nusikalstamų veikų, už kurias yra nuteistas. Teismo nuosprendyje nurodyta, kad jo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų M. M., I. M., netiesioginių liudytojų parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Teigia, kad teismo nurodyti surinkti įrodymai yra abejotini, juose gausu prieštaravimų, visi prieštaravimai kelia abejones nuosprendžio pagrįstumu ir objektyvumu, todėl mano, jog prieštaravimai turėjo būti aiškinami jo naudai.

Teigia, kad baigiant nagrinėti bylÄ teisme buvo patikslinta nusikalstamos veikos įvykdymo data, t. y. nurodant, kad nusikalstama veika įvykdyta ne 2009 m. rugsėjo - spalio mėn., o 2009 m. liepos – spalio mėn. Prokuroras, pateikdamas patikslintÄ kaltinimÄ , nurodė, kad toks nusikalstamos veikos padarymo laiko pakeitimas neprieÅ¡tarauja M. M. nurodytoms aplinkybėms, kad ji ėjo į antrÄ klasę. Tai atitinka tiesÄ , tačiau atsižvelgiant į nukentėjusiosios amžių bei jos socialinę brandÄ , sunku patikėti, kad mažametė nukentėjusioji sugebėtų taip vertinti aplinkybes.

Nukentėjusiosios M. M. motina I. M., 2009-11-03 duodama parodymus, nurodė, kad 2009-10-30 dukros pradėjo klausinėti, kodėl ji taip sunkiai atsisėda ant kėdės. Tuomet jai dukra pasakė, kad dar vasaros metu jis jai (M.) yra davęs 5, po to 6 litus, sumuÅ¡tinį, kad paglostė galvÄ , su ranka glostė nugarÄ , glostė per rÅ«bus. Pripažino, kad mergaitei yra davęs sumuÅ¡tinį ir paplekÅ¡nojęs per petį, tačiau yra įsitikinęs, kad tokie jo veiksmai nėra nusikalstami. Tai darė iÅ¡ gailesčio, nes žinojo, kokioje Å¡eimoje mergaitė auga.

Tačiau 2009-11-03 apklausos metu I. M. nieko nesakė apie nusikalstamos veikos įvykdymÄ Â vasarÄ . Tuo tarpu duodama parodymus teisme, I. M. jau nurodė, kad dar vasarÄ pastebėjusi, kad jos dukra tris dienas sunkiai sėdosi, vaikščiojo lėtais žingsniais iÅ¡skėtusi kojas. Taigi jam yra akivaizdu, kad duodama parodymus teisme I. M. juos suderino su aplinkybėmis, iÅ¡dėstytomis kaltinamajame akte. Be to, I. M. teisme nurodė geriau prisiminusi aplinkybes duodama parodymus 2009-11-03. Taigi ji faktiÅ¡kai paneigė savo teisme duotus parodymus, o teismas, priimdamas nuosprendį, į Å¡iuos prieÅ¡taravimus visai nekreipė dėmesio, patikimais laikydamas I.

M. teisme duotus parodymus. Teismo nurodyti liudytojai V. M., A. M., D. M., D. M., J. J., S. K., R. D. jokių reikÅ¡mingų aplinkybių, kurios patvirtintų jo kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nenurodė. Didelė dalis parodymų yra neinformatyvÅ«s, juose nėra jokių tiesioginių įrodymų, o yra tiesiog atpasakojama tai, kÄ girdėjo iÅ¡ kitų asmenų. Be to, liudytojų V. M. ir D. M. parodymai yra prieÅ¡taraujantys vieni kitiems. Nurodo, kad liudytoja D. M., bÅ«dama nukentėjusiosios I.

M. motina ir M. M. močiutė, parodymus davė tokius, kad patvirtintų jo kaltę. Tačiau teismas nekreipė dėmesio, kad D. M. parodymai ne tik kad tarpusavyje yra prieÅ¡taringi, bet prieÅ¡tarauja ir kitų asmenų parodymams ir yra iÅ¡ esmės „pritemti“. Teismas taip pat nevertino, kad D. M. yra nukentėjusiųjų Å¡eimos narys, jos nurodytas faktines bylos aplinkybes vertino kaip patikimus įrodymus, įrodančius jo kaltę. Tuo tarpu prieÅ¡ingai vertino jo sutuoktinės N. M. parodymus, nurodydamas, jog ji jokių reikÅ¡mingų duomenų nepateikė, jos parodymus vertino kaip niekuo nepagrįstus pamÄ stymus, nurodė, kad ji negali bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡ka, nes dėl bylos specifikos mažame mieste, tiek ji, tiek ir jo suaugę vaikai yra priversti jaustis ypač nemaloniai.

Mano, jog nepagrįstai kaip nepatikimus teismas vertino liudytojo V. A. parodymus. Be to, tai, kad jis minėtÄ liudytojÄ paprašė apklausti baigiant nagrinėti bylÄ , nesuteikia teismui teisės vertinti jo parodymus kaip nepatikimus. Nurodo, kad teismas nuosprendyje vadovavosi liudytojo D. N. parodymais, duotais apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ . Tačiau nevertino Å¡io liudytojo parodymų, duotų jį apklausiant teisiamojo posėdžio metu, kur jis paneigė ikiteisminio tyrimo teisėjui nurodytas kai kurias aplinkybes.

Nepaisydamas tokių prieÅ¡taringų liudytojo parodymų, teismas nuosprendyje vadovavosi jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir visai neanalizavo liudytojo D. N. parodymų, duotų bylos nagrinėjimo teisme metu, juos vertino kritiÅ¡kai, kaip melagingus, kuriais jis siekia padėti jam iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį teismas vadovavosi teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertizės aktu, kuriame nurodoma, kad M. M. dėl reakcijos į stresÄ padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Tačiau teismas visai nevertino kitos specialisto iÅ¡vados, kurioje nukentėjusiajai M. M. joks sveikatos sutrikdymas nenustatytas. Mano, kad iÅ¡skyrus M. M. parodymus, kitų objektyvių įrodymų, kad jis įvykdė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nėra. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė padaryta vadovaujantis M. M. parodymais. Nagrinėjant bylÄ teisme prašė skirti pakartotinę kompleksinę stacionarinę teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, tačiau teismas jo praÅ¡ymÄ atmetė, nors tarp pateiktų klausimų ekspertams, prašė atsakyti į klausimÄ , ar M.

M. sveikatos sutrikdymui galėjo turėti įtakos jos Å¡eimos narių netinkamas gyvenimo bÅ«das – girtavimai, smurtavimas, barniai, ar jos pasakojimams galėjo turėti įtakos 2009 m. Lietuvoje kilęs pedofilijos skandalas, ar M. M. pasakojimams įtakos turi jos motina. Mano, kad atsisakydamas skirti jo praÅ¡omÄ ekspertizę teismas susiaurino jo galimybes apsiginti nuo jam pateiktų kaltinimų, apribojo jo galimybes įrodyti, kad yra nekaltas. Nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, kaip motyvo negalėjo nurodyti įstatymo sugriežtinimÄ .

PirmÄ kartÄ teisiamam asmeniui įstatymas numato su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės paskyrimÄ . Teismo motyvacija, kad atsižvelgiant į sugriežtintÄ Ä¯statymÄ , nors jam inkriminuojamos veikos buvo padarytos dar iki įstatymo sugriežtinimo, jam skiriama reali laisvės atėmimo bausmė yra neteisėta, pažeidžianti teisingumo ir protingumo principus. Atsikirtimu į Kėdainių rajono apylinkės prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ nuteistasis S. M. praÅ¡o Kėdainių rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti.

Nurodo, kad jis inkriminuotų nusikaltimų nepadarė, o apeliaciniame skunde nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis visais bÅ«dais siekė susitarti su nukentėjusiaisiais, per kitus asmenis siÅ«lė pinigus, o to padaryti nepavykus, siekdamas iÅ¡vengti galimo civilinio ieÅ¡kinio turėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ perleido kitiems asmenims, neparemtos jokiais bylos nagrinėjimo teisme surinktais įrodymais. Nukentėjusioji I. M. teisme patvirtino, kad jis jai jokių pinigų nesiÅ«lė, apie jokį susitaikymÄ su ja nekalbėjo.

Ji teigė, kad jai pinigus siÅ«lė liudytojas D. N.. Tačiau D. N. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas tris kartus apie tai nurodė skirtingas aplinkybes. Liudytojas pirmosios apklausos metu apie jokius pinigus ar susitarimÄ net neužsiminė, antrosios apklausos metu D. N. jau nurodė, kad jis (S. M.) neva jo prašęs paskolinti pinigų ir pakalbėti su I. M.. Apklausiamas trečiÄ kartÄ liudytojas D. N. painiojosi savo parodymuose, atsakydamas į teisėjos klausimus teigė, kad jis pats sugalvojo pasiÅ«lyti I.

M. pinigų, kad bÅ«tų nutraukta byla. Visus Å¡iuos parodymus D. N. paneigė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Tvirtina, kad D. N. jokių pinigų paskolinti neprašė, nes jis pats jų turi ir niekada nesiskolina, tai patvirtino ir jo sutuoktinė N. M.. Tačiau netgi ir tuo atveju, jeigu tai bÅ«tų tiesa ir toks pokalbis 2010 metų sausio pabaigoje su D. N. bÅ«tų įvykęs, negalima teigti, kad jis, siekdamas galimo civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡vengimo, kitiems asmenims perleido savo nekilnojamÄ jį turtÄ , nes turto perleidimas įvyko anksčiau negu D.

N. buvo apklausiamas kaip liudytojas. Nurodo, kad savo turtÄ perleido ne todėl, kad siekė iÅ¡vengti civilinio ieÅ¡kinio, kurio tuo metu dar nebuvo, o dėl to, jog 2009 m. pavasarį buvo sugalvojęs iÅ¡vykti dirbti į užsienį ir dėl apsidraudimo dėl ateityje galimų kilti nelaimingų įvykių nusprendė savo turtÄ padovanoti Å¡eimos nariams. Nurodo, kad jam skirti griežtesnę bausmę prokuroras apeliuoja į naujÄ teisės normÄ , galiojančiÄ nuo 2010-07-20. BK 3 str. 3 d. numato, kad baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumÄ , griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisine padėtį, neturi grįžtamosios galios.

Jam inkriminuojamas nusikaltimas buvo įvykdytas 2009 m. liepos – spalio mėnesiais. Taigi apeliacija į naujÄ Ä¯statymo redakcijÄ , kuri sunkina asmens teisinę padėtį, negalima. BK 55 str. numato, kad asmeniui pirmÄ kartÄ teistam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Apeliacinio skundo motyvacija, kad atsižvelgiant į sugriežtintÄ Ä¯statymÄ jam turi bÅ«ti skiriama reali laisvės atėmimo bausmė, yra neteisėta, pažeidžianti teisingumo ir protingumo principus.

Teismo posėdyje, nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, prokuroras prašė prokuroro apeliacinį skundÄ tenkinti, o nuteistojo – atmesti, nuteistasis bei pastarojo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti, jo (nuteistojo) apeliacinį skundÄ tenkinti, nukentėjusiųjų atstovas advokatas prašė nuteistojo skundÄ atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Apeliaciniai skundai atmestini.IÅ¡nagrinėjusi apeliacinių skundų argumentus, skundžiamÄ teismo nuosprendį bei baudžiamÄ jÄ bylÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo S. M. nusikalstamas veikas pagal LR BK 153 str. ir 138 str. 2 d. 1 p. ir, laikydamasis bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.), už jas paskyrė teisingas bausmes bei galutinę subendrintÄ bausmę, taip pat tinkamai iÅ¡sprendė civilinio ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ .Apeliaciniu skundu nuteistasis S. M. neigia padaręs LR BK 153 str. ir 138 str. 2 d. 1 p. numatytas nusikalstamas veikas ir iÅ¡ esmės ginčija įrodymų vertinimÄ bei nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo iÅ¡vadomis, kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas.

Teigia, kad teismo nuosprendyje nurodyti neva jo kaltę pagrindžiantys įrodymai yra abejotini, juose gausu prieÅ¡taravimų, kuriuos teismas turėjo aiÅ¡kinti jo naudai, todėl vien nukentėjusiosios M. M. parodymai nėra pakankami jo kaltei pagrįsti. Kolegija pažymi, kad byloje surinktų įrodymų vertinimas – iÅ¡imtinė teismo teisė ir pareiga. Pagal LR BPK 20 str. įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaujantis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mę bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Kalbant apie konkrečios baudžiamosios bylos įrodymų vertinimÄ visumoje, paminėtina, kad esminė įrodymų vertinimo taisyklė yra suformuluota LR BPK 20 str. 5 d. Čia nurodoma, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįsta iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Å ios nuostatos esmė yra ta, kad įrodymai vertinami ne juos imant skyrium, nemotyvuotai ir be pagrindo suteikiant vienam ar kitam įrodymui arba įrodymų grupei pirmenybę prieÅ¡ kitus įrodymus – jie turi bÅ«ti vertinami atsižvelgiant į byloje esančių faktinių duomenų, kurie patvirtina ar paneigia nors vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, visetÄ .

Tik taip vertinant bylos įrodymus galima teisingai kvalifikuoti kaltininko nusikalstamÄ veikÄ , nustatyti jo kaltę bei iÅ¡spręsti kitus kiekvienai bylai reikÅ¡mingus klausimus. Teismas turi teisę nuosprendį grįsti visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo iÅ¡tirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ , apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas jo buvimÄ pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ .

Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas byloje esančius įrodymus iÅ¡tyrė nepažeisdamas LR BPK 20 str., 301 str. reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje motyvuotai konstatavo, kurie įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys turi reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti ir laikomi įrodymais, o įvertinęs jų visetÄ padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ dėl S. M. kaltės, padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, numatytus LR BK 153 str. ir 138 str. 2 d. 1 p. PrieÅ¡ingai nei savo skunde nurodo nuteistasis S. M., Å¡i iÅ¡vada pagrįsta ne tik nukentėjusiosios M.

M. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, bet ir nukentėjusiosios (civilinės ieškovės) I. M., liudytojų V. M., A. M., D. M., D. M., J. J., S. K., R. D., V. P. parodymais, liudytojo D. N. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės aktu bei kitais skundžiamame nuosprendyje nurodytais bylos įrodymai. Kolegija pažymi, kad šie duomenys gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Nagrinėjamoje byloje teismas įvertino byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis įstatymu bei remdamasis savo vidiniu įsitikinimu, išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių ištyrimu.

Vertindamas įrodymų patikimumÄ , teismas įvertino visų parodymų turinį, jų nuoseklumÄ , atitikimÄ kitiems bylos įrodymams. Ä®rodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (paties nuteistojo paaiÅ¡kinimus, liudytojo D. N. teisme duotus parodymus, liudytojų V. A., N. M. parodymus) apkaltinamajame nuosprendyje iÅ¡dėstyti, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos. Kolegija mano, jog sprendžiant nuteistojo S. M. kaltės klausimÄ , nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant įrodymus bei paveikusių nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ .

Teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu.  Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas S. M. paaiÅ¡kinimus, kuriais jis neigė jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymÄ , pagrįstai įvertino kritiÅ¡kai bei juos atmetė motyvuodamas tuo, jog savo argumentais S. M. tik siekia iÅ¡vengti atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas. Kaip matyti iÅ¡ teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos, du kartus ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausta mažametė (gim. (duomenys neskelbtini)) nukentėjusioji M.

M. davė iÅ¡ esmės nuoseklius parodymus apie tai, kaip nuteistasis S. M. jos atžvilgiu atliko tvirkinamuosius veiksmus. M. M. parodė, kad kai ji buvo antroje klasėje, vyriÅ¡kis, kurį ji vadina „M.i“, (asmens parodymų atpažinti iÅ¡ fotonuotraukos metu atpažino S. M.), Å¡alia jos namų dirbantis sargu, yra ne tik jÄ bučiavęs į lÅ«pas, kaklÄ , davęs jai pinigų, siÅ«lęs gerti sidro, sakydavęs niekam apie tai nesipasakoti, bet kelis kartus kvietęsis į sargo bÅ«delę, žadėdamas už tai duoti pinigų.

KartÄ S. M. atsivedęs aprodyti sargo bÅ«delės, užrakino jos duris. Ji prašėsi iÅ¡leisti, sakė, kad nori valgyti, tačiau S. M. jos neiÅ¡leido ir pasiÅ«lė duoti valgyti. Nukentėjusioji M. M. parodė, kad nors ji ir atsisakė valgyti, S. M. iÅ¡ bÅ«delės jÄ iÅ¡leido tik po to, kai nuėjo netoli sargų bÅ«delės vaikščioję vaikai, liepdamas apie tai nieko nesakyti tėvams. TÄ kartÄ S. M. per drabužius jai glostė kojas, nugarÄ , taip pat galvÄ . Kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistasis S. M. pirmosios instancijos teisme parodė, jog 2009 m. vasarÄ , apie liepos mėnesio vidurį, buvo vienÄ kartÄ Ä¯leidęs M.

M. į sargų bÅ«delę jos apžiÅ«rėti, jÄ vaiÅ¡ino sumuÅ¡tiniu, kurioje, nuteistojo teigimu, ji pabuvusi apie 15 min., išėjo, bei tvirtino, kad tÄ kartÄ jis tik pastovėjo tarpduryje ir prie nukentėjusiosios net nebuvo prisilietęs. Tuo tarpu apeliaciniame skunde nuteistasis jau nurodo, kad yra paplekÅ¡nojęs mergaitei per petį. Nukentėjusiosios M. M. teigimu, kai kitÄ kartÄ ji buvo budelėje ir sėdėjo ant stalo, o S. M. ant kėdės, Å¡alia stalo, jis (S. M.) atsegęs jos kelnes įkiÅ¡o rankÄ ir grabinėjo už nuogų jos lyties organų - „pÅ«tės“, „užpakalio“, taip pat purvinÄ , nekarpytu nagu rodomÄ jį pirÅ¡tÄ kiÅ¡o į lyties organÄ â€“ „pÅ«tę“, dėl ko jai skaudėjo, todėl ji verkė.

