38de4b40-eef9-4b5e-94b6-ca1e6467c153 · Vilniaus apygardos teismas

?NuorašasBaudžiamoji byla Nr. 1A-23-195/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21047-2016-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.1.; 2.4.5.1.; 2.4.6.1.; 1.2.14.5.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vitalijos Norkūnaitės, Artūro Šumsko (kolegijos pirmininko) ir Nijolės Žimkienėssekretoriaujant Gretai Serapinaitei, dalyvaujant prokurorui Antanui Gubistai, nuteistojo R.

J. gynėjui advokatui RamÅ«nui Mikulskiui, nukentėjusiosios R. G. atstovui advokatui Gintarui Petukauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. J. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi paskirtosios bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams.

R. J. pagal BK 245 straipsnį iÅ¡teisintas, nenustačius, kad Å¡i nusikalstama veika buvo padaryta. R. J. įpareigotas per pirmuosius dvylika nuosprendžio vykdymo mėnesių įvykdyti likusiÄ turtinę prievolę R. G., kilusiÄ iÅ¡ 2013 m. lapkričio 11 d. taikos sutarties, mokant ne mažiau kaip po 5000 eurų kas mėnesį, kol prievolė bus visiÅ¡kai įvykdyta. IÅ¡ R. J. priteista iÅ¡ieÅ¡koti R. G. naudai 5000 eurų neturtinės žalos kompensacijÄ ir 1500 eurų iÅ¡laidų advokato darbui apmokėti.

Teisėjų kolegija nustatė: I. Apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės.

1. R. J. nuteistas už tai, kad jis apgaule savo naudai vengė didelės vertės turtinės prievolės, o bÅ«tent: turėdamas tikslÄ savo naudai iÅ¡vengti didelės vertės turtinės prievolės, veikdamas iÅ¡ankstine tiesiogine tyčia, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, apgaule inicijavo ir 2013 m. lapkričio 11 d. pasirašė taikos sutartį, kuriÄ 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-47742-432/2013 patvirtino Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas. Taikos sutartimi R. J.

įsipareigojo per tris mėnesius nuo areÅ¡to jo turtui - namui ir žemės sklypui, esantiems (duomenys neskelbtini) panaikinimo grÄ Å¾inti R. G. 163 789 Lt (kas atitinka 47 436,57 eurų) skolÄ , Å¡iam tikslui iÅ¡ pasirinktos kredito įstaigos gavus tikslinį kreditÄ su bÅ«tina sÄ lyga, kad kreditas bus iÅ¡mokėtas R. G. Neįvykdžius pastarojo įsipareigojimo R. J. ta pačia taikos sutartimi įsipareigojo sumokėti R. G. 20 000 Lt (kas atitinka 5 792,4 eurų) baudÄ . 2014 m. vasario 26 d. antstoliui iÅ¡registravus turto areÅ¡tÄ R.

J. prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė, o savo namÄ ir žemės sklypÄ , esančius (duomenys neskelbtini) 2014 m. balandžio 7 d. įkeitė Kredito unijai „Sostinės kreditas“, pateikęs paraiÅ¡kÄ ir gavęs UAB (duomenys neskelbtini) vardu 500 000 Lt (kas atitinka 144 810,01 eurų) kreditÄ apyvartinėms lėšoms. R. J. Å¡iais veiksmais vengė 53 228,97 eurų vertės turtinės prievolės R. G.

2. R. J. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 245 straipsnį tuo, kad aukščiau paminėtais veiksmais jis nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis, tai yra jis nevykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-47742-432/2013, įpareigojusios jį vykdyti prisiimtus įsipareigojimus pagal taikos sutartį. II. Apeliacinio skundo argumentai 3. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui nuteistasis R. J. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 12 d. nuosprendį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, pripažįstant jį nepadarius nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalies požymių.

4. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nurodo, kad teismas netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir padarė BPK pažeidimų. Apelianto nuomone, teismas neteisingai aiÅ¡kino BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, netinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, dėl ko pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį. Å ie pažeidimai lėmė tai, kad teismas nepagrįstai kriminalizavo tarp jo ir nukentėjusiosios susiklosčiusius civilinius teisinius santykius, kas sutrukdė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ , priimti teisingÄ nuosprendį.

5. Apelianto teigimu, apylinkės teismas turėjo nustatyti, kad: pirma, kaltininkas iÅ¡vengė turimos turtinės prievolės ir tam panaudojo apgaulę; antra Å¡iais kaltininko konkrečiais veiksmais iÅ¡vengiant turtinės prievolės buvo padaryta turtinė žala nukentėjusiajai. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantas apgaulės bÅ«du iÅ¡vengė turtinės prievolės, tačiau tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė remdamasis prielaidomis ir prieÅ¡taringais argumentas. Kitos sÄ lygos - žalos nukentėjusiajam padarymo teismas apskritai nenustatė.

6. Apeliantas nesutikdamas su apylinkės teismo teisiniu aplinkybių vertinimu nurodo, kad iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio nėra aiÅ¡ku, kokias aplinkybes ir kokio laikotarpio teismas vertino. Nurodo, jog apkaltinamajame nuosprendyje teismas jo veikÄ vertino laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 26 d. (prievolės pagal taikos sutartį įvykdymo pabaigos data) iki 2016 m. gegužės 5 d. (kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal R. G. pareiÅ¡kimÄ ). Atkreipia teismo dėmesį, jog BK 182 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, baigtumas siejamas su žalos atsiradimu, o ne ikiteisminio tyrimo pradėjimu.

Pažymi, kad jam pareikÅ¡tas kaltinimas iÅ¡ esmės buvo grindžiamas ankstesnio laikotarpio įvykiais, nei apibrėžė pirmosios instancijos teismas. Kaltinamajame akte nurodyta, kad apeliantas panaudodamas apgaulę inicijavo ir pasirašė 2013 m. lapkričio 11 d. taikos sutartį, kurios vėliau nevykdė, o turimÄ turtÄ 2014 m. balandžio 7 d. įkeitė kitam kreditoriui Kredito unijai „Sostinės kreditas“. Pažymi kad pačiame apkaltinamajame nuosprendyje teismas nurodo, jog kaltinamojo tyčia pasireiÅ¡kė „kaltinamojo iniciatyva ir nukentėjusiosios įkalbėjimu sudaryti jos interesams itin rizikingÄ taikos sutartį“.

Teismas nurodo, jog kaltinamojo veika vertinama laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 26 d, tačiau kvalifikuojant veikÄ yra analizuojami iki tol kaltinamojo atlikti veiksmai.

7. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog teismas padarydamas iÅ¡vadÄ , kad jis „įkalbėjo“ nukentėjusiÄ jÄ pasiraÅ¡yti taikos sutartį konkrečiomis sÄ lygomis, visiÅ¡kai netyrė taikos sutarties sudarymo aplinkybių, kad taikos sutartis buvo sudaryta per atstovus, kas pasiÅ«lė konkrečias sutarties sÄ lygas dėl areÅ¡to panaikinimo ir įkeitimo, kada buvo pradėtas priverstinis taikos sutarties vykdymas. Nurodo, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog dėl 2013 m. lapkričio 11 d. taikos sutarties sudarymo buvo suinteresuotos abi Å¡alys.

MinėtÄ taikos sutartį pasiraÅ¡yti nuspręsta tiek nukentėjusiosios, tiek ir jo paties abipusiu susitarimu ir sprendimu. Teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji R. G. patvirtino, jog sprendžiant teismo priteistos pinigų sumos sumokėjimo jai klausimÄ , ji žinojo, kad R. J. neturi jokių piniginių lėšų, bet nusprendė sudaryti taikos sutartį, kadangi manė, jog iÅ¡ieÅ¡kojimas per antstolį ilgai užtruktų. Be to, atkreipia dėmesį, kad taikos sutartį rengė, jos sÄ lygas derino nukentėjusiosios ir kaltinamojo atstovai — advokatai dalyvaujant abiem pusėms.

PrieÅ¡ingai, nei nurodoma kaltinime, jis taikos sutarties neragino sudaryti, nenurodė tikrovės neatitinkančių duomenų sÄ lygojančių taikos sutarties pasiraÅ¡ymÄ . Byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantas įkalbėjo nukentėjusiÄ jÄ pasiraÅ¡yti taikos sutartį joje nustatytomis sÄ lygomis. Tokių parodymų nedavė ir pati nukentėjusioji. Å ioje byloje neįrodyta, kad sudarant taikos sutartį apeliantas apgaulės bÅ«du įtraukė nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ jai rizikingÄ sandorį, ir, apskritai, kad toks sandoris nukentėjusiosios atžvilgiu buvo rizikingas, kadangi taikos sutarties turinys buvo parengtas Å¡alių atstovų, atsižvelgiant į Å¡alių ketinimus.

8. Apelianto manymu, jokiais įrodymais ar argumentais nepagrįsti teismo teiginiai, kad apeliantas turėjo iÅ¡ankstinę tyčiÄ nevykdyti teismo patvirtintos taikos sutarties. Nurodo, kad teismas nevertino raÅ¡ytinio įrodymo, kad 2013 m. balandžio 25 d. jis vykdomojoje byloje antstoliui pateikė 2013 m. gegužės 13 d. Nordea banko pažymÄ Nr. OUT-9643, jog 2013 m. gegužės 13 d. bankas priėmė sprendimÄ iÅ¡duoti jam 160 000 eurų kreditÄ vienuolikos metų laikotarpiui sumokėti kompensacijÄ pagal 2013 m. sausio 10 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį su sÄ lyga, kad turi bÅ«ti įkeistas žemės sklypas su gyvenamuoju namu, esantys (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad minėta banko pažyma patvirtina, kad jis dėl pinigų skolinimosi iÅ¡ banko nukentėjusiosios naudai kreipėsi gerokai anksčiau, nei buvo pradėtos derybos dėl taikos sutarties sudarymo. Tai patvirtina jo iÅ¡ankstinius ketinimus atsiskaityti su nukentėjusiÄ ja.

9. Apeliantas savo skunde nurodo, kad paėmė kreditÄ Ä¯monės vardu apyvartinėms lėšoms, t. y. lėšomis skirtoms Å«kinei veiklai vykdyti ir metų bėgyje gavus pelno, ketino grÄ Å¾inti skolÄ nukentėjusiajai. Nukentėjusioji, žinojo, kad jam asmeniÅ¡kai nėra suteiktas tikslinis kreditas, sutiko su sÄ lygomis, kad kreditas bus paimtas UAB (duomenys neskelbtini) vardu. Nukentėjusioji buvo suinteresuota, kad jis tęstų verslÄ , kuo greičiau uždirbtų pinigų skolai grÄ Å¾inti, kÄ patvirtina ir 2018 m. vasario 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 240-18-6 užfiksuota R.

G. 2014 m. spalio 8 d. SMS žinutė jam: „labai ilgai dirbi ir nieko neuždirbai kas per verslininkas tokių juokingų pinigų nesugebėjai per 9 mėn. uždirbti“. Nurodo, kad jis su nukentėjusiÄ ja anksčiau buvo sukÅ«rę Å¡eimÄ , gyveno kartu ilgÄ laikÄ , turi suaugusį sÅ«nų. Visos Å¡ios aplinkybės nukentėjusiajai leido lanksčiau atsižvelgti į taikos sutarties sÄ lygų vykdymÄ . Todėl toks nukentėjusiosios sutikimas - jog kreditas bus suteiktas UAB (duomenys neskelbtini) yra įtikinamas, įtikėtinas ir logiÅ¡kai paaiÅ¡kinamas.

10. Apeliantas nurodo, jog siekė įvykdyti prievolę ir Å¡iuo tikslu UAB (duomenys neskelbtini) apyvartinėms lėšoms paėmė kreditÄ vykdė verslÄ , pati nukentėjusioji ragino jį dirbti, tam, kad gauti pajamų. Jis pagrįstai tikėjosi, greitu metu dirbs pelningai ir atsiras objektyvios galimybės atsiskaityti su nukentėjusiÄ jÄ . Nurodo, kad byloje turimi įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai bei liudytojos J. R. parodymai, patvirtina, kad visa kredito suma buvo investuota į įmonės veiklÄ , tiesiogiai į įmonės sÄ skaitÄ pinigai netgi nebuvo pervesti, o buvo pervesti tiekėjams atsiskaityti.

UAB (duomenys neskelbtini) buhalterė I.S. apklausos metu patvirtino, kad gavus kreditÄ buvo perkama produkcija, Å¡is kredito gavimas iÅ¡plėtė veiklos mastus, jis daug dirbo, ieÅ¡kojo klientų, važinėjo į KazachstanÄ ir kitas Å¡alis, jis neėmė net darbo užmokesčio, viskÄ investavo į verslÄ nepirko jokio turto. Apie tai, jog buvo pagrindas manyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) gavus kreditÄ sėkmingai vystys verslÄ dėl ko gaus pelnÄ patvirtina ir aplinkybė, kad jo paraiÅ¡kÄ dėl kredito, vertino rizikos analitikas ir jis matė perspektyvas grÄ Å¾inti kreditÄ .

Pažymi, kad dėl to, jog įmonei nepavyko gauti pelno, o tuo pačiu ir lėšų jam pilnai atsiskaityti su nukentėjusiÄ jÄ , nebuvo jo kaltės, ar jo naudojamos apgaulės rezultatas. Jis stengėsi sumokėti nukentėjusiajai reikiamÄ pinigų sumÄ , t. y. turimus įsipareigojimus siekė įvykdyti, tai patvirtina bÅ«tent jo atlikti veiksmai. Be to, dalį pinigų jis nukentėjusiajai grÄ Å¾ino, tai matyti iÅ¡ bylos duomenų.

11. Apeliantas visiÅ¡kai nesutinka su skundžiamo nuosprendžio argumentu, jog jis su nukentėjusiÄ jÄ turėjo atsiskaityti iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) gauto kredito. Nurodo, jog UAB (duomenys neskelbtini) iÅ¡ banko gautos kredito lėšos turėjo bÅ«ti naudojamos iÅ¡imtinai pagal tikslinę paskirtį ir tik įmonės veiklai. Apeliantas objektyviai nebÅ«tų galėjęs iÅ¡gryninti įmonės pinigus ir atsiskaityti su nukentėjusiÄ jÄ , kadangi pinigai buvo įmonės, o jų perleidimas nukentėjusiajai sÄ lygotų kitų nusikalstamų veikų požymius.

Todėl pirmosios instancijos teismo argumentai yra teisiÅ¡kai nepagrįsti ir skundžiamame nuosprendyje net neturėjo bÅ«ti keliami. Pažymi, kad bankui apie jo prievolę R. G. buvo žinoma, kadangi bankas 2013 m. gegužės 13 d. buvo priėmęs sprendimÄ iÅ¡duoti R. J. 160 000 eurų kreditÄ 11 metų laikotarpiui sumokėti kompensacijÄ pagal 2013 m. sausio 10 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį su sÄ lyga, kad turi bÅ«ti įkeistas žemės sklypas su gyvenamuoju namu, esantys (duomenys neskelbtini).

Apelianto nuomone, teismo akcentuojamos aplinkybės šiai bylai nėra reikšmingos ir niekaip nepagrindžia jo kaltės.

12. Apelianto įsitikinimu, Å¡ioje byloje nėra konstatuota, kad nukentėjusiajai atsirado turtinė žala. Nėra nustatyta, kad jis apskritai, yra iÅ¡vengęs turtinės prievolės grÄ Å¾inti nukentėjusiajai pinigus pagal 2013 m. lapkričio 11 d. taikos sutartį. Å i prievolė yra galiojanti, patvirtinta teismo sprendimu, ir Å¡iuo metu vykdoma antstolio. R. G. bylos nagrinėjimo eisme metu patvirtino, kad neatsisako savo civilinių reikalavimų, tikisi jų įvykdymo ateityje. Nėra nustatyta, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ jo nėra galimas. Pažymėtina, kad byloje nėra galutinai įvertinta apelianto turtinė padėtis, t.y. turimas turtas ir jo vertė. Jam iki Å¡iol priklauso UAB (duomenys neskelbtini) akcijos, tačiau akcijų vertinimas iki Å¡iol nėra atliktas dėl pačios nukentėjusiosios pasyvumo. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, kad apeliantas dabartinėje stadijoje yra galutinai iÅ¡vengęs turtinės prievolės, ir kad nusikalstama veika padaryta ir baigta.

13. Apeliantas savo skunde taip pat nurodo, kad jis ne „pradangino“ kaip skundžiamame nuosprendyje nurodo teismas, tačiau investavo bendrovės pinigus į verslo plėtrÄ . UAB (duomenys neskelbtini) piniginės lėšos, įmonės balansas, veiklos perspektyvumas, pasirinktos verslo rizikos vertinimas nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl kur ir kaip buvo investuotos įmonės lėšos, kokia verslo grÄ Å¾a niekaip negali bÅ«ti siejama su apelianto baudžiamosios atsakomybės klausimu.

