38de16ea-a2ba-4fbe-bbc4-e2af46854c1e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2416-473/2012Proceso Nr. 3-61-3-00588-2012-9Procesinio sprendimo kategorija 16.5; 61; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. birželio 21 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui K. E., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K. E. skundÄ atsakovui Vilniaus pataisos namams, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo, n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas 2012-02-28 kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovo priteisti jo darbo užmokesčio nepriemokÄ už 2006 m. sausio – 2008m. gruodžio mėnesius, iÅ¡ viso – 6919,06 Lt. Skunde (b. l. 1-3) nurodė ir teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad yra statutinis valstybės tarnautojas, dirba Vilniaus pataisos namuose. Laikotarpiu nuo 2006 m. sausio mėnesio iki 2008 m. gruodžio mėnesio dėl Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTÄ®) 23 straipsnio 2 dalies ir kitų VI skyriaus („Darbo užmokestis“) nuostatų taikymo už atliktas pareigas jam buvo sumokėtas ne visas priklausantis darbo užmokestis (iÅ¡mokėta tik priemokų ir priedų sumos dalis, nevirÅ¡ijusi 70 procentų pareiginės algos).

Mano, kad toks jam priklausiusių priedų ir priemokų sumos ribojimas 70 procentų pareiginės algos dydžiu yra nepagrįstas ir neteisėtas, pažeidžia teisę į teisingÄ apmokėjimÄ už atliktÄ darbÄ . Skundo reikalavimus grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002-04-23, 2007-06-07 redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A12-219/2004, teigia, kad sprendimas, priimtas taikant VTÄ® numatytus priemokų ir priedų ribojimus nesumokėti darbo užmokesčio dalies, nelaikomas „įvykdytu sprendimu“, nes jis turi teisę į savo pažeistų teisių gynimÄ teisme.

Apie savo teisės į teisingÄ apmokėjimÄ už atliktÄ darbÄ pažeidimÄ objektyviai sužinojo Konstitucinio Teismo 2009-12-11 paskelbimo dienÄ , t. y. 2009-12-11, todėl nuo Å¡ios dienos jam atsirado teisė dėl savo pažeistų teisių kreiptis į teismÄ . Laikotarpis, už kurį praÅ¡oma priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ , nevirÅ¡ija Darbo kodekso 298 straipsnyje numatyto 3 metų termino. Atsakovas Vilniaus pataisos namai su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, atsiliepime į skundÄ (b. l. 11-12) nurodė, kad įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo bÅ«ti taikomas tol, kol nėra konstatuojamas jo prieÅ¡taravimas Konstitucijai.

Nors Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripažino, kad VTÄ® VI skyriaus „Darbo užmokestis“ nuostatos, kurias, Å¡iuo atveju taikė atsakovas, apskaičiuodamas ir mokėdamas atlyginimÄ pareigÅ«nams, prieÅ¡taravo Konstitucijai, tačiau pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai įstatymas nėra laikomas neteisėtu nuo jo priėmimo momento. Mano, kad kol nebuvo nustatyta ir pripažinta, kad VTÄ® 23 straipsnio 2 dalies nuostata, jog pareigÅ«nams mokamos priemokos negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, minėtos nuostatos buvo teisėtos ir valstybės institucijos privalėjo vykdyti įstatymo reikalavimus mokėdamos priedus ir priemokas valstybės pareigÅ«nams.

Pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek pareigÅ«nams, tiek valstybės valdžios institucijoms. Teisėje galioja įstatymo teisėtumo prezumpcija, kuri reiÅ¡kia, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, yra laikomas teisėtu ir privalo bÅ«ti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieÅ¡taravimas Konstitucijai, todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovas, skaičiuodamas ir iÅ¡mokėdamas darbo užmokestį pareiÅ¡kėjui, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. PareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi 2012 m. vasario mėnesį ir praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2006 m. sausio mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn., todėl vadovaujantis Darbo kodekso 27 straipsnio nuostatomis atsakovas praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Teismui nusprendus tenkinti ar iÅ¡ dalies tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ , praÅ¡o sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams.Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos atsiliepimo į skundÄ nepateikė, jo atstovai teismo posėdyje nedalyvavo.Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTÄ®) 78 str. 3 dalyje numatyta, kad bylos Å¡alių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai praneÅ¡ta, nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.

Byla nagrinėjama atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovams nedalyvaujant. Apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Faktinės bylos aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas dirba Vilniaus pataisos namuose (b. l. 15-27). Dėl LR valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 dalies taikymo jam buvo sumokėtas ne visas priklausantis darbo užmokestis (išmokėta tik priedų ir priemokų sumos dalis, neviršijanti 70 proc. pareiginės algos).

Pagal 2006–2008 metų darbuotojo asmens sÄ skaitų kortelių duomenis, pareiÅ¡kėjui dėl taikyto 70 procentų ribojimo 2006 metais neiÅ¡mokėta 1475,32 Lt, 2007 m. – 3236,70 Lt ir 2008 m. – 2207,04 Lt, bendra neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio suma – 6919,06 Lt (b. l. 5-7).Vidaus tarnybos pareigÅ«nų darbo užmokestį reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – LR VTÄ®) VI skyriaus 23-26 straipsnių nuostatos, kurios, remiantis LR VTÄ® 4 str. 2 dalimi, yra be iÅ¡lygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.

LR VTĮ (2002-04-23 redakcija Nr. IX-856) 25 str. 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami šie priedai:

1) už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä (toliau – tarnybos stažas);

2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ ;

3) už laipsnį;

4) už diplomatinį rangÄ . Pagal VTĮ 25 str. 7 dalį (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija), Å¡io straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti priedai negali virÅ¡yti 55 procentų pareiginės algos. LR VTÄ® 23 str. 1 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija) buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos, o 2 dalimi buvo nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Pagal LR VTÄ® 26 str. 3 dalį (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija), vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams mokamų priemokų, inter alia už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ , bendras dydis (suma) negalėjo virÅ¡yti 60 procentų  pareiginės algos. 2008-12-09 buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Ä®statymo papildymo 26-1, 43-1 straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymo 6 straipsniu įstatymas (2007-06-07 įstatymo Nr. XI-53 redakcija ).

Å iuo įstatymu buvo pakeistas bei papildytas LR VTÄ® 23 straipsnis, kurio 2 dalis numatė, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Ä® Å¡iÄ sumÄ neįskaitomas Å¡io straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ bei Å¡io įstatymo 25 str. 1 d. 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003-04-29 įstatymu Nr. IX-1538, 38 str. 1 dalyje nustatyta, kad pareigÅ«nams mokamos Å¡ios priemokos:

1) už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu;

2) už darbÄ kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sÄ lygomis;

3) už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ . Papildomos užduotys pareigÅ«nui turi bÅ«ti suformuluotos raÅ¡tu. Statuto 38 str. 5 dalyje nustatyta, kad pareigÅ«nams mokamos priemokos negali virÅ¡yti 60 procentų pareiginės algos. Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002-04-23, 2007-06-07 redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002-04-23 redakcija;

Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007-06-07 redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad pagal KonstitucijÄ Ä¯statymų leidėjas, atsižvelgdamas į apmokėjimo už darbÄ ypatumus, turi diskrecijÄ nustatyti įvairias apmokėjimo valstybės tarnautojams už darbÄ sistemas, darbo užmokesčio sudedamÄ sias dalis, sudedamųjų dalių ar jų sumos apribojimus. Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 dalyje nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio apribojimas savaime neprieÅ¡taravo Konstitucijai. Tačiau pagal Vidaus tarnybos statuto 29 ir 30 straipsniuose nustatytÄ teisinį reguliavimÄ vidaus reikalų įstaigos vadovas galėjo pavesti vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams dirbti virÅ¡valandinį darbÄ , dirbti poilsio bei Å¡venčių dienomis, o Å¡ie privalėjo vykdyti įstaigos vadovo įsakymÄ ar nurodymÄ .

Vertindamas ginčytÄ Valstybės tarnybos įstatymo dalį kartu su minėtais Vidaus tarnybos statuto straipsniais, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad galėjo susidaryti tokios situacijos, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ turėjo bÅ«ti iÅ¡mokamos tokio dydžio priemokos, kurios kartu su jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir kitų priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ priedų ir priemokų sumos apmokėjimo ribÄ .

Byloje konstatuota, kad nei ginčytame Valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose Å¡io įstatymo skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nebuvo nuostatų, pagal kurias bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ ribÄ .

Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, atlikusiems tam tikrÄ darbÄ , už šį darbÄ negalėjo bÅ«ti apmokama. Toks Konstitucinio Teismo sprendimas reiÅ¡kia, jog paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo bÅ«ti aptarta, kokiais bÅ«dais turėjo bÅ«ti atlyginama už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas darbo užmokestis virÅ¡ijo nustatytÄ ribÄ .

Tai galėjo bÅ«ti papildomų laisvų (nedarbo) dienų suteikimas, kasmetinių apmokamų atostogų pailginimas ar kitoks kompensavimas. To nepadarius, laikytina, kad atsakovas iki Å¡iol už faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjos atliktÄ darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, iki Å¡iol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs ir to neneigia, neginčija skunde nurodomos reikalavimo sumos. Tokia situacija prieÅ¡tarauja Konstitucijai bei teisingumo principams.

Konstitucinis Teismas 2004-12-13 nutarime analizuodamas valstybės pareigÄ mokėti įstatymų nustatytÄ darbo užmokestį valstybės tarnautojams, yra nurodęs, kad asmeniui, kuris atliko pavestÄ darbÄ , pagal KonstitucijÄ atsiranda teisė reikalauti, kad jam bÅ«tų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis iÅ¡leistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis bÅ«tų sumokėtas nustatytu laiku. Å i asmens teisė yra ginama kaip nuosavybės teisė (Konstitucijos 23 straipsnis).

Å iame nutarime Konstitucinis teismas taip pat pažymėjo, kad pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek privatiems asmenims, tiek valstybės valdžios institucijoms. Kadangi iÅ¡imtinė teisė spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ , yra suteikta Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui, kai nėra atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymÄ ar kitÄ teisės aktÄ , motyvuodamos Å¡io akto nekonstitucingumu.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (1999-01-14 įstatymo red. Nr. VIII-1029) 13 straipsnį, vienodÄ administracinių teismų praktikÄ , aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT). LVAT 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 pasisakė, kad reikalavimas priteisti negautÄ darbo užmokestį nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesčio nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte.

Be to, minėtoje byloje LVAT nurodė, kad tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas.Išplėstinė LVAT teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A5-264/2003 pasisakė, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnį Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama tik į ateitį.

Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Iš to darytina išvada, kad teisės aktai, Konstitucinio Teismo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl šių aktų prieštaravimo Konstitucijai oficialaus paskelbimo, tačiau iki šio momento taikant teisės aktus priimtiems sprendimams šių aktų pripažinimas prieštaraujančiais Konstitucijai reikšmingas tiek, kiek šie sprendimai nėra įvykdyti - nesukėlę realių teisinių pasekmių.

Jau minėtoje 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 LVAT konstatavo, kad iki to momento, kada teisė pareikÅ¡ti skundÄ ar ieÅ¡kinį teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma įvykdytu sprendimu. Kadangi Valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja termino, per kurį turi bÅ«ti pareiÅ¡kiamas valstybės tarnautojo reikalavimas dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo, tokiais atvejais atsiranda teisinis pagrindas valstybės tarnautojų atžvilgiu taikyti senaties terminus, numatytus Darbo kodekse.

