38aedabd-e0d8-47db-b51c-2e80adf8fbc6 · Vilniaus apygardos teismas

             NuorašasBaudžiamoji byla Nr. 1A-715-256/2014              Teisminio proceso Nr. 1-13-1-02159-2013-9             Procesinio sprendimo kategorija: (S)              1.2.14.3.1.; 2.4.; 2.4.5.2.; 2.4.7. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2014 m. spalio 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Švedienės,teisėjų Rositos Patackienės, Stasio Punio, sekretoriaujant Simonai Mališauskaitei,dalyvaujant prokurorui Valerijui Sevostjanovui,gynėjui advokatui Benediktui Paulauskui,nuteistajam I.

M.,vertėjai Ingridai Petrulienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo I. M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nuosprendžio, kuriuo I. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams. Paskirtoji bausmė BK 64 str. 1 d. tvarka subendrinta su bausme, neatlikta pagal Vilniaus apygardos teismo 2006-04-03 nuosprendį, ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 3 metams 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.IÅ¡ I.

M. priteista 500 Lt turtinės žalos nukentėjusiajam V. G.   Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: I. M. nuteistas už tai, kad panaudojęs fizinį smurtÄ ir atimdamas nukentėjusiajam galimybę prieÅ¡intis pagrobė svetimÄ turtÄ , t. y. 2013-09-04, apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ ir veikdamas kartu su kitu asmeniu panaudojo smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį – priėjęs iÅ¡ priekio prie sėdinčio ant sofos V.

G. tyčia sudavė du smÅ«gius kumščiais į veidÄ , padarydamas poodines kraujosruvas kaktos kairėje, kairės akies vokuose ir kairiame skruoste, nubrozdinimÄ virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinėje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, po ko sugriebė jį už drabužių ir pargriovęs ant grindų kėde prispaudė nukentėjusiojo galvÄ prie grindų, kad pastarasis negalėtų prieÅ¡intis, o kitas asmuo užlaužė kairę rankÄ , I. M. laikydamas rankomis nukentėjusįjį už galvos atsisėdo pastarajam ant deÅ¡inės rankos, taip atėmęs galimybę prieÅ¡intis, kartu su kitu asmeniu iÅ¡kraustė nukentėjusiojo striukės bei kelnių kiÅ¡enes ir pagrobė 500 Lt.Apeliaciniu skundu nuteistasis praÅ¡o nuosprendį panaikinti ir jį iÅ¡teisinti.

Nurodo, kad nukentėjusysis ir liudytojai V. I. bei M. M. jį apkalbėjo, darė poveikį liudytojai B. I., ir ji bÅ«dama įbauginta davė melagingus parodymus. Teigia, kad plėšimÄ Ä¯vykdė V. I., o apeliantas tuo metu buvo parduotuvėje, pagrobtų pinigų pas jį nerasta. Mano, kad teismas nepagrįstai patenkino ieÅ¡kinį.Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebÅ«tų naikinami ir keičiami.

Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra teisėtas pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, iÅ¡samiai atskleista nusikalstama veika, tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikaltęs asmuo nubaustas teisingai. Teismas iÅ¡tyrė įrodymus nepažeisdamas BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, tinkamai juos įvertino ir teisingai kvalifikavo nusikalstamÄ veikÄ .Apeliacinio skundo argumentas dėl neteisingo įrodymų vertinimo yra nepagrįstas.

Nukentėjusysis V. G. parodė, kad I. M. priėjo iÅ¡ priekio prie sėdinčio nukentėjusiojo ir sudavė du smÅ«gius kumščiais į veidÄ , po to sugriebė už drabužių ir pargriovęs kėde prispaudė galvÄ prie grindų, kad jis negalėtų pajudėti. Tuo metu V. I. užlaužė rankas, o I. M. laikydamas rankomis už galvos atsisėdo jam ant deÅ¡inės rankos, abu iÅ¡kraustė kiÅ¡enes ir pagrobė 500 litų. V. G. neturi tikslo apkalbėti I. M., susipykę nebuvo (t. 1, b. l. 6-10, 159-161, t. 2, b. l. 75-76).Liudytojas V.

I. parodė, kad I. M. pribėgo prie nukentėjusiojo ir porÄ kartų sudavė jam į veidÄ , po ko pastarasis nukrito. Nukentėjusiojo galva buvo po kėde ir I. M. liepė V. I. užlaužti nukentėjusiojo rankÄ . Po to V. I. iÅ¡ nukentėjusiojo striukės kiÅ¡enės iÅ¡traukė užrašų knygutę ir saugojimo kameros kvitÄ , o I. M. iÅ¡ kelnių kiÅ¡enės iÅ¡traukė pinigus. V. I. neturi motyvo apkalbėti I. M., jų santykiai geri (b. l. 31, 92-93).Nukentėjusiojo bei liudytojo parodymai yra nuoseklÅ«s, vieni kitiems neprieÅ¡tarauja ir patvirtina kaltinimo aplinkybes, dėl to teismas jais rėmėsi pagrįstai.

Byloje nėra duomenų, kad liudytojas V. I. melavo ar darė poveikį liudytojai B. I.. I. M. kaltę įrodo ir bylos medžiaga: parodymų patikrinimo vietoje protokolų matyti, kad nukentėjusysis ir liudytojai V. I., B. I. parodė, kaip ir kur buvo apiplėštas V. G. (t. 1, b. l. 26-37, 38-48, 74-92). IÅ¡ specialisto iÅ¡vados matyti, kad kad V. G. padarytos poodinės kraujosruvos kaktos kairėje pusėje, kairės akies vokuose ir kairiame skruoste, nubrozdinimas virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinėje, nuo trauminių poveikių kietais bukais, ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiais daiktais, galimai įvykio aplinkybėmis nurodytu laiku (2013-09-04); sužalojimai padaryti trimis trauminiais poveikiais ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 24-25).

Tai, kad teismas atmetė nuteistojo versijas, savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad neteisingai iÅ¡analizavo įrodymus. Teisėjas vertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , kuris susiformuoja kruopščiai iÅ¡nagrinėjus ir patikrinus iÅ¡ kiekvieno Å¡altinio gautÄ informacijÄ . Taigi įstatymas numato iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų turi įrodomÄ jÄ vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimÄ asmens veiksmuose.Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o atmesdamas apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje Van de Hurk v.

Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Heile v. Finland). Tokios pozicijos iÅ¡ esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias bylų procesÄ apeliacinės instancijos teisme“ nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje (nutartyje) iÅ¡dėstytos motyvuotos iÅ¡vados dėl apeliacinio skundo esmės neturi bÅ«ti suprantamos kaip reikalavimas pateikti detalų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ argumentÄ , bet turi bÅ«ti atsakyta į apeliacinio skundo praÅ¡ymus ar esminius argumentus.

BPK 109 str. numatyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti civilinį ieškinį.Iš bylos matyti, kad I. M. pagrobė nukentėjusiajam priklausančius 500 litų, dėl to teismas civilinį ieškinį patenkino pagrįstai. Esant tokioms aplinkybėms teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė: nuteistojo I.

M. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė (paraÅ¡as)                                               V.Å vedienė                                  Teisėjai                      (paraÅ¡ai)                                                R.Patackienė                                                                                                                     S.Punys         NuoraÅ¡as tikras:

       Kolegijos pirmininkė                                                                              V.Švedienė