2022-11-16 Nr. AB-27952-3-61-3-03219-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-517-789/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03219-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 27

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Tauragės kurjeris apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tauragės kurjeris“ skundą atsakovui Visuomenės informavimo etikos asociacijai, tretieji suinteresuoti asmenys L. J. ir R. R., dėl rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Tauragės kurjeris“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Visuomenės informavimo etikos asociacijos (toliau - ir Asociacija, ir atsakovas) 2020 m. rugsėjo 1 d. raštą Nr. 15(KN) „Dėl Visuomenės informavimo etikos komisijos nuomonės“ (toliau – ir 2020 m. rugsėjo 1 d. raštas, Raštas); 2) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, jog Visuomenės informavimo etikos komisija (toliau – ir Komisija), kuri yra Asociacijos kolegialus valdymo organas, 2020 m. rugpjūčio 25 d. posėdyje išnagrinėjusi L. J. skundą dėl 2020 m. balandžio 3 d. UAB „Tauragės kurjeris“ valdomame dienraštyje „Tauragės kurjeris“ Nr. 27(2178) ir internetiniame portale (duomenys neskelbtini) paskelbtos R. R. publikacijos „Graži paramos akcija – tik apgaulingas žaidimas?“ (toliau – ir Publikacija), nusprendė, kad pareiškėjas pažeidė Visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau – ir Kodeksas) 6, 8 ir 20 straipsnių reikalavimus.

3. Pareiškėjo teigimu, skundžiamo 2020 m. rugsėjo 1 d. rašto turinys prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje suformuluotoms viešosios informacijos rengimą ir skelbimą reguliuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklėms, yra priimtas remiantis Publikacijos paskelbimo metu negaliojusiu Kodeksu, 2020 m. rugsėjo 1 d. raštas formaliai yra įvardijamas kaip Komisijos nuomonė, nors nei vienas Komisijos veiklą reglamentuojantis teisės aktas nenumato Komisijos teisės, išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl Kodekso pažeidimų, Kodekso pažeidimus konstatuoti nuomonės forma.

4. Pareiškėjo nuomone, rengdamas ginčo Publikaciją, jis neperžengė teisės aktais nustatytų saviraiškos laisvės ribų, veikė pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus. Atsakovas nepagrįstai teigia, jog jo paskelbta nuomonė ginčijamame 2020 m. rugsėjo 1 d. rašte nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių. Pareiškėjo teigimu, pagal Visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ) 461 straipsnio 3 dalies 6 punktą ir Komisijos darbo reglamento (toliau – ir Reglamentas) 36 straipsnį, Komisija, išnagrinėjusi asmens skundą dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos, galimai pažeidus Kodekso nuostatas, visais atvejais priima sprendimą, o ne pateikia nuomonę dėl visuomenės informavimo etikos pažeidimų. Galiojantis teisinis reglamentavimas leidžia Komisijai savo nuomonę ir poziciją aktualiais visuomenės informavimo klausimais išdėstyti rekomendacinio pobūdžio nutarimuose, tačiau nenumato galimybės asmens skundo pagrindu nustatytus Kodekso pažeidimus konstatuoti nuomonės forma.

5. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo 2020 m. rugsėjo 1 d. rašte pateiktu Komisijos vertinimu, jog Publikacijoje buvo paskleista tinkamai nepatikrinta ir vieninteliu informacijos šaltiniu (subjektyvia pašnekovo nuomone) paremta kaltinamojo pobūdžio informacija apie tai, jog tikrasis Tauragės „Lions“ klubo vykdytos gerumo akcijos tikslas buvo brangiai perparduoti L. J. turimą plaučių ventiliavimo aparatą. Pareiškėjas pažymėjo, jog, rengdamas Publikaciją, jis vadovavosi ne vieninteliu informacijos šaltiniu (subjektyvia pašnekovo nuomone), o kelių tarpusavyje nesusijusių informacijos šaltinių pateikta informacija: Tauragės ligoninės vadovo L. I., Tauragės ligoninės medicininės įrangos inžinieriaus E. K., Tauragės „Lions“ klubo prezidento ir Labdaros akcijos iniciatoriaus L. J., gydytojos A. M. pateikta informacija.

6. Pareiškėjas nesutiko su Komisijos vertinimu, jog Publikacijos antraštė „Graži paramos akcija – tik apgaulingas žaidimas?“ yra kaltinamojo pobūdžio, todėl klaidina informacijos vartotojus ir neatitinka Kodekso 8 straipsnio reikalavimų. Pareiškėjo įsitikinimu, Publikacijos antraštė neiškreipia Publikacijos turinio esmės ir neklaidina informacijos vartotojo, nes tiksliai atspindi Publikacijos esmę. Be to, Publikacijos antraštė yra vertinamojo pobūdžio ir negali būti kvalifikuojama kaip žinia.

7. Pareiškėjas nesutiko su Komisijos argumentu, jog Publikacijoje netinkamai įgyvendinta skundą padavusio asmens teisė atsakyti į neigiamą kritiką, todėl Publikacija neatitinka Kodekso 20 straipsnio reikalavimų. Pareiškėjas paaiškino, jog Publikacijos autorė, gavusi ginčo informaciją iš pirminio informacijos šaltinio, telefonu kreipėsi į trečiąjį suinteresuotą asmenį L. J., prašydama jo paaiškinti susiklosčiusią situaciją. Pareiškėjas pažymėjo, jog jis paaiškino trečiajam suinteresuotam asmeniui pirminio informacijos šaltinio išsakytas abejones dėl Labdaros akcijos skaidrumo ir keliamus klausimus, įskaitant klausimus dėl plaučių ventiliavimo aparato kainos, Tauragės „Lions“ klubo vaidmenį Labdaros akcijoje ir t. t. Pareiškėjui nekyla abejonių, jog trečiasis suinteresuotas asmuo suprato jo veikimo atžvilgiu išsakytas abejones, o, atsižvelgiant į tai, kad jis pageidavo gauti klausimus ir į juos atsakyti raštu (pareiškėjas tai įvykdė), konstatuotina, jog L. J. turėjo galimybę pakomentuoti ir ta apimtimi, kuri, jo vertinimu, buvo reikalinga, pakomentavo visus Labdaros akcijos skaidrumo aspektus.