Nukentėjusioji parodė, kad jai taip pat buvo gėda, ji gynėsi S. M. suduodama per veidÄ , tačiau jis į tai nereagavo, o suėmęs už rankos, jÄ laikė. Dėl to, kad jai skaudėjo, ji vaikščiojo iÅ¡sižergusi, o kitÄ dienÄ jai iÅ¡ ten pradėjo bėgti baltas skystis. Nukentėjusioji nurodė, kad niekas iÅ¡ kitų vyrų nėra jos kur nors kvietęs ir nieko panaÅ¡aus daręs. Apie tai, kad S. M. į jos lyties organus kiÅ¡o pirÅ¡tus, mamai tuoj po įvykio nesakiusi, o tai pasipasakojusi gal po mėnesio laiko per tetos D. gimtadienį, nes S. M. jai grasino niekam nesakyti ir ji jo bijojusi, kad jai nebÅ«tų blogai.

TÄ pačiÄ dienÄ , kai pasipasakojo mamai, apie S. M. jos atžvilgiu atliktus tvirkinamuosius veiksmus parašė žinutę ir I. (netikrai savo seseriai), papasakojo kaimynui D.. Nukentėjusiosios teigimu, ji nieko neiÅ¡sigalvoja, niekas nesakė jai meluoti, kaip tik mama, seneliai liepė viskÄ sakyti kaip buvo. Savo parodymus nukentėjusioji patvirtino ir parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu. Nukentėjusiosios M. M. parodymai pagal faktines aplinkybes iÅ¡ esmės sutampa su nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės I.

M. (motinos) teisme duotais parodymais, kad ji galimai liepos mėnesį matė savo dukrÄ M. vaikščiojančiÄ iÅ¡sižergusiÄ , sunkiai sėdančiÄ , o rudenį per sesers D. gimtadienį jai dukra pasipasakojo, kodėl taip sėsdavosi, nes dėdė „M.“ – taip vadinamas S. M., sargų bÅ«delėje pasodinęs jÄ ant stalo, prie jos lindo, glostė jos kojas, numovė kelnaites ir murzinus pirÅ¡tus kiÅ¡o į jos „pÅ«tę“, dėl ko jai skaudėjo, iÅ¡ lyties organų bėgo baltas skystis.

Dukra jai sakė, jog ji bandė gintis, tačiau S. M. turėjo daugiau jėgų, nei ji ir kad iš karto bijojusi apie tai pasisakyti, nes S. M. jai grasino niekam nesakyti. Pastarosios nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės teigimu, ji tiki savo dukra, nes ji nelinkusi meluoti. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. M. parodė, kad kai sargauja S. M., dukra labai bijo jį susitikti. Taip pat parodė, kad kaimynas D. N. jai sakė, kad S. M. siūlo apie 500 Lt, kad ji jam atleistų. L. V. M. teisme teigė apie įvykį sužinojęs iš savo ir I.

M. dukters I. M. (ji gyvena kartu su liudytoju), kuriai mažametė nukentėjusioji parašė SMS žinutę, kad S. M., kurį M. M. vadino „M.“, nusivedęs jÄ Ä¯ bÅ«delę prie jos lindo, į lyties organus bandė kiÅ¡ti pirÅ¡tus. Apie šį įvykį jis pranešė policijai. Pastarojo liudytojo teigimu, M. M. nėra linkusi meluoti, prieÅ¡ingai, linkusi viskÄ atvirai papasakoti. Tiksliai negali pasakyti, ar iÅ¡ M. M., ar iÅ¡ savo dukros I. M. sužinojo, kad D. N. siÅ«lė „M.“ atleisti, sakė, kad pastarasis už tai nupirks kompiuterį.

Liudytojo V. M., kaip ir nukentėjusiosios M. M., parodymus patvirtina daiktų pateikimo ir apžiÅ«ros protokolai, iÅ¡ kurių matyti, kad į V. M. pateiktÄ mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ Â Nokia 1209 iÅ¡ telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (bylos duomenimis, tai nukentėjusiosios M. M. močiutės D. M. telefono numeris) gauta SMS žinutė, kurioje raÅ¡oma: „pradėjo kabinėtis ir us putės pradėjo graibit us siknos pradėjo graibit ir pirsta kiso i pute ir grasino jei pasiskusi man bus saker“. Apelianto kaltė pagrįstai grindžiama ir liudytojo A.

M. teisme duotais parodymais, kad iÅ¡ sÅ«naus V. M. sužinojo, jog M. M. prievartauja kažkoks sargas. KartÄ , tik neprisimena kada, ieÅ¡kojo M. M. ir matė, kaip ji išėjo iÅ¡ sargo namelio, o sargas, kurį vadina „M.“ jam pasakė, kad ji (nukentėjusioji) pas jį žaidė. A. M. teigimu, M. M. pergyvena dėl įvykio, tapo keista, o iki tol jam keista neatrodė. Liudytojas A. M. parodė, kad ne tik iÅ¡ sÅ«naus, bet ir iÅ¡ I. M. pasakojimų žino, kad „Mockelė“ lindo prie M.

M., čiupinėjo jos lytinius organus. Liudytoja D. M. teisme parodė, kad gyvena kartu su dukra I. M. ir anÅ«ke M. M.. Liudytojos D. M. teigimu, ji pati girdėjusi, kaip anÅ«kė M. M. motinai I. M. pasakojo, kad sargas „M.“ jÄ vadinosi į bÅ«delę, prižadėjo nupirkti kompiuterį, liepė lipti ant stalo, prie jos lindo, murzinus, ilgais nagais pirÅ¡tus kiÅ¡o į lyties organus, kad po to, jai iÅ¡ lyties organų pradėjo bėgti kažkoks baltas skystis, grasino niekam apie tai nesakyti, prieÅ¡ingu atveju sakė, kad jai bus „šakės“.

Liudytojos D. M. teigimu, M. M. nemeluoja, dažnai prisimena įvykį, bijo S. M., o kai jis sargauja, ji neina į laukÄ . Liudytoja taip pat parodė, kad D. N. jai ir I. M. sakė, kad už tai, jog jam atleis, S. M. siÅ«lo 500 Lt, tačiau ji I. M. sakiusi, kad jokių pinigų neimtų. Liudytoja D. M. teisme parodė, kad 2009 m. rudenį, prieÅ¡ savo gimtadienį iÅ¡girdo sesers I. M. pokalbį su mama, kad sargas, kurį vadina „M.“, bÅ«delėje tvirkino M. M., t. y. jÄ sodino ant stalo, movė kelnes, lyg už užpakalio grabaliojo.

Liudytoja D. M. teigia nemananti, kad M. M. galėtų meluoti, ji jai nemeluoja, tačiau pati apie tÄ Ä¯vykį su M. M. nėra kalbėjusi. M. M. jai yra sakiusi, kad bijo S. M.. Taip pat yra girdėjusi, kad kai sargauja S. M., M. M. bijo eiti į kiemÄ . Teisme kaip liudytoja apklausta M. M. mokytoja J. J. parodė, kad 2009 m. rudenį iÅ¡ I. M. sužinojo, kad kažkoks vyras priekabiavo prie M. M.. I. M. jai sakė, kad apie tai M. M. jai rašė žinutėje. Liudytojos J. J. teigimu, tÄ pačiÄ dienÄ ji kalbėjusi ir su M.

M., kuri jai pasakojo, kad vyras ten kur dirbo, jÄ pasikvietęs į kambariukÄ glostė jos tarpkojį, lietė lyties organus. Liudytoja J. J. parodė, kad M. M. ji tiki, nes ji nėra linkusi meluoti, fantazuoti ar kÄ nors iÅ¡sigalvoti, nemano, kad jÄ (M. M.) bÅ«tų galima įkalbėti kažkÄ apkalbėti, apÅ¡meižti, mergaitė sako taip, kaip yra. Teisme kaip liudytojos apklaustos mokyklos socialinės pedagogės S. K. ir R. D. M. M. apibÅ«dino kaip nelinkusiÄ meluoti, teigia nemanančios, kad ji galėtų visÄ tai iÅ¡sigalvoti.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai S. M. kaltės įrodymais laikė liudytojo D. N. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnui jis davęs teisingus parodymus, jog 2010 m. sausio 26 d. S. M., kurį jis susitiko Kėdainių ligoninėje, jo prašė paskolinti pinigų ir juos perduoti I. M. bei susitarti dėl bylos nutraukimo. Liudytojas D. N. tvirtino iš I. M. žinojęs, kad S. M. lindo prie M. M., buvo įkišęs pirštus jai į lyties organus.

Patvirtino M. M. parodymus, jog apie tai jam yra sakiusi ir pati nukentėjusioji. Liudytojas D. N. pripažino, kad buvo nuėjęs pas I. M. į namus tartis dėl bylos nutraukimo, jai sakė, kad S. M. gali duoti pinigų, bet ji tartis nesutiko. Kaip matyti, tokie liudytojo D. N. parodymai pagal faktines aplinkybes iš esmės sutampa su nukentėjusiosios M. M., nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. M., liudytojų D. M. ir V. M. parodymais, kad D. N. buvo žinoma apie S. M. M. M. atžvilgiu atliktus tvirkinamuosius veiksmus ir kad S. M.

įvairiais bÅ«dais, per kitÄ asmenį siekė susitarti su nukentėjusiÄ ja ir civiline ieÅ¡kove I. M., kad jam atleistu ir jo atžvilgiu bÅ«tų nutraukta baudžiamoji byla. Be to, liudytojo D. N. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus patvirtino ir teisme kaip liudytoja apklausta tyrėja V. P., kuri parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausė D. N., jis apklausos metu buvo sÄ moningas, parodymus davė savo valia, kÄ jai sakė, tÄ protokole ir užrašė, joks spaudimas jam nebuvo daromas, po apklausos liudytojas pats perskaitė protokolÄ Â ir, patvirtindamas savo parodymų teisingumÄ , jame pasirašė.

Liudytojos V. P. teigimu, V. N. antrÄ kartÄ buvo apklaustas gavus papildomos informacijos apie pinigų siÅ«lymÄ . Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas liudytojo V. N. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, kuriais jis paneigė savo ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus nurodydamas, kad ikiteisminio tyrimo teisėjui davė neteisingus parodymus, taip pat, kad neatsimena kÄ sakė, nes buvo apklaustas pagiringas, o policijoje buvo apklaustas girtas, kad S. M. jo nieko neprašė, neprašė tarpininkauti susitaikant su nukentėjusiomis, kad ikiteisminio tyrimo metu jis nesakė, kad žinojo, jog S. M. vedėsi M.

M. į būdelę, pagrįstai įvertino kaip melagingus bei juos atmetė motyvuodamas tuo, jog tokiais savo parodymais liudytojas siekia S. M. padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes, kaip jau minėta, tokius liudytojo V. N. teisme duotus parodymus paneigia aptarti nukentėjusiosios M. M., nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. M., liudytojų D. M., V. M., V. P. parodymai. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuosprendyje nurodė, kad liudytojas D. N. ikiteisminio tyrimo teisėjo buvo apklaustas dalyvaujant nuteistajam S. M. ir jo atstovui ir nė vienam iš dalyvavusių asmenų nekilo jokio įtarimo dėl liudytojo sveikatos būklės, dėl kurios jis objektyviai būtų negalėjęs duoti parodymų.

Tai, kad M. M. parodymai yra patikimi, t. y. kad ji buvo S. M. tvirkinama teismo nustatytomis aplinkybėmis, papildomai įrodo byloje atlikta teismo psichologinė – psichiatrinė ekspertizė, kurioje nurodyta, kad M. M. nagrinėjamų įvykių metu negalėjo suprasti su ja atliktų veiksmų esmės (nei pobÅ«džio, nei reikÅ¡mės), todėl negalėjo jiems prieÅ¡intis. M. M. dėl galimai įvykdytos jos atžvilgiu nusikalstamos veikos konstatuotas laikinas psichikos sutrikimas - reakcija į stresÄ , kuris įvertintas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Nurodyta, jog M. M. gali teisingai suvokti konkrečias faktines reikÅ¡mingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus, tačiau dėl galimo jos psichikos bÅ«senos pablogėjimo jai nerekomenduojama toliau dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ar teismo posėdyje. M. M. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti. Negauta nei objektyvių, nei subjektyvių duomenų apie galimÄ kitų žmonių poveikį M. M. parodymams. Tiek M. M. pasakojimas apie įtariamojo veiksmus jos atžvilgiu, kuris yra realistiÅ¡kas, atitinkantis jos žodynÄ , patirtį, tiek realistiÅ¡kos jos emocinės reakcijos, iÅ¡gyvenamos jai kalbant apie byloje nagrinėjamÄ Ä¯vykį jos atžvilgiu.

