38acbc6c-083f-410c-892e-e89fccfc2d9d · Vilniaus miesto apylinkės teismas

N U T A R I M A SAdministracinio nusižengimo byla Nr. A2.-1093-961/2020

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00897-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.1; 21.3.3

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2020 m. birželio 12 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,

sekretoriaujant Džestinai Medeišytei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. M.,

nukentėjusiajai V. B.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn už administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 72 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė:

E. M. buvo kaltinama tuo, kad 2020 m. kovo 3 d., apie 00.50 val. savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), bÅ«dama girta (nustatytas 2,04 promilės girtumas) nesiorientavo aplinkoje, bei sukėlė konfliktÄ su savo nepilnamete dukra V. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir dėl Å¡ių veiksmų E. M. nesudarė savo nepilnametei dukrai V. B. sveikos ir saugios aplinkos, taip pažeisdama 1996 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234, 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

Teismo posėdžio metu E. M. parodė, kad kaltę iÅ¡ dalies pripažįsta. Dukra gyveno su tėvu apie porÄ metų, ji pas jÄ buvo atsikrausčiusi prieÅ¡ du mėnesius tikrai sunkios emocinės bÅ«senos, kreipėsi į psichologus, psichoterapeutus. Tuos kelis mėnesius buvo nuolatinis stresas, atsidÅ«rė tarsi aklavietėje, nes nežinojo, kÄ daryti. Psichoterapeutas patarė kreiptis į vaiko teises arba policijÄ pagalbos. TÄ vakarÄ ji su dukra sukonfliktavo, buvo blaivi, sakė dukrai, kad nebežino kÄ daryti ir jeigu jos taip nesugyvena, reikia imtis kitokių priemonių.

Konstruktyvus pokalbis neįvyko. Ji buvo beviltiÅ¡koje bÅ«senoje, nežinojo, kÄ daryti, sėdėjo ir verkė. Žinoma, tai nėra pateisinamas dalykas, tačiau iÅ¡ tos nevilties, kol dukra sėdėjo savo kambaryje, ji atsidarė vyno butelį, gėrė ir verkė. Dėl pačio konflikto, tai psichoterapeutė patarė, kad dukrÄ reikia grÄ Å¾inti į normalų režimÄ , kad vienas iÅ¡ bÅ«dų grÄ Å¾inti jÄ Ä¯ režimÄ yra riboti interneto naudojimo laikÄ . Kadangi dukra riboti interneto naudojimo laikÄ geruoju atsisakė, jie su tėvu susitarė ir atjungė internetÄ telefone.

Namuose buvo marÅ¡rutizatorius, kurio neišėjo suprogramuoti, kad jis iÅ¡sijungtų tam tikrÄ valandÄ . TÄ vakarÄ ji tÄ marÅ¡rutizatorių iÅ¡jungė. V. labai supyko, įlėkė į kambarį ir pradėjo atstÅ«minėti komodÄ , už kurios ir buvo marÅ¡rutizatorius, bandė įjungti laidus, internetÄ . Ji dukrai pasakė, kad nieko nedarytų ir negadintų, o ji (dukra) jÄ pastÅ«mė ir pataikė į pilvo sritį, tuo metu ji turėjo tarpÅ¡onkaulinių nervų uždegimÄ ir nuo menkiausio palietimo jai labai skaudėjo, todėl dukros stuktelėjimas sukėlė skausmÄ .

PastÅ«musi jÄ dukra toliau krapÅ¡tėsi prie marÅ¡rutizatoriaus, tuomet ji dukrai pasakė, kad jeigu taip darys toliau, tai ji kvies policijÄ . Nebežinojo, kÄ daryti, nesusitvarkė su ja, skambino tėvui praÅ¡yti pagalbos, tačiau jis neatsiliepė, taip pat skambino draugui, kad Å¡is pakalbėtų su dukra rimtai, tačiau ir jis neatsiliepė, todėl ji iÅ¡kvietė policijÄ . Pasakė, kad nesusitvarko su dukra ir jai psichiatrė patarė, kad tokiais atvejais kviestų policijÄ . Å iuo metu su dukra sutaria gerai, karantinas labai padėjo.

Tyrimo metu E. M. savo paaiÅ¡kinime nurodė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes dėl sunkumų auklėjant dukrÄ . Dėl konflikto nurodė, jog po ginčų atjungė WIFI, tada (V. B.) puolė stumdyti baldus, mėtyti įrenginius, stumdyti jÄ (E. M.) ir trankyti į Å¡onÄ . Jaučiasi beviltiÅ¡koje padėtyje, nes neturi ir nežino priemonių, kaip elgtis. IÅ¡gėrusi vyno ketino eiti miegoti, bet iÅ¡sigando dėl savo saugumo ir paskambino policijai, kuri dukrÄ iÅ¡sivežė. Labai gailisi, kad buvo apsvaigusi (b. l. 2-3).

Teismo posėdžio metu V. B. nurodė pritarianti mamos pasakojimui, paaiÅ¡kinimus duoti iÅ¡ esmės atsisakė, nurodydama, kad nemato bÅ«tinybės, mama pasakė tiesÄ .

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rinktinės „Vytis“ 2-osios kuopos vyriausiojo patrulio D. J. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 2020 m. kovo 3 d., apie 00.51 val. dirbdami su vyriausiuoju patruliu V. R., gavo praneÅ¡imÄ iÅ¡ VPK OVS, ROIK: 0120000113749, kad (duomenys neskelbtini), nepilnametė 17 m. dukra konfliktuoja, puola muÅ¡tis su motina. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko pranešėja E. M. kartu su dukra V. B. E. M. paaiÅ¡kino, kad įvyko konfliktas su dukra V. B. kilo dėl to, kad V. B. yra rekomenduojama psichologų, kad kuo mažiau naudotųsi mobiliojo ryÅ¡io priemonėmis, todėl E. M. nusprendė atjungti namų internetÄ . Atjungus namų internetÄ prasidėjo žodinis konfliktas su V. B., po kurio laiko E. M. priėjus arčiau prie V. B., V. B. atstÅ«mė savo mamÄ nuo savęs, nes E. M. yra akivaizdžiai neblaivi ir nelabai orientuojasi kÄ daro. E. M. aiÅ¡kino norinti, kad jie pasikalbėtų su jos dukra ir padėtų iÅ¡spręsti visÄ Å¡itÄ konfliktÄ , bet tuo pačiu ir negali paaiÅ¡kinti, ko ji nori iÅ¡ jų, pirmiausia teigė, kad smurto jokio nebuvo, o po kažkurio laiko tvirtino, kad dukra smurtavo prieÅ¡ jÄ , kaip smurtavo, negalėjo paaiÅ¡kinti, po kažkiek laiko aiÅ¡kino, kad sudavė į pilvo sritį tarp Å¡onkaulių ir Å¡irdies. Akivaizdžių smurto požymių nesimatė, butas tvarkingas, nuo GMP atsisakė, nes teigė, kad pagalbos nereikia. Norėdami iÅ¡spręsti konfliktÄ , dukrÄ V. B. nuvežė pas E. M. brolį D. M., buvo supildytas vaiko perdavimo ir priėmimo aktas. E. M. pretenzijų neturi savo dukrai V. B., V. B. taip pat neturi pretenzijų. Priimti paaiÅ¡kinimai dėl Å¡io įvykio. E. M. buvo nustatytas 2,04 promilės neblaivumo patikrinus su alkotesteriu „Alcotest 7510, Nr. ARJK-0086“. Mama informuota, kad V. B. yra pas brolį D. M. Visa situacija yra užfiksuota vaizdo kameromis „Bodycam 9015 ir 9002“ (b. l. 5).

V. B. paaiÅ¡kinime nurodyta, kad 2020 m. kovo 3 d. apie 12 val. nakties vyko žodinis konfliktas su jos mama E. M., (duomenys neskelbtini). PolicijÄ iÅ¡kvietė E. M., smurto nebuvo, vyko žodinis konfliktas. Ji atstÅ«mė nuo savęs mamÄ , kai ji bandė pulti. Tarp jų buvęs žodinis konfliktas pasireiÅ¡kė, kai mama atjungė internetÄ . PrieÅ¡ tai vykusį pokalbį norėjo užbaigti, kai pamatė, kad mama yra ganėtinai neblaivi, ir išėjo į kitÄ kambarį (b. l. 7).

Iš alkotesterio rodmenų duomenų ir patikros sertifikato matyti, kad E. M. 2020 m. kovo 3 d. 1.20.49 val. buvo nustatytas 2,04 promilės girtumas, prietaisas yra metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti, prietaiso paklaida ± 1,7 proc. (b. l. 9-10).

Policijos registruojamų duomenų išraše nurodyta, kad nepilnametė 17 m. dukra konfliktuoja, puola muštis su motina (b. l. 4).

Administracinė teisena nutrauktina.

ANK 591 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

ANK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisėtÄ trukdymÄ vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokiÄ vaiko teises pažeidžiančiÄ veikÄ . IÅ¡ Å¡ios teisės normos formuluotės matyti, jog ji yra blanketinė, t. y. pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn asmuo yra traukiamas už kituose teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir laisvių pažeidimus. Vaiko interesais pagal Vaiko teisių konvencijÄ , Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymÄ pripažįstama vaiko teisė turėti tinkamas gyvenimo sÄ lygas, bÅ«tinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, bÅ«ti apsaugotam nuo žiauraus elgesio, fizinio ir psichologinio smurto.

Vaiko teises apibrėžia Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kurio 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta vaiko neatimama teisė gyventi ir sveikai vystytis. Å io straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad vaiko teisė į sveikatÄ Ä¯gyvendinama priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveikÄ ir saugiÄ aplinkÄ . Dėl Å¡ios pagrindinės vaiko teisės pirmiausiai atsiranda pareiga tėvams užtikrinti vaiko teisių įgyvendinimÄ ir apsaugÄ (Å¡io įstatymo 4 straipsnio 8 punktas).

Tėvų valdžios turinys yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnyje. Å io straipsnio 2 dalyje yra reglamentuotos tėvams tenkančios teisės ir pareigos, o bÅ«tent teisė bei tuo pačiu ir pareiga dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę bÅ«klę sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme numatyta, kad tėvai ar kiti vaiko atstovai privalo rÅ«pintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiÅ«rėti, materialiai iÅ¡laikyti ir sudaryti sÄ lygas vaikui augti, vystytis, tobulėti. Taip pat vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymÄ turi teisę ir pareigÄ rÅ«pintis, kad bÅ«tų sudaryta saugi, vaiko visapusiÅ¡kam ir harmoningam vystymuisi tinkama aplinka, taip pat vaiko sveikata, jo fiziniu, protiniu, emociniu, dvasiniu, doroviniu vystymusi, pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymu, mokyti vaikÄ nesmurtinio elgesio plėtojant tarpasmeninius santykius, suteikti jam informacijÄ , kaip apsisaugoti nuo bet kokio smurto ar kitų jo teisių pažeidimų, atsižvelgiant į jo amžių ir brandÄ .

Vaiko tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymÄ už pareigų nevykdymÄ ar netinkamÄ jų vykdymÄ , vaiko teisių pažeidimÄ ar kitokį piktnaudžiavimÄ savo teisėmis ir pareigomis taikoma įstatymų nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.

IÅ¡ bylos medžiagos, E. M. ir V. B. paaiÅ¡kinimų matyti, jog konfliktas kilo dėl to, kad E. M. savo namuose, matydama, jog jos dukra nesilaiko psichoterapeutės patarimo, kad bÅ«tų atstatytas režimas, nesinaudoti internetu naktimis, eidama miegoti iÅ¡jungė interneto marÅ¡rutizatorių, po ko dukra supykusi įbėgo į kambarį ir bandė įjungti internetÄ . E. M. pasakius, kad nieko nedarytų ir negadintų, dukra jÄ pastÅ«mė ir pataikė į pilvo sritį. Kadangi E. M. psichoterapeutas patarė konfliktų su dukra metu, kuomet dukra neklauso, kreiptis į vaiko teisių apsaugos specialistus arba policijÄ , ji nusprendė kreiptis į policijÄ .

Minėta, tėvų pareiga yra dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę bÅ«klę sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje. Neabejotinai neigiamai E. M. charakterizuoja aplinkybė, jog įvykio metu ji buvo neblaivi, tačiau byloje nėra duomenų, kad ji bÅ«tų ilgÄ laikÄ vartojusi alkoholį, nesirÅ«pinusi saugia vaiko aplinka ar kitaip alkoholio vartojimu pažeidusi vaiko teises.

Tokia iÅ¡vada darytina atsižvelgus ir į V. B. amžių bei brandÄ , t. y. kad paprastai tokio amžiaus vaikui nereikalinga nuolatinė priežiÅ«ra, tai, jog E. M. alkoholį vartojo namuose, vakare, paveikta ankstesnio konflikto. Todėl vien faktas, kad E. M. buvo vartojusi alkoholio, nesudaro pagrindo teigti, jog tuo ji nesudarė dukrai sveikos ir saugios aplinkos. Be to bylos medžiaga ir teismui duotais paaiÅ¡kinimais nustatyta, jog internetas buvo iÅ¡jungtas nakties metu, taigi akivaizdu, kad nebuvo ribojama vaiko teisė į mokslÄ , pažintinių gebėjimų ugdymÄ ar pan.

Minėtos aplinkybės, V. B. tyrimo metu duoti paaiÅ¡kinimai, jog konfliktas kilo po to, kai mama atjungė internetÄ , sudaro pagrindÄ spręsti, jog E. M. tyčia nebuvo nukreipta į dukros V. B. teisių nepagrįstÄ suvaržymÄ , nebuvo siekiama įbauginti ar kitaip neteisėtai trukdyti dukrai naudotis jos teisėmis, dukrai nebuvo daromas neteisėtas psichologinis ar fizinis poveikis. Interneto iÅ¡jungimas vertintinas kaip vaiko auklėjimo proceso veiksmas, o ne kaip konflikto sukėlimas, todėl konstatuotina, kad E. M. jokių neleistinų veiksmų neatliko.

Visos Å¡ios aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, jog E. M. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 72 straipsnio 1 dalyje. ANK 72 straipsnio nuostatos yra skirtos administraciniams nusižengimams, kuomet yra peržengiamos auklėjimo ribos, panaudojamas fizinis smurtas ar kiti neleistini veiksmai. E. M. veiksmuose Å¡io administracinio nusižengimo požymių nenustatyta.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, E. M. atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

n u t a r i a :

administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti, nesant E. M. veiksmuose ANK 72 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per dvideÅ¡imt dienų nuo jo nuoraÅ¡o iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Ilona Mateikienė