38c83fc6-dc32-48f3-8b33-da5f28fa7e20 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Alona Romanovienė             Civilinė byla Nr. 2A-1670-163/2015Teisėja Dalia Zimantienė             (Proceso Nr. 2-43-3-01962-2014-7)             Procesinio sprendimo kategorija (S)              2.5.10.2.4.1.; 2.5.10.2.4.2.; 3.3.1.21. KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2015 m. spalio 22 d.Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės, Virginijos Nijolės Griškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Šilutės būstas“ ir ieškovės L.

P. apeliacinius skundus dėl Å ilutės rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės L. P. ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Šilutės bÅ«stas“, trečiajam asmeniui UAB DK „PZU Lietuva“ dėl žalos, susijusios su gyvybės atėmimu nelaimingo atsitikimo darbe atveju, atlyginimo,              n u s t a t ė : ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 17377,20 Eur (60000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo; 1882,53 Eur (6500 Lt) laidojimo iÅ¡laidų atlyginimo: už gedulingus pietus – 1500 Lt, už metinių pietus – 800 Lt, giedotojams 400 Lt už laidotuves ir 400 Lt – metines, kunigui 400 Lt už laidotuves ir 350 Lt – metines, 800 Lt už trinkelių kapo vietoje iÅ¡klojimÄ bei 3100 Lt už kapo uždengimÄ , atsakovė apmokėjo už Å¡arvojimo salės nuomÄ , laidojimo drabužius, gėles, duobės iÅ¡kasimÄ ; 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad jos sugyventinis K. B. 2011-11-04 sudarytos darbo sutarties Nr. 317 pagrindu dirbo pas atsakovę UAB „Šilutės būstas“ statybininku. 2013-04-30 įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe metu K. B. buvo mirtinai sužalotas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus (toliau – VTMT Klaipėdos skyrius) 2013-05-02 specialisto išvadoje Nr. M313(03) nurodyta, kad K. B. mirė nuo patirtos sunkaus sveikatos sutrikdymo masto traumos, – mirtis yra susijusi priežastiniu-pasekminiu ryšiu su nagrinėjama trauma.

Santykinai nežymių iÅ¡orinių sužalojimų santykis su daugybiniais masyviais vidiniais sužalojimais yra tipiÅ¡kas traumoms, patiriamoms nukritus iÅ¡ aukÅ¡tumos, o mirties liudijime mirties priežastimi nurodytas tarptautinio ligų klasifikatoriaus (TLK-10) kodas VV13.0 (kritimas nuo arba per balkonÄ ar verandÄ ) T06.8 (kiti patikslinti sužalojimai, apimantys kelias kÅ«no sritis). Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinis skyrius (toliau – VDI Klaipėdos teritorinis skyrius) 2013-06-14 parengė nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagÄ Nr. (3) SD-7933, kurioje 2010-06-12 suraÅ¡yto nelaimingo atsitikimo darbe akto (forma N-I) Nr. l (nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagos l. 1-4) 17 p. nurodė nelaimingo atsitikimo kilimo priežastis: institucijos nuomone, įvykusį nelaimingÄ atsitikimÄ lėmė: (i) Netinkamas pavojingų darbų organizavimas, pasireiÅ¡kęs tuo, kad nebuvo parengta darbų vykdymo technologinė schema, statybos darbų technologijos (vykdymo) projektas ar technologinė kortelė, kurioje bÅ«tų numatyti saugÅ«s (parapeto ir ventiliacijos Å¡achtų) remonto darbų atlikimo bÅ«dai, kokie darbai turi bÅ«ti atliekami iÅ¡ bokÅ¡telio, o kokie nuo stogo, kokios kolektyvinės ir asmeninės apsaugos priemonės turi bÅ«ti naudojamos, asmeninių apsaugos priemonių tvirtinimo vietos.

Tuo buvo pažeisti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – Įstatymas) 15 str. 1 d. reikalavimai, taip pat Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 17 p. reikalavimai; (ii) Darbo atlikimas nustatyta tvarka neinstruktuoto saugos ir sveikatos darbe klausimais darbuotojo, t. y. statybininkas K. B. buvo nesupažindintas, kaip saugiai atlikti stogo parapeto ir ventiliacijos šachtų remonto darbus, kokias darbo ir asmenines apsaugos priemones naudoti, kur jas tvirtinti. Tuo buvo pažeisti Įstatymo 27 str. 1 d. ir 5 d. reikalavimai; (iii) saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas, pasireiškęs tuo, kad darbdavys nesiėmė priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir tinkamai neorganizavo darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinės kontrolės Įmonėje: neįvertino visų profesinės rizikos veiksnių statybininko darbo vietoje, t. y. neįvertino rizikos veiksnių atliekant remonto darbus arba neužtikrino, kad statybininkai nedirbtų darbų, kai jie nesupažindinti su saugiais tų darbų atlikimo būdais.

Tuo buvo pažeisti Ä®statymo 19 str. 2 d. reikalavimai. Pagrindine žalos atsiradimo priežastimi yra darbdavio padaryti ir Nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagoje konstatuoti saugos darbe norminių aktų pažeidimai, kurie yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su neigiamomis pasekmėmis, todėl atsakovo įvykdyti neteisėti veiksmai yra pakankamas pagrindas priskirti jam atsiradusį žalingÄ rezultatÄ jo sui generis civilinės atsakomybės prasme, o saugos darbe norminių aktų pažeidimas yra susijęs tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su dėl nelaimingo atsitikimo kilusia K.

B. mirtimi ir atsiradusia žala. IeÅ¡kovė kartu su K. B. pragyveno apie 15 metų nuo 1998-07-20 nesudarę santuokos, adresu Ramučių g. 3, Å ilutė. Jie planavo tuoktis 2014 m. gegužės mėn. per 50-Ä jį gimtadienį. IeÅ¡kovė su K. B. visus 15 metų vedė bendrÄ Å«kį, gyveno kaip Å¡eima, kartu remontavo minėtÄ gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , bendrai kaip Å¡eima naudojo gaunamas pajamas, iÅ¡ bendrų lėšų įsigijo automobilį, kartu keliaudavo. Jie bendrų vaikų nebuvo susilaukę.

Dėl 2013-04-30 nelaimingo atsitikimo ieÅ¡kovė patyrė didelę moralinę (neturtinę) žalÄ . Gyvenimo draugo, buvusio doro, pareigingo, sÄ Å¾iningo, atidaus Å¡eimai ir stropaus darbuotojo mirtis sukėlė kartu su juo ilgÄ laikÄ gyvenusiai ieÅ¡kovei dvasines kančias ir skausmÄ , kurių niekas neatstos, nes jos psichologinės, emocinės, dvasinės ir kitokios bÅ«senos, buvusios iki K. B. žūties, neįmanoma sugrÄ Å¾inti. K. B. mirtis ieÅ¡kovei sukėlė didelį stresÄ , ji jaučiasi palikta nežinioje, sutrikusi, iÅ¡gyveno dvasinį sukrėtimÄ ir emocinę depresijÄ .

Vyro netektis, o su juo ir gyvenimo lūkesčių, neišsipildysiančių svajonių praradimas buvo ir yra didžiausias ir sunkiausias fizinis skausmas, kokį tenka šiuo metu ieškovei nuolat patirti, stiprus dvasinis išgyvenimas ir sukrėtimas. Atsakovo kaltė dėl ieškovės patiriamos tokio pobūdžio būsenos yra akivaizdi, todėl turėtų būti atlyginta neturtinė žala (CK 6.250 str.). Šilutės rajono apylinkės teismas ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės 4344,30 Eur (15000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo, 800 Eur laidojimo išlaidų ieškovės naudai.

KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. Teismas motyvavo, kad DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties Å¡alys privalo atlyginti viena kitai padarytÄ neturtinę žalÄ . Å i norma blanketinė, nes nukreipia į Civilinį kodeksÄ kurio 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikalstamų veiksmų asmens sveikatai arba dėl asmens gyvybės atėmimo. Tokiu atveju reikia pagrįsti reikalaujamos piniginės kompensacijos dydį. Å iÄ Å¾alÄ darbdavys turi atlyginti pagal CK 6.284 straipsnio nuostatas nepriklausomai nuo to, ar asmuo buvo apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, nes Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nenustatytas neturtinės žalos atlyginimas (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.284 straipsniai, DK 250 straipsnis).

Todėl atsakovas yra tinkama Å¡alis Å¡ioje byloje ir ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti iÅ¡ atsakovo patirtos žalos atlyginimo, kadangi nors ieÅ¡kovo ir atsakovės santuoka nebuvo įregistruota, tačiau jų vedamas bendras Å«kis bei artimi santykiai, tarpusavio atsakomybė, supratimas, emocinis prieraiÅ¡umas, pagalba ir panaÅ¡Å«s ryÅ¡iai bei savanoriÅ¡ku apsisprendimu prisiimtos tam tikros teisės ir pareigos atitiko faktinės Å¡eimos sampratÄ . Nelaimingo atsitikimo tyrimo metu negauta pakankamai įrodymų, kad K.

B. buvo informuotas, kokiu bÅ«du atlikti parapeto ardymo darbus, t. y. kada ardymÄ atlikti iÅ¡ automobilio bokÅ¡telio, kada nuo stogo, kokias darbo ir asmenines apsaugos priemones naudoti. Ä®monėje neįvertinta profesinė rizika darbuotojams, atliekantiems remonto darbus. Todėl atsakovas, kaip darbdavys, nesiėmė priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir tinkamai neorganizavo darbuotojų saugos ir sveikatos bÅ«klės vidinės kontrolės įmonėje, kaip tai numato Ä®statymo 25 str., t. y. neįvertino profesinės rizikos veiksnių, veikiančių darbuotojus, atliekančius remonto darbus, neužtikrino, kad darbuotojai, prieÅ¡ atliekant Å¡iuos darbus, bÅ«tų instruktuoti, kaip saugiai atlikti (parapeto ir ventiliacijos Å¡achtų) remonto darbus, kad asmenines apsaugos priemones jiems bÅ«tų iÅ¡duotos, jie jas naudotų, kad bÅ«tų parengta darbų vykdymo technologinė kortelė, kurioje bÅ«tų nurodytos darbams saugiai atlikti naudojamos darbo priemonės ir įrenginiai.

Teismas nusprendė, kad 2013-06-12 Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 nurodytos priežastys lėmė nelaimingÄ atsitikimÄ , kurio metu nukentėjusysis K. B. žuvo. Taip pat teismas pažymėjo, kad nors pripažintina, kad pats K. B. nebuvo pakankamai atidus, tačiau atmestini atsakovo argumentai, kad vien tik paties mirusiojo K. B. elgesys buvo susijęs tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su įvykiu, o atsakovas nekaltas dėl minėto asmens žūties. Teismas taip pat įvertino ir tai, kad byloje esantis 2013-06-12 Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 1 (forma N-1) nustatyta tvarka nėra nuginčytas, o jame esantys sprendimai dėl nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių patvirtina, kad nelaimingÄ atsitikimÄ darbe lėmė akte konstatuoti netinkamas pavojingų darbų organizavimas, darbo atlikimas nustatyta tvarka neinstruktuoto saugos ir sveikatos darbe klausimais darbuotojo, saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas.

Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros prokuroras 2013-10-30 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimÄ Nr. 94-1-00373-13 dėl galimų darbo saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų pažeidimo UAB „Šilutės bÅ«stas“, kai 2013-04-30 dirbdamas statybų objekte mirtinai susižalojo K. B., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. ProkuratÅ«ros nustatyti civilinio ginčo teisinio santykio faktai nėra prejudiciniai, todėl jie vertintini tik kaip raÅ¡ytiniai įrodymai pagal bendrÄ sias įrodymų vertinimo taisykles, todėl    2013-06-12 Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 1, kaip specialus dokumentas, kuriuo nustatomos nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės ir priežastys, turi lemiamÄ reikÅ¡mę vertinant, buvo ar nebuvo pažeistos darbo saugÄ ir sveikas darbo sÄ lygas reglamentuojančios teisės normos ir ar tie pažeidimai yra susiję priežastiniu ryÅ¡iu su nukentėjusiojo mirtimi.

Teismas, priteisdamas neturtinę žalÄ , įvertino tai, jog nors atsakovas įvykus nelaimingam atsitikimui iÅ¡ dalies ir padengė K. B. laidojimo iÅ¡laidas, neatleidžia jo nuo pareigos atlyginti ieÅ¡kovės patirtÄ neturtinę (moralinę) žalÄ , kadangi darbo sutarties Å¡alys privalo atlyginti viena kitai neturtinę žalÄ , o jos dydį kiekvienu konkrečiu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu (DK 250 str.). Teismas nusprendė, kad Å¡iuo konkrečiu atveju, priteisus ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 4344,30 Eur ( 15 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo, nebus pažeisti CK 1.5 str.

įtvirtinti sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principai. IeÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 1882,53 Eur už K. B. laidotuves ir kapavietės sutvarkymÄ , teismo nuomone, yra nepagrįstas, kadangi byloje nėra pateikta iÅ¡laidas įrodančių duomenų ir yra aiÅ¡kiai per didelės, todėl remdamasis protingumo ir nuosaikumo kriterijais, teismas priteisė 800 Eur sumÄ patirtoms su K. B. laidojimu susijusioms likusioms iÅ¡laidoms padengti.IeÅ¡kovė pateikė apeliacinį skundÄ , juo praÅ¡o pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir padidinti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistÄ neturtinės žalos atlyginimo sumÄ papildomai priteisiant  3 774,59 Eur sumÄ , o laidojimo iÅ¡laidų sumÄ padidinant papildomai priteisti 1 082,53 Eur sumÄ .

Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai teisingai įvertino ieškovei priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį ir nukrypo nuo suformuotos teisminės praktikos analogiško pobūdžio bylose. Taip pat ieškovė nesutinka su teismo išvada, kad ieškovės prašoma atlyginti laidojimo išlaidų suma yra per didelė ir nepagrįsta, kadangi vadovaujantis teismų praktika, kuri pripažįsta laidojimo apeigų tradicijas, remiantis LRCK 6.291 straipsniu, atitinka protingumo, nuoseklumo kriterijus ir turėjo būti priteista visa ieškovės prašoma atlyginti suma, susijusi su laidojimo išlaidomis.

IeÅ¡kovė taip pat prašė priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl to nepasisakė, todėl apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o iÅ¡spręsti šį klausimÄ .Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , juo praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovas nurodo, kad visi įmonėje dirbę darbuotojai buvo tinkamai informuoti, kaip saugiai dirbti objekte, suteiktos visos privalomos saugos priemonės, informacija, kaip jomis naudotis.

Taip pat 2013-10-30 Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros priimtu nutarimu buvo nuspręsta nutraukti ikiteisminį tyrimÄ dėl galimų darbo saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų pažeidimų. Todėl darytina iÅ¡vada, kad nukentėjusiojo netinkamas elgesys – darbo saugos reikalavimų pažeidimai – taip pat turėjo įtakos atsiradusiai žalai ir sudarė prielaidas sunkioms pasekmėms kilti. Tai, kad K. B. nebuvo pakankamai atidus, pripažino ir pirmosios instancijos teismas, tačiau Å¡ios aplinkybės nevertino apskaičiuodamas priteistinos žalos dydį, taip pat byloje nėra pateikta neginčytinų įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kovės ir nukentėjusiojo tarpusavio ryšį ir bendrÄ gyvenimÄ , kadangi teismas vadovavosi tik ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais, tačiau jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais Å¡i aplinkybė nebuvo pagrįsta dėl laidojimo iÅ¡laidų atlyginimo, atsakovė nurodo, kad visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas nėra absoliutus ir negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas kaip visų turėtų iÅ¡laidų atlyginimo garantija, taip pat kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad paprastai atlyginamos turėtos laidojimo ir kapo sutvarkymo iÅ¡laidos, kurias patvirtina atitinkami dokumentai, o kitos iÅ¡laidos, susijusios su laidojimo apeigomis, neturėtų bÅ«ti atlyginamos.Atsakovė pateikė apeliacinį skundÄ , juo praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus, tiek ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes ir LR Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus surašytame akte nustatytas aplinkybes. Taip pat apeliantė nurodo, kad nukentėjusysis elgėsi netinkamai pažeisdamas darbo saugos vykdymo reikalavimus, o tai turėjo įtakos atsiradusiai žalai ir sudarė prielaidas sunkioms pasekmėms kilti. Apeliantė nurodo, kad ieškovė neįrodė jos ir nukentėjusiojo asmens ryšių glaudumo ir netekties skausmo, bendro turto turėjimo, bendro ūkio vedimo bei kitų aplinkybių, kurios įrodytų ieškovės ir nukentėjusiojo ryšį, dėl to žalos dydis laikytinas neįrodytu, vadovaujantis LR CPK 178 straipsniu.

Dėl iÅ¡laidų, susijusių su laidojimu, atlyginimo nurodoma, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių kapavietės sutvarkymo iÅ¡laidas pagrindžiančių įrodymų.              IeÅ¡kovės ir atsakovės apeliaciniai skundai atmestini. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimÄ apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 str. nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 str.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo sugyventinio mirties darbo metu atveju, neturtinės žalos dydžio ir laidojimo iÅ¡laidų atlyginimo.

IeÅ¡kovė pateikė ieÅ¡kinį, juo prašė priteisti 173 77,20 Eur neturtinės žalos, 1 882,53 Eur laidojimo iÅ¡laidų, 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. IeÅ¡kovė ir atsakovė pateikė apeliacinius skundus.Dėl neturtinės žalos atlyginimo.Apeliantas teigia, kad teismas, vertindamas byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, privalėjo juos vertinti kaip įrodymų visumÄ â€“ tiek ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, tiek ir LR Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus suraÅ¡ytame akte nustatytas aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ikiteisminio tyrimo metu nustatytų aplinkybių, kaip neturinčių prejudicinės galios. Tačiau pažymėtina, kad abiejų institucijų iÅ¡vados yra laikytinos kaip didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ turintys raÅ¡ytiniai įrodymai, kadangi abu yra parengti valstybinių institucijų, nustatančių faktines aplinkybes nelaimingo atsitikimo darbe metu ir pateikiančios iÅ¡vadas, tačiau skirtingais aspektais – Nelaimingo atsitikimo darbe aktas nustato nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes ir priežastis, o ikiteisminio tyrimo metu yra tiriami galimi darbo saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų pažeidimai, galintys lemti nukentėjusiojo mirtį (BK 176 str. 1d.).

Atsižvelgiant į tai, kad abiejų institucijų iÅ¡vados turi vienodÄ â€“ didesnę – įrodomÄ jÄ galiÄ , jos turi bÅ«ti vertinamos kartu.2013-06-12 buvo suraÅ¡ytas Nelaimingo atsitikimo darbe aktas, jo metu buvo nustatytos nelaimingo atsitikimo priežastys, t. y. netinkamas pavojingų darbų organizavimas, kadangi nebuvo parengta darbų vykdymo technologinė schema, statybos darbų technologijos projektas ar technologinė kortelė, kurioje bÅ«tų numatyti saugÅ«s (parapeto, ventiliacijos Å¡achtų) remonto darbų atlikimo bÅ«dai, kokie darbai turi bÅ«ti atlikti iÅ¡ bokÅ¡telio, o kokie nuo stogo, kokios kolektyvinės ir asmeninės apsaugos priemonės turi bÅ«ti naudojamos, asmeninių apsaugos priemonių tvirtinimo vietos. Taip pat buvo nustatyta, kad statybininkas K.

B. nesupažindintas, kaip saugiai atlikti stogo parapeto ir ventiliacijos Å¡achtų remonto darbus, kokias darbo ir technines apsaugines priemones naudotis, kur jas tvirtinti. Taip buvo nustatyta saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas. Å iuo aktu yra įrodyta darbdavio kaltė, tačiau pirmosios instancijos teismas įvertino ir kitas bÅ«tinas civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinas sÄ lygas. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė darbdavio priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinimo nesiėmimas ir netinkamas darbuotojų saugos ir sveikatos bÅ«klės vidinės kontrolės neorganizavimas.

Nustatydamas priežastinį ryšį tarp minėtų atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos, t. y. nukentėjusiojo K. B. mirties, teismas pažymi, kad Å¡iuos elementus sieja netiesioginės priežasties ir pasekmės santykis. Jei atsakovas bÅ«tų tinkamai įvykdęs saugos darbe normų reikalavimus, atsiradusių žalingų pasekmių bÅ«tų galima iÅ¡vengti. Vertinant 2013-10-30 Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , kuriame nustatyta, kad atsakovės darbų vadovas buvo tinkamai instruktavęs K.

B., kaip tinkamai dirbti aukÅ¡tyje. K. B. dirbdamas neprisisegęs jam nepavestus darbus pažeidė „Darbuotojo, atliekančio stogo dengimo darbus, saugos ir sveikatos instrukcijos“ 37 punkto reikalavimus ir „Darbuotojo, dirbančio aukÅ¡tyje saugos ir sveikatos instrukcijos“ 26 punkto reikalavimus. Ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas padarė iÅ¡vadÄ , kad nelamingo atsitimo priežastimi tapo paties K. B. veiksmai, todėl ikiteisminis tyrimas nutrauktinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Atsakovė apeliuoja bÅ«tent į šį ikiteisminio tyrimo metu padarytÄ iÅ¡vadÄ , kurios pirmosios instancijos teismas nevertino, ir tuo pagrindu praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Tačiau pažymėtina, kad atsakovės direktorius, pasiraÅ¡ydamas 2013-06-14 Nelaimingo atsikimo aktÄ , buvo pateikęs pastabÄ , kad K. B. buvo apmokytas atlikti darbus aukÅ¡tyje, supažindintas su darbuotojo, dirbančio aukÅ¡tyje, atmintine, kurioje nurodyta, kad dirbant su bokÅ¡teliu (aukÅ¡tyje), dirbantieji turi bÅ«ti su saugos diržais, pritvirtintais prie bokÅ¡telio lopÅ¡io turėklų.

Vyriausioji darbo inspektorė E. B. atsakyme į UAB „Šilutės bÅ«stas“ direktoriaus pastabÄ dėl nelaimingo atsitikimo priežasčių, nurodė, kad 2013-04-30, kai įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas, K. B. parapeto remonto darbus atliko bÅ«damas ne bokÅ¡telio lopÅ¡yje, o ant balkono stogelio (ant kurio pateko nuo stogo). Ä®monė nepateikė dokumentų, įrodančių, kad K. B. ir kiti darbuotojai supažindinti su parapeto ir ventiliacijos Å¡achtų remonto darbų atlikimo tvarka, t. y. su technologine kortele, kurioje bÅ«tų nurodytos konkrečios darbo priemonės ir įrengimai konkrečiam darbui saugiai atlikti, kokias asmenines ir kolektyvinės saugos priemones naudoti, atliekant Å¡iuos darbus.

Taip pat įmonės pateiktoje asmeninių apsaugos priemonių iÅ¡davimo kortelėje nėra įraÅ¡o apie saugos diržo, lyno su amortizatoriumi iÅ¡davimÄ , K. B. praÅ¡o, patvirtinančio, kad Å¡ios priemonės gautos, nors įmonės patvirtintame darbuotojams nemokamai iÅ¡duodamų asmeninių apsaugos priemonių sÄ raÅ¡e numatytas Å¡ių asmeninių apsaugos priemonių iÅ¡davimas (kaip ir paskyroje-leidime). Taip pat inspektorė atsakė ir į direktoriaus pastabÄ dėl to, kad visi darbuotojai 2013-04-29 buvo tinkamai instruktuoti, kaip saugiai atlikti remonto darbus.

Tačiau nors 2013-04-29 iÅ¡raÅ¡yta paskyra-leidimas, kurioje nurodyta, kad darbuotojai papildomai instruktuoti, bet paskyroje-leidime nekonkretizuota, kokiems konkretiems darbams atlikti papildomai instruktuoti darbuotojai ir K. B., nenurodytos konkrečios darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės darbams atlikti, t. y. neparengta technologinė kortelė. Šį informacijos trÅ«kumÄ patvirtina ir R. P. B. paaiÅ¡kinimas, kuriame jis nurodo, kad neužlipus ant balkono stogelio, buvo neįmanoma pasiekti plytų, todėl Nelaimingo atsitikimo darbe akte darytina iÅ¡vada, kad darbuotojai nežinojo, kaip saugiai atlikti Å¡iuos darbus, kai jų neįmanoma atlikti iÅ¡ bokÅ¡telio.

Vertinant Å¡ių institucijų iÅ¡vadas, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vertinant ikiteisminio tyrimo metu atliktÄ tyrimÄ , pastaroji aplinkybė, kad darbuotojai nebuvo instruktuoti, kaip atlikti remonto darbus, kai jų neįmanoma atlikti iÅ¡ bokÅ¡telio, nebuvo paminėta ir aptarta, todėl darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju Valstybinės darbo inspekcijos atliktas Nelaimingo atsitikimo darbe aktas yra tikslesnis ir informatyvesnis, suteikiantis daugiau duomenų apie nelaimingo atsitikimo faktines aplinkybes bei iÅ¡ to padarytas iÅ¡vadas.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad apelianto reikalavimas nepriteisti neturtinės žalos yra nepagrįstas, kadangi nukentėjusiojo neteisėti veiksmai, esant ir atsakovės kaltei, neeliminuoja atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės. Priežastinio ryÅ¡io, kaip atsakomybės sÄ lygos, buvimo klausimÄ tiek pirmosios, tiek ir teisėjų kolegija sprendė atsižvelgę į visus veiksnius, lėmusius nelaimingÄ atsitikimÄ , ir į tai, kad nelaimingÄ atsitikimÄ lėmė atsakovės neveikimas – darbo saugos norminių teisės aktų pažeidimas, todėl pagrįstai nusprendė, kad yra priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovo prieÅ¡ingo teisei neveikimo ir atsiradusios žalos.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės buvo teisus, darydamas iÅ¡vadÄ dėl atsakovės atsakomybės atlyginti neturtinę žalÄ ieÅ¡kovei.Dėl neturtinės žalos, jos dydžio.Apeliantas nurodo, kad ieÅ¡kovė neįrodė jos ir nukentėjusiojo asmens ryÅ¡ių glaudumo ir netekties skausmo, bendro turto turėjimo, bendro Å«kio vedimo bei kitų aplinkybių, kurios įrodytų ieÅ¡kovės ir nukentėjusiojo ryšį, dėl to ir žalos dydis laikytinas neįrodytu.

Taip pat apeliantas teigia, kad teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, neįvertino konstatuotos išvados, kad pats nukentėjusysis nebuvo visiškai atidus, todėl vadovaujantis LRCK 6.282 straipsnio 2 dalimi, neturtinės žalos dydis turėtų būti mažinamas. Apeliantė apeliaciniu skundu teigia, kad teismas nesilaikė kasacinio teismo praktikoje nustatytų neturtinės žalos atlyginimo dydžių ir todėl netinkamai įvertino šioje byloje patirtos neturtinės žalos dydį ieškovei.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant neturtinės žalos dydį, bÅ«tina atsižvelgti į reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ . Pažymėtina, kad, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės atėmimo atvejais, esminę reikÅ¡mę turi ieÅ¡kovų ir mirusio asmens santykis.

Dėl to kiekvienu atveju turi būti ištirtas šių asmenų tarpusavio ryšys, jo pobūdis, kokybė, intensyvumas, nuoširdumas, pastovumas, juos siejantis giminystės laipsnis, bendro gyvenimo trukmė, nukentėjusių asmenų galimybės ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010).

Nagrinėjamoje byloje remiantis ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimu, 2014-05-27 raÅ¡ytiniu patvirtinimu, ieÅ¡kovės kaimynų I. P., S. V., J. A., P. A., Gyventojų registro tarnybos iÅ¡raÅ¡ais, nustatyta, kad ieÅ¡kovė L. P. su K. B. iki pastarojo mirties pragyveno kartu apie 15 metų, tvarkė bendrÄ Å«kį, rÅ«pinosi vienas kitu ir buitimi, gyveno viename bÅ«ste, rÅ«pinosi jo remontu ir prievolėmis už bÅ«stÄ , įsigijo bendrÄ transporto priemonę, bendrai naudojo gaunamas pajamas, turėjo tikslÄ kartu sukurti bendram gyvenimui patogias sÄ lygas, juos jungė ilgalaikiai Å¡eimos ryÅ¡ius atitinkantys tarpusavio santykiai, kurie buvo artimi.

Tačiau atsakovas teigdamas, kad ieÅ¡kovė neįrodė savo glaudaus santykio su nukentėjusiuoju, nepateikė jokių kontrargumentų, įrodančių prieÅ¡ingai, o byloje esantys raÅ¡ytiniai kaimynų įrodymai ir Gyventojų registro tarnybos iÅ¡raÅ¡as leidžia daryti pagrįstÄ prielaidÄ , kad labiau tikėtina, kad ieÅ¡kovę ir K. B. siejo artimi santykiai, orientuoti į bendrÄ Å«kio kÅ«rimÄ ir santykių iÅ¡laikymÄ . Todėl atsakovės argumentas, kad ieÅ¡kovė neįrodė santykio su nukentėjusiuoju, atmestinas, kaip nepagrįstas.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ pasisakė dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, formuodamas teismų praktikÄ Å¡iuo klausimu.

Remiantis Å¡ia praktika, nagrinėjant konkrečiÄ bylÄ , bÅ«tina įvertinti, ar kasacinio teismo nutartyse, kuriomis remiamasi, nustatytos bylos aplinkybės yra tapačios aplinkybėms, nustatytoms nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2010). Kasacinis teismas yra nagrinėjęs bylas dėl nelaimingų atsitikimų darbe, kai yra atimama asmens gyvybė. Byloje Nr. 3K-3-566/2008 ieÅ¡kovėms buvo priteista po 15 000 Lt, kai dėl darbų saugos reikalavimų pažeidimo darbuotojas žuvo, taip pat buvo nustatyta ir darbuotojo, ir darbdavio kaltė dėl nelaimingo atsitikimo darbe.

Taip pat 3K-3-482/2007 civilinėje byloje kasacinis teismas taip pat paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria buvo priteista ieÅ¡kovėms po 15 000 Lt netekusioms sutuoktinio ir tėvo. Taip pat kasacinis teismas civilinėje byloje 3K-3-348/2007 priteisė 32 550 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ Å¾uvusio darbuotojo sutuoktinei, įvertinus atsakovo ir nukentėjusiojo kaltės proporcijas (po 50 proc.), taip pat aplinkybę, kad tuoj po vyro mirties ieÅ¡kovė dėl reakcijos į turėtÄ stresÄ susirgo sunkia liga.

Todėl nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė patyrė stiprių iÅ¡gyvenimų netekusi artimo žmogaus, su kuriuo iÅ¡gyveno 15 metų, tačiau nepateikė įrodymų, jog jos sveikatai buvo iÅ¡kilusi grėsmė ar bÅ«tų patyrusi rimtų susirgimų, taip pat įvertinus tai, kad ieÅ¡kovė su K. B. neturėjo bendrų nepilnamečių vaikų iÅ¡tikus nelaimei bei tai, kad vadovaujantis LRCK 6.282 straipsnio 2 dalimi, pripažinus, kad nukentėjusysis taip pat maksimaliai nesiėmė atsargumo priemonių iÅ¡vengti nelaimės, yra pagrindas mažinti ieÅ¡kovės reikalaujamÄ priteisti neturtinės žalos dydį iki 15 000 Lt.

Todėl remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl priteistos neturtinės žalos dydžio.Dėl turtinės žalos priteisimo.Pagal LRCK6.291 straipsnio 1 dalį, jeigu nukentėjęs asmuo mirÅ¡ta, jo laidojimo iÅ¡laidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalÄ , susijusiÄ su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo iÅ¡laidos. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 1882,53 Eur už K.

B. laidotuves ir kapavietės sutvarkymÄ : gedulingus ir metinių pietus, užmokestį giedotojams ir kunigui per laidotuves bei metines, trinkelių iÅ¡klojimÄ bei kapo uždengimÄ . IeÅ¡kovės reikalaujamos priteisti minėto dydžio laidojimo iÅ¡laidos nėra pagrįstos byloje pateiktais įrodymais ir yra aiÅ¡kiai per didelės, kadangi ieÅ¡kovės praÅ¡ymas atlyginti iÅ¡laidas, susijusias su gedulingų ir metinių pietų paruoÅ¡imu yra perteklinis, kadangi tai nėra bÅ«tina ir neiÅ¡vengiama laidojimo apeigų dalis.

Pažymėtina, kad reikalaujamos iÅ¡laidos turi atitikti protingumo kriterijus, todėl atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovas jau yra apmokėjęs 3353,50 Lt K. B. laidojimo iÅ¡laidų, t.y. Å¡arvojimo salės nuomÄ , laidojimo drabužius, gėles, duobės iÅ¡kasimÄ , tačiau liko nepadengtos iÅ¡laidos už gedulingus pietus ir kapavietės, kuri dar negalėjo bÅ«ti įrengta, sutvarkymÄ . Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ieÅ¡kovei yra atlyginamos įprastos, standartinio paminklo pastatymo ir aplinkos sutvarkymo iÅ¡laidos.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad 800 Eur suma yra pakankama ieÅ¡kovės patirtoms su K. B. laidojimu susijusioms likusioms iÅ¡laidoms padengti.Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ byloje, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinių skundų argumentų pagrindu (LRCPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija              n u t a r i a :              palikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. sprendimÄ nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                          Alona Romanovienė Kolegijos teisėjos                                                               AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė                                                                                             Virginija Nijolė GriÅ¡kevičienė