Legislator Case Law & Legislation
38b0a735-4357-487e-ad1e-24b1ddf7f0b2 AI generated

38b0a735-4357-487e-ad1e-24b1ddf7f0b2 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 38b0a735-4357-487e-ad1e-24b1ddf7f0b2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme su įpareigojimais (bausmė atlikta); Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme su įpareigojimais (bausmė atlikta);

Legislator headnote

AI generated

38b0a735-4357-487e-ad1e-24b1ddf7f0b2 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Atsimena, kad tÄ dienÄ buvo atvykusi policija į namus. Buvo vyras ir moteris. Jie su ja kalbėjo, klausė, kodėl jis jai burnÄ užspaudė. Neatsimena, gal kažkÄ ir sakė tada, nes jie matė jos veidÄ , bet nei kraujo, nei mėlynių nebuvo, jis suspaudė tada ir viskas. Ji nieko neatsimena. KÄ pareigÅ«nams sakė, neatsimena. Ji niekam nesakė, kad skauda, tai neteisybė. Skambino sesuo, tačiau ji neatsimena dėl ko. PareigÅ«nai klausė jos, kas iÅ¡kvietė policijÄ , bet ji nežino kas. Alkoholiui tÄ dienÄ jis pinigų neprašė.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1-1892-1122/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18891-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.7.9; 1.1.8.14; 1.1.9.10; 1.1.10.1.; 1.2.4.6.2.1; 2.1.14 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 31 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja AuÅ¡ra Dambrauskienė, sekretoriaujant Vitai Jurienei, vertėjaujant Irinai Pikčilingienei, Eglei Smailienei, dalyvaujant prokurorei AuÅ¡rai Zakarkienei, kaltinamajam J. A. ir jo gynėjai advokatei Tatjanai Benetei, nukentėjusiajai M. O. ir jos atstovui advokatui Eugenijui Å uliokui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje J. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravęs Vilniaus m. sav., faktiÅ¡kai gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio iÅ¡silavinimo, iÅ¡siskyręs, nedirbantis, pensininkas, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme su įpareigojimais (bausmė atlikta);

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme su įpareigojimais (bausmė atlikta);

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) 20 parų arešto bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir skirta galutinė 40 parų arešto bausmė (bausmė atlikta);

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme, kuri vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė (bausmė atlikta), kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje. Teismas n u s t a t ė : J. A. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmÄ savo Å¡eimos nariui, o bÅ«tent: jis 2020 m. gegužės 16 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku bute, adresu (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,34 promilių neblaivumas), smurtavo prieÅ¡ savo sugyventinę M.

O., t. y. kilus ginčui agresyviai elgėsi, Å¡aukė, sulenkta ranka smaugė nukentėjusiÄ jÄ M. O., smaugdamas sumušė jai nosį ir lÅ«pÄ , tokiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmÄ . Tokiais veiksmais J. A. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamasis J. A. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies ir nurodė, kad jis nesmaugė M. O., tik užčiaupė jai burnÄ . Nurodė, kad taip nedažnai bÅ«na. Pripažįsta, kad bÅ«damas neblaivus buvo pakėlęs balsÄ , bet kÄ nors fizinio nedarė, jis tiesiog jai dengė burnÄ , nes ji labai emocionali, jai pasakė „nerėk, kaimynai girdi“.

TÄ dienÄ buvo ginčas, moralinis, tada ji labai kelia balsÄ . Jis grįžo namo bÅ«damas neblaivus, o ji jau tokiam amžiuje, kad ji pavydi kaimynei. Uždengė jai burnÄ , nes ji labai kėlė balsÄ , kad jis buvo neblaivus. Jis tik uždengė burnÄ , sakydamas „nerėk“. Negalėjo jos sumuÅ¡ti, padaryti mėlynės tokiais savo veiksmais, jis tik laikė, o ji bandė iÅ¡trÅ«kti, ir jokio smurto nebuvo. Jis tik laikė stipriai užspaudęs burnÄ . M. O. niekada nemušė. Taip pat parodė, kad tÄ dienÄ dviese buvo iÅ¡gėrę degtinės butelį ir alaus.

Jautėsi iÅ¡gėręs, todėl jai (M. O.) visada sako, kad jei jis yra iÅ¡gėręs, tegul ji ant jo nerėkia. Sugyventinė duoda jam pinigų. Jis perka maisto produktus, 50 Eur palieka bankomate (sÄ skaitoje). TÄ dienÄ gal ir prašė sugyventinės pinigų. Jis jÄ supranta, kad buvo neblaivus, reikalavo pinigų degtinei. Ji nedavė pinigų, pradėjo kelti balsÄ . Atsimena, kas tÄ dienÄ vyko, apie kÄ kalbėjosi. Konfliktas prasidėjo, kai ji nedavė pinigų ir pradėjo kelti balsÄ , jis jai sakė „kaimynus pažadinsi“.

UždengtÄ burnÄ laikė neilgai, nestipriai, nes ji vis iÅ¡trÅ«kdavo. Taip pat parodė, kad buvo teistas dėl smurtinių veiksmų prieÅ¡ Å¡iÄ sugyventinę. Konfliktai bÅ«na tik kai jis iÅ¡geria, nes ji tada pradeda specialiai ant jo rėkti. Dabar jų santykiai puikÅ«s. Sugyventinė jam atleido, nes nėra kas daugiau jai padėtų. Jai nepatinka, kai jis iÅ¡eina nors ir trumpam laikui, valandai, nes bijo likti viena. Ji jam atleido, jie gyvena kaip Å¡eima. BurnÄ sugyventinei dengė spausdamas, nes tik paleisdavo, ji dar garsiau rėkdavo.

Galėjo bÅ«ti, kad sukėlė jai skausmÄ taip laikydamas. Pripažįsta, kad toks jo elgesys nusikaltimas, nes jo veiksmai sukėlė jai fizinį skausmÄ . Jis su ja (M. O.) kalba labiau rusiÅ¡kai. Sugyventinė nemoka skaityti ir raÅ¡yti, lietuviÅ¡kai supranta. Jis labai gailisi, laiko save kaltu. Labai sunku kalbėti su tokiu žmogumi, kai su ja nuolatos reikia bÅ«ti kartu. Ji bijo likti viena. Kai tik jis grįžta namo, ji kelia balsÄ ir rėkia. Jis negali jos palikti, nes ji supranta, kad jÄ iÅ¡ karto į senelių prieglaudÄ patalpins, nes nėra kam jos žiÅ«rėti.

Dabar viskas lyg ir gerai, rado bendrÄ kalbÄ . Labai nori papraÅ¡yti teismo nebausti jo labai griežtai, nes jai bÅ«tinai reikalinga pagalba. Savo kaltės neatsisako, nes kai iÅ¡geria, ji tiesiog vaikščioja paskui jį ir Å¡aukia. Ji taip pat teisi, amžius jau garbus. AtsipraÅ¡o dar kartÄ . Nukentėjusioji M. O. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žino dėl kokio įvykio atvyko, sutinka duoti parodymus. Jis atėjo iÅ¡gėręs, o jai tai nepatinka, tai jÄ sunervina, ir tada ji ant jo rėkia.

Dabar jis labai geras, negeria. O tÄ dienÄ jis grįžo iÅ¡gėręs ir ji rėkė, todėl jis jai Å¡iek tiek uždengė burnÄ , kad ji nerėktų. Jis neÅ¡aukė ant jos, nebuvo nusiteikęs agresyviai. Jai 81–eri metai, nieko negali atsiminti. Ji niekur nesikreipė pagalbos, į policijÄ taip pat. Sesuo žinojo apie šį įvykį, tačiau ji dabar jau vaikščioti negali. Kai jai J. A. dengė burnÄ , nieko nejuto. Kažkas policijÄ iÅ¡kvietė, kai ji taip stipriai rėkė. Užspaudimo skausmo nejuto.

