38ae9fcd-460c-4645-b7fa-22071f37bf4b · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-470-638/2019 Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00006-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.8.; (S) 2.3.2.4.3.;2.3.2.9.; 2.6.10.2.4.2.; Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 15 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Egidijaus TamaÅ¡ausko, Mindaugo Å imonio, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo V.

S. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1044-523/2018 pagal ieÅ¡kovės E. S. ieÅ¡kinį atsakovui V. S. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir pagal atsakovo V. S. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei E. S. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, turto padalinimo, iÅ¡laikymo ir neturtinės žalos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje prašė nutraukti santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) Å akių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įraÅ¡o Nr.

97) tarp V. S. ir E. S. dėl atsakovo kaltės.

2. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad sutuoktiniai santuokoje vaikų nesusilaukė. Santuokos metu ėmė ryÅ¡kėti skirtingas požiÅ«ris, pomėgiai. Santuoka faktiÅ¡kai iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės, atsakovas nesutiko nutraukti santuokÄ abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Atsakovas niekada nebuvo lojalus Å¡eimai, nesirÅ«pino ieÅ¡kove, nuolat jÄ Å¾emindavo ir menkindavo, didėjo agresyvumas ieÅ¡kovės ir jos dukros atžvilgiu. Dalintino turto neturi, bendrų kreditorinių įsipareigojimų neturi, iÅ¡laikymas ieÅ¡kovei nereikalingas.

3. Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, jog su ieÅ¡kiniu nesutinka. Santuoka gali bÅ«ti nutraukta tik dėl ieÅ¡kovės kaltės, nes ji pažeidė lojalumo ir tarpusavio pagalbos bei materialinės ir moralinės paramos pareigas, kadangi jam susirgus nepagydoma liga, nuo jo nusigręžė, susirado kitÄ vyrÄ ir buvo jam neiÅ¡tikima.

4. Patikslinęs prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus atsakovas prašė nutraukti santuokÄ dėl ieÅ¡kovės kaltės, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, priteisti po 200 Eur iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį nuo 2017 m. lapkričio 8 d. iki darbingumo atgavimo, nustatyti, kad santuokoje buvo įgytas 46 357,51 Eur vertės bendras turtas ir priteisti 11 500 Eur piniginę kompensacijÄ . Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė, kad jam susirgus ir paaiÅ¡kėjus, kad jis nebegalės tiek daug dirbti ir gauti pajamų, ieÅ¡kovė nutraukė su juo visus ryÅ¡ius ir iÅ¡vyko į VokietijÄ .

Jam nuvykus pas ieÅ¡kovę per Å v. Kalėdas, paaiÅ¡kėjo ieÅ¡kovės santykiai su kitu vyru. Kaltindama atsakovÄ dėl santuokos nutraukimo, ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, todėl santuoka gali bÅ«ti nutraukta tik dėl ieÅ¡kovės kaltės. Dėl ieÅ¡kovės iÅ¡davystės atsakovas patyrė didelę neturtinę žalÄ . Tai ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Dėl iÅ¡davystės, moralinių iÅ¡gyvenimų atsakovas iki Å¡iol neatsigauna, jaučia nerimÄ , baimę, kad yra atstumtas, nereikalingas, pažemintas, prarado ramybę, teko vartoti vaistus, sumažėjo bendravimo galimybės. Dėl Å¡ių priežasčių patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 7 000 Eur (po 1 000 Eur už kiekvienus metus).

Gyvendamas santuokoje atsakovas visÄ laikÄ dirbo, prarado sveikatÄ , Å¡iuo metu neturi pajamų, todėl sutuoktinė privalo jam padėti. Atsakovui nustatytas 35 procentų darbingumas, gaunama iÅ¡moka yra 140 Eur. Gyvendamas santuokoje atsakovas visada uždirbdavo 1 000-1 500 Eur pajamas kas mėnesį. Atsakovo nuomone, bus teisinga, jeigu sutuoktinė mokės jam iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis po 200 Eur kas mėnesį iki tol, kol pagerės jo sveikata. Santuoka truko ne vienerius metus, yra akivaizdus iÅ¡laikymo reikalingumas.

IeÅ¡kovės materialinė padėtis gera, ji yra darbinga, todėl yra visos sÄ lygos iÅ¡laikymo priteisimui. Atsakovas ir ieÅ¡kovė įsigijo gyvenamÄ jį namÄ , esantį(duomenys neskelbtini). Atsakovas 2013 metais gyvenamajame name atliko visus rekonstrukcijos darbus. Tik vėliau atsakovas sužinojo, kad namas buvo nupirktas ieÅ¡kovės mamos V. P. vardu. Atsakovo nuomone, iÅ¡ ieÅ¡kovės turėtų bÅ«ti priteistos 11500 Eur lėšos, investuotos į statybas ir lėšos už atliktus statybos darbus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino. Teismas nutraukė santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini)Å akių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įraÅ¡o Nr.

97) tarp V. S. ir E. S. dėl atsakovo V. S. kaltės. Teismas po santuokos nutraukimo E. S. paliko santuokinę pavardę – S.. Teismas priešieškinį atmetė.

6. Teismas, spręsdamas dėl atsakovo kaltės, atsižvelgė į tai, kad 2015 m. balandžio 1 d. atsakovui buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu ir atsakovui buvo paskirta administracinė nuobauda už tai, kad jis 2015 m. kovo 25 d., 18 val., namuose, bÅ«damas girtas, konfliktuodamas su E. S., keikdamas jÄ , Å¡aukdamas, vydamas iÅ¡ namų, iÅ¡gÄ sdino mažametę podukrÄ G. P., t. y. padarė ATPK 1813 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ (vaiko teisių pažeidimas).

Taip pat teismas nurodė, kad atsakovui 2015 m. kovo 26 d. nutarimu paskirtas įspėjimas už tai, kad jis 2015 m. kovo 25 d., 20.30 val., bÅ«damas girtas, pasirodė vieÅ¡oje vietoje, tuo įžeisdamas žmogaus orumÄ bei visuomeninę dorovę, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje (alkoholinių gėrimų gėrimas vieÅ¡osiose vietose arba girto pasirodymas vieÅ¡osiose vietose). Å akių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutarimu atsakovui paskirtas įspėjimas už administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnio 1 dalyje (vaiko teisių pažeidimas) – dėl to, kad 2017 m. vasario 14 d., apie 18 val., bÅ«damas namuose, necenzÅ«riniais žodžiais keikė V.

P., girdint jo žmonos E. S. dukrai G. P., trukdant nepilnametei naudotis savo teisėmis ar laisvėmis. Teismas vadovavosi liudytojos V. P. parodymais, kuri nurodė, kad dukra E. S. su savo mažamete dukra buvo tris kartus naktimis atėjusios pas jÄ pagalbos, siekdamos iÅ¡vengti V. S. agresijos. Å i liudytoja taip pat nurodė, jog V. S. Å¡aukdavo ant jos anÅ«kės, kelis kartus, atėjusi į dukros namus, yra radusi žentÄ neblaivų, dukra skųsdavosi. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovės ir liudytojos V. P. teiginiai apie nederamÄ atsakovo elgesį su sutuoktine ir jos nepilnamete dukra, pavienius piktnaudžiavimo alkoholiu atvejus ir iÅ¡ to kylančias problemas, patvirtinti objektyviais duomenimis – policijos komisariato raÅ¡tu bei Administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡u.

Teismas atsižvelgė į ieÅ¡kovė nurodytÄ aplinkybę, kad 2017 m. vasario 14 d. įvykis, kai atsakovas agresyviai elgėsi su jos dukra ir mama (už kÄ jis pripažintas kaltu įsiteisėjusiu teismo nutarimu), buvo esminis lūžio taÅ¡kas, po kurio ji nusprendė, kad tolesnis santuokinis gyvenimas su atsakovu yra neįmanomas. Teismas sprendė, kad Å¡ie duomenys sudaro pagrindÄ teigti, kad atsakovas pažeidė sutuoktinių lojalumo ir pagarbos vienas kitam pareigÄ , ir tai yra pakankama aplinkybė pripažinti, kad atsakovas yra kaltas dėl Å¡alių santuokos pabaigos.

7. Teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kovės kaltės pažymėjo, kad atsakovo teiginys apie tai, jog 2016 metais nuvykęs į VokietijÄ atsakovas suprato, jog sutuoktinė bendrauja su kitu vyru ir yra jam neiÅ¡tikima, nėra patvirtintas jokiais objektyviais duomenimis. Teismas įvertino ir ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes, kad ieÅ¡kovė dirbti į VokietijÄ buvo iÅ¡vykusi 2016 metų vasarÄ , kad ieÅ¡kovė neigė žinojusi sutuoktinio ligos diagnozę, nurodė mačiusi sutuoktiniui iÅ¡duotÄ neįgaliojo pažymėjimÄ , kuris buvo iÅ¡duotas 2017 m. lapkričio 8 d., t. y. jau po faktinio santykių iÅ¡irimo.

Teismas sprendė, kad vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti apie tai, ar ieÅ¡kovė tikrai žinojo, jog atsakovui diagnozuota iÅ¡sėtinė sklerozė, nėra pakankamų faktinių duomenų, nes teismui pateikti medicinos dokumentai, kuriuose nurodyta diagnozė, buvo iÅ¡duoti anksčiausiai 2016 m. rugsėjo 2 d., kai ieÅ¡kovė jau buvo iÅ¡vykusi į VokietijÄ . Teismas pažymėjo, kad jeigu bÅ«tų vertinama, jog ieÅ¡kovė žinojo apie atsakovui diagnozuotÄ ligÄ ir jos pasekmes, įvertinant tai, kad atsakovas buvo kelis kartus baustas administracine tvarka už ieÅ¡kovės dukters teisių pažeidimÄ ir tai, kad po 2017 m. vasario 14 d.

įvykusio incidento ieÅ¡kovė iÅ¡sivežė dukrÄ Ä¯ VokietijÄ , teismas neturi pakankamai duomenų spręsti, kad ieÅ¡kovė santykius su atsakovu nutraukė ne dėl jo netinkamo, agresyvaus elgesio, bet dėl jo ligos. Teismas įvertinęs nustatytų faktinių aplinkybių visumÄ , sprendė, kad negalima daryti pagrįstos iÅ¡vados, jog dėl Å¡alių santuokos nutrÅ«kimo kalta ieÅ¡kovė.

8. Teismas nurodė, kad byloje nekilo ginčas dėl to, kad gyvenamasis namas nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovės mamai V. P., taigi, nėra ieÅ¡kovei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas. Teismas pažymėjo, kad atsakovas yra teisus, teigdamas, kad piniginės lėšos, panaudotos rekonstruojant namÄ , yra bendroji jungtinė nuosavybė (jei nenustatyta kitaip, atsakovui priklauso pusė Å¡ių lėšų), tačiau objektas, kurio pagerinimui Å¡ios lėšos buvo panaudotos, priklausė trečiajam asmeniui.

Teismas sprendė, kad Å¡iuo atveju, sutuoktiniai turi reikalavimo teisę į V. P., kad Å¡i sumokėtų už statybos medžiagas, o atsakovui už atliktÄ darbÄ , įrodžius reikalaujamos pinigų sumos dydį. Teismas nurodė, kad Å¡alys, kartu ar viena iÅ¡ jų, turi teisę pradėti naujÄ civilinę bylÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 9. Apeliaciniu skundu atsakovas V. S. praÅ¡o panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimo dalį, kuria santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės ir priimti naujÄ sprendimÄ , tenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį – pripažinti, kad santuoka nutrÅ«ko dėl ieÅ¡kovės E. S. kaltės, priteisti iÅ¡laikymÄ po 200 Eur kas mėnesį, priteisti 7000 Eur neturtinę žalÄ .

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Teismas nepagrįstai rėmėsi tuo, kad atsakovas 2015 m. kovo 25 d. 18 val. padarė administracinį teisės pažeidimÄ - neblaivus konflikto su ieÅ¡kove metu iÅ¡gÄ sdino ieÅ¡kovės nepilnametę dukrÄ , o 20val. 30 min. pasirodė neblaivus vieÅ¡ojoje vietoje bei 2017 m. vasario 14 d. iÅ¡keikė V. P., girdint nepilnametei ieÅ¡kovės dukrai. Teismas neatsižvelgė, kad po konflikto Å¡alys ir toliau gyveno kartu, persikėlė gyventi į gyvenamÄ jį namÄ , (duomenys neskelbtini), kurį kartu remontavo. 1.2.

Teismas nevertino aplinkybių, kad ieÅ¡kovė nebuvo atsakovui lojali, nesidomėjo atsakovo sveikata, neatjautė ir visiÅ¡kai atsakovu nesirÅ«pino. IeÅ¡kovė iÅ¡vyko dirbti į VokietijÄ , ruošėsi ten pasilikti gyventi ir susikÅ«rusi ten tinkamas sÄ lygas, pasiėmė savo dukrÄ . V. P. iÅ¡provokuotas konfliktas buvo suplanuotas iÅ¡ anksto, siekiant padėti ieÅ¡kovei. 1.3. Teismas visiÅ¡kai nevertino atsakovo nurodyto motyvo, kad ieÅ¡kovė paliko atsakovÄ tuo metu, kai atsakovÄ užklupo klastinga liga.

Nors atsakovui nepavyko gauti įrodymų apie sutuoktinės neiÅ¡tikimybę, nes ji buvo Vokietijoje, tačiau teismas nepakankamai įvertino atsakovo ligos faktÄ . Teismas neįvertino, kad atsakovas tapo neįgalus santuokos metu. Tokiu momentu sutuoktinio palikimas turi bÅ«ti suprantamas kaip palikimas sunkioje padėtyje, kai pagalbos reikia labiausiai. Tai yra viena iÅ¡ pagrindinių priežasčių, dėl ko nutrÅ«ko santuoka, tačiau teismas Å¡ių aplinkybių nevertino, apsiribojo nuoroda, kad atsakovas padaręs administracinius teisės pažeidimus. 1.4.

Teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovui iÅ¡ tikrųjų reikalinga pagalba, nes atsakovas nedarbingas, gauna tik 140 Eur neįgalumo pensijÄ . Reikalavimas priteisti iÅ¡ sutuoktinės po 200 Eur kas mėnesį buvo pagrįstas pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais. IeÅ¡kovė nepateikė visų duomenų apie gaunamas pajamas, tik vienÄ pažymÄ , kurioje nurodyta, kad ji dirba po 8 val. per savaitę ir, kad metinės pajamos sudaro apie 5000 Eur. IeÅ¡kovė nurodė, kad savivaldybė kompensuoja ir bÅ«sto, ir komunalinius bei kitus mokesčius, tačiau Å¡ių duomenų nepateikė, taip pat nepateikė duomenų apie gaunamas pajamas už vaikÄ , todėl sunku spręsti apie ieÅ¡kovės tikrÄ sias pajamas.

Tačiau akivaizdu, kad ieÅ¡kovės pajamos tikrai yra ne 400 Eur per mėnesį, tačiau teismas Å¡ios aplinkybės nevertino. 1.5. Byloje nustatytos aplinkybės ir įrodymai patvirtina, kad santuokos metu buvo darna, atsakovas be pagrindinio užsiėmimo laisvu laiku dirbo sutuoktinės motinos P. name ir jį remontavo kaip sau, leido Å¡eimos pinigus ir ketino ten gyventi ir apsigyveno. Tačiau baigus remontÄ atsakovas tapo nereikalingas. Teismas nepriėmė atsakovo reikalavimų V. P., nurodydamas, kad atsakovas turi teisę pradėti naujÄ civilinę bylÄ .

Tačiau byloje nustatyta, kad atsakovas gyvenamajame name atliko darbus, todėl sprendžiant kitus atsakovo reikalavimus teismas turėjo atsižvelgti į bendražmogiškas aplinkybes.

10. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė E. S. praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti, teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodė, kad iÅ¡ byloje surinktų įrodymų matyti, kad dėl atsakovo elgesio ieÅ¡kovė tris kartus kreipėsi į policijÄ , atsakovui buvo suraÅ¡yti administracinio teisės nusižengimo protokolai, o Å akių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutarimu jam buvo skirta administracinė nuobauda dėl to, kad jis neteisėtai trukdė ieÅ¡kovės nepilnametei dukrai naudotis savo teisėmis ir laisvėmis.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovės ir jos motinos V. P. teiginius apie nederamÄ atsakovo elgesį su sutuoktine ir jos nepilnamete dukra, piktnaudžiavimo alkoholiu atvejus ir iÅ¡ to kylančias problemas patvirtino objektyvÅ«s duomenys, t. y. policijos komisariato raÅ¡tas bei Administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡as. Pažymėtina ir tai, kad 2017 m. vasario 14 d. įvykis, kai atsakovas agresyviai elgėsi su ieÅ¡kovės dukra ir mama, ieÅ¡kovei laikinai iÅ¡vykus uždarbiauti į VokietijÄ , ir buvo esminis lūžio taÅ¡kas, po kurio ieÅ¡kovė nusprendė, kad tolesnis santuokinis gyvenimas su atsakovu yra neįmanomas, ir todėl ieÅ¡kovė, grįžusi į LietuvÄ , kreipėsi teisinės pagalbos bei iniciavo ieÅ¡kovės ir atsakovo santuokos nutraukimÄ .

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å ioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

12. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo bÅ«ti vienas kitam lojalÅ«s ir vienas kitÄ gerbti, taip pat vienas kitÄ remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

13. Pasisakydamas dėl procesinės Å¡alių įrodinėjimo pareigos grindžiant santuokos iÅ¡irimo priežastis, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo yra preziumuojama, sutuoktinis, besiremiantis aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpcijÄ , turi įrodyti faktÄ , su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011). CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v.

A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-500/2010; kt.).

14. Å ioje byloje Å¡alys kaltino viena kitÄ dėl santuokos nutrÅ«kimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bÅ«tent atsakovas pažeidė sutuoktinių lojalumo ir pagarbos vienas kitam pareigÄ ir tai laikė pakankama aplinkybe pripažinti, kad atsakovas yra kaltas dėl Å¡alių santuokos pabaigos. Atsakovo kaltę teismas nustatė remdamasis Å akių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje, kurioje atsakovui buvo paskirtas įspėjimas ( t.1, b.l. 7-8); taip pat faktais, kad 2015 m. balandžio 1 d. atsakovui buvo duotas administracinis nurodymas pagal LR (duomenys neskelbtini)3 str. 1 d. (bÅ«damas girtas namuose konfliktuodamas su E. S., koliodamas necenzÅ«riniais žodžiais, garsiai Å¡aukdamas, vydamas jÄ iÅ¡ namų iÅ¡gÄ sdino mažametę podukrÄ G.

P., tuo pažeidė vaiko teises) ir 2015 m. kovo 25 d. atsakovui paskirtu įspėjimu pagal LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d. (būdamas girtas šlitinėjo viešoje vietoje ties Šaulių g. namu Nr. 2, Šakių mieste) ( t.1, b.l. 161-162).

15. Administracinio poveikio priemonės 2015 m. atsakovui buvo taikomos dėl 2015 m. kovo 25 d. gautų dviejų telefoninių praneÅ¡imų (18.19 val. ir 20.15 val.) iÅ¡ ieÅ¡kovės E. S., kuri pranešė, kad atsakovas triukÅ¡mauja namuose. Administracinė nuobauda 2017 m. gegužės 23 d. atsakovui buvo paskirta už tai, kad jis 2017 m. vasario 14 d. bÅ«damas savo namuose iÅ¡keikė necenzÅ«riniais žodžiais V. P. (ieÅ¡kovės mamÄ ) girdint jo žmonos E. S. dukrai G. P. ( t.1, b.l. 7).

16. Taip pat byloje nustatyta, kad po 2015 m. atsakovo padarytų administracinių nusižengimų Å¡alys persikraustė gyventi į naujai nupirktÄ namÄ , ten gyveno apie metus laiko, Å¡ias aplinkybes pripažino ir ieÅ¡kovė, teikdama paaiÅ¡kinimus 2018 m. spalio 23 d. teismo posėdyje ( garso įraÅ¡o nuo 10:10 min.). Liudytojais apklausti V. P. ir K. R. ( 2018 m. lapkričio 23 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o nuo 2:18:55 min. ir nuo 2:27:55 min.) patvirtino aplinkybes, kad ieÅ¡kovė su atsakovu gyveno kartu, ieÅ¡kovė bandė dirbti parduotuvėje, o atsakovas dirbo, klijuodavo plyteles pas klientus. IeÅ¡kovė keletÄ kartų kvietė savo tėvÄ V. P. į namÄ (duomenys neskelbtini)gatvėje parodyti, kÄ padarė V. ( atsakovas). IeÅ¡kovė ir atsakovas kartu su ieÅ¡kovės mama užsakinėjo santechnikos darbus namui (duomenys neskelbtini) gatvėje, liudytojas K. R. suprato, kad name gyvens E. ir V. ( ieÅ¡kovė ir atsakovas).

17. Visuma byloje surinktų įrodymų leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad 2015 m. atsakovo padaryti administraciniai nusižengimai nebuvo vienintelė priežastis, dėl ko nutrÅ«ko Å¡alių santuoka ir dėl ko santuokinis Å¡alių gyvenimas tapo neįmanomas, nes po 2015 m. Å¡alys dar kurį laikÄ gyveno kartu, persikraustė į įsigytÄ namÄ . Administracinis nusižengimas 2017 m. vasario 14 d. atsakovo buvo padarytas apskritai ne prieÅ¡ ieÅ¡kovę, o prieÅ¡ jos motinÄ , nes ieÅ¡kovė tuo metu jau buvo iÅ¡vykusi į VokietijÄ , todėl nebÅ«tų pagrįsta šį nusižengimÄ priežastiniu ryÅ¡iu sieti su santuokos nutrÅ«kimu.

18. Ä®vertintina ir tai, kad atsakovas 2016 m. sausio mėnesį susirgo (prasidėjo galvos svaigimai, mėtymas į Å¡onus), 2016 m. birželio 12 d. atsirado viso kÅ«no silpnumas, drebulys, negalėjimas paeiti, 2016 m. rugpjūčio 10 d. atlikus galvos smegenų MRT (magnetinio rezonanso tyrimÄ ) diagnozuota iÅ¡sėtinė sklerozė ( t.1, b.l. 121). IeÅ¡kovė 2018 m. spalio 23 d. teismo posėdyje pripažino, kad atsakovo elgesys palaipsniui keitėsi, jis darėsi piktesnis. Neatmestina, kad atsakovo elgesio pakitimai 2015 metais buvo susiję su besivystančia liga (iÅ¡sėtine skleroze), tuo labiau, kad iki 2015 m. dėl atsakovo netinkamo elgesio nėra pateikta jokių įrodymų.

19. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį santuokos iÅ¡saugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. P. D., bylos Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Taip pat turi bÅ«ti vertinama įrodymų visuma byloje, t.y. ne tik atsakovo veiksmus ir elgesį patvirtinantys įrodymai, bet ir ieÅ¡kovės elgesį parodantys duomenys ( žr. 13 pastraipÄ ).

20. IeÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai, pateikti 2018 m. spalio 23 d. posėdyje, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ir ji nedėjo pastangų tinkamai vykdyti sutuoktinės pareigas, iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , nes ji nurodė, kad nežino atsakovo ligų, neatsimena, ar jai sakė kÄ nors apie savo ligÄ , žino, kad ėjo pas daktarus, bet kas atsakovui yra, nežino, matė invalidumo pažymėjimÄ , bet jo neskaitė, ir Å¡iandien nežino, kuo atsakovas serga. IeÅ¡kovė pripažino, kad iÅ¡važiavo į VokietijÄ tuo metu, kai atsakovas jau lankėsi pas gydytojus, t.y. 2016 metų vasarÄ .

Taip pat ieÅ¡kovė nurodė, kad Å¡iuo metu gyvena ir dirba Vokietijoje, dirba po 8 val. per savaitę, dar jai moka paÅ¡alpÄ , jai ir dukrai tiek užtenka, o atsakovui padėti ji negali ir nesupranta, dėl ko turėtų jam padėti (teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 24:42 min.). Tokia ieÅ¡kovės pozicija patvirtina atsakovo aiÅ¡kinimus, kad prasidėjus jo negalavimams 2016 metais ieÅ¡kovė iÅ¡vyko į VokietijÄ , savo sutuoktinio sveikatos bÅ«kle nesidomėjo ir toliau nesidomi, teigia nesuprantanti savo kaip sutuoktinės pareigos bÅ«ti lojalia, remti sutuoktinį moraliai bei materialiai, prisidėti prie bendrų Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo ( CK 3.27 str. 1 d.).

IeÅ¡kovės nesidomėjimas sutuoktinio sveikata, jo galimybe save iÅ¡laikyti, iÅ¡vykimas į VokietijÄ ir gyvenimas ten ilgiau negu vienerius metus, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ir ieÅ¡kovė pažeidė sutuoktinių lojalumo ir pagarbos vienas kitam pareigÄ , paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirÅ«pina ( CK 3.60 str. 3 d.).

21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumÄ , tuo netinkamai taikė CPK 185 str. reikalavimus, padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad vienas atsakovas yra kaltas dėl santuokos iÅ¡irimo. Todėl Å¡ioje dalyje teismo sprendimas pakeistinas pripažįstant, kad santuoka nutrÅ«ko dėl abiejų sutuoktinių kaltės ( CK 3.61 str. 2 dalis).

22. CK 3.72 straipsnyje, reglamentuojančiame buvusių sutuoktinių tarpusavio iÅ¡laikymo santykius, nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimÄ dėl santuokos nutraukimo, priteisia iÅ¡laikymÄ to reikalingam buvusiam sutuoktiniui. Sutuoktinis neturi teisės į iÅ¡laikymÄ , jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiÅ¡kai save iÅ¡laikyti (1 dalis). Å io straipsnio antroje dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktiniui reikalingas iÅ¡laikymas, jeigu jis yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos bÅ«klės. Teismas, spręsdamas iÅ¡laikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, iÅ¡laikymo reikalingumÄ , abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos bÅ«klę, amžių, taip pat į jų darbingumÄ , nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes (5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-916/2018).

23. AiÅ¡kindamas ir taikydamas CK 3.72 straipsnio nuostatas kasacinis teismas yra nurodęs, kad pareiga iÅ¡laikyti atsiranda tuo atveju, jeigu kitas sutuoktinis turi teisę į iÅ¡laikymÄ . Pareiga remti kitÄ sutuoktinį nesiejama su Å¡iÄ pareigÄ turinčio sutuoktinio kalte dėl santuokos nutraukimo, dėl praÅ¡ančio iÅ¡laikymo sveikatos bÅ«klės ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2003). CK 3.72 straipsnis yra bendroji norma, reglamentuojanti sutuoktinių tarpusavio iÅ¡laikymo santykius.

24. CK 3.72 straipsnio 5 dalis nustato kriterijus, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, spręsdamas iÅ¡laikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus. IÅ¡laikymo pareiga yra asmeninė prievolė, nors ir susijusi su tam tikrų turtinių pasekmių atsiradimu. Pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių poreikių, ir reikalingas iÅ¡laikymas, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti iÅ¡laikymÄ . Å is sutuoktinis gali pasinaudoti CK 3.72 straipsnio 2 dalimi, įtvirtinančia prezumpcijÄ , kad sutuoktiniui reikalingas iÅ¡laikymas, jeigu jis yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos bÅ«klės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1090/2003).

25. Å ioje byloje nustatyta, kad atsakovo darbingumas yra 35 proc. ( nustatyta iki 2019 m. lapkričio 7 d., b.l. 123), atsižvelgiant į ligos pobÅ«dį ir paties atsakovo paaiÅ¡kinimus, jo darbingumas tolydžio mažėja, gaunamos pajamos 2018 m. nuo sausio mėnesio yra 140,51 Eur ( b.l. 84-85), apie atsakovo turimÄ turtÄ duomenų nėra. Spręstina, kad atsakovui yra reikalingas iÅ¡laikymas, nes jis dėl savo sveikatos bÅ«klės yra nedarbingas, neturi turto, o gaunamos pajamos nepakankamos save iÅ¡laikyti. IeÅ¡kovės gaunamas atlyginimas ( apie 380 Eur per mėnesį, t.y. po 11,89 Eur per valandÄ Ä¯vertinant, kad ieÅ¡kovė dirba 8 valandas per savaitę arba 32 val. per mėnesį) leidžia spręsti, kad ieÅ¡kovė gali ir turi teikti iÅ¡laikymÄ savo sutuoktiniui.

Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas Å¡ioje dalyje pakeistinas patenkinant prieÅ¡ieÅ¡kinį ir priteisiant atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis. Sprendžiant dėl iÅ¡laikymo dydžio atsižvelgtina į tai, kad ieÅ¡kovė, kaip ji pati pripažino teismo posėdyje ( žr. 20 pastraipÄ ), gauna paÅ¡alpÄ iÅ¡ valstybės, be to, dar turi iÅ¡laikyti nepilnametę dukrÄ , gimusiÄ 2005 m. rugsėjo 7 d., todėl atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina po 80 Eur (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų) per mėnesį iki nepasikeis atsakovo darbingumo lygis, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ .

26. Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė priteisti jam iÅ¡ ieÅ¡kovės neturtinės žalos atlyginimÄ už jo patirtus iÅ¡gyvenimus, stresÄ ir nerimÄ dėl iÅ¡irusios Å¡eimos, dėl to, kad ieÅ¡kovė iÅ¡vyko į užsienį gyventi, palikusi jį vienÄ . Savo patirtus iÅ¡gyvenimus atsakovas įvertino 7000 Eur. Tačiau pripažinus, kad santuoka nutrÅ«ko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo neatsiranda (CK 3.70 str. 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino Å¡io prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo.

27. IÅ¡dėstytais motyvais, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas dėl netinkamo materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinio kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo konstatavimÄ ( CK 3.60 str.), buvusių sutuoktinių tarpusavio iÅ¡laikymo priteisimÄ ( CK 3.72 str.) taikymo, nukrypimo nuo aptariamo teisinio reglamentavimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje, netinkamo proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ ( CPK 185 str.) taikymo.

28. Atsakovui buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Duomenų apie valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas nepateikta, todėl jos iš ieškovės nepriteistinos. Ieškovė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas neteikė. Valstybė išlaidų dėl procesinių dokumentų siuntimo nepatyrė. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu n u t a r i a :

Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimÄ ir pripažinti, kad santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini)tarp V. S. ir E. S., nutrÅ«ko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Priteisti iÅ¡ E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymÄ po 80 Eur (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų) per mėnesį iki nepasikeis ieÅ¡kovo darbingumo lygis, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ .

Likusioje dalyje teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Diana Labokaitė Mindaugas Å imonis Egidijus TamaÅ¡auskas