8. Atsakovas Asociacija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

9. Atsakovas paaiškino, kad 2020 m. rugpjūčio 25 d. posėdyje Komisija nepriėmė sprendimo, konstatuojančio visuomenės informavimo etikos pažeidimą, o tik išreiškė savo nuomonę dėl Publikacijos atitikimo visuomenės informavimo etikos standartams ir informavo apie tai abi ginčo šalis.

10. LVAT administracinėje byloje Nr. eA-4518-438/2017 konstatavo, jog Komisijos taikomomis poveikio priemonėmis laikytini įpareigojimai atsakingam viešosios informacijos rengėjui ar skleidėjui paskelbti Komisijos sprendimą dėl jo padaryto profesinės etikos pažeidimo bei įgyvendinti paneigimo tvarką pagal VIĮ 44 straipsnį, o netiesiogine poveikio priemone taip pat laikytinas ir viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo priskyrimas profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai, kadangi, pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 19 straipsnio 1 dalies 4 punktą, profesinės etikos nesilaikantys leidiniai, kuriuos tokiais pripažino teisės aktų įgaliota institucija, netenka teisės į lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio tarifą.

11. Atsakovas pažymėjo, jog pranešimas yra tik rekomendacinio pobūdžio raštas apie Komisijos nuomonę konkrečiu ginčo šalims aktualiu klausimu ir pareiškėjas neprivalo jo nei skelbti, nei įgyvendinti pagal VIĮ 44 straipsnyje nustatytą paneigimo tvarką. 2020 m. rugsėjo 1 d. rašto pagrindu negali būti keliamas ir (ar) svarstomas klausimas dėl pareiškėjo priskyrimo profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai. Todėl daro išvadą, jog pranešimas nelaikytinas poveikio priemone ir nesukelia bei negali sukelti pareiškėjui jokių teisinių pasekmių.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. R. atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su pareiškėjo skundu sutinka ir jį palaiko. Ji paaiškino, kad Publikacijos antraštė „Graži paramos akcija – tik apgaulingas žaidimas?“ nėra teiginys, o tik svarstymas, klausimas, kuriuo į viešumą iškeliama Tauragės ligoninės vadovo ir visuomenės abejonė, ar tikrai Tauragės „Lions“ klubo paskelbta paramos akcija Tauragės ligoninei yra skaidri. Dėl šios paramos akcijos Tauragės bendruomenei kilo didelių abejonių, jas išsakė ne tik Tauragės ligoninės direktorius L. I., bet ir kai kurie Tauragės „Lions“ klubo nariai, kuriems kilo abejonių, tik jie pageidavo neviešinti jų pozicijos. Todėl R. R. neigė, jog antrašte siekė ką nors apkaltinti. Ji paaiškino, jog, Publikacijai išėjus į viešumą, L. J. atsiuntė redakcijai savo atsakomąją nuomonę ir pareikalavo ją paskelbti. Tačiau pareiškėjas atsisakė tai padaryti nemokamai. L. J. atsakomoji nuomonė jau buvo paskelbta, jam buvo suteikta teisė atsakyti ir žodžiu, ir raštu. L. J. atsisakė pateikti žodinius paaiškinimus, paprašė atsiųsti klausimus elektroniniu paštu, tai pareiškėjas ir padarė. L. J. atsiųstus atsakymus publikavo nekeistus, nekoreguotus ir netrumpintus, kaip jis ir pageidavo. Todėl po straipsnio paskelbimo atsiųsto L. J. straipsnio nelaiko jo atsakomąja nuomone.

13. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė tenkinti pareiškėjo skundą. Papildomai paaiškino, jog ginčijamas 2020 m. rugsėjo 1 d. raštas sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, kadangi juo konstatuoti Kodekso pažeidimai, todėl pasekmės gali kilti ateityje, be to, turi įtakos pareiškėjo viešajai reputacijai.

14. Atsakovo atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo L. J. prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. R. palaikė pareiškėjo skundą atsiliepime išdėstytais argumentais.

II. 17. Vilniaus apygardos administracinio teismas 2021 m. birželio 16 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Tauragės kurjeris“ skundą.

18. Teismas byloje surinktais duomenimis nustatė, kad:

18.1. Trečiasis suinteresuotas asmuo L. J. kreipėsi į Komisiją su 2020 m. balandžio 17 d. skundu, kuriame nurodė, kad 2020 m. balandžio 3 d. pareiškėjui priklausančiuose laikraštyje „Tauragės kurjeris“ ir interneto svetainėje (duomenys neskelbtini)paskelbtas straipsnis „Graži paramos akcija – tik apgaulingas žaidimas?“. Skunde nurodė, jog žurnalistė tiek straipsnio turinyje, tiek parinkdama atitinkamą antraštę apkaltino jį apgaule, afera, sukčiavimu. Neva jis norintis užsidirbti perparduodamas savo seniai įsigytą dirbtinio plaučių ventiliavimo aparatą ligoninei per akciją, kurią daro Tauragės „Lions“ klubas. L. J. paaiškino, jog nei jis, nei jo valdoma bendrovė UAB „Tauragės odontologijos centras“ neturi dirbtinio plaučių ventiliatoriaus ir nebando jo „iškišti“. Netiesa, kad ligoninės direktoriui buvo nurodyta 30 000 Eur kaina. Laikraščio žurnalistė nepatikrino melagingos informacijos ir pateikė ją kaip teisingą. Melagingi kaltinimai dėl „apgaulingo žaidimo“, „iškišimo bet kokia kaina“ žemina jo garbę ir orumą, nes toks jam priskiriamas elgesys yra netinkamas ir negarbingas. Nors antraštės pabaigoje yra klaustukas, atvirai neigiamo straipsnio kontekste neigiama antraštė suprantama kaip tvirtinimas, todėl formaliai pavartotas klaustukas nekeičia antraštės prasmės, taigi straipsnio antraštė pripažintina žinia.

18.2. Komisija 2020 m. rugpjūčio 25 d. posėdyje išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens L. J. skundą dėl Publikacijos. Publikacijoje buvo pasakojama apie L. J. inicijuotą Tauragės „Lions“ klubo akciją, kurios metu buvo renkamos lėšos nupirkti plaučių ventiliavimo aparatą (toliau – PVA) Tauragės ligoninei, ir buvo pateiktas interviu su Tauragės ligoninės direktoriumi L. I., kuriame jis teigė, jog akcijos išvakarėse su juo buvo susisiekęs L. J. ir pasiūlė ligoninei už 30 000 Eur įsigyti PVA, tačiau dėl dirbtinai užkeltos kainos ir ligoninei netinkančios aparato specifikos pasiūlymas buvo atmestas, o kitą dieną „Lions“ klubas paskelbė pinigų rinkimo akciją, kad nupirkti ligoninei tą patį PVA. Šiame interviu L. I. taip pat išreiškė nuomonę, jog PVA jau yra nupirktas, tačiau prašant pačiam L. J., kuris yra ne tik Tauragės „Lions“ klubo prezidentas, bet ir Tauragės odontologijos centro vadovas, jo neprireikus, aparatą norima „iškišti“ bet kokia kaina, o Tauragės „Lions“ klubo nariai tapo galimai nešvaraus žaidimo dalimi. Publikacijoje taip pat buvo cituojamas Tauragės ligoninės medicinos įrangos inžinierius E. K., kuris nurodė, jog ligoninei buvo siūlomas nežinomo gamintojo PVA už beveik dvigubai didesnę nei rinkos kainą, Tauragės ligoninėje ir Tauragės odontologijos centre dirbanti neįvardinta anesteziologė, kuri nurodė nesuprantanti, kodėl šis PVA netinka ligoninei, ir pats L. J., kuris nurodė, jog jo vadovaujamas odontologijos centras neturi ir nėra turėjęs jokio PVA, o akcijai skirtas aparatas yra rezervuotas tokia įranga prekiaujančioje UAB „Optomedical“. Publikacijoje nebuvo pateikta L. J. nuomonė dėl jam išsakytų kaltinimų galimai manipuliavus Tauragės „Lions“ klubo nariais ir dirbtinai užaukštintos PVA kainos.

18.3. Iš Komisijos 2020 m. rugpjūčio 25 d. posėdžio protokolo Nr. 13 išrašo matyti, kad Komisija sprendė ir balsavo ne dėl pareiškėjo galimai padaryto profesinės etikos pažeidimo, o tik dėl bendros Komisijos nuomonės, buvo nuspręsta ne pripažinti (konstatuoti) pareiškėjo padarytą profesinės etikos pažeidimą, o tik išreikšti ginčo šalims Komisijos nuomonę dėl Publikacijos atitikimo visuomenės informavimo etikos standartams.

18.4. Ginčijamu Raštu, adresuotu pareiškėjui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims L. J. ir R. R., nurodyta, kad Komisija nustatė, jog Publikacijoje buvo paskleista vieninteliu informacijos šaltiniu (subjektyvia pašnekovo nuomone) paremta ir tinkamai nepatikrinta kaltinamojo pobūdžio informacija apie tai, jog tikrasis Tauragės „Lions“ klubo vykdytos gerumo akcijos tikslas buvo brangiai perparduoti L. J. turimą PVA. Komisijos nuomone, prieš paskelbiant tokio pobūdžio informaciją, buvo privaloma ją kruopščiai patikrinti, pasiremti papildomais nepriklausomais informacijos šaltiniais, tačiau tai nebuvo padaryta. Todėl, Komisijos nuomone, Publikacija neatitinka Kodekso 6 straipsnio reikalavimų, nustatančių, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis ne mažiau kaip dviem šaltiniais, o, nesant galimybės patikrinti skelbiamos informacijos tikrumą ir šaltinius, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai gali skelbti šią informaciją tik tuo atveju, jei delsimas ją skelbti būtų žalingas visuomenei ir jei skelbiamoje informacijoje konkrečiai nurodoma, kad ji nėra patikrinta. 2020 m. rugsėjo 1 d. rašte taip pat nurodyta, jog, Komisijos vertinimu, Publikacijos antraštės teiginys „Graži paramos akcija – tik apgaulingas žaidimas?“, nežiūrint antraštėje pavartoto klaustuko, yra kaltinamojo pobūdžio. Ši Publikacijos tekste nurodyta kaltinamojo pobūdžio informacija nebuvo paremta jokiais objektyviais faktais ar įrodymais, todėl, Komisijos nuomone, Publikacijos antraštė klaidina informacijos vartotojus ir neatitinka Kodekso 8 straipsnio reikalavimų, nustatančių, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi įsitikinti, kad skelbiamos antraštės, anonsinė medžiaga, nuotraukos, grafika, garso ar vaizdo įrašai ir citatos neiškreipia kūrinio ir neklaidina informacijos vartotojo.

18.5. 2020 m. rugsėjo 1 d. rašte Komisija taip pat atkreipė dėmesį, jog Publikacijoje L. J. buvo suteikta galimybė pasisakyti dėl dalies Tauragės ligoninės direktoriaus teiginių, tačiau Publikacijoje nebuvo pateikta L. J. nuomonė dėl kaltinimų galimai manipuliavus Tauragės „Lions“ klubo nariais ir dėl galimai dirbtinai užaukštintos PVA kainos. Todėl, Komisijos nuomone, L. J. teisė atsakyti į neigiamą kritiką Publikacijoje nebuvo tinkamai įgyvendinta, Publikacija taip pat neatitinka ir Kodekso 20 straipsnio reikalavimų, nustatančių, jog neigiamai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra arba toks asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje.

19. Nagrinėdamas ginčo santykius teismas rėmėsi Visuomenės informavimo įstatymu (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 17 d. iki 2021 m. vasario 1 d.) ir Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksu, patvirtintu viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų organizacijų ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių atstovų 2016 m. vasario 29 d. susirinkime.

20. Teismas pastebėjo, jog nagrinėjamu atveju 2020 m. rugpjūčio 25 d. posėdyje Komisija sprendė ir balsavo ne dėl pareiškėjo galimai padaryto profesinės etikos pažeidimo, o dėl bendros Komisijos nuomonės, ir buvo nuspręsta ne pripažinti (konstatuoti) pareiškėjo padarytą profesinės etikos pažeidimą, o tik išreikšti ginčo šalims Komisijos nuomonę dėl Publikacijos atitikties visuomenės informavimo etikos standartams. Teismas darė išvadą, kad skundžiamas Raštas yra rekomendacinio pobūdžio, nes juo buvo išreikšta tik Komisijos nuomonė, pasisakymas konkrečiu šioje byloje nagrinėjamu klausimu, Raštas nebuvo įstatyme nustatyta tvarka paskelbtas, nebuvo paviešintas kitiems asmenims, pareiškėjui nebuvo suformuluota pareiga įgyvendinti VIĮ 44 straipsnyje nustatytą paneigimo tvarką. Be to, 2020 m. rugsėjo 1 d. rašte nebuvo keliamas ir (ar) svarstomas klausimas dėl pareiškėjo priskyrimo profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai, todėl teismas konstatavo, jog 2020 m. rugsėjo 1 d. raštas taip pat nelaikytinas poveikio priemone, nes nesukėlė pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Teismas pažymėjo, kad 2020 m. rugsėjo 1 d. rašte išsamiai išdėstytos faktinės aplinkybės, susijusios su Publikacijos turiniu, nurodytas Komisijos požiūris dėl pateiktos informacijos objektyvumo. Nors pareiškėjas skunde argumentavo, jog pakankama apimtimi patikrino pirminio informacijos šaltinio teiginius, t. y. atliko protingos apimties tyrimą, rėmėsi kelių tarpusavyje nesusijusių informacijos šaltinių pateikta informacija, tačiau iš esmės nepaneigė, kad Publikacijoje nepaminėjo visų aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, teismas pritarė Komisijai, jog susidarė pakankamos prielaidos tam, kad Publikacijoje visuomenei nebūtų tinkamai atspindėtos visos reikšmingos aprašytos situacijos aplinkybės.

21. Teismas pažymėjo, jog Kodeksas nebuvo paskelbtas teisės aktų registre iki 2020 m. gegužės 18 d., tačiau iki tol jis buvo patvirtintas viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų organizacijų ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių atstovų 2016 m. vasario 29 d. susirinkime, visuomenės informavimo subjektai laikėsi jo nuostatų. Pareiškėjo argumentai, jog skundžiamas raštas buvo priimtas negaliojusio teisės akto (Kodekso) pagrindu, neturi įtakos šiam ginčui, nes ginčijamas 2020 m. rugsėjo 1 d. raštas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių.

22. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad ginčijamu 2020 m. rugsėjo 1 d. raštu nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės, nėra pagrindo naikinti skundžiamą Raštą, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

III. 23. Pareiškėjas UAB „Tauragės kurjeris“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, panaikinti 2020 m. rugsėjo 1 d. raštą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

24. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 1 d. raštas yra Komisijos nuomonė dėl pareiškėjo paskelbtos Publikacijos atitikties visuomenės informavimo etikos standartams, tačiau teismas nenurodė, kokiame teisės akte tie standartai nustatyti, taip pat nenurodė, kokie galiojantys teisės aktai įgalioja Komisiją pagal asmens skundą dėl Kodekso pažeidimų konstatuoti visuomenės informavimo etikos standartų pažeidimus nuomonės forma.

25. Pareiškėjas nurodo Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 112-119 straipsniuose analogiškai reglamentuojamus teisinius santykius dėl pareiškimų ištirti norminių administracinių teisės aktų teisėtumą tvarką. Pareiškėjas pabrėžia, kad, pagal šią tvarką, teismas nagrinėja administracinio(-ių) akto(-ų) atitiktį įstatymui ar Vyriausybės norminiam teisės aktui. Teismui ištyrus administracinio(-ių) akto(-ų) teisėtumą, yra priimamas sprendimas, kuris nėra atskira teismo nuomonė ar rekomendacinio pobūdžio sprendimas, o sukelia teisines pasekmes, lemiančias ištirto administracinio(-ių) akto(-ų) galiojimą. Atitinkamai teismui priėmus sprendimą, kuriuo administracinis aktas(-ai) yra pripažintas(-i) neteisėtu(-ais), sprendimas yra skelbiamas Teisės aktų registre, o administracinio(-ių) akto(-ų) galiojimas yra sustabdomas.

26. Pareiškėjas akcentuoja, kad Komisijos sprendimai formuoja visuomenės pasitikėjimą žiniasklaidos priemonėmis. Visuomenė nevertina Komisijos sprendimų formos, tačiau vertina konstatuotus faktus. Taigi, Komisijai nustačius Publikacijos neatitiktį atitinkamoms Kodekso normoms, yra formuojamas neigiamas visuomenės požiūris į pareiškėją kaip į nepatikimą žiniasklaidos priemonę, pakartotinis pažeidimų nustatymas gali lemti pareiškėjo priskyrimą profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai. Visuomenės pasitikėjimo pareiškėju sumenkinimas sąlygoja ir finansinius nuostolius, susijusius su dienraščio parduodamų tiražų mažėjimų ir pan. Taigi pareiškėjui buvo sukeltos pasekmės bei pareiškėjas turi turėti teisę apsiginti ir tokiu būdu reabilituoti savo, kaip patikimo viešosios informacijos rengėjo ir skleidėjo, vardą visuomenėje.

27. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog tiek fiziniai asmenys, tiek visuomenės pasitikėjimą turinčios organizacijos viešai paskelbė 2020 m. rugsėjo 1 d. raštą. 2020 m. rugsėjo 4 d. socialinio tinklo Facebook L. J. asmeninėje viešoje paskyroje skelbiama: „Visuomenės informavimo etikos komisija savo sprendime pasisakė nevienareikšmiškai – pažeisti net 3 Visuomenės informavimo etikos kodekso straipsniai.“ Kitas viešas įrašas, taip pat pristatantis Komisijos 2020 m. rugsėjo 1 d. raštą kaip Kodekso pažeidimus konstatuojantį sprendimą, patalpintas socialinio tinklo Facebook viešoje Tauragės „Lions“ klubo paskyroje. Kartu su socialiniame tinkle esančiais įrašais yra paviešintas 2020 m. rugsėjo 1 d. raštas. Pažymėtina ir tai, kad socialiniuose tinkluose patalpinti įrašai patvirtina, kad tiek trečiasis asmuo L. J., tiek kiti asmenys, patalpinę įrašus ir / ar juos komentavę, 2020 m. rugsėjo 1 d. raštą suvokia kaip sprendimą. Anot pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog šis raštas nesukelia teisinių pasekmių, nes jame nebuvo keliamas ir / ar svarstomas klausimas dėl pareiškėjo priskyrimo profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai. Pareiškėjas pažymi, kad toks klausimas gali būti svarstomas ir keliamas tik tada, kai Komisija pripažįsta, kad viešosios informacijos rengėjas pažeidė visuomenės informavimo etiką ne mažiau kaip 5 kartus (Reglamento 47 p.). Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjo priskyrimo profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai apskritai negalėjo būti svarstomas.

28. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad Komisijos sprendimai sukelia teisines pasekmes asmeniui tuomet, kai jie yra paviešinami Komisijos. Pareiškėjo įsitikinimu, teisinės pasekmės kyla tada, kai Komisijos sprendimas (raštas, nuomonė ar bet kaip kitaip pavadintas pažeidimus konstatuojantis dokumentas) tampa viešai žinomu, visiškai nepriklausomai nuo to, kas jį paviešino. Šiuo atveju Komisijos sprendimas (Raštas) buvo paskelbtas visuomenei viešai, nors tai padarė ir ne pati Komisija, Raštas buvo įvardintas ir visuomenės yra suvokiamas kaip pareiškėjo padarytus etikos pažeidimus konstatuojantis Komisijos sprendimas, taigi 2020 m. rugsėjo 1 d. raštas sukėlė lygiai tokias pačias teisines pasekmes pareiškėjui, kokios būtų kilusios, jei jį būtų paviešinusi pati Komisija. Visuomenės pasitikėjimas pareiškėju, kaip patikima žiniasklaidos priemone, neišvengiamai sumenko.

29. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog nustatyto pažeidimo metu Kodeksas negaliojo, todėl Komisija, siekdama apeiti susiklosčiusią situaciją, paprasčiausiai pasirinko kitą dokumento formą, t. y. sprendimą (nes būtent toks yra 2020 m. rugsėjo 1 d. rašto turinys) pavadino Raštu. Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju teismas turėjo vadovautis turinio prieš formą principu. Anot jo, priešingas vertinimas sukuria precedentą, leidžiantį Komisijai veikti nesilaikant LVAT praktikos ir užkerta konstitucinę pareiškėjo teisę į teisminę gynybą.

30. Pareiškėjas pabrėžia, kad skunde teismui jis buvo nurodęs, kad LVAT yra pasisakęs dėl Kodekso galiojimo ir taikymo sprendime administracinėje byloje Nr. eA-3111-442/2020, tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, juo nesivadovavo. Pagal pateiktą LVAT išaiškinimą, Kodeksas negalėjo būti taikomas Komisijai priimant sprendimą (2020 m. rugsėjo 1 d. raštą). Aplinkybė, kad Kodeksas negalioja ir negalėjo būti taikomas nagrinėjamiems santykiams, nėra nurodoma nei 2020 m. rugsėjo 1 d. rašte, nei pirmosios instancijos teismo sprendime.

31. Kodeksas yra Teisės aktų registro objektas. Tol, kol jis nebuvo įregistruotas ir paskelbtas Teisės aktų registre, jis nebuvo įsigaliojęs ir negalėjo būti taikomas. Publikacija buvo paskelbta 2020 m. balandžio 3 d., o Kodeksas įsigaliojo 2020 m. gegužės 18 d. (kai buvo paskelbtas teisės aktų registre). Taigi Komisija, nagrinėdama trečiojo asmens L. J. skundą, turėjo atsisakyti jį nagrinėti, kadangi Kodeksas tuo metu negaliojo ir Komisija negalėjo atlikti Publikacijos atitikties Kodeksui vertinimo bei konstatuoti pareiškėjo galbūt padarytus pažeidimus pagal tuo metu negaliojusį Kodeksą. Pareiškėjas pažymi tai, kad viešosios informacijos rengėjai ir / ar skleidėjai turėjo pareigą savo veikloje vadovautis ir remtis Kodeksu tik įsigaliojus Kodeksui. Pareiškėjo vertinimu, tiek pirmosios instancijos teismas priimtame sprendime, tiek Komisija priimtame 2020 m. rugsėjo 1 d. rašte (sprendime) neturėjo teisės taikyti Publikacijos paskelbimo metu negaliojusio Kodekso ir negalėjo vertinti Publikacijos atitikties atitinkamiems Kodekso straipsniams.

32. Dėl pareiškėjui inkriminuojamų pažeidimų nepagrįstumo pareiškėjas UAB „Tauragės kurjeris“ prašo vadovautis argumentais, išdėstytais skunde.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 33. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo Visuomenės informavimo etikos asociacijos 2020 m. rugsėjo 1 d. rašto Nr. 15 (KN) „Dėl Visuomenės informavimo etikos komisijos nuomonės“ teisėtumo ir pagrįstumo.

34. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad skundžiamas 2020 m. rugsėjo 1 d. raštas neturi įtakos pareiškėjo materialinėms teisėms ar pareigomis, o tai reiškia, kad pareiškėjo materialinės teisės nebuvo pažeistos, atmetė pareiškėjo skundą.

35. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodydamas, kad teismas pažeidė procesinės teisės normas, neatskleidė bylos esmės, neįvertino pareiškėjo pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakė, nepagrįstai vadovavosi vien tik atsakovo argumentacija, klaidingai aiškino skundžiamo Rašto juridinę reikšmę ir jo sukeliamas teisines pasekmes, Rašto teisėtumą ir pagrįstumą argumentavo negaliojančių teisės aktų normomis.

36. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

37. Byloje nustatyta, kad:

37.1. 2020 m. balandžio 3 d. pareiškėjo leidinio „Tauragės kurjeris“ Nr. 27 (2178) numeryje ir internetiniame portale (duomenys neskelbtini)buvo publikuotas straipsnis (duomenys neskelbtini).

37.2. 2022 m. balandžio 17 d. L. J. pateikė skundą Visuomenės informavimo etikos komisijai, kuriuo prašė įvertinti Publikacijos atitiktį Kodekso nuostatoms.

37.3. 2020 m. rugpjūčio 25 d. Visuomenės informavimo etikos komisijos posėdyje buvo išnagrinėtas 2022 m. balandžio 17 d. L. J. skundas. Asociacijos internetinėje svetainėje skelbiama, kad minėto posėdžio metu nuspręsta išreikšti nuomonę, jog Publikacija neatitinka Kodekso 6, 8 ir 20 straipsnių reikalavimų.

37.4. Asociacija 2020 m. rugsėjo 1 d. raštu Nr. 15(KN) „Dėl visuomenės informavimo etikos komisijos nuomonės“ informavo pareiškėją ir trečiuosius suinteresuotus asmenis apie L. J. 2022 m. balandžio 17 d. skundo nagrinėjimo Komisijoje rezultatą. Rašte pateiktas Komisijos vertinimas, kad Publikacija pažeidžia Kodekso 6, 8 bei 20 straipsnius.

37.5. 2020 m. rugsėjo 4 d. socialinio tinklo „Facebook“ L. J. asmeninėje viešoje ir Tauragės Lions“ klubo viešoje paskyroje paskelbtas 2020 m. rugsėjo 1 d. rašto turinys.

38. Įvertinusi bylos medžiagą, procesiniuose dokumentuose šalių dėstomus argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje keliamas esminis klausimas, ar 2020 m. rugsėjo 1 d. raštas yra sprendimas, sukeliantis pareiškėjui teisines pasekmes, ar tai yra rekomendacinio pobūdžio Asociacijos nuomonė.

39. Pagal VIĮ (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 17 d. iki 2021 m. sausio 31 d.) 45 straipsnį, valstybės politikos visuomenės informavimo srityje įgyvendinimą koordinuoja Vyriausybės įgaliota institucija (1 d.). Vyriausybės įgaliota institucija atlieka šias funkcijas (2 d.): 1) apibendrina visuomenės informavimo sritį reglamentuojančių įstatymų, kitų teisės aktų taikymo praktiką ir teikia pasiūlymus dėl įstatymų, kitų teisės aktų rengimo bei galiojančių teisės aktų pakeitimo ir papildymo; 2) bendradarbiaudama su viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų organizacijomis, rengia Vyriausybės teikiamų visuomenės informavimo srities įstatymų ir kitų teisės aktų projektus; 3) bendradarbiaudama su kitomis visuomenės informavimo srityje veikiančiomis institucijomis ir organizacijomis, įgyvendina Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, susijusių su visuomenės informavimu, nuostatas; 4) teikia informaciją ir metodinę pagalbą visuomenės informavimo klausimais; 5) organizuoja konferencijas, seminarus, praktikumus visuomenės informavimo klausimais; 6) bendradarbiauja su atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, veikiančiomis visuomenės informavimo srityje; 7) atlieka kitas šio ir kitų įstatymų jai pavestas funkcijas visuomenės informavimo srityje.

40. VIĮ 46 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visuomenės informavimo etikos asociacija savo veikla siekia užtikrinti Kodekso nuostatų laikymąsi, visuomenės informavimo etikos principų puoselėjimą visuomenės informavimo veikloje ir ugdyti visuomenės sąmoningumą vertinant visuomenės informavimo procesus bei naudojantis viešąja informacija.

41. VIĮ 461 straipsnis numato, kad visuomenės informavimo etikos komisija – kolegialus Asociacijos sprendimus pagal šio straipsnio 3 dalyje numatytą kompetenciją priimantis organas (1 d.). Komisija atlieka šias funkcijas: 1) rūpinasi viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų profesinės etikos ugdymu; 2) nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai informuodami visuomenę; 3) nagrinėja asmenų skundus dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos, galimai pažeidus Kodekso nuostatas, taip pat nagrinėja viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų tarpusavio ginčus dėl Kodekso pažeidimų; 4) bendradarbiaudama su valstybės įstaigomis ir institucijomis užtikrina visuomenės raštingumo naudojantis visuomenės informavimo priemonėmis plėtrą, informacijos kritinio vertinimo ir analizės principų sklaidą; 5) organizuoja renginius visuomenės informavimo srities profesinės etikos klausimais, dalyvauja įgyvendinant valstybės institucijų strateginio planavimo programas, veiklos planus (VIĮ 461 str. 3 d.)

42. VIĮ 461 straipsnio 6 dalis nurodo, kad Komisija dirba pagal Komisijos patvirtintą darbo reglamentą. Komisija, priimdama sprendimus, turi teisę pasitelkti nepriklausomus ekspertus. Komisijos sprendimai dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų turi būti skelbiami nedelsiant tose pačiose visuomenės informavimo priemonėse, kuriose Komisija nustatė šiuos pažeidimus, ir šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta paneigimo paskelbimo tvarka. Jeigu viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas per dvi savaites nepaskelbia Komisijos sprendimo dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų savo visuomenės informavimo priemonėje, Komisijos sprendimas dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų paskelbiamas per Lietuvos nacionalinio radijo pirmąją programą, o tokio sprendimo paskelbimo išlaidas apmoka viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas, dėl kurio toks sprendimas buvo priimtas. Šis sprendimas taip pat paskelbiamas Asociacijos interneto svetainėje (6 d.). Pagal VIĮ 461 straipsnio 7 dalį, viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai, nesutinkantys su Komisijos sprendimais, gali dėl jų kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, tačiau vis tiek privalo juos paskelbti šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka.

43. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal VIĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą, individualaus skundo dėl galbūt padarytų Kodekso pažeidimų nagrinėjimo procedūroje Komisijai nesuteikti įgaliojimai pateikti nuomonę dėl pažeidimų. Dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų Komisija priima sprendimus.

44. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Komisija priėmė skundžiamą 2020 m. rugsėjo 1 d. raštą, nagrinėdama trečiojo suinteresuoto asmens L. J. 2022 m. balandžio 17 d. skundą. Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, kad Komisija, išnagrinėjusi minėtą skundą, skundžiamu 2020 m. rugsėjo 1 d. raštu nustatė padarytus pareiškėjo pažeidimus, o ne išreiškė nuomonę dėl galimo pareiškėjo atliktų veiksmų vertinimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors 2020 m. rugsėjo 1 d. raštą Komisija pavadino „Dėl Visuomenės informavimo etikos komisijos nuomonės“, tačiau šis raštas pagal savo turinį yra L. J. 2022 m. balandžio 17 d. skundo išnagrinėjimo rezultatas, nustatant pareiškėjo padarytus konkrečius atitinkamų Kodekso nuostatų pažeidimus.

45. Pažymėtina, kad Asociacijai ir jos kolegialiam valdymo organui Komisijai VIĮ prasme yra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai, todėl jie privalo veikti pagal principą „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“. Taigi Komisija, išnagrinėjusi L. J. 2022 m. balandžio 17 d. skundą, turėjo priimti sprendimą ir nustatyti, ar padaryti Kodekso nuostatų pažeidimai. Atsižvelgiant į tai, kad Komisija, išnagrinėjusi minėtą skundą, priėmė 2020 m. rugsėjo 1 d. raštą, kad šiame Rašte yra pasisakyta dėl skundo esmės ir nurodyti pareiškėjo padaryti konkretūs Kodekso pažeidimai, laikytina, kad Raštas sukelia teisines pasekmes pareiškėjui. Tai, kad Rašto pavadinimas yra formuluojamas kaip nuomonė, nereiškia, kad Komisija nepasisakė dėl L. J. 2022 m. balandžio 17 d. skundo reikalavimų ir nenustatė pareiškėjo galbūt padarytų pažeidimų.

46. Atsižvelgdama į konkrečias nagrinėjamos bylos aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčijamu 2020 m. rugsėjo 1 d. raštu nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą Raštą.

47. Rašte buvo vertinama pareiškėjo veiksmų, susijusiu su 2020 m. balandžio 3 d. Publikacija, atitiktis Kodekso reikalavimams ir nustatyta, kad pareiškėjo veiksmai neatitinka Kodekso 6, 8 ir 20 straipsnio reikalavimų.

48. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-3111-442/2020 pripažino, kad Kodeksas yra Teisės aktų registro objektas, todėl jo neįregistravus ir nepaskelbus Teisės aktų registre, jis negali būti laikomas įsigaliojusiu ir taikomas, t. y., kol nustatyta tvarka nėra paskelbtas, negali būti ir taikomas. Kodeksas paskelbtas Teisės aktų registre 2020 m. gegužės 18 d. (TAR, 2020-05-18, Nr. 2020-10556) ir įsigaliojo 2020 m. gegužės 19 d. (Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 str. 1 d.).

49. Nagrinėjamoje byloje ginčijamu Komisijos raštu buvo atliktas pareiškėjo 2020 m. balandžio 3 d. (Publikacijos paskelbimo data) atliktų veiksmų atitikties Kodekso reikalavimams vertinimas, ginčijamas Komisijos Raštas grindžiamas Kodekso, kuris pareiškėjo atliktų veiksmų metu dar nebuvo įregistruotas ir negaliojo, normomis. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, nors pirmosios instancijos teismas nevertino ginčijamo Rašto teisėtumo šiuo aspektu (pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą iš esmės remdamasis tik argumentu, kad ginčijamas Raštas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių), vadovaujantis ABTĮ įtvirtintais proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais, šiuo konkrečiu atveju nėra tikslinga grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taigi skundžiamas Komisijos Raštas, kuris priimtas taikant teisės aktą (Kodeksą), kuris negaliojo pareiškėjo veiksmų padarymo metu, negali būti laikomas teisėtu, dėl to yra naikinamas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

50. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas tenkintinas, panaikinant pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo skundas, ir priimant naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti ginčijamą Komisijos Raštą.

51. Pareiškėjas prašo atlyginti visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose.

52. Nagrinėjamu atveju galutinis teismo procesinis sprendimas yra palankus pareiškėjui, todėl konstatuotina, kad jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

53. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Remiantis Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

54. Pažymėtina, kad 2020 m. rugsėjo 29 d. skunde pareiškėjas prašė atlyginti visas bylinėjimosi išlaidas. Su šiuo skundu pareiškėjas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį už skundo pateikimą. Vadovaudamasi ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai minėtą sumą, t. y. 22,50 Eur.

55. Pareiškėjas 2021 m. gegužės 24 d. prašymu pirmosios instancijos teismui prašė teismo priteisti 2 468,40 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas nurodė, kad minėta suma susidarė dėl advokatės susipažinimo su pareiškėjo pateikta medžiaga, skundo bei kitų procesinių dokumentų parengimo, dalyvavimo žodiniame teismo posėdyje, papildomų įrodymų rinkimo, konsultacijų teikimo pareiškėjui. Šioms išlaidoms pagrįsti pareiškėjas pateikė 2020 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija AL DTL Nr. 20/09-111 (teisinių paslaugų pobūdis: rugsėjo mėn. teisinės paslaugos pagal teisinių paslaugų sutartį Nr. 20-09-01, suma: 1 597,20 Eur), 2020 m. spalio 21 d. mokėjimo nurodymą 1 597,20 Eur sumai, 2020 m. spalio 30 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija AL DTL Nr. 20/10-122 (teisinių paslaugų pobūdis: teisinės paslaugos pagal ataskaitą už spalio mėn., suma: 290,40 Eur), 2020 m. gruodžio 10 d. mokėjimo nurodymą 290,40 Eur sumai, 2021 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija AL DTL Nr. 21/01-012 (teisinių paslaugų pobūdis: teisinės paslaugos pagal ataskaitą už sausio mėn., suma: 580,80 Eur), 2021 m. vasario 18 d. mokėjimo nurodymą 580,80 Eur sumai. Pareiškėjas pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nedetalizavo advokato darbo ir laiko sąnaudų ir byloje nepateikė minėtuose sąskaitose faktūrose nurodomos sutarties Nr. 20-09-01, ataskaitų už spalio ir sausio mėn. teisines paslaugas.

56. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjo vardu advokatė Džiolana Tarvainytė 2020 m. rugsėjo 29 d. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą. Po to pareiškėjui išrašyta 2020 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaita – faktūra Serija AL DTL Nr. 20/09-111 (1 597,20 Eur), ji apmokėta 2020 m. spalio 21 d. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, maksimali priteistina suma už ieškinį apskaičiuojama pagal koeficientą 3. Nagrinėjamu atveju taikytinas 2020 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris yra 1 398,50 Eur, tai maksimaliai priteistina suma už skundo parengimą sudarys 4 195,50 Eur. Taigi nagrinėjamu atveju 1 597,20 Eur suma, apmokėta pagal 2020 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą – faktūra Serija AL DTL Nr. 20/09-111, neviršija maksimalios Rekomendacijose nustatytos sumos. Teisėjų kolegijos nuomone, 1 597,20 Eur suma proporcinga ir protinga ir priteistina iš atsakovo už skundo parengimą.

57. Žodinis bylos nagrinėjimas Vilniaus apygardos administraciniame teisme vyko 2021 m. gegužės 24 d. ir truko 1 val. 26 min. Pareiškėjui atstovavo advokatė Džiolana Tarvainytė. Pagal Rekomendacijų 9 punktą, skaičiuojant teisinių paslaugų laiką apvalinama (iki 30 min. atmetama), todėl nagrinėjamu atveju išlaidos atstovavimui teisme apskaičiuojamos 1 val. Pagal Rekomendacijų 8.18 punktą, maksimali priteistina suma už atstovavimą teisme apskaičiuojama pagal koeficientą 0,15. Nagrinėjamu atveju taikytinas 2020 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris yra 1 524,20 Eur, tai maksimaliai priteistina suma už 1 val. atstovavimą teisme sudarytų sudarys 228,63 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, 228,63 Eur bylinėjimosi išlaidų suma už atstovavimą teisme yra proporcinga ir protinga, todėl priteistina iš atsakovo.

58. Taigi teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstomis pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme už skundo parengimą (1 597,20 Eur) ir atstovavimą teisme (228,63 Eur). Teisėjų kolegija atmeta kitą 2021 m. gegužės 24 d. prašymo dalį kaip nepagrįstą, kadangi pareiškėjas nepateikė teismui advokato darbo ir laiko sąnaudų detalizacijos, pagal kurią būtų galima vertinti patirtų išlaidų pagrįstumą.

59. Su 2021 m. liepos 15 d. apeliaciniu skundu pareiškėjas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad sumokėjo 11,25 Eur žyminį mokestį. Vadovaudamasi ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai minėtą sumą, t. y. 11,25 Eur.

60. Pareiškėjas pateikė 2022 m. spalio 10 d. prašymą, kuriuo prašė priteisti 1 452 Eur už advokatės Džiolanos Tarvainytės suteiktas teisines paslaugas, kurias sudaro skundžiamo teismo sprendimo analizė, konsultacijų dėl apeliacinio skundo rengimo tikslingumo teikimas, apeliacinio skundo parengimas ir pateikimas. Šioms išlaidoms pagrįsti pareiškėjas pateikė 2021 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija DTL Nr. 2021-12-00110 (Aprašymas: paslaugos suteikiamos pagal pridedamą ataskaitą, kiekis 10 val., kaina 120 Eur, visa suma be PVM 1200 Eur, visa suma su PVM 1 452 Eur), 2021 m. gruodžio 31 d. ataskaitą, kurioje pateikta teisinių paslaugų detalizacija – 1 val. konsultacijos dėl apeliacijos tikslingumo, spendimo analizė, apeliacinio skundo konstravimas, 9 val. apeliacinio skundo rengimas, 2021 m. vasario 7 d. mokėjimo nurodymą 1 452 Eur sumai. Kaip matyti, pareiškėjas prašo priteisti atstovavimo išlaidas, kurios susidarė iš teisinių konsultacijų dėl apeliacinio skundo tikslingumo pateikimo bei apeliacinio skundo rengimo.

61. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, maksimali priteistina suma už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą apskaičiuojama pagal koeficientą 0,1. Nagrinėjamu atveju taikytinas 2020 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris yra 1 454,80 Eur, tai maksimaliai priteistina suma už 1 val. konsultacijas dėl apeliacinio skundo rengimo tikslingumo gali sudaryti 145,48 Eur. Pagal pateiktus bylinėjimosi išlaidų duomenis, pareiškėjas už 1 val. konsultaciją dėl apeliacinio skundo rengimo tikslingumo sumokėjo 145,20 Eur, taigi nagrinėjamu atveju neviršijo maksimalios Rekomendacijose nustatytos sumos. Atsižvelgus į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, kad 145,20 Eur suma mažintina ir iš atsakovo pareiškėjo naudai už konsultacijas dėl apeliacinio skundo tikslingumo priteistina 72,60 Eur suma.

62. Iš bylos duomenų matyti, kad tiek pirmojoje teismo instancijoje, tiek apeliacinėje teismo instancijoje pareiškėjui atstovavo ta pati advokatė Džiolana Tarvainytė. Rekomendacijų 8.10 punktas nustato, kad už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, taikomas 1,7 koeficientas. Todėl maksimalus užmokesčio dydis, priteistinas už apeliacinio skundo parengimą sudaro 2 473,16 Eur (1 454,80 x 1,7). Pagal pareiškėjo 2022 m. spalio 10 d. prašymą bei prie jo pateiktus duomenis matyti, kad už apeliacinio skundo parengimą pareiškėjas patyrė 1 306,80 Eur (145,20 x 9) bylinėjimosi išlaidas. Minėta suma neviršija nustatytos maksimalios sumos. Teisėjų kolegijos vertinimu, 1 306,80 Eur suma yra proporcinga ir protinga, todėl priteistina iš atsakovo.

63. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš atsakovo pareiškėjo naudai priteistinos 3 238,98 Eur (1 597,20 Eur + 228,63 Eur + 1 306,80 Eur + 72,60 Eur + 11,25 Eur + 22,50 Eur) bylinėjimosi išlaidos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tauragės kurjeris“ apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tauragės kurjeris“ skundą patenkinti.

Panaikinti Visuomenės informavimo etikos asociacijos 2020 m. rugsėjo 1 d. raštą Nr. 15(KN) „Dėl Visuomenės informavimo etikos komisijos nuomonės“.

Priteisti iš atsakovo Visuomenės informavimo etikos asociacijos pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tauragės kurjeris“ naudai 3 238,98 Eur (trys tūkstančiai du šimtai trisdešimt aštuoni eurai, devyniasdešimt aštuoni centai) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijose teismuose.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis