38c82bab-5113-402f-a538-e7a24abfa5f8 · Kauno apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2YT-2435-615/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-24189-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; 3.4.4.1.; 3.4.4.2. (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 3 d.Kaunas            Kauno apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Plučas,           sekretoriaujant Vilmai Mikelionienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei V. P., suinteresuotajam asmeniui I. N.,           nedalyvaujant pareiškėjui D.

G., suinteresuoto asmens VÄ® „Turto bankas“ atstovui,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. G. patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – VÄ® „Turto bankas“, I. N.. Teismas n u s t a t ė :            pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iki mirties (duomenys neskelbtini) gyvenęs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės K.

G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti jai nuosavybės teise tenkančiÄ santuokinio turto dalį – palikimÄ priėmė.           PareiÅ¡kėjas patikslintame pareiÅ¡kime (48-49 b.l.) nurodė, kad (duomenys neskelbtini) nepalikusi testamento, mirė K. G.. A. G. faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti ir sutuoktinei tekusiÄ turto dalį, palikimÄ priėmė, nors įstatymų nustatyta tvarka ir terminais palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimo apie palikimo priėmimÄ ir nepadavė. (duomenys neskelbtini) mirė ir A.

G., nepalikęs testamento. Pastarajam mirus atsirado paveldėjimo pagal įstatymÄ teisiniai santykiai. Tuo bÅ«du, vadovaujantis LR CK 5.11 str. 1 d. 1 p. D. G., kaip pirmos eilės įstatyminis įpėdinis įgijo teisę paveldėti po tėvo A. G. mirties likusį turtÄ . Tikslu pasinaudoti įstatymų suteikta teise D. G. notarų biurui pateikė praÅ¡ymÄ , kad jis po tėvo mirties palikimÄ priėmė. Notarė paaiÅ¡kino, kad jis gali paveldėti ne visÄ po tėvo mirties likusį turtÄ , bet tik pusę, kadangi A.

G. iki mirties neįteisino paveldėjimo dokumentų į K. G. iki mirties priklausiusiÄ turto dalį, nepriklausomai nuo to, kad po jos mirties jis faktiÅ¡kai valdė visÄ turtÄ . Esant tokioms aplinkybėms, D. G., kaip pirmos eilės įstatyminis įpėdinis negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo į visÄ A. G. valdytÄ turtÄ . Siekdamas nustatyti, kad A. G., po sutuoktinės K. G. mirties palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti ir pastarajai priklausiusiÄ santuokinio turto dalį yra priverstas kreiptis į teismÄ .

Suinteresuotas asmuo VÄ® „Turto bankas“ atsiliepime į patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ (57-58 b.l.) nurodė, kad VÄ® „Turto bankas“ nėra gavusi praneÅ¡imo apie galimÄ palikėjos K. G. palikimo perėjimÄ valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių K. G. faktinį paveldimo turto priėmimÄ valdyti. Tuo atveju, jei visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiÅ¡kėjas priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamos paveldimÄ turtÄ valdyti, suinteresuotas asmuo neprieÅ¡taraus pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymui patenkinti, taip pat nurodė, kad suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvaus.Suinteresuotas asmuo I.

N., pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ palaiko, nurodė, jog jis yra pagrįstas ir tenkintinas.PareiÅ¡kėjo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ palaiko, tvirtina raÅ¡tu nurodytas aplinkybes. A. G. ir K. G. buvo pareiÅ¡kėjo tėvai, kitų vaikų iÅ¡skyrus pareiÅ¡kėjÄ nebuvo. Po pareiÅ¡kėjo mamos K. G. mirties palikimÄ priėmė pareiÅ¡kėjo tėtis A. G.. Nurodė, jog jokių ginčų dėl palikimo nėra.Suinteresuotasis asmuo I. N. teismo posėdžio metu nurodė, jog yra pareiÅ¡kėjo duktė, mirusios K.

G. anÅ«kė. Tvirtina pareiÅ¡kėjo raÅ¡tu nurodytas aplinkybes, jog po senelės K. G. mirties, faktiÅ¡kai pradėdamas turtÄ valdyti, palikimÄ priėmė jos senelis A. G.. Nurodė, jog jokių ginčų dėl palikimo nėra. Suinteresuotojo asmens I. N. tėtis – pareiÅ¡kėjas D. G., brolių ar seserų neturi. Nurodė, jog senelis A. G., po K. G. mirties paveldimame nekilnojamame turte tvarkėsi pats, taip pat mokėjo už jį mokesčius. Teismas k o n s t a t u o j a : PareiÅ¡kimas tenkintinas.Juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma:

1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis);

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant iÅ¡vardytų sÄ lygų visetui, galima nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo UAB „Šilingės poilsio namai“ pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, byla 3K-3-669/2013; 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų G.

D. V. ir J. B. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, byla Nr. 3K-3-443/2012; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo A. K. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, byla Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal O. L. pareiÅ¡kimÄ , byla Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. A. v. A. P., Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracija, byla Nr. 3K-3-93/2009).

Tiek pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį, tiek pagal dabar galiojantį CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai faktiÅ¡kai pradėjo valdyti paveldimÄ turtÄ arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo. 1964 m. CK 573 straipsnyje nustatyta, kad paveldint pagal įstatymÄ , pirmosios eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra: mirusiojo vaikai (jų tarpe ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai). Nors asmens valia, pradėjus faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ , nėra iÅ¡reiÅ¡kiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo bÅ«das sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo bÅ«du – asmuo laikomas priėmusiu palikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V.

W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011). 1964 m. CK 573 straipsnyje nustatyta, kad paveldint pagal įstatymÄ , pirmosios eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra: mirusiojo vaikai (jų tarpe ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai). Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį įgyvendindamas savo teisę į palikimÄ Ä¯pėdinis palikimo priėmimo veiksmus turėjo atlikti per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Å¡iuo metu galiojančio CK 5.50 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas).

Praleidus šį terminÄ ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Palikimo priėmimas faktiÅ¡kai pradėjus valdyti paveldimÄ turtÄ â€“ tai įpėdinių valios iÅ¡reiÅ¡kimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visÄ palikimÄ . Faktinis palikimo priėmimas reiÅ¡kia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimÄ ir turėti į jį nuosavybės teises. Kadangi 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalyje, CK 5.50 straipsnio 1 dalyje draudžiama priimti palikimÄ iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis, tai įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).

IÅ¡ pareiÅ¡kėjo patikslintame pareiÅ¡kime nurodytų aplinkybių, prie pareiÅ¡kimo pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad D. G. yra A. G. ir K. G. sÅ«nus (12 b.l.). A. G. sutuoktinė K. G. mirė (duomenys neskelbtini) (8 b.l.). A. G. mirė (duomenys neskelbtini) (9 b.l.). Albinui ir K. G. gyvenant santuokoje jie nuosavybės teise valdė 0,0613 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas VÄ® „Registrų centras registruotas A. G. vardu.

Å iai dienai Å¡iame žemės sklype stovi gyvenamasis namas 1A1p su priestatu 1a1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinis pastatas 2I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statiniai (tvora, lauko tualetas, Å¡ulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (18-19 b. l.). PirmÄ kartÄ pastatai ir kiemo statiniai buvo inventorizuoti 1984 metais ir pakartotinai 2010 metais. Nuosavybė į Å¡iuos pastatus nebuvo registruota nei A. G., nei K. G. vardu. Aplinkybę, kad po K. G. mirties, A. G. palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti, patvirtina „Lietuvos energijos“ filialo Kauno elektros tinklai 2000-05-01 sutartis ir 2016-11-10 AB „Energijos sistemų operatorius“ informacija Nr. 3012-6668 bei mokėjimų ataskaita už laikotarpį nuo 2002-09 iki 2010-12-31 (36-39 b. l.).

Aptarti raÅ¡ytiniai, pareiÅ¡kėjo patikslintame pareiÅ¡kime ir pareiÅ¡kėjo atstovės teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiÅ¡kėjo tėvas A. G. pradėjo faktiÅ¡kai valdyti savo sutuoktinės turtÄ po jos mirties (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjo tėvas A. G. rÅ«pinosi po sutuoktinės mirties likusiu turtu, juo naudojosi, mokėjo mokesčius turimam nekilnojamajam turtui iÅ¡laikyti. Jokio ginčo dėl mirusiosios palikimo nebuvo ir nėra Å¡iuo metu.Ä®vertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina iÅ¡vada, jog A.

G. po savo sutuoktinės K. G. mirties priėmė jos palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai paveldimÄ turtÄ valdyti kaip savÄ (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Kadangi palikimo neleidžiama priimti iÅ¡ dalies, su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti, tai pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad A. G. faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti paveldimÄ turtÄ , priėmė palikimÄ po savo sutuoktinės K.

G. mirties (duomenys neskelbtini) (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.           Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo D. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei 8,80 Eur (aÅ¡tuonis eurus 80 ct) teismo turėtų iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. IÅ¡ieÅ¡kotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita, įmokos kodas 5660.Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 448 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:

          PareiÅ¡kimÄ tenkinti.Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) iki mirties (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti paveldimÄ turtÄ .Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.                          Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                     Mindaugas Plučas