M. M. žinios apie intymius santykius atitinka jos amžiaus tarpsnį. Taip pat apraÅ¡omojoje ekspertizės dalyje nurodyta, jog M. M. teisingai suvokia iÅ¡orinę įvykio pusę, tai yra konkrečias faktines bylos aplinkybes (įvykio vietÄ , dalyvius, atskirus jų veiksmus) bei gali jas atgaminti. O atsižvelgiant į M. M. emocinę bÅ«klę įvykio metu (iÅ¡gÄ stis) bei jai bÅ«dingus amžiaus tarpsnio ypatumus (nebrandumas, smalsumas, drÄ sumas, aktyvumas, egocentriÅ¡kumas, nepakankama gyvenimiÅ¡ka patirtis, nesugebėjimas kritiÅ¡kai vertinti aplinkos įvykių, numatyti jų pasekmių, galimas nevalingas įvykio detalių užsimirÅ¡imas, jų supainiojimas, kt.), M.

M. parodymai apie byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes gali stokoti tikslumo, detalumo, ypač kai praeina ilgas laiko tarpas. Vaiko raidos centro iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad M. M. nuo 2009-11-06 iki 2009-11-13 gydėsi vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyriuje, tarp kitų diagnozių ir dėl reakcijos į stresÄ . Mergaitė į gydymo įstaigÄ atvyko dėl to, kad tapo nerimastinga, baiminga, staiga pasidarė uždaresnė, tylesnė. Po apžiÅ«ros dėl psichikos bÅ«senos nustatyta, kad mergaitė atvyko bÅ«dama nerimastinga, iÅ¡sigandusi, nedrÄ si, pažemintos nuotaikos, slopinamų emocijų.

Gydymo bėgyje pati inicijavo pasakojimÄ apie seksualinę prievartÄ , bet kalbėdama susigėsdavo, pradėdavo nerimauti. Apie patirtÄ seksualinę prievartÄ pasakoja atvirai. Jai nustatytas žemas intelektinis gebėjimas. Mergaitės atmintis iÅ¡lavėjusi netolygiai, trumpalaikė atmintis geresnė už ilgalaikę. MÄ stymas konkretus, blogai susiformavusi kalba, nepakankamas žodžių prasmių suvokimas, kalbant - sakiniuose pasitaiko gramatinės sandaros netikslumų, kt. IÅ¡vadose nurodyta, kad M.

M. aktyviai siekia aplinkinių dėmesio, neiÅ¡ranki, lengvai užmezga kontaktÄ ir bendrauja, socialiai nebrandi, stokoja elgesio normų ir standartų žinojimo. Kėdainių rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė pirmosios instancijos teisme paaiÅ¡kino, kad M. M. Å¡eima nuo 2000 metų įraÅ¡yta į socialinės rizikos Å¡eimų apskaitÄ dėl motinos I. M. girtavimo, nors tie girtavimai yra epizodiniai, tačiau namuose yra negirtaujantys seneliai, todėl jie MonikÄ prižiÅ«ri ir visus iÅ¡laiko.

Monika dažnai mėgsta nuvažiuoti pas savo seserį IngridÄ , tėčiu vadina V. M., ji ten jaučiasi gerai, yra prie jų prisiriÅ¡usi, ten gauna pagalbÄ ir paramÄ .     IÅ¡ to, kas iÅ¡dėstyta, matyti, kad nukentėjusioji M. M., nukentėjusioji (civilinė ieÅ¡kovė) I. M. ir paminėti liudytojai iÅ¡ esmės vienodai aiÅ¡kina nusikaltimų aplinkybes, jų parodymai esminėse detalėse nuoseklÅ«s, aiÅ¡kÅ«s, patvirtina, papildo vieni kitus, jie atitinka faktines bylos aplinkybes, kartu su kitais byloje surinktais ir teismo įvertintais įrodymais sudaro vieningÄ Ä¯rodomÄ jÄ medžiagÄ Â ir atskleidžia iÅ¡samų nusikalstamų veikų vaizdÄ , todėl jais netikėti ir nesiremti pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių reikÅ¡mingų aplinkybių, dėl kurių mažametė nukentėjusioji ar jos Å¡eimos nariai galėtų S. M. apkalbėti, melagingai apkaltinti, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Nors nuteistasis S. M. pirmosios instancijos teisme ir pateikė keletÄ argumentų, dėl kurių, jo nuomone, nukentėjusioji M. M. turėjo pagrindÄ jį apkalbėti, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokius nuteistojo argumentus vertino kaip nerealius ir nelogiÅ¡kus bei juos atmetė motyvuodamas tuo, jog S. M., kuris realiai nebendravo su prieÅ¡ jį parodymus davusiais asmenimis, savo argumentais tik siekia iÅ¡vengti atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas.

Tiek nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė I. M., tiek ir kiti liudytojai nukentėjusiÄ jÄ M. M. apibÅ«dino kaip atvirÄ , nuoÅ¡irdžiÄ , negalinčiÄ kito žmogaus apkalbėti ar fantazuoti. Apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu nukentėjusioji M. M. tvirtino, kad ji nieko neiÅ¡sigalvojanti, kad niekas neliepė jai meluoti, o kaip tik, mama, seneliai liepė viskÄ sakyti kaip buvo. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie galimÄ kitų žmonių poveikį M. M. parodymams. Tokius nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės bei liudytojų parodymus patvirtino ir teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertai, kurie atlikę ekspertizę pasisakė, kad M.

M. nėra nustatytas padidintas polinkis fantazuoti, kad nebuvo gauta jokių duomenų apie galimÄ kitų žmonių poveikį nukentėjusiosios parodymams, ekspertizės akte nurodyta, kad mergaitės pasakojimas apie nuteistojo veiksmus jos atžvilgiu - realistiÅ¡kas, kad mergaitė teisingai suvokia iÅ¡orinę įvykio pusę, tai yra konkrečias faktines bylos aplinkybes (įvykio vietÄ , dalyvius, atskirus jų veiksmus) bei gali jas atgaminti, tačiau atsižvelgiant į jos emocinę bÅ«klę įvykio metu (iÅ¡gÄ stis) bei jai bÅ«dingus amžiaus tarpsnio ypatumus, M.

M. parodymai apie byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes gali stokoti tikslumo, detalumo, ypač kai praeina ilgas laiko tarpas. Netikėti Å¡iuo ekspertizės aktu kolegija neturi pagrindo. Ta aplinkybė, kad nukentėjusioji negali nurodyti tikslaus nusikalstamos veikos padarymo laiko nesuteikia pagrindo abejoti mažametės nukentėjusiosios parodymais apie nuteistojo S. M. jos atžvilgiu atliktus tvirkinamuosius veiksmus, tuo labiau kad, kaip jau minėta, nukentėjusiosios M. M. dėl jos emocinės bÅ«klės įvykio metu, iÅ¡gÄ sčio ir amžiaus tarpsnio ypatumų parodymai apie byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes gali stokoti tikslumo, detalumo.

Apeliaciniu skundu nuteistasis S. M. nesutinka su liudytojų N. M. bei V. A. parodymų vertinimu nurodydamas, kad teismas nepagrįstai juos vertino kaip nepatikimus. Tačiau iÅ¡ liudytojos N. M. (nuteistojo sutuoktinė) parodymų matyti, kad ji nieko negalėjo papasakoti apie bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, o jos parodymus, kad S. M. pareikÅ¡ti kaltinimai yra nesÄ monė, teismas pagrįstai įvertino kaip sutuoktinės emocinius pamÄ stymus, neturinčius jokios teisinės reikÅ¡mės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo praÅ¡ymu apklausto liudytojo V.

A. parodymus vertino kaip nepatikimus ir dėl to nuosprendyje iÅ¡dėstė iÅ¡samius motyvus, su kuriais visiÅ¡kai sutinka ir teisėjų kolegija, todėl jie nebekartotini. Tiek nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė I. M., tiek ir kiti liudytojai parodė, kad po įvykio M. M. tapo keista, baiminga. Jų parodymus patvirtino ir teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertai, kurie atlikę ekspertizę pasisakė, kad klinikiniame M. M. vaizde vyrauja nerimas, susirÅ«pinimas, pažeminta nuotaika, minėti simptomai ypač iÅ¡ryÅ¡kėja su mergaite kalbant apie byloje nagrinėjamÄ Ä¯vykį.

Mergaitė apie įvykį kalbėti vengia, o kalbant gyvos ir iÅ¡raiÅ¡kingos jos emocijos tampa slopinamomis, mergaitė tampa įsitempusi, nerimastinga, pokalbio metu paaiÅ¡kėja, kad ji mažiau bendrauja su bendraamžiais, nebelanko papildomų bÅ«relių, popamokinės veiklos. Teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad M. M. dėl galimai įvykdytos jos atžvilgiu nusikalstamos veikos konstatuotas laikinas psichikos sutrikimas - reakcija į stresÄ , kuris vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

IÅ¡ vaiko raidos centro iÅ¡raÅ¡o taip pat matyti, kad M. M. nuo 2009-11-06 iki 2009-11-13 gydėsi vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyriuje, tarp kitų diagnozių ir dėl reakcijos į stresÄ . Mergaitė į gydymo įstaigÄ atvyko dėl to, kad tapo nerimastinga, baiminga, staiga pasidarė uždaresnė, tylesnė. Po apžiÅ«ros dėl psichikos bÅ«senos nustatyta, kad mergaitė atvyko bÅ«dama nerimastinga, iÅ¡sigandusi, nedrÄ si, pažemintos nuotaikos, slopinamų emocijų. Gydymo bėgyje pati inicijavo pasakojimÄ apie seksualinę prievartÄ , bet kalbėdama susigėsdavo, pradėdavo nerimauti.

Apie patirtÄ seksualinę prievartÄ pasakoja atvirai. Kolegija konstatuoja, jog iÅ¡dėstytos aplinkybės patvirtina, kad S. M. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis atliko mažametės nukentėjusiosios M. M. atžvilgiu tvirkinamuosius veiksmus, dėl ko nukentėjusioji jautė fizinį skausmÄ bei reaguodama į stresÄ patyrė laikinÄ psichikos sutrikimÄ , dėl kurio jai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, tenkinti nuteistojo S. M. apeliacinio skundo praÅ¡ymÄ jį iÅ¡teisinti nėra pagrindo.

       Prokuroras savo apeliaciniame skunde nesutinka su nuteistajam S. M. paskirta bausme, laikydamas jÄ per Å¡velnia ir praÅ¡o nuteistajam už jo padarytas nusikalstamas veikas skirti griežtesnes laisvės atėmimo bausmes, o nuteistasis S. M. apeliaciniu skundu nesutinka su paskirta, jo manymu, per griežta bausme. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam S. M. bausmės už jo padarytas nusikalstamas veikas paskirtos teisingai, laikantis bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.), todėl prokuroro praÅ¡ymas S. M. skirti griežtesnes laisvės atėmimo bausmes netenkintinas.

         Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , nustatytos sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas S. M. bausmes už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ atskirai, atsižvelgė į bendruosius bausmės pagrindus, numatytus LR BK 54 str. Teismas atsižvelgė į tai, kad S. M. padarė dvi tyčines, baigtas nusikalstamas veikas – mažamečio vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamybei bei žmogaus sveikatai, kurių viena įstatymo priskiriama apysunkei, kita nesunkiai (BK 153 str. redakcija, galiojusi iki 2010-07-20) nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str.), kad S. M. savęs kaltu visiÅ¡kai nelaikė, kad nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, tinkamai įvertino S. M. asmenybę.

