2019-04-30 Nr. AB-10259-3-64-3-03377-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-247-415/2019

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03377-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.3.1; 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. D. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių rajono savivaldybės administracijos, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas P. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) pripažinti atsakovo veiksmus neteisėtais; 2) įpareigoti atsakovo atstovą grąžinti pareiškėjui lėšas; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių rajono savivaldybės, neturtinę žalą; 4) priteisti procesines palūkanas (b. l. 1).

Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 4 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją ištaisyti nutarties aprašomojoje dalyje nurodytus trūkumus (b. l. 7–8). Nutartyje buvo nurodyta, jog pareiškėjas nepateikė teismui rašytinių įrodymų, kad kreipėsi į Šiaulių rajono savivaldybės administraciją su prašymu grąžinti lėšas, sumokėtas už nesuteiktas paslaugas nuo 2018 m. sausio 1 d., todėl pareiškėjas buvo įpareigotas pateikti rašytinius įrodymus arba patikslinti antrąjį reikalavimą. Taip pat nurodyta, kad pareiškėjas nesumokėjo žyminio mokesčio. Pažymėta, jog reikalavimas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą keltinas atsakovui Šiaulių rajono savivaldybei, atstovaujamai Šiaulių rajono savivaldybės administracijos, o ne Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių rajono savivaldybės administracijos. Atkreiptas dėmesys, kad tuo atveju, jei pareiškėjo reikalavimai būtų keliami ne tik Šiaulių rajono savivaldybei, atstovaujamai Šiaulių rajono savivaldybės administracijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo, bet ir kitam atsakovui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, atsakovu byloje turėtų būti ir kitas savarankiškas atsakovas byloje, pareiškėjo reikalavimu įpareigotinas atlikti tam tikrus veiksmus (šiuo atveju Šiaulių rajono savivaldybės administracija). Nurodyta, kad pareiškėjo skunde vienu reikalavimu prašant priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kitas reikalavimas, kuriuo prašoma konstatuoti veiksmų neteisėtumą, atsakovui atskirai (papildomai) nebekeltinas. Taip pat atkreiptas dėmesys, kad pareiškėjas skundo motyvuose nurodo, kad „raštas yra nepagrįstas, neteisėtas, todėl yra netaikytinas“, tačiau skundo reikalavimuose atskirai neprašo panaikinti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimo Nr. S-2548-(3.24).

Pareiškėjas P. D. 2019 m. sausio 10 d. pateikė prašymą, kuriame prašė nagrinėti skundą tokį, koks yra pateiktas, ir prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (b. l. 10–11).

Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 17 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją ištaisyti nutarties aprašomojoje dalyje nurodytus trūkumus: pateikti Kybartų pataisos namų Laiškų siuntimo knygos kopiją, patvirtinančią, kad pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių rajono savivaldybę (prašymu, registruotu Nr. 40) ir pareiškėjo nurodomo prašymo Šiaulių rajono savivaldybei kopiją; pateikti Kybartų pataisos namuose turimos sąskaitos išrašą už 2018 metus (b. l. 14).

Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartimi buvo pratęstas 2019 m. sausio 17 d. nutartimi nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti (b. l. 41).

Pareiškėjas P. D. 2019 m. vasario 4 d. prašyme nurodė, kad vykdydamas teismo nurodymus pašalino visus trūkumus, teismui pateikė visus dokumentus, tačiau teismas pageidauja gauti sąskaitos išklotinę; nurodoma, kad teismo nurodymas dėl sąskaitos išklotinės pateikimo nebus vykdomas.

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 11 d. nutartimi (b. l. 45–47) priėmė pareiškėjo skundo dalį dėl 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Šiaulių rajono savivaldybės, atstovaujamos Šiaulių rajono savivaldybės administracijos, ir nutarė atsakovu byloje laikyti Šiaulių rajono savivaldybę, atstovaujamą Šiaulių rajono savivaldybės administracijos. Teismas laikė nepaduota pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovą Šiaulių rajono savivaldybės administraciją grąžinti pareiškėjui lėšas. Teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo, kuriuo prašoma pripažinti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos veiksmus reikalauti mokėti mokesčius už paslaugas, kurios pareiškėjui nebuvo suteiktos, ir jis jomis nepasinaudojo, neteisėtais. Teismas įpareigojo Šiaulių rajono savivaldybės administraciją pateikti atsiliepimą į pareiškėjo skundą (priimtoje dalyje), medžiagą, susijusią Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2018 m. lapkričio 6 d. rašto Nr. (17.2)-D8-5240 nagrinėjimu, su pareiškėjo P. D. 2018 m. kovo 16 d. prašymo, 2018 m. birželio 22 d. skundo, 2018 m. gruodžio 5 d. prašymo nagrinėjimu, medžiagą, susijusią su Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2018 m. gruodžio 3 d. rašto Nr. S-2548(3.24) ir Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2019 m. sausio 10 d. rašto Nr. 16-23 (3.3) parengimu, kitą susijusią medžiagą (susijusią su priimta skundo dalimi).

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 34 straipsnio, 36 straipsnio 1 dalies 10 punkto, 40 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nesumokėjo žyminio mokesčio ir pareiškėjo prašymas atleisti žyminį mokestį nepagrįstas rašytiniais įrodymais, pareiškėjo skundo dalis dėl atsakovo įpareigojimo grąžinti pareiškėjui lėšas laikyta nepaduota.

Pareiškėjo pirmuoju reikalavimu prašoma pripažinti atsakovo atstovo veiksmus reikalauti mokėti mokesčius už paslaugas, kurios pareiškėjui nebuvo suteiktos, ir jis jomis nepasinaudojo, neteisėtais. Teismas nurodė, jog reikalavimas tik „pripažinti neteisėtu“ yra nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Todėl skundo dalį dėl pirmojo reikalavimo, kuriuo prašoma pripažinti atsakovo atstovo veiksmus reikalauti mokėti mokesčius už paslaugas, kurios pareiškėjui nebuvo suteiktos, ir jis jomis nepasinaudojo, neteisėtais, atsisakyta priimti, nes nenagrinėtina teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Pareiškėjo skundo dalis, kurioje prašoma priteisti 50 000 eurų neturtinės žalos, priimta. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.273 straipsnio 2 dalimi, nurodė, kad reikalavimas priteisti pareiškėjui 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui keltinas atsakovui Šiaulių rajono savivaldybei, atstovaujamai Šiaulių rajono savivaldybės administracijos, o ne Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių rajono savivaldybės administracijos.

III. Pareiškėjas P. D. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 11 d. nutarties dalį, skundą nagrinėti tokį, koks jis pateiktas (b. l. 74).

Pareiškėjas nurodo, kad skundą pateikė realizuodamas savo absoliučią teisę, įtvirtintą Konstitucijos 30 straipsnyje, kuri negali būti apribota ar paneigta.

Pareiškėjas pažymi, jog teismui buvo pateikta deklaracija, iš kurios matyti, jog jis neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį, todėl teismas turėjo atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio.

Pareiškėjas pažymi, kad jo teises pažeidė teisėjas, kuriam buvo pateiktas nušalinimas.

Atsakovas Šiaulių rajono savivaldybė, atstovaujama Šiaulių rajono savivaldybės administracijos, atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad su pareiškėjo atskiruoju skundu nesutinka.

Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, mano, kad nutartis yra pagrįsta ir teisėta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 11 d. nutarties dalies, kuria teismas laikė nepaduota pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą Šiaulių rajono savivaldybės administraciją grąžinti pareiškėjui lėšas, bei atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo pripažinti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos veiksmus reikalauti mokėti mokesčius už paslaugas, kurios pareiškėjui nebuvo suteiktos, ir jis jomis nepasinaudojo, neteisėtais, teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisės kreiptis į teismą, realizavimas administracinių ginčų srityje įtvirtinamas ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009).

Pažymėtina, kad ABTĮ aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja tai, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo nutartis dėl trūkumų pašalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta laikyti skundą nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjo skundas neatitinka ABTĮ nustatytų reikalavimų, 2019 m. sausio 4 d. ir 2019 m. sausio 17 d. nutartimis nustatė pareiškėjui P. D. terminą skundo trūkumams pašalinti.

Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, buvo nurodęs jog pareiškėjas nepateikė teismui rašytinių įrodymų, kad kreipėsi į Šiaulių rajono savivaldybės administraciją su prašymu grąžinti lėšas, sumokėtas už nesuteiktas paslaugas nuo 2018 m. sausio 1 d.

Nors pareiškėjas 2019 m. sausio 11 d. prašyme (b. l. 10) buvo nurodęs, jog prašymas Šiaulių rajono savivaldybei buvo pateiktas 2018 m. gruodžio 5 d., tačiau iš pareiškėjo teismui pateikto Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2019 m. sausio 10 d. rašto Nr. 16-23(3.3), kuriuo buvo atsakyta į P. D. 2018 m. gruodžio 5 d. prašymą nėra pagrindo spręsti, jog pastarasis pareiškėjo prašymas buvo būtent dėl lėšų grąžinimo. Jokių kitų duomenų apie prašymo grąžinti lėšas pateikimą Šiaulių rajono savivaldybės administracijai pareiškėjas nenurodė.

Be to, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą grąžinti lėšas nėra priskiriamas neapmokestinamų žyminiu mokesčiu skundų kategorijai, pirmosios instancijos teismas kaip pareiškėjo skundo trūkumą taip pat buvo nurodęs tai, kad pareiškėjas nesumokėjo žyminio mokesčio.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ nustatyto bendrą taisyklę, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 eurų žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 36 ir 37 straipsniuose (ABTĮ 35 str. 1 d.). Administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo; prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais (ABTĮ 37 str.). Taigi administracinis teismas turi ne pareigą, bet teisę atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, jei asmuo nustatyta tvarka pagrindžia aplinkybes, sudarančias pagrindą jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleisti.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio, nes yra įkalinimo įstaigoje, neturi darbo ir negauna jokių apmokestinamų pajamų (11), ir tai patvirtinančią Kybartų pataisos namų pažymą (b. l. 2). Tačiau pirmosios instancijos teismui įpareigojus pareiškėją taip pat pateikti Kybartų pataisos namuose turimos sąskaitos išrašą už 2018 metus, pareiškėjas tokį išrašą pateikti atsisakė.

Kaip minėta, prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti pagrįstas įrodymais. Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo blogą turtinę padėtį. Nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo atskirojo skundo teiginiu, jog iš jo pateiktų duomenų matyti, kad jis neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį. Pažymėtina, jog pareiškėjas nepateikė savo sąskaitos išrašo, todėl nėra galima įvertinti pareiškėjo turimų lėšų. Be to, pats pareiškėjas teismui teiktame nušalinime (b. l. 20) buvo nurodęs, jog jo sąskaitoje gali būti lėšos iš jo artimųjų bei teismų priteistos sumos už laikymo sąlygas pataisos namuose. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatleido pareiškėjo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

Kadangi pareiškėjas neištaisė 2019 m. sausio 4 d. ir 2019 m. sausio 17 d. nutartyse nustatytų skundo trūkumų, pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai laikė nepaduota pareiškėjo skundo dalį dėl atsakovo įpareigojimo grąžinti pareiškėjui lėšas.

Dėl pareiškėjo skundo dalies, kurioje pareiškėjas prašė pripažinti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos veiksmus reikalauti mokėti mokesčius už paslaugas, kurios pareiškėjui nebuvo suteiktos, ir jis jomis nepasinaudojo, neteisėtais, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad skundo reikalavimu, kuriuo prašoma tik pripažinti tam tikrus atsakovo veiksmus neteisėtais, yra nesiekiama išspręsti ginčą ir tokio reikalavimo patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo. Teismas gali nagrinėti tik tokias bylas, kuriose siekiama realiai apginti pažeistas teises ar teisėtus interesus, padarant konkretų poveikį atitinkamiems materialiniams teisiniams santykiams (panaikinant aktą, įpareigojant atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus, priteisiant žalos atlyginimą ar pan.) (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-484/2010). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti šią skundo dalį kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Pareiškėjas atskirajame skunde nepagrįstai teigia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismas apribojo jo teisę, įtvirtintą Konstitucijos 30 straipsnyje. Kaip minėta, teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos laikytis įstatymų nustatytos tvarkos. Šiuo atveju dalis pareiškėjo skundo neatitiko ABTĮ nustatytų reikalavimų. Taip pat pažymėtina, jog dalis pareiškėjo skundo buvo priimta. Nagrinėjant administracinę bylą pagal priimtąjį pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, be kita ko, bus įvertinti ir pareiškėjo teiginiai dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo.

Be to, nors pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad jo skundo priėmimo klausimą išsprendė teisėjas, kuriam buvo pateiktas nušalinimas, pažymėtina, jog šis pareiškėjo prašymas nušalinti teisėją V. S. buvo išnagrinėtas ir Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartimi atmestas, nenustačius teisėjo šališkumo (b. l. 38–39).

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. D. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys