Legislator Case Law & Legislation
38d41f1d-6f5f-40d9-bab0-cec4e6c8d227 AI generated

38d41f1d-6f5f-40d9-bab0-cec4e6c8d227 · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Case Number 38d41f1d-6f5f-40d9-bab0-cec4e6c8d227
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr. I-1649-257/2015Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02022-2014-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.4.5; 3.2.4; 3.21. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 28 d.Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjos pranešėjos ir posėdžio pirmininkės Laisvutės Kartanaitės, kolegijos narių teisėjų JarÅ«nės Sedalienės ir Žano Kubecko,sekretoriaujant Vilmai Å arauskienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjo Å iaulių apygardos prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , atstovei Ritai Dabužinskienei,dalyvaujant atsakovų Mažeikių rajono savivaldybės tarybos ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos atstovui Michailui Norbutui (Michail Norbutas),dalyvaujant atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Mažeikių skyriaus, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, atstovaujamos Mažeikių skyriaus, atstovei Vilmai Vaitkienei,dalyvaujant atsakovui A.

Legislator headnote

AI generated

38d41f1d-6f5f-40d9-bab0-cec4e6c8d227 · Å iaulių apygardos administracinis teismas: įsakymu Nr. Al-1646 „Dėl perduodamo neatlygintinai nuosavybėn Mažeikių mieste, (duomenys neskelbtini), žemės sklypo duomenų tvirtinimo“ patvirtino perduodamo neatlygintinai nuosavybėn 0,2829 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Mažeikių mieste planÄ bei nustatė pagrindinę tikslinę žemės sklypo naudojimo paskirtį – kita, žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ â€“ gyvenamosios teritorijos, pobÅ«dį – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos ir architektÅ«rinius-urbanistinius apribojimus: statinių aukÅ¡tų skaičius – 1-2, užstatymo tankis – 0,20, užstatymo intensyvumas – 0,50, statinių aukÅ¡tis iki kraigo – 10 m.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-1649-257/2015Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02022-2014-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.4.5; 3.2.4; 3.21. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 28 d.Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjos pranešėjos ir posėdžio pirmininkės Laisvutės Kartanaitės, kolegijos narių teisėjų JarÅ«nės Sedalienės ir Žano Kubecko,sekretoriaujant Vilmai Å arauskienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjo Å iaulių apygardos prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , atstovei Ritai Dabužinskienei,dalyvaujant atsakovų Mažeikių rajono savivaldybės tarybos ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos atstovui Michailui Norbutui (Michail Norbutas),dalyvaujant atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Mažeikių skyriaus, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, atstovaujamos Mažeikių skyriaus, atstovei Vilmai Vaitkienei,dalyvaujant atsakovui A.

V.,nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės miÅ¡kų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovui,nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens valstybės įmonės Mažeikių miÅ¡kų urėdijos atstovui,nedalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui notarei Violetai Deveikienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Å iaulių apygardos prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , pareiÅ¡kimÄ dėl administracinių aktų panaikinimo, paveldėjimo teisės liudijimo dalies panaikinimo ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas Å iaulių apygardos prokuroras, ginantis vieÅ¡Ä jį interesÄ , kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas:1. Panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. T1-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ dalį, kuria suprojektuotas 0,2829 ha kitos paskirties žemės sklypas;

2. Panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. spalio 29 d. įsakymÄ Nr. A1-1646 „Dėl perduodamo neatlygintinai nuosavybėn Mažeikių mieste, (duomenys neskelbtini), žemės sklypo duomenų tvirtinimo“;3. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2011 m. kovo 29 d. sprendimÄ Nr. 35S-31 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo Mažeikių mieste R. M., (duomenys neskelbtini)“ kuriuo R. M. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujÄ 0,2829 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) Mažeikių mieste;

4. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 35VÄ®-344 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo Mažeikių mieste“ 2 punktÄ , kuriuo nuspręsta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2011 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 35S-31 atkurti R. M. nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujÄ 0,2829 ha kitos paskirties žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) Mažeikių mieste;

5. Pripažinti negaliojančiu 2011 m. spalio 17 d. paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimo Nr. 7236, patvirtinto Biržų rajono 1-ojo notarų biuro notarės Violetos Deveikienės, dalį, kuria A. V. paveldėjo 0,2829 ha žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Mažeikių m.;

6. Taikyti restitucijÄ natÅ«ra – įpareigoti A. V. grÄ Å¾inti valstybės nuosavybėn 0,2829 ha žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Mažeikių m.PareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kime (1–8 b. l., I tomas) nurodoma ir teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo atstovė nurodė, kad Å iaulių apygardos prokuratÅ«roje 2014 m. gegužės 28 d. gautas Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. gegužės 26 d. raÅ¡tas Nr. 1SD-(3.1)-1737 „Dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo“, kuriame teigiama, kad Nacionalinė žemės tarnyba neteisėtai R.

M. nuosavybėn perleido 0,2829 ha žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Mažeikių m., nes jame buvo valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams priskirti plotai. Å iaulių apygardos prokuratÅ«roje atlikus tyrimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo R. M. į buvusių savininkų B. M. ir N. M. nuosavybės teisėmis valdytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 0,2829 ha žemės Mažeikių mieste, teisėtumo pagal pateiktÄ informacijÄ ir tyrimo metu surinktus duomenis nustatyta, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo R.

M. pareiÅ¡kimÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jo motina B. M. ir tėvas N. M. iki žemės nacionalizacijos Mažeikių apskrityje Mažeikių mieste (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė 0,3962 ha žemės, 2007 m. gruodžio 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2992-169/2007, jį patenkino ir nuosavybės teisių atkÅ«rimui nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad R. M. motina B. M. ir tėvas N. M. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 0,3962 ha žemės Mažeikių apskrityje Mažeikių valsčiuje Mažeikių mieste (duomenys neskelbtini), bei atnaujino terminÄ praÅ¡ymui atkurti nuosavybės teises, nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiais savininkais patvirtinantiems dokumentams pateikti.

R. M. įgaliotas asmuo I. K. M. 2008 m. vasario 20 d. pateikė tuometinės TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriui praÅ¡ymÄ R. M. atkurti nuosavybės teises iÅ¡skiriant 30 arų žemės sklypÄ Mažeikių mieste ((duomenys neskelbtini) gatvių kvartale), o už likusį 0,0962 ha žemės plotÄ skirti antrÄ lygiavertį turėtajam žemės sklypÄ Mažeikių mieste. Mažeikių rajono savivaldybės taryba 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. Tl-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino pakoreguotÄ Mažeikių miesto (duomenys neskelbtini) mikrorajono II-osios dalies detalųjį planÄ , kurio grafinėje dalyje Nr. 42 suprojektuotas 0,2829 ha kitos paskirties žemės sklypas (Mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorijos).

Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. Al-25 „Dėl adresų suteikimo (duomenys neskelbtini) mikrorajone“ 0,2829 ha kitos paskirties žemės sklypui suteikė adresÄ â€“ (duomenys neskelbtini), Mažeikiai. TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Mažeikių rajono žemėtvarkos skyrius 2010 m. vasario 18 d. raÅ¡tu Nr. R2-311(1.24) „Dėl naujų žemės sklypų suteikimo“ kreipėsi į Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorių, praÅ¡ydamas atlikti R.

M. pasirinkto 0,2828 ha žemės sklypo Nr. 42 (duomenys neskelbtini) mikrorajone ((duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, patvirtinti parengtÄ Å¡io žemės sklypo planÄ , pasiÅ«lyti žemės sklypo specialiÄ sias naudojimo sÄ lygas, nustatyti jo tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ ir pobÅ«dį ir kt. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. Tl-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ ir atsižvelgdamas į TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracijos Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. vasario 18 d. raÅ¡tÄ Nr. R2-311(1.24) „Dėl naujų žemės sklypų suteikimo“, 2010 m. spalio 29 d.

įsakymu Nr. Al-1646 „Dėl perduodamo neatlygintinai nuosavybėn Mažeikių mieste, (duomenys neskelbtini), žemės sklypo duomenų tvirtinimo“ patvirtino perduodamo neatlygintinai nuosavybėn 0,2829 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Mažeikių mieste planÄ bei nustatė pagrindinę tikslinę žemės sklypo naudojimo paskirtį – kita, žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ â€“ gyvenamosios teritorijos, pobÅ«dį – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos ir architektÅ«rinius-urbanistinius apribojimus: statinių aukÅ¡tų skaičius – 1-2, užstatymo tankis – 0,20, užstatymo intensyvumas – 0,50, statinių aukÅ¡tis iki kraigo – 10 m.

Nacionalinė žemės tarnyba 2011 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 35S-31 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo Mažeikių mieste R. M., (duomenys neskelbtini) atkÅ«rė R. M. nuosavybės teises į jam tenkančiÄ buvusių savininkų B. M. ir N. M. nuosavybės teisėmis valdytÄ nekilnojamojo turto dalį – 0,2829 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujÄ 0,2829 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) Mažeikių mieste. Nacionalinės žemės tarnybos Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011 m. kovo 30 d.

įsakymo Nr. 35VÄ®-344 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo Mažeikių mieste“ 2 punktu nusprendė atkurti R. M. (sprendimo Nr. 35S-31) nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujÄ 0,2829 ha kitos paskirties žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) Mažeikių mieste, kurio nominali vertė 21 672 Lt, naudojimo bÅ«das – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobÅ«dis – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos. Minėtų administracinių aktų pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas 0,2829 ha žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Mažeikių m. (toliau – ir Žemės sklypas). 2011 m. spalio 17 d.

Žemės sklypÄ pagal paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimÄ , patvirtintÄ Biržų rajono 1-ojo notarų biuro notarės Violetos Deveikienės, notarinio registro Nr. 7236 paveldėjo A. V. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miÅ¡kų tarnyba 2014 m. vasario 17 d. raÅ¡tu Nr. R2-397 informavo, kad Mažeikių mieste esantys kitos paskirties žemės sklypai, tarp kurių ir 0,2829 ha žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Mažeikių m., patenka į teritorijas, kurios pagal faktinę padėtį atitinka Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miÅ¡kui keliamus reikalavimus.

Pastebėjo, kad Å¡ios teritorijos dar 2004 m. lapkričio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo priskirtos valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotams. 2006 m. papildomai inventorizuoti ir 2007 m. Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastre įregistruoti miÅ¡kų plotai, patenkantys į Žemės sklypÄ . IÅ¡ Valstybinės miÅ¡kų tarnybos 2014 m. vasario 4 d. pažymos Nr. 46408 apie grafinius Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro duomenis matyti, kad Žemės sklypas patenka į Mažeikių miÅ¡kų urėdijos Mažeikių girininkijos miÅ¡ko kvartalÄ Nr. 219, kuriame esantys miÅ¡ko sklypai Nr. 28 (dalis), Nr. 26 (dalis) ir Nr. 27 (dalis) yra priskirti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams.

IÅ¡ prie minėtos grafinės medžiagos matyti, kad į Žemės sklypÄ patenka 0,28 ha miÅ¡ko žemės, iÅ¡ kurios 0,20 ha yra priskirta valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikai iÅ¡imtine nuosavybės teise inter alia priklauso valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai. Požymius, pagal kuriuos gali bÅ«ti apibÅ«dinami valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, turi detalizuoti, sukonkretinti įstatymų leidėjas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad miestų miÅ¡kai pagal Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymÄ yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai nepaisant to, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybė tam tikrus miestų miÅ¡kus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas). Tai, kad valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai iÅ¡imtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, reiÅ¡kia, kad jie nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, iÅ¡skyrus iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančias iÅ¡imtis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas); valstybė (jos institucijos, pareigÅ«nai) negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis minėti objektai iÅ¡ valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai Lietuvos Respublikos Konstitucija tai leidžia (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. kovo 14 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimai).

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2011 m. balandžio 28 d.) buvo nustatyta, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams ir parkams. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. sausio 1 d. iki liepos 1 d.) buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai – miestų miškai.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 2 dalies (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2011 m. balandžio 28 d.), Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2012 m. kovo 27 d.) nuostatos draudžia privatizuoti Lietuvos valstybei iÅ¡imtine nuosavybės teise priklausančius valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kus. Nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimas – specifinis socialinis teisinis procesas, nulemtas okupacijos metu įvykusio turto nusavinimo visuotinumo ir istorinių visuomeninių santykių pokyčių.

Konstitucinėje jurisprudencijoje ne kartÄ buvo pripažinta, kad įstatymų leidėjas, konstatuodamas, jog reikia atkurti neteisėtai nutrauktas nuosavybės teises ir siekdamas bent iÅ¡ dalies atkurti teisingumÄ , pasirinko ne restitutio in integrum, bet ribotÄ restitucijÄ ; nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese turi bÅ«ti siekiama pusiausvyros tarp asmenų, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, ir visos visuomenės interesų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2007 m. liepos 5 d. nutarimai).

Pagal ribotos restitucijos principÄ nuosavybės teisės į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkuriamos įstatymo nustatyta tvarka ir sÄ lygomis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad įstatymuose gali bÅ«ti nustatyta, jog nuosavybės objektai asmenims, turintiems teisę atkurti nuosavybės teises, natÅ«ra negrÄ Å¾inami, o yra valstybės iÅ¡perkami (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d., 2007 m. rugsėjo 6 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimai, 2008 m. liepos 4 d. sprendimas).

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 13 straipsnyje (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2012 m. vasario 1 d.) įtvirtinta, kad miÅ¡kai yra valstybės iÅ¡perkami, jeigu jie priskirti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams, miestų miÅ¡kams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka iÅ¡nagrinėtose bylose dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo teisėtumo ne kartÄ yra nurodęs, kad besitęsiančiame nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese institucijos, kurioms įstatymų leidėjas suteikia įgaliojimus priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo, turi įsitikinti, ar yra visos teisės aktuose nustatytos sÄ lygos nuosavybės teisėms atkurti, o priimant sprendimÄ atkurti natÅ«ra – įsitikinti, ar atitinkamas nekilnojamasis turtas nepriskirtas valstybės iÅ¡perkamam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v.

T. Z, bylos Nr. 3K-3-559/2009; 2010 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. M. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-47/2010). Nustatyta, kad 0,2829 ha žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Mažeikių m., yra valstybinės reikšmės miško – 0,2000 ha, patenkančio į Mažeikių girininkijos miško kvartalo Nr. 219 miško sklypus Nr. 26, 27, 28, todėl darytina išvada, kad Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. Tl-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ dalis, kuria suprojektuotas 0,2829 ha kitos paskirties žemės sklypas;

Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. spalio 29 d. įsakymas Nr. Al-1646 „Dėl perduodamo neatlygintinai nuosavybėn Mažeikių mieste, (duomenys neskelbtini), žemės sklypo duomenų tvirtinimo“; Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. kovo 29 d. sprendimas Nr. 35S-31 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Mažeikių mieste R. M., (duomenys neskelbtini)“, Nacionalinės žemės tarnybos Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. kovo 30 d.

įsakymo Nr. 35VÄ®-344 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo Mažeikių mieste“ dalis, kuria atkurtos nuosavybės teisės R. M., yra neteisėti, priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ , 2 dalį, Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktÄ , Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus, 2004 m. lapkričio 3 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimÄ Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“, ir negaliojantys ab initio, nes nuosavybės teisės į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kÄ negalėjo bÅ«ti atkurtos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnis, 1.95 straipsnio 1 dalis). Pripažinus minėtus administracinius aktus negaliojančiais, t. y. panaikinus nuosavybės teisės atsiradimo pagrindÄ , turėtų bÅ«ti taikoma restitucija (LAT CBS teisėjų kolegijos aprobuota 2003-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1163/2003), t. y.

R. M. privalėtų grÄ Å¾inti Žemės sklypÄ , įsigytÄ neteisėtų administracinių aktų pagrindu, valstybės dispozicijon, tačiau 2011 m. balandžio 22 d. jis mirė, minėtÄ Å½emės sklypÄ paveldėjo A. V.. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybei iÅ¡imtine nuosavybės teise priklausantys objektai yra iÅ¡imti iÅ¡ civilinės apyvartos, o tai reiÅ¡kia, kad jie negali bÅ«ti nuosavybės teisių perleidimo sandorių dalyku – tokie sandoriai, jei jie sudaryti, yra niekiniai ir negalioja (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju tai reiÅ¡kia, kad 2011 m. spalio 17 d. paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimo, patvirtintas Biržų rajono 1-ojo notarų biuro notarės Violetos Deveikienės, notarinio registro Nr. 7236, dalis dėl Žemės sklypo, kuriame yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko, paveldėjimo yra niekinis ir negalioja (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktas, Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.7 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnis, 1.95 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sandorio negaliojimo teisinis padarinys yra restitucijos taikymas. Restitucija reiÅ¡kia negaliojančių sandorių Å¡alių grÄ Å¾inimÄ Ä¯ status quo – iki sandorių įvykdymo buvusiÄ padėtį. Kadangi atkuriant nuosavybės teises į minėtÄ Å½emės sklypÄ , privačion nuosavybėn buvo perleistas Lietuvos Respublikai iÅ¡imtine nuosavybės teise priklausantis turtas – valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams priskirti miestų miÅ¡kų plotai, restitucija turėtų bÅ«ti taikoma natÅ«ra, grÄ Å¾inant valstybės nuosavybėn neteisėtai perleistÄ Lietuvos Respublikai iÅ¡imtine nuosavybės teise priklausantį turtÄ .

Kreiptis į teismÄ civilinio proceso tvarka gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ prokuroras gali, kai nustato tokį teisės aktų pažeidimÄ , kurio pobÅ«dis, prokuroro nuomone, turi esminę reikÅ¡mę asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms ir teisėtiems interesams. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 49 straipsnio 1 dalies nuostata suteikia prokurorui teisę spręsti, yra konkrečiu atveju vieÅ¡asis interesas inicijuoti civilinę bylÄ ar jo nėra. VieÅ¡ojo intereso gynimÄ gali nulemti įvairios priežastys, viena iÅ¡ jų gali bÅ«ti konkretaus civilinės teisės poÅ¡akio ar instituto didesnis, palyginti su kitais, visuomeninis reikÅ¡mingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d.

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija, I. S. ir kt. byloje Nr. 3K-3-578/2007). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad bylose, susijusiose su nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimu, egzistuoja vieÅ¡asis interesas, kuris nukreiptas į tai, jog nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesas bÅ«tų vykdomas skaidriai, laikantis specialiojo teisinio reglamentavimo nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 24 d. nutartis Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v.

Utenos apskrities viršininko administracija, C. R., R. S. byloje Nr. 3K-3-242/2006; 2007 m. liepos 23 d. nutartis generalinis prokuroras v. V. J., S. Ž. ir kt. byloje Nr. 3K-3-310/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroras v. S. B., S. D. ir kt. byloje Nr. 3K-3-319/2009; 2009 m. spalio 9 d. nutartis Klaipėdos rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojas v. J. Z. ir kt. byloje Nr. 3K-3'-397/2009). Šiuo atveju ginčas kilo dėl imperatyviųjų įstatymo normų pažeidimo nuosavybės teisių atkūrimo procese.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartÄ yra pabrėžęs, kad pagal Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ natÅ«rali gamtinė aplinka, gyvÅ«nija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikÅ¡mę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos iÅ¡teklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai vieÅ¡asis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2007 m. birželio 27 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimai).

Atsižvelgiant į gamtinės aplinkos ir jos objektų apsaugos požiÅ«riu ypatingÄ statusÄ , esantį pagrindu Å¡ias teritorijas pripažinti ypač vertingomis teritorijomis ir visuotinę reikÅ¡mę turinčia nacionaline vertybe, kurios iÅ¡saugojimas yra vieÅ¡asis interesas, sprendžiant nuosavybės teisių atkÅ«rimo Å¡iose teritorijose klausimus negali bÅ«ti nepaisoma iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančių natÅ«ralios gamtinės aplinkos, gyvÅ«nijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsaugos imperatyvų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-l257/2007).

Nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese valstybės ir visuomenės vardu veikia atitinkamus įgalinimus turinčios valstybės institucijos. Tinkamas valstybės institucijų ir pareigÅ«nų funkcijų vykdymas yra vieÅ¡ojo intereso dalis. Kiekvienas valstybės pareigÅ«nas ir institucija privalo be jokių iÅ¡lygų laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Jeigu valstybės institucija ar pareigÅ«nas pažeidžia įstatymÄ arba kitÄ teisės aktÄ , pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, o kartu pažeidžiamas ir vieÅ¡asis interesas, kad valstybės institucijų veikloje bÅ«tų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v.

D.P., E.T. ir kt. byloje Nr. 3K-3-194/2006; 2008 m. spalio 13 d. nutartis Utenos rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras v. P.Ž., A.Ž., Z.Ž. ir kt. byloje Nr. 3K-3-494/2008). Nustačius faktÄ , kad valstybės institucijos priimti aktai prieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, neabejotinai yra vieÅ¡asis interesas, kad Å¡is pažeidimas bÅ«tų kuo greičiau paÅ¡alintas. Ginčijami administraciniai aktai – sprendimai, įsakymai ir sandoriai priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 2 dalies, Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punkto, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.7 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų, 2004 m. lapkričio 3 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ nuostatas, todėl galiojant neatitinkantiems įstatymų reikalavimų administraciniams aktams ir sandoriui yra pažeidžiamas vieÅ¡asis interesas, kurį prokuroras pagal Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ ir 19 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ turi apginti.

PareiÅ¡kėjo atstovė teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad panaikinus sandorį restitucija turi bÅ«ti taikoma natÅ«ra – atsakovas A. V. turėtų bÅ«ti įpareigotas grÄ Å¾inti valstybės nuosavybėn ginčo žemės sklypÄ . Dėl A. V. praÅ¡ymo dėl nuostolių atlyginimo nurodė, kad jo praÅ¡ymas yra nepagrįstas, nes valstybė įsipareigoja grÄ Å¾inti asmenims tik turto įsigijimo iÅ¡laidas. Asmuo iÅ¡laidų neturėjo, nes turtÄ paveldėjo.Atsakovai Mažeikių rajono savivaldybė ir Mažeikių rajono savivaldybės administracija atsiliepimuose (81–83, 88–91 b. l., I tomas) nurodė, kad su pareiÅ¡kimu nesutinka.

LTSR Ministrų tarybos 1985-05-31 nutarimu Nr. 154 buvo patvirtintas Mažeikių miesto generalinis planas, kuriame aprašomoje teritorijoje buvo numatytas daugiabučių namų kvartalas. Vėliau, 1986 metais, šis kvartalas buvo detalizuotas – parengtas „(duomenys neskelbtini)“ gyv. rajono Mažeikiuose užstatymo eskizas su raudonųjų linijų planu. Vadovaujantis šiais teritorijų planavimo dokumentais buvo parengtas ir Mažeikių rajono tarybos 2005-03-31 sprendimu Nr. Tl-109 patvirtintas Mažeikių miesto (duomenys neskelbtini) mikrorajono II-os dalies 36 ha plote detalusis planas.

Vėliau planas buvo koreguojamas ir korektÅ«ra patvirtinta Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008-11-28 sprendimu Nr. Tl-347 (kurį dabar prokuroras praÅ¡o panaikinti). Esminiai plano sprendiniai nebuvo keičiami, tik atsisakyta daugiabučių namų statybos ir numatytas vienbučių bei dvibučių namų kvartalas. Buvo įgyvendinami detaliojo plano sprendiniai, registruojami sklypai (įgyvendinamos LR piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo nuostatos).

Taigi Mažeikių rajono savivaldybės taryba (toliau – Taryba) 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. Tl-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ 1 punktu patvirtino pakoreguotÄ Mažeikių miesto (duomenys neskelbtini) mikrorajono II-osios dalies detalųjį planÄ , kuriame suprojektuotas 0,2829 ha kitos paskirties žemės sklypas (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorijos). Administracijos direktorius 2009 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. A1-25 „Dėl adresų suteikimo (duomenys neskelbtini) mikrorajone“ 0,2829 ha kitos paskirties žemės sklypui suteikė adresÄ â€“ (duomenys neskelbtini), Mažeikiai.

Pažymėtina, kad Taryba sprendimÄ bei administracijos direktorius įsakymÄ priėmė vadovaujantis turima informacija, t. y. turimi duomenys nepatvirtino, kad Žemės sklypas pateko į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad prokuroras nurodo, kad 2006 m. papildomai inventorizuoti ir 2007 m. Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastre įregistruoti miÅ¡kų plotai, patenkantys į Žemės sklypÄ . Tačiau prokuroras nenurodo, kad minėti miÅ¡kų plotai bÅ«tų buvę įregistruoti valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registre, o tÄ Valstybinė miÅ¡kų tarnybÄ privalėjo padaryti.

TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Mažeikių rajono žemėtvarkos skyrius 2010 m. vasario 18 d. raÅ¡tu Nr. R2-311(1.24) „Dėl naujų žemės sklypų suteikimo“ kreipėsi į administracijos direktorių, praÅ¡ydamas atlikti R. M. pasirinkto 0,2828 ha žemės klypo Nr. 42 (duomenys neskelbtini) mikrorajone ((duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, patvirtinti parengtÄ Å¡io žemės sklypo planÄ , pasiÅ«lyti žemės sklypo specialiÄ sias naudojimo sÄ lygas, nustatyti jo tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ ir pobÅ«dį ir kt.

Pažymėjo, kad R. M. pats pasirinko Žemės sklypÄ , t. y. ne miÅ¡ko sklypÄ , bet žemės ir jam nekilo abejonių dėl sklypo pobÅ«džio. Pažymėtina, kad abejonių, ar Žemės sklype yra miÅ¡kas nekilo ir Mažeikių žemėtvarkos skyriaus darbuotojams, nes 2005-03-31 sprendimu Nr. Tl-109 patvirtintÄ Mažeikių miesto (duomenys neskelbtini) mikrorajono II-os dalies 36 ha ploto detalųjį planÄ antspaudu ir paraÅ¡u suderino skyriaus vedėjas, o pakoreguotÄ Mažeikių miesto (duomenys neskelbtini) mikrorajono II-osios dalies detalųjį planÄ , kuriame suprojektuotas 0,2829 ha kitos paskirties žemės sklypas (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorijos), savo paraÅ¡u suderino skyriaus darbuotoja.

Abejonių ar klausimų dėl žemės pobÅ«džio nekilo ir detaliojo plano rengėjams UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl to laisvoje valstybinėje žemėje ir buvo suformuotas žemės sklypas nuosavybės teisių atkÅ«rimui. Po to buvo įgyvendintos LR piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo nuostatos. Teismas turėtų įvertinti ne tik prokuroro ginamo vieÅ¡ojo intereso, bet ir privataus intereso svarbÄ , įvertinti, ar priemonės, kuriomis siekiama apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , yra adekvačios siekiamam tikslui, ir ar atitinka proporcingumo principui keliamus reikalavimus.

Ä®vertinus prokuroro ginamÄ vieÅ¡Ä jį interesÄ , t. y. Žemės sklypo plotÄ , kad jis yra nedidelis (0,2829 ha), nustatytÄ sklypo paskirtį (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorijos), ir tai, kad jis nėra priskirtas visuomenei reikÅ¡mingos vertės sklypui, jis konkuruoja su privataus intereso svarba. Žemės sklypo negalima vadinti miÅ¡ku, kadangi jame medžių masyvas labai mažas, jame iÅ¡kasinėta, neprižiÅ«rimas (nedirbama žemė, nevaloma teritorija), dėl to užaugo savaiminiais menkaverčiais želdiniais, ko negalima pavadinti miÅ¡ku.

Mano, kad apgynus vieÅ¡Ä jį interesÄ prokuroro praÅ¡omu bÅ«du bus padaryta didesnė žala kitoms vieÅ¡ojo intereso sferoms, bÅ«tent socialinio teisingumo srityje, o fiziniam asmeniui, sÄ Å¾iningai įgijusiam žemės sklypÄ , bus sukurti papildomi ir nereikalingi jo subjektinių teisių ir teisėtų interesų apsunkinimai bei apribojimai. Atsakovų Mažeikių rajono savivaldybės ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos atstovas Michailas Norbutas teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimu nesutinka.

Svarbus momentas – kad yra patvirtinti miškų plotai, o ne ribos. Miškų tarnybos prašė pateikti tuos duomenis, kurie yra numatyti Miškų valstybės kadastro nuostatuose. Iš pateiktų dokumentų galima nustatyti, kad teikiama informacija iš dalies prieštarauja viena kitai. Atsakyme teigiama, kad miškai buvo įregistruoti 2003-10-16. Prokuroro pareiškime yra nurodyta, kad 2014-02-17 rašte Valstybinė miškų tarnyba jau nurodo, kad miškai buvo inventorizuoti 2007 m. ir įregistruoti Lietuvos valstybinių miškų kadastre.

Å iandien į bylÄ pateiktoje medžiagoje nurodoma, kad miÅ¡ko masyvas buvo įregistruotas 2010 m. Pagal MiÅ¡kų valstybės kadastro nuostatų 18 punktÄ , turi bÅ«ti nurodyta konkreti miÅ¡ko masyvo įraÅ¡ymo data. Å iuo atveju yra nurodyti tik metai, t.y. 2010 m. Pagal MiÅ¡kų valstybės kadastro nuostatų 18.1.9 punktÄ , turi bÅ«ti įregistruotos miÅ¡ko masyvo ribos. Å iame raÅ¡te nenurodytos ribos, taip pat raÅ¡te nebuvo pateikta jokių duomenų apie miÅ¡ko kvartalÄ , iÅ¡skyrus jo numerį, nenurodytas miÅ¡ko kvartalo identifikavimo kodas.

Taip pat Å¡iame raÅ¡te nepateikta jokių duomenų, kurie apibÅ«dintų sklypÄ , nenurodytas sklypo identifikavimo numeris. Taip pat nenurodytos sklypo ribos, ribų posÅ«kių taÅ¡kai, kas turi bÅ«ti nurodyta pagal MiÅ¡kų valstybės kadastro nuostatų 18.3.12 punktÄ . MiÅ¡kų valstybės kadastro nuostatų 28 punkte yra pažymėta, kada kadastro objektas yra laikomas įregistruotu – įregistruotas laikomas tada, kai kadastro tvarkytojas priima sprendimÄ Ä¯registruoti kadastro objektÄ , kadastro duomenys ir informacija iÅ¡raÅ¡omi į kadastro duomenų bazę ir suteikiamas kadastro identifikavimo kodas.

Mano, jog kol neatlikti visi trys etapai, negalima teigti, kad kadastro objektas įraÅ¡ytas į registrÄ . Å iuo atveju iÅ¡ pateikto atsakymo galima daryti iÅ¡vadÄ , kad vienintelis objektas, kuris yra įregistruotas (2010 m.), yra miÅ¡ko masyvas. Byloje pateikta privataus miÅ¡ko žemės sklypo 2014-12-18 patikrinimo pažyma Nr. 13, kurioje pažymėta, kad miÅ¡ko kadastrinio sklypo ribinės linijos neaiÅ¡kios. Tai reiÅ¡kia, kad pati tarnyba patvirtina, kad nežino miÅ¡ko ribų. Jeigu nėra aiÅ¡kios miÅ¡ko ribos, negalima teigti, kad kažkoks žemės plotas patenka į miÅ¡ko plotÄ .

Kol nėra nustatytos tikslios miÅ¡ko ribos, negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai nustatyti, koks konkrečiai plotas patenka į miÅ¡ko teritorijÄ . Dėl Å¡ių priežasčių prokuroro praÅ¡ymas turėtų bÅ«ti atmestas. Nurodė, kad dėl restitucijos taikymo sutinka su prokuroro nuomone.Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, atstovaujamos Mažeikių skyrius, atsiliepime (68–76 b. l., I tomas) nurodė, kad su pareiÅ¡kimu sutinka. Nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2012-11-28 gavo Valstybinės miÅ¡kų tarnybos raÅ¡tÄ Nr. R2-3212 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų“, kuriuo Valstybinė miÅ¡kų tarnyba Nacionalinę žemės tarnybÄ informavo, kad rengiant Mažeikių rajono savivaldybės valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schemÄ , nustatyta, jog, be kitų privačių kitos paskirties žemės sklypų, ginčo Žemės sklypas patenka į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotus.

Nacionalinė žemės tarnyba, iÅ¡nagrinėjusi buvusių savininkų B. M. ir N. M. pagrindinėje byloje esančius dokumentus ir R. M. nuosavybės teisių atkÅ«rimo byloje Nr. 92 esančius dokumentus, 2013-12-11 raÅ¡tu Nr. lSD-(3.1)-3435 kreipėsi į Valstybinę miÅ¡kų tarnybÄ , pažymėdama, kad juose nėra duomenų, pagrindžiančių, jog Žemės sklypas (ar jo dalis) yra priskirtinas valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotams, bei praÅ¡ydama Valstybinės miÅ¡kų tarnybos pateikti informacijÄ , ar Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. 35S-31 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo“ priėmimo metu Žemės sklype buvo valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų ir kokiÄ dalį nurodyto Žemės sklypo jie užėmė.

Å iuo raÅ¡tu Nacionalinė žemės tarnyba Valstybinės miÅ¡kų tarnybos taip pat paprašė informuoti (pateikiant grafinę medžiagÄ ), kurioje konkrečioje vietoje valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotai pateko į Žemės sklypÄ , taip pat informuoti, nuo kada Å¡iame Žemės sklype esantys miÅ¡kai buvo priskirti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotams. Valstybinė miÅ¡kų tarnyba, atsakydama į minėtÄ Nacionalinės žemės tarnybos 2013-12-11 raÅ¡tÄ Nr. lSD-(3.1)-3435, 2014-02-14 raÅ¡tu Nr. R2-397 Nacionalinę žemės tarnybÄ informavo, kad 2006 m. papildomai inventorizuoti ir 2007 m.

Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastre įregistruoti miÅ¡kų plotai, patenkantys į Žemės sklypÄ , vadovaujantis Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktu turi bÅ«ti priskirti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotams. IÅ¡ Valstybinės miÅ¡kų tarnybos su 2014-02-21 raÅ¡tu Nr. R2-516 pateiktos grafinės medžiagos matyti, kad Žemės sklypo, į kurį Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 35S-31 buvo atkurtos nuosavybės teisės R.

M., dalis yra pažymėta sutartiniu valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko ženklu (žalia spalva). Kita Å¡io Žemės sklypo dalis nepažymėta sutartiniu valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko ženklu (žalia spalva), tačiau pažymėta kitu sutartiniu ženklu – žalsva spalva, kuri žymi miÅ¡ko žemės plotus. IÅ¡ Å¡ios Valstybinės miÅ¡kų tarnybos pateiktos grafinės medžiagos taip pat matyti, kad Žemės sklypas patenka į Mažeikių miÅ¡kų urėdijos Mažeikių girininkijos miÅ¡ko kvartalÄ Nr. 219, kuriame esantys miÅ¡ko sklypai Nr. 28 (dalis), Nr. 26 (dalis) ir Nr. 27 (dalis), vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų ploto patvirtinimo“, yra priskirti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams.

IÅ¡ minėtos grafinės medžiagos matyti, kad į Žemės sklypÄ patenka 0,28 ha miÅ¡ko žemės, iÅ¡ kurios 0,20 ha yra priskirti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams minėtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų ploto patvirtinimo“. Atsižvelgiant į tai, kad atkuriant Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 35S-31 R. M. nuosavybės teises į Žemės sklypÄ buvo pažeistos imperatyvios Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto (redakcija, galiojusi nuo 2010-07-01 iki 2011-04-28), MiÅ¡kų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punkto (redakcija, galiojusi nuo 2011-01-01 iki 2011-07-01) ir AtkÅ«rimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų (redakcija, galiojusi nuo 2010-07-01 iki 2012-02-01) nuostatos, Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. kovo 29 d. sprendimas Nr. 35S-31 (dalis), kuriuo(-ia) R.

M. atkurtos nuosavybės teises į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams priskirtus miÅ¡kų plotus, turėtų bÅ«ti panaikintas(-a). Taip pat turėtų bÅ«ti panaikintas ir Nacionalinės žemės tarnybos Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 35VÄ®-344 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo Mažeikių mieste“ 2 punktas, kuriuo nuspręsta Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 35S-31 atkurti R. M. nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujÄ 0,2829 ha kitos paskirties žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) Mažeikių mieste.

AtkÅ«rimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2010-07-01 iki 2012-02-01) buvo nustatyta, kad piliečiams neatlygintinai perduodamo nuosavybėn naujo žemės sklypo, esančio miesto teritorijai priskirtoje žemėje, dydį kiekviename mieste tvirtino Vyriausybė miesto, rajono savivaldybės siÅ«lymu. Minimalus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo naujo žemės sklypo dydis buvo 0,04 ha (iÅ¡skyrus nuosavybės teise turėtÄ mažesnį žemės sklypÄ ). Maksimalus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo žemės sklypo plotas turėjo bÅ«ti ne didesnis kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Å iauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, BirÅ¡tone ir ne didesnis kaip 0,3 ha kituose miestuose.

AtkÅ«rimo įstatymo nuostatas įgyvendinančios Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sÄ lygų“, 34 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2009-12-20 iki 2011-04-24) buvo nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusiÄ miestams nustatytÄ ja tvarka priskirtose teritorijose, buvo atkuriamos perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naujÄ pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimÄ Nr. 1324 „Dėl naujų žemės sklypų dydžio miestuose, detaliųjų planų rengimo ir teritorijų inžinerinės įrangos“ įrengtÄ arba neįrengtÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 920 „Dėl naujų žemės sklypų dydžių miestuose patvirtinimo“ patvirtinto dydžio žemės sklypÄ tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė, iÅ¡skyrus KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko teritorijÄ , arba piliečių pageidavimu – mieste, kuriame jie gyvena (iÅ¡skyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Å iaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, BirÅ¡tono miestus ir KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko teritorijÄ ).

Minėtos tvarkos 106 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2009-12-20 iki 2011-04-24) buvo nustatyta, kad piliečių praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančiÄ miestuose, nagrinėjo turto buvimo vietos žemėtvarkos skyriai. Apskrities virÅ¡ininkas sprendimÄ atkurti nuosavybės teises į žemę, esančiÄ miestuose, perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naujÄ Å¾emės sklypÄ individualiai statybai priimdavo pagal savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktÄ individualiai statybai ir kitai paskirčiai suprojektuotÄ privatizuotinÄ Å¾emės sklypo detalųjį planÄ , piliečiui pasirinkus žemės sklypÄ pagal nustatytÄ jį eiliÅ¡kumÄ .

Kaip buvo minėta, Mažeikių rajono savivaldybės taryba 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. Tl-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ 1 punktu patvirtino pakoreguotÄ Mažeikių miesto (duomenys neskelbtini) mikrorajono II-osios dalies detalųjį planÄ , kuriame suprojektuotas 0,2829 ha kitos paskirties žemės sklypas (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorijos). Naujų žemės sklypų, kuriuos kaip atlyginimÄ piliečiams už nuosavybės teise turėtÄ Å¾emę, gyvenamuosius namus, jų dalis, butus numatoma perduoti individualiai statybai ir kitai paskirčiai, dydžio miestuose nustatymo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1324 „Dėl naujų žemės sklypų dydžio miestuose, detaliųjų planų rengimo ir teritorijų inžinerinės įrangos“ (toliau – Tvarka), 4.1 papunktyje (redakcija, galiojusi nuo 1997-12-11 iki 2014-01-01) buvo nustatyta, kad miestų, rajonų savivaldybių architektÅ«ros tarnybos (vyriausieji architektai) kartu su apskričių virÅ¡ininkų administracijų miestų, rajonų žemėtvarkos skyrių specialistais, vadovaudamiesi miestų bendraisiais (generaliniais) ir detaliaisiais planais, žemės kadastro duomenimis, nustato teritorijas, kuriose tikslinga plėtoti individualiÄ statybÄ bei žemę naudoti kitai paskirčiai, ir rengia Å¡ių teritorijų brėžinius (planus, iÅ¡traukas iÅ¡ miesto bendrojo plano).

Juose nurodoma žemės sklypų vieta, apytikslis plotas hektarais, valstybės parduodamos žemės vieno hektaro nominali kaina, kuri apskaičiuojama pagal Valstybės parduodamos žemės nominalios kainos nustatymo metodikÄ , patvirtintÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 909 „Dėl parduodamos valstybinės žemės ir valstybės iÅ¡perkamos žemės nominalios kainos nustatymo ir jos taikymo tvarkos“, ir informacija apie teritorijos inžinerinę įrangÄ arba (statybos atvejų) galimybes prisijungti prie gretimose teritorijose esančių inžinerinių komunikacijų.

Å ios Tvarkos 4.2 ir 4.3 papunkčiuose buvo nustatyta, kad Tvarkos 4.1 punkte nurodytų brėžinių pagrindu buvo rengiamas miesto teritorijų sÄ raÅ¡as, kurį tvirtino miesto, rajono savivaldybės taryba, ir jame nustatomas bendras visų teritorijų žemės plotas, kurį už nuosavybės teise turėtÄ Å¾emę, gyvenamuosius namus, jų dalis, butus numatoma perduoti piliečiams individualiai statybai ir kitai paskirčiai. Pagal minėtos Tvarkos 4.4 papunktį, apskričių virÅ¡ininkų administracijų miestų, rajonų žemėtvarkos skyriai turėjo pateikti miestų, rajonų savivaldybėms duomenis apie tai, kiek piliečių, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ miestuose, pareiÅ¡kė pageidavimÄ gauti žemės sklypÄ individualiai statybai ir kitai paskirčiai.

Tvarkos 4.5 ir 4.6 papunkčiuose buvo nustatyta, kad naujų žemės sklypų dydis buvo apskaičiuojamas atsižvelgiant į bendrÄ visų teritorijų žemės plotÄ , į tai, kiek piliečių, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ miestuose, pareiÅ¡kė pageidavimÄ gauti žemės sklypus individualiai statybai ir kitai paskirčiai, taip pat į inžinerinių komunikacijų, gatvių bei visuomeninių objektų statybos žemės ploto poreikį teritorijoje, o miestų, rajonų savivaldybių merų (valdybų) pasiÅ«lymai dėl naujų žemės sklypų dydžio miestuose turėjo bÅ«ti apsvarstyti ir aprobuoti savivaldybės taryboje.

Pagal Tvarkos 5 ir 6 punktus, miestų, rajonų savivaldybių merų (valdybų) parengti pasiÅ«lymai dėl naujų žemės sklypų dydžio miestuose kartu su paaiÅ¡kinamaisiais raÅ¡tais turėjo bÅ«ti teikiami apskričių virÅ¡ininkams, kurie, gavę Å¡ios Tvarkos 5 punkte nurodytÄ medžiagÄ , per 15 dienų nuo medžiagos gavimo parengdavo ir pateikdavo iÅ¡vadas dėl tvirtintino naujų žemės sklypų dydžio pagrįstumo. Vadovaujantis minėtomis nuostatomis, darytina iÅ¡vada, kad iki 2010-07-01 apskrities virÅ¡ininkas, o nuo 2010-07-01 Nacionalinė žemės tarnyba, sprendimÄ atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusiÄ miestams nustatytÄ ja tvarka priskirtose teritorijose, perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naujÄ Å¾emės sklypÄ individualiai statybai priimdavo pagal savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktÄ individualiai statybai žemės sklypo detalųjį planÄ ir pagal parengtus miestų, rajonų savivaldybių merų (valdybų) pasiÅ«lymus dėl naujų žemės sklypų dydžio.

Kaip buvo minėta, TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracijos Mažeikių rajono žemėtvarkos skyrius, vadovaudamasis minėtomis nuostatomis, 2010-02-18 raÅ¡tu Nr. R2-311(1.24) „Dėl naujų žemės sklypų suteikimo“ kreipėsi į Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorių, persiųsdamas R. M. praÅ¡ymÄ dėl naujo žemės sklypo perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Mažeikių mieste (duomenys neskelbtini) mikrorajone ir praÅ¡ydamas atlikti R. M. įgalioto asmens V.

M. pasirinkto naujo 0,2828 ha žemės sklypo Nr. 42 (duomenys neskelbtini) mikrorajone (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, patvirtinti parengtÄ Å¡io žemės sklypo planÄ , pasiÅ«lyti žemės sklypo specialiÄ sias naudojimo sÄ lygas, nustatyti jo tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ ir pobÅ«dį ir kt. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. Tl-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ ir atsižvelgdamas į TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracijos Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-02-18 raÅ¡tÄ Nr. R2-311(1.24) „Dėl naujų žemės sklypų suteikimo“, 2010 m. spalio 29 d.

įsakymo Nr. Al-1646 „Dėl perduodamo neatlygintinai nuosavybėn Mažeikių mieste, (duomenys neskelbtini), žemės sklypo duomenų tvirtinimo“ 1 punktu patvirtino perduodamo neatlygintinai nuosavybėn 0,2829 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Mažeikių mieste planÄ ir nustatė pagrindinę tikslinę žemės sklypo naudojimo paskirtį – kita, žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ â€“ gyvenamosios teritorijos ir pobÅ«dį – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos.

Todėl siekiant apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ ir grÄ Å¾inti valstybės nuosavybėn Lietuvos Respublikai iÅ¡imtine nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams priskirtus miestų miÅ¡kų plotus – turėtų bÅ«ti panaikinti: Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. Tl-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ dalis, kuria suprojektuotas 0,2829 ha kitos paskirties žemės sklypas, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. spalio 29 d.

įsakymo Nr. Al-1646 „Dėl perduodamo neatlygintinai nuosavybėn Mažeikių mieste, (duomenys neskelbtini), žemės sklypo duomenų tvirtinimo“ 1 punktas ir Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. kovo 29 d. sprendimas Nr. 35S-31, kuriuo R. M. atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės miškams priskirtus miškų plotus bei Nacionalinės žemės tarnybos Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 35VĮ-344 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Mažeikių mieste“ 2 punktas.

Pagal visuotinai žinomÄ teisės principÄ ex injuria jus non oritur (lot. iÅ¡ ne teisės teisė neatsiranda), R. M. turtinių teisių perėmėjas A. V. negalėjo bÅ«ti laikomas teisėtu Žemės sklypo savininku, nes nuosavybės teisės į šį Žemės sklypÄ jam negalėjo bÅ«ti perleistos, t. y. jis gavo iÅ¡ valstybės tai, ko neturėjo teisės gauti. Panaikinus minėtÄ administracinį aktÄ , turi bÅ«ti panaikintos ir jo pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės, t. y. turi bÅ«ti pripažintas negaliojančiu ir jo pagrindu sudarytas vienaÅ¡alis sandoris.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalį, imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, o pagal Å¡io straipsnio 2 dalį – tuo atveju, kai sandoris negalioja, viena jo Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai sandorio Å¡aliai visa, kÄ yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grÄ Å¾inti to, kÄ yra gavusi, natÅ«ra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Civilinio kodekso 4.96 straipsnio 3 dalyje yra reglamentuota, kad jeigu daiktas neatlygintinai įgytas iÅ¡ asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, tai savininkas turi teisę iÅ¡reikalauti daiktÄ visais atvejais.

Remiantis Civilinio kodekso 6.146 straipsnio nuostatomis, restitucija yra vykdoma natÅ«ra, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų Å¡alims. Tokiu atveju yra taikoma piniginė restitucija. Vadovaujantis Å¡iomis nuostatomis, nagrinėjamu atveju turėtų bÅ«ti pripažintas negaliojančiu 2011-10-17 paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimas Nr. 7236, kuriuo A. V. paveldėjo valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams priskirtus miÅ¡kų plotus, esančius Žemės sklype.

Kadangi atkuriant nuosavybės teises į minėtÄ Å½emės sklypÄ , privačion nuosavybėn buvo perleistas Lietuvos Respublikai iÅ¡imtine nuosavybės teise priklausantis turtas – miestų miÅ¡kų plotai, restitucija turėtų bÅ«ti taikoma natÅ«ra, grÄ Å¾inant valstybės nuosavybėn neteisėtai perleistÄ Lietuvos Respublikai iÅ¡imtine nuosavybės teise priklausantį turtÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pabrėžiama, kad tinkamas valstybės institucijų ir pareigÅ«nų funkcijų vykdymas yra vieÅ¡ojo intereso dalis, nes jeigu valstybės institucija ar pareigÅ«nas pažeidžia įstatymÄ arba kitÄ teisės aktÄ , pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, kartu pažeidžiamas ir vieÅ¡asis interesas, kad valstybės institucijų veikloje bÅ«tų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2006).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo aktuose yra ne kartÄ konstatavęs, kad žemė yra ypatingas turtas, ypač svarbus visai visuomenei. Konstitucinis Teismas 1996-09-25 nutarime pažymėjo, kad iÅ¡ Konstitucijos 47 ir 54 straipsnių matyti, jog žemė vertinama kaip visuotinė vertybė, kurios pagrindinė socialinė funkcija – tarnauti tautos gerovei. Todėl ypač svarbu, kad Å¡i vertybė bÅ«tų racionaliai ir efektyviai naudojama. Tai pagrindžia objektyviÄ bÅ«tinybę ir kartu pareigÄ valstybei nuosavybės į žemę santykius reguliuoti taip, kad bÅ«tų suderinti visų žemės teisinių santykių subjektų interesai ir užtikrinta pagrindinė žemės funkcija.Atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Mažeikių skyrius, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, atstovaujamos Mažeikių skyriaus, atstovė Vilma Vaitkienė teismo posėdžio metu nurodė, jog sutinka su pareiÅ¡kėjo reikalavimais ir praÅ¡o juos tenkinti.

Dėl restitucijos taikymo taip pat pritaria pareiÅ¡kėjo atstovės iÅ¡dėstytai nuomonei. Dėl patirtų nuostolių atlyginimo A. V. pinigais – pripažinus administracinius aktus negaliojančiais bei dalį paveldėjimo teisės liudijimo, nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesas bus pakartotas iÅ¡ naujo ir pretendentui bus suteiktas naujas sklypas. PareiÅ¡kėjas, bÅ«damas įpėdiniu, turės teisę rinktis naujÄ savivaldybės suformuotÄ sklypÄ .Atsakovas A. V. atsiliepime (100–101 b. l., I tomas) nurodė, kad nesutinka su pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimu ir praÅ¡o jį atmesti, taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad A. V. 2011 m. spalio 17 d. paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimo Nr. 7236 pagrindu įgijo nuosavybės teisę į 0,2829 ha žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Mažeikių m., tai yra pagrindas teigti, jog atsakovas nuosavybės teisę į minėtÄ Å¾emės sklypÄ Ä¯gijo teisėtai ir tuo metu tam nebuvo jokių teisinių kliūčių, apie kurias jis bÅ«tų galėjęs žinoti. IeÅ¡kiniu neginčijama R. M. teisė atkurti nuosavybės teises į jo tėvų B.

M. ir N. M. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdytÄ Å¾emę, todėl galima teigti, jog nuosavybės teisės R. M. buvo atkurtos teisėtai. Vienintelė problema, iÅ¡ kurios ir kildinamas ieÅ¡kinys – jog atkÅ«rus nuosavybės teises, pretendentui buvo perduotas neatlygintinai nuosavybėn naujai suformuotas žemės sklypas, kuris, pasak pareiÅ¡kėjo, apskritai negalėjo bÅ«ti suformuotas, nes žemė toje vietoje priklausė valstybei, kaip esanti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų teritorijoje.

Mano, jog tvirtinant gyvenamosios teritorijos detalųjį planÄ , buvo gauti visi reikalingi leidimai bei suderinimai, taip pat iÅ¡ Mažeikių miÅ¡kų urėdijos, kuri administruoja valstybinius miÅ¡kus. Akivaizdu ir tai, jog tuo atveju, jeigu, kaip teigia pareiÅ¡kėjas, valstybinio miÅ¡ko teritorija bÅ«tų tinkamai inventorizuota ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre (kadastre), VÄ® Registrų centras nebÅ«tų sudaręs ir įregistravęs nei žemės sklypų planų, nei nuosavybės teisių į tuos sklypus.Atsakovas A.

V. patikslintame atsiliepime (180 b. l., I tomas) nurodė, kad nuo 2010 metų birželio mėn. privačių gyvenamųjų namų kvartale, kuriame yra jo sklypas, vyko infrastruktÅ«ros įrengimo darbai: lyginama teritorija, tiesiami keliai ir pan. Po Å¡ių darbų atlikimo, apžiÅ«rėjęs sklypÄ , jame aptiko tik pavienius krÅ«mus, nieko panaÅ¡aus į miÅ¡kÄ ten nėra. Nuosavybės atkÅ«rimo R. M. procesas vyko pagal tvarkÄ , kuriÄ nustato tai reglamentuojantys teisės aktai, ginčo žemės sklypo kadastro duomenų fiksavimo metu nenustatyta, kad sklype bÅ«tų miÅ¡ko; pagal kadastro duomenis ginčo žemės sklypo pagrindė tikslinė naudojimo paskirtis buvo kita.

Tačiau iÅ¡ Valstybinės miÅ¡kų tarnybos pateiktos medžiagos matyti, kad jam priklausantis 0,2829 ha sklypas yra priskiriamas valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotams, kurie iÅ¡imtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei. Atsižvelgdamas į tai sutinka, kad bÅ«tų taikoma restitucija, grÄ Å¾inant valstybės nuosavybėn 0,2829 ha žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Mažeikių skyriaus, patirtus nuostolius, sklypo vidutinę rinkos vertę – 25 254,87 Eur.Atsakovas A.

V. teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčo sklype vyko darbai, buvo skirtos milijoninės lėšos, krÅ«mai buvo visiÅ¡kai panaikinti, toje vietoje, kur yra jo sklypas, krÅ«mai yra iÅ¡likę; yra nutiesti privažiavimo į sklypÄ keliai. Nurodė, kad su R. M. sudarė sandorį, jog sklypas, kuris bus atstatytas, atiteks jam – jis sumokėjo už tai pinigus, bet kadangi R. M. buvo silpnos sveikatos, jie susitarė, kad jis paraÅ¡ys testamentÄ . Å is žmogus parašė testamentÄ . Dėl piniginių pretenzijų nurodė, kad jei sklypÄ iÅ¡ jos paims, jam bus suteikiamas naujas sklypas, o kadangi žemės reforma bus pasibaigusi, namo nestatysi ten, kur nenori.

Pagal paveldėjimo įstatymÄ jis valstybei sumokėjo paveldėjimo mokesčius (virÅ¡ 3800 Lt) ir iki Å¡iol moka žemės mokesčius, nors sklypu negali naudotis. SumÄ yra nurodęs. Nori, kad bÅ«tų kompensuota sklypo rinkos vertė, nes jis mokėjo visus mokesčius. Jo paveldėtame sklype miÅ¡ko nėra, yra tik keli pavieniai krÅ«mai. Nurodė, kad patyrė moralinę, materialinę žalÄ , praÅ¡o priteisti vidutinę rinkos vertę.Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Mažeikių miÅ¡kų urėdija atsiliepime (130–132 b. l., I tomas) nurodė, kad sutinka su pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimu ir praÅ¡o jį tenkinti.

Nurodė, kad ginčo žemės sklypas, esantis VĮ Mažeikių miškų urėdijos Mažeikių girininkijos 219 kvartalo 26, 27 ir 28 taksaciniuose miško sklypuose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr.1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997m. spalio 23 d. nutarimo Nr.1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ yra priskirtas valstybinės reikšmės miškams. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 454 „Dėl valstybinės reikšmės miškų perdavimo patikėjimo teise valstybės įmonėms miškų urėdijoms“ (priedas Nr.

18) Å¡is valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams priskirtas miÅ¡ko žemės plotas perduotas valstybės įmonei Mažeikių miÅ¡kų urėdijai valdyti patikėjimo teise. VÄ® Mažeikių miÅ¡kų urėdija, pastebėjusi, kad nekilnojamojo turto registre įregistruotos privačios kitos paskirties žemės valdos kertasi su valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko žemės plotais, 2012-09-24 raÅ¡tu Nr. 3.9(D)-1339 „Dėl (duomenys neskelbtini) kvartalo detaliojo plano įvertinimo“ kreipėsi į Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorių su praÅ¡ymu suorganizuoti pasitarimÄ dėl susidariusios situacijos iÅ¡aiÅ¡kinimo, į pasitarimÄ pakviečiant VÄ® Registrų centro bei Nacionalinės žemės tarnybos Mažeikių skyriaus atstovus. 2012-10-01 gautas Mažeikių rajono savivaldybės administracijos raÅ¡tas Nr. R8-2.36-4116, kuriuo praneÅ¡ama, kad 2012 m. spalio 4 d. organizuojamas pasitarimas susidariusiai situacijai aptarti. 2012 m. spalio 4 d. vykusiame pasitarime dalyvavusiems savivaldybės administracijos, VÄ® Registrų centro bei Nacionalinės žemės tarnybos Mažeikių skyriaus atstovams, VÄ® Mažeikių miÅ¡kų urėdija pristatė esamÄ situacijÄ â€“ informavo, jog valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko žemės plote yra įregistruoti privatÅ«s kitos paskirties žemės sklypai, pateikė planinę medžiagÄ bei sÄ raÅ¡Ä privačių valdų, kurios patenka į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotus, informavo pasitarimo dalyvius, kada ir kokiais teisės aktais mieste esantys miÅ¡kai buvo priskirti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams, o jų valdymas patikėjimo teise perduotas VÄ® Mažeikių miÅ¡kų urėdijai.

VÄ® Mažeikių miÅ¡kų urėdija informavo pasitarimo dalyvius, jog įstatymai nenumato galimybių valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kuose įregistruoti privačias valdas. Ä®vertinus visÄ turimÄ informacijÄ , pasitarimo metu buvo nutarta ieÅ¡koti galimybių iÅ¡registruoti privačius kitos paskirties žemės sklypus, kurie patenka į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotus, o jų savininkams pasiÅ«lyti sklypus kitose vietose. Apie sklypų iÅ¡registravimo eigÄ VÄ® Mažeikių miÅ¡kų urėdija nebuvo informuojama.

Å iuo atveju valstybė neteko nuosavybės teisės į 0,2829 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kÄ , kadangi jos įgalioti pareigÅ«nai – Mažeikių rajono savivaldybės taryba, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius, Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM priėmė neteisėtus administracinius teisės aktus. Å ie teisės aktai (jų dalys), pažeidžiantys imperatyvius teisės aktų reikalavimus, turi bÅ«ti pripažinti neteisėtais ir panaikinti. Trečiojo suinteresuoto asmens valstybės įmonės Mažeikių miÅ¡kų urėdijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laikÄ ir vietÄ jam praneÅ¡ta tinkamai, teismo Å¡aukimu (35 b. l., II tomas).

Atsiliepimu praÅ¡o bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant.Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė miÅ¡kų tarnyba atsiliepime (96–98 b. l., I tomas) nurodė, kad sutinka su pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimu ir praÅ¡o jį tenkinti. Nurodė, kad kitos paskirties žemės sklypo 0,2829 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Mažeikių mieste, teritorija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ yra priskirta valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotams.

Ginčo žemės sklypas patenka į Mažeikių miÅ¡kų urėdijos Mažeikių girininkijos miÅ¡ko kvartalÄ Nr. 219, kuriame esantys miÅ¡ko sklypai Nr. 28 (dalis), Nr. 26 (dalis) ir Nr. 27 (dalis) yra priskirti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams. Nuosavybės teisių atkÅ«rimo metu į ginčo žemės sklypÄ pateko 0,20 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotos. 2007 m. liepos 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1154 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo patikslinta Akmenės rajono savivaldybės ir miesto valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schema, tačiau situacija nepasikeitė – į ginčo žemės sklypÄ pateko 0,20 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotos.

Taigi, atsakovai, priimdami ginčijamus administracinius aktus, nepagrįstai neatsiž­velgė į minėtus Vyriausybės nutarimu patvirtintus valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotus, jų ribas bei pateiktas schemas bei pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnį ir Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, kurioje numatyta, kad valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai iÅ¡imtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai; Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalį ir 13 straipsnį, kuriuose numa­toma, kad miÅ¡kas grÄ Å¾inamas natÅ«ra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavy­bės teise, iÅ¡skyrus miÅ¡kus, pagal Å¡io įstatymo 13 straipsnį priskirtus valstybės iÅ¡perkamiems.

MiÅ¡­kai Å¡io įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių iÅ¡perkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal Å¡io įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie priskirti valstybės iÅ¡perkamiems (Ä®statymo 13 straipsnio 1 punktas). IÅ¡vardintų miÅ¡kų sÄ raÅ¡us su juose nurodytais miÅ¡kų plotais tvirtina Vyriausybė. Pažymėjo, kad negalima tokia teisinė situacija, kad valstybei iÅ¡imtine nuosavybės teise priklausantis daiktas kartu nuosavybės teise priklausytų ir privačiam asmeniui.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.7 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad iÅ¡imtine valstybės nuosavybe esantys daiktai yra iÅ¡imti iÅ¡ apyvartos, todėl asmenys, sudarę sandorius dėl iÅ¡imto iÅ¡ civilinės apy­vartos daikto negali bÅ«ti laikomi sÄ Å¾iningais įgijėjais. Jeigu nuosavybės teisės pagal įstatymÄ yra iÅ¡imtinės, tai daiktas yra iÅ¡imtas iÅ¡ civilinės apyvartos. Tokiu atveju galimi tik tie sÄ Å¾iningo įgijėjo teisių gynimo bÅ«dai, kurie nereikalauja valstybės iÅ¡imtinės nuosavybės pavertimo privačia.

Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės miÅ¡kų tarnybos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laikÄ ir vietÄ jam praneÅ¡ta tinkamai, teismo Å¡aukimu (43 b. l., II tomas). Atsiliepimu taip pat praÅ¡o bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant.Trečiasis suinteresuotas asmuo notarė Violeta Deveikienė atsiliepime (169–170 b. l. ) nurodė, kad iÅ¡duodama paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimÄ vadovavosi pateiktu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-03-30 įsakymu Nr. 35VÄ®-344 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2011-03-29 sprendimu Nr. 35S-31.

Notaras nerevizuoja pateiktų žemėtvarkos tarnybos įsakymų ir sprendimų ir jų pagrindu iÅ¡davė paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimÄ . PraÅ¡o spręsti teismo nuožiÅ«ra. Trečiasis suinteresuotas asmuo notarė Violeta Deveikienė į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo Å¡aukimu (33 b. l., II tomas). 2015 m. rugsėjo 25 d. Å iaulių apygardos administraciniame teisme gautas trečiojo suinteresuoto asmens notarės Violetos Deveikienės praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant (40–42 b. l., II tomas).PareiÅ¡kėjo Å iaulių apygardos prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , pareiÅ¡kimas tenkintinas.Prokuroras, kuris kreipėsi į teismÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, laikytinas viena iÅ¡ proceso Å¡alių, kuriai taikomos tos pačios proceso teisės normos, kaip ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, taip pat ir dėl skundo (praÅ¡ymo) padavimo termino.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į administracinį teismÄ kreipiamasi ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ , termino tokiam praÅ¡ymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiÅ¡kėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas vieÅ¡asis interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-180/2009, 2007 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008).

Kitaip tariant, termino kreiptis į teismÄ eigos pradžia prasideda tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo bÅ«ti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas vieÅ¡asis interesas, ir kai prokurorui tampa suvokiama apie Å¡io intereso pažeidimÄ . Nustatant termino kreiptis į teismÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo eigos pradžiÄ kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti vertinama visuma aplinkybių: pirminės informacijos apie galimai pažeistÄ vieÅ¡Ä jį interesÄ gavimo data, informacijos pobÅ«dis ir apimtis; ar Å¡i informacija buvo pakankama kreiptis į teismÄ dėl administracinių aktų panaikinimo ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ , ar buvo bÅ«tina rinkti papildomus duomenis; kokių veiksmų pareiÅ¡kėjas papildomai ėmėsi, siekdamas surinkti duomenis, reikalingus kreipimuisi į teismÄ dėl administracinių aktų panaikinimo ir vieÅ¡ojo intereso gynimo; ar pareiÅ¡kėjas nedelsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, ar papildomus duomenis apie galimÄ vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ surinko per pagrįstÄ ir protingÄ terminÄ (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1164/2009 ir kt.).Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kime nurodyta, kad Å iaulių apygardos prokuratÅ«roje 2014 m. gegužės 28 d. gautas Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. gegužės 26 d. raÅ¡tas Nr. 1SD-(3.1)-1737 „Dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo“, kuriame teigiama, kad Nacionalinė žemės tarnyba neteisėtai R. M. nuosavybėn perleido 0,2829 ha žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Mažeikių m., nes jame buvo valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams priskirti plotai.

Teisėjų kolegija pažymi, jog neturi pagrindo netikėti nurodytu teiginiu, taip pat teismui į bylÄ nepateikti tai paneigiantys įrodymai.Taigi, bylos medžiaga nustatyta, kad prokuratÅ«ra apie galimai pažeistÄ vieÅ¡Ä jį interesÄ sužinojo 2014 m. gegužės 28 d. gavusi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2014 m. gegužės 26 d. raÅ¡tÄ Nr.1SD-(3.1)-1737 „Dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo“ (9–14 b. l., I tomas). IÅ¡ turimų raÅ¡ytinių įrodymų, t. y.

Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2014 m. birželio 3 d. raÅ¡to Nr. R8-2.33-2135 „Dėl dokumentų kopijų pateikimo“ (23 b. l.) ir valstybės įmonės Registrų centro TelÅ¡ių filialo 2014 m. birželio 9 d. raÅ¡to Nr. (10.15.36.) TELS-3296 „Dėl dokumentų pateikimo“ (39 b. l., I tomas) matyti, kad Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyrius po Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2014 m. gegužės 26 d. raÅ¡to Nr. 1SD-(3.1)-1737 „Dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo“ gavimo kreipėsi į Mažeikių rajono savivaldybės administracijÄ ir valstybės įmonės Registrų centro TelÅ¡ių filialÄ dėl papildomų duomenų suteikimo.

PareiÅ¡kimas teismui buvo pateiktas 2014 m. birželio 18 d. (1 b. l.), nepraleidus ABTÄ® numatyto 30 dienų termino po to, kai buvo gauta pakankamai duomenų, kad galimai pažeistas vieÅ¡asis interesas, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad vieno mėnesio terminas praleistas nebuvo.PareiÅ¡kėjo praÅ¡omų panaikinti skundžiamų administracinių aktų ir praÅ¡omos pripažinti negaliojančiu paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimo dalies neteisėtumas grindžiamas tuo, kad nuosavybės teisės buvo atkurtos į 0,2829 ha žemės sklypÄ , kuriame yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kas.Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (nuo 2008-11-25 galiojusi redakcija) 6 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad Lietuvos valstybei iÅ¡imtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams ir parkams.

Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2008-01-01) numato, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai. Valstybinės reikšmės miškai – tai:

1) miškai, esantys valstybiniuose rezervatuose, valstybinių parkų rezervatuose ir rezervacinėse apyrubėse, Kuršių nerijos nacionaliniame parke;

2) miestų miškai;

3) valstybiniai miško medelynai ir sėklinės plantacijos;

4) miškų mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektų miškai, kurių plotus ir ribas tvirtina Vyriausybė;

5) valstybiniai miÅ¡kai 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jÅ«ros ir KurÅ¡ių marių, į kuriuos neatkurta nuosavybės teisė pagal Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymÄ ;

6) kiti miÅ¡kai, Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams.Žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad miÅ¡kai ir vandens telkiniai neprivatizuojami, jeigu jie priskirti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams, valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandenims.Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad miÅ¡kai ir vandens telkiniai iÅ¡ Å¡io įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių iÅ¡perkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal Å¡io įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie priskirti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams, valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandenims.

Å ių miÅ¡kų ir vandens telkinių plotus tvirtina Vyriausybė; to paties straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad taip pat iÅ¡perkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal Å¡io įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie priskirti miestų miÅ¡kams, miestų sanitarinės apsaugos pirmajai zonai, miÅ¡ko parkams. IÅ¡vardytų miÅ¡kų sÄ raÅ¡us su juose nurodytais miÅ¡kų plotais tvirtina Vyriausybė.IÅ¡ turimų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas 2007 m. sprendimu (15–16 b. l., I tomas) nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad R.

M. motina B. M. ir tėvas N. M. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 0,3962 ha žemės Mažeikių apskrityje, Mažeikių valsčiuje, Mažeikių mieste, (duomenys neskelbtini), bei atnaujino terminÄ praÅ¡ymui atkurti nuosavybės teises, nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiais savininkais patvirtinantiems dokumentams pateikti. R. M. įgaliotas asmuo I. K. M. 2008 m. vasario 20 d. pateikė TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriui praÅ¡ymÄ R.

M. atkurti nuosavybės teises iÅ¡skiriant 30 arų žemės sklypÄ Mažeikių mieste ((duomenys neskelbtini) gatvių kvartale), o už likusį 0,0962 ha žemės plotÄ skirti antrÄ lygiavertį turėtajam žemės sklypÄ Mažeikių mieste (17 b. l., I tomas). Mažeikių rajono savivaldybės taryba 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. Tl-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino pakoreguotÄ Mažeikių miesto (duomenys neskelbtini) mikrorajono II-osios dalies detalųjį planÄ , kurio grafinėje dalyje Nr. 42 suprojektuotas 0,2829 ha kitos paskirties žemės sklypas (Mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorijos) (24–28 b. l., I tomas).

Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. Tl-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ ir atsižvelgdamas į TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracijos Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. vasario 18 d. raÅ¡tÄ Nr. R2-311(1.24) „Dėl naujų žemės sklypų suteikimo“, 2010 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. Al-1646 „Dėl perduodamo neatlygintinai nuosavybėn Mažeikių mieste, (duomenys neskelbtini), žemės sklypo duomenų tvirtinimo“ patvirtino perduodamo neatlygintinai nuosavybėn 0,2829 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Mažeikių mieste planÄ bei nustatė pagrindinę tikslinę žemės sklypo naudojimo paskirtį – kita, žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ â€“ gyvenamosios teritorijos, pobÅ«dį – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos ir architektÅ«rinius-urbanistinius apribojimus: statinių aukÅ¡tų skaičius – 1–2, užstatymo tankis – 0,20, užstatymo intensyvumas – 0,50, statinių aukÅ¡tis iki kraigo – 10 m (32 b. l.).

Nacionalinė žemės tarnyba 2011 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 35S-31 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo Mažeikių mieste R. M., (duomenys neskelbtini)“ (34 b. l.) atkÅ«rė R. M. nuosavybės teises į jam tenkančiÄ buvusių savininkų B. M. ir N. M. nuosavybės teisėmis valdytÄ nekilnojamojo turto dalį – 0,2829 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujÄ 0,2829 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) Mažeikių mieste. Nacionalinės žemės tarnybos Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011 m. kovo 30 d.

įsakymo Nr. 35VÄ®-344 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo Mažeikių mieste“ (35 b. l., I tomas) 2 punktu nusprendė atkurti R. M. (sprendimo Nr. 35S-31) nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujÄ 0,2829 ha kitos paskirties žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) Mažeikių mieste, kurio nominali vertė 21 672 Lt, naudojimo bÅ«das – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobÅ«dis – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos.

Minėtų administracinių aktų pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas 0,2829 ha žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Mažeikių m. (36–37 b. l., I tomas). 2011 m. spalio 17 d. Žemės sklypÄ pagal paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimÄ , patvirtintÄ Biržų rajono 1-ojo notarų biuro notarės Violetos Deveikienės, notarinio registro Nr. 7236 paveldėjo A. V. (40–43 b. l.).Pažymėtina, kad pagal LR aplinkos ministerijos Valstybinės miÅ¡kų tarnybos 2014 m. vasario 12 d. raÅ¡te Nr. R2-397 „Dėl informacijos pateikimo“ (46–47 b l.) pateiktus duomenis, galima matyti, kad žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į teritorijas, kurios pagal faktinę padėtį atitinka Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miÅ¡kui keliamus reikalavimus.

LR aplinkos ministerijos Valstybinės miÅ¡kų tarnybos 2014 m. vasario 12 d. raÅ¡te Nr. R2-397 „Dėl informacijos pateikimo“ (62–63 b. l.) taip pat nurodyta, kad „2006 metais atlikus valstybinę sklypinę miÅ¡kų inventorizacijÄ Mažeikių miesto teritorijoje buvo papildomai inventorizuoti ir 2007 metais registruoti Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastre miÅ¡ko plotai patenkantys žemės sklypus [...] Nr. (duomenys neskelbtini) [...]. Å ie miÅ¡ko plotai vadovaujantis Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktu turi bÅ«ti priskirti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotams, tačiau Å¡iuo metu tai padaryti nėra galimybės dėl galimai neteisėtų veiksmų, atliktų 2009–2012 metais, suformavus miÅ¡ko žemėje kitos paskirties žemės sklypus ir juos perdavus privatiems asmenims“.Valstybinės miÅ¡kų tarnybos 2014 m. vasario 4 d. pažymoje Nr. 46408 „Apie grafinius Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro duomenis.

Valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schemos fragmentas“ (48 b. l.) nurodyta, kad valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotai patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikmės miÅ¡kų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“, į žemės sklypÄ kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) patenka 0,28 ha miÅ¡ko žemės plotai, iÅ¡ jo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-11-03 nutarimu Nr. 1370 patvirtintas 0,20 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotas.

Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. vasario 4 d. pažymoje Nr. 46408 (48 b. l., I tomas) ginčo žemės sklypo dalis pažymėta sutartiniu ženklu (pilka spalva) – valstybinės reikšmės miško plotai ir kitu sutartiniu ženklu (balta spalva) – miško žemė, kuri yra sudėtinė miesto miškų plotų dalis. Be to, Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. birželio 23 d. pažymoje Nr. 50130 „Apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis. Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentas“ (114 b. l.) nurodyta, kad valstybinės reikšmės miškų plotai patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 512 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“;

į žemės sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini) patenka 0,20 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotas. Valstybinės miÅ¡kų tarnybos 2014 m. birželio 23 d. pažymoje Nr. 50130 (114 b. l.) ginčo žemės sklypo dalis pažymėta sutartiniu ženklu (žalia spalva) – valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotai ir kitu sutartiniu ženklu (žalsva spalva) – miÅ¡ko žemė, kuri yra sudėtinė miesto miÅ¡kų plotų dalis. Valstybinės miÅ¡kų tarnybos 2014 m. birželio 23 d. pažymoje Nr. 50129 „Apie tekstinius Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro duomenis.

Taksaciniai rodikliai“ (115 b. l.) nurodyta, kad žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) patenka į Mažeikių miÅ¡kų urėdijos/Mažeikių girininkijos miÅ¡ko kvartalÄ Nr. 219, sklypus Nr. 26, Nr. 27 ir Nr. 28, kuriuose iÅ¡ viso yra 0,28 ha miÅ¡ko žemės. Taip pat pridėta taksoraščio iÅ¡trauka Nr. 50129 (116 b. l.) (miÅ¡ko sklypo detalus apraÅ¡ymas).Atsakovų Mažeikių rajono savivaldybės tarybos ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos atsiliepime nurodoma, kad valstybės įmonėje Registrų centre ginčo teritorija nėra įregistruota.

Atsižvelgdama į Å¡iuos atsakovų motyvus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ginčo žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) dalys priskirtos valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotams jau Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“. Be to, Valstybinės miÅ¡kų tarnybos 2014 m. vasario 12 d. raÅ¡tu Nr. R2-397 „Dėl informacijos pateikimo“ (46–47 b. l.) informuojama, kad 2006 metais atlikus valstybinę miÅ¡kų inventorizacijÄ Mažeikių miesto teritorijoje buvo papildomai inventorizuoti ir 2007 metais registruoti Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastre miÅ¡ko plotai, patenkantys į žemės sklypus, tarp jų žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis MiÅ¡kų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktu turi bÅ«ti priskirti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotams. Minėtos faktinės aplinkybės egzistavo skundžiamų aktų priėmimo metu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti Valstybinės miÅ¡kų tarnybos pateiktais miÅ¡kų valstybės kadastro duomenimis ir grafine medžiaga, nes jie kitų bylos proceso dalyvių nenuginčyti ir nepaneigti kitais įrodymais. Taip pat pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad miestų miÅ¡kai pagal MiÅ¡kų įstatymÄ yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai nepaisant to, ar Vyriausybė tam tikrus miestų miÅ¡kus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams (Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. kovo 14 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimai).Taigi įvertinus raÅ¡ytinius įrodymus ir ginčui aktualių teisės aktų normų visetÄ darytina iÅ¡vada, kad ginčo žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) patenka į teritorijÄ , kuri pagal faktinę padėtį atitinka MiÅ¡kų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miÅ¡kui keliamus reikalavimus, ir pagal Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktÄ miesto miÅ¡kai priskirtini valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad pagal KonstitucijÄ natÅ«rali gamtinė aplinka, gyvÅ«nija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikÅ¡mę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos iÅ¡teklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai vieÅ¡asis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai).Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo prasme vieÅ¡asis interesas suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikÅ¡minga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į administracinį teismÄ ginant tai, kas objektyviai yra reikÅ¡minga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai.

VieÅ¡ojoje teisėje yra įtvirtintas teisėtumo principas, kuris reikalauja, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų bei kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pagal teisėtumo principÄ reikalaujama atitikties Konstitucijai, bendriesiems teisės principams, įstatymo galiÄ turintiems ir įstatymų įgyvendinamiesiems teisės aktams bei kt. VieÅ¡ojo administravimo subjektų priimti sprendimai turi atitikti teisėtumo principo reikalavimus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia su vieÅ¡uoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Å iam teisiniam reglamentavimui bÅ«dingas imperatyvusis pobÅ«dis; taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis – teikti visuomeninę naudÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v.

UAB „Saunų rojus“, bylos Nr. 3K-3-437/2009; 2010 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Stenrosus“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-377/2010). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau iÅ¡sakytus atsakovų argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad ginčo atveju 0,28 ha miÅ¡ko plotai, perduoti privačion nuosavybėn, pagal savo plotÄ ir dislokacijos vietÄ (Mažeikių miestas) negali bÅ«ti pripažinti mažareikÅ¡miais, t. y. Å¡iuo atveju vieÅ¡ojo intereso poreikis yra proporcingas nuosavybės teisių ribojimui panaikinant aktus, kurių pagrindu valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotas buvo perduotas privačion nuosavybėn.Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl Konstitucijos itin saugomo turtinio režimo, kuriuo ypač suinteresuota visuomenė (galimybe netrukdomai naudotis miÅ¡kų teritorijomis mieste), todėl administracinių aktų ir jų pagrindu įgytų nuosavybės teisių stabilumas turi mažesnę reikÅ¡mę nei minimo režimo apsauga.

Tokiu atveju ginčijamo administracinio akto pagrindu atsiradusios nuosavybės teisės apsauga nėra absoliuti, nes negarantuojamas jos iÅ¡saugojimas natÅ«ra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A -1561/2013).Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, numatančia jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v.

Netherlands), kiti bylos šalių argumentai, teisėjų kolegijos nuomone, nėra reikšmingi, todėl dėl jų nepasisakoma.Konstatuotina, kad Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. T1-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ dalis, kuria suprojektuotas 0,2829 ha kitos paskirties žemės sklypas; Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. spalio 29 d. įsakymas Nr. A1-1646 „Dėl perduodamo neatlygintinai nuosavybėn Mažeikių mieste, (duomenys neskelbtini), žemės sklypo duomenų tvirtinimo“;

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2011 m. kovo 29 d. sprendimas Nr. 35S-31 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo Mažeikių mieste R. M., (duomenys neskelbtini)“ kuriuo R. M. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujÄ 0,2829 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Mažeikių mieste; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. kovo 30 d.

įsakymo Nr. 35VÄ®-344 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo Mažeikių mieste“ 2 punktas, kuriuo nuspręsta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2011 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 35S-31 atkurti R. M. nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujÄ 0,2829 ha kitos paskirties žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), Mažeikių mieste, yra nepagrįsti, todėl naikintini.Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad panaikinus neteisėtus administracinius aktus, ginčo žemės sklypo suteikimas yra niekinis, todėl, vadovaujantis principu, kad „iÅ¡ neteisės teisė neatsiranda“, turi bÅ«ti pripažinta negaliojanti 2011 m. spalio 17 d. paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimo Nr. 7236, patvirtinto Biržų rajono 1-ojo notarų biuro notarės Violetos Deveikienės, dalis, kuria A.

V. paveldėjo 0,2829 ha žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Mažeikių m.PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o taikyti restitucijÄ natÅ«ra – įpareigoti A. V. grÄ Å¾inti valstybės nuosavybėn 0,2829 ha žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Mažeikių m.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-7-165/2012 iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad tuo atveju, kai dėl prieÅ¡taravimo imperatyviosioms normoms panaikinamas administracinis aktas, kuriuo perleista nuosavybės teisė į turtÄ , ir pripažįstamos negaliojančiomis visos Å¡io turto perleidimo sutartys, sprendžiama dėl restitucijos taikymo tarp Å¡io akto ir sandorių pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių dalyvių ir nesprendžiama dėl vindikacijos sÄ lygų ir įgijėjo sÄ Å¾iningumo.

Toje pačioje nutartyje nurodoma, kad kai dėl netinkamo valdžios institucijų darbo asmenims, kurių sÄ Å¾iningumas nepaneigtas, buvo atkurtos nuosavybės teisės, panaikinus ginčijamus administracinius aktus, restitucija turi bÅ«ti taikoma taip, kad nepaneigtų Å¡ių asmenų teisės į teisinį tikrumÄ ir teisinį saugumÄ , teisėtų lÅ«kesčių apsaugÄ . Kai restitucija taikytina visų pirma dėl valstybės įgaliotų pareigÅ«nų priimtų administracinių aktų dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo neteisėtumo, valstybė turi prisiimti su restitucijos taikymu susijusius neigiamus padarinius, o atsakovams-fiziniams asmenims taikomi tokie minimaliai negatyvÅ«s turto sugrÄ Å¾inimo valstybės nuosavybėn padariniai, kokie nustatyti įstatyme.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka iÅ¡nagrinėtose bylose dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo teisėtumo ne kartÄ yra nurodęs, kad besitęsiančiame nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese institucijos, kurioms įstatymų leidėjas suteikia įgaliojimus priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo, turi įsitikinti, ar yra visos teisės aktuose nustatytos sÄ lygos nuosavybės teisėms atkurti. ABTÄ® 92 straipsnyje numatyta, kad akto (veiksmo) panaikinimas reiÅ¡kia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos teisės ir teisėti interesai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-86/2014 nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad, administracinį aktÄ panaikinus dėl prieÅ¡taravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, taikoma restitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-662/2004; 2006 m. gegužės 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-328/2006; 2007 m. birželio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-149/2007; 2010 m. vasario 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-47/2010; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-518/2011).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A525-1561/2013 nurodoma, kad pagal Konstitucijos 47 straipsnį valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, todėl jie turi bÅ«ti grÄ Å¾inti natÅ«ra valstybės nuosavybėn; panaikinus sprendimÄ atkurti nuosavybės teises, restitucija turi bÅ«ti taikoma atsižvelgiant į nuosavybės teisių atkÅ«rimo srityje susiklostančių santykių ypatumus ir teisės normų pažeidimo, dėl kurio sprendimas atkurti nuosavybės teises pripažįstamas neteisėtu ir panaikinamas, pobÅ«dį, taip pat padarinius, kurių atsiranda dėl to, kad restitucijos tvarka turtas sugrÄ Å¾intas valstybei natÅ«ra.

Konstatavus valstybės institucijos neteisėtus veiksmus ir panaikinus jos priimtus administracinius aktus, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės, iÅ¡ esmės lieka nebaigta nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«ra. Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija akcentavo, jog, jeigu iÅ¡ asmens turtas sugrÄ Å¾inamas valstybei, neabejotinai yra svarbu, kad valstybės institucijų neteisėtų veiksmų visi padariniai bÅ«tų kuo greičiau paÅ¡alinti – turi bÅ«ti pakartotinai operatyviai iÅ¡spręstas nuosavybės teisių atkÅ«rimo klausimas.

IÅ¡ minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties nuostatų matyti, kad operatyviu galėtų bÅ«ti laikytinas Å¡eÅ¡ių mėnesių terminas. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo 2014 m. spalio 6 d. sprendimÄ Paplauskienė prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr.31102/06), kuriame nurodyta, kad pareiÅ¡kėja patyrė finansinių nuostolių dėl negalėjimo naudoti turto po jo suteikimo 2004 m. rugpjūčio 20 d., kuris buvo paimtas iÅ¡ pareiÅ¡kėjos vykdant 2006 m. kovo 22 d. teismo sprendimÄ , ir konstatuota, kad pareiÅ¡kėjos atžvilgiu iki 2009 m. balandžio 9 d. tęsėsi nuostolinga situacija, t. y. iki kol institucijos suteikė pareiÅ¡kėjai naujÄ tokio paties dydžio žemės sklypÄ .Nagrinėjamu atveju 0,2829 ha žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Mažeikių m., buvo paveldėtas, žemės sklypo įsigijimo iÅ¡laidų nėra, todėl nėra pagrindo valstybę įpareigoti atlyginti A.

V. jo praÅ¡omas iÅ¡laidas.Atsižvelgdama į tai, kad buvo pripažinta negaliojanti paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimo dalis, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad sÄ Å¾iningi asmenys, kurie patyrė žalÄ dėl valdžios pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų, pagal KonstitucijÄ ir kitus įstatymus (CK 6.271 straipsnis) turi teisę reikalauti žalos atlyginimo.Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimai buvo patenkinti, atsakovo A. V. praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (100–101 b. l., I tomas) negali bÅ«ti tenkinamas.Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo Å iaulių apygardos prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , pareiÅ¡kimÄ patenkinti.Panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. T1-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ dalį, kuria suprojektuotas 0,2829 ha kitos paskirties žemės sklypas.Panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. spalio 29 d.

įsakymÄ Nr. A1-1646 „Dėl perduodamo neatlygintinai nuosavybėn Mažeikių mieste, (duomenys neskelbtini), žemės sklypo duomenų tvirtinimo“.Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2011 m. kovo 29 d. sprendimÄ Nr. 35S-31 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo Mažeikių mieste R. M., (duomenys neskelbtini)“ kuriuo R. M. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujÄ 0,2829 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Mažeikių mieste.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 35VÄ®-344 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo Mažeikių mieste“ 2 punktÄ , kuriuo nuspręsta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2011 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 35S-31 atkurti R. M. nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujÄ 0,2829 ha kitos paskirties žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) Mažeikių mieste.Pripažinti negaliojančia 2011 m. spalio 17 d. paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimo Nr. 7236, patvirtinto Biržų rajono 1-ojo notarų biuro notarės Violetos Deveikienės, dalį, kuria A.

V. paveldėjo 0,2829 ha žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Mažeikių m.Taikyti restitucijÄ natÅ«ra – įpareigoti A. V. grÄ Å¾inti valstybės nuosavybėn 0,2829 ha žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Mažeikių m.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka per šį teismÄ arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai                                                                                                   Laisvutė Kartanaitė                                                                                                                                               Žanas Kubeckas                                                                  Jarūnė Sedalienė