2018-06-13 Nr. AB-11516-3-61-3-05892-2015-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-473-822/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05892-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų L. L. ir S. L. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų L. L. ir S. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai L. L. ir S. L. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–9), prašydami iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės (toliau – ir VSAT Vilniaus rinktinė) L. L. priteisti 1 086 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos, S. L. priteisti 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Paaiškindami faktines ginčo aplinkybes, pareiškėjai nurodė, kad 2015 m. spalio 8 d. iš Vilniaus oro uosto atostogauti į Vietnamą per Maskvą turėjo skristi L. L., M. D. L., S. L., R. L., A. L. ir J. L. Kelionių agentūra buvo informuota, kad į kelionę vyks ir 4 metų dukra M. D. L., kuri keliaus su Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – ir JAV) pasu. Nuvykę į oro uostą, visi gavo lėktuvo bilietus. Tikrinant pasus, inspektorė pasiteiravo dėl paso dukrai, išduoto Lietuvoje. Pareiškėjas paaiškino, kad dukros antrame varde yra raidė w, todėl Lietuvos pasas jai nėra išduodamas. Pareiškėjams buvo paaiškinta, kad JAV piliečiai Lietuvoje gali būti tik 90 dienų, nors prieš tai pareigūnams ir buvo pasakyta, kad dukra turi dvi, t. y. ir JAV, ir Lietuvos, pilietybes. Dukra dėl pareiškėjams nežinomų priežasčių į kelionę nebuvo išleista, nors ji turėjo reikiamus dokumentus, t. y. pasą, ji liko su močiute. Pareiškėjų dukrai neišvykus, jie patyrė didelių finansinių nuostolių.

3. Pareiškėjai kreipėsi į VSAT Vilniaus rinktinę, kuri 2015 m. lapkričio 23 d. raštu pareiškėjus informavo, kad pasienio tikrinimo metu pareiškėjas pateikė Lietuvos Respublikos piliečio pasą, o kartu vykusios nepilnametės dukros tapatybei patvirtinti pateikė JAV išduotą pasą, todėl šeimos vykimas į trečiąsias šalis, turint skirtingų šalių pilietybes patvirtinančius asmens pasus, galėjo būti komplikuotas. Rašte taip pat buvo nurodyta, kad VSAT pareigūnai pasiūlė kreiptis į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) dėl reikiamų dokumentų sutvarkymo. Pareiškėjas nesutikdamas nurodė, kad toks pasiūlymas nebuvo pateiktas, tiesiog dukra nebuvo išleista, nepaaiškinant, kokių dokumentų trūksta. Pažymėjo, kad prieš išvykstant kreipėsi į Migracijos tarnybą, kurioje buvo nurodyta, jog pareiškėjai išvykimui turintys visus reikalingus dokumentus. Pareiškėjų teigimu, dukros neišvykimą lėmė būtent neteisėti atsakovo veiksmai.

4. Nurodė, kad, pagal Vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 22 d. nutarimu Nr. 302 (toliau – ir Aprašas), 4 punktą, pareiškėjai pareigūnams pateikė net du dukros tapatybę patvirtinančius dokumentus, t. y. JAV pilietės pasą ir gimimo liudijimą, kurie yra teisėti, todėl pareigūnai, neleisdami dukrai vykti, veikė neteisėtai ir aplaidžiai, kai tuo tarpu pareiškėjai įvykdė visus teisės aktų reikalavimus.

5. Pareiškėjų teigimu, taip pat turėtų būti atlyginta ir neturtinė žala. Atsakovo neteisėti veiksmai sukėlė didelę įtampą ir stresą, skaudžius išgyvenimus, nes visa šeima neturėjo galimybės kartu paatostogauti. Be to, palikę dukrą namuose, pareiškėjai atostogų metu jaudinosi, negalėjo tinkamai pailsėti. Išsiskyrimas su dukra sukėlė daug streso ir neigiamų išgyvenimų. Pabrėžė stiprų vaikų ir tėvų ryšį, todėl staigus išsiskyrimas, nors ir neilgam laikui, sukėlė neigiamus išgyvenimus tiek vaikui, tiek tėvams.

6. Atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujanti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinė atsiliepimo (b. l. 29–32) argumentais prašė pareiškėjų skundą atmesti.

7. Nurodė, kad pasų kontrolės metu pareiškėjai pateikė Lietuvos Respublikos piliečių pasus, o kartu vykusios nepilnametės dukros tapatybei nustatyti pateikė JAV išduotą pasą. Pasienio pareigūnai, įvertinę dabartinę geopolitinę situaciją bei įvertinę, kad šeimos nariai turi skirtingų šalių pilietybes, sprendė, kad šeimos vykimas kartu gali būti komplikuotas, todėl patikrinimą atlikę pareigūnai pasiūlė pareiškėjams įvertinti galimus sunkumus ir, atsižvelgiant į mažamečio vaiko interesus, nedelsiant kreiptis į Migracijos tarnybą dėl reikiamų dokumentų sutvarkymo. Dėl to, atsakovo teigimu, nėra pagrindo teigti, kad pareigūnai viršijo savo kompetenciją ar priėmė nepagrįstus ar neteisėtus sprendimus.

8. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai nurodė, kad tuo atveju, jei teismas priimtų sprendimą skundą tenkinti, prašo neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 300 Eur.

9. Liudytoja N. G. teismo posėdžių metu parodė, kad eina vyresniosios pasienietės pareigas ir ginčo situacija liudytojai yra žinoma. Dėl ginčo situacijos faktinių aplinkybių paaiškino, kad pareiškėjų vykimo dieną dirbo kontrolės poste. Prie liudytojos priėjo pareiškėjai, kartu su mažamete dukra. Patikrinus pasus, paaiškėjo, kad pareiškėjų dukra yra JAV pilietė. Nurodė, kad vienas iš patikros kriterijų, jei nustatoma, kad asmuo ne Lietuvos pilietis, yra būtina įsitikinti, ar ne Lietuvos pilietis Lietuvoje yra ne daugiau, kaip 90 dienų per 180 dienų laikotarpį. Liudytoja ieškojo mergaitės atvykimo į Lietuvą spaudo, tačiau jo nebuvo. Vėliau paaiškėjo, kad mergaitė į Lietuvą atvyko prieš 4 metus. Pareiškėjai nurodė, kad dukra turi dvigubą pilietybę, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nepateikė. Tuo pagrindu liudytoja kreipėsi į vyresnįjį pareigūną. Toliau vykusiame pokalbyje su kitu pareigūnu nedalyvavo. Nurodė, kad pareiškėjas sakė skambins močiutei, jog atvežtų gimimo liudijimą.

