38b94b0a-409f-4eaa-bb13-0bce9f4ea6ac · Plungės apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-97-1086/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29876-2022-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.2.26.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. vasario 21 d. Palanga Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėjas Vaidas Steckys, sekretoriaujant Dovilei Švažei, dalyvaujant prokurorei Danutei Rudienei, nukentėjusiajam L. A., jo įgaliotai atstovei advokatei Eglei Morkūnienei, kaltinamajam V.

J., nedalyvaujant civilinio ieÅ¡kovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos įgaliotai atstovei Agnei Lukaitienei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 4 kartus, paskutinį kartÄ 2020 m. vasario 10 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas vieneriems metams. Pritaikius BK 75 straipsnio 1 d., 2 d. 5, 7 ir 8 p., 4 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant per vienÄ mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, bausmė atlikta, teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį.

Teismas, n u s t a t ė :

1. Kaltinamasis V. J., vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį, t. y. 2022 m. rugpjūčio 8 d., apie 21 val. 35 min., vieÅ¡oje vietoje - Palangoje, J. Basanavičiaus gatvės gale, ant pėsčiųjų tako link tilto į jÅ«rÄ , bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, matant paÅ¡aliniams asmenims, įžūliu elgesiu - vienÄ kartÄ ranka suduodamas nukentėjusiajam L. A. į galvos sritį ir taip jam sukeldamas fizinį skausmÄ , demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį.

Ä®rodymai ir jų vertinimas 2. Kaltinamasis V. J. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino. Pripažino tik tai, kad nukentėjusįjį tik pastÅ«mė, bet į galvÄ netrenkė. Parodė, kad dėl girtumo daugumos aplinkybių gerai nepaminė, tačiau po kelių dienų atgamino kas įvyko. Parodė, jog buvo vasaros vakaras 22.00 val., su draugais E. A., M. P., S. A. buvo Palangoje prie tilto ir ten sėdėjo, garsiai triukÅ¡mavo, juokavo, nes vasarÄ Basanavičiaus gatvė visada bÅ«na triukÅ¡minga.

Nieko blogo niekam nedarė. Buvo neblaivÅ«s. Aplink buvo daug paÅ¡alinių asmenų, prie jų prisijungė ir dar keli nepažįstami asmenys. Pro Å¡alį ėjusiam nepažįstamam varganam asmeniui, pakvietė jį į kompanijÄ ir įpylė alkoholinio gėrimo į stiklinę ir padavė, dar davė cigarečių, kitiems asmenims nepilstė alkoholio tik tam vienam asmeniui. Alkoholio kiek pamena prie tilto nevartojo nors su savimi turėjo. Asmuo sėdėjo kartu, kol priėjo nepažįstamas asmuo, (nukentėjusysis) ir pradėjo kabinėtis dėl pakviesto to vargÅ¡o žmogaus ir pradėjo vartoti necenzÅ«riniais žodžius ir liepė pasiÅ¡alinti ir nedaryti gėdos Palangai.

Nukentėjusysis kelis kartus gÄ sdino, kad iÅ¡kvies policijÄ . Kaltinamasis atkirto, kad gali kviesti tÄ policijÄ ir pastÅ«mė nukentėjusįjį su delnu per veidÄ ir liepė eiti Å¡alin nuo jų. Nurodė, kad tai buvo provokacija ir pasipelnymas iÅ¡ kito asmens, nes taip kiti asmenys daro atvykę į PalangÄ , kad provokuoja tiesiog ir paskui iÅ¡ to pelnosi. Nuo policijos nebėgo, nes manė, kad nieko blogo nepadarė tik pastÅ«mė nukentėjusįjį, norėjo, kad atsikabintų nuo jų. Pripažino, kad elgėsi netinkamai ir buvo agresyvus dėl neblaivumo ir vieÅ¡oje vietoje pastÅ«mė nukentėjusįjį delnu įrėmęs per veidÄ .

Mano, jog pastūmimas nukentėjusiajam nebuvo skausmingas. Sutiko sumokėti ligonių kasai civilinį ieškinį, nes dėl jo kaltės buvo nukentėjusysis vežamas į ligoninę. Dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio ir bylinėjimosi išlaidų nesutiko.

3. Nukentėjusysis L. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad po 22 val. sėdint ant suoliuko, laukiant saulėlydžio, atėjo šalia prie tilto takelio vaikinų ir merginų kompanija. Kompanija vartojo necenzūrinius žodžius, šūkavo, triukšmavo. Atsisėdę, pasidėjo alkoholį prie takelio ir rėkavo garsiai, pradėjo kabinėtis prie žmonių. Nukentėjusysis iš šono priėjo ir pasakė kompanijai, kad jie eitų į kopas ar prie jūros ir vartotų ten alkoholį. Tada prasidėjo puolimas visokiais žodžiais, todėl tokios reakcijos iš kompanijos nesitikėjo.

Merginos atitraukė kaltinamÄ jį nuo nukentėjusiojo, kaltinamasis nuėjo toliau liko mergina ir vaikinas, kurie taip pat gÄ sdino. Tada 2 kartus paskambino į policijÄ , nes kompanija elgėsi negražiai, nes norėjo sudrausminti, pats jautėsi nesaugus. Praėjus 10 minučių, iÅ¡ kažkur grįžo kaltinamasis ir stipriai trenkė jam į galvos sritį į kairę veido pusę. Tada kaltinamÄ jį atitraukė mergina ir nukentėjusysis dar du kartus skambino policijai. Visas veiksmas užtruko apie 20 minučių.

Stovėjo su liudininkais ir laukė policijos. Atvykus policijai nuvežė į komisariatÄ , komisariate skaudėjo labai stipriai galva, todėl iÅ¡kvietė greitosios medicinos pagalbÄ , apžiÅ«rėję medikai pasakė, kad yra sukilęs pulsas, nes buvo labai iÅ¡sigandęs, iÅ¡vežė tÄ patį vakarÄ Ä¯ Palangos ligoninę, po to į Klaipėdos JÅ«rininkų ligoninės priimamÄ jį, padarė magnetinį rezonansÄ galvos. Ligoninėje pasakė, jog nuo streso bÅ«senos tiesiog sutraukė Å¡irdies raumenį ir gavosi Å¡irdies sutrikimas.

Neurochirurginėje klinikoje, nustatė, galvos nervų lÄ stelių sumuÅ¡imÄ . Civilinį ieÅ¡kinį palaikė ir prašė priteisti civilinį ieÅ¡kinį, nes patyrė daug iÅ¡laidų ir turtinių ir neturtinių. Po įvykio galvos skausmas laikėsi apie mėnesį laiko. Gėrė vaistus nuo galvos skausmo.

4. Liudytoja S. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tÄ vakarÄ jie visi V. J., M. P. ir E. A. ėjo Palangoje ant tilto ir pamatė žmogų, kuris sėdi ir prašė iÅ¡maldos. V. ir kitas jos brolis prie jo prisėdo, davė pinigų, paklausė ar jam duoda kas pinigų, ar turi už kÄ pavalgyti ir tada nukentėjusysis ėjo link jų, juos filmavo ir vadino bomžais. Nukentėjusiajam atkito, kad nori tik padėti Å¡itam varganam vyrui. Tada vaikinai supyko ir pradėjo ginčytis. Monika pasakė nukentėjusiajam, kad neturi teisės čia jų filmuoti.

Jie labai pykosi, ji traukė VytarÄ , ir pasakė kad eitume toliau, kad nereikėtų ten ginčytis, o nukentėjusysis vis ant jų puolė, ginčijosi sakydamas, kad čia jie negali sėdėti. T. V. bandė jam kaip ir trenkti, jie susistumdė. Kai kėlė rankÄ V., jį patraukė, bet ranka praslydo. Nukentėjusysis sakė, taip niekas nesibaigs, skambins policijai. Nukentėjusysis norėjo iÅ¡provokuoti. Patvirtino, jog buvo neblaivÅ«s. NetriukÅ¡mavo, nesikeikė, tik per konfliktÄ , keikėsi. Ji tempė VytarÄ , kai V. jam trenkė, o ranka praslydo, neužkliuvo, o nukentėjusysis jÄ dar nustÅ«mė.

Pripažino, kad V. neteisingai pasielgė, bet ten buvo konfliktas ir ne visi gali susilaikyti tokioje situacijoje. Sudavus smūgį, V. toliau buvo agresyvus, todėl jį nutempė, nes jie toliau barėsi.

5. Liudytoja M. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tÄ dienÄ Palangoje, visa kompanija buvo iÅ¡gėrusi truputį alkoholio. V. J. ir Edgaras prisėdo prie elgetos. Nukentėjusysis sakė: „ko jÅ«s čia sėdit, čia negalima sėdėti yra labai daug užsieniečių, darot Lietuvai gėdÄ â€œ. Nukentėjusysis priėjo, neatsitraukė nuo jų, vadino juos bomžais, visaip, kad jie kaip kokie bomžai sėdi, nu taip ir gavosi tas konfliktas. Nukentėjusysis sakė, kad paskambins policijai. Skambino vienÄ kartÄ , antrÄ , atrodo dar trečiÄ kartÄ skambino, laukė, laukė tos policijos kaip neatvažiavo taip neatvažiavo. Gavosi taip, kad V. pliaukÅ¡telėjo nukentėjusiajam. Visi bendravo ir tyliai ir garsiai. Niekas nieko nesakė iÅ¡ aplinkinių. Vytaro sudavimÄ nukentėjusiajam vertino iÅ¡ 10 balų 2 ar 1, nes tas vyras realiai net nesureagavo, pliaukÅ¡telėjimu.

6. Liudytojas E. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jo brolis V. J., jo draugė M. P. ir sesuo S. A. Å¡ventė Palangoje. Sėdėjo ant takelio, priėjo vyriÅ¡kis (nukentėjusysis), pasakę, kad jie daro gėdÄ , iÅ¡vadino bomžais ir t. t. Jie pasakė, kad jis „snikeris“, ir pasakė, kodėl jis lenda ir pristojo prie jų. Nukentėjusysis pradėjo grasinti policija. Skambino vienÄ kartÄ , antrÄ , ginčijosi, pristojo prie jų. Jo brolis nukentėjusįjį tik palietė su delnu jam veidÄ . To pačio veiksmo nematė, su nukentėjusiuoju ginčijosi. Mano, kad nukentėjusysis norėjo juos iÅ¡provokuoti ir tokiu bÅ«du užsidirbti pinigų.

