2019-12-11 Nr. AB-23319-3-62-3-00224-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-4919-968/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00224-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN-AK), 26 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Jis laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 24 d. iki 2018 m. kovo 5 d. buvo laikomas netinkamomis kalinimo sąlygomis Pravieniškių PN-AK. Pareiškėjas buvo laikomas perpildytose bendrabučio tipo patalpose 23 valandas per parą: 10 būrio 102 brigadoje (kalėjo apie 10 asmenų), 9 būrio 92 brigadoje (kalėjo apie 10 asmenų) ir 8 būrio 81 brigadoje (kalėjo apie 8 asmenų). Visi nuteistieji gyvenamojoje patalpoje negalėjo vaikščioti vienu metu, dėl to kol vieni vaikščiodavo, kiti būdavo priversti sėdėti arba gulėti. Pareiškėjui nuolat trūko oro.

Pareiškėjui taip pat nuolat trūko vietos (spintų, spintelių, spintose lentynų) daiktams susidėti. Todėl pareiškėjas buvo priverstas dalį rūbų lakyti maišuose, dėl ko tekdavo vaikščioti suglamžytais rūbais ir pabusti nuo nuteistųjų skleidžiamų garsų, kol jie ieškodavo rūbų maišuose. Gyvenamosiose patalpose nebuvo taburečių, dėl to tekdavo ant lovos sėdėti su viršutiniais rūbais, dėl ko lovos patalynė pradėdavo smirdėti ir pareiškėjui sunkiai pavykdavo užmigti. Gyvenamosiose patalpose buvo pelėsio. Pelijo ir rūbai bei čiužiniai, dėl to teko kęsti smarvę.

Nuo lubų ir sienų byrėjo tinkas, kuris krisdavo ant patalynės, maisto. Langai buvo seni, nesandarūs, kai kurie stiklai buvo sudaužyti, o rėmai supuvę. Po palangėmis byrėjo mūras. Gyvenamosiose patalpose buvo drėgna ir šalta (radiatoriai buvo per maži patalpoms apšildyti). Apšvietimas buvo itin prastas, t. y. trūko tiek natūralios šviesos, tiek dirbtinio apšvietimo. Dėl to pareiškėjui suprastėjo rega. Pareiškėjui atliekant bausmę buvo įrengtas nepakankamas sanitarinių įrenginių skaičius (trūko praustuvių, veidrodžių, tualetų).

Sanitarinių mazgų įrenginiai buvo pasenę, surūdiję ir netinkami naudoti. Kadangi tualetai buvo tupimi, buvo sunku jais naudotis. Taip pat naudojantis tualetu buvo pažeidžiamas pareiškėjo privatumas, nes jie buvo be senelių (10 būryje) arba sienelės siekė tik 120 cm aukštį (8 ir 9 būrys), o durys neužsidarydavo. Langas 10 būrio tualete buvo senas ir suskilęs dėl to buvo šalta naudotis tualetu. Dušai nebuvo įrengti 8, 9 ir 10 būriuose, todėl pareiškėjui tekdavo nuogam praustis prie praustuvės, dėl to buvo pažeidžiamas jo privatumas.

Lovos buvo senos, nepatogios, dėl to pareiškėjas negalėjo tinkamai išsimiegoti, kankino nugaros skausmai. 9 būrio 9 brigados gyvenamoji patalpa taip pat buvo avarinės būklės. Šioje patalpoje sienų ir lubų dažai buvo atsilupę. Patalpoje buvo gausu purvo. Nuo lubų į maistą byrėdavo tinkas. Tačiau pareiškėjui nebuvo suteiktos medžiagos net minimaliam remontui atlikti. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų tarp nuteistųjų kildavo konfliktai.

2.2. Dėl to, kad nebuvo sudarytos tinkamos kalinimo sąlygos, buvo pažeista Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 173 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis. Pravieniškių PN-AK tinkamai nesivadovavo Konvencijos, BVK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintomis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) nuostatomis. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, garbės ir orumą pažeminimą, buvo kenkiama jo sveikatai, t. y. patyrė neturtinę žalą.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo atstovas nurodė, kad šioje byloje yra pagrindas taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą. Pažymėjo, kad pareiškėjas buvo kalinamas tinkamomis ploto sąlygomis. Pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių bendrabučio tipo patalpose nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki miego laiko. Inventoriumi (pvz., lova, stalu, spintelėmis) gyvenamosios patalpos buvo aprūpintos pagal teisės aktų nuostatas. Patalynė, esant poreikiui, gali būti dezinfekuojama, tačiau nuteistasis dėl jos valymo turi kreiptis į laisvės atėmimo įstaigos administraciją. Įrengtos dviaukštės lovos yra tinkamos naudoti. Dėl netinkamos ar sulūžusios lovos pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK administraciją nesikreipė. Už gyvenamųjų patalpų tvarkymą yra atsakingi patys nuteistieji, tam jiems išduodamos valymo priemonės, tarp jų ir pelėsių valymo skystis. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus. Pravieniškių PK-AK yra užtikrinama tinkama oro temperatūra ir apšvietimas. Esant poreikiui, nuteistųjų prašymu jiems išduodami elektriniai šildytuvai arba ventiliatoriai. Sanitariniai mazgai yra įrengti kaip atskiros kabinos, juose yra įrengti sėdimi unitazai, o pisuarai atskirti ne žemesnėmis nei 1,5 m aukščio pertvaromis. Laisvės atėmimo įstaigos patalpos remontuojamos pagal poreikį. Avarinės būklės patalpų Pravieniškių PN-AK nėra. Pareiškėjas tinkamai nepagrindė skundo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. balandžio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 165 Eur neturtinei žalai atlyginti; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

5. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą, kurią kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 24 d. iki 2018 m. kovo 5 d.

6. Teismas pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK prašo šioje byloje taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje. Nors pareiškėjas iš atsakovo reikalauja atlyginti neturtinę žalą už kalinimą netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 24 d. iki 2018 m. kovo 5 d., tačiau skundą teismui pateikė tik 2019 m. sausio 28 d. Svarbių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sutrukdžiusių laiku kreiptis teisminės gynybos, pareiškėjas nenurodė. Dėl šių priežasčių teismas, vadovaudamasis CK 1.127 straipsnio 1 dalimi, 1.131 straipsnio 2 dalimi, 3 metų senaties terminą daliai pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pritaikė ir nagrinėjo tik ginčo aplinkybes, susijusias pareiškėjo kalinimo sąlygomis laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 28 d. iki 2018 m. kovo 5 d.

7. Teismas, įvertinęs gyvenamosios patalpos, kurioje pareiškėjas buvo kalinamas, plotą (24,73 kv. m) ir joje įrengtų miegamųjų vietų skaičių (8 vietos), konstatavo, kad pareiškėjui teko 3,09 kv. m ploto, t. y. mažiau nei turi tekti pagal Taisyklių 111.1 punktą, kuriame nustatyta, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam asmeniui. Pareiškėjas per mažo ploto sąlygomis buvo kalinamas 688 paras. Teismas, išanalizavęs bylos duomenis, kitus pareiškėjo nurodytus argumentus vertino kaip nepagrįstus.

8. Teismas, įvertinęs pareiškėjui padaryto pažeidimo (teisės į tinkamą kalinimo plotą) pobūdį ir trukmę, atsižvelgęs, kad nenustatyta, jog dėl padaryto pažeidimo pareiškėjui būtų kilę negrįžtami sveikatos sutrikimai, priteisė pareiškėjui 165 Eur neturtinei žalai atlyginti.

III. 9. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jo skundą tenkinti visiškai. Taip pat prašo išreikalauti iš Pravieniškių PN-AK visus duomenis apie jo kalinimo sąlygas. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai taikė ieškinio senaties terminą šioje byloje, nes Konvencijoje joks senaties terminas nėra įtvirtintas. Tik pasibaigus pareiškėjo bausmės vykdymo laikotarpiui, turėjo būti pradėtas skaičiuoti senaties terminas. Teismas, priteisdamas pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, nepagrįstai nesivadovavo Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, t. y. šio teismo priteisiamomis sumomis. Teismas turėjo įvertinti, kad dėl nustatyto pareiškėjo teisės kalėti tinkamomis ploto sąlygomis pažeidimo jis patyrė papildomus nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs kalinamas tinkamo ploto sąlygomis. Atsakovo atstovo pateikti duomenys yra neteisingi. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė psichologinį sukrėtimą, atsirado nuolatinė depresija, sumažėjo pareiškėjo galimybės bendrauti, t. y. patyrė neturtinę žalą. Teismas negali neatsižvelgti į daromus Konvencijos pažeidimus. Todėl šioje byloje yra pagrindas pareiškėjui priteisti jo prašomą neturtinės žalos atlyginimą.

10. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė kalėti tinkamomis sąlygomis, o pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad teismas netinkamai apskaičiavo pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą, kadangi pareiškėjui 9 būrio 4 miegui skirtoje patalpoje teko 3,1 kv. m ploto. Teismas netinkamai įvertino pareiškėjo kalinimo aplinkybes. Pareiškėjas kalėjo bendrabučio tipo patalpose ir turėjo teisę nuo 6.30 val. iki 22.30 val. laisvai judėti lokaliniame sektoriuje. Pareiškėjas minėtu laiku galėjo būti pasivaikščiojimų kieme, lankytis sporto aikštynuose ir salėse, renginiuose. Taigi pareiškėjui tekusį santykinai mažą plotą kompensavo jam suteikta judėjimo laisvė. Pareiškėjas nepatyrė neigiamų išgyvenimų, sveikatos sutrikimų, kuriuos galėjo nulemti blogos kalinimo sąlygos. Todėl nagrinėjamu atveju pripažinimas, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas buvo pažeista, yra pakankama satisfakcija pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti.

11. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepimu prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjo apeliacinis skundas yra nemotyvuotas, t. y. nenurodyti jokie argumentai, kuriais remiantis pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas arba panaikintas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo už pareiškėjo patirtus išgyvenimus jam kalint netinkamomis kalinimo sąlygomis Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 24 d. iki 2018 m. kovo 5 d.

13. Pirmiausia pažymėtina, kad pareiškėjas prašo išreikalauti iš Pravieniškių PN-AK visus duomenis apie jo kalinimo sąlygas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pareiškėjas nedetalizuoja, kokius konkrečius duomenis pageidauja išreikalauti, ir nenurodo, kad pirmosios instancijos teismas nebūtų ištyręs tam tikrų šiai bylai reikšmingų duomenų. Pareiškėjas taip pat nepagrindžia, kad tam tikrų duomenų ištyrimo būtinybė iškilo tik po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas aptariamo prašymo tinkamai nepagrindė, ir vadovaudamasi minėta ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija pareiškėjo prašymą išreikalauti papildomus duomenis atmeta kaip nepagrįstą.

14. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir priteisė pareiškėjui 165 Eur neturtinei žalai dėl netinkamų kalinimo sąlygų atlyginti. Teismas konstatavo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas 688 paras buvo kalinamas per mažo ploto sąlygomis.

15. Tiek pareiškėjas, tiek atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK padavė apeliacinius skundus. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia dviem esminiai argumentais: 1) teismas nepagrįstai pritaikė ieškinio senaties terminą daliai jo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą; 2) teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra nepagrįstai per mažas. Atsakovo atstovas apeliacinį skundą grindžia taip pat dviem esminiais argumentais: 1) pareiškėjui teko ne mažiau kaip 3,1 kv. m ploto Pravieniškių PN-AK patalpose; 2) pagrįsta kompensacija pareiškėjo patirtai neturtinei žalai dėl tekusio santykinai mažo ploto kompensuoti yra pripažinimas, kad pareiškėjo teisė kalėti tinkamomis sąlygomis buvo pažeista.

16. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinių skundų ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos. Todėl šios bylos apeliacinio proceso stadijoje vertintina, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškinio senaties terminą daliai pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, nustatė, kad pareiškėjas buvo kalinamas per mažo ploto sąlygomis ir tuo pagrindu pareiškėjui pagrįstai priteisė 165 Eur jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad EŽTT yra nurodęs, jog neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieškinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumą, baigtumą, saugo šalis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali būti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (žr., pvz., EŽTT 1996 m. spalio 22 d. sprendimą byloje Stubbings ir kiti prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 22083/93, 22095/93). Taigi pagal EŽTT, kuris taiko ir aiškina Konvencijos nuostatas, jurisprudenciją nėra draudžiama taikyti nacionaliniuose valstybių teisės aktuose įtvirtintą ieškinio (skundo) senaties terminą. Dėl to pareiškėjo argumentas, kad šioje byloje nėra pagrindo taikyti ieškinio senaties terminą, nes toks terminas nėra nustatytas Konvencijoje, vertintinas kaip nepagrįstas.

18. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), spręsdamas tokio pobūdžio kaip kilęs šioje byloje ginčus, paprastai vertina, kad pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (žr., pvz., LVAT 2018 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2339-822/2018, 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-958-502/2018). Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodė jokių argumentų (aplinkybių), kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad pareiškėjas apie jo netinkamas kalinimo sąlygas nežinojo ir negalėjo žinoti (suvokti) nuo pat pirmosios dienos, kai tokiomis kalinimo sąlygomis jis pradėjo būti kalinamas Pravieniškių PN-AK. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, tokios išvados irgi neturi pagrindo daryti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentas, kad tik pasibaigus pareiškėjo bausmės vykdymo laikotarpiui, turėjo būti pradėtas skaičiuoti ieškinio senaties terminas, vertintinas kaip nepagrįstas. Todėl teisėjų kolegija nekartodama pirmosios instancijos teismo argumentų, nurodytų Nutarties 4 punkte, pripažįsta, kad minėtas teismas pagrįstai taikė 3 metų ieškinio senaties terminą, numatytą CK 1.125 straipsnio 8 dalyje, ir tuo pagrindu šioje byloje nagrinėjo tik ginčo aplinkybes, susijusias pareiškėjo kalinimo sąlygomis laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 28 d. iki 2018 m. kovo 5 d.

19. Pagal atsakovo atstovo pateiktus duomenis nustatyta, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2016 m. sausio 28 d. iki 2018 m. kovo 5 d., buvo kalinamas 9 būrio 4 miegui skirtoje patalpoje, kurios plotas yra 24,73 kv. m ir kurioje buvo įrengtos 8 miegamosios vietos. Teisėjų kolegija šių duomenų teisingumu neturi pagrindo abejoti. Įvertinus minėtus duomenis, t. y. 4 miegui skirtos patalpos plotą ir joje įrengtų miegamųjų vietų skaičių, konstatuotina, kad pareiškėjui minėtoje patalpoje teko 3,09 kv. m ploto. Todėl vertintinas kaip nepagrįstas atsakovo atstovo argumentas, kad pareiškėjui ginčui aktualiu laikotarpiu teko 3,1 kv. m ploto. Tuo pagrindu konstatuotinas Taisyklių 111.1 punkto, kuriame nustatyta, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m, pažeidimas. Byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu (atsižvelgiant į laikotarpius, kuomet pareiškėjas buvo išvykęs iš Pravieniškių PN-AK (b. l. 26) per mažo ploto sąlygomis buvo kalinamas 688 paras, o teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, neturi pagrindo šią nustatytą aplinkybę vertinti kaip nepagrįstą. Dėl to pripažintina, kad pareiškėjas per mažo ploto sąlygomis buvo kalinamas 688 paras.

20. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga.

21. Atsižvelgiant į nustatytą minimalios 3,1 kv. m ploto normos pažeidimą, dėl kurio pareiškėjui ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Pravieniškių PN-AK neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti, o pareiškėjas dėl to patyrė neigiamus moralinius (dvasinius) išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

22. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytas faktines bylos aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir dydžio, atkreipia dėmesį, kad atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nenurodo teisiškai pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neturėjo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Todėl konstatuotina, kad yra pagrindas pareiškėjui kompensuoti jo patirtą neturtinę žalą priteisiant jos atlyginimą pinigais.

23. Vertinant, ar pirmosios instancijos teismas priteisė tinkamą sumą pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti pirmiausia pažymėtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra būtent nacionalinio teismo prerogatyva ir teismas, priteisdamas konkretų neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi pareigą atsižvelgti į nacionalinėje teisėje įvardintus kriterijus, į tai, kad būtent priteistinas neturtinės žalos atlyginimas kompensuotų asmens patirtą žalą. Todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo atveju turėjo būti priteistas konkretus neturtinės žalos atlyginimo dydis, priteistas EŽTT konkrečioje jo nagrinėtoje byloje, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo EŽTT praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

24. Nustatant šioje byloje pareiškėjui priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgtina, kad nors pareiškėjas buvo kalinimas per mažo ploto sąlygomis 688 paras, tačiau pareiškėjui trūko tik 0,01 kv. m ploto, t. y. nustatytas pažeidimas yra minimalus. Pareiškėjui teko daugiau nei 3 kv. m ploto, jam buvo suteikta judėjimo laisvė Pravieniškių PN-AK lokalinio sektoriaus teritorijoje dienos metu, dėl to nėra prielaidų konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą dėl pareiškėjui tekusio per mažo ploto (žr., pvz., EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13). Dėl pareiškėjui padaryto pažeidimo taip pat nenustatyta jam kilusių ilgalaikių neigiamų pasekmių. Taigi, įvertinus pareiškėjui padaryto pažeidimo pobūdį, trukmę ir kilusias pasekmes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priteisė adekvačią ir protingo dydžio sumą pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti, kurios nei mažinti, nei didinti nėra pagrindo.

25. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo. Todėl ginčo šalių apeliaciniai skundai atmetami, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. G. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinius skundus atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė