2022-11-09 Nr. AB-27179-3-61-3-01448-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-702-552/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01448-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 22.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. K. patikslintą skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. K. su patikslintu skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Komisariatas) viršininko 2021 m. kovo 29 d. sprendimą (sutikimą) pritarti Komisariato Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos (toliau – ir Vertinimo komisija) 2021 m. kovo 29 d. išvadoje Nr. 10-IL-5388 pateiktam įvertinimui jo tarnybinę veiklą už 2020 metus įvertinti „gerai“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo įvertinti jo tarnybinę veiklą už 2020 metus Vertinimo komisijoje.

2. Pareiškėjas nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2020 m. spalio 16 d. Komisariato viršininkas po pareiškėjo neeilinio tarnybinės veiklos vertinimo priėmė sprendimą jo tarnybinę veiklą vertinti „labai gerai“. Tiesioginio vadovo siūlymas dėl veiklos vertinimo buvo susijęs su pareiškėjo pasiektais rezultatais ir vertinimo kriterijais, susijusiais su (duomenys neskelbtini)veikla. Pareiškėjo tiesioginis vadovas, Komisariato (duomenys neskelbtini) viršininkas, 2021 m. kovo 1 d. parengė pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. 5-TVV-12338 (toliau – ir Išvada), kuria jo tarnybinę veiklą už 2020 m. įvertino „labai gerai“. Tiesioginio vadovo vadovas, Komisariato viršininko pavaduotojas, 2020 m. kovo 1 d. sutiko su minėta Išvada. Pareiškėjas 2021 m. kovo mėnesį elektroniniu paštu gavo pranešimą, kad jo veikla bus vertinama Vertinimo komisijoje. Vertinimo komisija priėmė Sprendimą vertinti pareiškėjo veiklą „gerai“. Komisariato viršininkas, surašydamas rezoliuciją „sutinku su komisijos įvertinimu“, pritarė Vertinimo komisijos 2020 m. kovo 29 d. išvadoje 10-IL-5388 (toliau – ir Komisijos išvada) pateiktam įvertinimui pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2020 metus įvertinti „gerai“. Pareiškėjo teigimu, Vertinimo komisija, peržiūrėdama pareiškėjo tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos įvertinimą, nesilaikė visapusiškumo ir objektyvumo principų, tarnybinę veiklą už 2020 m. išnagrinėjo neišsamiai. Vertinimo komisija, peržiūrėjusi pareiškėjo tarnybinės veiklos už 2020 m. įvertinimą, savo sprendimo vertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą „gerai“, o ne „labai gerai“, neargumentavo ir nepagrindė, nenagrinėjo ir neatsižvelgė į tarnybinės veiklos rezultatus, nenagrinėjo kvalifikacijos (gebėjimo tobulėti, kūrybingumo, atsakingumo, bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžių ir kitus kvalifikaciją charakterizuojančius požymius), neatsižvelgė į riziką, kuri buvo numatyta. Pareiškėjo teigimu, tiesioginio vadovo Išvados Vertinimo komisijoje nagrinėjimo metu buvo užduodami klausimai, nesusiję su pareiškėjo tarnybine veikla bei suformuluotais uždaviniais.

3. Atsakovas Komisariatas atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad iš Vertinimo komisijos posėdžio protokolo bei šio posėdžio garso įrašo matyti, jog Vertinimo komisijos posėdis įvyko 2021 m. kovo 24 d. vaizdo konferencijos ryšiu, Vertinimo komisijos nariai dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo vienbalsiai pateikė 3 balų vertinimą („gerai“), pasiūlymų Vertinimo komisijos nariai neturėjo. Iš 2021 m. kovo 24 d. posėdžio garso įrašo matyti, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, Vertinimo komisijos nariai aptarė tik 2020 m. pareiškėjo tarnybinę veiklą bei pasiektus rezultatus, be kita ko, akcentuodami, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su paskelbto karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje įtaka pareiškėjo veiklos rezultatams, vertinant 2020 m. tarnybinės veiklos rodiklius, gali būti pripažintos reikšmingomis tik iš dalies, kadangi būtent 2020 m. karantinas truko apytiksliai tik penkis mėnesius. Atsakovas pažymėjo, kad Vertinimo komisijos nariai tiek pokalbio su pareigūnu, tiek Išvados nagrinėjimo metu, išsamiai vertino ir pateikė klausimų bei pastabų, susijusių su pareiškėjo 2020 m. tarnybinės veiklos užduočių įgyvendinimu bei argumentavo savo nesutikimą su Išvadoje nurodytu vertinimu. Atsakovo teigimu, Vertinimo komisija, peržiūrėdama pareiškėjo tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos įvertinimą, laikėsi visapusiškumo ir objektyvumo principų, pareiškėjo tarnybinę veiklą išnagrinėjo išsamiai.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą, panaikino Sprendimą ir įpareigojo Komisariatą iš naujo įvertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2020 m. Vertinimo komisijoje.

6. Teismas nustatė, kad 2021 m. kovo 1 d. buvo surašyta Išvada, kurioje pareiškėjo tarnybinė veikla už 2020 m. buvo įvertinta „labai gerai“, buvo siūloma nustatyti pareigūnui 0,5 pareiginės algos koeficientą. 2021 m. kovo 24 d. įvyko pareiškėjo vertinimas Vertinimo komisijoje. Pareiškėjas 2021 m. kovo 25 d. Komisariato viršininkui surašė tarnybinį pranešimą „Dėl 2020 metinių vertinimų“, nurodė, jog mano, kad Vertinimo komisija, nagrinėdama pareiškėjo veiklą, galėjo priimti nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą dėl siūlymo Komisariato viršininkui, prašė priimant sprendimą dėl 2020 m. veiklos vertinimo atsižvelgti į tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Vertinimo komisija 2021 m. kovo 29 d. surašė Išvadą, kuria pareiškėjo veiklą vertino „gerai“, pasiūlymų neturėjo. Komisariato viršininkas Sprendimu sutiko su Komisijos išvada, kurioje nuspręsta pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2020 metus įvertinti „gerai“.

7. Teismas vadovavosi Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 34 straipsnio 1, 6, 7, 9, 14, 16, 22 dalimis, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtinto Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 24, 25, 26, 28, 29 punktais, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Teismas nustatė, kad pareiškėjas už 2020 m. buvo vertintas du kartus: buvo atliekamas pareigūno neeilinis vertinimas ir kasmetinis tarnybinės veiklos vertinimas už 2020 metus. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui tarnybinės veiklos 2020 metų užduotys buvo suformuluotos tik 2020 m. rugpjūčio 30 d. Pareiškėjas su minėtomis užduotimis susipažino tik 2020 m. rugsėjo 2 d. Pareiškėjas buvo vertintas už visus 2020 metus. Teismas nurodė, kad esamoje situacijoje neaišku, ar pareiškėjo tarnybinė veikla už visus 2020 metus buvo vertinta tik pagal 2020 m. rugpjūčio 30 d. suformuluotas užduotis, ar iki tol pareiškėjui dar buvo suformuluotos ir kitos užduotys, ar pagal tas kitas užduotis, kurios galiojo iki 2020 m. rugpjūčio 30 d., buvo atliekamas pareiškėjo 2020 metų tarnybinės veiklos vertinimas, t. y. ar buvo atsižvelgiama į ankstesnes 2020 m. užduotis ir pan. Jeigu buvo kreipiamas dėmesys tik į 2020 m. rugpjūčio 30 d. suformuluotas užduotis, teismas nurodė, kad nėra aišku, ar buvo atsižvelgta į rizikas, kurioms esant jos galėjo būti neįvykdytos, t. y. turint omenyje tai, kad pareiškėjas visas 2020 m. iškeltas tarnybinės veiklos užduotis turėjo įvykdyti per žymiai trumpesnį laiką (t. y. ne nuo metų pradžios, o nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio). Teismas pažymėjo ir tai, kad 2020 m. vasaros pabaigoje pasikeitė pareiškėjo pareigos, jis tapo poskyrio viršininku. Antroje metų pusėje pareiškėjo pavaldume buvo papildomai šeši pareigūnai, iš viso penkiolika pareigūnų. Teismas atkreipė dėmesį, kad Vertinimo komisijoje į šias aplinkybes nebuvo atsižvelgta, t. y. jos visai nevertintos.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėją jo tiesioginis vadovas įvertino „labai gerai“, todėl, vadovaujantis Statuto nuostatomis, vyko pareiškėjo vertinimas Vertinimo komisijoje. Vertinimo komisijos posėdis vyko 2021 m. kovo 24 d. Vertinimo komisijoje dalyvavo komisijos pirmininkas ir dar trys nariai. Teismas, išklausęs Vertinimo komisijos posėdžio garso įrašą, sutiko su pareiškėjo argumentais, jog dauguma užduotų klausimų nebuvo susiję su tarnybinės veiklos vertinimu, t. y. su pareiškėjui suformuluotais uždaviniais ir konkrečiai jų įgyvendinimu. Teismas nustatė, kad Išvadoje yra nurodyta, jog vertinant veiklos kokybę yra nedidelių pastabų dėl veiklos kokybės, tačiau iš Vertinimo komisijos posėdžio garso įrašo teismas neišgirdo, kad pareiškėjui būtų užduoti klausimai, konkrečiai susiję su šio uždavinio įgyvendinimu, nepaklausta, kokių pastabų turėjo tiesioginis vadovas, kaip pareiškėjas ketina išspręsti klausimus, susijusius su nurodytomis pastabomis. Taip pat Vertinimo komisijos metu nebuvo aptarti nei pareiškėjui iškelti uždaviniai, nei pasiekti rezultatai.

9. Teismas darė išvadą, kad Vertinimo komisija neišsamiai ir neobjektyviai atliko pareiškėjo vertinimą, buvo užduodami klausimai, tiesiogiai nesusiję su pareigūnui iškeltais uždaviniais ir / ar vertinamuoju laikotarpiu, apibendrinus vertinimo rezultatus, nebuvo nurodyta, kokių konkrečiai uždavinių pareiškėjas nėra pasiekęs ir kokia apimtimi. Teismas pažymėjo ir tai, kad nebuvo vertinami pareigūno kvalifikaciniai gebėjimai, tai yra jo žinios, asmeniniai gebėjimai, kuriuos pareiškėjas gali, geba pritaikyti tam tikroje veikloje. Teismas nurodė, kad nebuvo atsižvelgta į pasikeitusias pareiškėjo pareigas, pakitusią pareigų ir atsakomybių apimtį, ženkliai padidėjusį pavaldinių skaičių bei tai, kad veiklos vertinimo uždaviniai pareiškėjui buvo suformuluoti tik 2020 m. rugpjūčio mėnesį. Be to, nėra aišku, ar pareiškėjui dar iki 2020 m. rugpjūčio mėnesio nebuvo suformuluoti kiti 2020 m. tarnybinės veiklos uždaviniai, ar pagal juos buvo vertinama pareiškėjo tarnybinė veikla metų pradžioje ir pan. Teismas konstatavo, kad Vertinimo komisija, priimdama Sprendimą, nepaisė Statuto ir Aprašo nuostatų bei teismų praktikos tokio pobūdžio bylose. Teismas darė išvadą, kad yra pagrindas pripažinti, jog pareiškėjo skundas yra pagrįstas, todėl jį tenkino.

III. 10. Atsakovas Komisariatas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

11. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog Vertinimo komisijos sprendimas pareiškėjui sukelia teisines pasekmes. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas už 2020 m. buvo vertintas du kartus: buvo atliekamas pareigūno neeilinis vertinimas (2020 m. spalio 16 d. Komisariato viršininkas po neeilinio tarnybinės veiklos vertinimo priėmė sprendimą pareiškėjo tarnybinę veiklą vertinti labai gerai) ir kasmetinis tarnybinės veiklos vertinimas už 2020 metus. Atsakovas paaiškina, kad 2020 m. Komisariato (duomenys neskelbtini) buvo sujungti du poskyriai, todėl 2020 m. rugpjūčio 30 d. pareiškėjui buvo nustatytos užduotys, susijusios su dviejų poskyrių rezultatų įgyvendinimu. Pareiškėjas su minėtomis užduotimis susipažino 2020 m. rugsėjo 2 d. Atsakovas vadovaujasi Aprašo 9, 7.3 punktais ir nurodo, kad, priimant tiesioginio vadovo Išvadą, nebuvo laikytasi Statuto 34 straipsnio 3, 9 dalių ir Aprašo 9 punkto nuostatų, kadangi nuo pareiškėjui pavaldžių poskyrių sujungimo ir 2020 m. rugpjūčio 30 d. nustatytų užduočių (su kuriomis pareiškėjas susipažino 2020 m. rugsėjo 2 d.) iki vertinamųjų kalendorinių metų pabaigos buvo praėjęs mažesnis nei 6 mėnesių terminas. Šis procedūrinis pažeidimas, atsakovo teigimu, laikytinas individualaus administracinio akto trūkumu, turinčiu esminės įtakos Vertinimo komisijos ginčijamos išvados teisėtumui. Atsakovas nurodo, kad teisinis reglamentavimas nenumato Vertinimo komisijos galimybės atsisakyti vertinti pareigūno tarnybinę veiklą, tiesioginiam vadovui jau inicijavus šio pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo procedūrą. Atsakovas daro išvadą, kad tiesioginiam vadovui priėmus neteisėtą išvadą, kuria siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą dėl pareigūno tarnybinės vertinimo, Vertinimo komisijos išvada negali sukelti tiesioginių teisinių pasekmių.

12. Atsakovo teigimu, teismo išvada, kad Vertinimo komisija, 2021 m. kovo 24 d. posėdyje vertindama pareiškėjo tarnybinę veiklą, pažeidė teisės aktų reikalavimus ir pareigūno tiesioginio vadovo surašytą tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumo patikrinimo funkciją atliko netinkamai, yra nepagrįsta. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad iš posėdžio garso įrašo darytina išvada, jog Vertinimo komisijos nariai posėdžio metu buvo aktyvūs, pareiškėjui buvo suteikta teisė teikti paaiškinimus. Buvo aiškinamasi, ar pareiškėjas pasiekė einamaisiais metais nustatytus rezultatus, klausiama ne tik apie pareiškėjui suformuotus uždavinius, tačiau ir apie jo gebėjimą atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, turimą kompetenciją, kvalifikaciją, tobulėjimą. Atsakovas pažymi, kad skundžiamame teismo sprendime aptarti Vertinimo komisijos narių klausimai, nors ir laikytini pertekliniais, negali būti pripažinti esminėmis aplinkybėmis, trukdžiusiomis Vertinimo komisijai priimti pagrįstą sprendimą. Vertinimo komisijos posėdžio protokolas patvirtina, jog Vertinimo komisijos nariai vienabalsiai nusprendė pareiškėjo tarnybinę veiklą vertinti gerai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad vertinimas komisijoje buvo neobjektyvus ar šališkas.

13. Pareiškėjas D. K. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

14. Pareiškėjas, nesutikdamas su apeliaciniu skundu, nurodo, kad teismas nevertino ir negalėjo vertinti nei tiesioginio vadovo Išvados pagrįstumo, nei uždavinių formulavimo teisėtumo, nes tai nėra nagrinėjamos bylos dalykas, todėl atsakovas apeliacinės instancijos teisme keičia skundo pagrindą, nurodydamas naujas, pirmosios instancijos teisme nenagrinėtas aplinkybes, paneigiant pirmosios instancijos teismo bei skundo prasmę. Pareiškėjo teigimu, atsakovas, apeliaciniame skunde kvestionuodamas tiesioginio vadovo išvadą, paneigia eilinių vertinimų esmę bei vadovų išvadas, kai metiniai uždaviniai metų bėgyje yra keičiami ar koreguojami. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog tiesioginio vadovo išvadą peržiūrėjo ir patvirtino vadovo tiesioginis vadovas Komisariato viršininko pavaduotojas. Todėl atsakovo teiginiai dėl procedūrinio pažeidimo priimant Išvadą nėra susiję su ginčijamu Sprendimu bei daro prielaidas atsirasti teisės principo non reformatio in peius (draudimo keisti į blogąją pusę) pažeidimui. Pareiškėjas vadovaujasi Statuto 34 straipsnio 3, 9 dalimis, Aprašo 9 punktu ir paaiškina, kad jis visus 2020 metus ėjo pareigas toje pačioje statutinėje įstaigoje Komisariate, todėl atitinka Statuto 34 straipsnio 3 dalį. Pareiškėjas pažymi, jog 2020 m. pradžioje buvo nustatyti uždaviniai, kurie ir buvo įgyvendinami. 2020 m. rugpjūčio 30 d. buvo papildyti metiniai uždaviniai, kurie susiję su dviejų poskyrių sujungimu. Vadovaujantis Aprašo 11 punktu, 2020 m. rugpjūčio 30 d. metiniai uždaviniai buvo papildyti ir atitinkamai adaptuoti prie padidėjusio pareigūnų skaičiaus. Pareiškėjo teigimu, pats uždavinių papildymo faktas nepakeičia ir nepaneigia 2020 m. pradžioje suformuluotų uždavinių įgyvendinimo bei 12 mėn. pareigų ėjimo kalendoriniais metais termino. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas nepateikė teismo sprendimo nepagrįstumo įrodymų, kad vertinimas buvo atliktas išsamiai, neišsakė svarių argumentų dėl teismo sprendimo neteisėtumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas pareiškėjo skundas ir panaikintas Komisariato viršininko 2021 m. kovo 29 d. sprendimas (sutikimas) pritarti Komisariato Vertinimo komisijos 2021 m. kovo 29 d. išvadoje Nr. 10-IL-5388 pateiktam įvertinimui pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2020 metus įvertinti „gerai“ ir Komisariatas įpareigotas iš naujo įvertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2020 m. Vertinimo komisijoje, teisėtumas ir pagrįstumas.

16. Pirmosios instancijos teismas panaikino ginčijamą Sprendimą konstatavęs, kad Vertinimo komisija neišsamiai ir neobjektyviai atliko pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą.

17. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde iš esmės pateikia du pagrindinius argumentus. Pirmas argumentas yra tas, kad atsakovo manymu, pareiškėjo tarnybinė veikla iš viso negalėjo būti vertinama, kadangi nuo pareiškėjui pavaldžių poskyrių sujungimo ir 2020 m. rugpjūčio 30 d. nustatytų užduočių (su kuriomis pareiškėjas susipažino 2020 m. rugsėjo 2 d.) iki vertinamųjų kalendorinių metų pabaigos buvo praėjęs mažesnis nei teisės aktuose nustatytas 6 mėnesių terminas. Remdamasis nurodyta aplinkybe atsakovas tvirtina, kad pareiškėjo tiesioginio vadovo išvada dėl pareiškėjo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo yra neteisėta, todėl šios išvados pagrindu priimta Vertinimo komisijos išvada taip pat negali sukelti teisinių pasekmių. Antrasis argumentas, kuriuo grindžiamas apeliacinis skundas – atsakovo nesutikimas su teismo išvada, kad pareiškėjo tarnybinė veikla įvertinta neišsamiai ir neobjektyviai.

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, pagal kurias teismas turi nagrinėti bylą apsprendžia pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2837-520/2017; 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-183-502/2019; 2021 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-73-492/2021; ir kt.). Pareiškėjo suformuluotas pirmosios instancijos teisme skundo pagrindas ir dalykas, t. y. pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribos, nulemia ne tik bylos nagrinėjimo ribas pirmosios instancijos teisme, bet iš esmės nustato ir bylos nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-18-822/2018; 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-852-438/2018; ir kt.).

19. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, susijusi su pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo teisėtumu tuo aspektu, kad vertinimas atliktas nepraėjus teisės aktuose numatytam šešių mėnesių terminui nuo pareiškėjo perkėlimo į naujas pareigas, nebuvo tirta nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tokio argumento atsakovas nebuvo išdėstęs atsiliepime, todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija plačiau šiuo klausimu nepasisako, pažymėdama tik faktą, kad ši aplinkybė nesutrukdė tiek Vertinimo komisijai vertinti pareiškėją, tiek ir Komisariato viršininkui rezoliucija pritarti Vertinimo komisijos siūlymui.

20. Kita vertus, atsakovo argumentai dėl Vertinimo komisijos išvados yra prieštaringi, kadangi jis atsiliepime nesutiko su pareiškėjo skundu, viso pirmosios instancijos teismo proceso metu teigdamas, jog Vertinimo komisijos išvada bei ją patvirtinusi Komisariato viršininko rezoliucija yra teisėta ir pagrįsta.

21. Teisėjų kolegija atskirai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, ruošdamasis šios administracinės bylos nagrinėjimui, tinkamai neatsižvelgė į aktualią administracinių teismų praktiką bylose dėl valstybės tarnautojų vertinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. balandžio 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-416-556/2020 konstatavo, jog „dėl vertinimo komisijos išvados apskundimo teisinės galimybės Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau pirmiau yra pažymėjęs, kad vertinimo komisijos priimtų sprendimų neskundžiamumo taisyklė turi išimtį, tai yra tuomet, kai Vertinimo komisijos išvadomis tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama „gerai“. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 6, 7 ir 8 dalis, taip pat Vertinimo taisyklių 20 punktą tais atvejais, kai Vertinimo komisija valstybės tarnautoją įvertina „gerai“, ji neteikia pasiūlymų valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui ir šis asmuo atitinkamų sprendimų nepriima. Vadinasi, šiais atvejais galutinai dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos yra sprendžiama būtent Vertinimo komisijos išvadoje ir būtent ši išvada sukelia teisines pasekmes valstybės tarnautojui. Neleidžiant valstybės tarnautojui skųsti teismui Vertinimo komisijos išvados, kuria valstybės tarnautojas įvertintas „gerai“, jis neturėtų jokių galimybių pasiekti, kad teismas patikrintų, ar valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūros metu nebuvo pažeistos jo teisės. Taip būtų pažeista asmens teisė kreiptis į teismą. Todėl tais atvejais, kai valstybės tarnautojas skundžia teismui Vertinimo komisijos išvadą, kuria jo tarnybinė veikla įvertinta „gerai“, negali būti nusprendžiama, jog toks skundas yra nenagrinėtinas teismų (2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS248-223/2007, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 12, 2007, p. 103–106; taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, apibendrinimas; Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 23, 2012, p. 630–631)“.

22. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi buvo įpareigojęs pareiškėją patikslinti skundo reikalavimus, neteisingai nurodęs, kad Vertinimo komisijos išvada yra neskundžiama. Pareiškėjas įvykdė teismo reikalavimus, suformuluodamas savo prašymą panaikinti Komisariato viršininko sprendimą, kuriuo buvo pritarta Vertinimo komisijos išvadoje suformuluotam pareiškėjo tarnybinės veiklos įvertinimui. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija šio pirmosios instancijos teismo padaryto procesinio pažeidimo nelaiko esminiu, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo ne tik panaikintas skundžiamas Komisariato viršininko sprendimas, bet ir atsakovas įpareigotas Vertinimo komisijoje iš naujo įvertinti pareiškėjo veiklą už 2020 metus, t.y. atsirado tokios teisinės pasekmės, kokios būtų ir tenkinus pradinius pareiškėjo reikalavimus.

23. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas sprendimą panaikinti pareiškėjo ginčijamą aktą grindė argumentu, kad Vertinimo komisija neišsamiai ir neobjektyviai atliko pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir šio vertinimo pagrindu padaryta išvada, kad Komisija vertinimą grindė ne teisės aktuose nustatytais vertinimo kriterijais, o savo subjektyvia nuomone.

24. Teisėjų kolegija pažymi, jog Vidaus tarnybos statuto 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūnų kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms ar aukštesnėms pareigoms. Pagal šio straipsnio 6 dalį pareigūno tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas. Tiesioginio vadovo vertinimo procedūra užbaigiama surašant vertinimo išvadą, kurioje tiesioginis vadovas vertina pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms ir kvalifikaciją, tarnybinę veiklą – pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, vykdant Aprašo 7.3 papunktyje nurodytas užduotis, o kai užduotys nenustatomos – pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Vidaus tarnybos statuto 34 straipsnio 9 dalyje nurodyta, jog tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 15 dalyje nurodytų pasiūlymų. Vertinimo komisija pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti: 1) labai gerai; 2) gerai; 3) patenkinamai; 4) nepatenkinamai (Vidaus tarnybos statuto 34 str. 14 d.).

25. Aprašo 24 punkte nurodyta, kad pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo procedūra vertinimo komisijoje apima: pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimą (24.1 p.); pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą (24.2 p.); sprendimo dėl atitinkamo vertinimo komisijos pasiūlymo priėmimą (išskyrus Statuto 34 straipsnio 19 dalyje nustatytu atveju, kai vertinimo komisija pareigūno tarnybinę veiklą įvertina gerai) (24.3 p.); Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvados (5 priedas) (toliau – vertinimo komisijos išvada) surašymą (24.4 p.). Aprašo 25 punkte nustatyta, kad pareigūno tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama pareigūno tarnybinę veiklą, vertinimo komisija vertina pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, jo kvalifikaciją ir pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, vykdant nustatytas užduotis, o kai jos nenustatomos – vykdant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimas susideda iš pokalbio su pareigūnu ir vertinimo išvados nagrinėjimo <...>(Aprašo 26 p.).

26. Apibendrinant aptartas Aprašo nuostatas, konstatuotina, kad vertinimo komisijos pareiga yra patikrinti, ar pareigūno tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės tarnautojo (pareigūno) gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi Apraše pateiktų rekomendacijų. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., LVAT 2013 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-166/2013; 2014 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2466/2013; 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-110-438/2017; kt.).

27. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, išklausiusi Vertinimo komisijos posėdžio garso įrašą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, jog Vertinimo komisija pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo procedūrą atliko neišsamiai ir neobjektyviai yra pagrįsta. Minėtas garso įrašas patvirtina, jog Komisijoje iš esmės nebuvo nagrinėjama pareiškėjo tiesioginio vadovo vertinimo išvada, užduodami klausimai nebuvo tiesiogiai susiję su pareigūnui iškeltais uždaviniais, vertinamuoju laikotarpiu pasiektais tarnybinės veiklos rezultatais, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad Komisija nesivadovavo teisės aktų nuostatomis (Aprašo 25–28 p.) bei tinkamai neatliko pareigų vertinant pareiškėjo veiklą.

28. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvadas patvirtina byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir teisme ištirti įrodymai. Byloje nustatyti Vertinimo komisijos išvados pagrindimo trūkumai pirmosios instancijos teismui sudarė pakankamą pagrindą tenkinti pareikėjo skundą ir panaikinti Komisariato viršininko 2021 m. kovo 29 d. sprendimą (sutikimą) pritarti Komisariato Vertinimo komisijos 2021 m. kovo 29 d. išvadoje Nr. 10-IL-5388 pateiktam įvertinimui pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2020 metus įvertinti „gerai“ bei įpareigoti atsakovą iš naujo įvertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2020 m. Vertinimo komisijoje, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius