38d41cee-1ece-4fbe-ae5f-c42cb9bd2697 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2S-1162-221/2013 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03381-2013-1                                                       Procesinio dokumento kategorija: 121.21; 122.2; 106.8.1.  (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gegužės 29 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R.

N. atstovo advokato A. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės R. N. ieÅ¡kinį atsakovei I. N., trečiajam asmeniui notarei E. J., dėl turto atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė Teisme 2013 m. kovo 4 d. gautas ieÅ¡kovės R. N. ieÅ¡kinys (b. l. 4-7), kuriuo ieÅ¡kovė prašė: nustatyti ieÅ¡kovei R.

N. nuosavybės teisę į 1/2 dalį pastato – gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) ir jÄ atidalinti, priteisiant ieÅ¡kovei natÅ«ra; ieÅ¡kinio užtikrinimui, ieÅ¡kinio ribose, sustabdyti Kauno m. 25-ajame notarų biure vykdomos 2012 m. spalio 10 d. mirusiojo G. N., turto paveldėjimo bylos vykdymo dalį, susijusiÄ su paveldėjimo teisės liudijimo į pastato – gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) paveldėjimÄ , iÅ¡davimu; priteisti ieÅ¡kovei R. N. jos patirtas žyminio mokesčio ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė nurodė, kad santuokos metu iÅ¡ bendrų Å¡eimos pinigų G. N. paveldėtame žemės sklype (duomenys neskelbtini) buvo statomas gyvenamasis namas, kuris nebuvo registruotas iki santuokos nutraukimo ir todėl turtas liko nepadalintas. G. N. 2012 m. spalio 16 d. mirė. IeÅ¡kovė nurodė, kad turtas buvo įgytas (pastatytas) santuokos metu. Sutuoktinių bendro turto dalis reglamentuojantis CK 3.117 straipsnio numato, jog preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. II. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 7 d. nutartimi (b. l. 8-10) atsisakė priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, kurį kartu su sumokėtu žyminiu mokesčiu (265,50 Lt) grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei.

Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė pateikdama teismui ieÅ¡kinį jį įvardijo kaip atidalijimÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio ir jame dėstomų aplinkybių teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinys yra dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sÄ lygų pakeitimo. CK normose, reglamentuojančiose santuokos nutraukimÄ , įtvirtinta taisyklė, kad nutraukiant santuokÄ toje pačioje byloje kartu bÅ«tina iÅ¡spręsti ir visus kitus klausimus, susijusius su jos nutraukimu (CPK 385 straipsnio 1 dalis).

Ä® tokių spręstinų klausimų sÄ raÅ¡Ä Ä¯trauktas ir sutuoktinių turto padalijimas. IÅ¡ pateikto Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-14296-191/2006 matyti, jog ieÅ¡kovei visos aplinkybės apie teismo priimtÄ sprendimÄ buvo žinomos, byla iÅ¡nagrinėta jai dalyvaujant. Negali bÅ«ti keičiama sutarties ir teismo sprendimo dalis dėl sutuoktinių turto padalijimo. Dėl iÅ¡ esmės pasikeitusių aplinkybių galima keisti tas sutarties ir teismo sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymu ir jų gyvenamosios vietos bei buvusių sutuoktinių tarpusavio iÅ¡laikymu.

IeÅ¡kovės nurodoma aplinkybė, jog G. N. niekada neneigė ieÅ¡kovės teisės į santuokos metu pastatyto gyvenamojo namo dalies priklausomybę, negali bÅ«ti laikoma iÅ¡ esmės pasikeitusia aplinkybe, t. y. pagrindu pakeisti sutartį ir sprendimÄ . Dėl aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių teismas atsisakė priimti ieÅ¡kinį, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir toks reikalavimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 4 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundÄ teisiniai argumentai Atskiruoju skundu (b. l. 13-14) ieÅ¡kovė R. N. praÅ¡o teismo Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį panaikinti ir jos ieÅ¡kinio dėl turto atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliantė nurodo, kad priimant skundžiamÄ teismo nutartį netinkamai taikytos materialinės ir procesinės teisės normos, netinkamai nustatyta pareikÅ¡to ieÅ¡kinio esmė, todėl nepagrįstai nepriimtas ieÅ¡kinys, dėl ko ginčijama nutartis naikintina.

