38b79377-35ea-4f86-abbe-944387dfcb3d · Lietuvos apeliacinis teismas

?Byla Nr. 1S-287-197/2018 Proceso Nr. 1-09-2-00031-1999-4 Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.1.16.1.2.2. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 12 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Viktoro Kažio ir Lino Žukausko, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorui Gintautui PaÅ¡kevičiui, gynėjai advokatei Galinai Kardanovskajai, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo kaltinamojo J. M. (J. M.) gynėjos advokatės Galinos Kardanovskajos skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutarties, kuria kaltinamajam J. M. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminÄ skaičiuojant nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje J. M. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 100 straipsnį, BK 101 straipsnį, BK 103 straipsnio 1 dalį, BK 111 straipsnio 1 dalį, BK 112 straipsnį tuo, kad bÅ«damas Tarybų SÄ jungos komunistų partijos (toliau – TSKP) nariu bei Tarybų Socialistinių Respublikų SÄ jungos (toliau – TSRS) Gynybos ministerijos (duomenys neskelbtini) motorizuotų Å¡aulių divizijos (duomenys neskelbtini) tankų pulko bÅ«rio vadu, veikdamas D.

J. (D. J.), B. P. (B. P.), V. K. (V. K.) ir O. Å . (O. Å .) suburtoje organizuotoje grupėje, susidedančioje iÅ¡ kaltinamojo ir Å¡imto penkiasdeÅ¡imt devynių kariÅ¡kių bei politinių veikėjų, pažeisdamas tarptautinės humanitarinės teisės papročius, tarptautines sutartis ir kitus tarptautinius įsipareigojimus, naudodamas prieÅ¡ civilius bauginimo, teroro, taip pat uždraustas karo priemones, vykdydamas ir remdamas kitos valstybės – TSRS ir užsienio organizacijos – TSKP ir jos padalinio Lietuvoje – LKP/TSKP politikÄ bei turėdamas tikslÄ neteisėtu bÅ«du pakeisti Lietuvos valstybės konstitucinę santvarkÄ , kėsintis į jos nepriklausomybę ir pažeisti teritorijos vientisumÄ , nuo 1991 m. sausio 11 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d., pagal iÅ¡ anksto parengtÄ nusikalstamÄ planÄ , užgrobė septyniolika strategiÅ¡kai svarbių objektų ir kartu su bendrai veikusiais organizuotos grupės nariais padarė nusikaltimus žmoniÅ¡kumui ir karo nusikaltimus, o bÅ«tent: 1991 m. sausio 11 d. tarptautinės humanitarinės teisės draudžiamos karo atakos prieÅ¡ civilius metu užgrobė Lietuvos Respublikos valstybinę leidybos įmonę „S.“ ir Å¡turmo metu sunkiai sužalojo du civilius, trisdeÅ¡imt vienam civiliui padarė tyčinius nesunkius sveikatos sutrikdymus ir dvideÅ¡imt keturiems civiliams padarė tyčinius nežymius sveikatos sutrikdymus; 1991 m. sausio 13 d. karo atakos metu užgrobė Lietuvos radijÄ bei televizijÄ ir Å¡turmo metu tyčia nužudė vienÄ civilį, tyčia sunkiai sužalojo septynis civilius, tyčia nesunkiai sužalojo Å¡imtÄ aÅ¡tuonis civilius ir tyčia nežymiai sužalojo devyniasdeÅ¡imt penkis civilius; 1991 m. sausio 13 d. karo atakos metu užgrobė Lietuvos radijo bei televizijos centrÄ (TV bokÅ¡tÄ ) ir Å¡turmo metu tyčia nužudė dvylika civilių, tyčia sunkiai sužalojo dvideÅ¡imt tris civilius, tyčia nesunkiai sužalojo du Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devynis civilius ir tyčia nežymiai sužalojo du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt vienÄ civilį.

Tęsdamas nusikalstamas veikas, 1991 m. sausio 13 d. ir 1991 m. sausio 28 d., neteisėtai įvestos komendanto valandos metu, kartu su bendrai veikusiais organizuotos grupės nariais padarė dar du nusikaltimus žmoniÅ¡kumui ir karo nusikaltimus – tyčinį sunkų vieno civilio sveikatos sutrikdymÄ ir tyčinį vieno civilio nužudymÄ .

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartimi J. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. 2014 m. vasario 26 d. prokuroro nutarimu paskelbta J. M. paieška, 2014 m. kovo 12 d. jis laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartimi palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartis, kuria J. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas bei nustatytas suėmimo terminas - dviem mėnesiams. Kardomosios priemonės – suėmimo terminas J. M. buvo tęsiamas vėlesnėmis Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis.

3. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartimi kaltinamajam J. M. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad kaltinamajam J. M. netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, nebus įmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

4. Kaltinamojo J. M. gynėja advokatė G. Kardanovskaja skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartį. 4.1. Gynėja nesutinka su teismo išvada, jog byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Nurodo, kad teismas pažeidė BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatas. 4.2. Gynėjos nuomone, baudžiamasis persekiojimas prieš J. M. turi būti nutrauktas. Anot gynėjos, Sausio 13-osios įvykiai turi būti kvalifikuojami kaip valstybinis perversmas, o ne kaip nusikaltimai žmoniškumui ar karo nusikaltimai.

TokiÄ iÅ¡vadÄ savo sprendime padarė Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje B. ir kt. Sprendimas Å¡ioje byloje turi prejudicinę galiÄ . Taikytinas nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, o patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas jau yra suėjęs. 4.3. Skunde gynėja nesutinka ir su teismo iÅ¡vada, kad J. M. netaikant griežčiausios kardomosios priemonės nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Gynėja taip pat nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad ilgai trunkantis kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas vieÅ¡uoju interesu. 4.4.

Skunde gynėja nurodo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose yra pažymėta, jog nuolatinės gyvenamosios vietos, darbinių ar Å¡eiminių ryÅ¡ių neturėjimas nėra pakankamai svarbi priežastis taikyti suėmimÄ (sprendimas byloje Sulaoja v. Estonia). Gynėjos nuomone, teismo iÅ¡vada, kad paleistas iÅ¡ suėmimo J. M. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, yra nepagrįsta. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartÄ yra pabrėžęs bÅ«tinybę vadovautis paleidimo į laisvę prezumpcija ir iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pareiga įrodyti, jog nustatyto tikslo nebus įmanoma pasiekti už suėmimÄ Å¡velnesnėmis priemonėmis, tenka valstybei.

Be to, pagal Å¡io teismo praktikÄ , suėmimo skyrimo negalima grįsti vien tik galimos bausmės griežtumu, o argumentai už ir prieÅ¡ suimto asmens paleidimÄ negali bÅ«ti bendri ir abstraktÅ«s. Sprendimas dėl suėmimo skyrimo turi bÅ«ti pakankamai argumentuotas ir jame negali bÅ«ti „stereotipiÅ¡kų“ formuluočių (sprendimai bylose Ilijkov v. Bulgaria, Cabala v. Lenkija, Smirnova v. Rusija, Yagci, Sargin v. Turkija). Gynėjos manymu, teismo sprendimas pratęsti kardomosios priemonės terminÄ nepakankamai motyvuotas, nepateikta konkrečių duomenų, pagrindžiančių suėmimo taikymo bÅ«tinybę.

5. Teismo posėdyje gynėja praÅ¡o skundÄ patenkinti, prokuroras praÅ¡o kaltinamojo gynėjos skundÄ atmesti. Kaltinamojo J. M. gynėjos skundas atmetamas 6. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi gynėjos skundÄ ir įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, daro iÅ¡vadÄ , kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartimi kaltinamajam J. M. kardomosios priemonės suėmimo terminÄ pratęsė pagrįstai.

7. Pagal BPK 121 straipsnio 2 dalį, kardomosios priemonės gali bÅ«ti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamÄ veikÄ . 7.1. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomÄ jÄ priemonę ar pratęsiant jos terminÄ , nebÅ«tina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamÄ jį ar iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Be to, tokiu atveju veikos kvalifikavimo ir asmens kaltės klausimai iÅ¡ esmės nėra sprendžiami, tai daroma tik iÅ¡nagrinėjus bylÄ teisiamajame posėdyje.

Taigi baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės - suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. 7.2. Susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su kaltinamojo gynėjos teiginiu, kad apygardos teismas pažeidė BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad joje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog J.

M. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra iš dalies paties kaltinamojo J. M., kitų kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, įvykio vietos, apžiūrų, parodymo atpažinti protokolai, specialistų išvados bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.

8. Apygardos teismas pratęsė kaltinamajam J. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad jis bėgs (slėpsis) nuo teismo. 8.1. Skiriant suėmimÄ arba pratęsiant jo terminÄ BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, reikia atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo Å¡eiminę padėtį, nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbo santykius, sveikatos bÅ«klę, ankstesnį teistumÄ , ryÅ¡ius užsienyje ir kitas aplinkybes. 8.2.

J. M. kaltinamas nusikalstamų veikų, priskiriamų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms padarymu (BK 11 straipsnio 5, 6 dalys). Už jam inkriminuojamus nusikaltimus baudžiamajame įstatyme numatytos tik itin griežtos laisvės atėmimo bausmės. Gresiančios bausmės griežtumas yra svarbus elementas vertinant bėgimo (slėpimosi) nuo teisingumo rizikÄ . Å iuo atveju pabėgimo pavojų sustiprina tai, kad J. M. yra užsienio valstybės pilietis. Baudžiamosios bylos duomenimis J. M. Lietuvoje neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, taip pat socialinių ryÅ¡ių ar turto.

Jis iki sulaikymo gyveno R. F., kur turėjo nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbÄ , Å¡eimÄ . Taigi visi kaltinamojo socialiniai ryÅ¡iai egzistuoja užsienio valstybėje. Akivaizdu, kad Å¡ioje Å¡alyje jis turi ryÅ¡ių, kuriais gali pasinaudoti, norėdamas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Nemažiau svarbu, kad Å¡ioje valstybėje negalioja Europos areÅ¡to orderis. 8.3. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumÄ BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, sutinka su skundžiamos nutarties iÅ¡vada, kad yra pagrindas manyti, jog bÅ«damas laisvėje ir siekdamas iÅ¡vengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, J.

M. gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

9. BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytas maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas viso baudžiamojo proceso metu. J. M. laikomas suimtu jau pakankamai ilgÄ laikÄ , tačiau Å¡iuo atveju suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų. Aptariamu atveju, paskirta kardomÄ ja priemone J. M. teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose yra ne kartÄ pažymėjęs, jog atsižvelgiant į pakankamai ilgÄ suimtojo kalinimo laikÄ , tik iÅ¡skirtinės priežastys gali pateisinti tolimesnį suėmimo taikymÄ .

Å iuo konkrečiu atveju tokiomis iÅ¡skirtinėmis priežastimis iÅ¡lieka tiek paties J. M. pavojingumas visuomenei, tiek jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobÅ«dis, pavojingumas ir mastas, tiek ypatingas Å¡ios bylos sudėtingumas bei itin didelė apimtis. Jis kaltinamas visuomenei itin pavojingų nusikaltimų, t. y. nusikaltimų žmoniÅ¡kumui bei karo nusikaltimų galimu padarymu. Visų Å¡ių aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindÄ teismui imtis reikiamų priemonių, kad bÅ«tų apgintas vieÅ¡asis interesas izoliuoti nuo visuomenės pavojingÄ asmenį ir netrukdomai iÅ¡tirti teisme bei teisiÅ¡kai įvertinti visuomenei labai pavojingas nusikalstamas veikas.

Taigi, teismo sprendimas pratęsti suėmimo terminÄ J. M. neprieÅ¡tarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai, pagal kuriÄ besitęsiantis suėmimas gali bÅ«ti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iÅ¡ tikrųjų reikalauja vieÅ¡asis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetÄ prieÅ¡ asmens laisvės gerbimo taisyklę.

10. Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios skiriamos siekiant BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų, Å¡iuo atveju užtikrinti kaltinamojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ bylos nagrinėjimÄ teisme bei nuosprendžio įvykdymÄ . Teisėjų kolegija, įvertinusi J. M. asmenybės pavojingumÄ , turimus ryÅ¡ius užsienyje, galimai padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, sunkumÄ , mastÄ , konstatuoja, kad Å¡ioje proceso stadijoje Å¡velnesne kardomÄ ja priemone ar net Å¡velnesnių kardomųjų priemonių kompleksu BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebÅ«tų pasiekti.

Kaltinamojo pasislėpimo pavojus Å¡ioje proceso stadijoje gali bÅ«ti paÅ¡alintas tik taikant griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę. Å iuo atveju griežčiausios kardomosios priemonės taikymas neprieÅ¡tarauja nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, nei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatoms, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normoms.

11. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartis, kuria kaltinamajam J. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti jÄ kaltinamojo gynėjos skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi, n u t a r i a : įtariamojo J. M. (J. M.) gynėjos advokatės Galinos Kardanovskajos skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartimi įtariamajam J. M. trims mėnesiams pratęstos kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ . Nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teisėjai Laima Garnelienė Viktoras Kažys Linas Žukauskas