Taip pat nesutiktina su teismo vertinimu, kad jis sukÅ«rė nemokumo situacijÄ ar tapo beturčiu, kadangi byloje nėra nustatyta aplinkybė, kad apeliantas savo veiksmais sukÅ«rė tokiÄ padėtį, kuomet nukentėjusioji negali apginti savo pažeistos teisės civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Byloje nėra jokių duomenų apie skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumÄ . Apeliantas visuomet pripažino savo turtinę prievolę, dėl Å¡ios vykdymo procese vyko civiliniai ginčai, jų santykiai buvo sprendžiami civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

Vadovaudamasis teismų praktika apeliantas nurodo, jog nukentėjusiosios teisėtų interesų užtikrinimo klausimas turėtų būti sprendžiamas civilinių ir civilinio proceso įstatymų nustatytomis priemonėmis.

14. Apeliantas taip pat nesutinka su BK 75 straipsnio 3 dalyje numatyta ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone. Pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė yra iÅ¡imtinai susijusi su civiliniais teisiniais santykiais, t.y. 2013 m. lapkričio 11 d. taikos sutarties sÄ lygų vykdymu. Todėl teismo įpareigojimas skolÄ nukentėjusiajai mokėti periodinėmis įmokomis reiÅ¡kia ne kÄ kitÄ , o sutartinės prievolės modifikavimas, visiÅ¡kai peržengia teismo diskrecijos ribas. Pažymėtina, kad teismas, jo atžvilgiu inkriminuodamas BK 182 straipsnio 2 dalį pripažino, kad jis yra nemokus, tačiau kas mėnesį įpareigojo mokėti nukentėjusiajai po 5000 eurų įmokas, kas visiÅ¡kai nesuderinama su protingumo principu.

Pažymi, jog 2013 m. lapkričio 11 d. taikos sutartis Å¡iuo metu yra vykdoma joje nustatyta tvarka. Todėl neaiÅ¡ku, kurį teismo sprendimÄ jis turėtų vykdyti, ar teismo nutartį dėl taikos sutarties tvirtinimo, ar apkaltinamÄ jį nuosprendį, kadangi abu turi vykdomÄ jÄ galiÄ . Skola nėra pripažinta beviltiÅ¡ka, iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo aktas nėra priimtas, nukentėjusioji civilinio ieÅ¡kinio dėl skolos priteisimo nereiÅ¡kė. Todėl teismo pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė yra neteisėta ir turi bÅ«ti panaikinta.

Apelianto manymu, jį ir nukentėjusiÄ jÄ R. G. siejantys civiliniai teisiniai santykiai neperaugo į baudžiamuosius, todėl teigti, kad jo veiksmuose yra BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymių, nėra pagrindo.

15. Apelianto įsitikinimu, teismas, spręsdamas jo baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , ir priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, įpareigojantį teismÄ Ä¯rodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Inkriminuodamas nusikalstamos veikos požymius, teismas nevertino įrodymų visumos, dėl apelianto kaltumo padarė klaidingas iÅ¡vadas, kurias grindė hipotetinio pobÅ«džio teiginiais, prielaidomis, atskiru ir vienpusiÅ¡ku dalies įrodymų vertinimu, nors teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų nepakako jo kaltei pagrįsti. Todėl netinkamas įrodymų vertinimas lėmė netinkamÄ baudžiamojo įstatymo taikymÄ jo veikos kvalifikavimÄ pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nes byloje nebuvo įrodyti nusikalstamos veikos sudėties požymiai. III. Atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai.

16. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ R. G. praÅ¡o nuteistojo R. J. apeliacinį skundÄ atmesti. Priteisti iÅ¡ R. J. jos naudai atstovavimo apeliaciniame teisme iÅ¡laidas.

17. Nukentėjusioji įsitikinusi, kad R. J. stengiasi visais įmanomais bÅ«dais bylos nagrinėjimÄ pakreipti jam naudinga linkme, siekia, kad bÅ«tų tiriama ne jo padaryta nusikalstama veika, o nagrinėjama UAB (duomenys neskelbtini) Å«kinė veikla, o ji bÅ«tų apkaltinta dėl Å¡ios bendrovės privedimo prie bankroto situacijos, įrodyti, jog ji pati kalta, kad R. J. neįvykdė prievolės grÄ Å¾inti jai skolÄ .

18. R. G. manymu, bylos faktai yra paprasti ir akivaizdÅ«s - R. J. gavo Nordea banko sutikimÄ jam kaip fiziniam asmeniui suteikti kreditÄ , tačiau tokio kredito gavimas sudarytų finansines galimybes R. J. įvykdyti prievolę jos naudai pagal teismo sprendimÄ . Nurodo, kad bÅ«tent dėl Å¡ios priežasties R. J. kredito iÅ¡ Nordes banko neėmė, o nuteistojo teiginys, jog bankas nesutiko iÅ¡duoti tikslinio kredito, numatant sÄ lygÄ iÅ¡ kreditinių pinigų įvykdyti prievolę R. G. - tėra eilinis akivaizdžiai melagingas R. J. teiginys. Tuo pačiu paneigia apeliacinio skundo argumentÄ , jog R. J. neturėjo iÅ¡ankstinės tyčios apgauti nukentėjusiÄ jÄ .

19. Atsiliepime nukentėjusioji nurodo, kad apeliantas visais bÅ«dais stengiasi nukreipti teismo dėmesį nuo vienos iÅ¡ esminių aplinkybių - Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-47742- 432/2013 buvo nutarta: „R. J. skolÄ padengs iÅ¡ jo pasirinktos kredito įstaigos gaudamas tikslinį kreditÄ skolai padengti, su bÅ«tina sÄ lyga - kredito įstaiga tikslinį kreditÄ skolai padengti iÅ¡mokės tiesiogiai R. G.“. Nurodo, kad teismo nutartimi R.

J. prievolė R. G. ne tik pripažinta asmenine, bet nurodytas ir prievolės įvykdymo bÅ«das, t.y. R. J. negalėjo imti kredito nei kompleksinės statybos, nei plentų valdybos naudai, o tik savo vardu, ir tik įvykdydamas teismo nutartimi nustatytas sÄ lygas. Nurodo, kad dėl Å¡ios priežasties apeliacinio skundo argumentai, esÄ pirmosios instancijos teismas nepakankamai tyrė ir vertino UAB (duomenys neskelbtini) veiklÄ nėra reikÅ¡mingi. Nukentėjusioji savo reikalavimo teisės niekaip nesiejo su UAB (duomenys neskelbtini), nedavė sutikimo ir nežinojo Jog R.

J. kreditÄ paėmė ne savo, o bendrovės vardu.

20. Nukentėjusiosios teigimu, sudarydamas 2014 m. balandžio 7 d. kredito sutartį, R. J. kredito unijai „Sostinės kreditas“ įkeitė vienintelį savo turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ - žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini). Svarbi aplinkybė, jog R. J. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu nuslėpė faktÄ , kad dar 2017 m. birželio 13 d. turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktu Å¡is turtas buvo perduotas kredito unijai „Mano unija“ (buv. „Sostinės kreditas“). Pažymi, kad kito turto, iÅ¡ kurio galėtų bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma R. G. naudai - R. J. neturi.

21. Nukentėjusiosios nuomone, formaliai R. J. neteko nuosavybės teisių į gyvenamÄ jį namÄ , tačiau faktiÅ¡kai juo tebesinaudoja. Teigia, jog galima daryti iÅ¡vadÄ , kad sudarydamas sandorius su kredito unija „Mano kreditas“ (buv. „Sostinės kreditas“) R. J. iÅ¡vengė turtinės prievolės R. G., tik iÅ¡ turimo turto savininko tapo jo valdytoju ir naudotoju. Atkreipia teismo dėmesį, kad R. J. turėjo tikslÄ apgauti ir teismÄ , kadangi tvirtino, jog jo turimo turto (žemės sklypo ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pakanka atsiskaityti ir su ja ir su kredito unija.

22. Nukentėjusioji pažymi, kad teisme apklausta liudytoja - buvusi UAB (duomenys neskelbtini) buhalterė I. S. parodė, kad nuo 2015 metų bendrovės finansinė būklė tik blogėjo. Nuo 2016 metų bendrovė negavo jokių pajamų, visi bendrovės sudaryti sandoriai buvo nesėkmingi. Nuo 2016 metų R. J. kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovas yra neapmokamose atostogose.

