38d1552a-0109-4bc5-8fac-a033f20f26b7 · Klaipėdos apygardos teismas

Administracinė byla Nr                                                                                Administracinė byla Nr. ATP-241-606/2016                                                                                  Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00067-2016-5                                                                             Procesinio sprendimo kategorija:                 2.12.1.1.; 3.26.1.(S)            KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS              N U T A R T I S             2016 m. balandžio 20 d.          Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi I.

Z. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nutarimo, kuriuo I. Z. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187 straipsnio 1 dalį 200 Eur dydžio bauda, pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį paskirta 100 Eur dydžio bauda, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 200 Eur dydžio bauda,                                                                                                                  n u s t a t ė :

             Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nutarimu I. Z. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2015-07-22, apie 14.45 val., Klaipėdos AVPK (duomenys neskelbtini) PK, (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, nevykdė policijos pareigÅ«nų reikalavimo neiti į Operatyvaus valdymo policijos grupės tarnybines patalpas, į jas įėjęs ir ten bÅ«damas, toliau nevykdė policijos pareigÅ«nų reikalavimo iÅ¡eiti iÅ¡ tarnybinės patalpos ir sėstis į pristatytiems asmenims skirtÄ vietÄ .

PareigÅ«nui D. L. bandant iÅ¡vesti I. Z. iÅ¡ tarnybinės patalpos, Å¡is 3-4 kartus sudavė Å¡iam delnais į abiejų rankų žastus. I. Z. toliau nevykdant policijos pareigÅ«nų nurodymų buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai ir uždėti pastarajam antrankiai, tam I. Z. aktyviais veiksmais pasiprieÅ¡ino. Sulaikymo metu bei po to patalpintas į laikino sulaikymo kamerÄ I. Z. pareigÅ«nams D. L., A. J., A. B. iÅ¡sakė necenzÅ«rinius žodžius. Å iais savo veiksmais nevykdė teisėtų policijos pareigÅ«nų reikalavimų, jiems pasiprieÅ¡ino ir juos įžeidinėjo žodžiais.             Apeliaciniu skundu nubaustasis I.

Z. praÅ¡o Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nutarimÄ panaikinti ir grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti apylinkės teismui iÅ¡ naujo. Mano, kad jam nuobauda paskirta neteisingai ir neteisėtai, netinkamai iÅ¡aiÅ¡kinus bylos aplinkybes ir pažeidžiant ATPK 256 straipsnio 1 dalies ir 286 straipsnio 2 dalies nuostatas. Apelianto nuomone, apylinkės teismas buvo aiÅ¡kiai Å¡aliÅ¡kas, visiÅ¡kai neįsigilino į bylos aplinkybes, nustatė jo kaltę tik suinteresuotų Å¡ia byla liudytojų parodymais bei paskyrė tokiÄ didelę piniginę baudÄ .

Visos faktinės aplinkybės nutarime irgi aptartos Å¡aliÅ¡kai bei neteisingai, prieÅ¡ingai nusistovėjusiai teismų praktikai tokio pobÅ«džio bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. 62-3686/2008, Nr. 444-344/2008, Nr. 444-1025/2008, Nr. 444-1452/2009, Nr. 574-1293/2009, Nr. 261-3165/2009, Nr. 575-1926/2009, Nr. 575-1293/2009, Nr. 575-2188/2011, Nr. 261-833/2012 ir kt.). Teismas ne visiÅ¡kai įvykdė procesinių normų, reglamentuojančių nutarimo suraÅ¡ymÄ , reikalavimus. Jis nutarimÄ grindė ne visais įrodymais ir nenurodė, kodėl vienus įrodymus priėmė, o kitų nepripažino, todėl nutarimas kelia abejonių dėl jame padarytų iÅ¡vadų pagrįstumo, leistinumo ir sÄ sajumo reikalavimų.

Teismui privalu pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai. Å ie procesiniai pažeidimai sukliudė teismui tinkamai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ sprendimÄ , todėl nutarimas turėtų bÅ«ti panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. N-261-3165/2009, Nr. N-3-443/2006, Nr. N-63-4273/2010 ir kt. ). Apeliantas taip pat mano, kad terminas tokiai nuobaudai skirti buvo pratęstas irgi neteisėtai.

Tvirtina, kad Lietuvos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 21 d., expressis verbis, nutarime konstatavo, jog teismai, vykdydami teisingumÄ , privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose iÅ¡reikÅ¡tos teisės įgyvendinimÄ , garantuoti teisės virÅ¡enybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves, iÅ¡ Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai iÅ¡nagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus. Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumÄ vykdo tik teismai, reiÅ¡kia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet bÅ«tent teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomÄ teisingumÄ , ne tik iÅ¡orinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija.

Nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama nusižengimÄ padariusį asmenį nubausti bei perauklėti, atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę, pažeidimo pobÅ«dį, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes. Jeigu yra iÅ¡skirtinių aplinkybių, teismas turi galimybę Å¡velninti bausmę. Apeliantas nurodo, kad pareigÅ«nai apklausti kaip liudytojai teismo posėdyje nebuvo, niekas jo neblaivumo oficialiai nenustatinėjo. Teismas turi vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Taigi, byloje surinktų įrodymų vertinimas, kaip teisiÅ¡kai svarbių ir reikÅ¡mingų aplinkybių nustatymo procesas grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Asmens kaltę padarius nusižengimÄ privalo įrodyti pažeidimo protokolÄ suraÅ¡iusi institucija ir pripažinti kaltu galima tik surinkus pakankamai neabejotinų įrodymų (kai nelieka jokios protingos abejonės, kad toks pažeidimas yra padarytas). Tvirtais ir neginčijamais įrodymais jo kaltė teisme nubuvo nustatyta, prieÅ¡taravimai nebuvo paÅ¡alinti, todėl teismas turėjo vadovautis principu in dubio pro reo (visos abejonės aiÅ¡kinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai) ir administracinę teisenÄ jam iÅ¡ viso nutraukti.             Apelianto teigimu, jis policininkams visiÅ¡kai nesiprieÅ¡ino, antrankius jie septyniasdeÅ¡imt procentų nedarbingam asmeniui uždėjo jau įvykio vietoje, bÅ«tent ten jie panaudojo elektros Å¡okÄ , dėl kurio jam pradėjo stoti Å¡irdis.

Komisariate ant patalpų durų jokių užrašų apie jų paskirtį net nėra ir niekada nebuvo, todėl apkaltinti jį nuėjus ne ten, nebuvo teisinio pagrindo. Įėjo tik pasiimti savo telefono, tam, kad galėtų paskambinti greitajai pagalbai, žmonai ir advokatui bei parodyti savo neįgalumo pažymėjimÄ , tam, kad policininkai jo toliau trise nemuÅ¡tų. PrieÅ¡ingai nei policininkai, bÅ«tent jis buvo sužalotas komisariate, turi visus reikiamus dokumentus, patvirtinančius apie patirtas traumas, sužalojimus (ekspertizės aktÄ ).

Apelianto teigimu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas inter alia yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad administracinis nusižengimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia t .y .asmuo jį darydamas pats turi aiÅ¡kiai suvokti pavojingÄ veikos pobÅ«dį ir norėti taip veikti. I. Z. teigimu, visos žinios apie asmenų neįgalumÄ ir jų iÅ¡silavinimÄ yra skelbiamos oficialiai ir tikrai policijos pareigÅ«nams tokia informacija pasiekiama. Apelianto tvirtinimu, jis buvo be jokio paaiÅ¡kinimo nuvežtas į policijos komisariato areÅ¡tinę ir ten laikomas iki ryto.

Elektros Å¡oko panaudojimas, pažeidžiant nustatytÄ instrukcijÄ , jam galėjo kainuoti gyvybę, jis nes gydosi dar iki Å¡iol. Teismo posėdyje negalėjo dalyvauti irgi dėl ligos, nes Å¡. m. vasario 13 d. iÅ¡tiko podagros priepuolis su karščiavimu. Dokumentus iÅ¡ gydymo įstaigų surinko tik dėl to, kad nepanaikinus teismo nutarimo, pasekmės bÅ«tų jam siaubingos – negalėtų prisiteisti jokios žalos.Nubaustasis I. Z. nurodo, kad pasisakydamas dėl teisingumo principo turinio ir svarbos bausmių skyrimo kontekste, Lietuvos Konstitucinis Teismas yra ne kartÄ konstatavęs, jog tarp nusižengimo pavojingumo pobÅ«džio, ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcija).

Skiriant bausmes, teisingumo principo taikymas ir įgyvendinimas pasireiÅ¡kia individualizuojant bausmes, t. y. už konkretų nusižengimÄ , konkrečiam asmeniui parenkant bausmę. Tokiu atveju teisingumas reiÅ¡kia ne tik tai, kad turi bÅ«ti iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai nustatytos visos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi bÅ«ti adekvati padarytai veikai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje taip pat yra nurodęs, jog teisingumo principas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimÄ , kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir bÅ«tų adekvati padarytai veikai.

Teismas, skirdamas bausmę, turi atsižvelgti ne tik į visus įstatyme iÅ¡vardintus reikalavimus, bet ir atsižvelgti į nusikaltusio asmens asmenines savybes bei aplinkÄ , jo elgesį prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ , nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos, bei į kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-594/2005 ir kt.). Teismas, spręsdamas dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rÅ«Å¡ies, dydžio ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusižengimas padarytas atsitiktinai, netyčia, dėl kitų asmenų įtakos, ligos – traumos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; motyvus ir tikslus; veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kilusius padarinius ir t. t. .Apeliantas praÅ¡o jo, kaip neįgalaus asmens, tiesiog pasigailėti dėl susidariusios situacijos. Nerimas dėl tokio nutarimo pasekmių jau ir taip sumažino teigiamÄ savęs įvertinimÄ , pakirto jo orumo jausmÄ , dar labiau sugadino jo sveikatÄ .

Juk ir spaudoje paskelbtos ne be policijos žinios Å¡io įvykio aplinkybės siaubingai sudarkė jo įvaizdį.             Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK virÅ¡ininkė R. S. praÅ¡o I. Z. apeliacinio skundo netenkinti, skundžiamÄ nutarimÄ palikti nepakeistÄ . Apeliacinis skundas atmestinas.2015-07-22 gavus Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK VPS OVG vyresniojo postinio D. L. tarnybinį praneÅ¡imÄ Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad 2015-07-22, apie 14.38 val., į (duomenys neskelbtini) rajono PK OVG budėtojų dalį pristačius I.

Z., gim. (duomenys neskelbtini), už Kelių eismo taisyklių reikalavimo pažeidimÄ (vairavo automobilį neblaivus, nepateikė vairuotojo pažymėjimo, automobilio registracijos liudijimo), jis budėtojų dalyje nevykdė policijos pareigÅ«no vyresniojo postinio D. L. reikalavimų, trukdė dirbti, į įspėjimus nereagavo, vedant į pristatytiems asmenims skirtÄ vietÄ , I. Z. sudavė pareigÅ«nui vyr. postiniui D. L. 5-6 kartus į kairės ir deÅ¡inės rankos žastus. Siekiant sulaikyti pristatytÄ asmenį, buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai (b. l. 6).

Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras N. Å . 2015 m. lapkričio 10 d. nutarimu ikiteisminį tyrimÄ Nr. 01-1-40978-15 nutraukė, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Esant I. Z. veiksmuose administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 187 straipsnio 1, 2 dalyse, požymių, perdavė surinktÄ medžiagÄ Klaipėdos apskrities Klaipėdos rajono PK dėl administracinės atsakomybės taikymo.Atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl padarytos nusikalstamos veikos ar skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytÄ ekonominę sankcijÄ Å«kio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, arba nutraukus baudžiamÄ jį procesÄ ar Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytos ekonominės sankcijos skyrimo Å«kio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, procedÅ«rÄ , arba priėmus iÅ¡teisinamÄ jį teismo nuosprendį, jei atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo požymių, administracinė nuobauda gali bÅ«ti skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl padarytos nusikalstamos veikos ar atsisakyti skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytÄ ekonominę sankcijÄ Å«kio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, arba nuo sprendimo nutraukti baudžiamÄ jį procesÄ ar Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytos ekonominės sankcijos skyrimo Å«kio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, procedÅ«rÄ , arba nuo iÅ¡teisinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (ATPK 35 straipsnio 2 dalis).Jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam iÅ¡vykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, yra paskelbta jo paieÅ¡ka arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, Å¡io straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, neatsižvelgiant į tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar ne, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiÅ¡kėjimo dienos arba nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl padarytos nusikalstamos veikos ar nutraukti baudžiamÄ jį procesÄ , ar skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytÄ ekonominę sankcijÄ Å«kio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedÅ«rÄ , arba nuo iÅ¡teisinamojo teismo nuosprendžio priėmimo dienos (ATPK 35 straipsnio 3 dalis).Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresnysis specialistas S. B. 2015 m. sausio 4 d. nutarimu, nustatęs, jog Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK gautas Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros 2015 m. lapkričio 10 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-40978-15, kuriuo nutarta už administracinio teisės pažeidimo padarymÄ administracinėn atsakomybėn patraukti I.

Z., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal ATPK 187 straipsnio 1 ir 2 dalis, o 2016-01-10 baigiasi administracinės nuobaudos skyrimo terminai, numatyti ATPK 35 straipsnyje, bei, nustatęs, kad pagal deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ I. Z. negyvena, jis dirba savo įmonėje, kuri registruota jo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, minėtu adresu I. Z. veiklos nevykdo, reali jo įmonės buveinė nežinoma, nurodytu telefono Nr. (duomenys neskelbtini) neatsiliepia, vengia atvykti į policijÄ protokolo suraÅ¡ymui, o jo reali gyvenamoji vieta nežinoma, vadovaudamasis ATPK 35 straipsnio 3 dalimi, 282 straipsnio 3 dalimi, nutarė pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo terminÄ iki 2016 m. lapkričio 10 d. (b. l. 20), t. y. pažymėtina, kad administracinės nuobaudos skyrimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo terminai buvo pratęsti pagrįstai, nepažeidžiant ATPK 35 straipsnio 3 dalies nuostatos.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiÅ¡kinimus, pateikti įrodymus, pareikÅ¡ti praÅ¡ymus; nagrinėjant bylÄ , naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukÅ¡tÄ jį teisinį universitetinį arba jam prilyginamÄ iÅ¡silavinimÄ , pagalba; kalbėti gimtÄ ja kalba arba ta kalba, kuriÄ jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos; apskųsti nutarimÄ byloje. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiÅ¡kinimus, pateikti procesinius dokumentus ir su bylos nagrinėjimu susijusiÄ informacijÄ , pareikÅ¡ti praÅ¡ymus elektronine forma elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis teisingumo ministro nustatyta tvarka.

Administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant Å¡io asmens, byla gali bÅ«ti iÅ¡nagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku praneÅ¡ta apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ , ir jeigu iÅ¡ jo negautas praÅ¡ymas atidėti bylos nagrinėjimÄ . Tuo atveju, kai yra gautas praÅ¡ymas atidėti bylos nagrinėjimÄ , ji gali bÅ«ti iÅ¡nagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylÄ nagrinėjantis organas (pareigÅ«nas), pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimÄ priežastis nesvarbiomis, atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens praÅ¡ymÄ (ATPK 272 straipsnio 1 dalis).Nagrinėjant Å¡io kodekso 50, 174 straipsniuose, 178 straipsnio trečiojoje dalyje, 1861, 1862, 1864, 187, 1887 straipsniuose numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas.

Jeigu pagal policijos arba teisėjo Å¡aukimÄ Å¡is asmuo vengia atvykti, policijos pareigÅ«nas jį gali atvesdinti. Jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens buvimo vieta nežinoma, policija ar teisėjas gali paskelbti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paieÅ¡kÄ . Jeigu pagal policijos ar teisėjo Å¡aukimÄ administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti ar bÅ«ti policijos atvesdinamas, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant (ATPK 272 straipsnio 2 dalis).Nubaustajam I.

Z. apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ buvo praneÅ¡ta tinkamai, taip pat jam buvo iÅ¡aiÅ¡kintos jo teisės, numatytos ATPK 272 straipsnyje, ir tai jis patvirtino savo paraÅ¡u bei pasiaiÅ¡kinime parašė, kad „paaiÅ¡kinimÄ pateiksiu administracinės bylos nagrinėjimo metu“ (b. l. 3).Žinodamas apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ , I. Z. į teismo posėdį atvykti vengė, jokių medicininių dokumentų dėl negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje teismui nepateikė, todėl apylinkės teismas iÅ¡nagrinėjo jo administracinio teisės pažeidimo bylÄ jam nedalyvaujant, nepažeisdamas ATPK 272 straipsnyje numatytų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių.

Pažymėtina, kad I. Z. 2016-02-19 iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ medicininių dokumentų pateikė tik kartu su apeliaciniu skundu, be to, atkreiptinas dėmesys, kad minėtas iÅ¡raÅ¡as gydytojos V. T. iÅ¡duotas jau po skundžiamo nutarimo – 2016-02-18 – priėmimo dienos.Apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ATPK 30211 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , savo procesiniame dokumente neturi pareigos iÅ¡samiai aptarinėti kiekvienÄ neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-63/2008, 2K-398/2009 ir kt.).Administracinis teisės pažeidimas yra prieÅ¡ingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytÄ valdymo tvarkÄ , už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnio 1 dalis).Vadovaujantis ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiÅ¡kai, iki galo ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinamos bei įvertinamos visos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali bÅ«ti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iÅ¡ įvairių Å¡altinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iÅ¡ duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių.Atliekant ikiteisminį tyrimÄ apklaustas kaip liudytojas D.

L. parodė, kad 2015-07-22 jam dirbant (duomenys neskelbtini) PK budėtojų dalyje, buvo gautas praneÅ¡imas dėl neblaivaus vairuotojo, į kurį sureagavo patrulių ekipažas „Puma 20“. Ekipažas pranešė, jog iÅ¡ įvykio vietos į (duomenys neskelbtini) PK pristatys vairuotojÄ , kadangi jis yra labai neblaivus ir atsisako tikrintis neblaivumÄ . 14.38 val. į (duomenys neskelbtini) PK buvo pristatytas automobilio vairuotojas, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, I. Z.. Pristatytasis I. Z. budėtojų dalyje nuolat vaikščiojo, nevykdė teisėtų pareigÅ«nų reikalavimų, nors daug kartų jo buvo praÅ¡oma nurimti ir sėdėti pristatytiems asmenims skirtoje vietoje.

Taip pat buvo daug kartų įspėtas dėl to, jog jei jis nevykdys tesėtų pareigÅ«nų reikalavimų, jis už tai bus patrauktas atsakomybėn. I. Z. keikėsi necenzÅ«riniais žodžiais. Apie 14.45 val. I. Z. įėjo į tiesioginę jo darbo vietÄ , kur jis tuo metu sėdėjo prie tarnybinio kompiuterio. Kartu su juo budėtojų dalyje buvo ir VieÅ¡ojo poskyrio skyriaus tyrėjas A. J.. Taip pat budėtojų dalyje buvo ir Operatyvinės veiklos grupės specialistas A. B. – tik jis buvo patalpoje už pertvaros.

I. Z. ėmė keiktis necenzÅ«riniais žodžiais bei trukdyti dirbti. Ko jis siekė tokiais savo veiksmais, liudytojas nesuprato. PapraÅ¡ius jo atsitraukti ir atsisėsti į sulaikytiems asmenims skirtÄ vietÄ , pastarasis jo reikalavimo nevykdė, o jam atsikėlus nuo kėdės ir mėginant jį palydėti į jam skirtÄ vietÄ , t. y. rankos delnu gal kiek palietus I. Z., kažkur ties kairiuoju Å¡onu, pastarasis atsisuko tiesiai prieÅ¡ jį ir abiejų savo rankų delnais pradėjo trankyti jam per abiejų rankų žastus, suduodamas per abiejų rankų žastus po 5-6 kartus.

Jam atsitraukus ir pradėjus jį raminti, pastarasis vėl ėmė jam smūgiuoti rankų delnais per abiejų rankų žastus. Sudavė apie 3-4 kartus. I. Z. nenusiraminus ir toliau priešinantis teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams, priėjo tyrėjas A. J.. I. Z. išėjo iš kompiuterių patalpos ir atbulas nugara ėjo link ginklinės patalpos. Pastarajam priėjus prie galinės sienos, jis ir A. J. panaudojo kovinių imtynių veiksmus ir pargriovė I. Z. ant tarnybinėje patalpoje buvusios sofos.

Net ir pargriautas ant sofos, I. Z. juos nuolat keikė necenzÅ«riniais žodžiais, o mėginant jam uždėti antrankius, aktyviais veiksmais vengė sulaikymo. Surakinus I. Z. antrankiais, jis pastebėjo, jog jam yra sužalota kairės rankos plaÅ¡taka. Kuriuo metu buvo sužalota plaÅ¡taka, jis nurodyti negalėjo. Dėl neteisėtų I. Z. veiksmų jis patyrė fizinį skausmÄ . Taip pat nepaklusdamas jo teisėtiems reikalavimams įžeidė ir pažemino policijos pareigÅ«no vardÄ .Apklaustas papildomai D.

L. savo parodymus patvirtino. Papildė, kad dėl I. Z. veiksmų nukentėjo fiziÅ¡kai bei moraliÅ¡kai, jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Rankos plaÅ¡takÄ susižalojo bÅ«tent tada, kai I. Z. prieÅ¡inosi visa savo fizine jėga, jam ir kolegai panaudojus kovinius veiksmus, bandant jam uždėti specialiÄ sias priemones – antrankius. Dėl patirto skausmo, sužalotos rankos bei iÅ¡sakytų I. Z. žodžių, jam padaryta fizinė ir moralinė žala, prašė pripažinti jį civiliniu ieÅ¡kovu.Apklaustas kaip liudytojas A.

J. patvirtino, jog 2015-07-22 jam dirbant Klaipėdos apskrities VPK (duomenys neskelbtini) PK VPS tyrėju, tarnybiniais reikalais atėjus į budėtojų dalį, ten dirbo OVG specialistas A. B. bei D. L.. Būnant budėtojų dalyje, maždaug apie 14 val., pamatė, kad patruliai į budėtojų dalį pristatė akivaizdžiai neblaivų pilietį, kaip vėliau paaiškėjo I. Z.. Atvežtas pilietis elgėsi iššaukiančiai. Jam buvo parodyta vieta, kur jis turi sėdėti, t. y. pristatytiems asmenims skirta vieta, tačiau I.

Z. į nurodymus nereagavo, vaikščiojo po budėtojų dalį, atsisėsdavo ant sofos, esančios budėtojų dalyje. Ä® jo reikalavimus atsisėsti į pristatytiems asmenims skirtÄ vietÄ I. Z. nereagavo taip pat. PareigÅ«nui D. L. sėdint prie tarnybinio kompiuterio, o A. B. bÅ«nant už pertvaros, esančios budėtojų dalyje, į budėtojų tiesioginę darbo vietÄ Ä¯Ä—jo I. Z.. I. Z. buvo nepatenkintas pareigÅ«nų darbu, keikėsi. Tada atsistojo D. L. ir iÅ¡tiesęs rankÄ Ä—jo prie I.

Z., praÅ¡ydamas, kad Å¡is iÅ¡eitų iÅ¡ jo tiesioginės darbo vietos. A. J. matė kaip I. Z. pradėjo mosikuoti rankomis prieÅ¡ D. L.. Ar D. L. I. Z. pataikė, liudytojas tiksliai pasakyti negalėjo, tačiau manė, jog galėjo ir pataikyti. D. L. einant link I. Z., Å¡is traukėsi atgal, ėjo link ginklinės patalpos. I. Z. toliau reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ D. L. veiksmais ir toliau mosikavo rankomis. Kadangi jis (A. J.) tebebuvo budėtojų dalyje, tai per kompiuterį ir ant lango užklijuotus dokumentus, tikslai nematė, kur I.

Z. pataikė D. L.. Tik jau po įvykio D. L. sakė, kad jam trenkė per rankų žastus. Kadangi I. Z. ir toliau mosikavo rankomis, todėl jis atsistojo ir nuėjo už pertvaros, kur buvo D. L. su I. Z.. Ä®spėjęs, kad I. Z. nurimtų ir klausytų teisėtų nurodymų, pamatė, kad D. L. norėjo paimti I. Z. už rankos, tam, kad nuvestų jį pasodinti į pristatytiems asmeninis skirtÄ vietÄ , tačiau I. Z. norėjo savo rankÄ iÅ¡traukti iÅ¡ D. L. rankos. Liudytojas A. J. suprato, jog I. Z. nusiteikęs prieÅ¡ D.

L. agresyviai, todėl priėjo jam padėti. Norėdami I. Z. sulaikyti, paprašė jo ištiesti rankas, nes reikėjo panaudoti spec. priemones – antrankius, tačiau šis nesutiko. Tada buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai ir I. Z. buvo paguldytas ant sofos, buvusios budėtojų dalyje. I. Z. ir pargriovus, jis vis muistėsi, aktyviai vengė sulaikymo, nedavė rankų, tam, kad būtų galima uždėti antrankius. Apie tai, kad sužalota D. L. ranka, jis sužinojo praėjus valandai po įvykio.

D. L. pats jam nieko apie sužalotÄ plaÅ¡takÄ nepasakė. Apklaustas kaip liudytojas A. B. patvirtino taip pat, kad I. Z. nevykdė teisėtų policijos pareigÅ«nų nurodymų, nesisėdo į pristatytiems asmenims skirtÄ vietÄ , vaikščiojo po budėtojų dalį, atsisėsdavo ant sofos, esančios budėtojų dalyje. PapraÅ¡ytas tikrintis blaivumÄ , tai daryti atsisakė. D. L. sėdint tiesioginėje darbo vietoje, prie tarnybinio kompiuterio, į tiesioginę darbo vietÄ Ä¯Ä—jo I. Z.. I. Z. buvo pasakyta, kad paÅ¡aliniams asmenims į darbo vietÄ užeiti draudžiama, parodė, kur jam reikia sėdėti, tačiau I.

Z. neklausė, mosikavo rankomis. A. B. nurodė, jog tikrai matė, kaip I. Z. vienÄ kartÄ sudavė D. L.. Tada priėjo A. J.. Tad buvo nuspręsta piliečiui uždėti antrankius. A. J. ir D. L. parvertė I. Z. ant budinčioje dalyje buvusios sofos ir taip jam uždėjo antrankius. Parvertus I. Z. ant sofos, pastarasis dar muistėsi, aktyviais veiksmais prieÅ¡inosi, tačiau uždėjus antrankius, jis buvo pasodintas ant kėdės, kur jis ir turėjo sėdėti nuo pat pristatymo į policijos komisariatÄ .

Po maždaug 10 minučių, I. Z. pradėjo skųstis, kad jam antrankiai veržia rankas. I. Z. prižadėjus elgtis ramiai, jam antrankiai buvo nuimti. Po kurio laiko D. L. pasakė, kad važiuoja į ligoninę, kad jam apžiÅ«rėtų rankÄ . Ranka buvo kraujuota. Kokiu metu jam buvo sužalota ranka, A. B. nepastebėjo. IÅ¡ aptartų policijos pareigÅ«nų D. L., A. J., A. B. parodymų neginčytinai nustatyta, jog I. Z. pristatytas į policijos komisariatÄ nevykdė pareigÅ«nų teisėtų nurodymų.

Nors buvo įspėtas net ne vienÄ kartÄ elgtis tinkamai, buvo papraÅ¡yta, kad jis atsisėstų į vietÄ , skirtÄ pristatytiems į komisariatÄ asmenims, tačiau jis nepakluso – ėjo į policijos pareigÅ«nų darbo vietÄ , iÅ¡keikė pareigÅ«nus necenzÅ«riniais žodžiais, o policijos pareigÅ«nui D. L. pradėjus jį raminti, I. Z. jam net iÅ¡ kelių kartų smÅ«giavo rankų delnais per abiejų rankų žastus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad net jeigu policijos komisariate ir nebÅ«tų buvę užrašų ant durų, kokios tai tarnybinės patalpos, I.

Z. tai aiÅ¡kiai ir ne kartÄ buvo pasakyta žodžiu, jog jam eiti į policijos pareigÅ«nų darbo vietÄ negalima, buvo liepta atsisėsti į vietÄ , skirtÄ pristatytiems į komisariatÄ asmenims, todėl I. Z. privalėjo klausyti policijos pareigÅ«nų nurodymų. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1554/15 (03) užfiksuoti duomenys patvirtina, kad D. L. padarytas pavirÅ¡inis kairės plaÅ¡takos sužalojimas, kuris atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Netikėti policijos pareigÅ«nų D. L., A. J., A. B. nuosekliais parodymais nėra jokio pagrindo.

Kaip matyti, kiekvienas liudytojas parodė tik tai, kÄ pats matė. Nors D. L. parodė, kad I. Z. jam sudavė net kelis kartus per rankų žastus, liudytojai A. J. ir A. B. iÅ¡ esmės D. L. naudai tokių aplinkybių nepatvirtino. Jie objektyviai parodė tik tÄ smÅ«giavimo momentÄ , kurį matė patys, nuosekliai ir iÅ¡samiai nurodė, kur kiekvienas iÅ¡ jų buvo, kai I. Z. nepakluso teisėtiems pareigÅ«nų nurodymams. Be to, akcentuotina, kad liudytojai D. L., A. J. ir A. B. ikiteisminio tyrimo metu apklausti ir parodymus davė bÅ«dami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ .

Tuo tarpu, I. Z., kaip asmuo, kuriam suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nėra saistomas pareigos sakyti tiesÄ . Å i aplinkybė taipogi suponuoja rėmimÄ si liudytojų D. L., A. J. ir A. B. parodymais. Be to, 2015-07-22 I. Z. sulaikymas, kai pareigÅ«nai uždėjo I. Z. antrankius, I. Z. policijos pareigÅ«nus keikė necenzÅ«riniais žodžiais, buvo užfiksuota ir vaizdo įraÅ¡e, kuris buvo apraÅ¡ytas apžiÅ«ros protokole bei aptartas Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro N. Å . 2015 m. lapkričio 10 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 01-1-40978-15.

Kad jis buvo neblaivus, todėl nenorėjo tikrintis neblaivumo ir tarp jo bei policijos pareigūnų kilo konfliktas, patvirtino ir pats I. Z.. Apklausiamas kaip įtariamasis I. Z. parodė, kad 2015 m. liepos 22 d., apie 13.30 val., jį į (duomenys neskelbtini), automobiliu „Volkswagen Passat“ atvežė draugas, kurio jis įvardinti nenorėjo. Atvežęs jį, draugas išvažiavo, o jis, būdamas neblaivus, pradėjo skambinti draugams, kad kas nors atvažiuotų parvairuoti automobilį. Kad jis yra neblaivus, galėjo matyti aplinkiniai žmonės, todėl iškvietė policijos pareigūnus.

Policijos pareigÅ«nai liepė pasitikrinti neblaivumÄ , tačiau jis iÅ¡sigando. Kadangi automobilio nevairavo, todėl girtumÄ tikrintis atsisakė. Dėl Å¡ios priežasties tarp jo ir policijos pareigÅ«nų kilo konfliktas, jis buvo pristatytas į policijos komisariatÄ , jam buvo uždėti antrankiai. Daugiau parodymų I. Z. duoti atsisakė.IÅ¡ aptartų I. Z. parodymų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu, duoti sau nenaudingų parodymų jo niekas nevertė, jis parodė tik tai, kÄ pats norėjo. I. Z. aiÅ¡kiai pripažino aplinkybę, jog jis buvo neblaivus, nenorėjo tikrintis neblaivumo, jam buvo uždėti antrankiai.

Apie tai, kad jam būtų buvęs panaudotos elektrošokas, ikiteisminio tyrimo metu I. Z. net neužsiminė. Tokių aplinkybių neparodė ir policijos pareigūnai. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi policijos pareigūnų parodymais, kurie iš esmės neprieštarauja ir paties I. Z. parodymams, todėl abejoti jų teisingumu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, abejoti tuo, kad I. Z. savo veiksmais nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, jiems pasipriešino ir juos įžeidinėjo žodžiais, nėra jokio pagrindo, todėl apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiamu nutarimu I.

Z. pagal ATPK 187 straipsnio 1 ir 2 dalis nubaustas pagrįstai ir teisėtai.Pagal ATPK 187 straipsnio 1 dalį pasiprieÅ¡inimas policijos, VieÅ¡ojo saugumo tarnybos pareigÅ«nui ar policijos rėmėjui, einantiems jiems pavestas vieÅ¡osios tvarkos saugojimo pareigas, – užtraukia baudÄ nuo vieno Å¡imto keturiasdeÅ¡imt keturių iki dviejų Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devynių eurų arba administracinį areÅ¡tÄ nuo penkiolikos iki trisdeÅ¡imties parų.Pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį Policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, VieÅ¡ojo saugumo tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento, valstybinės prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigÅ«no teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiÅ¡kiamas žodžiu ar kÅ«no gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, – užtraukia baudÄ nuo aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių iki vieno Å¡imto keturiasdeÅ¡imt keturių eurų arba administracinį areÅ¡tÄ nuo penkiolikos iki trisdeÅ¡imties parų.ATPK 302 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.Skirdamas administracinę nuobaudÄ , teismas atsižvelgė į nuobaudos už administracinį teisės pažeidimÄ skyrimo bendrÄ sias taisykles (ATPK 30, 302 straipsniai), į tai, kad I. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nes pažeidimÄ padarė bÅ«damas neblaivus (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 8 punktas), be to, jis labai daug kartų baustas administracine tvarka (b. l. 21–44), tai parodo, kad jis linkęs nesilaikyti įstatymų, iÅ¡vadų iÅ¡ baustumų nedaro.

Pažymėtina, kad I. Z. yra dirbantis, jam nustatytos ligos (b. l.

56) nėra pagrindas neskirti administracinės nuobaudos, be to, pažymėtina, kad jo, kaip jis apeliaciniame skunde tvirtina, neįgalaus asmens elgesys, visiÅ¡kai nesuderinamas su jo daromais pažeidimais – jis sistemingai daro administracinius teisės pažeidimus, susijusius su transporto priemonių vairavimu, bÅ«nant neblaiviam. Administracinių teisės pažeidimų padarymÄ , už kuriuos jis nubaustas skundžiamu nutarimu, taip pat įtakojo jo neblaivumas. Atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes, netgi nesant jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei esant jo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, apylinkės teismas I.

Z. ir taip paskyrė mažesnius nei ATPK 187 straipsnio 1, 2 dalių sankcijose numatytų nuobaudų – baudų – vidurkius. Todėl I. Z. sumažinti paskirtas baudas dar labiau nėra jokio teisinio pagrindo.Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas ir nenaikintinas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja                             n u t a r i a :

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ , I. Z. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis neskundžiama. Teisėja                                                                                                                 Edita Lapinskienė