7. IÅ¡ 2022 m. rugpjūčio 8 d. Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK Reagavimo skyriaus tyrėjo M. Ž. tarnybinio praneÅ¡imo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, jog 2022 m. rugpjūčio 8 d. 21 val. 33 min., gautas Klaipėdos apskrities VPK OVS praneÅ¡imas, kad ant tilto į Baltijos jÅ«rÄ Palangos mieste neblaivÅ«s asmenys kabinėjasi prie praeivių. Atvykus į vietÄ , priėjęs apie įvykį pranešęs L. A. nurodė, kad nepažįstamas jaunuolis, su kuriuo jis konfliktavo žodžiu ant tilto į Baltijos jÅ«rÄ , vieÅ¡oje vietoje, įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , trenkė jam vienÄ kartÄ kumščiu į kairės pusės veido sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmÄ . Ä®vykio vietoje nustatyta, kad L. A. trenkęs jaunuolis - V. J. (1 t., b. l. 1-5).

8. Iš 2022 m. gruodžio 8 d. akistatos tarp nukentėjusiojo L. A. ir įtariamojo V. J. protokolo, matyti, jog nukentėjusysis L. A. parodė analogiškas aplinkybes, kaip ir apklausos metu. Įtariamasis V. J. parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 8 d., galimai apie 21 val. 30 min., jis su E. A., S. A. ir M. P. buvo Palangoje, ant tilto pradžios. Sėdėjo su jam nepažįstamu vyriškiu, kuris, jo supratimu, elgetavo. Su pastaruoju jiedu bendravo, juokėsi, jokių iššaukiančių, įžūlių veiksmų neatliko.

Jie nesikeikė, nieko neužgauliojo, negėrė, tik buvome pasidėję butelį Å¡alia. Tada prie jų priėjo L. A., kuris iÅ¡ karto pakeltu tonu pradėjo juos įžeidinėti, vadino „bomžais“ ir sakė eiti iÅ¡ čia, nedaryti gėdos Palangai. L. A. įžeidimai nebuvo vienkartiniai, kol stovėjo nuolat juos vadino „bomžais“. Jis pats provokavo konfliktinę situacijÄ juos varydamas lauk, įžeidinėdamas. Sakė, kad penkis metus lankė boksÄ , jis tai suprato kaip provokacijÄ jų atžvilgiu.

Jis L. A. atžvilgiu jokių grasinančių žodžių, keiksmažodžių, įžeidžiančių žodžių neiÅ¡sakė. Kiti asmenys iÅ¡ jo kompanijos taip pat neiÅ¡sakė nieko panaÅ¡aus L. A. atžvilgiu. Jis savo veiksmo ranka L. A. atžvilgiu net nelaiko trenkimu, tik perbraukė Å¡iam ranka per kaktÄ . Tai padarė dėl to, kad L. A. nuo jų atsikabintų. Advokatei Eglei MorkÅ«nienei paklausus įtariamojo V. J., kada jis pradėjo detaliai prisiminti įvykio aplinkybes – po apklausos ar prieÅ¡ apklausÄ , įtariamasis V.

J. atsakė, jog kitÄ dienÄ , grįžęs iÅ¡ policijos, po apklausos. Advokatei E. MorkÅ«nienei paklausus įtariamojo V. J., ar jis gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, įtariamasis V. J. atsakė, jog jį pirmÄ kartÄ mato po įvykio ir nelaiko jo nukentėjusiuoju, nes nieko nepadarė (1 t., b. l. 33-38).

9. IÅ¡ 2022 m. rugpjūčio 9 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad fotolentelėmis, kuriuose užfiksuota, kad įvykio vieta - tilto į Baltijos jÅ«rÄ pradžia Palangoje yra stebima vaizdo stebėjimo kamera (1 t., b. l. 15-16, 17-19).

10. IÅ¡ 2022 m. rugsėjo 21 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad užfiksuota vaizdo įraÅ¡o iÅ¡ Palangos miesto vaizdo stebėjimo kameros Nr. 5, pavadinimu „PalangosCCTV_5 J. Basanavičiaus g. tiltas“, paimto iÅ¡ Palangos miesto PK, apžiÅ«ra. Vaizdo įraÅ¡o laiku 21:35:47 vaikinas, vilkintis Å¡viesiai žydrais marÅ¡kinėliais - V. J., prieina prie tamsiai vilkinčio vyriÅ¡kio - L. A. ir iÅ¡ kairės pusės, deÅ¡ine ranka, delnu suduoda jam vienÄ kartÄ Ä¯ veido sritį kairėje pusėje (1 t., b. l. 156-158).

11. IÅ¡ 2022 m. rugsėjo 21 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad užfiksuota 2022 m. rugpjūčio 8 d. Bendrojo pagalbos centro trijų garso įrašų, fiksuotų Policijos registruojamų įvykių registre (PRÄ®R), apžiÅ«ra. Ä® bendrÄ jį pagalbos centrÄ skambinta iÅ¡ mobiliojo ryÅ¡io telefono numerio, priklausančio L. A., skambučių data - 2022 m. rugpjūčio 8 d., laikas - 21:31:45, 21:41:55, 21:54:12. Skambinantysis L. A. praÅ¡o iÅ¡kviesti policijÄ dėl konflikto ant tilto, nurodo, kad girti kabinėjasi prie žmonių, jis nesaugiai jaučiasi, prie jo lenda, jis „gavo į galvÄ â€œ (1 t., b. l. 159-162).

12. Iš Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopijos matyti, kad užfiksuota, jog 2022 m. rugpjūčio 8 d. 22 val. 26 min. V. J. nustatytas 2,29 ‰ (promilių) neblaivumas (1 t., b. l. 198).

13. IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus Specialisto iÅ¡vados Nr. G 1122/2022 (03), kurioje konstatuota, matyti, jog L. A. sužalojimų nenustatyta, todėl nėra objektyvaus pagrindo nustatyti sveikatos sutrikdymo mastÄ . Veika gali bÅ«ti kvalifikuojama, kaip fizinio skausmo sukėlimas, jeigu bylos medžiagoje yra duomenų patvirtinančių buvusį muÅ¡imo faktÄ (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių punktas 8). Pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodytos L. A. nustatytos daugybinės lėtinės ligos, kurių paÅ«mėjimas negali įtakoti sveikatos sutrikdymo mastÄ (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 13.1. punktas) (1 t., b. l. 113-114).

14. Iš Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopijos matyti, kad užfiksuota, jog 2022 m. rugpjūčio 8 d. 22 val. 15 min. L. A. buvo blaivus (1 t., b. l. 197).

15. Nors kaltinamasis V. J. nepripažino įvykdęs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje, ir tvirtino, kad pats nukentėjusysis kabinėjosi prie jo kompanijos bei elgėsi netinkamai ir jis nukentėjusįjį tik pastÅ«mė ranka, o ne trenkė jam, tačiau teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kaip pasirinktÄ gynybos versijÄ bei atmeta juos kaip prieÅ¡taraujančius byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visumai.

16. BK 284 straipsnis numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

17. Nors kaltinamasis V. J. nepripažino savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu pripažino, jog ranka nukentėjusiajam sudavė į galvos sritį, tačiau pagal jo vertinimus, tai buvo nesuduotas smÅ«gis į galvÄ , o tiesiog tik perbraukimas per veidÄ ar pastÅ«mimas, kuris neturėjo sukelti jokių pasekmių. Atkreiptina dėmesys, jog kaltinamojo parodymai buvo nenuoseklÅ«s, nes iÅ¡ karto po įvykio apklausiant ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis teigė, jog nepamena, kad galėjo suduoti smÅ«gį dėl neblaivumo.

Vėlesnės apklausos metu parodė, jog tai buvo ne smÅ«gis, o paprastas perbraukimas per veidÄ . Teismo posėdžio metu parodė, jog tik delnu pastÅ«mė į galvÄ nukentėjusįjį, o ne jam sudavė smÅ«gį, tačiau neneigė, jog tam tikrus veiksmus su ranka atliko. Teismo nuomone tokie kaltinamojo parodymai yra paneigti byloje iÅ¡tirtų įrodymų visuma. Nukentėjusysis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtino, kad vieÅ¡oje vietoje, t. y. bÅ«nant prie Palangos tilto grupė jaunuolių sėdėjo ant tilto, viduryje tako, vartojo alkoholinius gėrimus, Å¡ukavo, rėkavo, kabinėjosi prie kitų praeinančių žmonių, todėl nukentėjusysis, papraÅ¡ytas kitų Å¡alia sėdinčių žmonių, pasielgdamas pilietiÅ¡kai, nuėjęs prie sėdinčių jaunuolių grupės, paprašė jų pasitraukti nuo praėjimo ir nedaryti gėdos prieÅ¡ kitus aplinkinius savo neetiÅ¡kais veiksmais bei pasiÅ«lė eiti toliau nuo tilto į kopas ir ten vartoti alkoholį.

Tačiau į tokias nukentėjusiojo pastabas jaunuoliai nesureagavo, o tik labiau pradėjo konfliktuoti ir aiÅ¡kinti nukentėjusiajam, kad jie nieko nedarys, nes nieko blogo nedaro. Vienas iÅ¡ vaikinų kompanijos (liudytojas E. A.) pradėjo aiÅ¡kintis su nukentėjusiuoju, pradėjo jį gÄ sdinti, plÅ«stis visokiais necenzÅ«riniais žodžiais, elgėsi agresyviai, siÅ«lė eiti už kampo pasikalbėti ir t. t. Ne vienÄ kartÄ kompanijoje buvusios merginos bandė atitraukti konfliktuojančius jaunuolius.

Vykstant žodiniam konfliktui tarp nukentėjusiojo ir jaunuolių, nukentėjusysis du kartus kvietė policijos pareigÅ«nus dėl kompanijos elgesio. Tada konfliktuojant nukentėjusysis pajuto, jog jam iÅ¡ galo į galvos sritį kairiÄ jÄ veido pusę trenkė vienas iÅ¡ kompanijoje buvusių vyriÅ¡kių (V. J.), kuris buvo agresyvus ir po suduoto smÅ«gio artinosi dar kartÄ link nukentėjusiojo, tačiau viena iÅ¡ kompanijoje buvusių merginų jį atitraukė nuo jo ir apkabinusi nusivedė jį tolyn link jÅ«ros.

Po suduoto kaltinamojo smÅ«gio nukentėjusiajam skaudėjo veido sritį, į kuriÄ buvo suduotas smÅ«gis. Po suduoto smÅ«gio nukentėjusysis skambino dar porÄ kartų policijai bei toliau laukė atvykstančių pareigÅ«nų. IÅ¡ esmės dėl suduoto kaltinamojo smÅ«gio nukentėjusiajam ir posėdžio metu parodė liudytojos S. A., M. P., kurios neneigė, jog kaltinamasis sudavė smÅ«gį žodinio konflikto metu nukentėjusiajam, tačiau savaip interpretavo atliktÄ veiksmÄ ranka nukentėjusiojo atžvilgiu ir jų manymu suduotas smÅ«gis buvo visiÅ¡kai nestiprus, tačiau nurodė, jog kaltinamasis pasielgė nederamai ir mano, jog kaltinamasis sudavė smÅ«gį nukentėjusiajam dėl nukentėjusiojo priekabiavimo prie jų bei nukentėjusiojo iÅ¡provokuoto elgesio.

18. Teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais nukentėjusiojo L. A. parodymais ir remiasi jais kaip tinkamais kaltinamojo kaltės įrodymais, tuo labiau, kad nukentėjusiojo parodymus patvirtina iš dalies ir paties kaltinamojo bei liudytojų S. A., M. P. ir kiti byloje surinkti bei ištirti įrodymai. Nukentėjusiojo parodymus, kad jam buvo viešoje vietoje suduotas smūgis ranka į veido sritį, patvirtina byloje esanti 2022 m. spalio 12 d. specialisto išvada Nr. G 1122/2022(03), iš kurios matyti, kad L. A. sužalojimų nenustatyta, tačiau nurodė, jog veika gali būti kvalifikuojama kaip fizinio skausmo sukėlimas (1 t., 113-114 b. l.).

Be to, nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir 2022 m. rugpjūčio 8 d. filmuotas vaizdo įraÅ¡as prie Palangos tilto, kuriame matyti, kad įvykio vieta - tilto į Baltijos jÅ«rÄ pradžia Palangoje ir užfiksuota iÅ¡ Palangos miesto vaizdo stebėjimo kameros Nr. 5, pavadinimu „PalangosCCTV_5 J. Basanavičiaus g. tiltas“, paimto iÅ¡ Palangos miesto PK, apžiÅ«ra, kurioje matyti, jog vaizdo įraÅ¡o laiku 21:35:47 vaikinas, vilkintis Å¡viesiai žydrais marÅ¡kinėliais - V. J., prieina prie tamsiai vilkinčio vyriÅ¡kio - L.

A. ir iÅ¡ kairės pusės, deÅ¡ine ranka, delnu suduoda jam vienÄ kartÄ Ä¯ veido sritį kairėje pusėje (1 t., b. l. 156-158). Tai, kad vieÅ¡oje vietoje nukentėjusiajam kaltinamasis sudavė ranka smÅ«gį į galvos sritį patvirtina ir 2022 m. rugpjūčio 8 d. Bendrojo pagalbos centro trys garso įraÅ¡ai, fiksuoti Policijos registruojamų įvykių registre (PRÄ®R), kuriuose nustatyta, kad į bendrÄ jį pagalbos centrÄ skambinta iÅ¡ mobiliojo ryÅ¡io telefono numerio, priklausančio L. A., skambučių data - 2022 m. rugpjūčio 8 d., laikas - 21:31:45, 21:41:55, 21:54:12.

Skambinantysis L. A. praÅ¡o iÅ¡kviesti policijÄ dėl konflikto ant tilto, nurodo, kad girti kabinėjasi prie žmonių, jis nesaugiai jaučiasi, prie jo lenda, jis „gavo į galvÄ â€œ (1 t., b. l. 159-162). Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamojo V. J. versija, jog tai, kad nukentėjusįjį tik pastÅ«mė su ranka į galvos sritį atmestina kaip visiÅ¡kai nepagrįsta jokiais bylos įrodymais. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais, nes tiek nukentėjusiojo parodymai, tiek ir byloje esantis vaizdo įraÅ¡as akivaizdžiai patvirtina, kad nukentėjusysis priėjo prie sėdinčių jaunuolių ant tilto praėjimo ir po kurio laiko besikalbant, kaltinamasis agresyviai priėjęs prie nukentėjusiojo matant aplinkiniams trenkė vienÄ smÅ«gį į galvos sritį, po ko, viena iÅ¡ kompanijoje buvusių merginų (liudytoja) patraukė kaltinamÄ jį į Å¡onÄ nuo nukentėjusiojo.

Teismas taip pat laiko kaltinamojo bei liudytojų parodymus, dėl to, jog pats nukentėjusysis iÅ¡provokavo konfliktÄ , buvo agresyvus, vadino kaltinamÄ jį bei liudytojus įvairiais įžeidžiančiais bei necenzÅ«riniais žodžiais, nepagrįstais bei kaip siekį suÅ¡velninti kaltinamojo atsakomybę, nes liudytojai yra kaltinamojo draugai bei artimi giminaičiai. Be to, kaip pats kaltinamais bei liudytojai neneigė, jog visi buvo neblaivÅ«s, visÄ dienÄ vartojo alkoholinius gėrimus, ant tilto praėjimo tako buvo atsinešę alkoholinius gėrimus bei vaiÅ¡ino alkoholiniais gėrimais sėdintį kitÄ asmenį.

19. Taip pat, nors kaltinamasis ir liudytojai S. A., M. P., E. A. nurodė, kad konfliktas su nukentėjusiaisiais prasidėjo priėjus nukentėjusiajam prie jų ir pradėjus juos įžeidinėti, kabinėtis prie jų ir provokuoti juos, vertinant kaltinamojo V. J. veiksmus, kaip nusikalstamus, Å¡iuo atveju nėra svarbu, ar nukentėjusysis su kaltinamuoju ir liudytojais sukonfliktavo ant tilto. Darydamas tokias iÅ¡vadas teismas atsižvelgia į formuojamÄ teismų praktikÄ , kur nustatyta, kad BK 284 straipsnio dispozicijoje nenurodytas veikos motyvas ir tikslas, o tai reiÅ¡kia, kad tokie požymiai neturi lemiamos reikÅ¡mės konstatuojant minėtos veikos buvimÄ ar nebuvimÄ .

Asmeninio pobÅ«džio paskatų buvimas nepaneigia veikos prieÅ¡ingumo vieÅ¡ajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka vieÅ¡Ä vietÄ ir bÅ«dÄ , kuriuo demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarkÄ (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-141/2015, 2K-146-511/2016). Taigi nagrinėjamu atveju V. J., konfliktÄ , panaudodamas smurtÄ , sprendė vieÅ¡oje vietoje, t. y. Palangoje, J. Basanavičiaus gatvės gale, ant pėsčiųjų tako link tilto į jÅ«rÄ , bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kurioje buvo paÅ¡alinių žmonių, todėl darytina neabejotina iÅ¡vada, kad visuomenės rimtis ir tvarka V.

J. veiksmais buvo sutrikdyta. Jei nukentėjusysis iÅ¡ tikrųjų bÅ«tų elgęsi netinkamai kaltinamasis ir liudytojai apie tai galėjo praneÅ¡ti policijos pareigÅ«nams, tačiau nei vienas iÅ¡ toje kompanijoje buvusių asmenų to nepadarė. Todėl esant tokioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjama nusikalstama veika padaryta tyčia, nes V. J. suvokė, kad smurtauja bei atlieka įžūlius veiksmus vieÅ¡oje vietoje, matant kitiems asmenims, taigi suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo gali bÅ«ti sutrikdyta vieÅ¡oji tvarka ir rimtis ir to norėjo.

Nepaisant to, kad nukentėjusiajam sužalojimų specialisto iÅ¡vadoje nenustatyta, teismas neturi pagrindo netikėti jo parodymais, kad dėl V. J. veiksmų jis patyrė fizinį skausmÄ , kadangi iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o ir nukentėjusiojo parodymų akivaizdu, jog V. J., elgėsi agresyviai bei atliko smurtinio pobÅ«džio veiksmÄ .

20. Esant aptartoms aplinkybėms teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo V. J. kaltė įrodyta byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma – nukentėjusiojo L. A. parodymais, iÅ¡ dalies liudytojų S. A., M. P., E. A. parodymais, vaizdo įraÅ¡u bei jo apžiÅ«ros protokolu bei kitais byloje esančiais įrodymais. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

21. Kaltinamojo V. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstama veika padaryta apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad nusikaltimÄ padarė bÅ«damas recidyvistas. Civiliniai ieÅ¡kiniai 22. Nukentėjusysis L. A. pareiÅ¡kė 3000 Eur civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti ir 175,89 Eur turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 44-72). Dėl patirtos turtinės žalos nukentėjusysis nurodė, kad iÅ¡ karto po įvykio policijos komisariate buvo atlikinėjami procesiniai veiksmai su juo ir jų metu nukentėjusysis pasijuto blogai, dėl įvykio sukelto streso atsirado Å¡irdies skausmai, taip pat skaudėjo skruostÄ po kairiÄ ja akimi dėl suduoto smÅ«gio, dėl ko buvo iÅ¡kviesta greitoji pagalba ir apžiÅ«rėjus medikams, nukentėjusįjį nuspręsta vežti į Palangos miesto ligoninę, o ten – nuspręsta vežti į VÅ Ä® „Klaipėdos jÅ«rininkų ligoninę“.

Ligoninėje nustatyta diagnozė – nestabilioji krÅ«tinės angina. Dėl to, teko po to atlikti ne vienÄ tyrimÄ , gydytojų konsultacijÄ , nukentėjusysis patyrė apgyvendinimo iÅ¡laidas už nakvynę Palangoje, tačiau nakvyne negalėjo pasinaudoti, nes naktį praleido ligoninėje.

23. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas visiÅ¡kas žalos atlyginimo principas: žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ , privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo. BPK 115 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, gali visiÅ¡kai arba iÅ¡ dalies patenkinti baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį, t. y. visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui priteisti turtinę ir (ar) neturtinę žalÄ .

24. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taip pat pripažįstama, kad, sprendžiant, ar dėl sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo atsiradusios gydymo išlaidos turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos, susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos gydymo išlaidos yra realios, būtinos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011).Turtinei žalai pagrįsti nukentėjusysis L.

A. pateikė 2022 m. rugpjūčio 31 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ir mokėjimo kvitÄ , 2022 m. rugsėjo 7 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ir mokėjimo kvitÄ bei mokėjimo įrodymÄ už apgyvendinimo paslaugas, iÅ¡ kurių matyti, kad nukentėjusysis sumokėjo viso 120 Eur per du kartus už gydytojo neurologo konsultacijas, bei 55,89 Eur sumokėjo už apgyvendinimÄ UAB „Aktyvistas“. Nukentėjusiojo L. A. pateiktas civilinis ieÅ¡kinys dėl gydymo bei apgyvendinimo iÅ¡laidų pagrįstas patirtomis gydymo bei apgyvendinimo iÅ¡laidomis.

Taigi iš šių dokumentų matyti, kad patirtų gydymo bei apgyvendinimo išlaidų bendra suma yra 175,89 Eur. Teismo vertinimu, šios kainos yra realios, protingos bei racionalios. Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusiojo pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodytų konkrečių procedūrų, reikalingų taikyti dėl nukentėjusiojo pablogėjusios sveikatos iš karto po įvykio, kaina yra pagrįsta ir įrodyta. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad ieškinio dalis dėl 175,89 Eur turtinės žalos už nukentėjusiajam suteiktas gydimosi išlaidas atlyginimo yra pagrįsta, todėl iš kaltinamojo V.

J. nukentėjusiojo L. A. naudai priteistina 175,89 Eur turtinei žalai atlyginti, nes žala padaryta tyčiniais kaltinamojo V. J. veiksmais ir yra priežastiniame ryÅ¡yje tarp tyčinių kaltinamojo veiksmų bei atsiradusių nukentėjusiojo sveikatos negalavimų bei už jų gydymÄ susijusių gydymo ir apgyvendinimo iÅ¡laidų.

25. Nukentėjusysis L. A. pareiÅ¡kė 3000 Eur civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti, kuriame nurodė, kad dėl neteisėtų V. J. veiksmų patyrė didelį stresÄ dėl ko kentė ne tik fizinį skausmÄ skruoste, tačiau ir pablogėjo bendra sveikata, t. y. iÅ¡ karto po įvykio diagnozuota - nestabilioji krÅ«tinės angina, dėl patirto iÅ¡puolio nuolat turi lankytis gydymo įstaigos, negalėjo dirbti, iÅ¡gyveno neigiamus iÅ¡gyvenimus, patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus.

26. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1dalis). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi bÅ«ti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinę ir fizinę skriaudÄ .

Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pažymėtina ir tai, kad negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusiojo - ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovo nepagrįstai pabloginta.

27. Teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiajam L. A. priteistino neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y. į tai, kad dėl V. J. veiksmų nukentėjusysis L. A. patyrė fizinį smurtÄ , dėl Å¡ioje byloje tirto ir nagrinėto įvykio metu patirto fizinio smurto nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas L. A. neabejotinai kentė fizinį skausmÄ , nepatogumus kasdieniniame gyvenime, jis patyrė dvasinių iÅ¡gyvenimų, jautė pažeminimÄ ir patyrė kitus neigiamus iÅ¡gyvenimus, tačiau tuo pačiu teismas atsižvelgia ir į tai, jog visos nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo L.

A. sužalojimo pasekmės iÅ¡ esmės pasireiÅ¡kė tik ribotÄ laikÄ , jie nebuvo nepataisomi ir neužilgo po nusikalstamos veikos sužalojimai sugijo, nors ir kreipėsi į medikus, tačiau jaučiamas skausmas gydytas medikamentais. Svarbu įvertinti ir kaltinamojo turtinę padėtį – kaltinamasis yra nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, teismui duomenų apie jo turimÄ turtÄ nepateikta. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo konkrečiu atveju iÅ¡ kaltinamojo V.

J. nukentėjusiojo L. A. naudai yra pagrindas priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, kas, įvertinus visas aplinkybes, laikytina pakankama satisfakcija nukentėjusiajam už jo patirtus neigiamus išgyvenimus.

28. Nukentėjusysis L. A. taip pat praÅ¡o priteisti jam 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo dienos. Å is nukentėjusiojo praÅ¡ymas yra pagrįstas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas plenarinės sesijos kasacinėje nutartyje Nr. 2K-P-75-788/2019 yra pasisakęs, kad teismai, priimdami apkaltinamÄ jį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimÄ , esant atitinkamam civilinio ieÅ¡kovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palÅ«kanas nuo momento, kuris negali bÅ«ti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas.

Taigi remiantis šia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos turtinės ir neturtinės žalos sumos priteistina iš kaltinamojo V. J. nukentėjusiojo L. A. naudai, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo dienos.

29. Civilinė ieÅ¡kovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė 21,32 Eur dydžio civilinį ieÅ¡kinį turtinei žalai, susijusiai su nukentėjusiojo L. A. gydymu, atlyginti (1 t., b. l. 122-125). PareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį pagrindžia pridėti raÅ¡ytiniai duomenys. Ä®vertinus tai, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai yra tiesiogiai susiję su kaltinamojo tyčiniais veiksmais, civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai, priteisiant jį iÅ¡ kaltinamojo V. J..

30. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. IÅ¡ teismui pateiktų sÄ skaitų už teisines paslaugas ir pinigų priėmimo kvitų matyti, kad nukentėjusysis savo atstovei advokatei už atstovavimÄ iÅ¡ viso sumokėjo 700 Eur (1 t., b. l. 71, 2 t. b. l. 75).

Å ioje byloje atstovė parengė ir pateikė civilinį ieÅ¡kinį, jai teko susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, atstovavo nukentėjusįjį teismo posėdyje, kurio metu byla iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės. Teismas, įvertinęs advokatės įdėtų pastangų ir darbo kiekį bei laiko sÄ naudas, nukentėjusiojo L. A. patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydį, atsižvelgdamas į tai, kad atstovavimo iÅ¡laidos nėra grynosios advokato pajamos, kadangi jų dalis yra sumokama valstybei mokesčių pavidalu, daro iÅ¡vadÄ , kad patirtos atstovavimo iÅ¡laidos yra realios ir protingos, nevirÅ¡ija rekomenduojamų priteisti užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalių dydžių, todėl jos priteistinos iÅ¡ kaltinamojo V.

J.. Bausmė, jos skyrimo motyvai bei kiti klausimai 31. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Bausmės paskirtis yra sÄ lygojama minėtų tikslų visuma. Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė.

32. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis).

33. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei nusikalto bÅ«damas recidyvistas, t. y. bÅ«damas teistas už tyčinį nusikaltimÄ (2020 m. vasario 10 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų nuosprendžiu nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį), kurį padarė bÅ«damas pilnametis, už kurį teistumas yra neiÅ¡nykęs, vėl padarė vienÄ tyčinį nusikaltimÄ (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

34. V. J. yra teistas keturis kartus, iÅ¡ jų tris kartus pagal analogiÅ¡kų (BK 284 straipsnis) nusikalstamų veikų padarymÄ , paskutinį kartÄ teistas 2020 m. vasario 10 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų nuosprendžiu (pagal BK 138 straipsnio 1 dalį), naujÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė neiÅ¡nykus teistumui (2 t., b. l. 5-11), administracine tvarka vienerių metų laikotarpyje baustas, turi galiojančių nuobaudų (2 t., b. l. 13-17), nedirbantis (2 t, b. l. 18-19). Duomenų, kad po nusikaltimo padarymo bÅ«tų padaręs naujų nusikalstamų veikų, byloje nėra.

Todėl, teismo nuomone, skiriant bausmę atsižvelgtina į teisingumo ir protingumo kriterijus, į bausmės paskirtį už kaltinamojo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , taip pat, atsižvelgiama ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jos apimtį, kaltinamojo kaltės formÄ ir rūšį, stadijÄ , kaltinamojo asmenybę, aplinkybes, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ bei į atsakomybę dvi sunkinančias aplinkybes. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės (laisvės apribojimas, areÅ¡tas, terminuotas laisvės atėmimas) įtakos ir poveikio kaltinamojo V.

J. elgesiui nepadarė, kaltinamasis toliau daro nusikalstamas veikas, kad bausmės tikslai bÅ«tų pasiekti, siekiant paveikti kaltinamÄ jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ , taip pat siekiant sulaikyti kaltinamÄ jį nuo nusikalstamų veikų darymo, parenkant bausmės rūšį, teismo vertinimu, kaltinamajam už padarytÄ nusikaltimÄ skirtina griežčiausia BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rÅ«Å¡is – terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 straipsnis), kadangi skiriant Å¡velnesnes bausmes ankstesniais nuosprendžiais, bausmės tikslai nebuvo pasiekti, kaltinamasis toliau daro nusikalstamas veikas.

Atsižvelgiant ir į tai, kad kaltinamajam prokurorė prašė skirti terminuoto laisvės atėmimo bausmę, bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti V. J. skiriant Å¡iÄ bausmę. Bausmės terminas (atsižvelgus į tai, jog nustatyta dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra) nustatytinas laisvės atėmimo bausmės laikotarpis, numatytas BK 284 straipsnio sankcijoje, didesnis nei numatytas vidurkis.

35. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

36. Bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, o ne pareiga. Spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę. Pažymėtina ir tai, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas.

BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sÄ lygų visumai, be to, net ir esant Å¡ių sÄ lygų visumai bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina ir tai, kad laisvės atėmimas yra taikomas kaip kraÅ¡tutinė priemonė, todėl esant galimybei bÅ«tina siekti iÅ¡saugoti asmens teigiamus socialinius ryÅ¡ius bei siekti jo veiksmingos resocializacijos kitais bÅ«dais.

37. Teismas įvertinęs aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, bei atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis V. J. yra pakankamai jauno amžiaus, nors anksčiau ir buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme ir jÄ realiai atlikęs, tačiau teismas tiki tuo, kad kaltinamasis vis dar gali pakeisti savo kriminalinį elgesį ir poelgį teigiama linkme jo visiÅ¡kai neįzoliuojant nuo visuomenės, ir sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jam taikytinas BK 75 straipsnis ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas nustatant laisvės vykdymo bausmės atidėjimÄ 2 (dvejiems) metams laiko, t. y. nustatant įstatyme numatytÄ bausmės vykdymo atidėjimo laiko vidurkį.

Atidėdamas kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , teismas skiria jam baudžiamajame įstatyme numatytas pareigas, padėsiančias kontroliuoti kaltinamojo V. J. elgesį laisvėje. Kaltinamajam skirtinos pareigos: neiÅ¡eiti iÅ¡ namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu; pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbÄ ar mokslÄ : nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų. Å ios pareigos skiriamos todėl, kad teismo nuomone turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui.

38. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d., 22.00 val., iki 2022 m. rugpjūčio 9 d., 14.00 val. Ä® bausmę įskaitytina 1 laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«ta para.

39. Kaltinamajam V. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

40. Daiktai – vaizdo ir garso įraÅ¡ai, saugomi byloje paliktini saugoti prie bylos medžiagos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 308 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir paskirti laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 3 (trejiems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 7 punktu, 10 punktu, V.

J. laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant visÄ laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje; neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d., 22.00 val. iki 2022 m. rugpjūčio 9 d., 14.00 val. (1 parÄ ), ir laikyti, kad V.

J. yra atlikęs 1 (vienÄ ) laisvės atėmimo bausmės dienÄ . Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Civilinio ieÅ¡kovo L. A. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ V. J. civilinio ieÅ¡kovo L. A. naudai priteisti 175,89 Eur (vienÄ Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt penkis eurus 89 ct) turtinei žalai atlyginti ir 500 Eur (penkių Å¡imtų eurų) neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ atlyginti 675,89 Eur (Å¡eÅ¡ių Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt penkių eurų 89 ct) žalÄ , skaičiuojant jas nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo.

Kitoje dalyje civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Civilinės ieÅ¡kovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir iÅ¡ V. J., Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteisti 21,32 Eur (dvideÅ¡imt vienÄ eurÄ 32 ct) turtinei žalai atlyginti. Priteisti iÅ¡ V. J. civilinio ieÅ¡kovo L. A. naudai 700 Eur (septynis Å¡imtus eurų) advokato pagalbos atstovavimo iÅ¡laidoms atlyginti. Daiktus – vaizdo ir garso įraÅ¡us, saugomus byloje, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«muose. Teisėjas Vaidas Steckys