Nuteistasis anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirbantis, darbovietės charakterizuojamas kaip savo darbines pareigas atliekantis patenkinamai, sveikas, Å¡iuo metu jokio turto neturi, nes turėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ 2009-12-22 ir 2010-01-13, t. y. jau esant pradėtam ikiteisminiam tyrimui, perleido kitiems asmenims. Skirdamas S. M. bausmę pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į traumuojančias pasekmes, kurias nuteistojo veiksmai sukėlė mažametei nukentėjusiajai, į tai, kad nuteistasis sÄ moningai pasinaudojo žinomai socialiai apleistu ir žemÄ intelektÄ turinčiu mažamečiu vaiku, kurį palenkti bandė palaipsniui, į valstybės pozicija dėl vaikų seksualinio iÅ¡naudojimo.

Teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, S. M. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskyrė laisvės atėmimo bausmes, o dar papildomai atsižvelgęs į tai, kad S. M. kaltinamas vienkartinės nusikalstamos veikos padarymu, laisvės atėmimo bausmių dydžius nustatė mažesnius nei įstatymų sankcijose numatytų bausmių vidurkiai. Teisėjų kolegija mano, kad S. M. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės yra tinkamai individualizuotos, atitinka veikų pavojingumÄ , nuteistojo asmenybę bei bausmės paskirtį, todėl jų nėra pagrindo keisti.

Teismas, bendrindamas S. M. paskirtas bausmes, LR BK 63 str. nuostatų nepažeidė, todėl galutinė subendrinta bausmė nuteistajam paskirta teisinga. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į prokuroro apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, t. y. į S. M. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formas ir rūšį, į nuteistojo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai padarytas pasekmes, į tai, kad nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į asmenines S. M. savybes, jo veiksmus siekiant iÅ¡vengti atsakomybės, taip pat ir į tai, kad nuteistasis sÄ moningai pasinaudojo žinomai socialiai apleistu ir žemÄ intelektÄ turinčiu mažamečiu vaiku, kurį palenkti savo seksualinėms aistroms tenkinti bandė palaipsniui, į moralinius principus kovojant su nusikaltimais prieÅ¡ mažamečius, todėl tÄ patį vertinti dar kartÄ nėra pagrindo.

Ä®vertinusi iÅ¡dėstytas aplinkybes kolegija konstatuoja, jog teismas nuteistajam S. M. paskyrė tinkamÄ bausmę, kurios keisti nėra teisinio pagrindo.Kolegija konstatuoja, kad taip pat nėra pagrindo tenkinti nuteistojo S. M. praÅ¡ymo atmesti nukentėjusiosios M. M. bei nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės I. M. civilinį ieÅ¡kinį. Kolegija konstatuoja, kad pripažinęs S. M. kaltu dėl nusikalstamų veikų - mažamečio vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamybei bei žmogaus sveikatai, padarymo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė nukentėjusiųjų M.

M. ir I. M. byloje pareikÅ¡tÄ 10 000 Lt dydžio civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinę žalÄ nukentėjusiosioms M. M. ir I. M., atsižvelgė į bylai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , tinkamai vadovavosi Baudžiamojo proceso kodekso bei Civilinio proceso kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarkÄ . Nustatydamas nukentėjusiajai M. M. 6000 Lt, o nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei I.

M. 100 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ pirmosios instancijos teismas racionaliai vadovavosi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgė, kad tvirkinamaisiais veiksmais nuteistasis S. M. mažametei nukentėjusiajai M. M. sukėlė ne tik fizinį skausmÄ , bet ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimus, kad mergaitė patyrė iÅ¡gÄ stį, gėdÄ , kurį laikÄ nelankė mokyklos, nes dėl reakcijos į stresÄ buvo gydoma Vaiko raidos centro vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyriuje.

Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad dėl S. M. nusikalstamų veiksmų, kurie sÄ lygojo nukentėjusiosios M. M. laikinÄ psichikos sutrikimÄ â€“ reakcijÄ Ä¯ stresÄ buvo nesunkai sutrikdyta mergaitės sveikata, kad po įvykio nukentėjusioji M. M. tapo baiminga, uždara, tyli, bijo nuteistojo, kai dirba S. M., bijo grįžti iÅ¡ mokyklos, eiti į kiemÄ , nebelanko bÅ«relių, kuriuos ji iki tol lankė. Nustatydamas nukentėjusiajai M. M. priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį teismas taip pat atsižvelgė ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , į nukentėjusiosios amžių.

Teismas, įvertinęs nukentėjusiosios amžiaus grupės asmenims bÅ«dingus fizinės ir psichinės raidos ypatumus, M. M. socialinę brandÄ , pagrįstai nurodė, kad nusikalstamos veikos pasekmes nukentėjusioji M. M. gali jausti ir ateityje. Taip pat atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, t. y. kad jis yra sveikas, darbingas, gauna pajamų, į S. M. aktyvius veiksmus, kuomet tik prasidėjus ikiteisminiams tyrimui jis visÄ savo turėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ perleido artimiesiems, o tai rodė jo iÅ¡ankstinį suvokimÄ dėl atsakomybės neiÅ¡vengiamumo.

Nustatydamas nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei I. M. priteistinos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgė į tai, kad ji iÅ¡gyveno dėl vaiko patirtos seksualinės prievartos. Taip pat atsižvelgė į I. M. pakankamai neigiamÄ socialinį elgesį, į nepakankamÄ vaiko priežiÅ«rÄ , kad dėl jos vaiko patirtos seksualinės prievartos ne pati inicijavo kreipimÄ si į policijÄ . Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į iÅ¡dėstytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo nustatyti nukentėjusiajai M.

M. ir nukentėjusiajai (civilinei ieÅ¡kovei) I. M. padaryti neturtinės žalos atlyginimo dydžiai aiÅ¡kiai sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijams neprieÅ¡tarauja.        Atsižvelgiant į tai, tiek prokuroro, tiek ir nuteistojo S. M. apeliaciniai skundai atmestini, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė :            Kėdainių rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro G.

J. ir nuteistojo S. M. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                                     Tomas Zdanavičius Teisėjai:                                                                                                            Sigitas Bagdonavičius                                                                                                                          Arnoldas Å ukaitis                         Â