Darbo kodekso 27 str. 2 dalis nustato bendrÄ jį trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , jeigu Å¡is kodeksas ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieÅ¡kinio senaties terminų (LVAT sprendimas adm. b. Nr. A12-219/2004). IÅ¡plėstinė LVAT teisėjų kolegija 2010-06-07 nutartyje analogiÅ¡koje byloje dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio priteisimo (adm. byloje Nr. A662-1735/2010) pasisakė, jog aplinkybė, kad mokant darbo užmokestį, Valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarime nurodyta apimtimi nebuvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, neužkerta kelio pareiÅ¡kėjai reikalauti, kad už atliktÄ darbÄ jai bÅ«tų teisingai atlyginta, o teismui, nustačius Å¡ios teisės pažeidimÄ , ginti jÄ , įveikiant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nustatytus ir KonstitucijÄ pažeidžiančius teisinio reguliavimo trÅ«kumus ad hoc bei tokiu bÅ«du neleidžiant, kad bÅ«tų galutinai įvykdyti tie sprendimai, kurie Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme laikytini dar neįvykdytais.

Teismas Å¡ioje nutartyje taip pat konstatavo, kad tarp valstybės tarnautojo ir jo darbdavio nėra civilinio teisinio pobÅ«džio sutartinių teisinių santykių, todėl sutartinės civilinės atsakomybės santykiai tarp jų negalimi. Deliktinė civilinė atsakomybė Å¡iuo atveju taip pat neatsiranda, nes valstybės tarnautojÄ ir darbdavį sieja specifiniai tarnybos teisiniai santykiai, kurie pagal savo pobÅ«dį ir teisinę prigimtį yra dviÅ¡aliai. Pagal juos vidaus tarnybos pareigÅ«nas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių apraÅ¡yme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį (teisingai atlyginti už darbÄ ) ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas.

Vadovaujantis aukščiau iÅ¡dėstytu, iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija nusprendė, kad nagrinėjamu atveju yra kilęs akivaizdžiai tarnybinis ginčas, kuris spręstinas taikant tarnybos teisinius santykius, o ne žalos atlyginimÄ (civilinę atsakomybę) reglamentuojančias teisės normas, tarnybos teisinių santykių teisės aktuose egzistuojančias teisinio reguliavimo spragas įveikiant ad hoc. Teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad bÅ«tent darbdaviui tenka pareiga tinkamai atlyginti pareigÅ«nui už jo atliktÄ darbÄ inter alia darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, papildomų užduočių, virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ .

Todėl tinkamu atsakovu byloje laikytinas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, o ne Lietuvos valstybė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2011-11-14 nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011, patvirtino administracinės justicijos doktrinines nuostatas, suformuluotas paminėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-06-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010. Nurodė, kad bylose dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio priteisimo Darbo kodekso 27 str. 2 dalyje nustatytas bendrasis 3 metų senaties terminas skaičiuotinas nuo pareiÅ¡kėjo skundo padavimo teismui dienos.PareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi 2012-02-28, praÅ¡ydamas priteisti nesumokėtÄ darbo užmokestį už 2006 m. sausio – 2008 m. gruodžio mėnesius.

Atsižvelgiant į atsakovo reikalavimÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį ir Darbo kodekso 27 str. nuostatÄ , kad bendras ieÅ¡kinio senaties terminas Darbo kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, taip pat Civilinio kodekso I knygos VII skyriaus nuostatas dėl ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas praleido valstybės tarnautojų reikalavimams dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinÄ Darbo kodekso 27 str. 2 dalyje nustatytÄ trejų metų senaties terminÄ . Remiantis teismo nustatytomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, bei iÅ¡dėstytais motyvais, nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimo ir priteisti jam iÅ¡ Vilniaus pataisos namų 6919,06 Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, todėl jo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (LR ABTÄ® 57 str., 88 str. 1 p.).

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 127 str.,n u s p r e n d ė: PareiÅ¡kėjo K. E. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui. Teisėja                                                                             Violeta Balčytienė