38ca6eae-c488-4724-8a15-78a77e69beb2 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr             Civilinė byla Nr. 2A-3201-803/2015                                                                                     Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29017-2014-5              Procesinio sprendimo kategorija: 1.3.2.9.10; 1.3.6.3; 1.3.6.5; 3.3.1.21.(S)               VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 17 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Godos Ambrasaitės–Balynienės, Andriaus Ignoto ir RÅ«tos Petkuvienės (kolegijos pranešėja), teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal apeliantės (ieÅ¡kovės) R. R. J. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieÅ¡kovės R. R. J. ieÅ¡kinį dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „MEGATOMAS“.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama:

1) pripažinti jos atleidimÄ iÅ¡ darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ , 235 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ neteisėtu, 2) pakeisti atleidimo pagrindÄ , panaikinus paskirtÄ drausminę nuobaudÄ , 3) taikyti neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo atveju įstatyme numatytus padarinius. PaaiÅ¡kino, kad nuo 2013 m. liepos 1 d. dirbo pas atsakovÄ UAB „MEGATOMAS“ juriskonsultu. Darbo sutartimi buvo nustatytas 2700 Lt mėnesinis atlyginimas, mokant vienÄ kartÄ Ä¯ mėnesį iki 15 dienos.

Ä®rodinėja, jog atsakovas nesumokėjo darbo užmokesčio už 2014 m. kovo – birželio mėnesius, todėl ieÅ¡kovė 2014 m. birželio 16 d. raginimu ir 2014 m. liepos 15 d. pakartotiniu raÅ¡tu ragino darbdavį sumokėti atlyginimÄ . Atsakovui nesumokėjus, ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė, kad nutraukia darbo sutartį nuo 2014 m. birželio 9 d. Atsakovas atsisakė tenkinti tokį ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ , todėl ieÅ¡kovė 2014 m. birželio 17 d. pateikė praÅ¡ymÄ dėl kasmetinių atostogų suteikimo nuo birželio 23 d.

Atostogos buvo suteiktos iki liepos 22 d. Pakartotinai ieÅ¡kovė kreipėsi į darbdavį informuodama, kad nutraukia darbo santykius nuo 2014 m. liepos 23 d. pagal DK 128 straipsnio 1 dalį. Toks pareiÅ¡kimas atsakovui buvo įteiktas registruotu laiÅ¡ku 2014 m. birželio 27 d. IeÅ¡kovė teigia 2014 m. rugpjūčio 4 d. iÅ¡ VSDFV pažymos sužinojusi, jog ji atleista iÅ¡ darbo 2014 m. liepos 29 d. pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ . IeÅ¡kovė nurodo 2014-06-20 kreipusis į Darbo ginčų komisijÄ dėl atsakovo UAB „MEGATOMAS“ laiku neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, kitų negautų su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų, iÅ¡eitinės iÅ¡mokos iÅ¡ieÅ¡kojimo, dėl atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo, darbo sutarties nutraukimo formuluotės pakeitimo, dėl įpareigojimo nutraukti darbo sutartį pagal DK 128 straipsnio 1 dalį, dėl netesybų ir palÅ«kanų.

Darbo ginčų komisija 2014 m. rugpjūčio 7 d. priėmė sprendimÄ Nr.DGKS-3664 darbo byloje Nr.APS-11539/2014, kuriuo ieÅ¡kovės praÅ¡ymus dėl atleidimo teisėtumo, darbo sutarties nutraukimo formuluotės pakeitimo, dėl iÅ¡eitinės iÅ¡mokos priteisimo nagrinėti atsisakė (T.1, b.l.1-6). Taip pat ieÅ¡kovė 2014-09-01 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui, ginčydama 2014-08-07 darbo ginčų komisijos sprendimÄ Nr.DGKS-3664, kuriuo jos praÅ¡ymas dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, delspinigių už pavėluotÄ darbo užmokesčio mokėjimÄ , vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ , dienpinigių už komandiruotes, skolos pagal avansines apyskaitas ir iÅ¡eitinės iÅ¡mokos sumokėjimo buvo atmestas, nurodydama tas pačias priėmimo į darbÄ ir darbo užmokesčio mokėjimo aplinkybes (T.1,b.l.47-57).

IeÅ¡kiniai buvo sujungti į vienÄ civilinę bylÄ (T.1, b.l.155). IeÅ¡kovė, keldama reikalavimus, įrodinėja, kad atsakovas neteisėtai sumažino jai darbo užmokestį, apie tai jai nepranešęs, neaiÅ¡kiais pagrindais apskaičiuodamas ir deklaruodamas ieÅ¡kovei daug mažesnį darbo užmokestį už 2014 m. birželio mėn. Tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo kilo konfliktas. Be to, ji buvusi komandiruotėse darbdavio pavedimu, tačiau jai nebuvo iÅ¡mokėti dienpinigiai. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neįvykdė pareigos laiku mokėti sutartÄ darbo užmokestį, liko skolingas ieÅ¡kovei darbo užmokestį bei kitas ieÅ¡kinyje nurodytas sumas, reikalauja priteisti ir 417,98 Lt delspinigių iÅ¡ darbdavio, remdamasi DK 207 straipsniu.

Taip pat ieÅ¡kovė patyrė daug dvasinių iÅ¡gyvenimų, nepatogumų, pažeminimÄ , emocinę depresijÄ , viena augina trejų metų vaikÄ , dėl ko jai darbo užmokesčio sumažinimas ir jo nemokėjimas buvo didelis smÅ«gis, todėl ji patyrė 35000 Lt (10136,70 eurų) neturtinę žalÄ (T.2,b.l.12-24).Atsakovas atsiliepime į pradinį ieÅ¡kinį ir vėliau patikslintÄ prašė ieÅ¡kovės reikalavimus atmesti. Darbo sutartimi su ja buvo sutarta mokėti ne 2700 Lt darbo užmokestį, o 270 Lt už 20 val. darbo per mėnesį, t.y. 13,5 Lt už valandÄ .

IeÅ¡kovė buvo priimta juriskonsulto pareigoms. IeÅ¡kovė buvo atleista drausminės atsakomybės pagrindu, t.y. dėl to, kad darbdaviui reikalaujant atvykti į darbÄ , ji nevyko, nebuvo darbe nuo 2014-07-23, vengė priimti korespondencijÄ iÅ¡ darbdavio, elgėsi piktnaudžiaudama savo teisėmis. Atsakovas nurodo, jog nesutikdamas ieÅ¡kovės atleisti iÅ¡ darbo jos praÅ¡omu DK 128 straipsnio pagrindu, 2014-07-22 registruotu laiÅ¡ku ieÅ¡kovei nurodė atvykti į darbÄ , visa informacija, reikalavimai atvykti į darbÄ ir kt. ieÅ¡kovei buvo iÅ¡siųsti ne tik per kurjerį, paÅ¡tu, bet ir jos pastoviai naudojamu elektroniniu paÅ¡tu retana.teise@gmail.com, tačiau ieÅ¡kovė visiÅ¡kai atsiribojo nuo darbdavio, neatsakė į telefoninius skambučius ir nepriėmė korespondencijos.

Atsakovas sutinka su darbo ginčų komisijos 2014-08-07 priimto sprendimo Nr.DGKS-3664 iÅ¡vadomis, pažymėdamas, kad pati ieÅ¡kovė, turinti aukÅ¡tÄ jį juridinį iÅ¡silavinimÄ , dirbusi juriskonsulte, be jokio pagrindo leidžia sau priimti sprendimÄ , kad darbdavys sutiko su jos praÅ¡ymu atleisti iÅ¡ darbo pagal DK 128 straipsnio 1 dalį, kai nėra jokio tokio darbdavio valinio sprendimo iÅ¡raiÅ¡kos. IeÅ¡kovei buvo skirta drausminė nuobauda ir ji buvo atleista iÅ¡ darbo drausminės atsakomybės pagrindu, o ne dėl nuo darbuotojo nepriklausančių aplinkybių.

IeÅ¡kovei, tenkinant jos praÅ¡ymÄ , buvo sutiektos atostogos nuo 2014-06-23 iki 2014-07-22, todėl R. R. J. į darbÄ privalėjo atvykti 2014-07-23, tačiau nepasirodė UAB „MEGATOMAS“ patalpose. Darbdavys 2014-06-27 buvo gavęs ieÅ¡kovės 2014-06-25 pareiÅ¡kimÄ , kad ji nutraukia darbo sutartį nuo 2014-07-23, tačiau jÄ 2014-07-22 raÅ¡tu informavo, kad nesutinka su tokiu pareiÅ¡kimu ir nurodė atvykti į darbÄ . Atsakovas nesutinka su ieÅ¡kovės reikalavimu priteisti neturtinę žalÄ iÅ¡ atsakovo dėl jo veiksmų kaltinant ieÅ¡kovę nebÅ«tais dalykais, teikiant skundus į ikiteisminio tyrimo institucijas ir t.t.

Be kita ko, ieÅ¡kovė neįrodė patirtos neturinės žalos, jos sÄ lygų kilimui nėra bÅ«tinų elementų. IeÅ¡kovė nepatyrė jokių nepatogumų, ji verčiasi teisinių paslaugų teikimo verslu, apie tai skelbia vieÅ¡ai prieinama informacija internete, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad dėl darbdavio veiksmų jai bÅ«tų buvę sunku susirasti kitÄ darbÄ . Nepagrįsti ieÅ¡kovės teiginiai apie jos sunkiÄ materialinę padėtį, įvertinant tai, kad dar 2014 m. kovo mėnesį ji paskolina bendrovei „MEGATOMAS“ 3000 Lt, todėl nelogiÅ¡ki ieÅ¡kovės reikalavimai dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, kai tuo tarpu ji pati suteikia darbdaviui paskolÄ (T.b.l.164-175, T.2, b.l. 47-57).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas ieÅ¡kinį atmetė kaip nepagrįstÄ . Teismas konstatavo, kad byloje pagrindinis ginčas kyla dėl darbo užmokesčio sÄ lygų. Byloje yra pateikti du darbo sutarties variantai, kurie esmingai skiriasi sutarties 3 punktu, t.y. viename nurodytas darbo užmokestis 270 Lt per mėnesį, t.y. 13,5 Lt už valandÄ , o kitame variante – 2700 Lt per mėnesį, 135 Lt už valandÄ . IeÅ¡kovė, reikalaudama priteisti darbo užmokesčio sumas, vadovaujasi bÅ«tent 2700 Lt sutartu atlyginimu, nurodydama, kad nuo 2014 m. kovo mėnesio jai darbdavys nemokėjo tokio darbo užmokesčio.

Teismas darbo sutarčių egzempliorius įvertino sistemiÅ¡kai su kitais įrodymais ir sprendė, jog 2013-05-21 buvo pasiraÅ¡yta darbo sutartis, susitariant ieÅ¡kovei mokėti 270 Lt darbo užmokestį už 20 val. per mėnesį darbo krÅ«vį. TokiÄ iÅ¡vadÄ Â padarė atsižvelgdamas į tai, kad UAB „MEGATOMAS“ juriskonsultas neturėjo didelio darbo krÅ«vio. Teismas įvertino ir tai, kad ieÅ¡kovė buvo priimta juriskonsulto pareigoms, įgijusi besÄ lygiÅ¡kÄ UAB „MEGATOMAS“ direktorės D.M.

S. pasitikėjimÄ , jai buvo prieinami įmonės dokumentai, todėl sprendė, jog darbo sutarties kopija su darbo užmokesčiu 2700 Lt, pateikta ieÅ¡kovės, neatitinka tikrojo Å¡alių sudaryto susitarimo 2013-05-21, pasiraÅ¡ant darbo sutartį, ir teismas ja nesirėmė, o rėmėsi bÅ«tent darbo sutartimi, kurioje susitarta dėl 270 Lt darbo užmokesčio ieÅ¡kovei mokėjimo. Taip pat teismas pažymėjo, kad sudarant darbo sutartį 2013-05-21 UAB „MEGATOMAS“ atstovavo generalinė direktorė D.

M. S.. Nuo 2013-05-23 bendrovės direktoriumi paskirtas G. B., tačiau teismas nurodė, kad negalima remtis G. B. 2013-07-01 įsakymu dėl ieÅ¡kovei nustatomo 2700 Lt darbo užmokesčio, nes Å¡io įsakymo kopija byloje pateikta be direktoriaus paraÅ¡o ir antspaudo. Antstolio A. N. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole matyti, jog Å¡is įsakymas tik patvirtintas įmonės antspaudu, tačiau direktoriaus paraÅ¡o nėra. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog nėra įrodymų apie pagrindÄ ieÅ¡kovei keisti darbo užmokestį, dėl to nebuvo daryti jokie darbo sutarties pakeitimai, nebuvo Å¡alių susitarimo, o tai neatitinka DK 95 straipsnio 3 dalies, 120 straipsnio 3 dalies, 203 straipsnio reikalavimų.

Taip pat teismas nustatė, kad darbo užmokesčių apskaičiavimus tvarkė UAB „Logmis“, teikusi UAB „MEGATOMAS“ buhalterinės apskaitos paslaugas, o ieškovė R. R. J. yra UAB „Logmis“ vienintelė akcininkė. R. R. J. dar iki darbo pradžios (2013-07-01) UAB „MEGATOMAS“ administratoriaus teisėmis jungėsi prie Valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų bazės, teikdama tam tikrus UAB „MEGATOMAS“ duomenis, darbo užmokesčius įprastai išmokėdavo taip pat pati ieškovė.

D.M. S. niekada nereikalavo jokių dokumentų. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog pati ieÅ¡kovė buvo atsakinga už jai mokamÄ darbo užmokestį, turėjo galimybę teisinėmis, buhalterinėmis priemonėmis (UAB „Logmis“ akcininkė) koreguoti UAB „MEGATOMAS“ teikiamÄ informacijÄ apie jai priskaičiuojamÄ ir iÅ¡mokamÄ darbo užmokestį ir kitas sumas. Padarė iÅ¡vadÄ , jog ginčo nagrinėjimo teisme metu nebuvo įrodytas atsakovo įsiskolinimas ieÅ¡kovei. Buhalterines paslaugas teikusi įmonė, disponavusi atsakovo buhalteriniais dokumentais, paruošė glaustÄ pažymÄ , neparemtÄ jokiais įrodymais, kuriais remiantis bÅ«tų pagrindas vertinti buvus darbdavio įsiskolinimÄ ieÅ¡kovei.

Pripažino, kad atsakovas, mokėdamas deÅ¡imt kartų didesnį darbo užmokestį, yra permokėjęs ieÅ¡kovei virÅ¡ 19000 Lt (netskaičius mokesčių). Todėl teismas atskirai nepasisakė dėl ieÅ¡kovės nepagrįstai reikalaujamų priteisti iÅ¡ darbdavio darbo užmokesčio skolos ir kitų su darbo teisiniais santykiais susijusių sumų (dienpinigiai, skola pagal avansines apyskaitas ir kt.), atmesdamas ir ieÅ¡kovės reikalavimÄ pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu bei pakeisti atleidimo iÅ¡ darbo pagrindÄ .

Pažymėjo, kad 2014-06-20 ieÅ¡kovė kreipėsi į darbo ginčų komisijÄ dėl su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų priteisimo, vėliau tikslindama praÅ¡ymÄ ir kartu su kitais dokumentais pateikdama 2014-06-25 praneÅ¡imo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigÄ (Nr.94) kopijÄ , kurioje nurodyta, jog ieÅ¡kovė atleista DK 128 straipsnio 1 dalies pagrindu. Å ios aplinkybės, teismo vertinimu, parodo ieÅ¡kovės piktnaudžiavimÄ savo teisėmis, teise jungtis prie Sodros duomenų bazės, perdavinėti tokius duomenis įmonei buhalterines paslaugas teikiančiai vyr. buhalterei O.

V.. Teismas pripažino, jog atsakovas visomis įmanomomis priemonėmis dėjo pastangas informuoti ieÅ¡kovę apie jos pareigÄ atvykti į darbÄ ir jį tęsti, nesutikus atleisti pagal DK 128 straipsnio 1 dalį, todėl, jai neatvykus, pagrįstai įstatymų nustatyta tvarka fiksavo pravaikÅ¡tas bei turėjo teisę atleisti iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ . Konstatavęs ieÅ¡kovės atleidimÄ iÅ¡ darbo teisėtu ir pagrįstu, netenkino iÅ¡vestinių reikalavimų: pakeisti atleidimo pagrindÄ , priteisti iÅ¡ atsakovo 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , vidutinį darbo užmokestį už laikÄ nuo 2014-07-29 iki ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos, taip pat neiÅ¡mokėtÄ vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ , delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

Nenustatęs neteisėtų darbdavio veiksmų nutraukiant darbo sutartį, taip pat netenkino ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti neturtinę žalÄ Â (T.3, b.l. 146-152). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliantė (ieÅ¡kovė) pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydama skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti bei priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Taip pat įrodinėja, kad nepagrįstai didelės priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos atsakovo naudai.

Ginčija teismo iÅ¡vadÄ , kad buvo Å¡alių susitarta ieÅ¡kovei mokėti 270 Lt, nes nuo 2013 m. liepos mėn. iki 2014 mėn. buvo mokamas 2700 Lt atlyginimas. Tai reiÅ¡kia, jog teismas netinkami įvertinoje į bylÄ pateiktus įrodymus. Ä®rodinėjo, jog „Swedbank“, AB iÅ¡klotinės su operacijų iÅ¡raÅ¡u nuo 2013-07-01 iki 2014-10-01, „Swedbank“, AB2015-05-15 raÅ¡tas Nr. S/5271, įrodo, kad ieÅ¡kovei nuo 2013-07-01 mokėtas 2700 Lt atlyginimas. SoDros 2014-07-08 iÅ¡klotinės duomenys apie sumokėtus mokesčius į biudžetÄ nuo darbo užmokesčio, taip pat patvirtina 2700 Lt dydžio gautÄ atlyginimÄ , kaip ir liudytojos vyr. buhalterės O.

V. parodymai. Antstolio A. N., antstolės B. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai patvirtina darbdavio įsipareigojimÄ mokėti 2700 Lt. Taip pat apeliantė nesutinka su teismo iÅ¡vada, pagal kuriÄ byloje pateiktos sutartys įvertintos skirtingai. Nurodė, kad ikiteisminiame tyrime Nr.12-1-02343-14, kuriame buvo paskirtas dokumento tyrimas, specialistas nustatė, jog UAB „MEGATOMAS“ pateiktas darbo sutarties pirmas puslapis baigiasi 15 punktu, o antras lapas prasideda 17 punktu. Anot apeliantės, tai įrodo darbdavio nesÄ Å¾iningumÄ .

Tuo tarpu dėl šios aplinkybės teismas nepasisakė. Be to, už pirmuosius ieškovės darbo mėnesius bendrovėje pavedimus atliko D. M. S., taip pat 2014-03-06 elektroniniu banko mokėjimo pavedimu sumokėjo darbo užmokestį, 2014-06-23 mokėjimo pavedimo sumokėjo už atostogas vidutį darbo užmokestį, darbo sutartį su ieškove sudarė D. M. S.. Ieškovės sutikimo pakeisti darbo sutartį dėl sumažinto atlyginimo nėra. Paaiškino, kad ieškovė UAB „Logmis“ akcininke tapo tik 2014 m. balandžio 3 d.

Iki tol UAB „Logmis“ akcininkė buvo D. M. S., kuri nuo 2012-09-04 iki 2014-04-03 buvo Å¡ios įmonės direktore. Taigi ieÅ¡kovei darbo užmokesčio neiÅ¡mokėjo ta pati D. M. S.. IeÅ¡kovei 2700 Lt darbo užmokestis buvo mokamas 8 mėnesius iÅ¡ eilės. Pasikeitus vadovui jo dydis dar kartÄ užfiksuotas ir naujai paskirto direktoriaus G. B. įsakymu. Ikiteisminiame tyrime Nr.12-1-02343-14 specialistas nustatė ne suraÅ¡ymo laikÄ , o skirtumus dėl spausdinimo ir maketavimo. Teismas neturi specialių žinių, jog galėtų įvertinti, kuri darbo sutartis buvo atspausdinta vėliau, o kuri anksčiau. 2015-06-16 posėdžio metu ieÅ¡kovė nurodė, kad 2014-06-20 nebuvo UAB „MEGATOMAS“ patalpose ir negalėjo savo paraÅ¡u patvirtinti atsakovo pateiktos darbo sutarties.

Pabrėžė, jog G. B. patvirtino, kad apeliantės darbo užmokestis „į rankas“ per mėnesį buvo 2052 Lt, o darbo krūvis pakankamai didelis. Atsakovas, kaip darbdavys, nepateikė nei vieno rašytinio įrodymo, o teismas jų neišreikalavo, dėl apeliantės gauto darbo užmokesčio. Pirmosios instancijos teismo neigiamas požiūris į ieškovės pateiktus įrodymus, nėra pagrįstas. Taip pat teismas nepasisakė ir neįvertino atsakovo veikos teisėtumo, nereaguojant į darbuotojos 2014-06-09 ir 2014-07-23 prašymus dėl darbo sutarties nutraukimo.

Ä®statymas suteikia teisę, kai darbdavys nevykdo pareigos mokėti darbo užmokestį, nutraukti darbo sutartį. PaaiÅ¡kino, jog DGK sprendimas Nr. APS-36-11539 neteisėtas, nes priimtas neturint visų dokumentų. Prašė prijungti naujus įrodymus: G. B. parodymus, Ekonominės policijos praneÅ¡imÄ ir juridinių asmenų registro iÅ¡raÅ¡Ä . Taip pat prašė bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka (b.l.158-161). Apeliacinės instancijos teisme 2015-11-17 buvo gauti apeliantės paaiÅ¡kinimai, nurodant, kad paaiÅ¡kėjo naujos aplinkybės dėl laikotarpyje nuo 2013-07-01 iki darbo sutarties nutraukimo (201-07-29) dėl UAB „MEGATOMAS“ R.