Atsimena, kad tÄ dienÄ buvo atvykusi policija į namus. Buvo vyras ir moteris. Jie su ja kalbėjo, klausė, kodėl jis jai burnÄ užspaudė. Neatsimena, gal kažkÄ ir sakė tada, nes jie matė jos veidÄ , bet nei kraujo, nei mėlynių nebuvo, jis suspaudė tada ir viskas. Ji nieko neatsimena. KÄ pareigÅ«nams sakė, neatsimena. Ji niekam nesakė, kad skauda, tai neteisybė. Skambino sesuo, tačiau ji neatsimena dėl ko. PareigÅ«nai klausė jos, kas iÅ¡kvietė policijÄ , bet ji nežino kas. Alkoholiui tÄ dienÄ jis pinigų neprašė.

Jis buvo iÅ¡gėręs, kam jam pinigai. Ji jam ir neduotų, jei jis jau iÅ¡gėręs. Jos atžvilgiu jis jokio nusikaltimo nepadarė. Pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji nurodė, kad parodymai neteisingi. Jeigu J. A. negyventų su ja, jos neprižiÅ«rėtų, ji jau seniai bÅ«tų mirusi. Prašė neteisti jo, čia taip atsitiko, ji jam viskÄ atleidžia. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta tyrėja S. K. parodė, jog atsimena, kad vyko pas nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ namus, (duomenys neskelbtini) g.

Kai su ja susiskambino ir paprašė, kad atvyktų apklausai, ji jai lietuviÅ¡kai pasakė, kad yra sunkios sveikatos, jai sunku judėti, ir tada ji jos paklausė, ar galima pas jÄ atvykti į namus, ji sutiko. Kai jie atvyko pas jÄ Ä¯ namus, J. A. atidarė namų duris, nors prieÅ¡ paleidžiant iÅ¡ areÅ¡tinės jam buvo paskirta kardomoji priemonė, kad jis negalėtų su ja bendrauti, bet jis buvo pas jÄ namuose. Tada nukentėjusioji pasakė, kad policija leido jam grįžti dar mėnesiui, todėl ji priėmė jį.

Ji paprašė jo iÅ¡eiti ir palikti raktus. Tada M. O. jai viskÄ papasakojo, kad J. A., jau bÅ«damas neblaivus, paprašė jos duoti 10 Eur alkoholiui, ji nesutiko, ir tada jis užspaudė ranka kaklÄ ir taip vertė duoti pinigų. Ji paskambino seseriai, skundėsi, kad J. A. jÄ smaugia ir muÅ¡a, bet pati policijos nekvietė, todėl policijÄ iÅ¡kvietė sesuo. Dar M. O. buvo perdrėksta nosis, ji tai užfiksavo nuotraukose, kurios turėtų bÅ«ti prie bylos. Ji pasakė, kad tai ne pirmas kartas, kai jis praÅ¡o pinigų alkoholiui, o paskui smurtauja.

Kai J. A. blaivus, viskas su juo gerai. Jis atneÅ¡a ir maisto, ir vaistų, ir sakė, kad pati nekviečia policijos, nes kas bus, kai jį uždarys, kas jai atneÅ¡ maisto, vaistų, nes jos sunki sveikata, sunkiai vaikÅ¡to, dėl to ji ir kenčia. Taip pat parodė, jog ji nukentėjusiÄ jÄ M. O. apklausinėjo ne tÄ pačiÄ (įvykio) dienÄ , atrodo rytojaus dienÄ važiavo. Tai buvo pavasaris, gegužės mėnuo. Kai viskÄ surašė, paprašė perskaityti ir pasiraÅ¡yti, tada ji pasakė, kad nemoka lietuviÅ¡kai nei skaityti, nei raÅ¡yti, nors prieÅ¡ tai jai to neminėjo, jos kalbėjosi lietuviÅ¡kai.

Tada ji (liudytoja) viskÄ jai perskaitė po sakinį, nukentėjusioji patvirtino savo parodymus. ViskÄ užrašė, kÄ nukentėjusioji pasakė, nes ji (liudytoja) parodymų neiÅ¡galvojo. Nukentėjusioji sakė, kad J. A. prašė iÅ¡ jos pinigų, kai ji nesutiko, tada jis jai ranka užspaudė kaklÄ , vertė duoti pinigų, besimuistant jis perdrėskė jai nosį. Sakė, kad jai skaudėjo kaklÄ . Sakė, kad tai ne pirmas kartas, kai prieÅ¡ jÄ smurtauja, tik kad ji nesikreipia. Ji buvo blaivi: riÅ¡li kalba, nesijautė kvapo.

Ji sakė, kad gyvena ne vienerius metus, sakė, kad kai jis blaivas, viskas gerai. Bet kai iÅ¡geria, prasideda reikalavimai pinigų, nes savo pensijÄ jis prageria. Sakė, kad jis kelis kartus prieÅ¡ jÄ smurtavo. Sakė, kad praeitÄ kartÄ kiÅ¡o skudurÄ jai į burnÄ , kad ji nerėktų. Ji (liudytoja) nufotografavo nukentėjusiosios veidÄ , kur matėsi nosis, įdrėskimas ant nosies. Nuotraukoje nelabai matosi įdrėskimas, gyvai matėsi labiau. Taip pat nukentėjusioji rodė, kaip jÄ smaugė. Nukentėjusiosios nosis nebuvo stipriai perdrėksta, kitų sužalojimų nematė.

ApklausÄ darė be vertėjo, nes buvo prasidėjusi pandemija, o jie atvažiavo pas senyvo amžiaus moterį, be to, ji nežinojo, kad nukentėjusioji nemoka nei skaityti, nei raÅ¡yti, nors ji bendravo lietuviÅ¡kai. Tik kai reikėjo pasiraÅ¡yti, tik tada ji pasakė, kad nemoka skaityti ir raÅ¡yti. Jų komisariato vertėja dirba iÅ¡ namų, o iÅ¡ Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) užsakyti vertėjÄ yra problematiÅ¡ka, nes visi komisariatai ima iÅ¡ ten pat vertėjÄ . ProtokolÄ nukentėjusioji pasirašė, vardÄ , pavardę ir paraÅ¡Ä .

Protokolo pasiraÅ¡ymas įvyko po to, kai ji jai viskÄ perskaitė. Su nukentėjusiÄ ja kalbėjosi lietuviÅ¡kai, nes rusų kalbos ji (liudytoja) nemoka. ProtokolÄ surašė iÅ¡ nukentėjusiosios žodžių, ji pasakė, kad viskas suraÅ¡yta teisingai, jokių pastabų jai neturėjo. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta pareigÅ«nė R. F. parodė, kad turėjo iÅ¡kvietimÄ , kad sugyventinis smurtauja prieÅ¡ sugyventinę, Naujoje Vilnioje. Nuvažiavo, durys buvo atidarytos, įėjo, juos pasitiko moteris, gal ir vyras, tiksliai neatsimena.

Vyras sėdėjo ant krėslo, atrodė akivaizdžiai neblaivus ir pradėjo Å¡nekėtis. Moteris aiÅ¡kino, kad vyriÅ¡kis smurtauja prieÅ¡ jÄ , reikalavo pinigų, nes norėjo iÅ¡gerti, kad jau ne pirmÄ dienÄ geria. Ji paklausė moters, kaip smurtaujama, ir moteris atsakė, tiksliai Å¡iuo metu negali atsakyti, bet sakė, kad jÄ smaugė, buvo uždengęs nosį, burnÄ . Tiksliai jau neatsimena. Jos (moters) nosis buvo Å¡iek tiek paraudusi, daugiau kažkokių smurto požymių ji neatsimena. Ne moteris kvietė policijos pareigÅ«nus, kvietė jos sesuo, nes ji pasiskundė seseriai, o pastaroji iÅ¡kvietė policijÄ .

