38b7c194-e4b8-4829-82db-223cb2ac3e65 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr.2A-272-467/2010

                          Â

                         Procesinio sprendimo kategorijos 121.15.; 121.18.;

121.21.

(S)

                                                                                                                        Â

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja), kolegijos teisėjų         Rasos Gudžiūnienės,  Romualdos Janovičienės,   sekretoriaujant           Jonei Markovičiūtei,

dalyvaujant ieÅ¡kovės atstovams V. E. ir adv. Grigorijui Leonovui, atsakovui                   R. B. (R. B. ), vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės J. P. apeliacinį skundÄ dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo

civilinėje byloje pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovams R. B. ir Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl

įpareigojimo atlikti veiksmus.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

n u s t a t ė :

IeÅ¡kovė J. P. 2007-01-03 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir, jį patikslinusi, prašė įpareigoti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijÄ patikslinti atsakovo R.

B. žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribas natÅ«roje, nustatytas Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2004-06-08 sprendimu, atkuriant nuosavybės teises į žemę, ir po to formuojant 0,70 ha žemės sklypÄ , kurio kadastrinis Nr.79400002; taip pat įpareigoti atsakovÄ R. B. grÄ Å¾inti jam priklausančio žemės sklypo virÅ¡plotį, susidariusį formuojant 0,70 ha žemės sklypÄ , į laisvos valstybinės žemės fondÄ . Nurodė, kad atsakovui R. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko turėtÄ Å¾emę, perduodant jam lygiavertį žemės sklypÄ . Tuo tikslu atsakovui buvo suformuoti du 15,75 ha ir 0,70 ha ploto žemės sklypai, tačiau atlikus geodezinius matavimus paaiÅ¡kėjo, kad 0,70 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), faktinis plotas yra 0,8442 ha, t.y. 0,1442 ha žemės daugiau, negu turėtų bÅ«ti. Nurodyto žemės sklypo kadastrinių matavimų atsakovas R. B. nėra atlikęs, o Å¡is sklypas yra ieÅ¡kovės tėvų turėtoje žemėje, todėl, atlikus kadastrinius matavimus ir nustačius ploto skirtumÄ , ieÅ¡kovei galėtų bÅ«ti atkurtos nuosavybės teisės natÅ«ra.

Atsakovas R. B. su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad nėra jokio teisės akto, įpareigojančio jį ar Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijÄ tikslinti žemės sklypo ribas.

Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė nenurodo, kokio norminio akto nuostata remiantis ji prašo įpareigoti

Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijÄ patikslinti atsakovui R. B. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys

neskelbtini), ribas. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija Å¡iÄ

funkcijÄ atliko, t.y. 2004-06-08 sprendimu atsakovui atkÅ«rė nuosavybės teises perduodant žemės sklypus neatlygintinai

nuosavybėn. Jokiais normatyviniais aktais apskrities viršininko administracija nėra įpareigota savo iniciatyva tikslinti žemės savininkui priklausančio sklypo ribas. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30

įsakymu Nr.522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei

patikslinimo taisyklių 3 punktas numato, kada turi būti atliekami kadastriniai matavimai. Atsakovas nepateikė žemėtvarkos skyriui pagal visus norminių aktų reikalavimus atitinkamai parengtos kadastrinių matavimų bylos, todėl ir įvertinti, ar kadastriniai matavimai atlikti tomis pačiomis ribomis ir, ar sklypas turi viršplotį nustatyti galimybių nėra.

Trakų rajono apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio

12 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė nėra įgaliota ginti vieÅ¡ojo intereso, t.y. prižiÅ«rėti, kaip laikomasi teisės aktų reglamentuotos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei patikslinimo vykdymo tvarkos bei kvestionuoti su tuo susijusių aktų teisėtumo, tačiau savo pažeidžiamas arba ginčijamas teises ji gali ginti teisme, o pažeidimÄ arba grėsmę realiai jas pažeisti ieÅ¡kovė turi įrodyti. Teismas laikė, kad ginčas byloje yra kilęs dėl žemės sklypo ribų patikslinimo natÅ«roje, todėl Å¡ios bylos dalykas – vieÅ¡ojo administravimo subjekto įpareigojimas atlikti tokius veiksmus. Atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr.522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei patikslinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 3 punktÄ , 3.1-3.5 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-04-01 nutarimu Nr.385 patvirtinto Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos apraÅ¡o 25 punktÄ , teismas konstatavo, jog Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija praÅ¡omus įpareigoti atlikti veiksmus neturi įgaliojimų. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2006-09-28 sprendimas Nr.2.7-79-15488 patvirtina, jog ieÅ¡kovei buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko F. Z. nuosavybės teisėmis valdytÄ 2 ha ploto žemę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), nurodant, kad vietoje turėtos jai suteikiamas 1,86 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir kad nuosavybės teisės į jai tenkančiÄ likusiÄ 0,14 ha ploto žemės sklypo dalį bus atkurtos vėliau. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieÅ¡kovei Å¡iuo metu jau yra atkurtos nuosavybės teisės į likusį 0,14 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), todėl, patenkinus ieÅ¡kovės reikalavimÄ â€“ įpareigoti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijÄ patikslinti atsakovo R. B. žemės sklypo ribas natÅ«roje – toks teismo sprendimas jai nesukeltų jokių teisinių pasekmių. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos teisių ir teisėtų

interesų pažeidimo aplinkybes ir turinį, todėl, neatlikus atsakovo R. B. žemės sklypo kadastrinių matavimų, jos teisės nėra

pažeidžiamos. IeÅ¡kovės reikalavimas – įpareigoti atsakovÄ R.

B. grÄ Å¾inti jam priklausančio žemės sklypo virÅ¡plotį, susidariusį formuojant žemės sklypÄ , į laisvos valstybinės žemės fondÄ , yra iÅ¡vestinis iÅ¡ pirmojo reikalavimo patikslinti žemės sklypo ribas, todėl, atmetus pagrindinį reikalavimÄ , netenkintas ir antrasis.

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė J. P. praÅ¡o sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodo, kad teismas neteisingai pritaikė ir aiÅ¡kino materialinės ir procesinės teisės normas. IeÅ¡kovė, kaip pretendentė atkurti nuosavybės teises į tėvo F. Z. iki nacionalizacijos turėtÄ Å¾emę, praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo padavė 1991-09-25. PraÅ¡ymÄ užpildė žemėtvarkos skyriaus darbuotoja, prieÅ¡ tai paaiÅ¡kinusi, kad jos tėvo turėtoje vietoje žemė negalės bÅ«ti grÄ Å¾inta, todėl pasiÅ«lė praÅ¡yme nurodyti kompensacijos gavimÄ . IeÅ¡kovė nemoka lietuvių kalbos, raÅ¡yti ir skaityti, dėl savo amžiaus yra patikli, todėl patikėjo, jog jokios galimybės atgauti savo tėvo žemę natÅ«roje nebus galima. Sužinojusi, jog pasikeitė įstatymai, padedama kaimynų kreipėsi dėl valios pakeitimo ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2002-06-18 sprendimu buvo panaikintas Trakų rajono valdybos 1994-05-18 sprendimo Nr. 771 3.1.4. punktas, kuriuo ieÅ¡kovei buvo atstatyta nuosavybės teisė į 12,10 ha žemės sklypÄ , jÄ iÅ¡perkant ir iÅ¡mokant pinigais. 2003-02-17 Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimu jai buvo atkurta nuosavybės teisė į 9,82 ha žemės, o dėl likusios žemės dalies paaiÅ¡kinta, kad tėvo turėta žemė užimta keliais, elektros stulpais ir jau iÅ¡dalinta, todėl buvo pasiÅ«lyta imti žemę kitoje vietoje. Vėliau sužinojo, jog buvo likusios 40 arų laisvos tėvo turėtos žemės. Ji buvo suprojektuota ir 2004-06-08 Vilniaus

apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimu atkurta nuosavybės teisė R. B. . IeÅ¡kovė šį sprendimÄ bandė ginčyti, tačiau Vilniaus