23. Nukentėjusioji kritiÅ¡kai vertintina R. J. paaiÅ¡kinimus, kad UAB (duomenys neskelbtini) vykdo aktyviÄ veiklÄ , kadangi be R. J., kitų darbuotojų bendrovėje nėra, ji netiki, jog bendrovė gaus pajamų, iÅ¡ kurių bus atsiskaityta su ja. Atkreipia teismo dėmesį, kad R. J. negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl turėdamas pakankamai lėšų kelionėms į AfrikÄ , kavos, grÅ«dų iÅ¡ Kazchstano pirkimui iki Å¡iol R. G. grÄ Å¾ino tik 300 eurų. Nukentėjusiosios įsitikinimu Å¡ie faktai rodo, kad R. J. prievolę jai vykdyti vengia tyčiniais veiksmais. Antstolė D. P. teisme patvirtino, kad nuo 2015 metų vasario mėn. R. J. iÅ¡ bendros iÅ¡ieÅ¡kojimo sumos - 53 228 eurų, iki Å¡iol nėra sumokėjęs nė vieno euro. Nuo 2015 metų UAB (duomenys neskelbtini) veiklos nevykdo, o direktorius R. J. yra neapmokamose atostogose.

24. Nukentėjusioji nesutinka su apelianto teiginiu, kad jis nėra iÅ¡vengęs turtinės prievolės, kadangi Å¡i prievolė tebėra galiojanti. Nurodo, jog R. J. taikos sutarties patvirtinimo metu turėjo turto ir galimybes prievolę įvykdyti, tačiau turtÄ Ä¯keitęs ir specialiai nevykdydamas prievolių kredito unijai pagal kredito sutartį - faktiÅ¡kai tapo nemokus ir neturintis jokių turtinių galimybių įvykdyti prievolę jos naudai.

25. R. G. nuomone, byloje surinkti įrodymai vienareikÅ¡miai patvirtina, kad R. J. tyčia, kruopščiai apgalvotais veiksmais iÅ¡vengė piniginės prievolės jos atžvilgiu. R. J. pinigines lėšas, kurias gavo per UAB (duomenys neskelbtini) pažeisdamas teismo nutartimi patvirtintas taikos sutarties sÄ lygas - paslėpė ir padarė jas nukentėjusiajai neprieinamomis. IV. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, nukentėjusiosios atstovas ir prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti. V. Apeliacinis skundas atmetamas.

26. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto praÅ¡ymai – jų apimtis, pobÅ«dis, konkretumas, tikslumas. Nagrinėjamu atveju nuteistasis R. J. apeliaciniu skundu praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį dalyje dėl jo pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį panaikinti ir priimti jo atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

27. Esminis apeliacinio skundo argumentas yra susijęs su netinkamu apgaulės kaip sukčiavimo objektyviojo ir subjektyviojo požymių aiÅ¡kinimu, taigi ir netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu pripažįstant, jog R. J. veiksmuose nėra BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo požymių, kad juos su nukentėjusiÄ ja sieja civiliniai teisiniai santykiai, kurie nėra pasibaigę ir, kurių įgyvendinimas tęsiamas. Dėl nustatytų byloje aplinkybių 28. Ä®vertinus bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui nuteistojo gynėjo pateiktus argumentus, konstatuotina, kad Å¡ioje byloje pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, baudžiamojo proceso teisės pažeidimų surinktus duomenis pripažįstant įrodymais ir juos vertinant nepadaryta, R.

J. veika kvalifikuota tinkamai, pagrindo nuteistÄ jį iÅ¡teisinti byloje nėra, jo kaltę patvirtina byloje nustatyti ir įvertinti įrodymai, o bÅ«tent: 28.1. Nukentėjusiosios R. G. 2013 m. sausio 21 d. antstolių kontorai pateiktas vykdomasis raÅ¡tas dėl piniginių sumų, priteistų Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-78-258/2011 dėl turto padalinimo nesudarius santuokos, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartimi iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ R.

J. (t.1, b.l.112-113). Å ių nutarčių pagrindu 2013 m. kovo 4 d. antstolė areÅ¡tavo R. J. nuosavybės teise priklausiusius žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ Iždo g.7, Vilniuje (t.1., b.l.26-31); 28.2. 2013 m. balandžio 25 d. R. J. antstoliui pateiktas praneÅ¡imas, jog vykdydamas teismo sprendimÄ dėl priteistos sumos R. G. iÅ¡mokėjimo jis kreipėsi dėl paskolos į Nordea bankÄ (t.1., b.l.116), vėliau pateikta 2013 m. gegužės 14 d. Nordea banko pažyma Nr. OUT-9643, jog 2013 m. gegužės 13 d. bankas priėmė sprendimÄ iÅ¡duoti R.

J. 160 000 litų dydžio kreditÄ vienuolikos metų laikotarpiui sumokėti kompensacijÄ pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartį su sÄ lyga, kad turi bÅ«ti įkeistas žemės sklypas su gyvenamuoju namu, esantys (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l.117); 28.3. 2013 m. rugsėjo 30 d. R. G. pateiktas antstoliui praÅ¡ymas laikinai sustabdyti vykdomÄ jÄ bylÄ iki atskiro jos praneÅ¡imo (t. 1, b.l.120); 28.4. R. G. ir R. J. 2013 m. lapkričio 11 d. sudaryta ir antstoliui pateikta taikos sutartis, kurios esminiai susitarimai yra tai, kad R.

G. įsipareigojo per penkias dienas nuo taikos sutarties įsiteisėjimo atlikti visus reikiamus veiksmus, kad bÅ«tų panaikintas areÅ¡tas žemės sklypui ir namui (duomenys neskelbtini), atsiimti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ ir taip užbaigti vykdomÄ jÄ bylÄ , o R. J. įsipareigojo per tris mėnesius nuo areÅ¡to minėtam turtui panaikinimo sumokėti R. G. 163 789 litų skolÄ pervedant pinigus tiesiogiai R. G. į jos banko sÄ skaitÄ gavęs jo pasirinktoje kredito įstaigoje tikslinį kreditÄ skolai padengti įkaičiant minėtÄ turtÄ , pastarosios sutarties patvirtinimas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi (t.1., b.l.15-16, 121-122); 28.5.

Patvirtinimas, kad antstolis 2014 m. vasario 26 d. iÅ¡registravo iÅ¡ Turto areÅ¡to aktų registro žemės sklypo ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) areÅ¡tÄ (t.1., b.l.26-31); 28.6. Kredito unijos „Sostinės kreditas“ 2014 m. balandžio 7 d. pagal Kredito linijos sutartį Nr. P00378 suteiktas R. J. vadovaujamai UAB (duomenys neskelbtini) 500 000 litų kreditas apyvartinėms lėšoms vieneriems metams pervedant kredito lėšas į Kredito unijoje atidarytÄ kredito gavėjo sÄ skaitÄ ir jas iÅ¡mokant pagal kredito gavėjo pateiktas tiekėjų sÄ skaitas faktÅ«ras arba kitus kredito lėšų panaudojimÄ pagrindžiančius dokumentus.

Kredito gavėjo prievolių pagal sutartį įvykdymas užtikrintas R. J. įkeitus nuosavus žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini). TÄ pačiÄ dienÄ , tai yra 2014 m. balandžio 7 d. įregistruota minėto turto hipoteka (t. 3, b.l.50-57); 28.7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-47742-432/2013, kuria nuspręsta iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl neįvykdytų 2013 m. gruodžio 19 d. teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1, 2 ir 8 punkto sÄ lygų, įpareigojančių R.

J. nedelsiant sumokėti R. G. 47 436,57 eurų įsiskolinimÄ ir 5 792,40 eurų dydžio baudÄ (t.1, b.l.22-23). 2015 m. vasario 4 d. R. G. pateiktas aukščiau paminėtas vykdomasis raÅ¡tas antstolės D. P. kontorai vykdyti (t. 1., b.l.172); 28.8. Kredito unijos „Sostinės kreditas“ atsakymas į antstolės 2015 m. balandžio 21 d. paklausimÄ , kuri informavo, kad UAB (duomenys neskelbtini) suteiktas kreditas negrÄ Å¾intas, todėl nėra pagrindo panaikinti hipotekÄ Ä¯keistam turtui (t. 1, b.l.133); 28.9.

R. G. 2016 m. balandžio 22 d Vilniaus apylinkės prokuratÅ«rai pateiktas pareiÅ¡kimas su praÅ¡ymu pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų baudžiamojo kodekso 245 straipsnyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (t.1., b.l.13-14); 28.10. Turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui 2017 m. birželio 13 d. aktas, kuriame nurodyta, jog R. J. žemės sklypas ir gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) buvo perduotas Kredito unijai „Mano unija“ (t.5, b.l.1-3); 28.11. N. R. G. ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, kad 2009 metais jiedu su R.

