38b45658-b69c-40da-ba7a-e714cc024a82 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-3905-342/2019 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00172-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.4; 20.5.1; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 30 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėja AuÅ¡relė Mažrimienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. S., 2019 m. gegužės 21 d. teismo posėdyje vaizdo konferencijos bÅ«du iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas V. S. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) skundu (b. l. 1 - 8) praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, (toliau – ir atsakovė) 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas nurodo, jog laikotarpiu nuo 2018-11-13 iki 2019-02-18 periodiÅ¡kai buvo laikomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK, atsakovės atstovas) areÅ¡tinėje (toliau – ir AreÅ¡tinė), Å¡iurkščiai pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio reikalavimus.

Teigia, jog nuo 2018-11-13 iki 2018-11-29 bÅ«nant AreÅ¡tinės kamerose Nr. 11,12,13, kurios buvo keturvietės, vienam asmeniui laisvo 5 kv. m. ploto neužteko, buvo sunku judėti, kilo konfliktai. Pažymi, kad dalį kamerų ploto užėmė inventorius ir baldai. Mano, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) naujausiÄ praktikÄ (2016-10-20 sprendimas byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ ) iÅ¡ bendro kameros ploto turi bÅ«ti atimtas sanitarinio mazgo plotas ir atsižvelgta į baldų užimamÄ plotÄ .

Akcentuoja, kad nurodytoje EŽTT byloje konstatuota, kad kai asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m. kameros ploto, yra preziumuojamas Konvencijos 3 str. pažeidimas. Teigia, kad atsakovės atstovas neužtikrino teisės aktuose numatyto 5 kv. m. ploto vienam asmeniui. Tvirtina, kad buvo laikomas su rūkančiais asmenimis. Akcentuoja, kad sanitarinis mazgas nebuvo pilnai izoliuotas, jo įrengimas neatitiko nustatytų reikalavimų. Teigia, kad kamerose lovos girgždėjo, buvo surūdijusios, todėl bandant užmigti pabusdavo nuo triukšmo, girgždesio.

Nurodo, kad oro vėdinimo sistema skleidė per didelius garsus. Pažymi, kad nebuvo apžiÅ«rėtas bendrosios praktikos slaugytojo ar daktaro, nebuvo suteikta pirmoji medicininė pagalba, į praÅ¡ymus nebuvo reaguojama. Akcentuoja, kad negavo tinkamo maitinimo. Taip pat nurodo, kad nuo 2018-12-17 iki 2018-12-19 buvo patalpintas į kamerÄ Nr.8, kurios plotas buvo per mažas; kameroje turėjo miegoti prie tualeto, kuris pilnai nėra uždengtas. Teigia, kad minėtu laikotarpiu nebuvo apžiÅ«rėtas medicinos darbuotojo, kentė skrandžio ir danties skausmus; negavo maitinimo, kuris paskirtas pagal ligÄ .

Nurodo, kad nuo 2019-01-21 iki 2019-01-24 buvo laikomas kameroje Nr. 10, kurioje atėmus inventorių, plotas buvo per mažas; kameroje nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Teigia, kad atvykstant nebuvo duotas reikiamas maitinimas, davė sausÄ davinį, kuris netiko pagal paskirtÄ maisto racionÄ . Nurodo, kad nuo 2019-02-13 iki 2019-02-18 kalinimo sÄ lygos prilygo kankinimui. PaaiÅ¡kina, kad atvykus gavo sausÄ maisto davinį, kuris neatitinka pareiÅ¡kėjo maisto raciono. Dėl nurodytų aplinkybių reikÅ¡damas pretenzijas nuo 2019-02-13 paskelbė neterminuotÄ bado akcijÄ .

Pažymi, kad bado akcija susijusi ir su minkÅ¡tojo inventoriaus iÅ¡davimu – pagalvės ir antklodės laikomos nehigieniÅ¡komis sÄ lygomis. Teigia, kad ant pagalvių neįmanoma iÅ¡simiegoti. Taip pat tvirtina, kad Klaipėdos AVPK areÅ¡tinės virÅ¡ininko elgesys buvo ironiÅ¡kas, paÅ¡iepiantis. Nurodo, kad sanitarinis mazgas 19 kameroje įrengtas prieÅ¡ais duris, todėl buvo pažeistas privatumas, jautėsi nuolat stebimas. Akcentuoja, kad sanitarinio mazgo atitvėrimas neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Pažymi, kad kamerose nebuvo radijo taÅ¡ko bei sistemos kabelinei televizijai; apÅ¡vietimas buvo per ryÅ¡kus, nuo jo skaudėjo galvÄ ; elektros rozetės buvo atjungtos; tualetai buvo metaliniai, be dangčių. Dėl skunde nurodytų aplinkybių patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, psichologinį pažeminimÄ , pasityčiojimÄ , kuris tiesiogiai buvo nukreiptas į pareiÅ¡kėjÄ . PareiÅ¡kėjas 2019-03-25 raÅ¡tu „Skundo papildymas” (b. l. 74 – 76) paaiÅ¡kina, kad papildomas jo kankinimas vyko 2019-02-26 – 2019-02-28 dienomis.

Nurodo, kad minėtu laikotarpiu buvo patalpintas į 19 kamerÄ , kurioje einant į tualetÄ jautėsi stebimas pareigÅ«nų. Pažymi, kad AreÅ¡tinės pareigÅ«nai žino, kad jam yra paskirtas dietinis maitinimas. Teigia, kad kreipėsi į prokuratÅ«rÄ dėl AreÅ¡tinės virÅ¡ininko veiksmų. PareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu palaiko skundÄ bei nesutinka su atsiliepimu iÅ¡ esmės skunde bei 2019-03-25 raÅ¡te „Skundo papildymas” iÅ¡dėstytų argumentų ir motyvų pagrindu. Atsakovo atstovas atsiliepimu (b. l. 36 – 40) su skundu nesutinka, praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas areÅ¡tinėje visada buvo laikomas nepažeidžiant nustatyto policijos areÅ¡tinės kameroje minimalaus gyvenamojo ploto tenkančio vienam laikomam asmeniui dydžio – 5 kv. m. neįskaitant sanitarinio mazgo į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ . Teigia, kad pareiÅ¡kėjas su rÅ«kančiais asmenimis buvo laikomas jam pageidaujant, nes jis teigė, kad yra rÅ«kantis, o nuo 2019-02-13 iki 2019-02-18 pareiÅ¡kėjas buvo laikomas su nerÅ«kančiais asmenimis, kadangi teigė, kad neberÅ«ko.