apygardos administracinis teismas 2005-02-24 sprendimu skundÄ atmetė, nors atsakovas toje vietovėje žemės neturėjo. Atsakovui buvo atmatuoti du sklypai – 15,75 ha ir 70 arų. Ä® 70 arų sklypÄ Ä¯Ä—jo ir ieÅ¡kovės tėvo 40 arų turėta žemė. Vėliau paaiÅ¡kėjo, kad faktiÅ¡kai sklypas yra ne 70 arų, o 84 arų dydžio, t.y. atsakovui nepagrįstai atmatuota daugiau žemės nei priklauso pagal įstatymÄ . Kadangi ieÅ¡kovei susigrÄ Å¾inti 14 arų žemės kliudo tai, kad Å¡is plotas be aiÅ¡kių ribų ir yra priskirtas prie atsakovo 70 arų žemės, todėl ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti, kad tas žemės plotas bÅ«tų atskirtas nuo atsakovo žemės. Atsakovas nenori užbaigti kadastrinių matavimų procedÅ«rų, kadangi jam tai nenaudinga. Kadangi žemė į laisvÄ valstybinės žemės plotÄ gali bÅ«ti grÄ Å¾inta tik atsakovui atlikus kadastrinius matavimus, todėl reikalinga įpareigoti atsakovus Å¡iuos matavimus atlikti iki galo, kad bÅ«tų atskirtas virÅ¡plotis. Teismas nenustatė, kad atsakovas, neteisėtai valdydamas virÅ¡plotį, pažeidė ieÅ¡kovės teises, todėl padarė nepagrįstas iÅ¡vadas. Tuo metu, kai ieÅ¡kovė pakeitė valiÄ ir prašė grÄ Å¾inti jai nuosavybės teisę į tėvo valdytÄ Å¾emę, atsakovui nuosavybės teisės dar nebuvo atkurtos. Teismas neįvertino aplinkybės, kad LR Vyriausybės 1998-04-01 nutarimu Nr.385 patvirtinto Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos apraÅ¡o 25 punkto taisyklė yra įvesta ne įstatymu, o Vyriausybės nutarimu ir ji aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintam eiliÅ¡kumui. Atsakovui tenkančiam virÅ¡pločiui privatizuoti turi bÅ«ti taikomas Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytas eiliÅ¡kumas.

Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ Ä¯statymo nustatyta tvarka pateikta nebuvo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieÅ¡kovės atstovai apeliacinį skundÄ palaikė ir prašė jį tenkinti, atsakovas – prašė atmesti. Apeliacinės instancijos teismui CPK 314 straipsnio tvarka atsakovas R. B. pateikė Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2008-09-02 įsakymÄ Nr.2.3-11153-1791 „Dėl pil. R.

B. žemės sklypo (kadastrinis Nr.7940/0002:896), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2008-09-15 raÅ¡tÄ â€žDėl tarnybinės pagalbos“.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Å i byla nagrinėjama ieÅ¡kovės J. P. apeliacinio skundo ribose bei atsižvelgiant į privalomus kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus (CPK

362 str. 2 d.), išdėstytus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartyje (b.l. 176-180, t.1).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, atmetė ieÅ¡kinį, motyvuodamas tuo, kad patenkinus ieÅ¡kovės reikalavimÄ â€“

įpareigoti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijÄ patikslinti atsakovo R. B. žemės sklypo ribas natÅ«roje – toks teismo sprendimas

jai nesukeltų jokių teisinių pasekmių. Be to, teismo vertinimu, ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos teisių ir teisėtų interesų pažeidimo aplinkybes ir turinį, todėl, neatlikus atsakovo R. B. žemės

sklypo kadastrinių matavimų, jos teisės nėra pažeidžiamos. Ieškovė J. P. nesutinka nei su pirmosios instancijos teismo motyvacija,

nei su vertinimu ir teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , iÅ¡ esmės pritaria

apeliantei, kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų

skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartyje pateiktų privalomų išaiškinimų (CPK 362 str. 2 d.). Dėl to apskųstasis teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu bei pagrįstu visoje apimtyje.

Bylos duomenys tvirtina, kad ieÅ¡kovė siekia įpareigoti atsakovÄ atlikti jam priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus tam, kad į nustatyto ploto skirtumo laisvÄ Å¾emę jai galėtų bÅ«ti atkurtos natÅ«ra nuosavybės teisės. IeÅ¡kovė dar 2002 m. spalio 3 d. pateikė praÅ¡ymus žemėtvarkos skyriui, kur iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ dėl 10 ha žemės grÄ Å¾inimo natÅ«ra ir 2 ha grÄ Å¾inimo perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį sklypÄ . 2004 m. balandžio 14 d. ieÅ¡kovė pakeitė savo valiÄ ir pateikė praÅ¡ymÄ nuosavybės teises į 2 ha žemės jai atkurti natÅ«ra.

Tačiau Å¡is praÅ¡ymas buvo pateiktas jau pasibaigus Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatytam terminui. Dėl to administracinis teismas ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl įpareigojimo atkurti nuosavybės teises natÅ«ra į 2 ha žemės sklypÄ atmetė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-02-24 nutartis). Nuosavybės teisės į 9,82 ha žemės ieÅ¡kovei buvo atkurtos natÅ«ra, į 1,86 ha – perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypÄ , į 14 arų žemės nuosavybės teisės dar neatkurtos.

Atsakovui R. B. nuosavybės teisės buvo atkurtos perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypÄ , suprojektuojant 15,75 ha ir 70 arų dydžio žemės sklypus. Žemės sklypai suformuoti atliekant preliminarius matavimus. Tačiau, atlikus geodezinius matavimus, paaiÅ¡kėjo, kad antrojo sklypo plotas yra 84,42 arų, t.y. susidarė 14,42 arų ploto skirtumas. Nurodyto sklypo kadastrinių matavimų atsakovas nėra atlikęs. Å is atsakovo sklypas yra buvusioje ieÅ¡kovės tėvų žemėje.

IeÅ¡kovės teigimu, atlikus sklypo kadastrinius matavimus ir nustačius ploto skirtumÄ , į šį skirtumÄ jai galėtų bÅ«ti atkurtos nuosavybės teisės natÅ«ra. ReikÅ¡dama ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovė rėmėsi Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus 2006 m. rugsėjo 14 d. raÅ¡tu, kuriame nurodyta, kad, pateikus sklypo kadastrinius matavimus ir nustačius, jog yra laisvo valstybinio fondo žemės, pareiÅ¡kėja bendra tvarka galės pretenduoti į tokį laisvÄ valstybinio fondo žemės sklypÄ .

Taigi, atsižvelgiant į tai, jog yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad ginčo žemė iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausė ieÅ¡kovės tėvui ir todėl ji turi suinteresuotumÄ Ä¯gyvendinti savo teisę į nuosavybės teisių į likusios 0,14 ha žemės atkÅ«rimÄ arba įsigyti jÄ kitais pagrindais bÅ«tent Å¡ioje vietoje, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog apeliantės teisės nėra pažeidžiamos, kadangi, esant tam tikroms aplinkybėms, o bÅ«tent - atlikus atsakovo žemės sklypo kadastrinius matavimus ir nustačius laisvos žemės kiekį, ieÅ¡kovė įgytų teisę vienu ar kitu bÅ«du pretenduoti į ginčo žemę.

Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo išvada, jog, neatlikus atsakovo R. B. žemės sklypo kadastrinių matavimų, ieškovės teisės nėra pažeidžiamos, negali būti laikoma pagrįsta dėl netinkamo įrodymų vertinimo.

Pažymėtina, jog Vilniaus apskrities viršininko 2006-09-28 sprendimas Nr.2.7-79-15488

patvirtina, kad ieÅ¡kovei buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko F. Z. nuosavybės teisėmis valdytÄ 2 ha ploto žemę, esančiÄ (duomenys

neskelbtini), nurodant, kad vietoje turėtos jai suteikiamas 1,86 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir kad nuosavybės teisės į jai tenkančiÄ likusiÄ 0,14 ha ploto žemės sklypo dalį bus atkurtos vėliau. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovei Å¡iuo metu jau yra atkurtos nuosavybės teisės į likusį 0,14 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir bÅ«tent tai, teisėjų kolegijos vertinimu, įrodo, kad ji turi reikalavimo teisę konkrečiu atveju (CK 1.138 str. 1 d. 5 p.), kadangi tik pateikus R. B. priklausančio 0,70 ha žemės sklypo kadastrinius matavimus ir nustačius, jog yra laisvo valstybinio fondo žemės, ieÅ¡kovė bendra tvarka galės pretenduoti į tokį laisvÄ valstybinio fondo žemės sklypÄ . Tokiu bÅ«du ieÅ¡kinio reikalavimas įpareigoti

Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijÄ patikslinti atsakovo R. B. žemės sklypo ribas natÅ«roje tenkintinas tam, ieÅ¡kovės

pažeista teisė bÅ«tų apginta (CPK 5 str. 1 d., 185 str.).Â

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad skundžiamas

pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos

2008-10-28 nutartyje pateiktų privalomų iÅ¡aiÅ¡kinimų, daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija savo iniciatyva negali patikslinti fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribų, t.y. atlikti kadastrinius matavimus ir tokiu bÅ«du patikslinti jo ribas natÅ«roje. Byloje nustatyta, kad atsakovui R. B. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2004 metų birželio 8 d. sprendimu atkuriant nuosavybės teises į žemę ir po to formuojant 0,70 ha žemės sklypÄ , kurio kadastrinis Nr.79400002, galimai suteikta 14,42 aro daugiau žemės. Pažymėtina, jog ir pats atsakovas Å¡ios aplinkybės iÅ¡ esmės neneigia, t.y. R. B. iÅ¡ esmės pripažįsta, kad jam priklausančio 0,70 ha žemės sklypo plotas yra didesnis - yra 84,42 arų (tai matyti ir iÅ¡ byloje esančio žemės sklypo plano – b.l. 13, t.1), tačiau jis tvirtina ir įrodinėja (įrodymai pateikti apeliacinės instancijos teismui), jog bendroje sumoje jam, atkuriant nuosavybės teises į žemę ir po to formuojant du atskirus 15,75 ha ir 70 arų dydžio žemės sklypus, žemės jam skirta per mažai. IÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2007 m. birželio 26 d. raÅ¡to atsakovui matyti, kad žemės sklypo plotas, nurodytas nuosavybės teisę atkuriančiuose dokumentuose, buvo apskaičiuotas atliekant kadastrinius matavimus, nenustačius žemės sklypų ribų posÅ«kio taÅ¡kų ir riboženklių koordinačių valstybinėje koordinačių sistemoje ar su Å¡ia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose. Dėl to Å¡ie sklypo ploto apskaičiavimo bÅ«dai, kaip 2008-10-28 nutartyje pažymėjo ir kasacinės instancijos teismas (b.l. 176-180, t.1), yra mažesnio tikslumo nei žemės sklypo ploto apskaičiavimas, atliekant kadastrinius matavimus nustatant žemės sklypų ribų posÅ«kio taÅ¡kų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje ar su Å¡ia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose. Dėl to Å¡ie matavimai gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės ploto.

Pagal Žemės reformos įstatymo 16 straipsnį žemės reformÄ Ä¯gyvendina ir sprendimus grÄ Å¾inti, perduoti, suteikti nuosavybėn neatlygintinai ir parduoti valstybinę žemę priima apskričių virÅ¡ininkai arba kita įstatymų nustatyta institucija. IdentiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir Apskrities valdymo įstatymo 10 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad apskrities virÅ¡ininkas įgyvendina žemės reformÄ . Taigi grÄ Å¾intinus sklypus formuoja atitinkamos apskrities virÅ¡ininko tarnybos, todėl jiems ir priskirtina pareiga patikslinti atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas ir nustačius, jog yra laisvo valstybinio fondo žemės plotas, suformuoti atitinkamo dydžio valstybinės žemės sklypÄ . Toks įpareigojimas yra logiÅ¡kas susiklosčiusioje konkrečioje situacijoje ir neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr.

522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei patikslinimo taisyklių nuostatoms. Pažymėtina, jog, atsižvelgiant į tai, kad atsakovui priklausančių žemės sklypų plotai, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kai ribų posÅ«kio taÅ¡kų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje, o pats atsakovas R. B. tvirtina, jog bendroje sumoje jam, atkuriant nuosavybės teises į žemę ir po to formuojant du atskirus žemės sklypus, žemės yra skirta per mažai, įpareigojimas atitinkamai institucijai patikslinti atsakovo žemės sklypo ribas atitinka protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principus (CK 1.5 str.) bei nepažeidžia žemės sklypo savininko teisių ar teisėtų interesų ir yra naudingas abiems Å¡alims.

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad dėl netinkamo procesinės teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, panaikinant jo dalį, kurioje atmestas ieÅ¡kinio reikalavimas įpareigoti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijÄ patikslinti atsakovo R. B. žemės sklypo ribas natÅ«roje (CPK 320 str., 329 str. 1 d.) ir ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje tenkintinas. IeÅ¡kovės reikalavimas – įpareigoti atsakovÄ R. B. grÄ Å¾inti jam priklausančio žemės sklypo virÅ¡plotį, susidariusį formuojant žemės sklypÄ , į laisvos valstybinės žemės fondÄ , negali bÅ«ti tenkinamas, kadangi yra sÄ lyginis – jo patenkinimas yra sÄ lygojamas faktinių aplinkybių, t.y. ar patikslinus atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas, bus nustatytas laisvo valstybinio fondo žemės plotas ir kokio dydžio, kurioje konkrečioje vietoje ir pan. Tuo tarpu įstatymas (CPK 267 str.) draudžia priimti sÄ lyginį sprendimÄ , todėl antrasis ieÅ¡kovės reikalavimas, nors ir ne visiÅ¡kai teisingais motyvais, pirmosios instancijos teismo atmestas pagrįstai. Dėl to Å¡ioje dalyje apskųstasis teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.

Pakeitus teismo sprendimÄ , neperduodant bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, sutinkamai su CPK 93 straipsnio

4 dalimi, atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas: ieškovė buvo pareiškusi du savarankiškus ieškinio reikalavimus, iš kurių vienas tenkinamas, kitas atmetamas, todėl iš ieškovės J. P. atsakovui

R. B. priteistina 1230 Lt bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 615 Lt, proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Atitinkamai mažintina ir iš ieškovės J. P. priteistų bylinėjimosi išlaidų valstybei suma - nuo 39,60 Lt iki 19,80 Lt, o likusi 19,80 Lt suma priteistina iš atsakovo (CPK 96 str. 1 d.). Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalies ir 96 straipsnio 1 dalies nuostatas iš abiejų šalių priteistina ir po 6,30 Lt valstybei pašto išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a :

                     Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 12

d. Â sprendimÄ pakeisti:

panaikinti sprendimo dalį, kurioje atmestas ieÅ¡kinio reikalavimas įpareigoti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijÄ patikslinti atsakovo R.

B. žemės sklypo ribas natÅ«roje ir Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinį patenkinti - įpareigoti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijÄ (kodas 188601845) per

2 mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos patikslinti atsakovo R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribas natÅ«roje, nustatytas Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2004-06-08 sprendimu, atkuriant nuosavybės teises į žemę, ir po to formuojant 0,70 ha žemės sklypÄ , kurio kadastrinis Nr.79400002.

Sumažinti iÅ¡ J. P. priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų R. B. sumÄ nuo 1230 Lt iki 615 (Å¡eÅ¡ių Å¡imtų penkiolikos) Lt.

Sumažinti iÅ¡ J. P. priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei sumÄ nuo 39,60 Lt iki 19 (devyniolikos) Lt 80 centų.

KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .

Priteisti iš atsakovo R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 19 (devyniolika) Lt 80 centų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės J. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei po 6 (šešis) litus 30 centų pašto išlaidų.

Kolegijos pirmininkė                                                                             Â

Alma Urbanavičienė

                    Â

Kolegijos teisėjos                                                                                 Â

Rasa Gudžiūnienė

                                                                                                            Â

Romualda Janovičienė