2021-09-02 Nr. AB-17296-4-39-3-00175-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3887-520/2021

Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00175-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

vertėjaujant A. Z.,

dalyvaujant užsienietei D. I. I. I., jos atstovui advokatui Romui Jonuškai,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui E. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) pilietės D. I. I. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. liepos 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimą dėl (duomenys neskelbtini) pilietės D. I. I. I. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir pareiškėjas, Centras) su teikimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietę D. I. I. I. (toliau – ir Užsienietė) ir jos vaiką R. H. K. R., gimusį (duomenys neskelbtini), Centre iki 2021 m. spalio 20 d., bet ne ilgiau nei bus išnagrinėtas jos prieglobsčio prašymas ir priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje (toliau – ir Teikimas).

2. Teikime buvo nurodyta:

2.1. 2021 m. liepos 18 d. 20.45 val. Tarnybos Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos veikimo teritorijoje, kelyje Suvalkai–Marijampolė–Kaunas, išvykstant iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, buvo sustabdytas automobilis, kuriame važiavo du (duomenys neskelbtini) piliečiai, turintys leidimą laikinai gyventi Vokietijoje. Vėliau buvo sustabdytas dar vienas automobilis, vykstantis link Lenkijos Respublikos. Patikrinimo metu kroviniame automobilyje buvo pastebėta 16 asmenų grupė. Siekiant nustatyti užsieniečių teisinę padėtį buvo nustatyta, kad ši grupė yra prieglobsčio prašytojai, kurie buvo apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje, tačiau 2021 m. liepos 18 d. visi jie pasišalino ir negrįžo. Tarp 16 asmenų buvo ir (duomenys neskelbtini) piliete pristačiusi D. I. I. I.. Kartu su ja vyko jos vyras ir vaikas.

2.2. Užsienietei buvo nuolat (sulaikius pasienyje, atvykus į Pabėgėlių priėmimo centrą, atliekant pirminę prieglobsčio prašytojo apklausą, supažindinant su priimtais sprendimais) nurodoma jos teisinė padėtis bei paaiškinta, jog ji prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu neturi teisės išvykti iš Lietuvos Respublikos, tačiau ji pasišalino iš Pabėgėlių priėmimo centro ir vėliau su kitais savo tautiečiais bandė neteisėtai išvykti į Lenkijos Respubliką. Nors ji ir neišvyko iš Lietuvos, bet akivaizdu, kad ji sąmoningai bandė išvykti iš šalies (vyko su organizuota grupe).

2.3. Atsižvelgus į tai, kad Užsienietė yra prieglobsčio prašytoja, jos prašymas dar nėra išnagrinėtas, ji pasišalino iš Pabėgėlių priėmimo centro bei bandė neteisėtai išvykti į Lenkijos Respubliką, todėl darytina išvada, jog priimti galutinį sprendimą jos prieglobsčio byloje bus sudėtinga, jeigu Užsienietė nebus sulaikyta, nes ji gali vėl bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos.

II. 3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2021 m. liepos 20 d. sprendimu Centro Teikimą tenkino iš dalies – apgyvendino Užsienietę ir jos nepilnametį vaiką Tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2021 m. spalio 20 d., bet ne ilgiau kol bus išnagrinėtas jos prieglobsčio prašymas ir priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje.

4. Teismas, įvertinęs Užsienietės paaiškinimus, jog ji turėjo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir jį pateikė Lietuvos pareigūnams, Centro turimus duomenis, kad Užsienietė neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, sprendė, jog Užsienietės tapatybė nėra nustatyta. Teismas nustatė, jog Užsienietė buvo registruota Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje, tačiau savavališkai iš jo pasišalino ir buvo sulaikyta netoli Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos sienos, todėl darė išvadą, kad yra Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalyje numatyti kriterijai sulaikyti Užsienietę. Tačiau atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas pažymėjo, kad pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus.

5. Įvertinęs tai, kad Užsienietė yra prieglobsčio prašytoja ir jos prašymas nėra išnagrinėtas, taip pat tai, jog byloje nėra objektyvių duomenų, kad ji keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, ji į Lietuvą atvyko kartu su vyru ir nepilnamečiu vaiku, teismas sprendė, jog yra pagrindas užsienietei skirti alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte.

III. 6. Užsienietė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. liepos 20 d. sprendimą – apgyvendinti ją ir jos vaiką Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

7. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Teismo taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė iš esmės prilygsta sulaikymui, kadangi riboja Užsienietės ir jos vaiko judėjimo laisvę, tačiau teismas nevertino ir nepasisakė, kaip Užsienietės sulaikymas paveiks nepilnamečio vaiko interesus. Taip pat teismas neįvertino, kokiomis sąlygomis turės gyventi vaikas. Atsižvelgus į vaiko amžių, teismas turėjo taikyti švelnesnę priemonę.

7.2. Šiuo atveju turėtų būti taikoma Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta priemonė – apgyvendinimas Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, nes būtų užtikrintas Užsienietės buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet kartu ir sudarytos sąlygos jai ir vaikui išeiti apsipirkti bei pasivaikščioti. Užsienietė norėjo išvykti dėl vaiko, tačiau suprato savo klaidą ir dar kartą išvykti neketina.

8. Pareiškėjas Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. liepos 20 d. sprendimą.

9. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta:

9.1. Užsienietė sąmoningai pasišalino iš Pabėgėlių priėmimo centro ir tai padarė po to, kai Migracijos departamentas priėmė sprendimą nesuteikti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir išsiųsti ją į (duomenys neskelbtini). Pritaikius Užsienietės prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, yra didelė tikimybė, jog ji vėl paliks Centrą ir bandys vykti į kitas Europos Sąjungos šalis. Tokiu būdu nebus galimybės įvykdyti Migracijos departamento priimtus sprendimus.

9.2. Užsienietė į Lietuvos Respublikos teritorija su šeima (vyru ir mažamete dukra) atvyko neteisėtai, neturėdama su savimi asmens tapatybę bei pilietybę patvirtinančių dokumentų, pateikė prieglobsčio prašymą bei bandė pasišalinti iš Pabėgėlių priėmimo centro, tačiau buvo sulaikyta netoli Lenkijos Respublikos sienos. Teismas atsižvelgė į vaiko interesus, todėl Teikimą tenkino iš dalies, t. y. teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 10. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta apgyvendinti (duomenys neskelbtini) pilietę D. I. I. I. kurtu su jos nepilnamečiu vaiku R. H. K. R. Tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2021 m. spalio 20 d., bet ne ilgiau kol bus išnagrinėtas jos prieglobsčio prašymas ir priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje, pagrįstumas ir teisėtumas.

11. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punktu bei 116 ir 117 straipsniais, Teikimą tenkino iš dalies. Teismas pažymėjo, jog yra formalūs Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje numatyti kriterijai sulaikyti Užsienietę, tačiau ji yra prieglobsčio prašytoja, byloje nėra objektyvių duomenų, kad ji keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, ji į Lietuvą atvyko kartu su vyru ir nepilnamečiu vaiku, todėl yra pagrindas taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę.

12. Užsienietė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į vaiko amžių ir interesus, turėjo taikyti švelnesnę priemonę.

13. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo prieglobsčio prašytojams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kt. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad Užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko su nepilnamečiu vaiku, įvertinęs vaiko bei jo motinos interesus, taikė alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. nusprendė apgyvendinti Užsienietę kartu su jos vaiku Tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Įstatymo 115 str. 2 d. 5 p.).

15. Atsižvelgiant į apeliaciniame skunde akcentuojamas nepilnamečio vaiko teises, pažymėtina, kad vaiko teisės į sveikatą, sveiką fizinę ir socialinę aplinką, kurias įtvirtina Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (toliau – ir Konvencija), Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuota 1995 m. liepos 3 d., yra ypač svarbios. Konvencijos 27 straipsnio 1 dalis nurodo, kad valstybės dalyvės pripažįsta kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad nepilnamečiai vaikai – viena iš labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių, tarptautinė bendrija bei nacionaliniai teisės aktai vaikams nustato padidintos teisinės apsaugos reikalavimus (Konvencijos 3 str., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str.), o tai reiškia, kad, imantis bet kokių su vaiku susijusių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausi yra vaiko interesai.

16. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė alternatyvią sulaikymui priemonę, įtvirtintą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte, t. y. apgyvendino Užsienietę su vaiku Tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė nepažeidžia nepilnamečio vaiko teisių, todėl nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad Užsienietei parinkta alternatyvi sulaikymui priemonė nėra tinkama.

17. Nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kad turėjo būti sudarytos sąlygos Užsienietei ir jos vaikui išeiti apsipirkti bei pasivaikščioti, t. y. laisvai judėti ir už Tarnybos teritorijos ribų, nes byloje nustatyta, kad netaikant judėjimo laisvės apribojimų, yra didelė tikimybė, jog Užsienietė vėl paliks Centrą ir bandys vykti į kitas Europos Sąjungos šalis. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kad minėtas judėjimo ribojimas pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus. Tokių argumentų Užsienietė nenurodė ir teismo posėdyje.

18. Patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, išnagrinėjusi Užsienietės apeliacinio skundo argumentus ir įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl šis sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Užsienietės (duomenys neskelbtini) pilietės D. I. I. I. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. liepos 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Ramutė Ruškytė

Dalia Višinskienė