A-143-2651-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A143-2651/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02840-2011-1

Procesinio sprendimo kategorija 20 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Agnei Bilotaitei,

atsakovo atstovei Gintarei Mačiulaitytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo įmonių grupės „Alita“, AB apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo įmonių grupės „Alita“, AB skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo arba pakeitimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas įmonių grupė „Alita“, AB (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) skundu (1 t., b. l. 1–6) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimą Nr. ATK2-74/11 arba paskirti mažesnę piniginę baudą nei nustatyta minimali piniginė bauda.

Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su ginčijamu nutarimu už Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalies pažeidimą paskirti jam 15 000 Lt baudą. Priimdamas nutarimą, Departamentas netinkamai aiškino ir taikė Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisės normą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad jis pateikė (užsakė) draudžiamą išorinę alkoholinių gėrimų reklamą. Pažymėjo, jog Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nustato, kokiais atvejais alkoholio reklama yra draudžiama, o, šių pagrindų nenustačius, ji laikytina leistina (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2198/2011).

Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalies norma nenustato, kad išorinėje alkoholinių gėrimų reklamoje privalo būti nurodytas konkretaus reklamuojamo alkoholinio gėrimo vaizdas ar jo tikslus pavadinimas. Ši įstatymo nuostata Lietuvos Respublikoje leidžia alaus, alaus mišinių su nealkoholiniais gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinę reklamą, todėl tais atvejais, kai informacija yra pateikiama apie paminėtus produktus, išorinė reklama negali būti laikoma draudžiama. Be to, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, visi iškilę neaiškumai dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės normos turėtų būti aiškinami atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Teigė, kad išorinėje reklamoje buvo reklamuojamas natūralios fermentacijos putojantis vynas „Alita“, kurio išorinė reklama, vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalies nuostatomis, nėra draudžiama. Išorinėje reklamoje pavaizduota putojančio vyno taurė, sudaryta iš burbuliukų, kurie yra gelsvos spalvos, ir virš taurės yra pateiktas užrašas „Alita“. Šių reklamos vaizdinių elementų visuma vienareikšmiškai patvirtina, kad išorinėje reklamoje yra reklamuojamas putojantis vynas „Alita“. Pareiškėjo nuomone, išorinėje reklamoje pavaizduota taurė visuotinai yra naudojama geriant šampaną arba putojantį vyną, tokios formos taurė nėra skirta gerti alkoholinius gėrimus, kurių išorinė reklama yra draudžiama, t. y. degtinę, viskį, brendį, romą, likerį ir pan.

Todėl kiekvienas vidutinis vartotojas aiškiai ir nedviprasmiškai supranta, kad paminėtoje išorinėje reklamoje yra reklamuojamas putojantis vynas. Reklamoje vaizduojama taurė yra pripildyta gelsvos spalvos burbuliukų, vaizduojančių joje esantį gelsvos spalvos gėrimą. Būtent tokios spalvos ir būna putojantis vynas. Taurėje esantys burbuliukai sudaro įspūdį, jog taurėje pavaizduotas gėrimas yra prisodrintas anglies dvideginio dujų, sukeliančių burbuliukų efektą. Anglies dvideginio dujų prisodrintas gėrimas gali būti putojantis vynas, šampanas arba sidras, tačiau joks alkoholinis gėrimas, kurio išorinė reklama yra draudžiama, t. y. degtinė, viskis, brendis, romas, likeris ir pan., įprastai nėra prisodrinamas anglies dvideginio dujų.

Aplinkybė, kad gamina putojantį alkoholinį gėrimą – degtinę „Boom“, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog nagrinėjamoje išorinėje reklamoje gali būti reklamuojama degtinė. Prekės ženklas „Alita“ yra gerai žinomas prekės ženklas putojančiam vynui žymėti. Pabrėžė, kad jo gaminamas putojantis vynuogių vynas laikytinas natūralios fermentacijos alkoholiniu gėrimu pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 2 straipsnio 11 dalies prasmę. Kadangi Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalis nedraudžia išorinės natūralios fermentacijos alkoholinių gėrimų reklamos, už ją negali kilti atsakomybė, numatyta Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 6 dalyje.

Be to, nagrinėjama išorinė reklama turi būti vertinama vidutinio vartotojo akimis. Vidutinis Lietuvos vartotojas neabejotinai supranta, kad aptariamoje išorinėje reklamoje yra reklamuojamas putojantis vynas „Alita“. Taigi, pareiškėjo manymu, jis nepateikė Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje draudžiamos išorinės alkoholio reklamos. Teigė, jog jeigu teismas nuspręstų, kad jis pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalies nuostatą, turėtų būti skiriama mažesnė piniginė bauda. Įstatymo pažeidimo nustatymui ir tyrimui nekliudė, iki šiol nebuvo pažeidęs Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalies reikalavimo, reklama negalėtų būti laikoma padariusi didelės žalos, atsižvelgtina ir į bendrą sunkią ekonominę situaciją šalyje.

Nurodė teismų sprendimus, kuriuose Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidėjams buvo paskirtos mažesnės baudos negu įstatyme numatyta minimali piniginė bauda (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2082-602/2010, 2011 m. kovo 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1834-171/2011).

Atsakovas atsiliepimu į skundą (1 t., b. l. 27–32) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad nustatė, jog pareiškėjas pateikė (užsakė) draudžiamą išorinę alkoholinių gėrimų reklamą. Iš pateiktos reklamos turinio negalima identifikuoti, kad reklamuojami būtent tie gėrimai, kurių reklamos nedraudžia Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalis, todėl, išorinėje reklamoje pateikus alkoholinių gėrimų, kurių išorinė reklama yra draudžiama, prekės ženklą, pažeistas Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalies reikalavimas. Pažymėjo, jog pareiškėjas neginčija pateikęs išorinę alkoholio reklamą.

Negalima remtis pareiškėjo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A444-2198/2011, nes toje byloje buvo vertinamos skirtingos faktinės aplinkybės nei nagrinėjamoje. Pabrėžė, jog išorinėje alkoholinių gėrimų reklamoje turi būti expressis verbis žinoma, koks alkoholinis gėrimas yra reklamuojamas, kitu atveju Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalies norma virstų nefunkcionalia, o jos taikymas taptų neįmanomas. Reklamoje pateiktas žodinis prekės ženklas „Alita“, registruotas 2011 m. sausio 3 d.

Lietuvos Respublikos prekių ženklų duomenų bazėje, registracijos Nr. 41269, 33 klasėje – svaigieji gėrimai (išskyrus alų). Visų alkoholinių gėrimų, jei aiškiai nenurodyta, kad tai yra alkoholinio gėrimo, kurio reklamos nedraudžia Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalis, reklama, išorinė reklama yra draudžiama. Atsakovas neginčijo, kad vienas iš daugelio pareiškėjo gaminamų alkoholinių gėrimų yra putojantis vynas „Alita“, kurio reklama pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalį būtų leidžiama, tačiau kad pateiktoje išorinėje alkoholio reklamoje reklamuojamas būtent šis alkoholinis gėrimas, negalima pasakyti.

Vertinant alkoholio reklamos grafinius, vaizdinius ir spalvinius sprendimus, negalima pagrįstai teigti, kad reklamuojamas būtent natūralios fermentacijos ar kitas pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalį leidžiamas reklamuoti alkoholinis gėrimas, kadangi reklamos plakate nėra požymių, leidžiančių identifikuoti alkoholinį gėrimą, pvz. alkoholinio gėrimo pavadinimo, pateikti užrašas/nuoroda apie reklamuojamą produktą yra dviprasmiški ir neinformatyvūs. Pavaizduota taurė jokiais būdais neatskleidžia ir juo labiau niekaip nesudaro įspūdžio, kad pavaizduota būtent putojančiam vynui skirta taurė.

Be to, atsakovo duomenimis, pareiškėjas pakoregavo ginčo reklamos maketą, Lietuvos Respublikos miestuose išorinė alkoholio reklama buvo papildyta alkoholinio gėrimo butelio atvaizdu. Akcentavo, jog pareiškėjas nėra išimtinai putojančio vyno gamintojų lyderis. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu buvo pateikęs kitokį argumentą, kad joks alkoholinis gėrimas, kurio išorinė reklama yra draudžiama, natūraliai niekada nėra prisodrinamas anglies dvideginio dujų. Tik nurodžius galimą sąsają su pareiškėjo gaminama putojančia degtine, savo poziciją pakeitė.

Pareiškėjas galėjo vykdyti su gaminamu alkoholiniu gėrimu degtine „Boom“ susijusią marketingo programą. Pareiškėjas tyčia, siekdamas suklaidinti vartotoją, išorinėje reklamoje nepateikė alkoholinio gėrimo identifikacinių požymių. Išorinė alkoholio reklama, joje pateikus tik prekės ženklą „Alita“, kurio kvalifikacinė klasė apima svaigiuosius gėrimus (išskyrus alų), yra draudžiama pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalį. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui sankcija paskirta laikantis Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 6, 7, 8 dalių reikalavimų.

Departamentas, priimdamas nutarimą, vadovavosi teisingumo ir protingumo principais. Paskirta bauda yra individualizuota, atsižvelgiant į lengvinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį. Pagal savo kompetenciją paskyrė nuo baudos vidurkio link minimumo numatytą baudą, todėl nėra pagrindo teigti, kad paskirta bauda yra per didelė padarytam pažeidimui. Baudos sumažinimas prieštarautų Alkoholio kontrolės įstatymo įtvirtintiems tikslams.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 30 d. sprendimu (1 t., b. l. 170–179) atmetė pareiškėjo skundą.

Teismas nustatė, kad ginčas kilęs dėl alkoholinių gėrimų reklamos. Pareiškėjas neginčija faktinių aplinkybių, kad pagal jo užsakymą buvo pagaminta ir iškabinta išorinė alkoholinio gėrimo reklama, t. y. ant pastato, esančio Vilniuje, Pamėnkalnio g. 9/ A. Stulginskio g. 7, sienos buvo pakabintas apie 4 m x 8 m dydžio stendas, kurio viršuje, baltoje juostoje, nurodytas įspėjamasis tekstas „Vartodami alkoholį, rizikuojate savo sveikata, šeimos ir visuomenės gerove“. Žemiau žaliame fone baltai užrašyta „Alita“. Po šiuo užrašu lapais, gėlėmis ir paukščiais išmargintame fone pavaizduoti taurės forma išdėstyti šviesūs burbulai ir po jais plakato apačioje stambiu šriftu baltai užrašyta:

„Ruduo lengvai“. Analogiška reklama taip pat buvo pateikta ir šalia pastato Vilniuje, Gedimino pr. 28, ant šaligatvio pastatytame reklaminiame apvaliame stove. Pats pareiškėjas patvirtino, kad tokia reklama pateikiama nuo 2011 m. spalio 3 d. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio miestų vietose, nurodytose, įskaitant, bet neapsiribojant, reklamos vietų sąraše. Pareiškėjas taip pat neneigia, kad reklama skelbiama komerciniu tikslu, tik aiškina, kad yra reklamuojamas gerai žinomas produktas, „Alitos“ pavadinimo natūralios fermentacijos putojantis vynas.

Teismas akcentavo, kad ginčas byloje iš esmės yra dėl pateiktos alkoholio reklamos teisėtumo. Pažymėjo, jog ginčo teisinius santykius reglamentuoja Alkoholio kontrolės įstatymas, kurio 29 straipsnyje yra nustatytas alkoholio reklamos ribojimas (4 d.). Leidžiama tik alaus, alaus mišinių su nealkoholiniais gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinė reklama. Pareiškėjas neneigė atsakovo nurodytų teiginių, kad gamina ir putojančią degtinę „Boom“, ir alkoholinius kokteilius „Mix“, kurių reklama yra draudžiama.

Kadangi nagrinėjamoje reklamoje yra pateiktas įspėjamasis užrašas „Vartodami alkoholį, rizikuojate savo sveikata, šeimos ir visuomenės gerove“ (Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 5 d.), reiškia, kad pareiškėjas neabejotinai reklamavo alkoholinį gėrimą. Byloje sprendžiama tik, ar pareiškėjo pateikta reklama yra Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje leidžiama reklama, t. y. ar reklamuojamas alkoholinis gėrimas, kurio išorinė reklama yra leidžiama. Teismo vertinimu, iš aprašytos reklamos (iš jos žodinių, vaizdinių ir spalvinių sprendimų) negalima vienareikšmiška išvada, kad reklamuojamas pareiškėjo nurodytas putojantis vynas.

Reklamoje nėra nei alkoholinio gėrimo pavadinimo, nei nuorodos, leidžiančios identifikuoti reklamuojamą produktą, o būtent, kad tai yra natūralios fermentacijos vynas, kurio išorinę reklamą leidžia Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalis. Reklamoje pateikta žodinė ir vaizdinė informacija leidžia daryti dviprasmiškas išvadas, palikta laisvė potencialaus vartotojo interpretacijoms dėl to, koks gi alkoholinis gėrimas pavaizduotas reklamoje. Iš reklamoje esančių užrašų aišku tik, kad yra reklamuojamas pareiškėjo gaminamas alkoholinis gėrimas, bei tai, kad tas gėrimas yra putojantis.

Prekės ženklas „Alita“, registruotas 33 Tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos klasėje – svaigieji gėrimai (išskyrus alų), registracijos numeris Lietuvos Respublikos prekių ženklų duomenų bazėje Nr. 41269, registracijos data 2001 m. sausio 3 d.; taip pat šioje pozicijoje registruotas ir prekės ženklas, kuriame žodis „Alita“ įrašytas kaligrafine rašysena, tik šis ženklas dar žymi alų, mineralinį ir gazuotą vandenį (32 pozicija) ir pan. Abiem atvejais nurodyta 33 klasė apima ir alkoholinius gėrimus, kurių išorinė reklama yra leidžiama su nustatytu įspėjamuoju tekstu apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai, ir alkoholinius gėrimus, kurių išorinė reklama yra draudžiama (degtinė, likeris, brendis, romas, viskis ir kt.).

Taigi remtis prekės ženklu, teigiant, kad reklamuojamas alkoholinis gėrimas (tai patvirtina įspėjantis užrašas) yra natūralios fermentacijos putojantis vynas, nėra pagrindo, nes putojantis vynas yra tik vienas iš daugelio pareiškėjo gaminamų alkoholinių gėrimų. Pateiktas piešinys – stilizuota taurė – nėra susietas nei su natūralios fermentacijos putojančiais vynais, kuriuos gamina pareiškėjui priklausančios įmonės, nei su alumi, alaus mišiniais, nei su sidru ar kitais alkoholiniais putojančiais gėrimais, kurių reklama nėra draudžiama.

Putojantis vynas „Alita“ yra tik vienas iš daugelio pareiškėjo gaminamų natūralios fermentacijos vynų. Pareiškėjas aiškino, kad visuotinai yra priimta putojantį vyną gerti būtent iš tokios formos taurės, kokia yra pavaizduota reklamoje. Tačiau reklamoje pavaizduota stilizuota taurė, kurios formą užpildo tik įvairaus dydžio baltos spalvos su smėlio spalvos dėmelėmis, kurios gali būti suprantamos ir kaip atspindžiai (o ne spalva), rutuliukai, stilizuoti balti lapeliai, t. y. iš esmės pati taurė nėra pavaizduota, o pavaizduota tik tam tikra taurės idėja, meniška išraiška.

Todėl pateiktas vaizdas gali būti suvokiamas ne tik kaip taurė, skirta gerti šampaną ar putojantį vyną, bet ir kaip tam tikras gėrimo simbolis apskritai. Pats pareiškėjas pateikė informaciją iš interneto tinklalapio, patvirtinančią, kad šampanas gali būti geriamas ir iš kitokių formų taurių. Dar daugiau dviprasmybių sukelia ta aplinkybė, kad pareiškėjas gamina putojančią degtinę „Boom“, kuri prisodrinta angliarūgštės (apie tokį gaminį nurodoma pareiškėjo interneto tinklalapyje www.alita.lt). Pareiškėjo atstovė teisme patvirtino apie tokį pareiškėjo gaminį, tačiau negalėjo paaiškinti, iš kokių taurių turėtų būti geriama tokia degtinė.

Reklamoje pavaizduoti rutuliukai (burbuliukai) nėra aiškios gelsvos ar vadinamos „šampano“ spalvos, kuri išskirtų reklamuojamą gėrimą kaip putojantį vyną, jie yra baltos spalvos. Akcentavo, kad visas piešinys yra stilizuotas, todėl sąlyginis, simbolinis, tačiau aišku, kad pavaizduotas putojantis gėrimas. Taigi gėrimo prisodrinimas anglies dvideginio dujų nebėra išskirtinis natūralios fermentacijos putojančio vyno požymis. Atstovė teisme negalėjo paneigti, kad putojanti degtinė negalėtų būti geriama iš reklamoje pavaizduotos taurės formos.

Taigi nei pareiškėjo nurodytų esminių reklamos požymių visuma, nei kiekvienas požymis atskirai neįrodo, kad reklamuojamas natūralios fermentacijos putojantis vynas. Teismo nuomone, vertinant reklamą yra svarbus jos vertinimas vidutinio vartotojo požiūriu (Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 2 str. 13 d.). Pateikta tyrimo ataskaita nėra objektyvus įrodymas, paneigiantis pareiškėjo Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalies nuostatų pažeidimą. Apklausos rezultatai tik patvirtina, kad vartotojai pareiškėjo pateiktą reklamą supranta nevienareikšmiškai, nes dalis vartotojų supranta, kad tai yra alkoholio reklama.

Abejones kelianti reklama negali būti laikoma atitinkančia Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Atsakovo teiginys, kad reklamoje turėjo būti nurodytas konkretus reklamuojamas alkoholinio gėrimo vaizdas ar jo tikslus pavadinimas, negali būti laikomas plečiamuoju įstatymo aiškinimu. Jokių neaiškumų dėl to, kas įstatymo yra leidžiama, o kas yra draudžiama, negali kilti. Nagrinėjamu atveju netaikytinos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2198/2011 suformuluotos Alkoholio kontrolės įstatymo normų aiškinimo ir taikymo taisyklės, nes nagrinėjama byla nėra analogiška.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad atsakovas pagrįstai pripažino pareiškėją pažeidus Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalį, nes iš pareiškėjo pateiktos reklamos turinio negalima identifikuoti, kad reklamuojamas būtent tas alkoholinis gėrimas, kurio reklamą leidžia Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje nurodyta išimtis iš imperatyviai suformuluotos taisyklės. Teismas taip pat padarė išvadą, kad nuobauda paskirta laikantis Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 6, 7, 8 dalių reikalavimų, tinkamai individualizuota ir nėra pagrindo vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 7 dalimi paskirtą baudą mažinti.

Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių, dėl kurių paskirta bauda pareiškėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, nenustatyta. Į pareiškėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis netrukdė pažeidimo nustatymui ir tyrimui, jau atsižvelgta skiriant baudą, todėl dar kartą ją vertinti nėra pagrindo. Daugiau pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Sankcijos parinkimui turi reikšmės tokios aplinkybės kaip pareiškėjo Alkoholio kontrolės įstatymo laikymasis.

Nustatyta, kad pareiškėjas už įvairius Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus buvo baustas devynis kartus. Šios aplinkybės vertintinos tik kaip neigiamai charakterizuojančios pareiškėją, rodančios, kad dėl įstatymo pažeidimų jis nedaro išvadų, skiriamos baudos neturi jam auklėjamojo, prevencinio poveikio. Nuobaudai skirti neturi reikšmės, kad pažeidimas nesukėlė didelės žalos, nes Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalies sudėtis yra formali, taigi atsakomybę užtraukia normos pažeidimas. Pareiškėjas neteikė įrodymų apie sunkią įmonės finansinę padėtį, o bendra ūkio sunki ekonominė situacija nėra pagrindas mažinti jam skiriamą baudą.

Kiekvienoje byloje aplinkybės, turinčios reikšmės išvadai dėl paskirtos baudos proporcingumo padarytam pažeidimui, yra skirtingos ir remtis pareiškėjo nurodytomis bylomis nėra pagrindo. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (1 t., b. l. 181–186) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus dėl reklamuojamo putojančio vyno „Alita“, taip pat netinkamai aiškino ir taikė Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalies normą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog jis užsakė draudžiamą išorinę alkoholinių gėrimų reklamą. Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama išorinė alkoholio reklama, išskyrus alaus, alaus mišinių su nealkoholiniais gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinę reklamą. Taigi tam tikrų alkoholinių gėrimų išorinė reklama yra leidžiama. Pagrindinis ir vienintelis draudžiamos ir leidžiamos išorinės alkoholio reklamos atribojimo kriterijus yra reklamos objektas, t. y. konkretus alkoholinis gėrimas. Taip pat yra nustatytas reikalavimas išorinėje alkoholio reklamoje paskelbti įspėjamąjį tekstą apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai. Daugiau jokių reikalavimų išorinei alkoholio reklamai įstatymai nenustato.

2. Akivaizdu, kad galbūt padaryto pažeidimo pobūdis yra formalus, tariamu pažeidimu nebuvo padaryta didelės žalos, kadangi iš nagrinėjamos reklamos turinio nebūtų galima daryti išvados, jog joje reklamuojami stiprieji alkoholiniai gėrimai, kurių reklama yra draudžiama. Dėl šių priežasčių Departamento paskirta 15 000 Lt piniginė bauda už tokio pobūdžio pažeidimą yra aiškiai neproporcinga ir neteisinga. Turėtų būti paskirta mažesnė piniginė bauda nei Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta minimali piniginė bauda.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., b. l. 2–9) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Teismo sprendimas yra visiškai teisėtas, atitinka materialinės teisės normas, reglamentuojančias alkoholio reklamos draudimą, yra pagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis. Apelianto išvados yra nepagrįstos, subjektyvaus pobūdžio, prieštaraujančios teisės aktų aiškinimui ir taikymui. Alkoholio produktai priskiriami specialiems gaminiams, kurių apskaitai, gamybai, įvežimui, importui, eksportui, prekybai ir vartojimui pagal Alkoholio kontrolės įstatymą ir kitus įstatymus bei teisės aktus taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas (Alkoholio kontrolės įstatymo 4 str. 1 d.). Apelianto ūkinė veikla turi būti vykdoma itin atsakingai, o jo pozicija liudija, kad jis nesupranta šio verslo specifikos ir pažeidimų šioje ypatingo reglamentavimo srityje galimos žalos.

2. Priimdamas nutarimą, vadovavosi teisingumo ir protingumo principais, paskirta bauda yra individualizuota atsižvelgiant į lengvinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį. Pagal savo kompetenciją paskyrė minimalią baudą, todėl nėra pagrindo teigti, kad bauda yra per didelė padarytam pažeidimui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš pareiškėjo skundžiamo atsakovo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimo matyti, kad ekonominė sankcija – 15 000 Lt dydžio bauda – pareiškėjui paskirta už Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje nustatyto alkoholio reklamos draudimo pažeidimą. Pagal šį nutarimą, nurodytas Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimas pasireiškė tuo, kad šiame nutarime nurodytu (pirmosios instancijos teismo aprašytu) būdu pareiškėjo užsakymu pagamintoje ir ant pastatų sienų iškabintoje bei reklaminiame apvaliame stove pateiktoje alkoholio reklamoje, be kita ko, buvo reklamuojama Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalies taikymo prasme draudžiama išorinė alkoholio reklama. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog paminėta reklama pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 2 straipsnio 4 dalį ir Reklamos įstatymo 2 straipsnio 3 dalį (kuriose yra pateikti sąvokų „alkoholio reklama“ ir „išorinė reklama“ apibūdinimai) laikytina išorine alkoholio reklama. Ginčo šalys nesutaria tik dėl to, ar aukščiau nurodytu būdu pateiktoje reklamoje yra reklamuojama pareiškėjo gaminama alkoholio produkcija, nepatenkanti į Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje nurodytą išimtį. Atsižvelgdama į nurodytą nagrinėjamo administracinio ginčo esmę, kolegija pripažįsta būtina pateikti Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalies aiškinimą ir pasisakyti dėl šios materialinės teisės normos taikymo byloje nagrinėjamoje situacijoje.

Alkoholio kontrolės įstatymo tikslas yra suformuluotas šio įstatymo 1 straipsnyje, pagal kurį, be kita ko, tai yra tikslas - mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, alkoholio reklama - bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla, skatinanti įsigyti ar vartoti alkoholio produktus. Iš nurodytų teisės normų matyti, kad vienas iš esminių alkoholio reklamos apibūdinimo elementų - skatinimas įsigyti ar vartoti alkoholio produktus – iš esmės kertasi su Alkoholio kontrolės įstatymo bendrai suformuluotu tikslu. Todėl specialioje Alkoholio kontrolės įstatymo normoje, skirtoje reglamentuoti teisinius santykius dėl alkoholio reklamos – 29 straipsnyje, imperatyviu būdu nustatyti alkoholio reklamos ribojimai (atitinkami draudimai) yra absoliutūs. Tai reiškia, kad esant bet kokiems konkrečios alkoholio reklamos dviprasmiškumams, leidžiantiems abejoti tokios reklamos leistinumu, turi būti taikoma atitinkamo draudimo pažeidimo prezumpcija, t. y. visi nurodyto pobūdžio dviprasmiškumai, jeigu jie nėra paneigti reklamos skleidėjo pateiktais įrodymais, turi būti traktuojami reklamos skleidėjo nenaudai.

Byloje taikytinoje Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje (2007-06-21 įstatymo Nr. X-1198 redakcija) yra nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama išorinė alkoholio reklama, išskyrus alaus, alaus mišinių su nealkoholiniais gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinę reklamą. Aukščiau pateikto aiškinimo kontekste darytina išvada, kad išorinė alkoholio gaminių - alaus, alaus mišinių su nealkoholiniais gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro – reklama aptariamos teisės normos taikymo požiūriu gali būti pripažinta leidžiama alkoholio išorine reklama tik tuo atveju, kai iš jos elementų visumos galima daryti aiškią ir vienareikšmišką išvadą, kad ji (reklama) yra skirta reklamuoti tik išvardytus, išimties iš bendros taisyklės pavidalu nurodytus, alkoholio gaminius. Ir, priešingai, jeigu paminėto dviprasmiškumo negalima paneigti teismui pateiktais įrodymais, teismas turi pripažinti, kad atitinkama išorinė alkoholio reklama yra draudžiama.

Kalbant apie nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų vertinimą, kolegija pirmiausia pažymi, kad byloje neginčijamai yra nustatyta, kad pareiškėjas, be į Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje nurodytą išimtį patenkančių alkoholinių gėrimų, taip pat gamina ir kitus, į šią išimtį nepatenkančius, alkoholio produktus (putojančią degtinę „Boom“, alkoholinius kokteilius „Mix“, prekės ženklu „Alita“ paženklintą brendį). Tai reiškia, kad pareiškėjas, kaip šių prekių gamintojas ir platintojas, turi jų atžvilgiu Alkoholio kontrolės įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nurodytą komercinį suinteresuotumą. Iš ginčo reklamos turinio matyti, jog šioje reklamoje nėra jokių tiesioginių (tiesiogiai suprantamų) nurodymų apie tai, kad šia reklama reklamuojami tik į paminėtą Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje nurodytą išimtį patenkantys alkoholio gėrimai (putojantis vynas ir pan.). Vaizdiniai aptariamos reklamos elementai - šampaninė taurė, gelsvos spalvos burbuliukai, atsižvelgiant į paminėtą pareiškėjo gaminamų alkoholio produktų asortimentą, vienareikškai nepaneigia aukščiau nurodyto dviprasmiškumo, o, kolegijos manymu, tik jį patvirtina. Todėl kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais, sutinka su teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjas pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje nustatytą draudimą.

Atsakydama į pareiškėjo argumentus dėl, jo manymu, neteisingo ir neproporcingo jam paskirtos baudos dydžio, kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu nurodytais argumentais ir jų nekartodama, pritaria teismo padarytai išvadai, kad pareiškėjui paskirta bauda atitinka Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnyje nustatytus reikalavimus, t. y. šios teisės normos taikymo požiūriu paskirtos baudos dydis negali būti pripažintas neteisėtu arba akivaizdžiai neproporcingu padarytam nusižengimui.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis

Dalia Višinskienė