Nukentėjusiosios paklausė, kuo pasireiÅ¡kė jo smurtas, ji sakė, kad buvo uždengęs nosį ir burnÄ . Neatsimena, ar buvo kaltinamojo paaiÅ¡kinimai. Ji (nukentėjusioji) nenorėjo, kad bÅ«tų pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes, kaip ji sakė, jis vienintelis ja rÅ«pinasi. gailėjo jo. Nukentėjusioji sakė, kad jai trÅ«ko oro, negalėjo kalbėti. Buvo ir iÅ¡sigandusi. Nesuprasi, kadangi jau ne pirmÄ kartÄ smurtauja. Lyg ir geras, bet kai iÅ¡gerdavo, nuolatos reikalaudavo pinigų. Kadangi jÄ smaugė, vadinasi tai buvo smurtas.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu liudytojos duotus parodymus, ji juos patvirtino. Parodė, jog jei paraÅ¡yta, kad buvo iÅ¡tinusi lÅ«pa, vadinasi taip ir buvo, nes dabar jau neatsimena. Atvykę į įvykio vietÄ , atliko apžiÅ«rÄ , apklausÄ , asmens teisių ir pareigų iÅ¡aiÅ¡kinimÄ . ApklausÄ atliko pagal nukentėjusios žodžius, bendravo lietuviÅ¡kai. ApklausÄ atliko komisariate, nes pas juos namie negalėjo pasijungti aparatÅ«ros, todėl už parankių nuvedė nukentėjusiÄ jÄ , nes ji labai blogai vaikÅ¡to.

Apklausos protokolÄ ji pasirašė. M. O. neminėjo, kad nemoka lietuvių kalbos. Rodosi tik vyriÅ¡kis rusiÅ¡kai kalbėjo. Nukentėjusioji buvo labai susinervinusi, jai buvo bloga, nešė jai vandenį. Supažindino jÄ su protokolu, perskaitė jai jį. Teisiamojo posėdžio metu nuotoliniu bÅ«du apklausta liudytoja J. B. parodė, kad žino kaltinamÄ jį J. A., jis jos sesers M. O. sugyventinis. Nurodė, kad įvykio dienÄ , gegužės mėnesį sesuo pati paskambino jai telefonu ir paprašė iÅ¡kviesti policijÄ .

Pasakė, kad J. A. jÄ smaugia ir muÅ¡a kumščiu į veidÄ . Ji (liudytoja) nieko nelaukusi paskambino į policijÄ , pasakė, kur reikia vykti. Po to tyrėja atvažiavo pas jÄ (liudytojÄ ) į namus, kadangi ji sunkiai vaikÅ¡to, ir apklausė jÄ namuose. Sesuo pati negalėjo iÅ¡kviesti policijos, nes jis ne visÄ laikÄ jai leidžia naudotis telefonu. Ji suprato, kad jis buvo iÅ¡gėręs, ir kai rankas nuleido, ji (sesuo) greitai jai paskambino, kad iÅ¡kviestų policijÄ . Dėl fizinių priežasčių ji (sesuo) pati negalėjo iÅ¡kviesti policijos.

Dėl Å¡io įvykio tik paklausė sesers po to, kai ji (sesuo) buvo atvykusi į teismo posėdį, kÄ ji pasakojo. Sesuo pasakė, kad nurodė, jog kaimynai kvietė policijÄ , tada ji (liudytoja) jos klausė, kodėl ji teismui melavo, kad kaimynai iÅ¡kvietė policijÄ , nes juk ji (liudytoja) kvietė policijÄ . Dabar, kai bendravo su seserimi, ji pasakojo, kad neva jis dabar labai geras, ir viskÄ jai padeda. Tai rimtas įvykis, nes tai ne pirmas kartas, per 16 metų smurto, ir fizinio, ir moralinio, buvo labai daug.

Tada policija iÅ¡vežė ir jÄ , ir jį į areÅ¡tinę, ir jis buvo pasodintas dviem paroms. Ä®vykio dienÄ , sesuo paskambino jai drebančiu balsu, ir kalbant ji sakė, kad kaklÄ skaudÄ ir nosis buvo nubrozdinta. Ir tyrėja matė tai. Nežino, kiek buvo praėję laiko nuo smurto iki sesers skambučio jai. Sesuo iÅ¡ savo telefono paskambino. Ji pasakė negalinti paskambinti policijai. Kaip ji suprato, jis negirdėjo jų pokalbio, nes jis jos klausinėjo, kas iÅ¡kvietė policijÄ . Po to įvykio su seserimi bendravo tik telefonu.

Susitikusios nebuvo, nors dukra jos kartais siÅ«lo nuveÅ¡ianti, bet ji (sesuo) nevažiuoja, gal dėl sveikatos. Po įvykio jos nematė. Dabar sesuo nutilo, neÅ¡neka apie J. A.. Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gegužės 18 d. įtariamuoju apklaustas J. A. parodė, kad įtarimo esmę suprato, parodymus duos rusų kalba. Kaltę dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu įtariamas pripažįsta iÅ¡ dalies, nuoÅ¡irdžiai gailisi. Pripažįsta, jog jis uždėjo savo rankÄ jai ant burnos, kad ji neÅ¡auktų.

Jis su M. O. gyvena jau apie 11-12 metų, tuos visus metus jie gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Yra 4 kartus teistas už smurtÄ . 2020 m. gegužės 16 d. iki pietų grįžo namo iÅ¡ parduotuvės, buvo nusipirkęs 200 gramų degtinės ir per valandÄ jÄ iÅ¡gėrė. Sugyventinė negėrė, ji iÅ¡ vis nevartoja alkoholio. Kadangi užtruko parduotuvėje, tai sugyventinė jam pradėjo reikÅ¡ti priekaiÅ¡tus. Ji puolė į isterijÄ , pradėjo Å¡aukti ant jo. Tada jis jai pasakė, kad ji neÅ¡auktų, bet ji vis tiek Å¡aukė.

Tada jis ranka užspaudė jai burnÄ , kad ji neÅ¡auktų, kai jis uždengė ranka jai burnÄ , ji atsirėmė į sienÄ . Jis jos nesmaugė. Kai jis M. O. uždengė burnÄ su ranka, ji mėgino iÅ¡trÅ«kti judindama galvÄ Ä¯ Å¡onus, taip ji galėjo susižeisti nosį ir lÅ«pÄ . Jis prieÅ¡ M. O. smurto nenaudojo, jos atžvilgiu jokių daugiau veiksmų nenaudojo, be rankos uždėjimo ant jos burnos. Po visko greitai atvyko policija į namus. Dėl savo poelgio gailisi. Konfliktai su M. O. kyla tik tada, kai jis bÅ«na neblaivus (b. l. 62–63).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gegužės 16 d. liudytoja apklausta nukentėjusioji M. O. parodė, kad 2020 m. gegužės 16 d. sugyventinis J. A., su kuriuo jau gyvena aÅ¡tuonis metus, (duomenys neskelbtini), visÄ dienÄ gėrė degtinę ir reikalavo iÅ¡ jos pinigų, kai nedavė pinigų, su alkÅ«ne suspaudė veidÄ , kad negalėtų kvėpuoti, dėl ko sumušė jai nosį ir lÅ«pÄ . Vėliau atvažiavo policijos pareigÅ«nai, kas juos iÅ¡kvietė, ji nežino. Sugyventinis kai iÅ¡gerdavo, smurtavo ir anksčiau (b. l. 23–24).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gegužės 21 d. liudytoja papildomai apklausta nukentėjusioji M. O. parodė, kad prie pirminių parodymų nori pridėti, jog ji su sugyventiniu J. A. gyvena kartu apie 10 metų. 2020 m. gegužės 16 d. sugyventinis, bÅ«damas neblaivus, spaudžiant jos veidÄ , uždėjo savo rankÄ , taip užgavo jai nosį ir lÅ«pÄ , jis taip darė, nes jam reikėjo 10 Eur. Apie Å¡itÄ Ä¯vykį papasakojo savo seseriai J., kuri ir iÅ¡kvietė policijÄ . Jo pensija yra maža ir jam neužtenka pinigų alkoholiui.

Ä® medikus bei teismo ekspertus nesikreipė, nes dėl savo amžiaus jai jau sunku vaikščioti. Ji su ramentais vaikÅ¡to tik po namus. Čia ne pirmas kartas, kada J. smurtauja prieÅ¡ jÄ . Civilinio ieÅ¡kinio ikiteisminio tyrimo metu reikÅ¡ti nepageidauja. Ji nenori, kad J. gyventų kartu su ja. Å is butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso jai, J. čia nepageidaujamas. Kai J. sugrįžo iÅ¡ areÅ¡tinės, jis jai pasakė, kad gali čia gyventi dar 30 dienų. Daugiau nieko papildyti neturi. Protokole pažymėta, kad proceso veiksmo atlikimo vieta (duomenys neskelbtini).

Protokole taip pat nurodyta, kad nukentėjusioji moka lietuvių kalbÄ ir pageidauja duoti parodymus lietuvių kalba. Prie protokolo pridėta spalvota fotonuotrauka, kurioje užfiksuotas nukentėjusiosios veidas (b. l. 31–34). Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gegužės 26 d. liudytoja apklausta R. F. parodė, kad tiksli įvykio data 2020 m. gegužės 16 d. Apie 20.00 val. gavo iÅ¡ Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS) praneÅ¡imÄ , jog sugyventinis muÅ¡a sugyventinę. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), bute rado senyvo amžiaus porÄ , tai buvo M.

O. ir J. A.. J. A. buvo neblaivus, buto durys buvo atidarytos. TriukÅ¡mo nesigirdėjo einant link buto. M. O. jiems paaiÅ¡kino, jog jÄ sugyventinis su ranka smaugė, alkÅ«ne uždengdamas veidÄ , praÅ¡ydamas 10 Eur alkoholiui. Ant M. O. nosies matėsi Å¡viežias įbrėžimas ir buvo iÅ¡tinus lÅ«pa. M. O. GMP atsisakė. J. A. buvo pristatytas į Vilniaus apskrities VPK OVS ir sulaikytas (b. l. 36–37). Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gegužės 28 d. liudytoja apklausta J. B. parodė, kad tiksli įvykio data 2020 m. gegužės 16 d.

Apie 19.00 val. ji paskambino seseriai M. O. telefonu pabendrauti. Bendraudama su ja, girdėjo per telefonÄ berėkaujantį jos sugyventinį J. A., kÄ tiksliai jis sakė, neatsimena. M. O. jai paaiÅ¡kino, kad J. A. girtas reikalauja iÅ¡ jos pinigų alkoholiui, taip pat pasakė, kad J. A. jai buvo uždėjęs rankÄ ant veido ir jÄ užgavo. Ji jai pasakė, kad „nu žiÅ«rėk, jeigu kÄ kviesk policijÄ â€œ. Po geros valandos, apie 20.00 val. jai vėl paskambino sesuo M. O. ir pasakė, jog ji negali iÅ¡kviesti policijos, ir paprašė, kad ji iÅ¡kviestų.

Ji nedelsdama iÅ¡kvietė policijÄ adresu (duomenys neskelbtini). Kiek žino, čia yra ne pirmas kartas, kai J. A. smurtauja prieÅ¡ M. O.. PrieÅ¡ kokius 5-6 metus M. O. buvo stipriai sumuÅ¡ta, už tai J. A. gavo 30 parų areÅ¡to, tačiau jis vis tiek nesiliauja smurtavęs prieÅ¡ jÄ . M. O. laikinai priėmė pagyventi J. A., ir jis jau gyvena pas jÄ apie 14 metų. Daugiau nieko reikÅ¡mingo įvykiui papasakoti neturi (b. l. 39–40). Bendrojo pagalbos centro ataskaitos duomenimis, 2020 m. gegužės 16 d. 19.51 val.

Bendrajame pagalbos centre registruotas privataus fizinio asmens J. B. praneÅ¡imas telefonu, kad bute (duomenys neskelbtini), jos seserį M. O. muÅ¡a sugyventinis J. A. (72 metų), smaugė, reikalauja pinigų; durų kodas (duomenys neskelbtini), pirmas aukÅ¡tas; pasak pranešėjos, GPM sesuo atsisakė; vaikų nėra; pranešėjos vietoje nėra. Sesuo jai skambino prieÅ¡ 2 minutes, nurodė sesers kontaktinį telefonÄ . Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2020 m. gegužės 16 d. 19.47 val. (b. l. 3–4).

IÅ¡ 2020 m. gegužės 16 d. M. O. protokolo–pareiÅ¡kimo matyti, kad 2020 m. gegužės 16 d. (veiksmas pradėtas 21.29 val., baigtas 21.33 val.) Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 policijos komisariato vyresnioji tyrėja R. F., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 166 straipsniu, priėmė pareiÅ¡kėjos M. O. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) pareiÅ¡kimÄ . PareiÅ¡kėja, pageidaujanti pareikÅ¡ti apie įvykį, parodė, kad 2020 m. gegužės 16 d. visÄ dienÄ (duomenys neskelbtini), bute, M.

O. sugyventinis J. A. jÄ mušė, reikalavo pinigų. Protokole–pareiÅ¡kime nurodyta, kad pareiÅ¡kėja moka lietuvių kalbÄ ir pageidauja duoti parodymus lietuvių kalba (b. l. 10–11). IÅ¡ 2020 m. gegužės 16 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo (apžiÅ«ra pradėta 22.29 val., baigta 22.34 val.) matyti, kad apžiÅ«ros vieta yra (duomenys neskelbtini), esantis butas, kuris yra pirmame aukÅ¡te, pro duris patenkama į koridorių, kairėje pusėje yra virtuvė, prieÅ¡ais – kambarys, kuriame per vidurį stalas, kairėje yra sofa-lova, prieÅ¡ais sofÄ -lovÄ â€“ sekcija.

Kambarys tvarkingas. Prie protokolo pridėta fotolentelė (b. l. 12–15). IÅ¡ 2020 m. gegužės 26 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rėti vaizdo įraÅ¡ai, pateikti iÅ¡ „Body kameros“. ApžiÅ«rint vaizdo įraÅ¡Ä pavadinimu 2020_0516_201650_007, kairės pusės apačioje matyti užraÅ¡as VLN_3PK 5FB7C8 2020/05/16 20:16:51, vaizdas spalvotas, su garsu. Atvyksta pareigÅ«nai prie buto numeriu 108, paskambina skambučiu, bei pabeldžia, niekam neatidarius pareigÅ«nai užeina į buto vidų.

Kambaryje matoma senyvo amžiaus moteris su ramentu, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog tai nukentėjusioji M. O., ant fotelio sėdi akivaizdžiai neblaivus vyras, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog tai J. A.. Policijos pareigÅ«nė klausia M. O. „Ar JÅ«s kvietėte policijÄ ?“. M. O. atsako, ne, ji nekvietė, nežino, kas kvietė, gal kaimynai, nes „jezus-marija, kas čia darosi“. M. O. aiÅ¡kina, kad jos sugyventinis J. A. jau nuo trečiadienio geria kasdien, iÅ¡ jos pensijos jau pragėrė 50 Eur.

Pasakoja, jog iÅ¡ gailesčio priėmė jį pagyventi. PareigÅ«nė pasiÅ«lo moteriai iÅ¡varyti J. A., ji atsako, „kaip aÅ¡ gi iÅ¡varysiu, jÅ«s geriau jį pamokykite kaip gyventi“. Moteris aiÅ¡kina, kad J. A. jÄ smaugė su alkÅ«ne, taip užgavo nosį ir lÅ«pÄ , tol kol negavo 10 Eur pirkti alkoholiui. Taip pat M. O. pamini, jog J. A. ir anksčiau yra smurtavęs prieÅ¡ jÄ . M. O. parodo veidÄ sakydama, kad labai skauda. Taip pat pridÅ«rė, jog daugiau gyventi su juo negali ir liepia jam iÅ¡eiti.

Daugiau reikÅ¡mingos informacijos neužfiksuota. ApžiÅ«rimas kitas vaizdo įraÅ¡o epizodas iÅ¡ tos pačios įvykio vietos, policijos pareigÅ«nė klausia M. O. „Ar jÅ«s raÅ¡ysite pareiÅ¡kimÄ ?“. M. O. atsako, kad ne, nes nemoka raÅ¡yti, ji jau sena, ir dar kartÄ pakartojo, kokio alkoholio J. A. parsinešė į namus. Daugiau reikÅ¡mingos informacijos neužfiksuota. Prie protokolo pridėta fotolentelė, iÅ¡ kurios matyti, kad pirmoje nuotraukoje fiksuotos buto durys nurodytu adresu; antroje M.

O. pasakoja apie įvykusį smurtÄ ; trečioje fiksuotas ant fotelio sėdintis J. A.; bei ketvirtoje M. O. demonstruoja kaip J. A. uždėjo ant veido rankÄ , dėl ko susižalojo nosį ir lÅ«pÄ (b. l. 16–21). IÅ¡ Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pateiktos informacijos matyti, kad 2020 m. gegužės 16 d. Centro informacinėje sistemoje yra užregistruotas vienas skambutis dėl įvykio adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 42). IÅ¡ 2020 m. gegužės 29 d. apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rėtas gautas garso įraÅ¡as iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro, pavadinimu 2020_05_16_19_47_30_25.06_852459.

Pokalbis vyksta tarp Bendrojo pagalbos centro darbuotojo (operatorės), protokole pažymėta raide – O, ir pranešėjos J. B., kuri protokole pažymėta raide – J. O- 112 J- Labas vakaras O- Labas vakaras J- Čia reiktų greitosios, oi ne greitosios, policijos į NaujÄ jÄ VilniÄ adresu (duomenys neskelbtini). AÅ¡ skambinu matot iÅ¡ KaroliniÅ¡kių, ten mano sesuo, jÄ ten tas sugyventinis muÅ¡a, daužo ir reikalauja pinigų. O- Tai dabar čia viskas vyksta? J- Ir dabar va vyksta, jinai vargšė negali paskambinti, paprašė manęs „bÅ«k gera kviesk policijÄ , nes jis man neleidžia paskambinti“.

O- Ponia, dabar aš Jums uždavinėsiu klausimus, Jūs man atsakykit, gerai? J- Gerai. O- Tai čia bus (duomenys neskelbtini), taip? J- Taip. O- Laiptinės kodas yra? J- Yra. O- Koks kodas? J- (duomenys neskelbtini) pagal mane. O- Kelintas aukštas? J- Pirmas. O- Greitosios nereikia? J- Nu ne turbūt, sakė smaugė ir į nosį muša. O- Ar reikia greitosios? J- Nu ne. O- Jums ji pati taip sakė? J- Na taip. O- Vaikų nepilnamečių yra? J- Ne, neturi vaikų. O- Peršalimo požymių turi? J- Jinai sena, jai 81 metai.

O- Ponia, ar girdit JÅ«s mane, ar perÅ¡alimo požymių, ten namuose kažkas turi? J- Ne, dabar neturi, bet jis gi aÅ¡ nežinau, pati aÅ¡ va sėdžiu namie. O- IÅ¡ užsienio asmenų yra grįžusių? J- Ne, ne, ne. O- Supratau, dabar sesers vardas ir pavardė? J- M. O.. O- O sugyventinio žinot vardÄ pavardę? J- J. A.. O- J. A.? J- Taip. O- Kiek metų jam žinot? J- 72 gal. O- Neblaivus jis? J- PraÅ¡au? O- Neblaivus jis? J- Neblaivus, taip. O- Supratau. O- Dabar sesers telefono numerį pasakykit man.

J- Sesers? O- Taip. J- (duomenys neskelbtini). O- Mhm, supratau, prieÅ¡ kiek minučių jinai Jums skambino? J- Va neseniai. O- Neseniai tai kiek minučių praėjo? J- Pora minučių. O- JÅ«sų vardas pavardė? J- J. B. O- Supratau informuoju policijÄ . Jeigu kažkÄ galėsit patikslinti, praÅ¡au paskambinti. J- Gerai, ačiÅ«. O- PraÅ¡au. Daugiau reikÅ¡mingos informacijos neužfiksuota. (b. l. 43–46). IÅ¡ alkotesterio Alcotest 7510 Nr. ARKB0235 rodmenų matyti, kad 2020 m. gegužės 16 d. 21.32 val.

J. A. nustatytas 2,34 promilių neblaivumas (b. l. 51–52) Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sÄ lyčio su kito žmogaus kÅ«nu, bÅ«tina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iÅ¡ tikrųjų pajustų skausmÄ ar kitas fizines kančias. Nustatant Å¡iÄ aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiÅ¡kais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos bÅ«klė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumÄ ir kilusio skausmo tikrumÄ .

Ä®rodomumo prasme svarbu, kad toks pojÅ«tis bÅ«tų taip iÅ¡reikÅ¡tas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmÄ ar bÅ«tų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017). Todėl svarbiÄ reikÅ¡mę įgyja ne tik tiesioginiai (pačių konflikto dalyvių parodymai), tačiau ir netiesioginiai įrodymai (pvz., parodymai asmenų, kuriems nukentėjusysis pasakojo apie konfliktÄ ), ypač atvejais, kuomet nukentėjusiajam sukeliamas tik fizinis skausmas, nepadarant jam sunkesnių sužalojimų.

Ä®statyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi bÅ«ti muÅ¡amas ar prieÅ¡ jį smurtaujama – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad sukeliami atitinkami, BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyti padariniai. IÅ¡tyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtino. J. A. kaltinimas pareikÅ¡tas dėl to, kad jis 2020 m. gegužės 16 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku bute, adresu (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,34 promilių neblaivumas), smurtavo prieÅ¡ savo sugyventinę M.

O., t. y. kilus ginčui agresyviai elgėsi, Å¡aukė, sulenkta ranka smaugė nukentėjusiÄ jÄ M. O., smaugdamas sumušė jai nosį ir lÅ«pÄ , tokiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmÄ . Tai, kad nukentėjusioji M. O. patyrė kaltinime iÅ¡vardintus padarinius – sumuÅ¡imus ir fizinį skausmÄ , patvirtina tiek teisiamojo posėdžio metu liudytojų S. K., R. F. bei J. B. duoti parodymai iÅ¡ dalies ir paties kaltinamojo parodymai, tiek ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys (iÅ¡ dalies paties kaltinamojo parodymai, nukentėjusiosios M.

O., liudytojų parodymai, Bendrojo pagalbos centro pateikti duomenys, apžiÅ«rų protokolai, fotonuotraukos, vaizdo ir garso įraÅ¡ai), kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu pats kaltinamasis J. A. kaltę pripažino iÅ¡ dalies, t. y. kad laikė sugyventinei M. O. ranka užspaudęs burnÄ , kad ji nerėktų, dėl ko ji galėjo patirti nurodytus padarinius. Ikiteisminio tyrimo metu J. A. pripažino, jog kaltinime nurodytu metu jis buvo neblaivus, dėl ko sugyventinė pradėjo jam priekaiÅ¡tauti, Å¡aukti.

Tada jis ranka užspaudė jai burnÄ , kad ji neÅ¡auktų, ir kai jis uždengė ranka jai burnÄ , ji atsirėmė į sienÄ . Neigė smaugęs M. O., tačiau kai jis jai uždengė burnÄ su ranka, ji mėgino iÅ¡trÅ«kti judindama galvÄ Ä¯ Å¡onus ir taip galėjo susižeisti nosį ir lÅ«pÄ . PrieÅ¡ sugyventinę jokio smurto nenaudojo, jos atžvilgiu daugiau jokių veiksmų neatliko, be savo rankos uždėjimo ant jos burnos. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis taip pat pripažino, kad kaltinime nurodytÄ dienÄ buvo neblaivus, reikalavo iÅ¡ sugyventinės pinigų degtinei.

Nukentėjusiajai nedavus pinigų, prasidėjo žodinis konfliktas, nukentėjusioji pradėjo kelti balsÄ , todėl jis jai uždengė burnÄ . UždengtÄ burnÄ laikė neilgai, nestipriai, nes ji vis iÅ¡trÅ«kdavo; burnÄ sugyventinei dengė jÄ spausdamas, nes kai tik paleisdavo, ji pradėdavo garsiau rėkti. Tokiais savo veiksmais negalėjo jos sumuÅ¡ti, padaryti mėlynių, nes jis tik laikė jai stipriai užspaudęs burnÄ , o ji bandė iÅ¡trÅ«kti. Galėjo bÅ«ti, kad taip laikydamas M. O. galėjo sukelti jai fizinį skausmÄ .

Taip pat kaltinamasis teigė, kad jokio smurto Å¡iuo atveju nebuvo, M. O. niekada nemušė. Taigi iÅ¡ kaltinamojo parodymų seka, kad jis pripažįsta kaltę dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai, tačiau neigia atlikęs muÅ¡imo ar kitokius smurtinio pobÅ«džio veiksmus jos atžvilgiu. Ikiteisminio tyrimo metu (2020 m. gegužės 16 d.) apklausta nukentėjusioji M. O., nurodė, kad sugyventinis J. A. visÄ dienÄ gėrė ir reikalavo pinigų, o jai nedavus pinigų, su alkÅ«ne suspaudė veidÄ , kad negalėtų kvėpuoti, dėl ko sumušė jai nosį.

Vėlesnės apklausos metu (2020 m. gegužės 21 d.) nukentėjusioji vėl gi nurodė, kad 2020 m. gegužės 16 d. sugyventinis, bÅ«damas neblaivus, spaudžiant jos veidÄ , uždėjo savo rankÄ , taip užgavo jai nosį ir lÅ«pÄ , ir tai jis padarė, nes jam reikėjo 10 Eur. Apie šį įvykį ji papasakojo savo seseriai J. B., kuri ir iÅ¡kvietė policijÄ . Ä® medikus bei teismo ekspertus nesikreipė, nes dėl amžiaus jai jau sunku vaikščioti. Taip pat nurodė, kad tai ne pirmas kartas kai sugyventinis smurtauja jos atžvilgiu, nenori, kad J.

A. gyventų su ja. Bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusioji M. O. pasirinko pozicijÄ ginti savo sugyventinį, teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai neteisingi, nurodydama, kad įvykio dienÄ jos sugyventinis grįžo iÅ¡gėręs, ir ji ant jo rėkė, todėl jis jai Å¡iek tiek uždengė burnÄ , kad ji nerėktų. Jis nebuvo agresyviai nusiteikęs, ant jos neÅ¡aukė, kad kai J. A. uždengė jai burnÄ , ji nieko nejuto, t. y. užspaudimo skausmo nejuto. Nurodė, kad yra 81 metų amžiaus, nieko negali atsiminti, pamena, kad įvykio dienÄ pareigÅ«nai buvo atvykę į namus, tačiau neatsimena, kÄ jiems tada sakė.

Ji niekam nesakė, kad skauda. Skambino sesuo, tačiau neatsimena dėl ko. Kažkas iÅ¡kvietė policijÄ , kai ji stipriai rėkė. Kaip matyti iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro pateiktų duomenų, 2020 m. gegužės 16 d. 19.51 val. Bendrajame pagalbos centre registruotas J. B. praneÅ¡imas telefonu, kad bute (duomenys neskelbtini), jos seserį M. O. muÅ¡a sugyventinis J. A. (72 metų), smaugė, reikalauja pinigų. Taip pat iÅ¡ minėtos ataskaitos matyti, kad į įvykio vietÄ 2020 m. gegužės 16 d. 19:53:13 val. buvo iÅ¡siųstas ekipažas (duomenys neskelbtini), kuris į vietÄ atvyko 20:09:49, baigimo laikas 20:36:24. 2020 m. gegužės 29 d. apžiÅ«ros protokolu apžiÅ«rėtas gautas garso įraÅ¡as iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro patvirtina, kad pranešėja J.

B. praÅ¡o policijos pagalbos adresu (duomenys neskelbtini), nurodydama, kad „ten gyvena jos sesuo, jÄ ten tas sugyventinis muÅ¡a, daužo ir reikalauja pinigų“, kad „jinai vargšė negali paskambinti, paprašė jos iÅ¡kvieti policijÄ , nes jis jai neleidžia paskambinti“. IÅ¡ byloje esančio vaizdo įrašų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rėti vaizdo įraÅ¡ai iÅ¡ pareigÅ«nų, vykusių į minėtÄ iÅ¡kvietimÄ , „Body“ kameros. IÅ¡ pateiktų apžiÅ«rai vaizdo įrašų matyti, kad moteris (M.

O.) aiÅ¡kina pareigÅ«nams, kad J. A. jÄ smaugė, taip užgavo nosį ir lÅ«pÄ , tol, kol negavo 10 Eur pirkti alkoholiui. Bendraudama su pareigÅ«nais moteris pamini, kad J. A. ir anksčiau yra smurtavęs prieÅ¡ jÄ . Moteris parodo veidÄ , sakydama, kad labai skauda, kad Å¡iandien J. A. uždėjo jai alkÅ«nę, rodo kaklÄ , demonstruoja, kaip J. A. jÄ buvo prispaudęs alkÅ«ne. Kaip matyti iÅ¡ liudytojos J. B. parodymų teisiamojo posėdžio metu, 2020 m. gegužės mėnesį jai telefonu paskambino sesuo M.

O., kuri prašė iÅ¡kviesti policijÄ , pasakydama, kad J. A. jÄ smaugia ir muÅ¡a kumščiu į veidÄ , todėl ji ir paskambino į policijÄ . Nurodė, kad įvykio dienÄ sesuo skambino jai drebančiu balsu, kalbant sakė, kad kaklÄ skauda ir nosis nubrozdinta. Kiek laiko buvo praėję nuo smurto iki sesers skambučio, nurodyti negali. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta J. B. parodė, kad 2020 m. gegužės 16 d. apie 19.00 val. ji paskambino seseriai M. O. pabendrauti, ir bendraudama su ja girdėjo, kaip J.

A. rėkauja. Sesuo jai paaiÅ¡kino, kad girtas J. A. reikalauja iÅ¡ jos pinigų alkoholiui, taip pat pasakė, kad J. A. jai buvo uždėjęs rankÄ ant veido ir jÄ užgavo, o po geros valandos, apie 20.00 val. jai vėl paskambino pati sesuo M. O. ir pasakė, jog ji negali iÅ¡kviesti policijos, ir paprašė, kad ji iÅ¡kviestų, todėl ji nedelsdama iÅ¡kvietė policijÄ adresu (duomenys neskelbtini). Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja pareigÅ«nė R. F. patvirtino, kad vyko pagal gautÄ iÅ¡kvietimÄ , kad sugyventinis smurtauja prieÅ¡ sugyventinę.

Nuvykus į įvykio vietÄ , moteris (M. O.) aiÅ¡kino, kad vyriÅ¡kis smurtauja prieÅ¡ jÄ , reikalavo pinigų, kad geria jau ne pirmÄ dienÄ . Atsakydama, kaip pasireiÅ¡kė smurtas, nukentėjusioji sakė, kad vyriÅ¡kis jÄ smaugė, buvo uždengęs nosį, burnÄ , kad jai trÅ«ko oro, negalėjo kalbėti. Moteris nenorėjo, kad bÅ«tų pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes jis vienintelis, kuris ja rÅ«pinasi, tačiau moteris buvo iÅ¡sigandusi. Moters nosis buvo Å¡iek tiek paraudusi, daugiau smurto požymių neprisimena, tačiau patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad moteriai buvo iÅ¡tinusi lÅ«pa.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. F. parodė, kad nuvykus pagal iÅ¡kvietimÄ (duomenys neskelbtini), rado senyvo amžiaus porÄ , ir M. O. jiems aiÅ¡kino, jog sugyventinis jÄ su ranka smaugė, alkÅ«ne uždengdamas veidÄ , praÅ¡ydamas 10 Eur alkoholiui. Ant moters nosies matėsi Å¡viežias įbrėžimas ir buvo iÅ¡tinusi lÅ«pa. Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja tyrėja S. K. patvirtino, kad nuvykus pas nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ apklausÄ jos namuose, nukentėjusioji M. O. papasakojo, kad J.

A., jau bÅ«damas neblaivus, prašė jos duoti pinigų alkoholiui, o jai nesutikus, jis užspaudė ranka kaklÄ ir taip vertė duoti pinigų. Ji pati skambino seseriai ir skundėsi, jog J. A. jÄ smaugia ir muÅ¡a. Nukentėjusiosios žodžiais, jai nesutikus duoti J. A. pinigų, jis jai ranka užspaudė kaklÄ , vertė duoti pinigus, besimuistant perdrėskė jai nosį. Nukentėjusioji sakė, kad jai skaudėjo kaklÄ , rodė, kaip jÄ smaugė. Apklausos metu pareigÅ«nė padarė nukentėjusiosios nuotraukÄ , kurioje matėsi nosis, įdrėskimas ant nosies.

Taigi, minėti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu surinkti duomenys bei asmenų parodymai apie įvykio aplinkybes yra nuoseklūs, neprieštaringi, atitinka kitas bylos aplinkybes ir neabejotinai patvirtina, kad kaltinamojo J. A. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis, 2020 m. gegužės 16 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,34 promilių neblaivumas), smurtavo prieš savo sugyventinę M.

O., t. y. kilus ginčui agresyviai elgėsi, Å¡aukė, sulenkta ranka smaugė nukentėjusiÄ jÄ M. O., smaugdamas sumušė jai nosį ir lÅ«pÄ , tokiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmÄ . Minėti duomenys bei asmenų parodymai apie įvykio aplinkybes neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis J. A. sulenkta ranka smaugdamas nukentėjusiÄ jÄ M. O., sumušė jai nosį ir lÅ«pÄ taip sukeldamas jai fizinį skausmÄ . Minėtų padarinių (fizinio skausmo) kilimÄ nukentėjusiajai aiÅ¡kiai suprato ir nukentėjusiosios M.

O. sesuo J. B., iÅ¡kvietusi policijos pareigÅ«nus, taip pat atvykę į įvykio vietÄ policijos pareigÅ«nai iÅ¡ nukentėjusiosios paaiÅ¡kinimų suprato, kad nukentėjusiosios atžvilgiu buvo vartojamas smurtas, ant nukentėjusiosios matėsi smurto požymiai (buvo iÅ¡tinusi lÅ«pa, įdrėskimas ant nosies, nukentėjusioji buvo iÅ¡sigandusi), taigi, atsižvelgus į įvykio aplinkybes, nukentėjusiosios amžių ir sveikatos bÅ«klę, sukeltas fizinis skausmas buvo realus. Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad J.

A. veika – panaudotas fizinis smurtas prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ M. O., tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susijusi su kilusiais padariniais – fizinio skausmo nukentėjusiajai sukėlimu. Pažymėtina ir tai, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji duodami parodymus patvirtino, jog veikos padarymo metu jiedu vedė bendrÄ Å«kį, t. y. buvo sugyventiniai, iki Å¡iol gyvena kartu. Kadangi J. A. smurtavo prieÅ¡ savo sugyventinę, pastaroji aplinkybė, vadovaujantis BK 248 straipsnio 2 dalimi bei BPK 38 straipsniu, sudaro pagrindÄ kaltinamojo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuoti kaip padarytÄ prieÅ¡ Å¡eimos narį, t. y. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Vertinant kaltinamojo J. A. padarytos nusikalstamos veikos subjektyviÄ jÄ pusę, nekyla abejonių dėl to, jog Å¡iuo atveju smurtaudamas prieÅ¡ sugyventinę, jis suvokė pavojingÄ savo nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti nurodyti padariniai ir nors jų ir nenorėjo, tačiau sÄ moningai leido jiems atsirasti, taigi jis veikė netiesiogine tyčia. Nors kaltinamasis teigė, kad nemušė sugyventinės, o tik užspaudė jai burnÄ , ji vis iÅ¡trÅ«kdavo, tačiau tokie veiksmai rodo, jog kaltinamojo elgesys buvo sÄ moningas ir kryptingas, jis suvokė tokių veiksmų pavojingumÄ , nepaisant to, kad kilusių padarinių – fizinio skausmo sukėlimo, jis galbÅ«t ir nenorėjo.

Pasisakydamas dėl teisiamajame posėdyje nukentėjusiosios atstovo bei gynėjos nurodytos aplinkybės, kad galimai nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu yra nepatikimi, nes buvo pažeista nukentėjusiosios teisė apklausos metu naudotis vertėjo paslaugomis (BPK 8 str. 3 d.), teismas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika rodo, kad nustatytos duomenų gavimo (rinkimo) tvarkos pažeidimai savaime dar nereiškia, kad tokie duomenys jau negali būti įrodymais. Nustačius, kad, renkant duomenis buvo pažeista jų gavimo tvarka, būtina įvertinti:

1) ar nustatytos tvarkos pažeidimai turėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir 2) ar dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės. Šiuo atveju, kaip minėta, ištyrus bei įvertinus kitus byloje teisėtais būdais ir nustatyta tvarka gautus duomenis (įrodymus), netiesioginius įrodymus, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad nustatytos tvarkos ikiteisminio tyrimo metu užfiksuojant nukentėjusiosios parodymus pažeidimai turėjo įtakos jų patikimumui bei dėl to buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės. Kaip patvirtino pats nukentėjusiosios atstovas, M.

O. bendrauja lietuvių kalba, jis su ja taip pat bendravo lietuvių kalba. Kaltinamasis taip pat patvirtino, kad sugyventinė lietuviÅ¡kai supranta, nors ir nemoka skaityti ir raÅ¡yti lietuvių kalba. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad nukentėjusioji su pareigÅ«nais bendrauja lietuvių kalba, rusų kalba ji bendrauja tik su kaltinamuoju. Teismo posėdyje apklausta pareigÅ«nė R. F. nurodė, kad 2020 m. gegužės 16 d. nukentėjusiosios M. O. apklausa buvo atlikta komisariate, apklausÄ atliko pagal nukentėjusios žodžius, bendravo lietuviÅ¡kai.

Apklausos protokolÄ ji pasirašė. M. O. neminėjo, kad nemoka lietuvių kalbos. IÅ¡ byloje esančio protokolo–pareiÅ¡kimo matyti, kad 2020 m. gegužės 16 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 policijos komisariato vyresnioji tyrėja R. F. priėmė pareiÅ¡kėjos M. O. (gim. (duomenys neskelbtini)) pareiÅ¡kimÄ . Protokole–pareiÅ¡kime nurodyta, kad pareiÅ¡kėja moka lietuvių kalbÄ ir pageidauja duoti parodymus lietuvių kalba (b. l. 10). PareiÅ¡kėja pasiraÅ¡ytinai įspėta dėl atsakomybės už melagingÄ Ä¯skundimÄ ar praneÅ¡imÄ apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ (b. l. 9).

Taip pat pareiÅ¡kėja M. O. pasirašė ir ant 2020 m. gegužės 16 d. proceso veiksmo protokolo (t. y. protokolo–pareiÅ¡kimo) specialaus priedo (b. l. 11). Taip pat jai pasiraÅ¡ytinai įteiktas praneÅ¡imas apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ (b. l. 6). Kaip seka iÅ¡ pareigÅ«nės S. K. parodymų teisme, 2020 m. gegužės 21 d. apklausus nukentėjusiÄ jÄ , buvo papraÅ¡yta perskaityti ir pasiraÅ¡yti protokolÄ , ir tik tada ji pasakė, kad nemoka lietuviÅ¡kai nei skaityti, nei raÅ¡yti, nors prieÅ¡ tai jai to neminėjo, jos kalbėjosi lietuviÅ¡kai.

Tada pareigÅ«nė S. K. viskÄ jai perskaitė po sakinį, nukentėjusioji patvirtino savo parodymus. ViskÄ užrašė, kÄ nukentėjusioji pasakė. Perskaičius protokolÄ , nukentėjusioji pasakė, kad viskas suraÅ¡yta teisingai, jokių pastabų tyrėjai neturėjo. Kaip matyti iÅ¡ 2020 m. gegužės 21 d. Teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) iÅ¡aiÅ¡kinimo protokolo, apklausos protokolo bei proceso veiksmo (liudytojo papildomos apklausos protokolo) specialaus priedo, M. O. pasiraÅ¡ytinai su jais supažindinta.

Apklausiama teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji parodymus iÅ¡ esmės davė taip pat lietuvių kalba, vertėja buvo pakviesta versti kaltinamajam proceso eigÄ , nors kartais padėdavo ir nukentėjusiajai. Teismas neturi pagrindo abejoti pareigÅ«nų duotais parodymais, byloje nėra objektyvių duomenų, rodančių jų suinteresuotumÄ bylos baigtimi ar siekį nepagrįstai apkaltinti ar įskųsti kaltinamÄ jį. Visa tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusiosios M. O. nemokėjimas skaityti ir raÅ¡yti lietuviÅ¡kai, nesutrukdė jai ikiteisminio tyrimo metu duoti teisingus parodymus apie įvykio aplinkybes, juos suprasti ir patvirtinti savo paraÅ¡u žodžiu (lietuvių kalba, kuriÄ ji supranta) pagarsinus pareigÅ«nams, dėl ko jos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nebÅ«tų galima pripažinti įrodymais ir jais remtis.

Teismas teisminio bylos nagrinėjimo metu pasikeitusiÄ nukentėjusiosios M. O. pozicijÄ dėl kaltinimo vertina kaip gynybinę kaltinamojo pusę palaikančiÄ versijÄ , kuriÄ nulėmė nukentėjusiosios fizinis, moralinis ir visapusiÅ¡kas prisiriÅ¡imas bei priklausymas nuo kaltinamojo. Sprendžiant pagal nukentėjusiosios sveikatos bÅ«klę, jos amžių, atsižvelgus į jai bÅ«tinÄ kaltinamojo pagalbÄ , matyti, kad tai, jog, nukentėjusiosios žodžiais, ji nenorėjo kaltinamajam ikiteisminio tyrimo, labiau reiÅ¡kia jos valiÄ , susijusiÄ su J.

A. laukiančiais baudžiamosios atsakomybės padariniais, t. y. neskirti realios laisvės atėmimo ar panaÅ¡aus pobÅ«džio bausmės, dėl kurios jis fiziÅ¡kai negalėtų dalyvauti jų Å¡eiminiame gyvenime ir teikti jai pagalbÄ , o ne nukentėjusiosios valiÄ paneigti patį nusikaltimo faktÄ . Vadovaujantis BK 140 straipsniu, tik už Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytÄ veikÄ asmuo atsako, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimas, ar prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymių.

Å iuo atveju ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas BPK 166 straipsnyje numatyta bendra tvarka, t. y. gavus praneÅ¡imÄ apie nusikalstamÄ veikÄ ir / ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Todėl Å¡iuo atveju kalbėti apie bÅ«tinÄ nukentėjusiosios skundÄ arba jos teisėto atstovo pareiÅ¡kimÄ ikiteisminiam tyrimui pradėti nėra pagrindo. Bausmės skyrimo motyvai ir kiti klausimai Už BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymÄ nustatytos alternatyvios bausmės: vieÅ¡ieji darbai, laisvės apribojimas, areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Skirdamas bausmę kaltinamajam J. A., teismas, vadovaudamasis bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos stadijÄ , t. y. kad Å¡iuo atveju padarytas baigtas nesunkus tyčinis smurtinis nusikaltimas žmogaus sveikatai. Teismas vertina, jog tai, kad kaltinamasis kaltę pripažino iÅ¡ dalies, negali bÅ«ti vertinama kaip lengvinanti jo atsakomybę aplinkybė.

Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, jog jis veikÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, t. y. kad J. A. yra iÅ¡siskyręs, nedirbantis, pensininkas (b. l. 68–70, 92–93), teistas 4 kartus (3 kartus už analogiÅ¡kų nusikaltimų padarymÄ prieÅ¡ tÄ pačiÄ nukentėjusiÄ jÄ , vienÄ kartÄ už nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , o nagrinėjamÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ (b. l. 71–77, 78–90), administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡o duomenimis apie asmeniui registruotus ir priimtus sprendimus už 1 metus įrašų nėra (b. l. 91), duomenų apie gydymÄ nuo priklausomybių ar psichiatrine tvarka nepateikta.

Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, tai, kad kaltinamasis nusikalto jau 5-Ä kartÄ , padarė analogiÅ¡kÄ nusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ buvo ne kartÄ teistas, į lengvinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimÄ , ir esant nustatytai sunkinančiai atsakomybę aplinkybei, tai, kad anksčiau jam skirtos Å¡velnesnės bausmės už analogiÅ¡kus nusikaltimus teigiamos įtakos nepadarė, teismas mano, kad Å¡iuo atveju kaltinamajam turi bÅ«ti skiriama laisvės atėmimo bausmė, kurios terminas nustatytinas artimas minimaliam, t. y. 7 mėnesiams.

Tačiau įvertinus tai, kad nukentėjusioji yra senyvo amžiaus asmuo, kuriam reikalinga kito asmens – kaltinamojo, pagalba, kad ji jam atleido, jis ja rūpinasi, pretenzijų jam neturi, kad kaltinamasis taip pat yra pensinio amžiaus, šiuo metu alkoholio nevartoja, gerai su ja elgiasi, todėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, turėtų būti atidėtas 2 metų laikotarpiui, nustatant draudimus ir įpareigojimus, kurie padėtų pasiekti bausmės tikslus be realaus bausmės atlikimo, t. y.

įpareigojimÄ atsipraÅ¡yti nukentėjusiosios bei bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų (BK 75 str. 5 d. 1, 10 p.), taip pat baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančioje programoje, kadangi nusikalstama veika padaryta Å¡eimos nariui (BK 722 str.). Teismo vertinimu, atsižvelgus į iÅ¡vardytas bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, apibÅ«dinančias tiek kaltinamÄ jį, tiek ir jo įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ , tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kaltinamasis J. A. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. gegužės 16 d. 20.09 val. iki 2020 m. gegužės 18 d. 15.57 val. (dvi dienos) (b. l. 50, 66). Realiu laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpiu, vadovaujantis BK 66 straipsniu, J. A. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas įskaitytinas į bausmę, vienÄ laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b. l. 64–65) – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina. Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su garso ir vaizdo įraÅ¡ais, saugomas voke, prisegtame prie bylos galinio virÅ¡elio vidinės dalies, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje. Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos, ginant kaltinamÄ jį J.

A. yra 180,84 Eur (b. l. 142–145). Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas.

To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas bÅ«tinas ir kitais atvejais, jeigu, jų nuomone, be gynėjo pagalbos įtariamojo ar kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebÅ«tų reikiamai ginami. Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi bÅ«ti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėjÄ , o valstybės teikiama teisinė pagalba turi bÅ«ti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėjÄ nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga.

Å ioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam J. A. gynėjas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, paskirtas dėl to, kad kaltinamasis nemoka proceso kalbos, t. y. pripažinus bÅ«tinu kaltinamojo J. A. gynėjo dalyvavimÄ pagal įstatymÄ . T. y. nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje yra bÅ«tinas ne dėl to, kad Å¡ito pageidauja kaltinamasis, o kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamÄ veikÄ , teisę į gynybÄ .

Ä®vertinus tai, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybÄ , taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra nedirbantis, gyvena iÅ¡ senatvės pensijos, praÅ¡ymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ kaltinamojo J. A. netenkintinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

J. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2 (dvejiems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigojant J. A. atsipraÅ¡yti nukentėjusiosios M. O. ir nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5, 7 dalimis, 722 straipsniu, skirti J. A. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant Å¡iÄ priemonę įvykdyti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Realiu laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti J.

A. laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. gegužės 16 d. 20.09 val. iki 2020 m. gegužės 18 d. 15.57 val. (dvi dienos) iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ , vienÄ laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo parai. J. A. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diskÄ su garso ir vaizdo įraÅ¡ais, saugomÄ voke, prisegtame prie bylos galinio virÅ¡elio vidinės dalies, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja AuÅ¡ra Dambrauskienė