J. nusprendė iÅ¡siskirti ir pasidalinti turtÄ , kartu su juo gyveno 22 metus, turi sÅ«nų. 2011 m. teismui padalinus jų turtÄ , ir jai gavus vykdomÄ jį raÅ¡tÄ 185 000 litų sumai, kreipėsi į antstolės M. kontorÄ . Vykdant iÅ¡eiÅ¡kojimÄ R. J. mama pervedė jai 20 000 litų. Vėliau buvo sudaryta taikos sutartis, kuria R. J. įsipareigojo per 3 mėnesius jai grÄ Å¾inti skolÄ paėmęs tikslinį kreditÄ ir įkeitęs savo namÄ ir žemę (duomenys neskelbtini). PastarÄ jÄ taikos sutartį, kurios iniciatoriai buvo R.

J. advokatai, sudarė tik dėl to, kad nebuvo kitų galimybių grÄ Å¾inti jai skolÄ . Nukentėjusioji žinojo apie R. J. turtinę padėtį, jog jis turi tik žemės sklypÄ ir namÄ (duomenys neskelbtini) gatvėje. Advokatai patvirtino, kad tai greitesnis bÅ«das atgauti pinigus, nei namo pardavimas iÅ¡ varžytinių, kuris ilgai užtruktų, todėl tikėjosi greičiau atgauti skolÄ . 2014 m. vasario mėnesį buvo panaikintas areÅ¡tas R. J. turtui, tačiau R. J. jai skolos negrÄ Å¾ino. Tuomet ji kreipėsi į teismÄ ir teismas skyrė kaltinamajam 20 000 Lt baudÄ .

VykdomÄ jį raÅ¡tÄ ji pateikė antstolės D. P. kontorai. 2015 metai paaiÅ¡kėjo, kad R. J. savo įmonės vardu buvo paėmęs 500 000 litų kreditÄ iÅ¡ Kredito unijos „Sostinės kreditas“, tačiau ne jai sugrÄ Å¾inti skolÄ , o bendrovės apyvartinėms lėšoms. Nurodė, kad 2015 metais atvykęs į antstolių kontorÄ R. J. vėl prašė panaikinti areÅ¡tÄ Å¾emei ir namui Iždo g.7, Vilniuje ir tuo pačiu pasižadėjo, kad 2015 m. rugsėjo mėnesį pradės mokėti po 10 000 eurų, tačiau iki Å¡iol pinigų nesumokėjo.

Prasidėjus ikiteisminiam tyrimui R. J. sumokėjo jai tik 300 eurų. Taigi iÅ¡ 163 000 litų ir 20 000 eurų sumų ji yra gavusi tik 300 eurų skolos. Ji ragino R. J. sumokėti skolÄ raÅ¡ydama SMS žinutes, tačiau atsakymo negavo. Tokio susitarimo, kad R. J. iÅ¡ banko paimtas lėšas investuos į verslÄ nebuvo. 2015 m. birželio 5 d. nesutikusi dar kartÄ panaikinti laikinųjų apsaugos priemonių ir nuimti areÅ¡tÄ ji kreipėsi į prokuratÅ«rÄ su pareiÅ¡kimu, kadangi R. J. nebepasitikėjo, namÄ (duomenys neskelbtini) jie pasistatė kartu (t.1., 35-36, t.4., b.l.121-126); 28.12.

Kredito unijos „Mano Unija“, buvusi „Sostinės kreditas“ darbuotoja J. R. ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, kad Kredito unija „Sostinės kreditas“ 2014 m. balandžio 7 d. R. J. vadovaujamai įmonei UAB (duomenys neskelbtini) iÅ¡davė 500 000 litų (144 800 eurų) kreditÄ apyvartinėms lėšoms. Kreditas buvo iÅ¡mokėtas pagal tikslinio panaudojimo dokumentus, patvirtintas kredito grÄ Å¾inimÄ užtikrinant nekilnojamojo turto, tai yra R. J. gyvenamojo namo Iždo gatvėje įkeitimu ir R.

J., kaip įmonės direktoriaus asmeniniu laidavimu. Ä®monė Å¡iuo atveju kaip pagrindinę veiklÄ nurodė prekybÄ geležinkelių pabėgiais. P. R. J. nurodė, kad jokių teisminių ginčų jo turimo nekilnojamo turto atžvilgiu nevyksta, tuo remiantis, taip pat nesant įkeičiamo turto areÅ¡tų jam buvo suteiktas kreditas. Kreditinės lėšos Å¡iuo atveju buvo pervestos tiesiogiai tiekėjams. Tai buvo juridiniai asmenys, taip pat ir esantys užsienyje. Liudytoja teigė nežinojusi, kad 2013 metais buvo teismo nutartis, pagal kuriÄ R.

J. įsipareigojo per 3 mėnesius gražinti skolÄ R. G. imant tikslinę paskolÄ . Patvirtino, kad Å¡iuo atveju buvo pateikti dokumentai, kurie atitiko verslo planÄ ir kredito paraiÅ¡kÄ , rizikos analitikas įvertino kliento UAB (duomenys neskelbtini) finansines galimybes grÄ Å¾inti kreditÄ . Kreditas buvo iÅ¡mokamos pagal nustatytÄ metodikÄ : iÅ¡ pradžių lėšos keliauja per kliento einamÄ jÄ sÄ skaitÄ , kuriÄ kredito unija naudoja kaip tranzitinę ir klientas pats tų lėšų negali panaudoti.

Lėšos pervedamos tam, kad vėliau bÅ«tų galima padaryti pavedimÄ pagal kliento praÅ¡ymÄ . Tokia sÄ lyga įraÅ¡yta visose sutartyse - 6 punkte. Vėlesniuose dokumentuose kredito unija pastebėjo, kad R. J. įkeistam turtui buvo pritaikytos laikinos apsaugos priemonės. R. J. dėl to buvo kviečiamas pokalbiui, nors, esant laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymui nereikėjo atnaujinti turto įkeitimÄ , nes turtas buvo įkeistas ir hipoteka galiojo (t.2. b.l.86; t.4, b.l.181-185); 28.13. Liudytoja I.

S. ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, kad ji nuo 2006 metų iki 2018 m. kovo 1 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere. Liudytoja nurodė, jog 2014 metais įmonė paėmė 500 000 litų kreditÄ iÅ¡ Kredito unijos. Pavedimai buvo daromi pačioje Kredito unijoje, R. J. jai atneÅ¡davo tik pavedimų kopijas. Pinigai buvo pervedami pagal sutartis, taip pat už transportÄ , už grÅ«dus. Ä® įmonės sÄ skaitÄ kredito pinigai nebuvo pervedami. UAB (duomenys neskelbtini) vertėsi pabėgių prekyba, juos pirkdama Ukrainoje ir parduodama Lietuvoje.

Kredito paėmimas buvo susiję su verslu Kazachstane. R. J. daug pinigų buvo įdėjęs į AfrikÄ , ten buvo kavos ir metalo verslas. Buvo prekiaujama ir degalais iÅ¡ Rumunijos ar Bulgarijos, tačiau nei vienas verslas nebuvo sėkmingas. Liudytoja parodė, kad bendrovė pajamų neturėjo nuo 2016 metų. UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2006 metų buvo klestinti, bet metams bėgant nebebuvo pajamų, R. J. vis kažko imdavosi, bet jam nesisekė. Finansinė padėtis ėmė blogėti 2015 - 2016 metais pradėjus verslÄ Afrikoje. 2014 metais paėmus paskolÄ bendrovės padėtis dar nebuvo tokia bloga kaip Å¡iuo metu.

IÅ¡skyrus negrÄ Å¾intÄ kreditÄ kitų didelių skolų įmonė neturi, taip pat neturi vykdomų sutarčių. Nuo 2016 metų R. J. yra neapmokamose atostogose ir negauna darbo užmokesčio. Nuo 2017 metų bendrovėje niekas nedirba, tačiau įmonė veikė (t.2., b.l.90-92; t.4., b.l.185-188); 28.14. Antstolės padėjėjas liudytojas D. Z. ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, kad 2013 metais įvykdė dvi vykdomÄ sias bylas dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ R. J. iÅ¡ieÅ¡kotojos R.

G. naudai. Vienoje byloje, kuri buvo pateikta vykdyti 2013 m. sausio 22 d., išieškotina suma buvo 183 000 litų. Kitoje byloje, kuri buvo pateikta vykdyti gegužės mėn., išieškotina suma buvo 22 000 litų. Pirmoje vykdomojoje byloje suėjus raginimo terminui 2013 m. kovo 4 d. buvo areštuotas skolininkui priklausantis turtas, tai yra žemės sklypas ir gyvenamasis namas esantys (duomenys neskelbtini). Skolininkas kredito įstaigose jokių lėšų neturėjo, todėl skolos išieškojimas buvo nukreiptas į jo darbo užmokestį UAB (duomenys neskelbtini), tačiau išskaitos nebuvo vykdomos. 2013 m. gegužės 3 d. iš skolininko buvo gautas pranešimas, kad jis tiesiogiai sumokėjo išieškotojai 22 000 litų ir, kad pinigai buvo pervesti iš R.

J. sÄ skaitos. 2013 m. gegužės 15 d. R. J. pateikė Nordea banko pažymÄ , kurioje buvo teigiama, kad įvykdžius tam tikras sÄ lygas R. J. bÅ«tų suteikta 160 000 litų dydžio paskola. R. J. žodiniu kreipimusi paprašė antstolės panaikinti areÅ¡tÄ sklypui ir gyvenamajam namui, kad galėtų įkeisti tÄ butÄ ir gauti paskolÄ , tačiau 2013 m. gegužės 22 d. patvarkymu areÅ¡tas nebuvo panaikintas. Skolininkui buvo paaiÅ¡kinta, kad antstolis savo nuožiÅ«ra negali panaikinti areÅ¡to ir, kad bÅ«tina gauti iÅ¡ieÅ¡kotojos praÅ¡ymÄ arba sumokėti visÄ skolos sumÄ , tai yra pervesti 196 000 litų į antstolio depozitinę sÄ skaitÄ . 2013 m. gegužės 3 d.

R. J. (R. J. motina) tiesiogiai pervedė 20 000 litų į R. G. sÄ skaitÄ . 2013 m. rugsėjo 30 d. buvo gautas R. G. praÅ¡ymas laikinai sustabdyti vykdomÄ sias bylas iki atskirojo jos praneÅ¡imo. 2013 m. gruodžio 2 d. buvo pateikta taikos sutartis tarp R. G. ir R. J., 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi teismas jÄ patvirtino. Nutarčiai įsiteisėjus 2014 m. vasario 19 d. patvarkymu vykdomoji byla buvo užbaigta ir visos laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos, buvo panaikinti sÄ skaitų ir turto areÅ¡tai, taip pat panaikintas patvarkymas dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko darbo užmokesčio ir t.t.

Antstoliai nekontroliuoja kaip yra vykdoma taikos sutartis, o tik taikos sutarčiai įsiteisėjus vykdomÄ jÄ bylÄ užbaigia. Å iuo atveju taikos sutartis, akivaizdu, iÅ¡ieÅ¡kotojai buvo labai rizikinga. Buvo kalbėta ir klausiama, kam ta taikos sutartis apskritai buvo reikalinga, nes byloje buvo uždėtas areÅ¡tas, turtas negalėjo dingti, buvo įmanomas iÅ¡lygų pritaikymas ir tai buvo nurodyta patvarkyme (t.1., b.l.110-111; t.4., b.l.188-191); 28.15. Antstolė liudytoja D. P. bylos ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, kad nuo 2015 vasario mėnesio vykdo vykdomÄ ja byla dėl 53 228 eurų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ R.

J. iÅ¡ieÅ¡kotojai R. G. Skolininkas nesumokėjo skolos per nustatytÄ raginimo terminÄ , todėl buvo pradėti priverstinio vykdymo veiksmai - buvo areÅ¡tuotos sÄ skaitos, nekilnojamas turtas, tai yra dalis žemės sklypo ir namo (duomenys neskelbtini) gatvėje, be to, iÅ¡ieÅ¡kojimas buvo nukreiptas į skolininko darbo užmokestį. Å iai dienai nėra iÅ¡ieÅ¡kota nė vieno euro, nes skolininkas nuolat yra nedraudiminiame laikotarpyje, o buvęs įkeistas nekilnojamas turtas jau yra parduotas. Skolininkas buvo vienÄ kartÄ atvykęs į kontorÄ ir pasirašė įsipareigojimÄ , kad mokės skolÄ dalimis, tačiau iki Å¡iol nieko nesumokėjo.

Vykdomojoje byloje 2015 metais buvo areÅ¡tuotos įmonės likusios akcijos, tačiau jos neįkainotos, nes iÅ¡ieÅ¡kotoja R. G. sustabdė akcijÄ Ä¯kainavimÄ . Å is veiksmas turi bÅ«ti apmokėtas, tačiau nei skolininkas nei iÅ¡ieÅ¡kotoja įkainavimo nesutinka apmokėti. 2015 metų UAB (duomenys neskelbtini) nevykdo veiklos, o R. J. yra neapmokamose atostogose (t.1., b.l.125-128; t.5., b.l.12-13). Dėl BK 182 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo 29. Sukčiavimo nusikalstama veika apibrėžiama keturiais alternatyviais požymiais:

1) savo ar kitų naudai įgijo svetimÄ turtÄ ;

2) savo ar kitų naudai įgijo svetimÄ turtinę teisę;

3) savo ar kitų naudai išvengė turtinės prievolės;

4) savo ar kitų naudai turtinę prievolę panaikino.

30. Apgaulė sukčiavime naudojama siekiant įgyti svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengti turtinės prievolės ar jÄ panaikinti. Jai bÅ«dingi požymiai: praeities ar dabarties faktų iÅ¡kreipimas, ateities įvykių klaidingas pateikimas siekiant suklaidinti nukentėjusįjį ar asmenį, kuriam patikėtas turto ar turtinės teisės valdymas, ir pateikta apgaulė turi lemti svetimo turto, turtinės teisės perleidimÄ , panaikinimÄ ar iÅ¡vengimÄ turtinės prievolės, o ne suklaidinimÄ dėl kitų aplinkybių.

Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra viena iÅ¡ apgaulės rÅ«Å¡ių, kuriai bÅ«dinga, kad tarp kaltininko ir nukentėjusiojo ar turto, turtinės teisės valdytojo yra giminystės, asmeniniai, tarnybiniai ar kitokie tarpusavio ryÅ¡iai, sudarantys pagrindÄ pasitikėjimui, kuriuo piktnaudžiaudamas kaltininkas įgyja svetimÄ turtÄ , turtinę teisę, iÅ¡vengia turtinės prievolės ar jÄ panaikina. YpatingÄ reikÅ¡mę veikos pripažinimui nusikalstama ir jos kvalifikavimui turi subjektyvieji požymiai – tyčios susiformavimo momentas, apibrėžtumas, padarytos žalos dydis, kaltininko veiksmai siekiant apsunkinti pažeistos teisės atkÅ«rimÄ civilinės teisės priemonėmis.

Nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje padaroma tik tiesiogine tyčia apgaule įgyjant svetimÄ turtÄ , turtinę teisę, iÅ¡vengiant turtinės prievolės ar jÄ panaikinant, paprastai dėl savanaudiÅ¡kų paskatų.

31. Kaip matyti iÅ¡ nuteistojo apklausos R. J. patvirtino faktÄ , kad turto dalybų byloje su R. G., pastarajai iÅ¡ jo buvo priteista 174 600 litų piniginė kompensacija. Pradėjus vykdyti teismo sprendimÄ jie sudarė taikos sutartį, pagal kuriÄ R. G. įsipareigojo panaikinti areÅ¡tÄ jo žemės sklypui ir gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), o jis įsipareigojo banke paimti kreditÄ Ä¯keičiant šį turtÄ ir iÅ¡ gauto kredito sumokėti skolÄ R. G.. Taikos sutartyje buvo numatyta bauda už sutarties nevykdymÄ â€“ 20 000 eurų, Å¡iÄ baudÄ R. G. sumokėjo jo mama (t.5, b.l.14-17).

32. Byloje nustatyta, kad nuteistasis R. J. nevykdė tarp jo ir Reginos G. V. miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi patvirtintos, taikos sutarties sÄ lygų. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų ankščiau paminėtos taikos sutarties sÄ lygas įvykdė tik nukentėjusioji R. G., jos sutikimu, antstolis panaikino areÅ¡tÄ R. J. žemės sklypui ir gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), tačiau nuteistasis savo įsipareigojimo, per 3 mėnesius paimti iÅ¡ banko kreditÄ , su tikslu grÄ Å¾inti R.

G. teismo priteistÄ skolÄ 163 789 litų/47 436 eurų, neįvykdė. Pagal byloje esančius duomenis nuteistasis į bankus dėl skolos grÄ Å¾inimo nukentėjusiajai net nesikreipė (t.1, b.l.41-52), o pasinaudojęs areÅ¡to jo nekilnojamajam turtui panaikinimo situacija, įkeitė šį turtÄ Kredito unijai „Sostinės kreditas“ ir savo valdomos UAB (duomenys neskelbtini) vardu, 2014 m. balandžio 7 d. gavo 500 000 litų kreditÄ , Å¡ios įmonės apyvartinėms lėšoms.

33. Nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu pateikta 2013 m. gegužės 14 d. Nordea banko pažyma Nr. OUT-9643, jog 2013 m. gegužės 13 d. bankas priėmė sprendimÄ iÅ¡duoti R. J. 160 000 litų dydžio kreditÄ vienuolikos metų laikotarpiui sumokėti kompensacijÄ pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartį su sÄ lyga, kad turi bÅ«ti įkeistas žemės sklypas su gyvenamuoju namu, esantys (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l.117), prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, niekaip nepatvirtina jo ketinimus grÄ Å¾inti nukentėjusiajai teismo priteistÄ skolÄ , kadangi pastaroji pažyma iÅ¡ banko yra gauta 2013 m. gegužės 14 d., tai yra dar iki 2013 m. lapkričio 11 d. taikos sutarties tarp Å¡alių sudarymo (t.1, b.l.117).

Be to, liudytojas antstolės padėjėjas D. Z. bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino, kad R. J. žodiniu kreipimusi paprašė antstolės panaikinti areÅ¡tÄ sklypui ir gyvenamajam namui, kad galėtų įkeisti tÄ turtÄ ir gauti paskolÄ , tačiau 2013 m. gegužės 22 d. patvarkymu areÅ¡tas nebuvo panaikintas. Skolininkui buvo paaiÅ¡kinta, kad antstolis savo nuožiÅ«ra negali panaikinti areÅ¡to ir, kad bÅ«tina gauti iÅ¡ieÅ¡kotojos praÅ¡ymÄ arba sumokėti visÄ skolos sumÄ , tai yra pervesti 196 000 litų į antstolio depozitinę sÄ skaitÄ .

Todėl pilnai sutiktina su apylinkės teismo padaryta iÅ¡vada, kad nuteistasis siekdamas savo savanaudiÅ¡kų tikslų ėmėsi apgaulingos taikos sutarties iniciatyvos, veikdamas per advokatus ir pasiÅ«lydamas R. G. neva vienintelį greitesnį pinigų jai iÅ¡mokėjimo bÅ«dÄ . Å ioje susidariusioje situacijoje R. J. buvo suinteresuotas asmuo sudaryti taikos sutartį, siekiant panaikinti jo nekilnojamam turtui uždėtÄ areÅ¡tÄ ir gauti savo vadovaujamai įmonei apyvartinių lėšų, todėl jis pasinaudodamas nukentėjusiosios pasitikėjimu ir įkalbėjęs R.

G. pasirašė taikos sutartį, iÅ¡ anksto žinodamas, kad neims skolos grÄ Å¾inimui paskolos, taip kaip pasižadėjo taikos sutartimi. Faktas, kad R. J. bankas iÅ¡davė ankščiau aptariamÄ pažymÄ dėl galimos paskolos suteikimo, nepatvirtina nuteistojo ketinimo paimti tikslinę paskolÄ skolai grÄ Å¾inti, kadangi ji taip ir nebuvo Å¡iame banke paimta.

34. Byloje neginčijamai nustatyta, kad paskola 500 000 litų sumai buvo apimta Kredito unijoje „Sostinės kreditas“ 2014 m. balandžio 7 d. UAB (duomenys neskelbtini) vardu, įmonės apyvartinėms lėšoms. Liudytoja Kredito unijos „Sostinės kreditas“ darbuotoja J. R. patvirtino, kad Å¡iuo konkrečiu atveju kreditinės lėšos buvo pervestos tiesiogiai tiekėjams, juridiniams asmenims, taip pat ir esantiems užsienyje. Kreditas buvo iÅ¡mokamas per kliento einamÄ jÄ sÄ skaitÄ , kuriÄ kredito unija naudoja kaip tranzitinę, tačiau klientas pats tų lėšų negalėjo panaudoti.

Tokia sÄ lyga įraÅ¡yta visose sutartyse - 6 punkte (t.4, b.l.181-185). Å is teismo nustatytas faktas paneigia nuteistojo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, kad jis paėmė kreditÄ Ä¯monės vardu apyvartinėms lėšoms, t. y. lėšomis skirtoms Å«kinei veiklai vykdyti ir metų bėgyje gavus pelno, ketino grÄ Å¾inti skolÄ nukentėjusiajai. Pažymėtina, kad R. J. buvo ilgÄ laikÄ sėkmingÄ verslÄ vykdantis bendrovės savininkas, todėl Å¡ie jo pateikti argumentai nėra įtikinami.

Laikytina, kad nuteistasis žinojo ir suprato, kad pinigų paimtų iÅ¡ Kredito unijos bendrovės apyvartinėms lėšoms jis negalės panaudoti nukentėjusiajai skolai grÄ Å¾inti, tuo labiau tai padaryti per tris mėnesius. SÄ lyga, kad kredito lėšos bus pervedamos tiesiogiai prekių tiekėjams yra aiÅ¡kiai nurodytos kredito sutarties 6 punkte (t.3, b.l.50-57). PasiraÅ¡ydamas Kredito linijos sutartį Nr. P00378 R. J. papildomai patvirtino faktÄ , kad prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį visos sutarties sÄ lygos su juo buvo aptartos individualiai ir jam paaiÅ¡kintos, yra aiÅ¡kios, suprantamos ir priimtinos ir, kad sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ jis neturi jokių kitų finansinių įsipareigojimų, teisminių ir kitų procesų iÅ¡skyrus tuos, kurie yra Å¡alims žinomi sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ .

Tai yra R. J. kreipdamasis dėl paskolos neinformavo Kredito unijos apie tai, kad turi finansinių įsipareigojimų R. G., kÄ parvirtina Kredito unijos „Mano unija“ 2017 m. balandžio 4 d. raÅ¡tas ikiteisminio tyrimo tyrėjui bei liudytojos J. R. parodymai. (t.3, b.l.49). Svarbu ir tai, kad byloje taip pat nėra duomenų, kad Lietuvoje veikiantys bankai nuteistajam atsisakė suteikti tikslinį kreditÄ skolai nukentėjusiajai R. G. grÄ Å¾inti, nuteistasis į bankus dėl Å¡ios paskolos jam suteikimo net nesikreipė.

35. IÅ¡ byloje esančių duomenų akivaizdu, kad R. J. atliko veiksmus, kurie apsunkino ar padarė negalimÄ jo prievolės pagal 2013 m. gruodžio 19 d. teismo patvirtintÄ taikos sutartį sumokėti R. G. 163 789 litų/47 436 eurų skolÄ . Patikrinus byloje esančius duomenis sutiktina su apylinkės teismo padaryta iÅ¡vada, kad savo veiksmais R. J. sukÅ«rė situacijÄ , dėl kurios apgaulingai sudaryta taikos sutartis ir vėliau tapo nebegalimas jo turtinės prievolės R. G. įvykdymas taip, kaip tai buvo numatyta 2013 m. lapkričio 11 d. sudarytoje taikos sutartyje.

Nekilnojamasis turtas, kuri buvo prievolės R. G. įvykdymo garantas, R. J. veikiant sÄ moningai ir tyčia, tapo visiÅ¡kai kitos juridinio asmens prievolės užtikrinimo priemone. Byloje nustatyta, kad R. J. žemės sklypas ir gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui 2017 m. birželio 13 d. aktu, buvo perduotas Kredito unijai „Mano unija“ (t.5, b.l.1-3). Å ios teismo nustatytos aplinkybės patvirtina nusikalstamÄ R. J. veiksmų pobÅ«dį, teismo vertinimu, tai yra sÄ moningai sukurta situacija, kai R.

G. nebeteko iki tol turėtos galimybės apginti savo pažeistÄ teisę civilinio proceso tvarka iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipus į R. J. nekilnojamÄ jį turtÄ . Byloje nėra duomenų apie kitÄ nuteistojo R. J. turimÄ turtÄ iÅ¡ kurio galėtų bÅ«ti padengta nukentėjusiajai skola. Byloje nėra duomenų apie UAB (duomenys neskelbtini) akcijų vertę, kurios Å¡iai dienai priklauso R. J., tačiau atsižvelgiant į tai, kad bendrovė nuo 2016 m. veiklos nevykdo ir yra negrÄ Å¾inusi Kredito unijai „Mano unija“ kredito, laikytina, kad jų vertė nėra reikÅ¡minga.

36. Nors nuteistasis savo skunde nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai kriminalizavo tarp jo ir nukentėjusiosios susiklosčiusius civilinius teisinius santykius, kad apylinkės teismas nenustatė, jog jis panaudojo apgaulę, norėdamas iÅ¡vengti turtinės prievolės, tačiau pažymėtina, kad nukentėjusiajai atlyginta tik nedidelė dalis jai teismo priteistos sumos, nukentėjusiajai R. G. liko neatlyginta 53 228,97 eurų vertės turtinė prievolė, tai didelė pinigų suma. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų iÅ¡ieÅ¡kojimas Å¡iuo metu yra akivaizdžiai apsunkintas arba iÅ¡ viso neįmanomas, byloje nėra duomenų, kad nuteistasis turėtų turto į kurį galima bÅ«tų nukreipti skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .

Nuteistasis iki Å¡iol nepadarė jokių veiksmų siekdamas iÅ¡ tiesų grÄ Å¾inti nukentėjusiajai priteistus pinigus, iÅ¡skyrus apygardos teismui papildomai pateiktÄ 2018 m. gruodžio 31 d. kvitÄ dėl 50 eurų atlikto pavedimo R. G., taigi civilinės teisės atribojimo nuo baudžiamosios klausimas Å¡iuo atveju nekelia abejonių.

37. Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad R. J. veiksmai atitinka tyčinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje sudėties požymius, nusikaltimas įrodytas, veika kvalifikuota teisingai.

38. Nuteistojo teigimu, apkaltinamajame nuosprendyje teismas jo veikÄ vertino laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 26 d. (prievolės pagal taikos sutartį įvykdymo pabaigos data) iki 2016 m. gegužės 5 d. (kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal R. G. pareiÅ¡kimÄ ), jam pareikÅ¡tas kaltinimas iÅ¡ esmės buvo grindžiamas ankstesnio laikotarpio įvykiais, nei apibrėžė pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, kad apylinkės teismo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje yra nurodytas nusikalstamos veikos padarymo laikas, todėl teismo nuosprendžio motyvuose nurodytas laikotarpis negali bÅ«ti laikomas keičiančiu apraÅ¡omojoje dalyje nurodytÄ nusikaltimo padarymo laikÄ . Taikos sutartis, kuri pagal byloje esančius duomenis sudaryta nuteistajam jau neturint tikslo jÄ vykdyti buvo sudaryta 2013 m. lapkričio 11 d. ir tai teismo apraÅ¡omojoje dalyje yra nurodyta.

39. Nors nuteistojo teigimu, apylinkės teismas visiÅ¡kai netyrė taikos sutarties sudarymo aplinkybių, neatsižvelgė į tai, kad taikos sutartis buvo sudaryta per atstovus abiejų Å¡alių sutarimu. Nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad sudarant taikos sutartį nukentėjusioji buvo apgaule įtraukta į jai rizikingÄ sandorį, kadangi taikos sutarties turinys buvo parengtas Å¡alių atstovų, atsižvelgiant į Å¡alių ketinimus. Atsakant į Å¡iuos nuteistojo argumentus konstatuotina, kad apylinkės teismas nustatė, įvertino ir atsižvelgė į visas aplinkybes dėl taikos sutarties sudarymo sÄ lygų.

Apylinkės teismas apklausė ir pagrįstai vadovavosi liudytojo antstolio padėjėjo D. Z. parodymais, kad Å¡iuo konkrečiu atveju taikos sutartis, akivaizdu, iÅ¡ieÅ¡kotojai buvo labai rizikinga. Nurodė, kad nukentėjusiosios buvo klausiama, kam ta taikos sutartis apskritai buvo reikalinga, kadangi byloje buvo uždėtas areÅ¡tas, turtas negalėjo dingti, buvo įmanomas iÅ¡lygų pritaikymas ir tai buvo nurodyta patvarkyme (t.4.,b.l.188-191). Tačiau kaip matyti iÅ¡ susidariusios situacijos nukentėjusioji antstolio rekomendacijų svarbos neįvertino, kas sudaro pagrindÄ laikyti, kad pastaroji buvo įtikinta, jog jai priteistus pinigus gali gauti žymiai greičiau nei laukiant iÅ¡ieÅ¡kojimo per antstolius.

Toks nukentėjusiosios elgesys vertintinas kaip nepakankamai rūpestingas, tačiau vis tik nepašalina nuteistojo atsakomybės dėl jo padarytos nusikalstamos veikos.

40. Apeliantas nurodo, kad nukentėjusioji, žinojo, jog asmeniÅ¡kai jam nėra suteiktas tikslinis kreditas, sutiko su sÄ lygomis, kad kreditas bus paimtas UAB (duomenys neskelbtini) vardu, tačiau pastaroji nuteistojo skunde nurodyta aplinkybė nuteistojo veiksmų kvalifikavimui jokios teisinės reikÅ¡mės neturi. Tai, kad nukentėjusioji žinojo apie kitÄ nuteistojo paimtÄ kreditÄ juridinio asmens vardu neatleidžia nuteistojo nuo turtinės prievolės įvykdymo nukentėjusiajai pagal jų tarpusavio taikos sutartį.

41. Nors apelianto teigimu, Å¡ioje byloje nėra konstatuota, kad jis iÅ¡vengė turtinės prievolės grÄ Å¾inti nukentėjusiajai pinigus pagal 2013 m. lapkričio 11 d. taikos sutartį, nurodo, kad Å¡i prievolė yra galiojanti ir Å¡iuo metu vykdoma antstolio. Tačiau Å¡iuo atveju svarbÅ«s tokie požymiai, kurie atriboja baudžiamÄ jÄ ir civilinę atsakomybę, tais atvejais kai kyla abejonių, ar kaltininko veika atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, ar turi bÅ«ti taikoma tik civilinė atsakomybė, atsižvelgiama į tai, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui sudaryti sandorį, ar jis sÄ moningai sudarė situacijÄ , kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų esmingai pasunkintas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-108-788/2018).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės 42. Apelianto teigimu, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė skolÄ nukentėjusiajai mokėti periodinėmis įmokomis reiÅ¡kia sutartinės prievolės modifikavimÄ , visiÅ¡kai peržengia teismo diskrecijos ribas, be to, 5000 eurų įmoka per mėnesį pažeidžia proporcingumÄ principÄ .

43. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas gali paskirti kitas baudžiamajame įstatyme nenumatytas pareigas, kurios teismo nuomone turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju, R. J. neteisėtais veiksmais iÅ¡vengė turtinės prievolės R. G. atžvilgiu, nevykdė jo paties pasiraÅ¡ytos taikos sutarties su Å¡ia nukentėjusiÄ ja, todėl pastaroji taip ir negavo jai teismo priteistų 53 228,97 eurų. Todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė nuteistajam Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę.

44. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

45. Kaip matyti iÅ¡ nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų duomenų, nuteistojo R. J. turtinė padėtis nėra sunki. Nuteistojo ilgai trunkantis neveikimas nukentėjusiosios atžvilgiu (taikos sutartis sudaryta dar 2013 m. lapkričio 11 d.), vengimas vykdyti savo paties pasiraÅ¡ytos taikos sutarties, įžūliai apgaunant nukentėjusiÄ jÄ , pasinaudojant jos pasitikėjimu, neatsiskaitant su nukentėjusiÄ ja, o gautus kredito sÄ skaita pinigus panaudojant tik savo verslo interesais, tokiu bÅ«du sprendžiant asmenines problemas, taip pat, atsižvelgiant į nuteistojo ir nukentėjusiojo valdomo turto apimtis, gana aukÅ¡tÄ jų pragyvenimo lygį laikyti, jog teismo įpareigojimas mokėti po 5 000 eurų kas mėnesį nukentėjusiajai nelaikytinas neproporcinga priemone.

Visai neskirti Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės nėra teisinio pagrindo, kadangi nukentėjusio asmens interesų taip pat turi bÅ«ti paisoma, be to, R. J. yra darbingo amžiaus, turintis sėkmingo verslo vykdymo patirtį, apeliaciniame skunde apygardos teismui ginčija apylinkės teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ , jog byloje nėra duomenų apie jo Å¡iuo metu valdomÄ turtÄ , jokių kitų turtinio pobÅ«džio pasekmių nagrinėjamoje byloje jam nekilo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

46. Apibendrinat išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 12 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundas atmestinas, o skundžiamas teismo nuosprendis pripažintinas teisėtu ir pagrįstu.

47. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : R. J. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Vitalija NorkÅ«naitė ArtÅ«ras Å umskas Nijolė Žimkienė