10. Liudytoja J. S. teismo posėdžių metu parodė, kad ginčo dieną atvykus nepilnametei pilietei, patikrinimui buvo pateiktas jos JAV pasas. Jokie lietuviški dokumentai nebuvo pateikti. Turint dvigubą pilietybę, kartu turėtų būti pateiktas ir lietuviškas dokumentas. Mergaitės gimimo liudijimas pateiktas nebuvo. Nurodė, jog buvo galima įtarti, kad nepilnametė mergaitė yra pareiškėjų dukra, tačiau tai patvirtinantys oficialūs dokumentai nebuvo pateikti. Sprendimą dėl mergaitės nevykimo priėmė ne VSAT tarnybos darbuotojai, o patys tėvai. Pažymėjo, kad ji tik nurodė, kad dokumentai nėra tvarkingi. Tėvai patys nusprendė dėl mergaitės nevykimo. Atvykus senelei, vyko tik vaiko perdavimas, gimimo liudijimas liudytojai nebuvo parodytas, ji tokio dokumento nematė. JAV pase nėra nurodyta, kad asmuo turintis ir Lietuvos pilietybę. Apie tai, kad mergaitei būtų išduotas lietuviškas dokumentas, duomenų centrinėje duomenų bazėje taip pat nebuvo. Nurodė, kad prašė pateikti vaiko lietuvišką dokumentą. Taip pat nurodė, kad vaikas nepilnametis, todėl patenka į rizikos asmenų grupę, vaiko atžvilgiu vykdomas detalesnis, atsakingesnis patikrinimas. Pareigūnai sprendimo uždrausti skristi nepriėmė, tik pasakė, kas galėtų galimai atsitikti skrendant į trečiąsias šalis. Pareiškėjai patys nusprendė iškviesti močiutę. Patikrinus duomenų bazę, jokių duomenų apie mergaitei išduotą lietuvišką dokumentą nebuvo. Jokių duomenų apie išduotą gimimo liudijimą taip pat nebuvo. Taip pat nurodė, kad rekomendavo tėvams grįžus į Lietuvą padaryti lietuvišką vaiko dokumentą. Jokio dokumento dėl vaiko neišleidimo nesurašė. Tokio dokumento surašymas būtų nelogiškas, nes vaiko gyvenamoji vieta su tėvais Lietuvoje, todėl nėra kur vaiko grąžinti. Nurodė, kad atvykus močiutei ir jai esant bendroje salėje su vienu iš tėvų, joks dokumentas (gimimo liudijimas) nebuvo pateiktas. Tėvai jau būdami sterilioje zonoje patys apsisprendė, kad vaikas grįžta namo. Vėliau močiutę palydėjo į bagažo grąžinimo skyrių. Nurodė, kad būdama pareigūnė ir esamoje situacijoje praleisdama vaiką išvažiuoti, minimaliai nusižengtų, nes nebuvo įsitikinusi situacijos aiškumu. Pažymėjo, kad veikė tik vaiko interesais.

11. Liudytoja A. R. teismo posėdžių metu parodė, kad yra pareiškėjo L. L. senelė ir ginčo faktinė situacija jai yra žinoma. Dėl faktinių aplinkybių nurodė, kad ginčo dieną anūką su šeima ir proanūkę išleido į kelionę. Netrukus jai paskambino anūkas L. L. ir paprašė, kad ji paimtų dukros M. gimimo liudijimą ir padiktuotų asmens kodą. Netrukus anūkas vėl paskambino ir paprašė atvažiuoti į oro uostą. Liudijimą vežėsi su savimi. Įėjusią į oro uostą, ją pasitiko anūkas su proanūke, abu verkė. Gimimo liudijimą padavė pareigūnei su uniforma, vėliau ji liudijimą grąžino. Anūkas pasakė, kad mergaitę reikia pasiimti. Vėliau su pareigūne nuėjo į bagažo skyrių pasiimti bagažo, tačiau buvo informuota, kad bagažas jau išskrido. Atsakydama į klausimus, nurodė, kad jai nebuvo paaiškinta, kodėl mergaitę reikėtų pasiimti, o gal nepamena, tiksliai pasakyti negalėjo. Padavus pareigūnei liudijimą, dokumentas buvo greitai grąžintas atgal. Paaiškino, kad gyvena kartu su anūko L. L. šeima, todėl žinojo, kur yra padėtas dokumentas. Gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Įėjusią į oro uostą, ją pasitiko moteris su uniforma. Negalėjo tiksliai pasakyti, ar pareigūnei padavus dokumentą, ji su juo buvo kur nors nuėjusi, nes nepamena.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 12 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

13. Teismas pažymėjo, kad ginčas byloje keliamas dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjams turtinę ir neturtinę žalą, kurią jie patyrė dėl 2015 m. spalio 8 d. VSAT Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punkte dirbusių pareigūnų veiksmų, pareigūnams netinkamai atliekant į ne Šengeno erdvės šalį (į Vietnamą per Maskvą) išvykstančių keleivių dokumentų patikros funkcijas, t. y. neišleidžiant kartu su tėvais (pareiškėjais) į kelionę jų dukros M. D. L. Dėl dukros neišskridimo pareiškėjai patyrė turtinę žalą (mokestis už bilietą), taip pat turėjo daug streso ir neigiamų išgyvenimų, todėl prašė priteisti ir neturtinę žalą. Taigi byloje sprendžiamas Lietuvos valstybės deliktinės atsakomybės klausimas.

14. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 ir 4 dalimis ir pažymėjo, kad klausimas dėl žalos atlyginimo galėtų būti spręstinas tik tuo atveju, jei būtų nustatytas VSAT Vilniaus rinktinės pareigūnų, vykdžiusių išvykstančiųjų iš Lietuvos asmenų kelionės dokumentų patikrą, veiksmų neteisėtumas. Todėl nagrinėjamoje byloje vertinant, ar yra viešosios atsakomybės sąlyga – neteisėti VSAT Vilniaus skyriaus pareigūnų veiksmai, pirmiausia būtina nustatyti ir įvertinti, ar pareigūnai, tarnybos metu atlikdami tam tiktus veiksmus, iš kurių pareiškėjai kildina žalą (t. y. netinkamas tarnybinių pareigų vykdymas, dėl ko pareiškėjų dukra nebuvo išleista į kelionę kartu su tėvais), veikė taip, kaip pagal įstatymus pareigūnai privalėjo veikti.

15. Pareiškėjų teigimu, valstybės institucijos veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, kad dėl VSAT Vilniaus rinktinės pareigūnų neteisėtų veiksmų buvo suvaržytos pareiškėjų dukters teisės, neleidžiant jai kartu su tėvais išvykti į kelionę. Pareiškėjų teigimu, jie turėjo visus reikiamus ir galiojančius dukters kelionės dokumentus – JAV pasą, todėl pagrindo neišleisti nepilnametės dukters kartu su tėvais į kelionę VSAT Vilniaus rinktinės pareigūnams nebuvo. Be to, pareigūnams buvo parodytas ir lietuviškas dukters dokumentas – gimimo liudijimas.

16. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. lapkričio 23 d.) 17 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 1 d.) 5 ir 20 straipsniais, Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1, 3 ir 4 dalimis, Pasienio tikrinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m. kovo 22 įsakymu Nr. 154, 5 ir 6 punktais, 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas) (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas), 7 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Sienos kontrolės nuostatų, patvirtintų Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 4-116 (toliau – ir Nuostatai), 264, 250.1, 250.4, 250.6 punktais, Dokumentų tikrinimo instrukcijos, patvirtintos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2006 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 4-705 (toliau – ir Dokumentų tikrinimo instrukcija), 3 ir 6 punktais ir pažymėjo, kad iš paminėtų nuostatų turinio matyti, kad VSAT pareigūnų pagrindinė pareiga yra užtikrinti asmenų vykimo per valstybės sieną teisėtumą, pasienio režimą ir pasienio kontrolės punktų teisinį režimą.

17. Šioje byloje nagrinėjamos aplinkybės, susijusios būtent su nepilnamečio vaiko neišskridimu į kelionę, todėl nagrinėjamu atveju aktualūs Aprašo 3 ir 4 punktai, Šengeno sienų kodekso VII priede įtvirtintos specialios tam tikrų kategorijų asmenų patikrinimo taisyklės (19 straipsnis), VII priedo 6.1 ir 6.2 punktai.

18. Bylos duomenimis, proceso šalių, liudytojų parodymais nustatyta, kad 2015 m. spalio 8 d. L. šeima, kartu su jų nepilnamete dukra vyko į kelionę į Vietnamą. Oro uoste vykstantieji praėjo pirmąją patikrą. Atvykus prie antrojo pasų tikrinimo posto, buvo pateikti vykstančiųjų į Vietnamą pasai. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų dukra yra gimusi JAV, pasų tikrinimo pareigūnei buvo pateiktas dukros JAV pasas. Pareigūnė, matydama, kad skrenda vaikas, kurio pilietybė ne Lietuvos, ir žinodama, kad ne Lietuvos piliečio buvimas Lietuvoje yra ribojamas terminu (ne daugiau kaip 90 dienų per 180 dienų) pasiteiravo, kada vaikas atvyko į Lietuvą, nes pase jokių įrašų apie tai nebuvo.

Pareigūnei buvo paaiškinta, kad vaikas į Lietuvą atvyko daugiau, nei prieš keletą metų, vaikas gyvena Lietuvoje, tėvai lietuviai, o kadangi vaikas gimęs JAV, mergaitė turinti dvigubą pilietybę. JAV pase nesant duomenų apie vaiko dvigubą pilietybę, pareigūnė pasiteiravo, ar tėvai turi tai patvirtinantį dokumentą. Tėvai jokio dokumento neturėjo. Buvo manyta, kad tokiu dokumentu būtų tinkamas vaiko gimimo liudijimas. Pareiškėjų patikrinimas buvo sustabdytas. Pareigūnė (liudytoja N. G.) iškvietė vyresniąją pareigūnę.

Atvykus pareigūnei J. S., pokalbis su pareiškėjais buvo tęsiamas. Kaip posėdžio metu nurodė ši pareigūnė, pokalbio su pareiškėjais metu buvo galima įtarti, kad nepilnametė mergaitė yra pareiškėjų dukra, tačiau tai patvirtinantys dokumentai nebuvo pateikti (vaiko ir tėvų pilietybės dokumentuose buvo skirtingos). Tęsiant patikrinimą, pareigūnė su tėvais centrinėje duomenų bazėje tikrino, ar yra duomenų apie lietuviško dokumento išdavimą dukrai. Duomenų bazėje jokių duomenų nebuvo, tarp jų ir apie dukros gimimo liudijimą.

Esant tokiai situacijai, pareigūnė tėvams paaiškino, kad jie skrendantys į trečiąsias šalis per Maskvą, todėl esant skirtingoms tėvų ir vaiko pilietybėms, gali kilti nepatogumų ar nesklandumų grįžtant. Kaip nurodyta ir atsakovo atstovo atsiliepime, galimi nepatogumai galėtų būti susiję ir su dabartine geopolitine situacija (Rusijos Federacijos įtempti santykiai tiek su JAV, tiek su Lietuva). Kaip teismo posėdžio metu nurodė pareigūnė J. S., pareiškėjams buvo tik pasakyta, kas galėtų galimai atsitikti skrendant į trečiąsias šalis su skirtingų pilietybių pasais.

Atsakovas patvirtino, kad jokio oficialaus sprendimo neišleisti dukros į kelionę pareigūnai nepriėmė. Kaip teismo posėdžio metu patvirtino pareigūnė J. S., nusprendus asmens neišleisti, priimamas atitinkamas sprendimas, kuriame būna nurodyta atsisakymo išleisti asmenį motyvacija, teisinis reglamentavimas. Šiuo atveju jokio, net panašaus pobūdžio sprendimo nebuvo priimta. Pareigūnė posėdžio metu taip pat nurodė, kad rekomendavo tėvams grįžus į Lietuvą padaryti lietuvišką vaiko dokumentą. Kaip skundo ir teismo posėdžio metu įrodinėjo pareiškėjai, jie prašė, kad būtų išleista ir jų dukra, nes kelionės dokumentai, t. y. dukros pasas, yra galiojantis ir tinkamas.

Pareiškėjai taip pat teigė, kad pareigūnei paaiškino, jog visus galimai atsiradusius grįžimo atgal į Lietuvą nepatogumus jie spręstų / išspręstų patys savarankiškai. Vykstant pareigūnės ir tėvų pokalbiui, pareiškėjas paskambino močiutei A. R. Kaip teismo posėdžio metu patvirtino ir pati liudytoja A. R., anūkas (pareiškėjas) prašė padiktuoti duomenis iš gimimo liudijimo, vėliau močiutė buvo paprašyta atvykti į oro uostą. Pareigūnė J. S. su pareiškėju ir mergaite močiutės laukė jau bendroje salėje (išėję iš patikrinimo zonos).

Atvykus močiutei į oro uostą, kaip ji pati (močiutė) nurodė, ji kartu atsivežė ir mergaitės gimimo liudijimą, kurį iš karto padavė pareigūnei. Tačiau, močiutės teigimu, dokumentą pareigūnė netrukus grąžino. Ar pareigūnė su dokumentu buvo kur nors nuėjusi, nenurodė. Tuo tarpu pareigūnė posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėju ir mergaite močiutės laukė bendrojoje salėje, tačiau atvykus močiutei, pareigūnei joks dokumentas (gimimo liudijimas) nebuvo pateiktas. Atsakovo atstovo ir teismo posėdžio metu parodymus davusių liudytojų (pareigūnų) paaiškinimais, pareiškėjai (mergaitės tėvai) jau būdami sterilioje zonoje (pasų patikrinimo posto zona), pokalbio su pareigūne metu patys apsisprendė, kad vaikas grįžta namo, todėl vaikas buvo perduotas močiutei, o pareiškėjai su kitais šeimos nariais išskrido į Vietnamą.

Tuo tarpu pareiškėjai tiek skundo argumentais, tiek argumentais teismo posėdžio metu teigė, kad pareigūnai jų dukros kartu skristi neišleido, jiems pateikus netgi du dokumentus (mergaitės JAV pasą ir gimimo liudijimą). Pareiškėjų teigimu, pareigūnai, neišleisdami dukros kartu skristi su tėvais į Vietnamą, nors dokumentus tikrinantiems pareigūnams buvo pateiktas galiojantis vaiko kelionės dokumentas (JAV pasas), vėliau ir gimimo liudijimas, viršijo savo kompetenciją ir priėmė nepagrįstą sprendimą – vaiko neišleisti, todėl pažeidė Šengeno sienų kodekso 7 straipsnio 2 dalyje ir Nuostatų 250 punkte nustatytus reikalavimus.

19. Teismas pažymėjo, jog klausimas dėl žalos atlyginimo galėtų būti spręstinas tik tuo atveju, jei būtų nustatytas VSAT pareigūnų, atlikusių patikrinimą, veiksmų neteisėtumas. Todėl nagrinėjamoje byloje vertinant, ar yra viešosios atsakomybės sąlyga – neteisėti pareigūnų veiksmai, pirmiausia būtina nustatyti ir įvertinti, ar pareigūnai, atlikdami tam tiktus veiksmus, iš kurių pareiškėjai kildina žalą (kompetencijos viršijamas, teisės aktų nuostatų nesilaikymas), veikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

20. Kaip nustatyta remiantis bylos medžiaga, ginčas keliamas dėl pareigūnų veiksmų teisėtumo / neteisėtumo, atliekant kelionės dokumentų patikrinimą dėl nepilnamečio vaiko, su tėvais išvykstančio į ne Šengeno erdvės šalį (Vietnamą per Maskvą). Kaip nustatyta iš aukščiau aptartų Šengeno sienų kodekso VII priede įtvirtintų specialių tam tikros kategorijos asmenų patikrinimo taisyklių nuostatų, šios taisyklės, kaip specialios, taikytinos ir nepilnamečiams (19 straipsnio 1 dalies f punktas). Iš šių taisyklių VII priedo 6.1 punkto nuostatos matyti, kad patikrinimo metu nepilnamečiam turi būti skiriamas ypatingas dėmesys, net ir tuo atveju, jei nepilnametis keliauja su savo tėvais.

Atlikdami nepilnamečio patikrinimą, pareigūnai turi įsitikinti, ar jiems pateiktoje informacijoje (pvz., dokumentai, pokalbis) nėra neatitikimų, ar prieštaravimų (6.2 punktas). Kaip teismo posėdžio metu šiuo aspektu parodė ir liudytoja J. S., kadangi į kelionę vyko nepilnametis vaikas, patenkantis į rizikos asmenų grupę, mergaitės atžvilgiu buvo vykdomas detalesnis, atsakingesnis patikrinimas. Atsižvelgiant į aptartų taisyklių VII priedo nuostatas, pareigūnų elgesį, t. y. pasų patikrinimo posto vietoje prašant papildomai pateikti lietuvišką dokumentą (pvz., gimimo liudijimą), kuris galimai būtų paneigęs pareigūnams kilusias abejones (pareigūnų abejonė buvo paremta aplinkybe, kad tuo atveju, jei vaikas užsienio pilietis, jo buvimas Lietuvoje yra terminuotas, o duomenų apie vaiko atvykimą į Lietuvą nebuvo) dėl vaiko lietuviškos pilietybės, negali būti vertinamas, kaip viršijantis įgaliojimus Šengeno sienų kodekso VII priedo 6 punkto nuostatų prasme.

Priešingai, kaip įtvirtinta Šengeno sienų kodekso VII priedo 6.2 punkte, VSAT pareigūnai, atlikdami specialaus statuso asmens – nepilnamečio patikrinimą, turi įsitikinti, ar jiems pateiktoje informacijoje (dokumentuose, pokalbyje) nėra prieštaravimų. Teismas atkreipė dėmesį, kad liudytoja J. S. teismo posėdžio metu į jai užduotą klausimą, kaip ji pati vertina savo veiksmus patikrinimo metu, be kita ko, nurodė, kad ji nebuvo įsitikinusi situacijos aiškumu. Taigi, net ir tuo atveju, jei, kaip teigia pareiškėjai, vaikas ir turėjo galiojantį išvykimo dokumentą, kuris pagal teisės aktus laikytinas teisėtu, todėl pagrindo užlaikyti dokumentų patikros neturėjo būti, atsižvelgiant į tai, kad pareigūnai vykdė būtent nepilnamečio vaiko patikrą, be to, pareigūnams kilo papildomų klausimų dėl dvigubos vaiko pilietybės (dėl vaiko buvimo Lietuvoje pagrindo, nes oficialių duomenų apie tai, kad vaikas turi ir Lietuvos pilietybę, nebuvo), pareigūnų veiksmai nevertintini, kaip pertekliniai ar kaip kitaip priešingi pareiškėjų šeimos atžvilgiu.

Iš pareigūnų tarnybinių veiksmų galima teigti, kad jie laikėsi teisės aktais nustatytos pareigos tikrinant nepilnametį vaiką, patikrinimą atliekant kuo išsamiau, kad neliktų jokių prieštaravimų ar abejonių. Be to, iš pareigūnių užduodamų klausimų turinio, paaiškinimų, matyti, kad jais buvo siekiama aiškumo, veikiant pareiškėjų šeimos ir išskirtinai jų vaiko interesais.

21. Pareiškėjų teigimu, patikrą vykdžiusių pareigūnų veiksmų neteisėtumas pasireiškė Šengeno sienų kodekso 7 straipsnio 2 dalyje ir Nuostatų 250 punkte nustatytų reikalavimų pažeidimu. Teismas pažymėjo, kad šios nuostatos reglamentuoja minimalų išvykstančių asmenų patikrinimą, jį atliekant pagal asmenų pateiktus arba parodytus dokumentus, nustatant išvykstančiųjų tapatybę. Tuo tarpu nepilnamečiui vaikui įstatymais nustatytas detalus, išsamus patikrinimas, skiriant ypatingą dėmesį, net ir tuo atveju, jei vaikas keliauja su savo tėvais. Taigi teigti, kad atlikdami vaiko patikrą pareigūnai pažeidė pareiškėjų nurodytas teisės aktų nuostatas, nėra teisinio pagrindo. Teismas pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju pareigūnams buvo svarbu nepažeisti nepilnamečio patikrą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Papildomai teismas pažymėjo, kad, nors, kaip reglamentuota Aprašo 4 punkte, vaikui išvykstančiam į užsienio valstybę, nepriklaususią Šengeno erdvei, pakanka turėti Lietuvos Respublikos piliečio pasą, asmens tapatybės kortelę arba pasą, tačiau, šios teisės nuostatos turėtų būti taikomos neatsiejamai su Šengeno sienų kodekso VII priedo 6 punkto nuostatomis. Kaip ir nagrinėjamu atveju, nors pareiškėjų dukra turėjo galiojantį pasą, tačiau detalaus (ne minimalaus) patikrinimo metu pateikti dokumentai pareigūnams neturėjo sukelti abejonių. Šiuo atveju įvyko priešingai. Iškilusios abejonės lėmė pareigūnų veiksmus, siekiant pareiškėjams paaiškinti galimus nepatogumus, nesklandumus grįžtant į Lietuvą.

22. Bylos nagrinėjimo metu buvo teigiama, kad būtent VSAT pareigūnai nepilnametės pareiškėjų dukros neišleido vykti kartu į kelionę. Teismas vadovavosi Nuostatų 239 ir 240 punktais ir pažymėjo, kad į pamainos vyresniojo funkcijas įeina ir sprendimų priėmimas. Tuo pagrindu teismas darė išvadą, kad pareigūnui nusprendus priimti vienokį ar kitokį sprendimą, tokio pobūdžio sprendimas turi būti motyvuotas, jame turėtų būti nurodytos tikslios atsisakymo atlikti tam tikrus veiksmus priežastys. Tokio sprendimo priėmimas bet kuriuo atveju asmeniui turėtų sukelti atitinkamas pasekmes, dėl ko asmuo taip pat turėtų galimybę tokį sprendimą skųsti. Bylos medžiaga nustatyta, kad iškilusioje ginčo situacijoje joks VSAT tarnybos oficialus sprendimas dėl vaiko neišleidimo į kelionę nebuvo priimtas. Šios aplinkybės nepatvirtino ir pareiškėjai, nors bylos nagrinėjimo metu teigė, kad būtent VSAT pareigūnai nusprendė vaiko neišleisti į kelionę. Kaip teismo posėdžio metu patvirtino liudytoja J. S., ji, kaip turinti teisę tokį sprendimą priimti, pareiškėjų atžvilgiu jokio sprendimo nepriėmė, sprendimą vaikui nevykti į kelionę priėmė patys tėvai, todėl vaikas buvo perduotas močiutei. Tuo tarpu pareigūnė tik nurodė, kokios esamoje situacijoje būtų galimos komplikuotos aplinkybės, pareiškėjams grįžtant į Lietuvą per trečiąsias šalis.

23. Teismas atkreipė dėmesį, jog aplinkybė dėl gimimo liudijimo atvežimo ir jo perdavimo pareigūnei (skunde teigiama, kad pareiškėjai pateikė du galiojančius dokumentus, tačiau į kelionę išleisti vis tiek nebuvo) bylos nagrinėjimo metu nebuvo aiškiai atskleista. Ginčo proceso šalių pozicijos šiuo klausimu buvo prieštaringos. Pareigūnai teigė, kad močiutė buvo atvykusi, tačiau gimimo liudijimas jiems nebuvo perduotas, tokio dokumento nematė. Pareiškėjai teigė, kad gimimo liudijimas buvo perduotas pareigūnams. Kita vertus, kaip nustatyta iš proceso šalių ir liudytojų parodymų, gimimo liudijimas galėjo būti pateiktas tik bendrojoje salėje, į kurią pateko atvykusi močiutė ir šioje oro uosto salės erdvėje galėjo būti vykdomas tik mergaitės perdavimas močiutei, ką, be kita ko, patvirtino ir pats pareiškėjas, močiutė ir atlydėjusi pareigūnė (J. S.). Teismas sprendė, kad, kaip matyti iš šalių paaiškinimų, tuo atveju, jei gimimo liudijimas buvo atvežtas ir perduotas pareigūnei (kaip teigia pareiškėjai), pareiškėjas jokiais argumentais neapibūdino savo veiksmų, kaip jis pats elgėsi močiutei liudijimą atvežus ir dokumentą padavus pareigūnei (pvz., ar liudijimą padavus pareigūnei į rankas, pareiškėjas vis dar prašė leisti į kelionę ir vaiką, nes atvežus gimimo liudijimą, kilusi abejonė galimai būtų paaiškėjusi). Teismo vertinimu, tokia situacija leidžia teigti, kad tėvai su vaiku, grįždami į bendrą salę, jau patys buvo nusprendę, kad vaikas kartu į kelionę nevyks. Nustačius, kad joks oficialus VSAT sprendimas neišleisti vaiko su tėvais į kelionę nebuvo priimtas, pagal faktines ginčo situacijos aplinkybes, VSAT pareigūnų veiksmai patikrinimo metu (išsamus, detalesnis vaiko dokumentų tikrinimas; paaiškinimas dėl galimų nepatogumų pareiškėjams grįžtant į Lietuvą dėl to, kad šeimos narių pilietybė yra skirtinga ir pan.), negali būti vienareikšmiai vertinami, kaip pažeidžiantys teisės aktų nuostatas.

24. Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad byloje nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima pareigūnų veiksmus, vykdant detalų pareiškėjų vaiko dokumentų patikrinimą, pripažinti neteisėtais. Pažymėjo, kad tokie pareigūnų procesiniai veiksmai, kokie nustatyti ir aptarti bylos nagrinėjimo metu, laikytini teisėtais, nes jų atlikimas pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą abejonių kilimui (nesant duomenų apie vaiko Lietuvos pilietybę, kilo klausimas dėl jo buvimo Lietuvoje laikotarpio; lietuviško dokumento, patvirtinančio, kad vaikas turi ir Lietuvos pilietybę, tėvai nebuvo pateikę, duomenų apie tokį dokumentą nebuvo ir centrinėje duomenų bazėje; pareigūnų paaiškinimas dėl galimų vėlesnių neigiamų pasekmių).

25. Nagrinėjamo ginčo atveju, ištyręs kilusio ginčo aplinkybes, teismas pripažino, kad VSAT pareigūnų atliktas nepilnamečio vaiko dokumentų patikrinimas atitiko Šengeno sienų kodekso VII priedo 6 punkte nustatytus tokiam patikrinimui keliamus reikalavimus. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyti jokie pareigūnų veiksmai, kurie galėtų būti vertinami kaip neteisėti. Teismas taip pat paminėjo, kad, kaip teismo posėdžio metu neprieštaravo ir pareiškėjai, VSAT pareigūnų veiksmuose priešiškumo pareiškėjų atžvilgiu nebuvo nustatyta. Pareiškėjai taip pat sutiko, kad pareigūnai esamoje situacijoje veikė jų vaiko ir jų šeimos interesais. Tuo tarpu pareigūnų pateikta abejonė dėl galimų nesklandumų ateityje, kas galimai lėmė pareiškėjų apsisprendimą dėl vaiko nevykimo, negali būti pagrindas pripažinti pareigūnų veiksmus neteisėtais. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas darė išvadą, kad byloje nėra įrodyti neteisėti VSAT pareigūnų veiksmai. Nenustačius vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

III. 26. Pareiškėjai L. L. ir S. L. (toliau – ir apeliantai) pateikė apeliacinius skundus, kuriuose prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjų skundą tenkinti. Pareiškėjas L. L. taip pat prašo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde pareiškėjai dėsto tokius pagrindinius argumentus:

26.1. Pasienio kontrolės pareigūnai neturėjo jokio teisinio pagrindo neleisti išvykti pareiškėjo dukrai. Pažymi, jog buvo vykstama į Vietnamą, t. y. valstybę, kuri nepriklauso Šengeno erdvei. Nagrinėjamu atveju buvo pateiktas dukros JAV pilietės pasas ir gimimo liudijimas, taigi buvo pateikti net du galimi dokumentai, dėl ko kyla pagrįstas pagrindas teigti, kad atsakovo darbuotojai veikė neteisėtai ir ypač aplaidžiai, neleisdami dukrai skristi į Vietnamą. VSAT pareigūnai yra atsakingi už sprendimo priėmimą dėl vykimo per valstybės sieną teisėtumo. Jiems nustatyta pareiga apie netinkamą vykimui per valstybės sieną dokumentą pranešti pasienio tikrinimo posto pamainos vyresniajam. Šiuo atveju, iš pateiktų dukros kelionės dokumentų, buvo galima nustatyti, kad jos išvykimas yra teisėtas, kelionės dokumentai galiojantys ir nekeliantys jokių abejonių dėl jų netinkamumo. Kitaip tariant, yra akivaizdi atsakovo pareigūnų kaltė, nes jie tinkamai neįvykdė Šengeno sienų kodekso 7 straipsnio 2 dalyje, Nuostatų 250 punkte nustatytų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju patirtą turtinę žalą sudaro 1 086 Eur kelionės išlaidos. Dėl to, kad vaikas nebuvo praleistas pro pasienio kontrolės punktą, pareiškėjai turėjo išsiskirti su dukra, tai sukėlė ypač daug streso ir neigiamų išgyvenimų, todėl prašo priteisti ir neturtinės žalos atlyginimą.

26.2. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai savo noru nesutiko, kad jų dukra nevyktų kartu su jais į kelionę. Tai buvo tik atsakovo gynybinė pozicija, byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų. Tuo tarpu pareiškėjai pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog jie savo noru nenusprendė neimti dukros su savimi į kelionę, prieš tai jie daug kartų yra keliavę su dukra į ne Šengeno zonos valstybes ir jokių problemų nekilo. Pareiškėjas L. L. pateikia teismo posėdžio citatas, iš kurių matyti, jog jis ne kartą prašė išleisti visą šeimą su dukra į kelionę ir liudytoja J. S. tai patvirtino, tačiau ji negalėjo išleisti, nes nebuvo įsitikinusi. Kelionę pareiškėjai tęsė tik dėl to, kad bilietai kainavo labai brangiai ir norėjo patirti kuo mažesnę turtinę žalą.

27. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės, pateikė atsiliepimus į apeliacinius skundus, kuriuose prašo pareiškėjų apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

28. Atsiliepimuose pažymi, kad, patikrinus pareiškėjų dukros duomenis centrinėje duomenų bazėje, nustatyta, jog mergaitei nėra išduotas joks kitas asmens tapatybę ir giminystės ryšį su tėvais patvirtinantis dokumentas. Paaiškinus apie galinčias kilti problemas, pareiškėjai nusprendė, jog į kelionę dukros neims ir paskambino močiutei, kad ši atvyktų pasiimti anūkės. Įvykio metu pareigūnai veikė vaiko interesais, o sprendimas dėl mergaitės nevykimo buvo priimtas savanoriškai pačių pareiškėjų. Šiuo atveju nebuvo priimta jokio sprendimo, nesurašytas teisines pasekmes sukeliantis dokumentas. Pabrėžia, kad L. L. klausimai liudytojai J. S. buvo klaidinantys. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima pripažinti neteisėtais pareigūnų veiksmus, vykdant detalų pareiškėjų vaiko dokumentų tikrinimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią pareiškėjai kildina iš neteisėtų VSAT Vilniaus rinktinės pareigūnų veiksmų, netinkamai atliekant į ne Šengeno erdvės šalį (į Vietnamą per Maskvą) išvykstančių keleivių dokumentų patikros funkcijas, t. y. neišleidžiant kartu su pareiškėjais į kelionę jų dukros M. D. L., priteisimo.

30. Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad 2015 m. spalio 8 d. L. šeima, kartu su nepilnamete dukra vyko į kelionę į Vietnamą. Oro uoste praėję pirmąją patikrą, pareiškėjai atvyko prie antrojo pasų tikrinimo posto, kur buvo pateikti vykstančiųjų į Vietnamą pasai, be kita ko, pareiškėjų dukros JAV pasas. Pareigūnė, matydama, kad skrenda vaikas, kurio pilietybė ne Lietuvos, pasiteiravo, kada vaikas atvyko į Lietuvą ir jai buvo paaiškinta, kad vaikas į Lietuvą atvyko daugiau, nei prieš keletą metų, gyvena Lietuvoje, o kadangi vaikas gimęs JAV, turi dvigubą pilietybę. Pareigūnė N. G. iškvietė vyresniąją pareigūnę, kuri centrinėje duomenų bazėje tikrino, ar yra duomenų apie lietuviško dokumento išdavimą dukrai, tačiau tokių duomenų nebuvo. Esant tokiai situacijai, tėvams buvo paaiškinta, kad jie skrendantys į trečiąsias šalis per Maskvą, todėl esant skirtingoms tėvų ir vaiko pilietybėms, gali kilti nepatogumų ar nesklandumų grįžtant. Pareigūnė rekomendavo tėvams grįžus į Lietuvą padaryti lietuvišką vaiko dokumentą. Vykstant pareigūnės ir tėvų pokalbiui, pareiškėjas paskambino močiutei A. R. Kaip teismo posėdžio metu patvirtino ir pati liudytoja A. R., anūkas (pareiškėjas) prašė padiktuoti duomenis iš gimimo liudijimo, vėliau močiutė buvo paprašyta atvykti į oro uostą. Pareigūnė J. S. su pareiškėju ir mergaite močiutės laukė bendroje salėje. Atvykus močiutei į oro uostą, kaip ji pati nurodė, ji kartu atsivežė ir mergaitės gimimo liudijimą, kurį iš karto padavė pareigūnei. Močiutės teigimu, dokumentą pareigūnė netrukus grąžino. Tuo tarpu pareigūnė teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėju ir mergaite močiutės laukė bendrojoje salėje, tačiau atvykus močiutei, pareigūnei joks dokumentas (gimimo liudijimas) nebuvo pateiktas.

31. Vertinant pareiškėjų skundo reikalavimų priteisti turtinę ir neturtinę žalą pagrįstumą, pažymėtina, kad pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013, 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3070-556/2018).

32. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2017, 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-686-261/2016, 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2175-662/2015, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1997-415/2017).

33. Nagrinėjamu atveju vertintinas VSAT Vilniaus rinktinės pareigūnų, vykdžiusių išvykstančiųjų iš Lietuvos asmenų, be kita ko, pareiškėjų nepilnametės dukros, kelionės dokumentų patikrą, veiksmų teisėtumas.

34. Šengeno sienų kodekso 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išorės sienų kirtimą tikrina sienos apsaugos pareigūnai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad visi asmenys minimaliai patikrinami siekiant pagal jų pateiktus arba parodytus dokumentus nustatyti jų tapatybę. Šį minimalų patikrinimą sudaro greitas ir tiesioginis dokumento, leidžiančio teisėtam turėtojui kirsti sieną, galiojimo patikrinimas.

35. Pagal Aprašo 4 punktą (2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 724 redakcija) vaikui, išvykstančiam į užsienio valstybę, nepriklausančią Šengeno erdvei, būtinas vienas iš šių galiojančių dokumentų, kuris pareikalavus pateikiamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams: 1) Lietuvos Respublikos piliečio pasas, asmens tapatybės kortelė arba pasas; 2) Lietuvos Respublikos diplomatinis pasas; 3) asmens be pilietybės kelionės dokumentas; 4) pabėgėlio kelionės dokumentas; 5) atitinkamas užsienio valstybės, nepriklausančios Šengeno erdvei, kelionės dokumentas; 6) užsieniečio pasas.

36. Šengeno sienų kodekso VII priedo 6.1 punkte numatyta, kad dienos apsaugos pareigūnai ypatingą dėmesį atkreipia į nepilnamečius, kurie keliauja lydimi ar nelydimi suaugusiųjų. Išorės sieną kertančių nepilnamečių patikrinimai atvykstant ir išvykstant yra tokie patys, kaip ir suaugusiųjų, kaip numatyta šiame reglamente. Pagal Šengeno sienų kodekso VII priedo 6.2 punktą, jei nepilnamečius lydi suaugusieji, sienos apsaugos pareigūnas patikrina, ar nepilnamečius lydintys asmenys turi tėvų globos teises juos globoti, ypač tais atvejais, kai nepilnamečius lydi tik vienas suaugęs asmuo ir yra rimtų priežasčių įtarti, kad jie galėjo būti neteisėtai atskirti nuo asmens, kuris turi teisėtas tėvų globos teises juos globoti. Pastaruoju atveju sienos apsaugos pareigūnas atlieka tolesnį tyrimą siekdamas nustatyti, ar pateiktoje informacijoje nėra neatitikimų ar prieštaravimų.

37. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pirmiausia pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog iškilusioje ginčo situacijoje joks VSAT Vilniaus rinktinės pareigūnų oficialus sprendimas dėl vaiko neišleidimo į kelionę nebuvo priimtas. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina priešingą faktą – pareiškėjų nepilnametei dukrai nebuvo leista vykti į kelionę su savo tėvais. Pareiškėjai (tėvai) tikrinimo metu manė ir bylos nagrinėjimo metu mano, jog turėjo dokumentą, reikalingą ir pakankamą nepilnamečio asmens išvykimui į ne Šengeno zonos valstybę, t. y. užsieniečio pasą, ir ne kartą pareigūnų prašė leisti dukrai vykti į kelionę. Todėl teisėjų kolegijos neįtikino atsakovo gynybinė versija, kad patys pareiškėjai priėmė sprendimą neimti dukros į kelionę. Aplinkybė, kad nebuvo priimtas rašytinis motyvuotas sprendimas neleisti išvykti pareiškėjų dukrai, minėto vertinimo nekeičia, nes šiuo atveju realiai asmeniui nebuvo leista išvykti, reikalaujant pateikti papildomus dokumentus. Pats faktas, jog pareiškėjų dukrai nebuvo leista pereiti per pasų tikrinimo postą, atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyta jokių aplinkybių, išskyrus atsakovo atstovų paaiškinimus, jog pareiškėjai grįždami į bendrą salę, tai darė savo noru, parodo, jog realiai sprendimas neleisti išvykti buvo priimtas. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju vertintina, ar VSAT Vilniaus rinktinės pareigūnai turėjo turėti teisinį ir faktinį pagrindą priimti tokį sprendimą.

38. Atsižvelgiant į aptartas Aprašo 4 punkto nuostatas, vienas iš galimų pateikti dokumentų vaikui, išvykstančiam į užsienio valstybę, nepriklausančią Šengeno erdvei – užsieniečio pasas. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad pasų tikrinimo poste buvo pateiktas pareiškėjų dukros JAV pilietės pasas, atsakovas iš esmės atliko veiksmus pagal Šengeno sienų kodekso 7 straipsnio 2 dalyje ir Nuostatų 250 punkte nustatytus reikalavimus dėl minimalaus išvykstančių asmenų patikrinimo. Tačiau vėliau, nurodžius, kad VSAT Vilniaus rinktinės pareigūnams kilo neaiškumų, iš pareiškėjų buvo reikalaujama pateikti papildomus dokumentus. Toks reikalavimas buvo grindžiamas Šengeno sienų kodekso VII priedo 6.1 ir 6.2 punktais, nurodant, kad tuo atveju, jei vaikas užsienio pilietis, jo buvimas Lietuvoje yra terminuotas, o duomenų apie vaiko atvykimą į Lietuvą nebuvo, be to, esant skirtingoms tėvų ir vaiko pilietybėms, gali kilti nepatogumų ar nesklandumų grįžtant, nes skrendama per Maskvą.

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, priimdamas sprendimą neleisti išvykti pareiškėjų dukrai, atsakovas nenurodė jokios teisės normos, kuri būtų pagrindas priimti aptartą sprendimą. Atsakovo nurodyto Šengeno sienų kodekso VII priedo 6.1 punkte įtvirtinta, kad nepilnamečių patikrinimai atvykstant ir išvykstant yra tokie patys, kaip ir suaugusiųjų, o Šengeno sienų kodekso VII priedo 6.2 punkte numatytas tolesnis tyrimas, kai pareigūnams kyla įtarimų, ar nepilnamečius lydintys asmenys turi tėvų globos teises juos globoti. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių, kurios būtų pagrindas kilti abejonėms dėl tėvų globos teisių, atsakovas nenurodė ir jomis nesirėmė priimdamas sprendimą neleisti skristi pareiškėjų dukrai. Aplinkybės, susijusios su nepilnametės pareiškėjų dukters buvimo Lietuvoje terminu ir galimais nesklandumais grįžtant iš kelionės, niekaip nesusiję su atsakovo nurodyto Šengeno sienų kodekso VII priedo 6.2 punkto taikymo sritimi. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas, neleisdamas pareiškėjų dukrai vykti į kelionę su tėvais į užsienio valstybę, nepriklausančią Šengeno erdvei, nenurodęs jokio teisinio pagrindo tokio sprendimo pagrindimui, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, o tai yra pagrindas konstatuoti atsakovo pareigūnų neteisėtus veiksmus.

40. Pareiškėjai nurodė, jog dėl dukros neišvykimo į suplanuotą kelionę patyrė 1 086 Eur turtinės žalos, kurią sudaro už dukros kelionę sumokėta suma. Minėtas išlaidas patvirtina pareiškėjų prie skundo pateikta kelionių organizatoriaus išduota 2015 m. gruodžio 7 d. pažyma dėl patirtų kelionės išlaidų ir 2015 m. rugsėjo 8 d. kasos pajamų orderio kvitas, pagal kurį sumokėta už kelionę. Šie dokumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, jog pareiškėjas L. L. patyrė 1 086 Eur turtinę žalą, kuri tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su nustatytais atsakovo pareigūnų neteisėtais veiksmais, t. y. minėta žala patirta dėl to, kad pareiškėjų dukrai, nenurodžius tam teisinio pagrindo, nebuvo leista išskristi į suplanuotą kelionę su tėvais.

41. Pareiškėjai taip pat prašo L. L. priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o S. L. priteisti 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

42. Dėl neturtinės žalos pažymėtina, kad CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99).

43. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus bei į konstatuotus pareiškėjų teisių pažeidimus, tai, kad atsakovo pareigūnų neteisėti veiksmai sukėlė pareiškėjams didelę įtampą ir stresą, skaudžius išgyvenimus, nes visa šeima neturėjo galimybės kartu atostogauti, be to, palikę dukrą namuose, pareiškėjai atostogų metu jaudinosi, negalėjo tinkamai pailsėti, pažeidimų intensyvumą, į ginamų vertybių pobūdį, į pareiškėjų patirtus nepatogumus, taip pat į kitų bylų, kuriose ginamos panašios vertybės, formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos atlygintino dydžio, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, jog pareiškėjams padarytos neturtinės žalos dydis vertintinas po 500 Eur kiekvienam sutuoktiniui.

44. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino administracinės bylos aplinkybes, pareiškėjų nurodytus neteisėtus veiksmus jiems siekiant patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.271, 6.250 str.), todėl pareiškėjų apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, priteisiant pareiškėjui L. L. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės, 1 086 Eur turtinės ir pareiškėjui L. L. ir S. L. po 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

45. Apeliaciniame skunde pareiškėjas L. L., be kita ko, prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikia konkrečių duomenų, detalizuojančių patirtas išlaidas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, bylinėjimosi išlaidos gali būti paskirstytos tik to teismo ir toje byloje, kurioje jos atsirado, todėl prašymas dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, paduodamas pirmosios instancijos teismui ir jame nagrinėjamas, atitinkamai prašymas dėl išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo nagrinėtinas apeliacinės instancijos teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-421/2010,2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012, 2018 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-667-662/2018).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjų L. L. ir S. L. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjų L. L. ir S. L. skundą tenkinti iš dalies. Priteisti pareiškėjui L. L. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės, 1 086 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt šešis eurus) turtinės žalos ir pareiškėjui L. L. bei pareiškėjai S. L. po 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė