38d96285-e893-4e2a-a698-c9111b60bef2 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1547-553/2020 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00298-2020-9 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 13 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Komotos sistemos“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ uždarajai akcinei bendrovei IT HELPAS, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, A. P., n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo pagrįstumo.

2. PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl restruktÅ«rizavimo bylos UAB IT HELPAS (toliau – ir bendrovė) iÅ¡kėlimo. Nurodė, kad bendrovės įsiskolinimas 2020 m. gegužės 19 d. sudarė 9 296,59 Eur, kurio įvykdymo terminas yra suėjęs ir sudaro daugiau nei 10 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų (toliau – MMA) dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovė yra gyvybinga, vykdo Å«kinę-komercinę veiklÄ , kurios rezultatai leis vykdyti prievoles ateityje, pareiÅ¡kėjos teigimu, yra visos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANÄ®) 21 straipsnio 1 dalyje numatytos sÄ lygos bendrovės restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimui, taip pat yra galimybė, kad, iÅ¡kėlus restruktÅ«rizavimo bylÄ , bendrovė parengs ir pateiks teismui tvirtinti bendrovės dalyviams ir kreditoriams priimtinÄ restruktÅ«rizavimo planÄ .

Pareiškėja pažymėjo, kad bendrovė su kreditoriais susitarimo dėl pagalbos nesudarė. Pareiškėja neprašo skirti nemokumo administratoriaus, nes bendrovė yra nedidelė įmonė, kreditorių yra nedaug, todėl nebus sudėtinga bendrovės vadovui pačiam atlikti įstatyme nustatytas restruktūrizavimo administratoriaus funkcijas, be to, bus sutaupyta dalis bendrovės pajamų.

3. Atsakovė su pareiÅ¡kimu sutiko. Nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio mėnesį nutraukus patalpų nuomos sutartį su A. P. firma „Komota“ ir optimizavus bendrovės veiklos sÄ naudas (veiklÄ perkėlus į kitas patalpas, kurių nuoma ir mokesčiai už komunalinius patarnavimus apie 2,5 karto mažesni), per metus iÅ¡laidos patalpų nuomai sumažėjo apie 60 proc. arba 6 000 Eur be PVM. Å io optimizavimo rezultatai pasijautė jau 2019 m. antroje pusėje, kuriÄ bendrovė baigė pelningai.

Trečiojo ir ketvirtojo ketvirčių pelnas bÅ«tų buvęs didesnis, jei ne teisinės iÅ¡laidos bylinėjantis su A. P. firma „Komota“, siekusios apie 2 500 Eur. Dideli antrojo ketvirčio nuostoliai susidarė dėl dvigubos nuomos ir patalpų remonto iÅ¡laidų. 2020 m. toliau buvo optimizuojama bendrovės veikla, atsisakyta mažai pelningos ir daug sÄ naudų reikalaujančios kompiuterių serviso veiklos, siekiama iÅ¡vystyti apsaugos ir vaizdo stebėjimo sistemų diegimo ir priežiÅ«ros sritį.

Nuo 2020 m. vasario mėnesio iki 0,5 etato buvo sumažintas bendrovės administratorės darbo krÅ«vis, 2020 m. birželio – liepos mėnesiais buvo sukurtos naujos 1,5 etato technikų darbo vietos. Neigiamas 2020 m. pirmojo ketvirčio rezultatas didžiÄ ja dalimi buvo sÄ lygotas didelių teisinių iÅ¡laidų (apie 1 500 Eur). Bendrovė 2020 m. balandžio ir gegužės mėnesiais dirbo pelningai – preliminariais duomenimis gauta 5 716 Eur pelno. Per Å¡iuos metus sudaryta nemažai naujų ilgalaikių įrangos priežiÅ«ros sutarčių, nuolatiniai užsakymai gaunami iÅ¡ pagrindinės bendrovės akcininkės UAB „Komotos sistemos“, atnaujinami dėl karantino pavasarį neįgyvendinti ir pristabdyti projektai.

Å iuo metu bendrovė neturi pradelstų įsiskolinimų darbuotojams, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV). IÅ¡ visų kreditorių tik A. P. firma „Komota“ yra pradėjusi priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ bendrovės, yra areÅ¡tuotas bendrovės turtas ir sÄ skaitos kredito įstaigose, apsunkinta bendrovės veikla. Kitų kreditorių nuomone, tikslinga tęsti bendrovės veiklÄ , nes jai pavyko optimizuoti sÄ naudas, dirbama pelningai.

Bendrovės sÄ skaitose kredito įstaigose yra beveik 9 000 Eur, tai sudaro apie 36 proc. A. P. firmai „Komota“ priteistos sumos, debitoriai taip pat skolingi nemažas sumas.

4. Trečiasis asmuo A. P. atsiliepimu praÅ¡o pareiÅ¡kimo netenkinti, o nustačius, kad yra pagrindas restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimui, restruktÅ«rizavimo administratoriumi paskirti ne bendrovės vadovÄ , o neÅ¡aliÅ¡kÄ nemokumo administratorių. Trečiasis asmuo yra bendrovės akcininkas. PareiÅ¡kėjos ir bendrovės vadovas ir akcininkas, valdantis kontrolinį Å¡ių juridinių asmenų akcijų paketÄ , yra M. B.. IlgÄ laikÄ trys juridiniai asmenys (UAB „Komotos sistemos“, UAB IT HELPAS ir A.

P. firma „Komota“) bendradarbiavo, tačiau, kilus konfliktui tarp akcininkų, prasidėjo teisminiai ginčai. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu A. P. firmai „Komota“ iÅ¡ bendrovės priteista 23 264,38 Eur skola. Bendrovės įsiskolinimas pareiÅ¡kėjai, kurio pagrindu praÅ¡oma iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ bendrovei, susidarė laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 9 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. Skola tarp dviejų susijusių juridinių asmenų atsirado fiktyviai imituojant atitinkamus sandorius, nes bendrovė ir jos vadovas tikslingai tam ruošėsi, siekdami iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais, tikslingai privedė bendrovę prie nemokumo bÅ«senos.

M. B. siekia iÅ¡vengti kontrolės, kad nuslėptų galbÅ«t neteisėtus savo veiksmus, todėl, iÅ¡kėlus restruktÅ«rizavimo bylÄ ir nepaskyrus bendrovei nemokumo administratoriaus, bÅ«tų pažeisti bendrovės kreditorių interesai. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 5. Kauno apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi atsisakė bendrovei iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ .

6. Teismas nurodė, kad įmonės restruktÅ«rizavimo byla iÅ¡keliama, jeigu teismas nustato, kad egzistuoja visos restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo materialaus ir procesinio pobÅ«džio sÄ lygos ir nėra nė vieno pagrindo atsisakyti iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ . IÅ¡ pateikto bendrovės preliminaraus balanso už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d. matyti, kad atsakovės turtas sudaro 30 834 Eur, o per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 61 829 Eur.

Teismas sprendė, kad bendrovė yra nemoki, nes jos įsipareigojimai du kartus virÅ¡ija jos turto vertę, ji negali laiku vykdyti turtinių prievolių, t. y. bendrovė turi finansinių sunkumų (JANÄ® 2 straipsnio 5 dalis), todėl tenkinama JANÄ® 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto sÄ lyga. Teismas nustatė, kad bendrovė nėra likviduojama dėl bankroto, todėl tenkinama ir JANÄ® 21 straipsnio 1 dalies 3 punkto sÄ lyga. Nors bendrovė tęsia savo vykdomÄ Å«kinę komercinę veiklÄ , tačiau, teismo vertinimu, bendrovė neatitinka gyvybingumo kriterijaus (JANÄ® 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Ä®vertinęs bendrovės finansinės atskaitomybės duomenis, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad bendrovė turėjo finansinių sunkumų nuo jos įsteigimo dienos, ji beveik visÄ laikÄ dirba nuostolingai (iÅ¡skyrus 2017 metus, kai buvo gautas 416 Eur pelnas). Bendrovės finansiniai sunkumai yra nuolatinio pobÅ«džio, Juridinių asmenų registro duomenimis, jos įsipareigojimai kreditoriams nuolat didėja. Nors iÅ¡ pateiktų balansų matyti, kad didėja ir bendrovės turimas turtas, tačiau Å¡is didėjimas didžiÄ ja dalimi nulemtas augančių debitorinių skolų, o tai rodo, kad dalis bendrovės klientų vengia su ja atsiskaityti, bendrovė nepateikė teismui įrodymų, kad deda pastangas atgauti Å¡ias skolas.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, bendrovė laikotarpiu nuo 2016 metų iki dabar tik kartÄ , t. y. 2020 m. liepos 24 d., kreipėsi į teismÄ dėl skolos priteisimo iÅ¡ A. P. firmos „Komota“, todėl, teismo vertinimu, bendrovės argumentas, kad debitoriai jai skolingi nemažas sumas, neįrodo jos galimybių sėkmingai tęsti vykdomÄ veiklÄ , leisiančiÄ vykdyti prievoles ateityje.

7. Bendrovė nepateikė įrodymų apie jos sudarytas / vykdomas sutartis, projektus, nors buvo įpareigota tai padaryti, todėl teismas nurodė, kad negali laikyti pagrįstu bendrovės teiginio, jog per Å¡iuos metus buvo sudaryta nemažai naujų ilgalaikių įrangos priežiÅ«ros sutarčių, atnaujinami pavasarį neįgyvendinti ir pristabdyti projektai. Teismas sprendė, kad restruktÅ«rizavimo proceso metu bendrovė planuoja pelnÄ gauti iÅ¡ tos pačios veiklos, kuriÄ vykdant jos finansinė padėtis tapo itin sunki.

Bendrovės teiginiai, kad ji siekia vystyti apsaugos ir vaizdo stebėjimo sistemų diegimo ir priežiÅ«ros sritį, nepagrįsti raÅ¡ytiniais įrodymais, nepateikti duomenys apie bendrovės generuojamas / planuojamas generuoti ateityje pajamas, veiklos sÄ naudas, kiti skaičiavimai, leidžiantys spręsti apie vykdomos veiklos perspektyvumÄ . Bendrovė nenurodė, kad atliks esminius struktÅ«rinius pertvarkymus (atsakovė nurodė tik puse etato sumažinusi įmonės administratorės darbo krÅ«vį ir sukÅ«rė naujÄ 1,5 etato technikų darbo vietÄ ), nepateikė įrodymų, jog ėmėsi konkrečių priemonių, kad debitorinės skolos bÅ«tų atgautos ar pradėtos derybos, teisminiai procesai su debitoriais.

Teismo vertinimu, vien tai, kad sudaryta nauja negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, nėra pakankama priemonė veiklai atstatyti, stabilizuoti ir ateityje įvykdyti savo prievoles. Teismas nurodė, kad iÅ¡ bendrovės pateiktų duomenų nėra pagrindo spręsti, jog jos nurodomos priemonės sudarys pakankamas sÄ lygas atsiskaityti su visais kreditoriais ir atkurti normaliÄ veiklÄ . Teismo vertinimu, vien veiklos tęsimas, prielaidos ateityje uždirbti pelnÄ iÅ¡ Å¡ios veiklos, kuri beveik visÄ bendrovės gyvavimo laikÄ buvo nuostolinga, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti jos gyvybingumÄ .

Tokiu bÅ«du teismas sprendė, kad bendrovė nėra gyvybinga (JANÄ® 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl nėra teisinio pagrindo iÅ¡kelti bendrovei restruktÅ«rizavimo bylÄ (JANÄ® 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas) III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 8. PareiÅ¡kėja (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 8.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad bendrovė yra negyvybinga, neužtikrino rungtyniÅ¡kumo principo bylos procese ir pažeidė JANÄ® 22 straipsnio 2 dalies normÄ . 8.2.

Teismas nepagrįstai bendrovės gyvybingumo įrodinėjimo naÅ¡tÄ perkėlė bendrovei, kuriai nepateikus atitinkamų įrodymų, apeliantės pareiÅ¡kimo netenkino, taip pažeisdamas apeliantės teisinį interesÄ . Apeliantė teiginius dėl bendrovės gyvybingumo pagrindė turima informacija iÅ¡ nuolatinio bendradarbiavimo su bendrove – apeliantė aprÅ«pina bendrovę jos veiklai reikalingomis prekėmis. Bendrovė yra gyvybinga ir pajėgi perspektyvoje įveikti esančius finansinius sunkumus.

Nei JANÄ®, nei teismų praktikoje nėra nustatyta, kokios konkrečios faktinės aplinkybės, patvirtinančios bendrovės gyvybingumÄ , turi bÅ«ti nurodytos kreditoriaus pareiÅ¡kime teismui ir kokiomis įrodinėjimo priemonėmis tas aplinkybes reikėtų įrodyti. 8.3. Pagal naujai JANÄ® nustatytÄ reglamentavimÄ , nei kreditorius (pareiÅ¡kėjas), nei skolininkas (atsakovas) neturi pareigos pateikti teismui restruktÅ«rizavimo plano projekto. Todėl nemokumo procese, pradėtame pagal kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ dėl restruktÅ«rizavimo bylos skolininkui (atsakovui) iÅ¡kėlimo, negali bÅ«ti taikomi tokie patys įmonės gyvybingumo nustatymo kriterijai, kokie buvo ir yra taikomi, kai dėl restruktÅ«rizacijos kreipiasi pats finansinių sunkumų turintis juridinis asmuo. 8.4.

Kreipdamasis su pareiÅ¡kimu į teismÄ kreditorius siekia apginti savo interesÄ â€“ restruktÅ«rizuoti skolininkÄ , iÅ¡saugoti veikiančiÄ Ä¯monę, ypač kai ta įmonė užima svarbiÄ vietÄ kreditoriaus verslo plane. Tas kreditoriaus interesas yra teisėtas ir turi bÅ«ti apgintas, o jo apgynimas negali iÅ¡imtinai priklausyti tik nuo prieÅ¡ingos Å¡alies – atsakovo pozicijos proceso ar restruktÅ«rizavimo atžvilgiu. Nemokumo procese, kai su pareiÅ¡kimu dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo kreipiasi kreditorius, skolininko gyvybingumui konstatuoti turėtų pakakti to, kad įmonė faktiÅ¡kai veikia, nėra mokesčių įsiskolinimo, darbuotojams mokamas atlyginimas, yra gaunamos pajamos ir pats kreditorius pripažįsta įmonę esant gyvybingÄ . 8.5.

Teismas nepagrįstai konstatavo bendrovę esant negyvybingÄ bei nepagrįstai reikalavo informacijos, kuri paprastai yra teikiama restruktÅ«rizavimo plano projekte. Pagal JANÄ® nustatytÄ tvarkÄ , kai į teismÄ dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo kreipiasi kreditorius, nei viena iÅ¡ Å¡alių neturi pareigos pateikti teismui restruktÅ«rizavimo plano projekto ir teismas neturi teisinio pagrindo jo reikalauti. 8.6. Teismas turėjo iÅ¡kelti bendrovei restruktÅ«rizavimo bylÄ , įpareigoti bendrovę parengti restruktÅ«rizavimo plano projektÄ ir tik po to, kai kreditorių susirinkimas priimtų sprendimÄ dėl plane numatytų mokumo atkÅ«rimo priemonių, spręsti dėl bendrovės restruktÅ«rizavimo perspektyvos. 8.7.

Teismas pažeidė JANÄ® 22 straipsnio 2 dalį, nes nustačius, kad bendrovė yra nemoki ir negyvybinga, turėjo spręsti klausimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, informuoti Å¡alis apie ketinimÄ peržengti bylos nagrinėjimo ribas, sudaryti joms galimybę pasisakyti ir teikti įrodymus dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo sÄ lygų. Tokiu bÅ«du skundžiama nutartis turi bÅ«ti panaikinta, o pradėtas bendrovės nemokumo procesas tęsiamas iki bus iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo ar bankroto byla arba iÅ¡nyks visos nemokumo bylos iÅ¡kėlimo sÄ lygos.

9. Trečiasis asmuo A. P. atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 9.1. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pagrįsta teismo iÅ¡vada, kad bendrovė nėra gyvybinga įmonė JANÄ® prasme, todėl kelti jai restruktÅ«rizavimo bylÄ nėra teisinio pagrindo. Byloje pateikti įrodymai bei apeliantės ir bendrovės paaiÅ¡kinimai dėl galimybių ir priemonių bendrovei toliau vykdyti veiklÄ ir atsiskaityti su kreditoriais, yra deklaratyvaus pobÅ«džio, neleidžiantys objektyviai įvertinti tokių priemonių efektyvumo ir realumo. 9.2.

Apeliantės ir bendrovės vadovas yra tas pats asmuo – M. B., todėl jis, turėdamas teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi, turėjo visas galimybes pateikti visus apeliantės ir bendrovės pozicijÄ pagrindžiančius įrodymus. Bendrovės gyvybingumÄ pagrindžiantys įrodymai nebuvo pateikti, nes jų nėra, o buvo apsiribota tik deklaratyviais teiginiais apie atnaujintus projektus, naujas ilgalaikes sutartis ir pan. 9.3. Nepagrįsti apeliantės argumentai dėl JANÄ® 22 straipsnio 2 dalies pažeidimo, nes, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, kurios sudarytų pagrindÄ bendrovei iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo ar bankroto bylÄ , iÅ¡ apeliantės nėra atimta teisė pakartotinai kreiptis į teismÄ dėl nemokumo bylos bendrovei iÅ¡kėlimo.

10. Atsakovė UAB „IT HELPAS“ atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o iÅ¡kelti bendrovei restruktÅ«rizavimo bylÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 10.1. Bendrovė teismui pateikė duomenis apie savo vykdomÄ veiklÄ , esančius įsiskolinimus, piniginių lėšų pokyčius sÄ skaitose, esančiose kredito įstaigose, organizacines, technines ir kitas priemones, kurių imtasi siekiant optimizuoti bendrovės veiklÄ , gauti pelnÄ ir atsiskaityti su kreditoriais. Dalies Å¡ių duomenų teismas nevertino, o dalį jų interpretavo klaidingai. 10.2.

Viena iÅ¡ pagrindinių prastÄ finansinę įmonės bÅ«klę nulėmusių priežasčių buvo buvusio bendrovės direktoriaus sudaryta patalpų nuomos sutartis. 2019 metų vasarÄ pakeitus bendrovės nuomojamas patalpas, per metus iÅ¡laidos patalpų nuomai sumažėjo apie 60 proc. Teismo nevertino aplinkybės, kad 2019 m. didesnes nei įprasta administracines bendrovės iÅ¡laidas lėmė dalį laiko mokėta „dviguba“ nuoma už patalpas – senÄ sias, kuriose buvo vykdoma veikla, bei naujÄ sias, kurias iÅ¡sinuomojus, jose buvo atliekamas remontas, bei Å¡io remonto iÅ¡laidos, kurios mažai įmonei sudarė pakankamai didelę iÅ¡laidų dalį. 10.3.

Teismas nevertino aplinkybės, kad nemaÅ¾Ä dalį administracinių bendrovės iÅ¡laidų 2019 m. antrame pusmetyje ir 2020 m. pirmame ketvirtyje sudarė teisinės iÅ¡laidos bylinėjantis su vienu iÅ¡ kreditorių – A. P. firma „Komota“. Pasibaigus Å¡iam teisiniam procesui, analogiÅ¡kų administracinių iÅ¡laidų bendrovė neturės. Be to, bendrovė, net ir turėjusi nenumatytų trumpalaikių iÅ¡laidų, jau beveik metus laiko veikia pelningai (iÅ¡skyrus karantino laikotarpį). 10.4.

Teismas neteisingai vertino 2020 metų tarpinių finansinių ataskaitų pokyčius. 2020 m. gegužės 22 d. – 2020 m. liepos 31 d. laikotarpiu bendrovės turtas augo dėl piniginių lėšų didėjimo (6 315 Eur), o debitorinių skolų pokytis sudarė tik 5 255 Eur ir iÅ¡ esmės buvo nulemtas nesuėjusių po karantino atnaujintų ir įgyvendintų projektų apmokėjimo terminų. 10.5. Teismas nevertino pateiktų įrodymų apie numatytÄ pagalbÄ bendrovei – 2020 m. vasario 4 d. visuotiniame bendrovės akcininkų susirinkime priimto sprendimo didinti bendrovės įstatinį kapitalÄ 20 000 Eur, iÅ¡leidžiant naujų akcijų emisijÄ .

Ä®statinio kapitalo padidinimas leis ženkliai padidinti bendrovės turtÄ bei pagerinti finansinę padėtį. 10.6. Bendrovė yra veikianti įmonė ir nuolat gauna pajamas iÅ¡ savo veiklos. Tai patvirtina pateikti 2020 metais iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų faktÅ«rų sÄ vadai bei kredito įstaigose esančių sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai. Bendrovės pajamos per 2020 metus stabiliai augo, piniginės lėšos kredito įstaigose per 3 mėnesius sudarė beveik 8 000 Eur (Å¡iuo metu sÄ skaitose yra apie 14 500 Eur).

Nepaisant sÄ skaitų areÅ¡to apsunkintos bendrovės veiklos, ji neturi įsiskolinimų darbuotojams, VSDFV, VMI, kitiems kreditoriams. Bendrovės sudarytos sutartys teismui nepateiktos, nes tai konfidenciali informacija, kuria galėjo pasinaudoti trečiÄ ja bylos Å¡alimi esantis akcininkas A. P., valdantis su bendrove konkuruojančiÄ Ä¯monę „Komota“. 10.7. 2020 m. rugsėjo 14 d. visi įmonės kreditoriai (iÅ¡skyrus du, kuriems bendra skola sudaro 31 Eur), yra susiję asmenys: patronuojanti įmonė UAB „Komotos sistemos“, bendrovės vadovas ir netiesioginis (per patronuojančiÄ bendrovę) naudos gavėjas M.

B., bei A. P. firma „Komota“, valdoma A. P., kuris tiesiogiai ir netiesiogiai valdo 23,5 proc. bendrovės akcijų. IÅ¡ visų kreditorių tik A. P. firma „Komota“, bÅ«dama tiesiogine bendrovės konkurente, siekia priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ bendrovės. Kiti kreditoriai siekia suteikti finansinių sunkumų patiriančiai bendrovei pagalbÄ , leisdami atidėti skolos grÄ Å¾inimÄ ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui bei kitomis priemonėmis, iÅ¡saugoti darbo vietas ir yra suinteresuoti pelninga bendrovės veikla. 10.8.

Ä®monių nemokumo bylose pirmenybė turi bÅ«ti teikiama įmonės, darbo vietų ir veiklos iÅ¡saugojimui, kruopščiai įvertinant įmonės gyvybingumÄ ir perspektyvas. Nors mažų įmonių veiklÄ trumpame periode vertinti yra sunku, teismas neturėjo formaliai pažiÅ«rėti į pateiktus duomenis bei net ankstesnių metų bendrovės veiklos rezultatus vertinti pagal naujojo JANÄ® nuostatas. 10.9. Bendrovei keltina restruktÅ«rizavimo byla, nes ji gali sėkmingai tęsti veiklÄ , mokėti mokesčius bei įdarbinti darbuotojus, kas, įvertinant ekonominę situacijÄ , yra svarbu ir naudinga valstybei.

Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis numato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta iÅ¡kelti bendrovei restruktÅ«rizavimo bylÄ , teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo 13. JANÄ® nustato restruktÅ«rizavimo proceso sampratÄ , tikslus bei restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo sÄ lygas. Juridinio asmens restruktÅ«rizavimas yra visuma JANÄ® nustatytų procedÅ«rų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, iÅ¡saugoti jo gyvybingumÄ ir iÅ¡vengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbÄ finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (JANÄ® 2 straipsnio 10 dalis).

14. RestruktÅ«rizavimo byla keliama, jeigu tenkinamos visos Å¡ios sÄ lygos:

1) juridinis asmuo turi finansinių sunkumų;

2) juridinis asmuo yra gyvybingas;

3) juridinis asmuo nėra likviduojamas dėl bankroto (JANÄ® 21 straipsnio 1 dalis). Visos Å¡ios sÄ lygos restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimui turi egzistuoti ir bent vienos jų nesant, restruktÅ«rizavimo byla negali bÅ«ti keliama (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Juridinio asmens finansiniai sunkumai yra padėtis, kai juridinis asmuo yra nemokus arba yra reali tikimybė, kad taps nemokus per artimiausius tris mėnesius (JANÄ® 2 straipsnio 5 dalis); juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens bÅ«sena, kai juridinis asmuo vykdo Å«kinę komercinę veiklÄ , leisiančiÄ jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANÄ® 2 straipsnio 6 dalis); juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens bÅ«sena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai virÅ¡ija jo turto vertę (JANÄ® 2 straipsnio 7 dalis).

15. Pagal JANÄ® nuostatas juridinio asmens restruktÅ«rizavimo byla gali bÅ«ti keliama įmonei esant nemokiai, o pagrindinė restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo sÄ lyga, leidžianti atriboti įmonės restruktÅ«rizavimo ir bankroto procesus, yra įmonės gyvybingumas. Taigi juridinio asmens gyvybingumas yra tiek bÅ«tina restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo sÄ lyga, tiek vienas iÅ¡ restruktÅ«rizavimo proceso tikslų – įmonės gyvybingumo iÅ¡saugojimas.

16. Pirmosios instancijos teismas bendrovei atsisakė iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, konstatavęs, kad ji nėra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo bendrovę esant negyvybingÄ , nes: (1) nepagrįstai gyvybingumo įrodinėjimo naÅ¡tÄ perkėlė bendrovei; (2) restruktÅ«rizavimo procese, pradėtame pagal kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ , negali bÅ«ti taikomi tokie patys įmonės gyvybingumo nustatymo kriterijai, kokie taikomi, kai dėl restruktÅ«rizavimo kreipiasi pats finansinių sunkumų turintis juridinis asmuo, todėl skolininko gyvybingumui konstatuoti turi pakakti, kad bendrovė faktiÅ¡kai veikia, nėra mokesčių įsiskolinimo, darbuotojams mokamas atlyginimas, yra gaunamos pajamos ir pats kreditorius pripažįsta bendrovę esant gyvybingÄ ; (3) teismas nepagrįstai reikalavo informacijos, kuri paprastai yra teikiama restruktÅ«rizavimo plano projekte, nors nei apeliantė, nei bendrovė neturėjo pareigos pateikti teismui restruktÅ«rizavimo plano projekto.

Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais neturi pagrindo sutikti.

17. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, vertindamas įmonės gyvybingumo sÄ lygÄ , teismas turi vertinti reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių visumÄ : kokios priežastys lėmė įmonės nemokumo problemas, kokiÄ Å«kinę komercinę veiklÄ vykdo juridinis asmuo ir kokios yra Å¡ios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba įmonėje (darbuotojų skaičiaus kaita) ir pan. Jei įmonė Å«kinės komercinės veiklos nevykdo ar numatoma vykdyti Å«kinė komercinė veikla akivaizdžiai neleis juridiniams asmeniui ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejonių dėl įmonės gyvybingumo.

Taip pat vertinant gyvybingumÄ , reikia atsižvelgti ir į esminių įmonės prievolinių įsipareigojimų vykdymÄ . Juridinių asmenų restruktÅ«rizavimo procesas negali paneigti juridinio asmens prievolių privalomumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020).

18. Nagrinėjamu atveju bendrovės gyvybingumas yra grindžiamas tuo, kad ji vykdo Å«kinę – komercinę veiklÄ ; yra sudarytos naujos ir vykdomos esamos sutartys, projektai; neturi pradelstų įsiskolinimų VMI ir VSDFV; 2020 m. balandžio ir gegužės mėnesiais dirbo pelningai. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nors bendrovė ir tęsia savo vykdomÄ veiklÄ , tačiau į bylÄ nepateikti jos gyvybingumÄ pagrindžiantys įrodymai. Pagrindo prieÅ¡ingai iÅ¡vadai nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

19. Apeliantė netinkamai aiÅ¡kina JANÄ® nuostatas bylai reikÅ¡mingų aplinkybių įrodinėjimo pareigos aspektu, todėl nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad bendrovei nekilo pareiga įrodyti savo gyvybingumo. Nepagrįstai apeliantė teigia, kad restruktÅ«rizavimo procese, pradėtame pagal kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ , bendrovės gyvybingumui konstatuoti turi pakakti vien kreditoriaus valios ir jo pareiÅ¡kime nurodomų argumentų, t. y. tai, kad bendrovė faktiÅ¡kai veikia, nėra mokesčių įsiskolinimo, darbuotojams mokamas atlyginimas, yra gaunamos pajamos ir pats kreditorius pripažįsta bendrovę esant gyvybingÄ .

Visų pirma, teismas, priėmęs pareiÅ¡kimÄ dėl nemokumo bylos iÅ¡kėlimo, turi teisę įpareigoti juridinio asmens dalyvius, valdymo organų narius, buhalterį, kitus atsakingus darbuotojus, pateikti teismui papildomus dokumentus, reikalingus juridinio asmens nemokumo bylai nagrinėti (JANÄ® 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte). Tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi pareikalavo, kad bendrovė pateiktų jos gyvybingumÄ patvirtinančius įrodymus, be kita ko įrodymus apie sudarytas / vykdomas sutartis, projektus, už suteiktas paslaugas iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, generuojamas / planuojamas generuoti pajamas, veiklos sÄ naudas, bendrovės vykdomÄ veiklÄ ir jos perspektyvas.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas neprašė bendrovės pateikti restruktÅ«rizavimo plano projekto, o tik įrodymus, pagrindžiančius procesiniuose dokumentuose nurodomus argumentus. Antra, teismas, nagrinėdamas pareiÅ¡kimÄ dėl nemokumo bylos iÅ¡kėlimo, turi bÅ«ti aktyvus ir nustatyti visas pareiÅ¡kimo nagrinėjimui reikÅ¡mingas aplinkybes (JANĮ 3 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad pareiÅ¡kimo dėl nemokumo bylos iÅ¡kėlimo nagrinėjimo metu bendrovei (jos vadovui) tenka JANÄ® 20 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos, kurių tinkamas vykdymas reikÅ¡mingas įmonės nemokumo ir gyvybingumo vertinimui.

Trečia, teismas iÅ¡vadÄ dėl sÄ lygų restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimui egzistavimo (Å¡ios nutarties 16 punktas) sprendžia iÅ¡ Å¡alių į bylÄ pateiktų įrodymų visumos, pagal savo vidinį įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Tokiu bÅ«du nepagrįsti apeliantės argumentai dėl rungtyniÅ¡kumo principo pažeidimo.

20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad vien veiklos, kuri beveik visÄ bendrovės gyvavimo laikÄ buvo nuostolinga, tęsimas, nėra pakankamas pagrindas bendrovės gyvybingumui konstatuoti. Bendrovės į bylÄ pateikti dokumentai – negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, PVM sÄ skaitos faktÅ«ros pagal nuomos sutartis, sÄ skaitos už teisines paslaugas, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, darbo užmokesčio žiniaraščiai, iÅ¡raÅ¡omų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų registro duomenys, duomenys apie įsiskolinimo VMI ir VSDFV nebuvimÄ , banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai, nėra pakankami juridinio asmens gyvybingumo konstatavimui (CPK 185 straipsnis).

Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, bendrovė nepateikė įrodymų apie sudarytas ir vykdytinas sutartis, projektus, apie generuojamas bei ateityje planuojamas generuoti realias pajamas, veiklos sÄ naudas, bei kitų duomenų, kurie pagrįstų bendrovės vykdomos veiklos perspektyvumÄ . Taigi nesant į bylÄ pateiktų pirmiau nurodytų įrodymų, nėra galimybės spręsti apie realias bendrovės vykdomos veiklos apimtis bei jos perspektyvas.

21. Nėra pagrindo atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ bendrovės nurodomų argumentų dėl bendrovės iÅ¡laidų, pakeitus negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, sumažėjimo, bei buvusių bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurių bendrovė nebeturės, pripažinti pakankamomis priemonėmis bendrovės turimiems finansiniams sunkumams įveikti. Nei apeliantė, nei bendrovė iÅ¡ esmės nekvestionavo pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl bendrovės finansinių sunkumų nuolatinio pobÅ«džio, t. y. kad bendrovė finansinių sunkumų turi nuo jos įsteigimo dienos (2015 m. gruodžio 2 d.). Tokiu bÅ«du bendrovė turi imtis papildomų priemonių esamai finansiniai padėčiai pagerinti, nes vien tos pačios Å«kinės – komercinės veiklos tęsimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neleis bendrovei ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus.

22. Apeliantė ir bendrovė, teigdamos, kad bendrovė yra gyvybinga, duomenų apie vykdomÄ Å«kinę komercinę veiklÄ , leidžiančiÄ Ä¯vykdyti prievoles kreditoriams ateityje, nepateikė, kaip ir nepateikė duomenų apie numatomas (planuojamas) gauti pajamas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad argumentai apie veiklos tęstinumÄ turi bÅ«ti ne deklaratyvÅ«s, o realÅ«s, pateikiant teismui atitinkamas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Tai, kad pastaruosius keletÄ mėnesių bendrovės veikla buvo pelninga, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepakanka iÅ¡vadai dėl bendrovės veiklos ilgesnėje perspektyvoje gerėjimo bei galimybių vykdyti prievoles kreditoriams.

Bendrovės argumentai, kad jos finansinė padėtis pagerės padidinus įstatinį kapitalÄ , vertintini nepagrįstais, nes kaip matyti bendrovės akcininkai sprendimÄ didinti įstatinį kapitalÄ priėmė 2020 m. vasario 4 d. susirinkime, tačiau nei pirmosios instancijos teismui ginčo nagrinėjimo metu, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikti įrodymai apie minėto sprendimo realų įgyvendinimÄ .

23. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau iÅ¡dėstytus argumentus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad bendrovė yra gyvybinga. Tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė iÅ¡kelti bendrovei restruktÅ«rizavimo bylÄ JANÄ® 22 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nes bendrovė neatitinka vienos iÅ¡ JANÄ® 21 straipsnio 1 dalyje nurodytos sÄ lygos – gyvybingumo. Dėl bankroto bylos kėlimo 24. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė JANÄ® 22 straipsnio 2 dalį, nes nustačius, kad bendrovė yra nemoki ir negyvybinga, atsirado pagrindas teismui spręsti klausimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Su Å¡iais argumentais apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės sutinka.

25. JANÄ® 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priima nutartį atsisakyti iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ ir iÅ¡kelti bankroto bylÄ , jeigu padaro pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent viena iÅ¡ Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Tokiu bÅ«du įstatymų leidėjas nustatė, kad teismas, nagrinėdamas pareiÅ¡kimÄ dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo ir nustatęs, kad įmonė yra nemoki bei esant bent vienai JANÄ® 22 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių, turi iÅ¡kelti bankroto bylÄ nesant atskiro praÅ¡ymo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020).

26. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodytus duomenis, sprendė, kad bendrovė yra nemoki, nes jos įsipareigojimai du kartus virÅ¡ija jos turimo turto vertę ir ji negali laiku vykdyti turtinių įsipareigojimų. TokiÄ iÅ¡vadÄ pirmosios instancijos teismas padarė, įvertinęs bendrovės pateiktÄ preliminarų balansÄ už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d. Minėto balanso duomenimis, bendrovės turtÄ sudaro 30 834 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 61 829 Eur.

27. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtini du elementai: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių;

2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai:

1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymÄ ir stabilizuoti padėtį;

2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Taigi kiekvienu atveju klausimas dėl įmonės nemokumo turi būti sprendžiamas ne formaliai, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes.

28. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, konstatavęs bendrovės nemokumÄ ir atsisakęs iÅ¡kelti bendrovei restruktÅ«rizavimo bylÄ , turėjo nagrinėti klausimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (JANĮ 22 straipsnio 2 dalis) (Å¡ios nutarties 25 punktas). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien finansinės apskaitos duomenys nepakankami minėto klausimo teisingam iÅ¡nagrinėjimui. Nors apie įmonės (ne)mokumÄ pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti jos mokumo bÅ«klę. Reali bendrovės turtinė padėtis nustatytina ir pagal kitus įrodymus, pagrindžiančius pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realiÄ , o ne įraÅ¡ytÄ balanse, bendrovės turimo turto vertę, t. y. į balansÄ Ä¯raÅ¡ytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi bÅ«ti nustatyta tikroji jo vertė.

29. Vadovaujantis JANÄ® 22 straipsnio 2 dalimi bei atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas negali priimti nutarties iÅ¡kelti nemokumo bylÄ (JANÄ® 25 straipsnio 3 dalis), klausimas dėl bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Dėl bylos procesinės baigties 30. Apibendrindamas iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiÅ¡kio ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimÄ , todėl Å¡i skundžiamos nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o klausimas dėl bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Sprendžiant klausimÄ dėl bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo atsižvelgtina į Å¡ios nutarties 27 ir 28 punktuose nurodytus aspektus. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį iÅ¡ esmės palikti nepakeistÄ . KlausimÄ dėl bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei IT HELPAS iÅ¡kėlimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėja Aldona Tilindienė