R. J. darbo santykių. DGK 2015-11-04 ir 2015-11-09 iÅ¡nagrinėjo darbo bylÄ Nr. APS-36-16436 ir priėmė sprendimÄ atmesti ieÅ¡kovo UAB „MEGATOMAS“ reikalavimÄ dėl nepagrįstai sumokėto darbo užmokesčio bei komandiruotpinigių iÅ¡ieÅ¡kojimo. Minėtoje byloje buvo nustatyti reikÅ¡mingi faktai, nurodant, kad tikroji Å¡alių valia dėl darbo užmokesčio buvo 2700 Lt. Liudytojas G. B. pripažino, jog buvo pasirašęs įsakymÄ dėl apeliantei 2700 Lt mokėtino darbo užmokesčio, jai tekdavo vežioti su savo automobiliu korespondencijÄ Ä¯ kitus Lietuvos miestus ir į užsienį, ji vykdavo į komandiruotes. 2014 m. balandžio mėnesį pradėjo kilti konfliktai, todėl D.

M. S. vienaÅ¡aliÅ¡kai nusprendė sumažinti darbo užmokestį (T.4, b.l.22-27). Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydamas skundÄ atmesti, skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas byÄ nagrinėjant apeliacine tvarka. Nurodė, kad apeliantės pateikti įrodymai, kuriais ji siekia nuginčyti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ , yra pačios ieÅ¡kovės sukurti dokumentų projektai arba iÅ¡vestiniai dokumentai.

SoDros 2014-07-08 iÅ¡klotinės duomenys apie sumokėtus mokesčius į biudžetÄ nuo darbo užmokesčio yra suformuoti pagal ieÅ¡kovės arba UAB „Logmis“ vyr. buhalterės O. V. teiktus praneÅ¡imus. Taigi galimai pati ieÅ¡kovė ir sukÅ«rė dokumentus, kuriais remiasi. D. M. S. besÄ lygiÅ¡kai pasitikėjo apeliante ir niekada nereikalavo jokių dokumentų dėl darbuotojų darbo užmokesčio. Be to, UAB „Logmis“ vyr. buhalterės O. V. parodymais, ji manė, jog dėl UAB „MEGATOMAS“ darbuotojų darbo užmokesčio susiraÅ¡inėjo su D.

M. S.. Tai reiÅ¡kia, kad O. V. su apeliantės žinia jai rengė darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimui susijusius dokumentus. A. N. 2014-07-17 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 157-14-73 užfiksuota, kad dėl apeliantės 2700 Lt per mėnesį mokėtino mokesčio G. B. įsakymas nepasiraÅ¡ytas. Tai reiÅ¡kia, kad jis neegzistuoja. AtsakovÄ , kai 2013-02-21 buvo pasiraÅ¡yta darbo sutartis atstovavo ne G. B., nes jis net nedirbo tuo metu UAB „MEGATOMAS“. Po to, kai jis buvo priimtas į direktoriaus pareigas, iki tol jas ėjusi D.

M. S. tapo generaline direktore. Tai reiÅ¡kia, kad 2013-07-01 G. B. negalėjo priimti įsakymo. Kadangi apeliantė administravo UAB „MEGATOMAS“ elektroninį paÅ¡tÄ ir kurdavo laiÅ¡kus, tai jos pačios siųsti laiÅ¡kai dėl darbo užmokesčio į UAB „MEGATOMAS“, kurie užfiksuoti B. P. 2014-08-25 faktinių aplinkybių protokole, negali bÅ«ti laikomi tinkamais įrodymais. Ikiteisminiame tyrime Nr.12-1-02343-14 pateikta specialisto iÅ¡vada teismui nėra privaloma, ji vertinama kartu su kitais įrodymais.

Pažymėjo, kad Darbo ginčų komisijos 2014-08-07 sprendime Nr.DGKS-3664 taip pat konstatuota, jog tikrasis šalių susitarimas dėl darbo užmokesčio dydžio yra darbo sutarties variante, kuriame nustatytas 270 Lt per mėnesį atlyginimas. Teismas pritarė tokiai išvadai, įvertinęs byloje esančius įrodymus. D. M. S. pervedė apeliantei darbo užmokestį ir su juo susijusias išmokas pagal jos pavedimų ruošinius, nes direktorės buhalterinės žinios buvo ribotos. D. M. S. teismo posėdyje paaiškino, jog UAB „Logmis“ buvo tik ieškovės statytine.

Realiai UAB „Logmis“ visuomet vadovavo apeliantė. Nurodo, kad jei jau pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis liudytojų R. U. ir V. V. parodymais dėl jų artimo ryÅ¡io su atsakovu, tai tuomet apeliacinės instancijos teismas negali remtis UAB „Logmis“ vyr. buhalterės O. V. parodymais dėl jos artimo ryÅ¡io su apeliante. Atkreipė dėmesį, kad 2014-06-17 buvo priimtas įsakymas dėl apeliantės atostogų nuo 2014-06-25 iki 2014-07-22, tačiau 2014-07-23 ji darbe nepasirodė. Atsakovas 2014-06-27 gavo apeliantės praÅ¡ymÄ dėl darbo santykių nutraukimo, kuriame buvo nurodyta, kad ji nutraukia darbo sutartį nuo 2014-07-23 pagal DK 128 straipsnį.

Atsakovas su tuo nesutiko, todėl 2014-07-22 ieÅ¡kovei iÅ¡siuntė elektroniniu paÅ¡tu skanuotÄ raÅ¡tÄ apie tai. Taigi apeliantei neatvykus 5 dienas iÅ¡ eilės į darbÄ , ji buvo atleista pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ . DGK sprendimas Nr. APS-36-11539 teisėtas, nes priimtas turint reikiamus dokumentus. Tai aiÅ¡kiai nurodė DGK sekretorė A. M., kuri paaiÅ¡kino, jog dokumentai gauti per elektroninį paÅ¡tÄ , o prie bylos ieÅ¡kovė originalų nepateikė. Kita vertus, apeliantė nenurodė, kokių buhalterinės apskaitos dokumentų reikėjo, kad anot jos, teisingai bÅ«tų iÅ¡nagrinėtas ginčas.

PraÅ¡o atmesti apeliantės praÅ¡ymÄ dėl įrodymų prijungimo ir bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Nesutinka su apeliantės argumentu, kad procesinių dokumentų rengimas neužima laiko. Nagrinėjamoje byloje advokatas rengė du atsiliepimus, byla didelės apimties, todėl pateikta sÄ skaita ABD Nr. 00552 už teisines paslaugas yra adekvati paslaugų apimčiai (T.4, b.l.5-16). Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ paaiÅ¡kinimus, praÅ¡ydamas atsisakyti juos priimti. Mano, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teisme negalima remtis neįsiteisėjusiu DGK sprendimu, dėl kurio pradėtas teisminis procesas civilinėje byloje Nr. 2-50964-996/2015.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad tarp Å¡alių kilo ginčas dėl sutarto atlyginimo už darbÄ . Ä® bylÄ yra pateikti du dokumentai, kurie datuojami 2013 m. gegužės 21 d., jų numeriai (591) yra tapatÅ«s, pavadinti – „darbo sutartis“. Abi Å¡alys įrodinėja, kad jų turimas dokumento egzempliorius yra originalus, darbo santykių buvimo fakto neginčija (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

Dėl apeliantės praÅ¡ymo nagrinėti skundÄ Å¾odinio proceso tvarka ir naujų įrodymų prijungimo Apeliantės praÅ¡ymas skirti bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka atmestinas. Teisėjų kolegija nurodo, kad teisminio nagrinėjimo dalykÄ apeliaciniame teisme lemia apeliacinio skundo ribos, o apskųsto teismo sprendimo teisėtumas tikrinamas remiantis byloje surinktais įrodymais (CPK 314 straipsnis, 320 straipsnio 1 dalis), apeliaciniame procese draudžiama remtis naujomis aplinkybėmis ir naujais įrodymais, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad byloje nebuvo nurodyta argumentuotų priežasčių, kodėl bÅ«tų pagrindas skirti žodinį bylos nagrinėjimÄ . Motyvas, jog apeliacinėje instancijoje bÅ«tina apklausti G. B., neatitinka įstatymo nuostatų. CPK 306 straipsnio 3 dalis nustato, kad kartu su apeliaciniu skundu turi bÅ«ti pateikiami įrodymai, numatyti Å¡io Kodekso 314 straipsnyje, ir motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau (jeigu apeliantas jų turi), taip pat duomenys apie tai, kad už skundÄ sumokėtas žyminis mokestis (arba kad nuo žyminio mokesčio apeliantas atleistas, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas).

CPK 314 straipsnyje nurodoma jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Apeliantė pateikė praÅ¡ymÄ dėl pažymos „Apdraustųjų asmenų draudžiamosios pajamos ir valstybinio socialinio draudimo įmokos už nurodytÄ laikotarpį“ kopijos, Vilniaus apskrities VPK KP ENTV 1-ojo skyriaus 2015-06-11 raÅ¡to Nr. 10-S-151783 Dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo kopijos, Juridinių asmenų registro iÅ¡plėstinio iÅ¡raÅ¡o, liudytojo G.

B. 2015-07-31 parodymų, Darbo 2013-05-21 sutarties originalo prijungimo. Konstatuojama, jog minėtų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme nepažeis rungimosi principo, nes atsakovui buvo žinomas bei gautas kartu su apeliaciniu skundu ir jis turėjo galimybę įgyvendinti teisę dėl jo pasisakyti, todėl tenkina praÅ¡ymÄ dėl įrodymų prijungimo.Taip pat 2015-11-17 teisme buvo gauti paaiÅ¡kinimai ir praÅ¡ymas dėl naujų įrodymų prijungimo. CPK 321 straipsnio 2 dalis numato, kad teismo posėdis nagrinėjant apeliacinį skundÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka susideda iÅ¡ praneÅ¡imo apie bylÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , teisėjų nuomonių iÅ¡reiÅ¡kimo, balsavimo ir sprendimo (nutarties) priėmimo.

Kaip matyti iÅ¡ paaiÅ¡kinimo argumentų, DGK 2015-11-09 iÅ¡nagrinėjo darbo bylÄ Nr. APS-36-16436 ir priėmė sprendimÄ atmesti ieÅ¡kovo UAB „MEGATOMAS“ reikalavimÄ dėl nepagrįstai sumokėto darbo užmokesčio bei komandiruotpinigių iÅ¡ieÅ¡kojimo. Apeliantė paaiÅ¡kino, kad minėtoje byloje buvo nustatyti reikÅ¡mingi faktai, nurodant, kad tikroji Å¡alių valia dėl darbo užmokesčio buvo 2700 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad praÅ¡oma prijungti naujus įrodymus, kurie nebuvo tirti pirmosios instancijos teisme, o pagal DGK 2015-11-09 darbo bylÄ Nr. APS-36-16436 pradėta Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinė byla Nr. 2-50964-996/2015, kurioje bus vertinamas darbo užmokesčio ir apmokėjimo už komandiruotes apmokėjimo teisėtumas, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti 2015-11-17 procesinį dokumentÄ (CPK 321 straipsnio 2 dalis).

Dėl įrodymų vertinimoApeliantė įrodinėja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog darbo apmokėjimo sÄ lygų pagrindas yra atsakovo pateiktame dokumente nustatytas 270 Lt per mėnesį, t.y. 13,5 Lt už valandÄ , dydžio atlyginimas. Be to, teismas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ padarė pažeisdamas įrodinėjimo taisykles. Teisėjų kolegija sutinka su tokia iÅ¡vada.Byloje yra Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2015 m. gegužės 15 d. iÅ¡vada Nr. 11-392 (15), 11-592 (15), 11-933 (15), kuri atlikta ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 12-1-02343-14.

Specialistams tyrimui buvo pateikti du skirtingi darbo sutarties egzemplioriai (nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovės turimas dokumento variantas yra pateiktas T.1, b.l.7,8 (kopija), o, anot jos, originalus egzempliorius pateiktas apeliacinėje instancijoje, o atsakovo turimas egzempliorius yra voke prie bylos, T.3). Specialistai padarė iÅ¡vadÄ , jog abiejų darbo sutarties egzempliorių pirmi lapai yra iÅ¡spausdinti kitu spausdinimo aparatu nei antras darbo sutarties egzemplioriaus lapas, o nustatyti, ar prieÅ¡ spausdinant kiekvienÄ iÅ¡ minėtų lapų, kompiuterio byloje (faile) buvo padaryti pirminio turinio pakeitimai, negalima, kai tuo tarpu antrieji darbo sutarties egzempliorių lapai atspausdinti tuo pačiu spausdintuvu (T.3, b.l.97-105).

Bet kuriuo atveju, specialistai pripažino, kad abiejų šalių turimo dokumento 1-as lapas yra pakeistas. Teisėjų kolegija, vizualiai įvertinusi abu dokumentus (T.1, b.l.7,8, voke prie bylos, T.3), nusprendžia, jog jie yra nepatikimi, todėl neturintys įrodomosios galios (CPK 202 straipsnis). Ieškovės turimas egzempliorius nėra pasirašytas pirmame lape darbdavio, skiriasi lapų techniniai teksto rinkimo ypatumai. Atsakovo turimas egzempliorius turi nebūdingus tokiems dokumentams parašo rekvizitus, skiriasi spausdinimo veiksmu.

Taigi jais vadovautis negalima. Kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, jog įstatyme yra nustatyti reikalavimai, keliami darbo sutarties formai – ji turi bÅ«ti sudaroma raÅ¡tu pagal pavyzdinę formÄ dviem egzemplioriais (DK 99 straipsnio 2 dalis). Darbdavys, kuriam tenka pareiga tinkamai įforminti darbo sutartį, jÄ sudarydamas, privalo pasiraÅ¡ytinai supažindinti priimamÄ dirbti asmenį su jo bÅ«simo darbo sÄ lygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbÄ (DK 99 straipsnio 3, 4 dalys).

Remiantis aptartomis nuostatomis, padarė iÅ¡vadÄ , kad visos darbdavio ir darbuotojo sutartos darbo sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti įtvirtinamos darbo sutartyje, patvirtintoje sutarties Å¡alių paraÅ¡ais. Tiksliai ir aiÅ¡kiai suformuluotos bei apibrėžtos darbo sutarties sÄ lygos užtikrina sklandų darbo sutarties Å¡alių įsipareigojimų viena kitai vykdymÄ ir sudaro galimybę iÅ¡vengti ginčų dėl sutarties turinio ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. N. v.

UAB ,,VičiÅ«nai ir partneriai“, bylos Nr. 3K-3-598/2012). Taigi akivaizdu, kad tokia darbo sutartis, kokia pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ privalo bÅ«ti, byloje nepateikta. Kartu tai reiÅ¡kia darbdavio (atsakovo), o ne apeliantės, imperatyvių teisės normų pažeidimÄ . Nors apeliantė ir buvo juriskonsultu, tačiau ji nėra darbdavys, kuriam yra numatyta atsakomybė už teisingÄ darbo sutarties sudarymÄ , kilęs ginčas dėl darbo užmokesčio sistemos, įrodo, jog pareiga aiÅ¡kiai nustatyti darbo užmokesčio sÄ lygas, nebuvo įvykdyta (DK 35 straipsnio 1 dalis). Pasitikėjimas darbuotoja neatleidžia darbdavio (atsakovo) nuo pareigos tinkamai valdyti įmonę (DK 229 straipsnis, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalis), todėl darbuotojai (ieÅ¡kovei) negali bÅ«ti perleidžiama atsakomybė, ypatingai esant juriskonsultu, už vadovui įstatymu priskirtų pareigų vykdymÄ (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnis).

Kaip byloje nustatyta, darbo užmokesčių apskaičiavimus tvarkė UAB „Logmis“, teikusi UAB „MEGATOMAS“ buhalterinės apskaitos paslaugas (DGK b.l.5-20). Tačiau negali bÅ«ti pripažįstamas pagrįstu atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentas, jog tai, kad D. M. S. UAB „Logmis“ buvo tik ieÅ¡kovės statytine, atleidžia atsakovÄ nuo atsakomybės. Kiekvienas asmuo privalo veikti protingai, apmÄ stant savo veiksmų padarinius (CK 1.5 straipsnis), o tuo atveju, kai neiÅ¡mano teisės aktų reikalavimų, pasikonsultuoti.

Juridinių asmenų registro iÅ¡raÅ¡as įrodo, kad UAB „Logmis“ vadove D. M. S. buvo nuo 2012-09-24 iki 2014-04-03 (T.3, b.l.176). Taip pat aplinkybė, kad bÅ«dama UAB „MEGATOMAS“ direktore, o vėliau generaline direktore, D. M. S. neiÅ¡manė buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių, neeliminuoja jos atsakomybės. Dėl netinkamo darbo organizavimo ieÅ¡kovė įrodinėja patyrusi žalos, dėl ko kreipėsi į teismÄ , gindama savo turtinius interesus. Teisingo apmokėjimo už darbÄ principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnyje.

Darbo teisėje teisinės atsakomybės kilimui pakanka nustatyti darbo santykio subjekto kaltę, kaltės forma yra svarbi tik sankcijos taikymui. Atsižvelgiant į tai, kas jau iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti aplinkybę, jog bÅ«tent darbdavys, kuris atsakingas už tinkamÄ dokumentų tvarkymÄ , pateikė į bylÄ dokumento egzempliorių, kurio pirmasis lapas pakeistas, neatskleisdamas sÄ Å¾iningai tokio veiksmo esmės.Å alys yra laisvos sudaryti susitarimus (DK 3 straipsnio 1 dalis), tačiau pagal darbo įstatymus susitarimai dėl darbo užmokesčio privalo bÅ«ti raÅ¡ytinės formos.

Nagrinėjamoje byloje darbdavys nepateikė raÅ¡ytinės formos dokumento, kuris galėtų bÅ«ti prilygintas darbo sutarčiai ir patvirtintų susitarimÄ dėl darbo užmokesčio sistemos. Å alių ginčai dėl G. B. 2013-07-01 įsakymu dėl ieÅ¡kovei nustatomo 2700 Lt darbo užmokesčio (T. 1, b.l.118-119) nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi, todėl teisėjų kolegija jų nevertina. Kaip jau nurodyta, susitarimas dėl darbo užmokesčio privalo bÅ«ti įformintas susitarimu (DK 95 straipsnio 3 dalis, 99 straipsnis).

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad darbo įstatymai nenumato sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklių, todėl, aiÅ¡kinant darbo sutartyje iÅ¡reikÅ¡tÄ Å¡alių valiÄ , įvertinus darbo sutarties specifikÄ ir tikslus, vadovaujantis DK 9 straipsnio 2 dalimi, reglamentuojančia kitų teisės Å¡akų normų taikymÄ pagal analogijÄ , atsižvelgtina į CK 6.193–6.195 straipsniuose nustatytas sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

M. v. bendra Lietuvos-Ukrainos įmonė UAB „Azovlitas“, bylos Nr. 3K-3-201/2008; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. Lietuvos socialdemokratų partija, bylos Nr.3K-3-235/2010; 2011 m balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. S. v. AB „Panevėžio statybos trestas“, bylos Nr. 3K-3-202/2011; 2013 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Ž. v. UAB „Flakt“, bylos Nr 3K-3-86/2013; kt.). Pasisakydamas dėl sutarčių aiškinimo taisyklių, kasacinis teismas yra nurodęs, kad, aiškinant sutartį, turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis).

Kilus ginčui, bÅ«tina derinti subjektyvų sutarties aiÅ¡kinimo principÄ su jos teksto lingvistine analize. Be to, CK 6.193 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sisteminis sutarties aiÅ¡kinimo principas reikalauja, kad visos sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslÄ bei jos sudarymo aplinkybes. Sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į visÄ sutarties kontekstÄ . Sisteminis sutarties aiÅ¡kinimo metodas, taip pat sutarties tikslų aiÅ¡kinimas gali padėti nustatyti sutarties rūšį, pobÅ«dį, Å¡alių tarpusavio teises ir pareigas Pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalį, jeigu Å¡alių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama atsižvelgiant į tai, kokiÄ prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis bÅ«tų suteikę analogiÅ¡ki Å¡alims protingi asmenys.

Nurodytas principas reiÅ¡kia, kad, esant lingvistinės sutarties teksto reikÅ¡mės ir Å¡alių tikrųjų ketinimų skirtumui, pirmenybę reikia teikti Å¡alių ketinimams, kuriuos Å¡alys, sudarydamos sutartį, turėjo omenyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Libra Vitalis“ v. UAB „Homo Faber“, byla Nr. 3K-3-274/2004). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtÄ kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , įvertinusi šalių faktinius veiksmus nuo darbo pradžios, kai buvo mokamas atskaičius mokesčius 2052 Lt atlyginimas (T.1, b.l.124-152, T.3, b.l.1-7), pripažįsta, jog tikroji Å¡alių valia dėl darbo užmokesčio dydžio buvo susitarimas dėl 2700 Lt (CPK 185 straipsnis).

Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ visiÅ¡kai nepaaiÅ¡kino, kaip D. M. S. galėjo nesuprasti mokamo atlyginimo dydžio matydama daromo pavedimo turinį, t.y. kelis kartus atlikdama mokėjimus 2013-0-16, 2013-10-08, 2014-03-06. Net ir tuo atveju, jei apeliantė buvo padariusi ruoÅ¡inį, labiau tikėtina, kad po kilusio 2014 m. balandžio mėnesį konflikto (T.3, b.l.17), bÅ«dama protinga sutarties Å¡alies atstove D. M. S., turėjo pažiÅ«rėti 2014-06-23 daromo pavedimo už atostogas apmokėjimui turinį.

Mokėjimas, kurio dydis 2050 Lt (T.3, b.l.174), atitiko ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimÄ dėl sutarto 2700 Lt neatskaičius mokesčių darbo užmokesčio. Be to, Juridinių asmenų registro iÅ¡raÅ¡as įrodo, kad UAB „Logmis“ veiklos tikslas yra susijęs su konsultacijomis, paslaugų teikimu, administravimu ir t.t. (T.3, b.l.176). Mažai tikėtina, kad protingas asmuo imtųsi vadovauti tokios veiklos vystymui apie verslÄ mažai kÄ iÅ¡manydamas, t.y. nesuprasdamas net daromo pavedimo turinio. Kartu su apeliaciniu skundu pateiktuose G.

B. parodymuose nurodyta, kad D. M. S. kontroliavo ir UAB „MEGATOMAS“ veiklÄ , o visos Å«kinės operacijos buvo su ja derinamos. G. B. parodė, kad apeliantės darbo krÅ«vis buvo didelis, nes tai lėmė įmonės veiklos specifika: paÅ¡to – kurjerio paslaugos Vilniaus apskrityje. Atsižvelgiant į tai, apeliantė turėjo rengti sutartis, skolų raginimus apmokėti, suderinimų, iÅ¡ieÅ¡kojimų, atsakyti į pretenzijas ir skundus, rengti įsakymų, kurjerių paslaugų teikimo tvarkų, taisyklių, nuostatų projektus ir t.t. (T.3, b.l.180).

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadÄ apie apeliantės darbo krÅ«vį padarė neįvertinęs sistemiÅ¡kai visų įrodymų. Nagrinėjant bylÄ teismas nustatė, jog R. R. J. direktoriaus G. B. 2013-07-31 įgaliojimu buvo suteikta teisė be apribojimų atstovauti UAB „Megatomas“, taip pat ir įmonės vardu gauti pinigus, juos mokėti bet kokioje organizacijoje ar banke, disponuoti banko sÄ skaitose esančiomis piniginėmis lėšomis vykdant einamuosius atsiskaitymus ir kt. (T.2, b.l.170).

R. R. J. dar iki darbo pradžios (2013-07-01) UAB „MEGATOMAS“ administratoriaus teisėmis jungėsi prie Valstybinio socialinio draudimo iÅ¡mokų gavėjų registro duomenų bazės, teikdama tam tikrus UAB „Megatomas“ duomenis (T.3, b.l.73-79). Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstu apeliacinio skundo argumentÄ , jog dirbant 20 val. per mėnesį apeliantė nebÅ«tų gebėjusi atlikti tiek pareigų. Kita vertus, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog dėl įmonėje didelio darbo krÅ«vio ir mokamo atlyginimo santykio atsiranda ir kitos teisinės pretenzijos (T.3, b.l.46-52).Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamoje byloje ginčas dėl darbo užmokesčio dydžio paveikė darbo santykių pasibaigimÄ .

Apeliantė, inter alia, įrodinėja atleidimo iÅ¡ darbo nepagrįstumÄ , o tai reiÅ¡kia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo sistemiÅ¡kai įvertinti faktines aplinkybes ir atsižvelgti į kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , kurioje ne kartÄ nurodyta, jog tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumÄ , darbdaviui tenka pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

Ž. v. AB aviakompanija ,,Lietuvos avialinijos“, bylos Nr. 3K-3-178/2005; 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. UAB Sanatorija „PuÅ¡yno kelias“, bylos Nr. 3K-3-565/2007; 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. VÅ¡Ä® Kauno 2-oji klinikinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-472/2008; kt.). Tai reiÅ¡kia, kad nagrinėjamoje byloje buvo neteisingai paskirstyta įrodinėjimo naÅ¡ta. Dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ darbo, skyrimo teisėtumo Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantė buvo atleista iÅ¡ pareigų pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ , t.y. kai darbuotojas vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidžia darbo pareigas (Kodekso 235 straipsnis), ir pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ , kai darbuotojais neatvyko į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ) (T.1, b.l.26), kilus ginčui dėl darbo užmokesčio.

Byloje yra nustatyta faktinė aplinkybė, jog ieÅ¡kovė neatvyko į darbÄ po 2014-07-23, nors atsakovas pranešė, jog nesutinka su darbo santykiu pasibaigimu pagal DK 128 straipsnį (T.1, b.l.179). Apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog atsakovas nesilaikė susitarimo dėl darbo užmokesčio mokėjimo, o tai reiÅ¡kia, kad buvo pagrindas darbo santykių pasibaigimui pagal DK 128 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovas paskyrė drausminę nuobaudÄ nesant pagrindo teisinei atsakomybei kilti (DK 234 straipsnis), todėl naikina UAB „MEGATOMAS“ 2014 m. liepos 29 įsakymÄ â€žDėl R.

R. J. atleidimo iÅ¡ darbo“, o atleidimas iÅ¡ darbo pripažintinas neteisėtu (DK 35 straipsnio 1 dalis, 238 straipsnis, 240 straipsnio 3 dalis, CPK 3 straipsnio 1 dalis). Å alių darbo santykiai yra pasibaigę DK 124 straipsnyje nustatytais darbo sutarties pasibaigimo pagrindais, t.y. pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas tenkina apeliantės praÅ¡ymÄ dėl atleidimo iÅ¡ pagrindo formuluotės pakeitimo, kaip pagrįstÄ ir įrodytÄ Â (DK 300 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo pagrindas keistinas, nustatant, kad darbo santykiai tarp Å¡alių yra pasibaigę DK 128 straipsnio 1 dalies pagrindu nuo 2014 m. liepos 29 d. Nutraukus darbo sutartį pagal DK 128 straipsnio 1 dalį, darbuotojui iÅ¡mokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka (DK 140 straipsnio 3 dalis), todėl, pakeitus ieÅ¡kovės atleidimo pagrindÄ , ieÅ¡kovei priteistina iÅ¡ atsakovo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka, t.y. 1 649,97 eurų.Teisėjų kolegija, pripažinusi, jog ieÅ¡kovei nebuvo mokamas sutartas atlyginimas priteisia jos naudai 1 954,94 eurų darbo užmokesčio skolÄ už 2014 m. kovo, balandžio, gegužės, birželio mėnesius (DK 186 straispnis).

Taip pat priteisiama 199,60 eurų kompensacija (T.3, b.l.166) už kasmetines atostogas (DK 176 straispnis). Ä®statymas imperatyviai reglamentuoja atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotojų tvarkÄ , numatydamas, jog darbdavys privalo visiÅ¡kai atsiskaityti su atleidžiamu iÅ¡ darbo darbuotoju jo atleidimo dienÄ , jeigu DK ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka (DK 141 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jeigu uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui mokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo atsiskaityti laikÄ (DK 141 straipsnio 3 dalis).

Taigi DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyti padariniai tenka darbdaviui tuo atveju, jei jis neįvykdė ar netinkamai įvykdė DK 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ pareigÄ atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ . IeÅ¡kovė reikalauja 3 909,87 eurų vidutinio darbo užmokesčio kompensacijos už laikotarpį nuo 2014-07-29 iki patikslinto ieÅ¡kinio pateikimo dienos (2014-12-15) ir po 781,98 eurus iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Teisėjų kolegija, įvertindama, jog Å¡ioje byloje ieÅ¡kovė (apeliantė) taip pat pateikė į bylÄ pakeistÄ pirmÄ jį dokumento lapÄ , dėl ko galima spręsti ne netinkamÄ jos procesinį elgesį, sprendžia praÅ¡omÄ priteisti sumÄ sumažinti iki 1000 eurų, laikant ja pakankama kompensuoti jos praradimus (DK 35 straipsnis).

Kasacinis teismas nurodė, kad taikant DK 141 straipsnio 3 dalį bÅ«tina atsižvelgti į DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus; pagal darbuotojo (ieÅ¡kovo) vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota iÅ¡moka už uždelsimo atsiskaityti laikÄ teismo gali bÅ«ti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikÅ¡tų pernelyg didelę disproporcijÄ , nepagrįstai didelį neadekvatumÄ tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebÅ«tų suderinamas su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje F.

B. ir kt. v. UAB „Neo ranga“, bylos Nr. 3K-3-365/2010; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. G. v. Lietuvos ir Kanados UAB ,,PajÅ«rio mediena“, bylos Nr. 3K-3-247/2011; 2012 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. v. UAB „Eurėja“, bylos Nr. 3K-3-179/2012; kt.). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija konstatuoja, jog tvirtos 1000 eurų sumos priteisimas pagal DK 141 straipsnio 3 dalį atitinka proporcingumo principÄ (DK 2, 35 straipsniai), ir tai atitinka prieÅ¡ tai nurodytÄ kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ .

Dėl neturtinės žalos atlyginimo Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ , o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiÅ¡kas pažeistų teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, kad bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, jog teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

G. v. UAB ,,Skuodo komunalinis Å«kis“, bylos Nr. 3K-3-400/2008). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , konstatuoja, jog vien neteisėtos drausminės nuobaudos skyrimo faktas nėra pakankamas pagrindas neturtinei žalai priteisti. Apeliantė nėra pateikusi duomenų, kad dvasiniai iÅ¡gyvenimai, kuriuos ji įrodinėja kaip sukeltus atsakovo, padarė neigiamÄ poveikį psichinei sveikatai, somatinių nusiskundimų dėl to apeliantė taip pat nenurodė, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia atmesti ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo (CK 1.5 straipsnis).

Dėl palÅ«kanų Apeliantė praÅ¡o priteisti palÅ«kanas, taikant CK 6.37 straipsnio 2 dalį (T.3,b.l.171). Toks reikalavimas neatitinka kasacinio teismo praktikos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 6.37 straipsnis, kurio 2 dalyje įtvirtinta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, netaikomas darbo bylose (siekiant skatinti teismų sprendimų vykdymÄ ), nes yra taikomas specialaus pobÅ«džio DK 303 straipsnis.

Pagal įstatyminį reglamentavimÄ DK nuostatos reguliuodamos darbo santykius turi pirmenybę prieÅ¡ bendrÄ jÄ privatinės teisės normÄ (DK 11 straipsnio 1 dalis). DK 303 straipsnis yra speciali darbo teisės norma, pagal kuriÄ , tais atvejais, kai darbdavys nevykdo teismo sprendimo, darbuotojo praÅ¡ymu teismas priima nutartį iÅ¡ieÅ¡koti darbuotojui darbo užmokestį už visÄ laikÄ nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos. Å i DK nuostata įstatymo leidėjo iÅ¡ esmės yra skirta skatinti darbdavį vykdyti prievoles darbuotojų naudai, tokiu bÅ«du darbuotojui suteikiant papildomÄ teisių ir teisėtų interesų teisminę gynybÄ .

Pabrėžtina, kad kartu taikant tiek DK 303 straipsnį, tiek CK 6.37 straipsnį dėl procesinių palūkanų susidarytų netoleruotina dvigubų finansinių sankcijų taikymo situacija, todėl darbo santykiuose taikytinas tik DK 303 straipsnis (2012-05-30 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012). Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, jog darbo teisiniuose santykiuos CK įtvirtintas palūkanų institutas netaikomas, todėl reikalavimas dėl 5 procentų dydžio procesinių palūkanų (CK 6.210 straipsnis) nuo priteistos sumos atmetamas.

Dėl kitų ieÅ¡kovės reikalavimų Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovas, mokėdamas deÅ¡imt kartų didesnį darbo užmokestį, yra permokėjęs ieÅ¡kovei virÅ¡ 19000 Lt (netskaičius mokesčių), todėl atskirai nepasisakė dėl ieÅ¡kovės reikalaujamų priteisti iÅ¡ darbdavio darbo užmokesčio skolos ir kitų su darbo teisiniais santykiais susijusių sumų (dienpinigiai, skola pagal avansines apyskaitas ir kt.). Teisėjų kolegija žemesnės instancijos teismo iÅ¡vadÄ dėl suderėto darbo užmokesčio už 270 Lt per mėnesį, t.y. 13,5 Lt už valandÄ , pripažino nepagrįsta.

Kaip matyti iÅ¡ Å¡alių pateiktų procesinių dokumentų apeliacinės instancijos teismui, dėl dienpinigių, turtinės žalos kyla ginčas, t.y. dėl tų reikalavimų, kurie buvo atmesti, netinkamai aiÅ¡kinant ir taikant materialiosios teisės normas. Tačiau tenkinti Å¡io reikalavimo apeliacijoje taip pat nėra galimybės, nes nėra atskleistos veikos, žalos ir priežastinio ryÅ¡io, kaip darbo teisinės atsakomybės sÄ lygų, buvimo ir įvertinimo faktinės aplinkybės, todėl bylos dalis dėl dienpinigių, turtinės žalos, grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Apibendrindama iÅ¡dėstytus motyvus teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimas panaikinamas ir byla dalyje dėl dienpinigių, turtinės žalos, skolos pagal avansines apyskaitas perduodama nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Bylos dalyje dėl drausminės nuobaudos panaikinimo priimtinas naujas sprendimas – Å¡iÄ ieÅ¡kinio reikalavimų dalį tenkinti, atmetant ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų procesinių palÅ«kanų priteisimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo Bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstytinos dalyvaujantiems byloje asmenims bylÄ iÅ¡nagrinėjus iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teisme. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, n u t a r ė : Vilniaus apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimo dalį dėl dienpinigių, turtinės žalos, skolos pagal avansines apyskaitas, taip pat dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo panaikinti ir bylÄ dėl Å¡ios dalies perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo Vilniaus apylinkė teismui.

Vilniaus apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinti neteisėtu, pakeisti atleidimo iÅ¡ darbo pagrindÄ Ä¯ DK 128 straipsnį 1 dalį panaikinti ir dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ sprendimÄ â€“ Å¡iÄ ieÅ¡kinio reikalavimų dalį tenkinti.Panaikinti UAB „MEGATOMAS“ 2014 m. liepos 29 įsakymÄ â€žDėl R. R. J. atleidimo iÅ¡ darbo“, o atleidimÄ iÅ¡ darbo pripažinti neteisėtu. Pakeisti atleidimo iÅ¡ darbo formuluotę, nustatant, kad darbo santykiai tarp Å¡alių yra pasibaigę DK 128 straipsnio 1 dalies pagrindu nuo 2014 m. liepos 29 d.Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Megatomas“, j.a.k.125725687, R.

R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 649,97 eurų iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, 1 954,94 eurų darbo užmokesčio skolÄ už 2014 m. kovo, balandžio, gegužės, birželio mėnesius, 199,60 eurų kompensacijos už kasmetines atostogas, 1000 eurų vidutinio darbo užmokesčio (neįskaitant mokesčių) už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ .Atmesti ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesinių palÅ«kanų priteisimo.   Teisėjai                                                     Goda Ambrasaitė – Balynienė Andrius Ignotas                                                                                         RÅ«ta Petkuvienė                 Â