38acd77c-eef8-4472-ad85-ea98471aa832 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1500-324/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03750-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.5; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 29 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal suinteresuoto asmens L. K. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos V.

M. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims L. K., T. B., S. L., M. B., M. B., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei Valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja teismo prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji po tėvo V. B. mirties priėmė jo palikimÄ pagal testamentÄ , faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti.

2. Nurodė, kad V. B. mirė (duomenys neskelbtini) VÄ® Registrų centras duomenimis, velioniui nuosavybės teisės įregistruotos į nekilnojamuosius daiktus, t.y. 54/100 dalis 90.67 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garaÅ¾Ä (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Å«kinį pastatÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 54/100 dalį kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 298/595 dalį 0, 0595 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini).

V. B. paliko 2011 m. spalio 19 d. sudarytÄ testamentÄ , kuriuo mirties atveju nurodė jam nuosavybės teise priklausančiÄ dalį žemės sklypo su dalimi gyvenamojo namo ir kitų statinių bei priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini), palikti pareiÅ¡kėjai. IÅ¡ karto po mirties ji persikėlė gyventi į tėvo namus, kadangi paÅ¡lijo mamos, gyvenusios tuo pačiu adresu, sveikata. Po mirties į notarÄ ji nesikreipė, tačiau palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėjusi jį valdyti, apsigyvendama tėvui priklausiusioje namo dalyje.

Jai buvo žinoma, kad yra vienintelė paveldėtoja pagal tėvo paliktÄ testamentÄ , taip pat ji žinojo, kad mama M. B. į savo sutuoktinio palikimÄ nepretenduoja. Jai liko tėvo asmeniniai daiktai, baldai, elektros prietaisai, Å¡iuo turtu ji pradėjo naudotis iÅ¡ karto po tėvo mirties. Turto atžvilgiu atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jos valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ . Moka mokesčius už suvartotÄ energijÄ , Å«kiniame pastate laiko malkas.

3. Suinteresuotas asmuo M. B. atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad su pareiÅ¡kimo reikalavimu sutinka. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI) atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi praneÅ¡imo apie galimÄ V. B. palikimo perėjimÄ valstybei, palikimo priėmimo procedÅ«ra nėra pradėta, taip pat neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjo V. B. turto priėmimÄ valdyti. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau tekste VÄ®) Turto bankas atsiliepime nurodė, kad neturi duomenų apie pareiÅ¡kime nurodytÄ turtÄ ar jo faktinį valdymÄ , praÅ¡o pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiÅ«ra.

4. Suinteresuotas asmens L. K. atsiliepime nurodė, kad jis iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarauja dėl pareiÅ¡kėjos reikalavimų, tik atkreipia dėmesį, jog paveldėtÄ turtÄ , jo valdymÄ po senelio V. B. mirties pirmiausiai priėmė L. K. su močiute, todėl neaiÅ¡ku, kodėl apie tai nėra nurodyta pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kime. Jis iki Å¡iol rÅ«pinasi, iÅ¡laiko bei prižiÅ«ri žemės sklypÄ su namu ir pastatais, moka mokesčius ir dalijasi jų naÅ¡ta su močiute, prižiÅ«ri senelio kapavietę, rÅ«pinasi viso turto iÅ¡saugojimu, perėmė Å«kio padargus, technikÄ , senelio daiktus, reikalingus Å«kyje, t. y. mirus seneliui faktiÅ¡kai priėmė jo palikimÄ ir valdo. Tokiu bÅ«du konkliudentiniais veiksmais jis iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ tapti palikėjo turto savininku faktiÅ¡kai jį valdydamas.

5. Suinteresuotas asmuo L. K. teismui pateikė pareiÅ¡kimÄ su savarankiÅ¡kais reikalavimais paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po V. B. mirties jo palikimÄ faktiÅ¡kai priėmė ir valdo L. K.

6. Suinteresuoti asmenys VMI ir VÄ® Turto bankas pateikė analogiÅ¡kus pirminiams atsiliepimus į šį pareiÅ¡kimÄ .

7. PareiÅ¡kėja atsiliepime nurodė, kad su pateiktu pareiÅ¡kimu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti, priteisti iÅ¡ suinteresuoto asmens, pareiÅ¡kusio savarankiÅ¡kus reikalavimus, valstybės naudai visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, susijusias su nemokamos teisinės pagalbos teikimu pareiÅ¡kėjai. Suinteresuoti asmenys M. B. ir T. B. atsiliepimu į pareiÅ¡kimÄ prašė patenkinti suinteresuoto asmens L. K. praÅ¡ymÄ . Nurodė, kad L. K. nuo vaikystės gyveno su seneliais, po senelio mirties toliau gyvena ir veda bendrÄ Å«kį su močiute M.

B., perėmė Å«kio valdymÄ ir tvarkosi bendrai. Suinteresuotas asmuo M. B. atsiliepime nurodė, kad su suinteresuoto asmens L. K. pareikÅ¡tu reikalavimu nesutinka, nes pagal testamentÄ visas turtas turi atitekti jos dukrai (pareiÅ¡kėjai). Suinteresuotas asmuo S. L. atsiliepimu į pareiÅ¡kimÄ su L. K. pareiÅ¡kimu visiÅ¡kai sutiko, prašė jį tenkinti, kadangi L. K. nuo vaikystės gyveno su seneliais, po V. B. mirties toliau gyvena ir veda bendrÄ Å«kį su močiute M. B.. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8.

Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 2 d. sprendimu nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja po tėvo V. B., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti. Priteisė iÅ¡ suinteresuoto asmens L. K., pareiÅ¡kusio savarankiÅ¡kus reikalavimus, valstybės naudai visas bylinėjimosi iÅ¡laidas, susijusias su nemokamos teisinės pagalbos teikimu pareiÅ¡kėjai (262,28 Eur).

Suinteresuoto asmens L. K. savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ atmetė.

9. Nurodė, kad teismas laikė įrodytomis šias aplinkybes:

1) pareiškėja yra vienintelė V. B. pirmos eilės įpėdinė;

2) pareiÅ¡kėja priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjusi turtÄ valdyti per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodytÄ terminÄ ;

3) velionio V. B. valia buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sudarant testamentÄ 2011 m. spalio 19 d.

10. Teismas konstatavo, kad V. B. vaikaitis L. K. laikomas antros eilės paveldėtoju, todėl, vadovaujantis CK 5.11 straipsnio 2 dalimi, jis galėtų bÅ«ti laikomas priėmusiu palikimÄ ir paveldėtų pagal įstatymÄ tik nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo. Byloje esant pakankamai įrodymų, kad pareiÅ¡kėja priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti, teismas L. K. savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ atmetė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 11.

Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo L. K. praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. sprendimÄ ir jo pareiÅ¡kimÄ patenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad L. K. laikomas antros eilės paveldėtoju, todėl, vadovaujantis CK 5.11 straipsnio 2 dalimi, galėtų bÅ«ti laikomas priėmusiu palikimÄ ir paveldėtų pagal įstatymÄ tik nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo.

Nors po palikėjo mirties pareiÅ¡kėja įgijo paveldėjimo teisę testamento pagrindu į jos tėvui palikimo atsiradimo dienÄ priklausiusį turtÄ , tačiau ji nepriėmė palikimo pagal testamentÄ , t. y. neatliko jokių veiksmų dėl palikimo priėmimo – per įstatyme nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ , dėl palikimo priėmimo į notarų biurÄ nesikreipė, termino priimti palikimÄ pagal testamentÄ atnaujinti neprašė. L. K. neprieÅ¡taravo, kad pareiÅ¡kėja priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai valdydama, tačiau pareiÅ¡kė savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ .

Teismas jo argumentus dėl aktyvių palikimo priėmimo veiksmų (dėl apelianto patirtų laidojimo išlaidų, senelio kapavietės tvarkymo, namų valdos mokesčių - elektros, telefono, šiukšlių, kitų mokesčių mokėjimo, buities tvarkymo) sprendime pripažino, jų nepaneigė kiti įrodymai. Teismo argumentas, kad esant pirmos eilės įpėdiniui, jis negali paveldėti, prieštarauja paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančioms teisės normos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai teisminei praktikai. 1.2.

Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės bei pažeidė CPK 443 straipsnio 8 dalį, nes nesiėmė visų bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡aiÅ¡kintos bylos aplinkybės. Apeliantas pateikė įrodymus, kad apmoka sÄ skaitas faktÅ«ras už pateiktus patarnavimus adresu (duomenys neskelbtini), rÅ«pinasi velionio kapavietės priežiÅ«ra, nuolat rÅ«pinasi turtu, geni medžius, iÅ¡ antro aukÅ¡to nuleidžia malkas, rÅ«pinasi sanitariniais mazgais, pastoviai moka pusę mokesčių paduodamas grynais pinigais, pasirÅ«pino senelio laidotuvėmis, bendrai statė paminklÄ , po senelio mirties per tris mėnesius įrengė Å¡ildymo katilÄ ir t.t., tačiau teismas Å¡ias aplinkybes ignoravo.

PareiÅ¡kėja neginčijo fakto, kad namų priežiÅ«ra rÅ«pinasi, garažu naudojasi apeliantas. 1.3. Pirmosios instancijos teismas klaidingai aiÅ¡kino CK 5.12 straipsnio nuostatas, dėl to priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ . CK 5.12 straipsnis nustato specialiÄ jÄ paveldėjimo atstovavimo teise tvarkÄ , pagal kuriÄ palikėjo vaikaitis ir/ar provaikaitis paveldi pagal įstatymÄ kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iÅ¡ jų tėvų, kuris bÅ«tų buvęs įpėdinis.

CK 5.12 straipsnio sÄ voka „kartu su pirmos eilės įpėdiniais“ reiÅ¡kia, kad palikėjo vaikaitis paveldi atstovavimo teise tik tais atvejais, kai yra kitų pirmos eilės įpėdinių. Nepaisant to, kad yra apelianto vardu registruoto turto – 148/595 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 46/100 dalis pastato gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 46/100 dalis kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), apeliantas gali pretenduoti į senelio palikimo dienÄ mirusiajam priklausiusį turtÄ palikimÄ atstovavimo teise kaip palikėjo vaikaitis kartu su pirmos eilės įpėdine (pareiÅ¡kėja) į likusį paveldimÄ turtÄ pagal įstatymÄ lygiomis dalimis.

Apeliantas, kurio motina (palikėjo dukra) yra mirusi, yra prilyginamas pirmos eilės įpėdiniui, nes pagal CK 5.12 straipsnį paveldi atstovavimo teise.

12. PareiÅ¡kėja atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 2.1. nėra teisinių prielaidų nustatyti, kad apeliantas senelio palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėjęs jį valdyti. Teismas apelianto pareiÅ¡kimÄ atmetė tuo pagrindu, kad įstatymas nenustato galimybės priimti palikimÄ pagal įstatymÄ antros eilės įpėdiniui, kai yra gyvas pirmos eilės įpėdinis, kuris palikimÄ priėmė. Apeliantas per tris mėnesius po palikėjo mirties neatliko jokių aktyvių veiksmų dėl palikimo priėmimo, kadangi ne jis, o viena pareiÅ¡kėja iÅ¡ karto po tėvo mirties faktiÅ¡kai pradėjo valdyti jo palikimÄ , persikeldama ir apsigyvendama jam priklausančioje gyvenamojo namo dalyje bei pradėdama valdyti turtÄ kaip savo nuosavybę. 2.2.

Apelianto nurodytos aplinkybės, kad palikimÄ jis priėmė likęs gyventi su Å¡eima ir močiute M. B., organizuodamas senelio laidotuves bei prižiÅ«rėdamas kapus, besÄ lygiÅ¡kai nepatvirtina aktyvių palikimo priėmimo veiksmų. Apeliantas jau daug metų gyvena 46/100 gyvenamojo namo dalyje, atitinkamai naudojasi ir jam priklausančia 148/595 dalimi žemės sklypo bei kiemo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). Mirus V. B. apelianto gyvenamoji vieta nepasikeitė, jis ir toliau gyvena jam priklausančio gyvenamojo namo dalyje, kurioje nėra jokių V.

B. priklausančių daiktų. Nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės, susijusios su apelianto rÅ«pinimusi senele, padėjimu jai buityje bei senelio kapo lankymu, nes toks elgesys laikytinas visuotinai priimtinų geros moralės principų ir papročių įgyvendinimu. Apeliantas neįrodė, kad faktiÅ¡kai pradėjo valdyti senelio palikimÄ , nes gyvenimas ir tvarkymasis jam priklausančio gyvenamojo namo dalyje, kurioje pats su savo Å¡eima gyveno daug metų iki palikėjo mirties ir kuriuose gyvena iki Å¡iol, namų kÅ«renimas malkomis, kiti namų Å«kio darbai nesudaro pagrindo jo pareiÅ¡kimo tenkinimui.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 13. Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė palikimo priėmimo faktÄ pagal testamentinės įpėdinės pareiÅ¡kimÄ , netenkindamas įstatyminio įpėdinio pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15. Apeliacine tvarka vertinamoje byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja yra testamentinė V. B., mirusio (duomenys neskelbtini), įpėdinė. Pagal įstatymÄ paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 5.50 straipsnį, kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimÄ priimti iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis (1 dalis). Ä®pėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (2 dalis). Å iame straipsnyje nurodyti veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymÄ ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentÄ atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (3 dalis).

16. Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu pirmiausia aktualu nustatyti, ar palikimÄ priėmė testamentinė įpėdinė – pareiÅ¡kėja.

17. Atmestini apelianto argumentai apie tai, kad pareiÅ¡kėja nepriėmė palikimo pagal testamentÄ , nes neatliko jokių veiksmų dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ , nėra iÅ¡reiÅ¡kiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo bÅ«das sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo bÅ«du – asmuo laikomas priėmusiu palikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011; kt.). PareiÅ¡kėjos įgyvendintÄ faktinį palikimo priėmimÄ apeliantas pripažino pirmosios instancijos teisme bei apeliaciniame skunde, todėl nekartotini pirmosios instancijos teismo motyvai, kuriais remiantis buvo nustatytas faktas apie testamentinės įpėdinės atliktus paveldimo turto valdymo veiksmus, kuriais ji priėmė po tėvo mirties atsiradusį palikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

18. Nustačius, kad palikimÄ faktiniu valdymu priėmė testamentinė įpėdinė, apelianto nurodomi palikimo priėmimo veiksmai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi (CK 5.2 straipsnio 2 dalis, 5.50 straipsnio 3 dalis). Jei pastarosios sÄ lygos ir nebÅ«tų, pažymėtina, jog įvertinus aplinkybę, kad palikimÄ sudaro apytiksliai pusė gyvenamojo namo su priklausiniais bei žemės sklypo dalis, kad apeliantui priklauso kita pusė Å¡io turto ir kad jis visÄ laikÄ iki palikimo atsiradimo gyveno namo pirmajame aukÅ¡te, o palikėjas antrajame aukÅ¡te, į kurį dar iki jo mirties atsikėlė gyventi testamentinė įpėdinė, apelianto įvardinti palikimo priėmimo veiksmai (palikėjo laidotuvių organizavimas, kapavietės priežiÅ«ra, medžių genėjimas) teismų praktikoje nėra pripažįstami siekiu įgyvendinti palikimo priėmimo teises, o pusės su namo priežiÅ«ra susijusių mokesčių mokėjimas vertintinas ne paveldimo turto valdymu kaip savo – tai tėra CK bendraturčio pareigos iÅ¡laikyti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę vykdymas pagal CK 4.76 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

P. ir kt. v. S. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-657/2013, ir joje nurodyta praktika; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. ir kt. v. R. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-422-313/2015; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje E. K. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-152/2006).

19. Apeliantas palikimÄ paveldėtų pagal įstatymÄ CK 5.12 straipsnyje reglamentuota atstovavimo teise, tačiau, esant palikimÄ priėmusiai testamentinei įpėdinei, apeliacinio skundo argumentai dėl paveldėjimo atstovavimo teise bei įpėdinių eiliÅ¡kumo nesvarstytini kaip nereikÅ¡mingi tinkamam apeliacijos dalyko įvertinimui.

20. PareiÅ¡kėja už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ sumokėjo 500 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų. Jos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnis).

Vadovaujantis CPK 443 straipsnio 6 dalimi, Å¡ios iÅ¡laidos jai priteistinos iÅ¡ prieÅ¡ingÄ suinteresuotumÄ bylos baigtimi turinčio apelianto. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ suinteresuoto asmens L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 (penkis Å¡imtus) Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme pareiÅ¡kėjai V.

M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Virginija Gudynienė