Tvirtina, kad areÅ¡tinės kamerose įrengtos 170 cm sanitarinio mazgo atskiriamosios pertvaros su 120 cm varstomomis durimis, metaliniai unitazai ir oro ventiliacijos sistema. Pažymi, kad užtikrina pasivaikščiojimų organizavimÄ areÅ¡tinėje. Akcentuoja, kad areÅ¡tinės kameros įrengtos 2015 m., jos yra tinkamos naudojimui ir tai patvirtina patikrinimo aktai. Nurodo, kad areÅ¡tinės kamerose įrengta mechaninė vėdinimo sistema, taip pat yra galimybė patalpas iÅ¡sivėdinti per langus. Teigia, kad nėra gavusi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymų bÅ«ti apžiÅ«rėtam medicinos darbuotojo.

Teigia, kad pareiÅ¡kėjo apžiÅ«ra buvo nukelta į kitÄ dienÄ , apžiÅ«ros metu sveikatos sutrikimų nenustatyta, jokių pasekmių dėl sveikatos bÅ«klės nekilo ir žala negalėjo bÅ«ti padaryta. Teigia, kad pareiÅ¡kėjas buvo konvojuotas į areÅ¡tinę ir jam duoti sausi daviniai; dietinis maitinimas yra užsakomas tik po konvojuojamų asmenų atvykimo, susipažinus su jų asmens byla. Tvirtina, kad minkÅ¡tasis inventorius laikomas laikantis teisės aktų reikalavimų. Pažymi, kad kamerų dirbtinė apÅ¡vieta yra ne mažesnė nei 200 lx.

Teigia, kad teisės aktuose nėra nustatyti lizdai televizijos antenoms. Atsakovės atstovas teismo posėdyje vaizdo konferencijos bÅ«du nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietÄ , laikÄ ir bÅ«dÄ praneÅ¡ta tinkamai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos Å¡alių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai praneÅ¡ta, nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti, todėl byla nagrinėtina atsakovės atstovui nedalyvaujant.

Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui, kuriÄ jis galimai patyrė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinėje. Dėl vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnį žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje terminas „valdžios institucija” reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ , taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas” reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ anksčiau minėtų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .

Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas neÅ¡alina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013-11-18 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga (žr., pvz., LVAT 2013-04-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-558/2013, 2013-12-16 nutartį administracinėje byloje A662-2009/2013; 2013-11-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1500/2013 ir kt.).

Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (žr., pvz., LVAT 2007-03-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-662/11 ir kt.). Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTÄ® 24 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 25 straipsnis, 56 straipsnio 4 dalis, 67 straipsnis, 71 straipsnis).

Pažymėtina, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (minėta, toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (minėta, toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96, 2001-07-24 sprendimÄ byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98 ir kt.). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).

Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Dėl minimalaus ploto dydžio neužtikrinimo Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ kildina iÅ¡ netinkamų jo laikymo kamerose sÄ lygų, kai AreÅ¡tinės kamerose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos sudarymas – pagrindinis reikalavimas, kurį valstybė privalo užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims.

Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida. Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė.

Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95). Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. EŽTT savo praktikoje taip pat yra ne kartÄ nurodęs, jog kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo „žeminančios” Konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali bÅ«ti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr., pvz., EŽTT 2005-04-07 sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53254/99; 2008-02-14 sprendimÄ byloje D. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 66802/01; 2012-01-10 sprendimÄ byloje A. ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ir kt.).

Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).

Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. EŽTT praktikoje taip pat yra ne kartÄ nurodęs, jog kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo „žeminančios” Konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali bÅ«ti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr., pvz., EŽTT 2005-04-07 sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53254/99; 2008-02-14 sprendimÄ byloje D. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 66802/01; 2012-01-10 sprendimÄ byloje A. ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ir kt.).

EŽTT naujausioje praktikoje (žr., 2016-10-20 sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13) paaiÅ¡kino ir apibendrino pagrindinius principus dėl kalinimo įstaigų perpildymo, t. y. kad pagal Konvencijos 3 straipsnį nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų bÅ«ti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad bÅ«tų laikomasi Konvencijos, tačiau nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiÅ¡kinimo, jog 3 kv. m. daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ .

EŽTT pažymėjo, kad kiti standartai, formuojami tokių tarptautinių institucijų, kaip Europos komitetas prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ (CPT), arba nacionalinėje teisėje nustatyti standartai nėra lemiamas argumentas, vertinant pažeidimÄ Konvencijos 3 straipsnio prasme, kadangi bÅ«tina atsižvelgti į visas kiekvienos bylos aplinkybes, o tokios tarptautinės institucijos, kaip CPT, nagrinėjamoje srityje formuoja bendrus standartus, siekdamos pažeidimų prevencijos, be to, ir nacionaliniai standartai labai skiriasi ir yra skirti nustatyti tinkamo apgyvendinimo bendruosius reikalavimus toje konkrečioje penitenciarinių įstaigų sistemoje.

Atsižvelgęs į teismų praktikÄ ir ploto kriterijaus reikÅ¡mę vertinant visas kalinimo sÄ lygas, EŽTT minėtoje M. prieÅ¡ KroatijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13, byloje nusprendė, kad kai kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m. daugiavietėje kameroje, asmeninės erdvės trÅ«kumas yra vertinamas kaip toks rimtas, jog kyla stipri Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija. Tačiau tam tikrais atvejais kalinimo sÄ lygų kumuliatyvus poveikis gali tokiÄ prezumpcijÄ paneigti. Tuomet įrodinėjimo naÅ¡ta tenka atsakovui, kuris gali paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , pagrįsdamas, kad buvo veiksnių, galėjusių adekvačiai kompensuoti ribotÄ asmeninės erdvės skyrimÄ .

Stipri Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija paprastai gali būti paneigiama, jeigu nustatoma, kad kumuliatyviai egzistavo šie veiksniai:

a) reikalaujamos minimalios asmeninės 3 kv. m. erdvės trūkumo epizodai buvo trumpi, atsitiktiniai ir nereikšmingi;

b) toks asmeninės erdvės trūkumas buvo lydimas pakankamos judėjimo laisvės už kameros ribų ir tinkamo užimtumo ne kameros patalpose;

c) pareiÅ¡kėjas yra kalinamas bendrÄ ja prasme tinkamoje kalinimo įstaigoje ir nėra jokių kitų Å¡io asmens kalinimÄ sunkinančių aplinkybių. Kai vertinamas kalinimas kalėjimo kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 kv. m., Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sÄ lygomis, susijusiomis su galimybe mankÅ¡tintis lauke, natÅ«ralia Å¡viesa ir Å¡viežiu oru, ventiliacija, Å¡ildymo adekvatumu, galimybe privačiai pasinaudoti tualetu ir pagrindiniais sanitariniais bei higienos reikalavimais.

Teismas taip pat pabrėžė, kad atvejais, kai kalinamam asmeniui suteikiama daugiau nei 4 kv. m. ploto daugiavietėje kameroje ir dėl to nekyla asmeninės erdvės stokos klausimas, vertinant pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygų adekvatumÄ Konvencijos 3 straipsnio prasme iÅ¡lieka aktualÅ«s kiti kalinimo sÄ lygų aspektai. Atlikus pareiÅ¡kėjui tekusio ploto normos vertinimÄ pagal Konvencijos nuostatas ir jas aiÅ¡kinančiÄ EŽTT praktikÄ , sprendžiant Å¡io pobÅ«džio bylas, svarbu nustatyti, ar buvo laikytasi nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, nustatančių ploto normas.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali bÅ«ti laikomi teritorinės policijos įstaigos areÅ¡tinėje, tačiau ne ilgiau kaip penkiolika parų. Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių vidaus tvarkos taisykles tvirtina vidaus reikalų ministras, suderinęs su teisingumo ministru. Å io įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog vykdant suėmimÄ draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Minėto įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Nustatant vienam sulaikytajam asmeniui laikomam areÅ¡tinės kameroje tenkančio minimalus ploto normatyvÄ bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017-04-03 įsakymu Nr. 1V-247 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės, aktuali akto redakcija galiojanti nuo 2018-10-24) 58 punktu, kuriame nustatyta, kad policijos areÅ¡tinės kameroje vienam areÅ¡tantui gyvenamojo ploto dydis negali bÅ«ti mažesnis kaip 5 kv. m.(sanitarinio mazgo plotas į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ neįskaičiuojamas).

Iš esmės tokios pozicijos laikomasi ir LVAT praktikoje (žr., pvz., LVAT 2015-04-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A678-442/2015, 2015-07-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A2277-520/2015, 2015-09-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A2711-520/2015 ir kt.). Iš Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės (skyriaus teisėmis) viršininko 2019-03-15 tarnybinio pranešimo (b. l. 41 - 43) turinio matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018-11-13 iki 2018-11-15 buvo laikomas kameroje Nr. 13, kurios plotas 27,75 kv. m., sanitarinio mazgo plotas – 1,68 kv. m., asmenų skaičius kameroje – 4; laikotarpiu nuo 2018-11-15 iki 2018-11-15 buvo laikomas kameroje Nr. 14, kurios plotas 22,33 kv. m., sanitarinio mazgo plotas – 1,68 kv. m., asmenų skaičius kameroje – 4; laikotarpiu nuo 2018-11-15 iki 2018-11-29 buvo laikomas kameroje Nr. 11, kurios plotas 22,06 kv. m., sanitarinio mazgo plotas – 1,68 kv. m., asmenų skaičius kameroje – 4; laikotarpiu nuo 2018-12-17 iki 2018-12-19 buvo laikomas kameroje Nr. 8, kurios plotas 11,50 kv. m., sanitarinio mazgo plotas – 1,42 kv. m., asmenų skaičius kameroje – 2; laikotarpiu nuo 2019-01-21 iki 2019-01-24 buvo laikomas kameroje Nr. 10, kurios plotas 14,50 kv. m., sanitarinio mazgo plotas – 1,68 kv. m., asmenų skaičius kameroje – 2; laikotarpiu nuo 2019-02-13 iki 2019-02-18 buvo laikomas kameroje Nr. 19, kurios plotas 7,24 kv. m., sanitarinio mazgo plotas – 1,35 kv. m., asmenų skaičius kameroje – 1.

Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas neginčija atsakovės atstovo pateiktų duomenų apie jo laikymo AreÅ¡tinėje laikotarpius bei kamerų, kuriose buvo laikomas numerius, kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus. Atsakovės atstovo nurodyti laikotarpiai bei kamerų numeriai iÅ¡ esmės sutampa su pareiÅ¡kėjo nurodytais. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pareiÅ¡kėjas, praÅ¡ydamas neturtinės žalos atlyginimo, privalo pateikti atitinkamus įrodymus, leidžiančius teismui teisingai įvertinti patirtÄ neturtinę žalÄ , arba nurodyti reikÅ¡mingas aplinkybes, kodėl to padaryti negali.

Atlikus aritmetinius paskaičiavimus (iÅ¡ AreÅ¡tinės kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo plotÄ bei gautÄ plotÄ padalinus iÅ¡ asmenų skaičiaus kameroje), teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo laikymo AreÅ¡tinėje laikotarpiais, pareiÅ¡kėjui teko nuo 5,0175 kv. m. ploto, taigi teisės aktų reikalavimai Å¡iuo aspektu nebuvo pažeisti. Kadangi atsakovės atstovo pateikti duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo pagrįstumo ir daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjui visÄ ginčo laikotarpį (nuo 2018-11-13 iki 2018-11-29, nuo 2018-12-17 iki 2018-12-19, nuo 2019-01-21 iki 2019-01-24, nuo 2019-02-13 iki 2019-02-18) buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma – daugiau kaip 5 kv. m. (Taisyklių 58 punktas), todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiÅ«riu Å¡ioje byloje konstatuoti atsakovės atstovo pareiÅ¡kėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo (ABTÄ® 56 straipsnis).

Be kita ko, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016-10-20 sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m. gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr., pvz., 2017-03-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017-03-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., LVAT 2016-06-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017).

Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikÅ¡mingas vertinant pareiÅ¡kėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus (žr., pvz., LVAT 2018-10-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2466-502/2018). Nagrinėjamos bylos atveju nenustatytas minimalaus gyvenamojo ploto pažeidimas. Darytina iÅ¡vada, kad nėra pagrindo iÅ¡ kameros ploto atimti kameroje esančių baldų užimamÄ plotÄ . Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus dėl pareiÅ¡kėjo skundo argumentų, susijusių su ploto pažeidimu.

Dėl laikymo su rūkančiais asmenimis Pareiškėjas tvirtina, kad laikotarpiu nuo 2018-11-13 iki 2018-11-29 buvo laikomas su rūkančiais asmenimis, todėl buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais. Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2017-11-01 iki 2019-01-01) 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas rūkyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Å io straipsnio 4 dalis nustato pareigÄ juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru, taip pat kad matomose vietose bÅ«tų iÅ¡kabinti įspėjamieji užraÅ¡ai ar ženklai apie draudimÄ rÅ«kyti, įrengtos specialios rÅ«kymui skirtos patalpos (vietos) ir iÅ¡kabinti jas nurodantys užraÅ¡ai ar ženklai. Nuo 2015-11-01 įsigaliojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai” (toliau - ir HN 134:2015) 7 punkte įtvirtinta, jog laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

Be kita ko, LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad pataisos įstaigų administracija turi pareigÄ užtikrinti, jog asmenys jose bÅ«tų laikomi sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis, taip pat kad nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais (žr., pvz., LVAT 2018-05-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3803-575/2018; 2016-09-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-4069-624/2016; 2016-04-14 nutartį administracinėje byloje ir kt.). Apibendrinus, darytina iÅ¡vada, jog teisinis reguliavimas ir LVAT praktika įpareigoja atsakovės atstovÄ užtikrinti, kad nerÅ«kantys asmenys nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

Iš pareiškėjo kortelių išrašų Nr. 30-02070-18 (b. l.

44) ir Nr. 30-02083-18 (b. l. 45 -46) matyti, kad konvojavus pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ AreÅ¡tinę, 2018-11-13, 2018-11-15, 2018-12-17 bei 2019-01-21 vykusių pirminių apžiÅ«rų metu pareiÅ¡kėjas pareigÅ«nams nurodė, kad yra rÅ«kantis, o tik 2019-02-13 apžiÅ«ros metu pareiÅ¡kėjas nurodė, kad nerÅ«ko. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡reiÅ¡kęs žodžiu ar raÅ¡tu norÄ bÅ«ti kartu su nerÅ«kančiais asmenimis, ar bÅ«tų turėjęs nusiskundimų dėl to, jog yra laikomas kartu su rÅ«kančiais asmenimis jo skunde nurodytÄ laikotarpį (nuo 2018-11-13 iki 2018-11-29).

Be kita ko, pareiÅ¡kėjas neteikia argumentų ir įrodymų, kad 2019-02-13 apžiÅ«ros metu nurodžius, kad nerÅ«ko, jis buvo patalpintas į kamerÄ su rÅ«kančiais asmenimis. Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad atsakovės atstovo pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumo nenustatyta. Dėl sanitarinio mazgo PareiÅ¡kėjas teigia, kad sanitarinis mazgas nebuvo pilnai izoliuotas, jo įrengimas neatitiko nustatytų reikalavimų, sanitarinis mazgas kameroje Nr. 19 įrengtas prieÅ¡ais duris, todėl buvo pažeistas privatumas, jautėsi nuolat stebimas.

EŽTT ne kartÄ yra akcentavęs, kad prie virÅ¡ytos priimtinos kentėjimo ribos, be kita ko, priskirtina galimybė privačiai naudotis tualetu. Privatumas naudojantis tualetu tam tikrose bylose buvo priskiriamas prie teisių minimumo, kuris turi bÅ«ti suteikiamas kalinamiesiems, taip pat Å¡ios teisės atėmimas buvo laikomas svarbiu elementu, pateisinančiu iÅ¡vadÄ , kad kalinimo sÄ lygos prilygo žeminančiam elgesiui, pažeidžiančiam Konvencijos 3 straipsnį (žr., pvz., 2002-07-15 sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99); 2001-04-19 sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95), ir kt.).

EŽTT praktikoje nurodyta, kad pagal Europos komitetÄ prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ar baudimÄ (CPT), sanitarinė zona, kuri yra tik iÅ¡ dalies atskirta, nėra priimtina kameroje, kurioje laikomas daugiau nei vienas asmuo. Kamerų tualetai turėtų bÅ«ti įrengiami su visiÅ¡ku atskyrimu, pvz., iki lubų (žr., pvz., EŽTT 2013-04-25 sprendimÄ byloje C. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 40119/09). EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiÅ«riu, bet ir atima iÅ¡ sulaikytojo bet kokį privatumÄ naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visÄ laikÄ matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiÅ«rėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angÄ /akutę (žr., pvz., EŽTT 2009-03-12 sprendimÄ byloje A.

M. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 15217/07), 2007-11-15 sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 30983/02), 2002-07-15 sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99), 2012-01-10 sprendimÄ byloje A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07, 60800/08), 2012-05-10 sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiÅ¡kai uždengti tualetÄ durimis ar užuolaida (žr., pvz., EŽTT 2012-01-10 sprendimÄ byloje A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07; 60800/08)).

LVAT ne kartÄ yra pažymėjęs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgÄ sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali bÅ«ti matomi iÅ¡ įėjimo į sanitarinį mazgÄ pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) bÅ«tų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgÄ turi bÅ«ti uždengtas (įrengiant duris arba kitu bÅ«du) (žr., pvz., LVAT 2017-07-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017-04-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2017-03-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017 ir kt.).

Vadovaujantis EŽTT formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sÄ lygų pažeidimu Konvencijos 8 straipsnio prasme (žr., pvz., EŽTT 2015-12-15 sprendimÄ byloje S. prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 17249/12); taip pat LVAT 2018-01-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3408-261/2017, 2018-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1320-552/2018). Taikant nacionalinį teisinį reguliavimÄ atsižvelgiama į EŽTT praktikoje pateiktus vertinimus, susijusius su bent minimaliu kalinamų asmenų privatumo užtikrinimu, pavyzdžiui, kad žema (1,2 m) aukščio sienele atskirtas tualetas neatitinka Konvencijos reikalavimų, kadangi taip nesudaromos sÄ lygos privatumui ir Å¡i vieta visada matoma tiek kartu kalinčių nuteistųjų, tiek pareigÅ«nų.

LVAT, atsižvelgdamas į minėtus EŽTT iÅ¡aiÅ¡kinimus, vertina, kad sanitarinio mazgo atitvėrimas 120–130 cm sienele nuo bendros kameros erdvės asmens privatumo užtikrinimo aspektu nėra tinkamas, kadangi tai gali riboti kalinčio asmens privatumÄ ir sukelti jam nemalonius iÅ¡gyvenimus (žr., pvz., LVAT 2018-03-21 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-1722-556/2018, 2018-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1800-858/2018, 2018-02-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1913-756/2018, 2018-02-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-293-552/2018, 2017-06-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2017-04-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017, 2017-04-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1006-442/2017 ir kt.).

Saugumo užtikrinimas areÅ¡tinės kamerose negali paneigti asmens teisės į privatumÄ naudojantis sanitariniu mazgu. Turi bÅ«ti parenkami tokie areÅ¡tinės kamerose laikomų asmenų saugumo užtikrinimo bÅ«dai, kurie nesikirstų su pagrindinėmis žmogaus teisėmis, įtvirtintomis Konvencijoje (žr., pvz., LVAT 2018-02-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-362-552/2018, 2017-04-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017). Tai reiÅ¡kia, jog net ir nustačius, kad pertvaros aukÅ¡tis atitinka teisės akto reikalavimus, turi bÅ«ti įvertinama, ar pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę privačiai pasinaudoti tualetu (žr., pvz., LVAT 2015-07-16 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-2277-520/2015, 2017-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1348-502/2017).

Todėl vertinant pareiÅ¡kėjui dėl nevisiÅ¡kai tinkamo sanitarinio mazgo įrengimo kilusius nepatogumus, atsižvelgtina ir į tai, ar atsakovas pagrindė (nepagrindė), jog pareiÅ¡kėjo privatumas buvo užtikrintas tuo laikotarpiu, bei ar buvo kitų aplinkybių, leidžiančių spręsti apie pareiÅ¡kėjo teisės į privatumÄ pažeidimÄ ir pan., net jei sanitariniai mazgai ir yra įrengti kamerų kampuose bei jie nėra tiesiogiai matomi pro kamerų duryse įrengtus langelius (žr., pvz., LVAT 2018-05-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1506-624/2018, 2017-06-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017, 2017-06-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017-04-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017).

Patvirtinančiomis privatumo naudojantis tualetu neužtikrinimÄ laikomos aplinkybės, kad sanitariniai mazgai kamerose įrengti prie durų ir nėra papildomai izoliuoti, t. y. sanitarinio mazgo įėjimas nuo gyvenamosios kameros dalies nėra atitvertas durimis ar kitokiomis pertvaromis, taip pat tai, kad visÄ pareiÅ¡kėjo laikymo areÅ¡tinėje laikotarpį su juo kameroje buvo ir kiti suimtieji (nuteistieji) (žr., pvz., LVAT 2018-03-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2134-575/2018, 2017-04-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017, 2017-04-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1006-442/2017, 2017-04-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A-725-756/2017).

Tais, atvejais, kai sanitarinio mazgo zona nuo likusios kameros dalies yra atskirta tiek pertvara, tiek varstomomis durimis, pripažįstama, jog pareiškėjo privatumas nebuvo pažeistas (žr., pvz., LVAT 2018-03-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1851-502/2018). Atsakovės atstovas atsiliepime nurodo, kad Areštinės kamerose yra įrengtos 170 cm sanitarinio mazgo atskiriamosios pertvaros su 120 cm varstomomis durimis, metaliniai unitazai ir sanitarinio mazgo ventiliacijos sistema. Nurodytas aplinkybes patvirtina 2019-03-15 tarnybinis pranešimas (b. l. 41 – 43).

Minėtame praneÅ¡ime taip pat nurodyta, kad kamerų sanitariniuose mazguose įrengtas grindinis Å¡ildymas, todėl klozetas yra kameros temperatÅ«ros. IÅ¡ Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) 2018-08-27 patikrinimo akto (b. l. 53 – 54) matyti, kad tikrinant vienÄ iÅ¡ AreÅ¡tinės kamerų, tikrinimo metu pažeidimų, tame tarpe susijusių ir su sanitariniu mazgu, nenustatyta. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas į bylÄ pateikė NVSC Klaipėdos departamento raÅ¡tÄ â€žDėl informacijos pateikimo” (b. l. 12), iÅ¡ kurio matyti, kad pareiÅ¡kėjas teikė skundÄ dėl AreÅ¡tinės kamerų Nr. 8, 11, 12,13.

IÅ¡ aptariamo raÅ¡to matyti, kad pareiÅ¡kėjas dėl sanitarinių mazgų įrengimo, privatumo pažeidimų nesiskundė. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės nepaneigė atsakovės atstovo nurodytų duomenų apie sanitarinių mazgų įrengimÄ kamerose, t. y., kad kamerose yra įrengtos 170 cm sanitarinio mazgo atskiriamosios pertvaros su 120 cm varstomomis durimis, metaliniai unitazai ir sanitarinio mazgo ventiliacijos sistema. Ä®vertinus AreÅ¡tinės sanitarinio mazgo įrengimÄ - sanitarinio mazgo zona atskirta nuo likusios kameros dalies pertvara ir varstomomis durimis - konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjo privatumas nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistas.

Dėl higienos normų ir inventoriaus PareiÅ¡kėjas teigia, kad kamerose lovos girgždėjo, buvo surÅ«dijusios, oro vėdinimo sistema skleidė per didelius garsus, pagalvės ir antklodės buvo laikomos nehigieniÅ¡komis sÄ lygomis, ant pagalvių neįmanoma iÅ¡simiegoti, kamerose nebuvo radijo taÅ¡ko bei sistemos kabelinei televizijai; apÅ¡vietimas buvo per ryÅ¡kus; elektros rozetės buvo atjungtos; tualetai buvo metaliniai, be dangčių. Higienos normos HN 134:2015 14 punktas numato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx.

Higienos normos HN 134:2015 16 punkte numatyta, jog gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis Å¡iltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, Å¡altuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s. Higienos normos HN 134:2015 17 punkte nustatyta, jog turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. LVAT ne kartÄ yra nurodęs, kad tokio pobÅ«džio bylose įrodinėjimo naÅ¡ta neteisėtų veiksmų vertinimo etape tenka laisvės atėmimo įstaigos administracijai (žr., pvz., LVAT 2017-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017, 2017-01-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017, 2016-02-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016 ir kt.).

Pažymėtina, kad Klaipėdos AVPK areÅ¡tinė, esanti adresu Kauno g. 6, Klaipėda, yra naujai pastatyta, o jos atitikimÄ teisės aktų nuostatoms patvirtina 2015-12-22 pridavimo eksploatacijai aktas Nr. 30-IL-16783 (b. l. 64 - 64). Be to, iÅ¡ NVSC 2018-01-29 patikrinimo akto (b. l. 50 - 52) matyti, kad patikrinus AreÅ¡tinės gyvenamÄ sias patalpas Nr. 8, 11, 12, 13 oro temperatÅ«ra ir judėjimo greitis atitiko HN 134:2015 reikalavimus; HN 134:2015 reikalavimų pažeidimų nenustatyta. NVSC 2018-08-27 patikrinimo aktas (b. l. 53 – 54) patvirtina, kad tikrinant vienÄ iÅ¡ AreÅ¡tinės kamerų, tikrinimo metu pažeidimų, susijusių su lovos bÅ«kle, sanitariniais įrenginiais, antklodėmis, lovų skalbiniais, lovų čiužiniais, pagalvėmis, nenustatyta.

NVSC 2018-09-19 patikrinimo aktas (b. l. 55 - 56) patvirtina, kad patikrinus AreÅ¡tinės kameras Nr. 6, 16, 17, 18, 19, 20, pažymėta, kad visose AreÅ¡tinės kamerose, kurių yra 39, yra natÅ«ralus ir dirbtinis apÅ¡vietimas, sudaryta galimybė gyvenamÄ sias patalpas iÅ¡sivėdinti, patalpose yra mechaninė patalpų vėdinimo ir kondicionavimo sistema. Minėto patikrinimo iÅ¡vada – HN 134:2015 reikalavimų pažeidimų nenustatyta. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo pateikto NVSC Klaipėdos departamento raÅ¡to (b. l.

12) matyti, kad patikrinus pareiÅ¡kėjo skundo argumentus dėl AreÅ¡tinės kamerų Nr. 8, 11, 12, 13 nustatyta, kad visose patalpose yra natÅ«rali ir dirbtinė apÅ¡vieta, sudaryta galimybė gyvenamÄ sias patalpas iÅ¡sivėdinti, patalpose yra mechaninė patalpų vėdinimo ir kondicionavimo sistema; oro temperatÅ«ra ir judėjimo greitis atitiko HN 134:2015 nustatytus dydžius. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors pareiÅ¡kėjas teigia, kad kamerose nebuvo radijo taÅ¡ko bei sistemos kabelinei televizijai, tačiau nenurodo, kokias teisės aktų nuostatas pažeidžia nurodytos aplinkybės bei kokiÄ Å¾alÄ tai sukėlė pareiÅ¡kėjui, kuo ji pasireiÅ¡kė.

Be kita ko, pareiÅ¡kėjas nekonkretizuoja aplinkybių dėl to, jog pagalvės ir antklodės galimai buvo neÅ¡varios, neatitiko kitų higienos normų reikalavimų, t. y. pareiÅ¡kėjas neteikia konkrečių argumentų, kad konkrečiu laikotarpiu pagalvės ir antklodės buvo neÅ¡varios, kada tai buvo ir pan., o tik iÅ¡reiÅ¡kia abejonę, kad patalynė laikoma neaiÅ¡kiomis sÄ lygomis. Vadovaujantis pareiÅ¡kėjo skundo argumentais ir aptartuose patikrinimų aktuose nurodytomis iÅ¡vadomis konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog ginčo laikotarpiu jis buvo kalinamas pažeidžiant Lietuvos higienos normų reikalavimus yra nepagrįsti.

Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjo skundai AreÅ¡tinei dėl kalinimo teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis bÅ«rų pasitvirtinę. Kitų suėmimo vykdymo sÄ lygų pažeidimų byloje nenustatyta. Byloje nėra duomenų, kad atsakovės atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, iÅ¡skyręs jį iÅ¡ kitų areÅ¡tinėje laikomų asmenų. Todėl pareiÅ¡kėjo sulaikymo sÄ lygas Å¡iuo konkrečiu atveju nėra pagrindo pripažinti „žeminančiomis” Konvencijos 3 straipsnio prasme.

Be kita ko, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad dėl prastų gyvenimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė sveikatos sutrikimų ar kreipėsi į administracijÄ su tokio pobÅ«džio nusiskundimais, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo dvasinės bei fizinės bÅ«klės jo nurodyti pažeidimai stipriai nepaveikė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl netinkamų gyvenimo sÄ lygų (baldų, inventoriaus bei daiktų (lovos, elektros rozečių, tualetų unitazų, pagalvės ir antklodės), oro vėdinimo sistemos, apÅ¡vietimo, radijo taÅ¡ko bei sistemos kabelinei televizijai) AreÅ¡tinėje yra grindžiami deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, todėl Å¡ie argumentai nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali bÅ«ti įvertinta pinigais, konstatavimui.

Dėl medicininės apžiūros Pareiškėjas teigia, kad atvykus į Areštinę nebuvo apžiūrėtas bendrosios praktikos slaugytojo ar daktaro, jam nebuvo suteikta pirmoji medicininė pagalba, į prašymus nebuvo reaguojama. Taisyklių 51 punkte nustatyta, kad Areštinės bendruomenės slaugytojas atlieka funkcijas, numatytas Lietuvos medicinos normoje MN 129:2004 „Teritorinės policijos įstaigos areštinės medicinos punktas (kabinetas)”, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004-01-19 įsakymu Nr. V-8.

Policijos areÅ¡tinėje nesant bendruomenės slaugytojo pareigybės, asmens sveikatos priežiÅ«rai įgyvendinti yra sudaromos sutartys su valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigomis. AreÅ¡tinių vidaus administravimo informacinėje sistemoje yra kaupiama informacija apie policijos areÅ¡tinėje laikomų areÅ¡tantų apžiÅ«ras ir jiems suteiktÄ medicinos pagalbÄ (Taisyklių 57 punktas). IÅ¡ pareiÅ¡kėjo kortelės iÅ¡raÅ¡o (b. l. 47 – 49) matyti, kad 2018-11-15 18:46 val., 2018-11-16 09:39 val., 2018-11-17 09:33 val., 2018-11-18 10:54 val., 2018-11-19 09:42 val., 2018-11-20 09:55 val., 2018-11-21 12:56 val., 2018-11-27 10:16 val., 2018-11-28 09:41 val. 2018-11-29 08:19 val., 2018-12-18 09:25 val., 2019-01-21 18:04 val., 2019-01-22 09:57 val., 2019-01-22 10:40 val., 2019-01-23 09:43 val., 2019-01-24 08:02 val., 2019-02-13 18:12 val., 2019-02-14 10:26 val., 2019-02-15 08:44 val., 2019-02-15 09:59 val., 2019-02-15 11:04 val., 2019-02-15 12:36 val., 2019-02-16 09:45 val., 2019-02-17 10:38 val. buvo atliktos pareiÅ¡kėjo medicininės apžiÅ«ros, o 2019-02-18 09:54 val. pareiÅ¡kėjas nuo apžiÅ«ros atsisakė.

Pažymėtina, jog Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos rašte „Dėl skundo” (b. l.

11) konstatuota, jog pareiÅ¡kėjo skundas dėl medicinos darbuotojo apžiÅ«ros laikytinas pagrįstu, nes per teisės aktuose nustatytÄ laiko tarpÄ bendruomenės slaugytojas pareiÅ¡kėjo neapžiÅ«rėjo. Kita vertus, pareiÅ¡kėjas tik abstrakčiai nurodo, kad dėl anksčiau nurodyto pažeidimo patyrė žalÄ . PareiÅ¡kėjas neteikia argumentų, o nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad dėl to, jog pirminė apžiÅ«ra buvo atlikta per ilgesnį nei 24 val. laiko tarpÄ nuo pareiÅ¡kėjo pristatymo dienos, pareiÅ¡kėjui buvo kilusios tam tikros neigiamos pasekmės. Teismo vertinimu, Å¡iuo atveju nėra įrodyta viena iÅ¡ bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų – žala, todėl neturtinė žala negali bÅ«ti konstatuota.

Dėl maitinimo PareiÅ¡kėjas nurodo, kad negavo tinkamo maitinimo. Teigia, kad atvykus į AreÅ¡tinę nebuvo duotas reikiamas maitinimas – buvo duotas sausas davinys, kuris netiko pagal pareiÅ¡kėjui paskirtÄ maisto racionÄ . Pažymi, jog dėl nurodytų aplinkybių reikÅ¡damas pretenzijas nuo 2019-02-13 paskelbė neterminuotÄ bado akcijÄ . Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalis nustato, kad areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistÄ pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų iÅ¡vadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas.

Maistu Å¡ie nuteistieji aprÅ«pinami nemokamai. Pažymėtina, kad bÅ«tinybė užtikrinti tinkamÄ nuteistųjų ir suimtųjų maitinimÄ taip pat įtvirtinta tarptautiniuose dokumentuose. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje Å¡alims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” nurodyta, kad kiekvienam kalinamam asmeniui turi bÅ«ti pateikiamas pilnavertis maistas, atitinkantis jų lytį, amžių, sveikatÄ , fizinę bÅ«klę, religijÄ , kultÅ«rÄ ir jų darbo pobÅ«dį, maisto pateikimas turi atitikti higienos reikalavimus, kaliniai turi bÅ«ti maitinami 3 kartus per dienÄ , tarp kiekvieno maitinimo nustatant racionalius intervalus (22.1, 22.3, 22.4 punktai).

Taisyklių 62 punkte įtvirtinta, kad areÅ¡tinėse laikomiems areÅ¡tantams taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 patvirtintos fiziologinės mitybos normos. Pagal Taisyklių 63 punktÄ areÅ¡tantai maitinami 3 kartus per dienÄ (maitinimo intervalai, iÅ¡skyrus miegui skirtÄ laikÄ , neturi virÅ¡yti 7 valandų); valgiaraÅ¡tį sudaro maistÄ tiekianti įmonė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytomis fiziologinėmis mitybos normomis. KarÅ¡tas maistas turi bÅ«ti patiekiamas ne vėliau kaip per 2 valandas nuo jo paruoÅ¡imo, įskaitant ir pristatymo laikÄ ; areÅ¡tantams, kurie negali pavalgyti laiku, Å¡iltas (paÅ¡ildytas) maistas patiekiamas atskirai (Taisyklių 64 punktas).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos direktorius 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintose „Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėse” (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės), kurios taikytinos ir maisto tiekimui areštinėse laikomiems asmenims, nustatyta, kad maitinimas organizuojamas pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus patvirtintus valgiaraščius, kurie sudaromi atskirai kiekvienai maitinimo grupei.

Vadovaujantis Maitinimo organizavimo taisyklių 7 punktu, suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimÄ â€“ pagal dietinio maitinimo valgiaraščius. LVAT yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nurodytos Maitinimo organizavimo taisyklių nuostatos suponuoja iÅ¡vadÄ , jog specialus maitinimas asmenims skiriamas esant gydytojo(ų) specialisto(ų) iÅ¡vadai (žr., pvz., LVAT  2015-02-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-273-858/2015).

Pažymėtina, kad ginčo tarp Å¡alių dėl to, jog pareiÅ¡kėjui visÄ ginčo laikotarpį buvo paskirtas dietinis maitinimas, nėra. Atsakovės atstovas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ neneigė, kad pareiÅ¡kėjui 2018-12-17, 2019-01-21, 2019-02-13 buvo duoti sausi daviniai. Tačiau atsakovės atstovas nurodė, jog pareiÅ¡kėjas į AreÅ¡tinę iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus buvo konvojuotas 19:10 val., 17:47 val., 17:52 val.; vakarienė areÅ¡tantams iÅ¡duodama – nuo 17 val. iki 18 val., o užsakoma apie 15:30 val.

Atsakovės atstovas pažymi, kad apie paskirtÄ dietinį maitinimÄ areÅ¡tantams AreÅ¡tinės pareigÅ«nai gali sužinoti tik susipažinę su asmens byla, su kuria galima susipažinti tik areÅ¡tantui atvykus į areÅ¡tinę. Ä®vertinus pareiÅ¡kėjo bei atsakovės atstovo nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad sausas davinys pareiÅ¡kėjui buvo duotas dėl to, kad maistas vakarienei AreÅ¡tinėje užsakomas anksčiau nei PareiÅ¡kėjas į AreÅ¡tinę buvo konvojuotas, o užsakant maistÄ pareiÅ¡kėjo atstovas neturėjo duomenų (t. y. asmens bylos) apie pareiÅ¡kėjui paskirtÄ dietinį maitinimÄ .

Teismas neturi abejonių, kad atsakovės atstovas sÄ moningai nesiekė pažeisti pareiÅ¡kėjo teisės į dietinį maitinimÄ , jo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. Å iuo aspektu, esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms, atsakovės atstovo pareigÅ«nų veiksmuose teisės aktų pažeidimų nenustatyta. Dėl atsakovės atstovo veiksmų PareiÅ¡kėjas tvirtina, kad AreÅ¡tinės virÅ¡ininko elgesys buvo ironiÅ¡kas bei paÅ¡iepiantis. Dėl Å¡ių pareiÅ¡kėjo teiginių, pažymėtina, kad įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas) (žr., pvz., LVAT 2008-04-16 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

Tik įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui, gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr., 2014-02-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjai tokiose bylose nėra atleidžiami nuo pareigos detalizuoti kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ .

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nedetalizuoja savo nurodytų aplinkybių, t. y. nenurodo, kada nurodyti veiksmai vyko, neteikia įrodymų (pvz., liudytojų, girdėjusių nurodytas aplinkybes raštų, pavardžių ir pan.), patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes ir pan. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo argumentai dėl netinkamo Areštinės viršininko elgesio iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl laikytini nepagrįstais ir atmestini (ABTĮ 56 straipsnis).

Dėl neturtinės žalos dydžio PareiÅ¡kėjas teigia, kad dėl skunde nurodytų aplinkybių patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, psichologinį pažeminimÄ , pasityčiojimÄ , kuris tiesiogiai buvo nukreiptas į pareiÅ¡kėjÄ . Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo bei atsakovės atstovo paaiÅ¡kinimus, nagrinėjamos bylos medžiagÄ , teisės aktus bei teismų praktikÄ , konstatuoja, kad Å¡ioje administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalÄ , nenustatyta. Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų nepakanka.

PaaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Ä®rodymų, kad atsakovės atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis, į bylÄ nepateikta, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Teismas daro iÅ¡vadÄ , jog skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas.

Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovės atstovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiÅ¡kėjui sÄ moningai sukelti dvasinį sukrėtimÄ ir skriaudÄ (ABTÄ® 56 straipsnis). Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų bei žalos, t. y. nesant bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTÄ® 88 straipsnio 1 punktas). Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo bei jo atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H.

PrieÅ¡ OlandijÄ , 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. prieÅ¡ SuomijÄ , 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. prieÅ¡ IspanijÄ ir kt.; LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo V. S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ . SprendimÄ per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus. Teisėja AuÅ¡relė Mažrimienė