38c82c9b-e00b-446d-bc39-6cf053f5f716 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr                              Civilinės bylos numeris 2S-320-585/2015                             Teisminio proceso numeris 2-68-3-16687-2014-4             Procesinio sprendimo kategorijos: 122.2.; 122.4.(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2015 m. vasario 25 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „LE Mažoji Ragainė“ atskirÄ jį skundÄ , pareikÅ¡tÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria atmestas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „LE Mažoji Ragainė“ praÅ¡ymas dėl teismo sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymo, n u s t a t ė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimu patenkino ieÅ¡kovės žemės Å«kio bendrovės „ŠaltekÅ¡nis“ ieÅ¡kinio dalį ir priteisė jai iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „LE Mažoji Ragainė“ 35 858,61 Lt skolÄ , 943,80 Lt delspinigius, Å¡eÅ¡ių procentų procesines palÅ«kanas ir 1 794,11 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .Atsakovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama iÅ¡dėstyti 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimo vykdymÄ , nustatant, kad ji lygiomis dalimis per dvylika mėnesių įvykdys teismo sprendimÄ .

Atsakovės teigimu, ji nėra finansiÅ¡kai pajėgi iÅ¡kart įvykdyti visÄ teismo sprendimÄ . Atsakovės 2014 m. rugsėjo 30 d. balansas patvirtina, jog jos valdomo turto vertė – 466 581 Lt, o mokėtinos sumos pinigine iÅ¡raiÅ¡ka sudaro 1 087 903 Lt (per vienerius metus mokėtinos sumos – 415 125 Lt). Atsakovė veikia nuostolingai, jos tipinės veiklos nuostoliai pinigine iÅ¡raiÅ¡ka sudaro 22 620 Lt. Å ie duomenys byloja, kad atsakovės turimos lėšos nėra pakankamos neatidėliotinai įvykdyti teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimÄ .

Pasak atsakovės, bÅ«tinybė iÅ¡dėstyti teismo sprendimo vykdymÄ egzistuoja dar ir todėl, kad, tÄ padarius, bÅ«tų iÅ¡vengta pernelyg didelių vykdymo iÅ¡laidų susidarymo. IeÅ¡kovė, savÄ jÄ pozicijÄ pateikusi teismo posėdyje, prašė atmesti atsakovės praÅ¡ymÄ dėl teismo sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymo. Pasak ieÅ¡kovės, atsakovė vengia bendradarbiauti, ji nėra sumokėjusi ieÅ¡kovei nei vienos įmokos. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 19 d. nutartimi atmetė atsakovės praÅ¡ymÄ dėl teismo sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymo.

Pasak pirmosios instancijos teismo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, aktualūs yra Civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai.

Å ių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimÄ , bÅ«tų atsižvelgta į abiejų bylos Å¡alių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymÄ , bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iÅ¡ esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti Å¡alies, kurios naudai jis priimtas, lÅ«kesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovės nurodomos aplinkybės nėra pakankamos patenkinti jos praÅ¡ymÄ . Pasak teismo, bylos įrodymai patvirtina, jog atsakovė pakankamai ilgÄ laiko tarpÄ vengė vykdyti savuosius įsipareigojimus. Atsakovė 2014 m. rugsėjo 3 d. ir 2014 m. rugsėjo 5 d. sumokėjo ieÅ¡kovei 1 409,65 Lt, bet Å¡i suma, lyginant ja su visa skola, yra maža. Be to, atsakovė po teismo sprendimo priėmimo nesumokėjo ieÅ¡kovei nei vienos skolos dengimo įmokos. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Å¡ios aplinkybės rodo, kad atsakovė nesistengė grÄ Å¾inti įsiskolinimo, neatsakingai žiÅ«rėjo į savo įsipareigojimų vykdymÄ .

Teismas papildomai pažymėjo, jog atsakovė nepateikė objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, jog, iÅ¡dėsčius teismo sprendimo vykdymÄ , pagerės jos finansinė padėtis ir ji galės praÅ¡omu nustatyti terminu įvykdyti visÄ sprendimÄ . Todėl, pasak pirmosios instancijos teismo, jis negali daryti iÅ¡vados, jog teismo sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymas užtikrins Å¡io sprendimo tinkamÄ Ä¯vykdymÄ ir nepažeis ieÅ¡kovės interesų. Atsakovė, nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartimi, pareiÅ¡kė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – patenkinti jos praÅ¡ymÄ dėl teismo sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymo.

Atsakovės vertinimu, skundžiama nutartis yra iÅ¡ esmės grindžiama vien prielaidomis, kad esÄ atsakovė ilgÄ laikÄ vengė vykdyti savo įsipareigojimus, ji neįvykdytų teismo sprendimo, net ir iÅ¡dėsčius jo vykdymÄ . Pasak atsakovės, ji, prieÅ¡ingai negu konstatavo pirmosios instancijos teismas, ne vengė atsiskaityti su ieÅ¡kove, o dėl jos blogos finansinės padėties mokėjo ieÅ¡kovei dalimis, kai tik turėjo tokias galimybes. TÄ , anot atsakovės, patvirtina jos į bylÄ pateikti įrodymai.

Atsakovė akcentuoja, jog ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jos turtinė padėtis yra bloga ar blogesnė negu atsakovės turtinė padėtis. Atsakovės vertinimu, vien Å¡i aplinkybė yra pakankama daryti iÅ¡vadÄ , jog, prieÅ¡ingai negu konstatavo pirmosios instancijos teismas, sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymas nepažeistų ieÅ¡kovės teisėtų interesų ar Å¡alių interesų pusiausvyros principo. Pasak atsakovės, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į jos interesus, be to, nepasisakė dėl jos praÅ¡ymo motyvų.

IeÅ¡kovė neatsiliepė į atsakovės atskirÄ jį skundÄ . Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti Å¡ios bylos ribas, nustatytas atsakovės atskiruoju skundu, be to, neegzistuoja absoliutÅ«s nutarties negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).Å ios apeliacijos paskirtis – patikrinti, pagrįstai ar ne pirmosios instancijos teismas atsisakė iÅ¡dėstyti teismo sprendimo vykdymÄ .Teismo procesinio sprendimo (į)vykdymo iÅ¡dėstymas – iÅ¡imtinė procesinė priemonė.

Å is procesinis institutas gali bÅ«ti taikomas tais atvejais, kai, pirma, savalaikis ir visiÅ¡kas procesinio sprendimo įvykdymas iÅ¡ esmės pablogintų asmens, privalančio vykdyti procesinį sprendimÄ , turtinę padėtį; antra, tuo momentu, kai gali bÅ«ti pradedamas procesinio sprendimo vykdymas (Civilinio proceso kodekso 281 straipsnis, 588 straipsnio 1 dalis), yra susidariusios iÅ¡skirtinės (labai nepalankios) laikino pobÅ«džio aplinkybės, kliudančios asmeniui (į)vykdyti teismo sprendimÄ jame nustatyta bendra tvarka.

Å ių sÄ lygų buvimas savaime reiÅ¡kia, kad negali bÅ«ti besÄ lygiÅ¡kai patenkintas skolininko praÅ¡ymas ir iÅ¡dėstytas teismo procesinio sprendimo vykdymas. Svarbu akcentuoti, jog, sprendžiant teismo procesinio sprendimo įvykdymo iÅ¡dėstymo klausimÄ , negali bÅ«ti paneigtos iÅ¡ieÅ¡kotojo teisės bei teisėti interesai. Proceso įstatymas aiÅ¡kiai nustato, jog, sprendžiant aptariamÄ klausimÄ , be kita ko, turi bÅ«ti atsižvelgiama į abiejų Å¡alių turtinę padėtį (Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalis).

Vadinasi, asmens, privalančio vykdyti teismo procesinį sprendimÄ , interesai negali bÅ«ti suabsoliutinti ir iÅ¡kelti aukščiau asmens, turinčio tokiu sprendimu patvirtintÄ reikalavimo teisę, interesų. Net ir pasitvirtinus aukščiau įvardytoms sÄ lygoms, turi bÅ«ti papildomai sprendžiama, ar teismo procesinio sprendimo įvykdymo iÅ¡dėstymas neiÅ¡kreips Å¡alių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros. Todėl, tik įsitikinus, jog bus užtikrinta protinga ir teisinga abiejų Å¡alių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyra, galima iÅ¡dėstyti teismo procesinio sprendimo įvykdymÄ .Apeliantė, remdamasi savo bloga turtine padėtimi, reikalauja iÅ¡dėstyti teismo sprendimo įvykdymÄ .

Pasak apeliantės, ji nėra finansiÅ¡kai pajėgi nedelsiant įvykdyti visÄ teismo sprendimÄ . Apeliantės 2014 m. rugsėjo 30 d. balansas patvirtina, jog jos valdomo turto vertė – 466 581 Lt. Å iuo apeliantės pateiktu įrodymu taip pat nustatyta, kad, pirma, jos (apskritai) mokėtinos sumos ir įsipareigojimai pinigine iÅ¡raiÅ¡ka sudaro 1 087 903 Lt, antra, jos per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai pinigine iÅ¡raiÅ¡ka sudaro 415 125 Lt. Nustatytomis aplinkybėmis galima konstatuoti, jog, kitaip negu teigia apeliantė, jos turtinė padėtis nėra tokia bloga, kad ji objektyviai negalėtų savalaikiai įvykdyti visÄ teismo sprendimÄ .

Å ios kvalifikacijos nekeičia ir apeliantės nurodoma aplinkybė, jog jos veikla yra (buvo) nuostolinga. Susipažinus su apeliantės pateikta 2014 m. rugsėjo 30 d. pelno (nuostolių) ataskaita, galima daryti iÅ¡vadÄ , jog jos nuostoliai yra nereikÅ¡mingi. Apeliantės pelno (nuostolių) ataskaitoje, be kita ko, užfiksuota, jog jos nuostoliai pinigine iÅ¡raiÅ¡ka tesudaro 269 Lt. Be to, svarbu akcentuoti, jog pelno siekiančių ir dėl to rizikÄ prisiimančių juridinių asmenų, kokia yra ir apeliantė, veiklai bÅ«dingi finansinių rodiklių svyravimai.

TÄ patvirtina ir ta pati 2014 m. rugsėjo 30 d. pelno (nuostolių) ataskaita, kurioje užfiksuota, jog apeliantė praėjusiais finansiniais metais veikė pelningai, jos grynasis pelnas pinigine iÅ¡raiÅ¡ka sudarė 74 842 Lt. Žvelgiant iÅ¡ apeliantės perspektyvos, jos valdomo turto ir per vienerius metus vykdytinų įsipareigojimų santykis yra pozityvus. Kitaip tariant, apeliantės valdomo turto vertė yra didesnė negu jos per vienerius metus vykdytinų įsipareigojimų suma. Papildomai pažymėtina, jog Å¡is santykis, lyginant jį su buvusiuoju praėjusiais finansiniais metais, žymiai pagerėjo apeliantės naudai.

Apeliantės 2014 m. rugsėjo 30 d. balansas byloja, kad ji praėjusiais finansiniais metais valdė turtÄ , kurio vertė – 311 053 Lt, o jos per vienerius metus vykdytini įsipareigojimai pinigine iÅ¡raiÅ¡ka sudarė 746 253 Lt. Å ie turto ir įsipareigojimų santykio pokyčiai byloja, kad apeliantės turtinė padėtis nuo to momento, kai buvo užfiksuoti praėjusių finansinių metų rodikliai, iki 2014 m. rugsėjo 30 d. stabilizavosi ir pagerėjo. Nustatytų faktinių aplinkybių kontekste negalima teigti, jog apeliantės turtinė padėtis yra pavojingai nestabili.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės turtinės padėties esmingai nepaveiktų savalaikis viso teismo sprendimo įvykdymas. Todėl apeliantės nurodoma turtinė padėtis nėra pakankama iÅ¡dėstyti teismo sprendimo įvykdymÄ . Å is vertinimas nekistų, jeigu ir bÅ«tų pasitvirtinęs apeliantės teiginys, jog jos turtinė padėtis yra sunki. Kaip jau buvo nurodyta, sprendimo vykdymas gali bÅ«ti iÅ¡dėstytas, jeigu yra susidariusios iÅ¡skirtinės (labai nepalankios) laikino pobÅ«džio aplinkybės, kliudančios asmeniui įvykdyti teismo sprendimÄ ,.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, kad apeliantė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog, žvelgiant perspektyviai, jos ekonominė padėtis turi tendencijÄ reikÅ¡mingai keistis. Todėl apeliantė neįrodė, jog jos nurodomi sunkumai, pripažinus jų buvimÄ , yra laikini ir, palaipsniui vykdant teismo sprendimÄ , iÅ¡nyks.Be to, kÄ pagrįstai iÅ¡skyrė ir pirmosios instancijos teismas, svarbus yra ir apeliantės elgesio, priėmus teismo sprendimÄ , aspektas. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad ji bent jau minimalia apimtimi įvykdė teismo sprendimÄ .

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bet kuris sÄ Å¾iningas, vidutiniÅ¡kai rÅ«pestingas, atidus ir apdairus asmuo, net ir bÅ«damas susidÅ«ręs su finansiniais sunkumais, imtųsi protingai prieinamų priemonių, siekdamas įvykdyti bent jau minimaliÄ jo paties besÄ lygiÅ¡kai pripažįstamo įsipareigojimo dalį. Apeliantė neįrodė, kad ji ėmėsi tokių priemonių, vadinasi, jos elgesys neatitinka bonus pater familias elgesio standarto. SÄ Å¾iningų pastangų vykdyti neginčijamu teismo sprendimu patvirtintus įsipareigojimus nebuvimas tik sustiprina iÅ¡vadÄ , jog apeliantės praÅ¡omu procesiniu bÅ«du neturi bÅ«ti ginamas jos interesas.

Apibendrinus nustatytas aplinkybes, iÅ¡dėstytus argumentus ir iÅ¡vadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantės praÅ¡ymÄ dėl teismo sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymo. Todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atskirojo skundo argumentai, kurie nebuvo iÅ¡analizuoti Å¡iame procesiniame sprendime, neturi teisinės reikÅ¡mės teisingai iÅ¡spręsti Å¡iÄ apeliacinę bylÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas nevertina kitų apeliantės argumentų, kurie kartu su Å¡iame procesiniame sprendime iÅ¡analizuotais argumentais yra suformuluoti jos atskirajame skunde.

Å alys nepatyrė bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias reikėtų paskirstyti Å¡iuo procesiniu sprendimu. Bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos Å¡alims, nes Å¡ios iÅ¡laidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetÄ priteistinas bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas                                            n u t a r ė:

                  palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį nepakeistÄ .                                                                            Teisėjas                                                                   Vytautas Zelianka