38d70deb-2c45-4802-af5a-27fcb08cd0eb · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr

                                                       Â

Civilinė byla Nr. 2-838/2011     Â

                                         Â

Procesinio sprendimo kategorija 10.4.;(S)Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â

                                                                                                                                                                                                                                                                               Civilinė

byla Nr.2-269/2011

                                      Â

                      Â

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Kazio Kailiūno,  teismo posėdyje apeliacine

raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės

„Swedbank lizingas“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m spalio 12 d. nutarties, kuria atmestas praÅ¡ymas užtikrinti nuostolius dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, civilinėje byloje, pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Modus“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“ dėl susitarimo ir vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, bei nuosavybės teisių pripažinimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,

Â

n u s t a t ė :

                       I. Ginčo esmė

IeÅ¡kovas UAB „Modus“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui “Swedbank lizingas”, UAB praÅ¡ydamas pripažinti 2009 m. gegužės 28 d. susitarimÄ dėl lizingo sutarčių vykdymo ir pagrindų nutraukti lizingo sutartis papildymo, negaliojančiu; pripažinti vienaÅ¡aliÅ¡kÄ sutarčių Nr. LT013923; LT015056; LT015057; LT015059; LT015325; LT015570; LT015571; LT016431; LT016432; LT019695; LT019696; LT019697; LT020917; LT020918; LT020919; LT020920; LT020921; LT022314; LT023901; LT023989; LT024396;

LT025208; LT025209; LT025210; LT025211; LT025253; LT025254; LT025523; LT026360; LT026361; LT026362; LT026614; LT026615; LT026616; LT026617; LT026618; LT028255; LT028256; LT028482; LT028687; LT028856; LT028857; LT028858; LT028928; LT028929 LT029048; LT029363; LT029364; LT029365; LT029366; LT030479; LT030480; LT031265; LT031427; LT031428; LT032806; LT032807; LT032848; LT033227; LT035561; LT035562; LT035980; LT036809; LT036810; LT036812; LT039278; LT039302; LT040760; LT045315; LT053471; LT053802; LT058767; LT058768; LT058769; LT058770; LT058771; LT059232;

LT059233; LT059234; LT060348; LT060349; LT060350; LT060351; LT060352; LT060353; LT060354; LT060355; LT060356; LT060357; LT060358; LT060359; LT060930; LT060931; LT061118; LT062469; LT062729; LT063287; LT064543; LT064544; LT064545; LT064546; LT064572; LT064573; LT064574; LT064575; LT065540; LT066655; LT066656; LT067604; LT067606; LT067974; LT067975; LT067976; LT067977; LT068031; LT068032; LT068998; LT068999; LT069000; LT069001; LT069002; LT069003; LT075824; LT075825; LT078924; LT081833; LT082986 nutraukimÄ negaliojančiu; pripažinti ieÅ¡kovui nuosavybės teisę į transporto priemones, iÅ¡mokėtas pagal lizingo sutartis Nr. LT015056;

LT015057, LT013923; LT015059; LT015325; LT015571; LT015570; LT026614; LT028482; LT023901; LT019696; LT015971; LT016432; LT016431, ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinio užtikrinimui prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones - uždrausti atsakovui taikyti ir atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su sutartyse Nr. LT013923; LT015056; LT015057; LT015059; LT015325; LT015570; LT015571; LT016431; LT016432; LT019695; LT019696; LT019697; LT020917; LT020918; LT020919; LT020920; LT020921; LT022314; LT023901; LT023989; LT024396;

LT025208; LT025209; LT025210; LT025211; LT025253; LT025254; LT025523; LT026360; LT026361; LT026362; LT026614; LT026615; LT026616; LT026617; LT026618; LT028255; LT028256; LT028482; LT028687; LT028856; LT028857; LT028858; LT028928; LT028929 LT029048; LT029363; LT029364; LT029365; LT029366; LT030479; LT030480; LT031265; LT031427; LT031428; LT032806; LT032807; LT032848; LT033227; LT035561; LT035562; LT035980; LT036809; LT036810; LT036812; LT039278; LT039302; LT040760; LT045315; LT053471; LT053802; LT058767; LT058768; LT058769; LT058770; LT058771; LT059232;

LT059233; LT059234; LT060348; LT060349; LT060350; LT060351; LT060352; LT060353; LT060354; LT060355; LT060356; LT060357; LT060358; LT060359; LT060930; LT060931; LT061118; LT062469; LT062729; LT063287; LT064543; LT064544; LT064545; LT064546; LT064572; LT064573; LT064574; LT064575; LT065540; LT066655; LT066656; LT067604; LT067606; LT067974; LT067975; LT067976; LT067977; LT068031; LT068032; LT068998; LT068999; LT069000; LT069001; LT069002; LT069003; LT075824; LT075825; LT078924; LT081833; LT082986 numatytų lizinguojamų daiktų valdymo perėmimu.

LaikinÄ sias apsaugos priemones prašė taikyti atsakovui nepraneÅ¡us.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 15 d. nutartimi praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tenkino (b.l.10-11). Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. lanadžio 29 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 15 d. nutartį paliko nepakeistÄ (b.l.91-94).

Atsakovas teismui pateikė praÅ¡ymÄ - įpareigoti ieÅ¡kovÄ per 10 dienų į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sÄ skaitÄ sumokėti 3 803 491,89 Lt, galimų „Swedbank lizingas“, UAB nuostolių, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimui, o UAB „Modus“ neįvykdžius Å¡io teismo įpareigojimo, panaikinti taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. Atsakovas nurodė, kad kiekvienÄ mėnesį atsakovo nuostoliai didėja apie 298 325 Lt, bÅ«tent tokia buvo visų lizingo sutarčių pagrindu mokėtina mėnesinė įmoka ir tokios sumos kiekvienÄ mėnesį atsakovas negauna. Pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones iÅ¡ atsakovo buvo atimta galimybė atsiimti nuosavÄ turtÄ ir jį pelningai panaudoti. Nutraukus lizingo sutartis, ieÅ¡kovas nebemoka jokių Å¡iose sutartyse nustatytų įmokų.

 Â

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 12 d. nutartimi ataskovo praÅ¡ymÄ dėl nuostolių atlyginimo, atmetė. Teismas nurodė, kad sutartys, kuriomis atsakovas remiasi nustatinėdamas nuostolius, yra atsakovo iniciatyva nutrauktos, todėl nėra pagrindo remtis atsakovo pateiktais paskaičiavimais. Atsakovas nepateikia jokių duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadas, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prarado galimybę sudaryti sutartį su klientais, taip pat nėra įrodymų, kad atsakovas jas ketino sudaryti. Atsakovas praÅ¡o nuostolių atlyginimo užtikrinimui 3 803 491,89 Lt sumai, tačiau jokių skaičiavimų, kokie realÅ«s nuostoliai gali atsirasti, nepateikia.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas atskiruoju skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 12 d. nutartį panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – praÅ¡ymÄ dėl nuostolių užtikrinimo tenkinti. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. Teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį neatsižvelgė, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas patirs neigiamas pasekmes - negalės naudoti nuosavo turto, gauti iÅ¡ jo pajamų ir negalės gauti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Modus“ užmokesčio, už naudojimÄ si atsakovui priklausančiu turtu.

2. Užtikrinant galimų atsakovo nuostolių atlyginimÄ , pakanka teismui pateikti įrodymus, kad nuostoliai gali atsirasti ateityje, tačiau nebÅ«tina pagrįsti nuostolių konkretaus dydžio. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo dydį teismas turi nustatyti atsižvelgdamas į galimų nuostolių dydžio prognozę, t. y. turi įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių rūšį jų taikymo mastÄ , poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos pobÅ«dį ir mastÄ , laikinųjų apsaugos priemonių pasekmes ribojant Å¡iÄ veiklÄ , galimų nuostolių susidarymo mechanizmÄ , konkrečių bÅ«simų nuostolių dydį ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Pagal Lietuvos apeliacio teismo suformuotÄ praktikÄ , daikto savininko potencialiais nuostoliais turi bÅ«ti laikomos ne tik negautos pajamos iÅ¡ Å¡io turto nuomos, bet ir mažėjanti turto vertė. Tai aktualu tuomet, kai nuomojamas daiktas dėl naudojimosi juo gali bÅ«ti sugadintas ar sunaikintas. Nagrinėjamu atveju ginčo turtas ieÅ¡kovui paliktas valdyti ir naudotis, ir yra naudojamas ieÅ¡kovo verslo tikslais ieÅ¡kovo veikloje. Kadangi turtas yra ne tik intensyviai dėvimas, bet gali bÅ«ti sunaikintas ar sugadintas, todėl potencialiais nuostoliais pripažintina turto vertė. Â

3. Atsakovas dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 15 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių negali atsiimti ir naudoti ginčo turto savo veikloje, todėl teismui negali būti pateikti duomenys, kad atsakovas ketino sudaryti šio turto nuomos ar kitas sutartis, o nesudarius patyrė nuostolius.

4. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad atsakovas neįrodė galimų nuostolių dydžio. Detalus nuostolių paskaičiavimas buvo pateiktas kartu su prašymu dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Jame nurodyta, kokio dydžio pajamų atsakovas negautų per 1 metų laikotarpį. Atsižvelgiant į bylų nagrinėjimo terminus, šios bylos nagrinėjimas gali užtrukti apie 2 metus, įskaitant apeliacinę bei kasacinę instancijas, todėl negautų pajamų suma yra nurodyta net mažesnė, nei galimi atsakovo nuostoliai.

5. Apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad negalima remtis lizingo sutartyse nustatytais mokėjimo dydžiais, nes Å¡ios sutartys yra vienaÅ¡aliÅ¡kai nutrauktos atsakovo iniciatyva. Lizingo sutartyse nurodytomis sumomis, apskaičiuojant atsakovo patiriamus nuostolius, turi bÅ«ti remiamasi ne dėl to, kad jos yra galiojančios ar ieÅ¡kovas turi mokėti jose nurodyto dydžio įmokas, o todėl, kad jos neginčijamai įrodo, kokio dydžio pajamas atsakovas gali gauti naudodamas turtÄ . Pažymi, kad teismui pripažinus, jog nuostolių užtikrinimui atsakovas praÅ¡o per didelės sumos, teismas turėjo ieÅ¡kovÄ Ä¯pareigoti įmokėti tokio dydžio sumÄ , kokia atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus.

6. Apelianto nuomone, ieÅ¡kovo turtinė padėtis sunki. IeÅ¡kovas siekdamas įrodyti prieÅ¡ingai, turėtų pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus, kurie įrodytų, kad potencialių nuostolių suma ieÅ¡kovui nėra didelė ir galės bÅ«ti atlyginta, jei atsakovas to pareikalaus. Didelė nuostolių suma objektyviai didina rizikÄ , kad ieÅ¡kovas gali vengti Å¡iuos nuostolius atlygint, slėpti turtÄ ir panaÅ¡iai.Â

IeÅ¡kovas atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistÄ , o atskirÄ jį skundÄ atmesti, kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodo, kad atsakovas galimus nuostolius apskaičiuoja remdamasis pagal lizngo sutartis negautų pajamų suma, t. y. galimi nuostoliai iÅ¡ esmės yra lygÅ«s pagal lizingo sutartis ieÅ¡kovo atsakovui mokėtinomis nuomos mokesčio sumomis, už atsakovo nurodomÄ 11 mėnesių laikotarpį. Nei viena iÅ¡ lizingo sutarčių neturi teisinės galios nei ieÅ¡kovo, nei atsakovo atžvilgiu, todėl atsakovas neturi teisės remdamasis lizingo sutartimis iÅ¡ ieÅ¡kovo reikalauti atitinkamų mokėjimų už turtÄ , nei grįsti savo galimus nuostolius lizingo sutarčių nuostatomis. Nutraukus lizingo sutartis, pasikeičia nuostolių pagrindas ir pobÅ«dis. Tokiais atvejais galimi nuostoliai negali bÅ«ti grindžiami pagrindais, susijusiais su visų lizingo įmokų sumokėjimu, o turi bÅ«ti tikslingai nukreipti, pavyzdžiui, į atitinkamo turto vertės sumažėjimÄ ir kt. Hipotetinė atsakovo galimybė turtÄ perduoti naudotis (iÅ¡nuomoti) tretiesiems asmenims, neturi jokios teisinės reikÅ¡mės, nes Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 15 d. nutarties pagrindu, toks turto perleidimas tretiesiems asmenims yra negalimas. IeÅ¡kovas taip pat nesutinka, jog mažėja turto vertė. Nurodo, jog ieÅ¡kovas yra apdraudęs tiek turtÄ , tiek savo civilinę atsakomybę. Turtas yra prižiÅ«rimas autorizuotose autoservisuose ir tokiu bÅ«du yra iÅ¡laikoma jo tinkama techninė bÅ«klė. Å iems darbams ieÅ¡kovas jau yra iÅ¡leidęs

944 533,84 Lt. IeÅ¡kovo turtinė padėtis nuolat gerėja. IeÅ¡kovas neturi jokių įsiskolinimų valstybės biudžetui. IeÅ¡kovo Å«kinė komercinė veikla vykdoma tinkamai ir ieÅ¡kovas yra pajėgus atlyginti atsakovo nuostolius, jeigu tokie atsirastų kitu pagrindu. Be to, už tinkamÄ lizingo sutarčių vykdymÄ yra laidavę ieÅ¡kovo akcininkai. Atsakovas praÅ¡ydamas nuostolių užtikrinimo iÅ¡ esmės siekia panaikinti taikomas laikinÄ sias apsaugos priemones. Å ioje civilinėje byloje taikomos laikinosios apsaugos priemonės (įvertinus jų specifiÅ¡kumÄ ir reikÅ¡mę Å¡ioje civilinėje byloje) nepažeidžia interesų pusiausvyros, Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo ir proporcingumo principų, o tuo pačiu, prieÅ¡ingai nei teigia atsakovas, nesudaro pagrindo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymui. Atsakovo nurodomų galimų nuostolių teisinis pagrindas nėra tinkamas ir nėra kitų bÅ«tinųjų sÄ lygų galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymui.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

Teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones ir vadovaudamasis CPK147 straipsnio 1 dalimi, gali pareikalauti, kad ieÅ¡kovas ar kitas praÅ¡ymÄ jas taikyti padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ . Teismui pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovui, Å¡is paprastai patiria tam tikrų suvaržymų ir dėl Å¡ių suvaržymų gali egzistuoti reali galimybė atsakovo nuostoliams atsirasti. Tuomet, kai atsakovas įrodo, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ateityje iÅ¡ tiesų gali patirti nuostolių, teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, turi užtikrinti Å¡ių tikėtinų ir realiai prognozuotinų nuostolių atlyginimÄ (CPK 12, 17, 147 straipsniai). Paprastai teismas nustato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra realiai prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali bÅ«ti apsunkintas (nuostoliai yra dideli, ieÅ¡kovas yra finansiÅ¡kai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.), atsakovui, praÅ¡ančiam galinčių atsirasti jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikus duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimÄ (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartį byloje Nr. 2-402/2008, 2008 m. birželio 5 d. nutartį byloje Nr. 2-695/2008). Teismas, taikydamas nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutÄ , kiekvienu atveju turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar iÅ¡ tikrųjų egzistuoja objektyvi tikimybė, kad atsakovas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galės patirti nuostolių, koks gali bÅ«ti jų pobÅ«dis ir preliminarus dydis, o vertindamas Å¡ias aplinkybes - vadovautis juos pagrindžiančiais įrodymais. Tokį galimų nuostolių realumÄ turi pagrįsti ir įrodyti asmuo, reiÅ¡kiantis praÅ¡ymÄ dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo (CPK 12, 178 straipsniai).

           IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė pripažinti neteisėtu atsakovo vienaÅ¡alį lizingo sutarčių nutraukimÄ ir pripažinti nuosavybės teisę į transporto priemones pagal dalį lizingo sutarčių. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo reikalavimų užtikrinimui pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones - uždraudė atsakovui imtis bet kokių veiksmų, susijusių su lizingo sutartyse numatyto lizinguojamo turto valdymo perėmimu. Atsakovas nuostolius grindė negautomis pajamomis, kurias atsakovas gautų bylos nagrinėjimo metu, jeigu nebÅ«tų nustatytas draudimas atsakovui perimti lizinguojamÄ turtÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo ir atsakovas šį turtÄ (vilkikus, transporto priemones) galėtų naudoti savo veikloje, ar iÅ¡nuomoti ar perleisti tretiesiems asmenims. Apeliantas pažymi, kad dėl nutrauktų sutarčių atsakovas taip pat negauna jokių įmokų ir iÅ¡ ieÅ¡kovo.

Teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad daikto nuomininkui (lizingo gavėjui) naudojantis išsinuomotu daiktu ir nemokant už jį sutarto dydžio nuomos mokesčio, daikto savininkas patiria nuostolių dėl to, jog už jį negauna nuomos mokesčio ir palūkanų. Tačiau šiuo atveju lizingo sutartys vienašališkai nutrauktos atsakovo iniciatyva, todėl atsakovas negali remtis argumentu, jog nuostolius patiria išimtai tik dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

Teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad atsakovas, prašydamas galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo, nepateikė įrodymų, patvirtinančių tokių nuostolių atsiradimo ateityje galimybės bei jų preliminaraus dydžio. Atsakovas šiuo atveju remiasi negaunamomis pajamomis iš lizinguojamo turto bei mažėjančia šio turto verte. Kaip jau minėta, atsakovas negauna pajamų dėl savo iniciatyva vienašališkai nutrauktų lizingo sutarčių.

O mažėjanti lizinguojamo turto vertė grindžiama tik atsakovo teorinėmis prielaidomis ir nuomone. Iš bylos medžiagos matyti, kad lizinguojamas turtas (transporto priemonės) yra apdraustas, ieškovo civilinė atsakomybė taip pat. Iš pateikto ieškovo žiniaraščio matyti, kad transporto techninė priežiūra atliekama nuolatos, o ieškovas suinteresuotas ir rūpinasi lizingo sutartyse nurodytu turtu, nes tai tiesiogiai susiję su pareikštais ieškinio reikalavimais. Byloje atsakovas nepateikia įrodymų, jog perimtas turtas bus naudojamas jo veikloje, ar atsakovas turi potencialius pirkėjus ar suinteresuotus asmenis pagal lizingo sutartis nuomotis tokį didelį kiekį perimtų transporto priemonių.

Kadangi atsakovas remiasi tik hipotetine galimybe perėmus turtÄ gauti tokio paties dydžio pajamas kaip ir pagal Å¡ioje byloje finansinės nuomos sutartis, atsakovo nuostoliai negali bÅ«ti pripažinti tikėtinais ar realiai prognozuojamais, nes byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų dėl tokių nuostolių. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad atsakovo nuostoliai turi bÅ«ti apskaičiuojami remiantis nutrauktomis lizingo sutartimis, nes jos įrodo, kokio dydžio pajamas atsakovas realiai gali gauti naudodamas turtÄ .

Pažymėtina, kad tokio dydžio pajamas atsakovas gali gauti tik iÅ¡ ieÅ¡kovo, o atsiėmus lizinguotÄ turtÄ ir naudojant jį savo veikloje ar perleidus jį tretiesiems asmenims, sutarčių sÄ lygos, t. y. perleidžiamo turto kainos ir palÅ«kanos bÅ«tų kitos, todėl atitinkamai ir atsakovo pajamos pagal naujai sudarytas sutartis neabejotinai bÅ«tų kitokio dydžio nei pagal nutrauktas lizingo sutartis. Taigi, atsakovas nepagrįstai remiasi nutrauktomis lizingo sutartimis skaičiuodamas savo nuostolius. Kadangi Å¡alių, o ne teismo pareiga yra suformuluoti bei pagrįsti savo reikalavimus, teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, jog teismas manydamas, kad atsakovo nurodomi nuostoliai per dideli, turėjo sumažinti juos ir įpareigoti ieÅ¡kovÄ Ä¯mokėti tokio dydžio sumÄ nuostolių užtikrinimui, kokia atitinka protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus.

Pažymėtina, jog laikinosios apsaugos priemonės visais atvejais yra susijusios su tam tikrų prieÅ¡ingos Å¡alies teisių laikinu suvaržymu, todėl Å¡alių teisių visiÅ¡ka pusiausvyra tiesiogine prasme nėra galima, ji turi bÅ«ti vertinama, aiÅ¡kinant jau laikinųjų apsaugos priemonių instituto tikslus. Ä®statymas suteikia galimybę laikinai suvaržyti vienos Å¡alies teises, kad bÅ«tų tinkamai apgintos besikreipiančios į teismÄ Å¡alies teisės. Todėl atskirojo skundo motyvai, jog laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas pažeidžia atsakovo interesus, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties ir nesudaro pagrindimo įpareigoti ieÅ¡kovÄ Ä¯mokėti net 3 803 491,89 Lt į teismo depozitinę sÄ skaitÄ galimų nuostolių užtikrinimui.

Tiek iÅ¡ praÅ¡ymo, tiek iÅ¡ atskirojo skundo argumentų matyti, kad atskovas siekia, jog laikinosios apsaugos priemonės bÅ«tų panaikintos, tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas jau iÅ¡spręstas pirmos bei apeliacinės instancijos teismuose konstatuojant, jog tokio pobÅ«džio laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos pagrįstai.Â

Apelianto nuomone, ieÅ¡kovo turtinė padėtis sunki. IeÅ¡kovas siekdamas įrodyti prieÅ¡ingai, turėtų pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus, kurie įrodytų, kad potencialių nuostolių suma ieÅ¡kovui nėra didelė ir galės bÅ«ti atlyginta, jei atsakovas to pareikalaus. Didelė nuostolių suma objektyviai didina rizikÄ , kad ieÅ¡kovas gali vengti Å¡iuos nuostolius atlygint, slėpti turtÄ ir panaÅ¡iai.Â

Pagal finansinės nuomos sutartis ginčo turtas nuosavybės teise priklauso atsakovui, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieÅ¡kovas jam nepalankaus sprendimo atveju ginčo turtÄ slėps. Nutraukus lizingo sutartis bei susgrÄ Å¾inus turtÄ , atsakovo nuostoliai bus dengiami iÅ¡ Å¡io turto. Be to, lizingo sutartys yra užtikrintos laidavimo sutartimis, pagal kurias I. K. ir V. V. įsipareigojo atsakyti visu savo turtu jeigu ieÅ¡kovas UAB „Modus“ neįvykdys ar netinkamai įvykdys prievoles ar jų dalis. Taigi esant Å¡ioms aplinkybėms nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad galimų nuostolių atlyginimas bus apsunkintas.  Â

 Teisėjų kolegija, iÅ¡agrinėjusi bylos medžiagÄ , atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus daro iÅ¡vadÄ , jog pirmos instancijos teismas teisingai taikė ir aiÅ¡kino procesines teisės normas, reglamentuojančias nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užtikrinimÄ , priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, todėl pirmos instancijos nutartis paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2010 m spalio

12 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai     Â

                                                                                         Alė

Bukavinienė

Â

                                                                                                         Â

Danutė Gasiūnienė

Kazys Kailiūnas