Ginčijama nutartis bÅ«tų teisėta, jeigu ieÅ¡kovė bÅ«tų kreipusis į teismÄ , praÅ¡ydama peržiÅ«rėti ir pakeisti tuometinio Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 7 d. sprendimu patvirtintÄ jos ir buvusio sutuoktinio sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. To apeliantė ieÅ¡kiniu nesiekė. PareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ji siekė nustatyti ir atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės valdytos su buvusiu sutuoktiniu, jei priklausantį turtÄ , kurio padalijimo klausimas nebuvo iÅ¡spręstas teismo patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Remiantis CK 3.100 straipsnio 4 punktu, nutraukus santuokÄ , bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia, tačiau turto nepadalijus, buvę sutuoktiniai nenustoja bÅ«ti jo bendraturčiais. Nagrinėjamu atveju, nutraukus 2006 m. spalio 10 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu  santuokÄ ,  ginčo  turto teisinis režimas iÅ¡Â bendrosios jungtinės  sutuoktinių nuosavybės pasikeitė į bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, kurioje Å¡alių dalys nebuvo nustatytos, nes nebuvo sudaryta naudojimosi turtu tvarkos sutartis.

Viena iÅ¡ galimybių, leidžiančių tokiam asmeniui įgyvendinti savo teisę disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto dalimi – turto atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Apeliantė ir buvęs sutuoktinis, iki pat savo mirties, buvo ginčo turto, pastato –gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės dalyviai. Po G. N. mirties, Å¡io asmens turto paveldėtoja I. N. pretenduoja paveldėti buvusio sutuoktinio turtÄ , tačiau tam, kad ji galėtų paveldėti, turi bÅ«ti nustatyta ginčo turto, pastato – gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini). dalis ir ji atidalinta iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Tai reiÅ¡kia, kad teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , turėjo taikyti ne Å¡eimos bei santuokinio turto padalijimÄ reglamentuojančias, o daiktinės teisės instituto normas.

Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ atsakovė I. N. (b. l. 21-25) praÅ¡o teismo ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:

1. Byloje dėl santuokos nutraukimo pasekmių visais atvejais privalo bÅ«ti iÅ¡spręstas sutuoktinių bendro turto padalijimas. Å alys turi nurodyti apie bendrÄ sutuoktinių turtÄ ir pateikti to turto padalijimo variantÄ . Todėl, ieÅ¡kovė nutraukdama santuokÄ ir manydama, kad pastatas – gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini)., yra bendra jungtinė nuosavybė, privalėjo santuokos nutraukimo sutartyje nurodyti minėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , ir aptarti Å¡io turto pasidalinimo klausimus. IeÅ¡kovei manant, kad santuokos nutraukimo byloje nebuvo pasidalintas visas turtas, ji turėtų kreiptis į teismÄ dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sÄ lygų pakeitimo, tokiu atveju buvę sutuoktiniai (vienas iÅ¡ jų) turi galimybę kreiptis į teismÄ dėl proceso santuokos nutraukimo byloje atnaujinimo (CPK 365 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, apeliantė yra praleidusi penkių metų terminÄ praÅ¡ymui dėl santuokos nutraukimo bylos atnaujinimui paduoti.

2. Tam, kad atidalinti turtÄ , turtas turėtų ieÅ¡kovei ir G. N. priklausyti bendros jungtinės nuosavybės teise, o tokių įrodymų ieÅ¡kovė nepateikė. Ginčo turtas niekada nebuvo ieÅ¡kovės ir G. N. bendra jungtinė nuosavybė. Be to, prieÅ¡ingai nei nurodo ieÅ¡kovė, ginčo turtas niekada nebuvo valdomas buvusių sutuoktinių bendrosios dalinės nuosavybės teise, kai nuosavybės teisės dalys nenustatytos. Ginčo turtas buvo įregistruotas 2007 m. balandžio 16 d., t.y. jau po santuokos nutraukimo.

IeÅ¡kovė esant G. N. gyvam niekada nereiÅ¡kė jokių pretenzijų dėl ginčo turto pasidalinimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo, todėl jos argumentai, kad G. N. niekada neneigė ieÅ¡kovės teisės į santuokos metu pastatyto gyvenamojo namo dalies priklausomybę, neatitinka tikrovės. IeÅ¡kovė ginčo turto nei statė, nei investavo į jį pinigus. Tuo labiau, kad dalis ginčo turto buvo paveldėtas pagal paveldėjimo teisės liudijimÄ 2002 m. liepos 23 d. Nr. 6763, į kurį ieÅ¡kovė nepretendavo, o kita dalis buvo įgyta 2007 m. vasario 7 d.

Kauno rajono apylinkės sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-0369-408/2007 pagrindu jau po santuokos nutraukimo. Be to, turtas buvo iš esmės pagerintas atsakovei ir G. N. gyvenant kartu.

3. Ieškovės nurodytos bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios, todėl ieškovė nepagristai vadovaujasi minėta nutartimi, bei nepagristai nurodo, kad šios ir kasacinio teismo bylos yra analogiškos. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Atskirasis skundas tenkintinas. Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Å i taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas teismo nutarties, kuria teismas atsisakė ieÅ¡kinį priimti ir grÄ Å¾ino jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Santuokos nutraukimo bylų nagrinėjimas pasižymi tam tikrais CK ir CPK normose nustatytais ypatumais. Nutraukdamas santuokÄ , teismas toje pačioje byloje turi iÅ¡spręsti ir visus kitus klausimus, susijusius su jos nutraukimu, tarp jų ir dėl santuokinio turto padalijimo (CPK 385 straipsnio 1 dalis).

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ , nutraukiant santuokÄ abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, turto padalijimo klausimai turi bÅ«ti iÅ¡sprendžiami sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3.52 straipsnio 2 dalis). Tokioje sutartyje sutuoktiniai paprastai susitaria dėl dalytino turto, vaikų ir tarpusavio iÅ¡laikymo, o teismas, patikrinęs sutarties sÄ lygų teisėtumÄ , jÄ patvirtina ir įtraukia į teismo sprendimÄ (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galiÄ .

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, įsiteisėjus teismo sprendimui dėl santuokos nutraukimo, Å¡alys negali iÅ¡ naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo padarinių sutarties sÄ lygų, iÅ¡skyrus Å¡ios taisyklės iÅ¡imtį – jei iÅ¡ esmės pasikeičia aplinkybės (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.). Tai reiÅ¡kia, kad, susiklosčius situacijai, kai sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje neiÅ¡sprendžia visų klausimų, susijusių su santuokinio turto padalijimu, vėliau jie (vienas iÅ¡ jų) neturi teisinio pagrindo reikalauti pakeisti teismo sprendimu patvirtinto susitarimo dėl santuokos nutraukimo padarinių.

Tokiu atveju buvę sutuoktiniai (vienas iÅ¡ jų) turi galimybę kreiptis į teismÄ dėl proceso santuokos nutraukimo byloje atnaujinimo (CPK 365 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2007). CPK 368 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo negali bÅ«ti pateikiamas vėliau ne po penkerių metų nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo dienos. Tai – naikinamasis terminas, kuriam pasibaigus, nebegali bÅ«ti tenkinamas praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ konkrečioje byloje.

CK 3.100 straipsnio 4 punktas numato, kad nutraukus santuokÄ , bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia. Tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuokÄ , jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais (CK 4.72, 4.73 straipsniai). Tokiu atveju buvę sutuoktiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektÄ valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), turi teisę reikalauti atidalyti kiekvienam jų tenkančiÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalį (CK 4.80 straipsnis), negalėdami susitarti, turi teisę kreiptis į teismÄ (4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 1 dalis;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011). Nagrinėjamoje byloje ieškovė pateikusi ieškinį teismui nurodė, jog iš bendrų šeimos pinigų paveldėtame žemės sklype (duomenys neskelbtini). buvo statomas gyvenamasis namas, kuris pradėtas statyti ir baigtas 2006 m., t. y. santuokos su apeliante metu. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad namas buvo statomas G. N. vardu, o namas nebuvo įregistruotas iki santuokos nutraukimo, jo teisinis statusas nebuvo įteisintas, todėl namas santuokos nutraukimo metu liko nepadalintas.

           Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis teismų praktika konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, apeliantė negalėjo pasinaudoti proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje institutu, nes praleistas penkerių metų praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ pateikimo terminas (CPK 368 straipsnio 2 dalis). Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad tokiu atveju teismas turėjo pagrindÄ atsisakyti apginti apeliantės turtines teises kitais įstatymo nustatytais bÅ«dais. Minėta, kad, nutraukus santuokÄ , bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia, bet, turto nepadalijus, Å¡alys nenustoja bÅ«ti jo bendraturtėmis.

Nagrinėjamu atveju, nutraukus santuokÄ , ginčo turto teisinis režimas iÅ¡ bendrosios jungtinės nuosavybės pasikeitė į bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, kurioje Å¡alių dalys nenustatytos. Tai reiÅ¡kia, kad, apeliantės teisėms ginti turėjo bÅ«ti taikomos daiktinės teisės instituto normos ir svarstoma galimybė dėl bendraturčių dalių iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo. IÅ¡ byloje pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad bÅ«tent tokios proceso eigos siekė apeliantė, kadangi pastaroji prašė teismo nustatyti jai nuosavybės teisę į 1/2 dalį pastato – gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini). ir jÄ atidalinti, priteisiant ieÅ¡kovei natÅ«ra.

            Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į ieÅ¡kinio reikalavimÄ , pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kinys negali bÅ«ti priimtas, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir toks reikalavimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis naikintina ir byla grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui spręsti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ iÅ¡ naujo.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a :            AtskirÄ jį skundÄ tenkinti. Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį panaikinti ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėja                                                                                                           Virginija Lozoraitytė