38a1205b-8ca1-4ece-92bb-7dc113ded5fc · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-1330-609/2016Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00108-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 3 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Kiaurakytė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. I. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas D.

I. praÅ¡o iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK) ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės apskrities VPK), jam priteisti 28 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .Skunde (b.l. 3-7) nurodė, jog nuo 2013-05-06, apie 6 mėnesius periodiÅ¡kai jis buvo laikomas Klaipėdos apskrities VPK, Tauragės apskrities VPK, Tauragės apskrities VPK Å ilutės rajono policijos komisariato (toliau – ir Tauragės apskrities VPK Å ilutės rajono PK), Tauragės apskrities VPK Å ilalės rajono policijos komisariato (toliau- ir Tauragės apskrities VPK Å ilalės rajono PK) areÅ¡tinėse sÄ lygomis, neatitinkančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) reikalavimų, prilygstančiomis žmogaus kankinimui.

Teigia, kad Tauragės apskrities VPK Å ilutės rajono PK areÅ¡tinėje jis buvo nuolat filmuojamas, net ir tualete, ir tai jį psichologiÅ¡kai žeidė. Nurodo, jog į Tauragės apskrities VPK Å ilutės rajono PK kameras, kuriose jis buvo laikomas, nepatekdavo saulės Å¡viesa ir grynas oras, buvo labai silpnas apÅ¡vietimas, neveikė ventiliacija, kamerose neįrengti sėdimi tualetai, laikymo areÅ¡tinėje metu jam nebuvo leista pasivaikščioti lauke. Teigia, kad tokios jo orumÄ pažeidžiančios laikymo sÄ lygos įtakojo jo sveikatos pablogėjimÄ , jis patyrė psichologinę traumÄ , todėl iÅ¡ Tauragės apskrities VPK Å ilutės rajono PK praÅ¡o priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

Nurodo, kad Tauragės apskrities VPK Å ilalės rajono PK areÅ¡tinėje sÄ lygos taip pat buvo nežmoniÅ¡kos: kamerose nebuvo langų, jos nevėdinamos, nepatekdavo grynas oras ir saulės Å¡viesa, dėl to kameros drėgnos ir apipelijusios, kamerose neįrengti sėdimi tualetai, pasivaikščioti buvo iÅ¡vedamas kartÄ per keturias paras vienai valandai į maÅ¾Ä kiemelį, į kurį taip pat nepatekdavo saulės Å¡viesa. Teigia, jog laikomas tokiomis sÄ lygomis patyrė žalÄ sveikatai ir psichikai, todėl iÅ¡ Tauragės apskrities VPK Å ilalės rajono PK praÅ¡o priteisti 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

Nurodo, jog laikymo Tauragės apskrities VPK areÅ¡tinėje sÄ lygos buvo analogiÅ¡kos, be to, kamerose, kuriose buvo laikomas, tualetas neatskirtas nuo kameros patalpos, dėl to susirgo liga, dėl kurios negali tinkamai iÅ¡situÅ¡tinti. Pažymi, kad vienam asmeniui tenkantis kameros plotas neatitiko minimalaus ploto reikalavimų, jos buvo perpildytos, pilnos parazitų, todėl miegojo nuolat bijodamas, kad neužsikrėstų nuo jų ligomis. Kamerose nebuvo Å¡ilto vandens, pasivaikščiojimo kiemelis nesaugus, pilnas dulkių, jame krisdavo plytos, neįrengti turėklai, ant kurių bÅ«tų galėjęs kyboti, daryti pratimus, o maistas buvo labai prastas.

Teigia, jog už orumo įžeidimÄ , sveikatos sutrikimus ir nežmoniÅ¡kų sÄ lygų laikymÄ iÅ¡ Tauragės apskrities VPK praÅ¡o priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Taip pat nurodo, kad nuo 2013-10-01 ilgÄ laikÄ jis buvo laikomas Klaipėdos apskrities VPK. Teigia, jog Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinės kamerose taip pat buvo laikomas nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis: vienam asmeniui tenkantis kameros plotas neatitiko minimalaus ploto reikalavimų, jos buvo perpildytos, kamerose neįrengti sėdimi tualetai, tualetas neatskirtas nuo gyvenamosios patalpos, kamerose yra pelėsis, blogas apÅ¡vietimas, nepatenka saulės Å¡viesa, nėra Å¡ilto vandens, kamerose buvo nuolatinė drėgmė ir Å¡altis.

Dėl to gyvena baimėje, kad nesusirgtų plaučių tuberkulioze, tačiau į laisvės atėmimo vietų ligoninę nėra nuvežamas pasitikrinti sveikatos. Dėl blogo apÅ¡vietimo suprastėjo regėjimas. Nurodo, jog Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinėje kamerose taip pat pilna parazitų, graužikų, kurie apgrauždavo jo maistÄ , pasivaikščiojimo kiemelyje yra daug Å¡iukÅ¡lių. PareiÅ¡kėjo teigimu, pareigÅ«nai nuolat iÅ¡ jo tyčiojosi, žemino, stebėdavo jį tualete, todėl mano, kad susirgo liga, dėl kurios negali tinkamai tuÅ¡tintis ir jaučia nuolatinę baimę tai daryti.

PraÅ¡o iÅ¡ Klaipėdos apskrities VPK priteisti 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas nurodo, kad iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus jis buvo konvojuojamas į Klaipėdos apskrities VPK ir Tauragės apskrities VPK. Teigia, kad be sustojimo jis po 3-5 valandas buvo vežamas keturvietėje 2 kv.m. ploto bÅ«delėje. Nurodo, jog turi baimę važiuoti uždaroje transporto priemonėje be langų. Mano, jog važiuojant buvo virÅ¡ijamas leistinas greitis, todėl visÄ važiavimo laikÄ jis baiminosi, kad neįvyktų avarija.

Nurodo, kad kelis kartus jis buvo priverstas į tualetÄ eiti į tuščiÄ kambariukÄ , dėl to patyrė pažeminimÄ ir didelę baimę. Už patirtÄ stresÄ , baimę bei orumo ir garbės įžeidimÄ konvojuojant praÅ¡o priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities VPK, atsiliepime (b.l. 16-19) į skundÄ nurodė, kad nors pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sÄ lygas ir buvo pažeista, reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, jog Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinėje įvairiais periodais pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nuo 2013-09-12 iki 2015-04-16, iÅ¡ viso 93 paras ir tik 6 dienas (nuo 2013-12-12 iki 2013-12-17 ir 2014-01-23) jo laikymo sÄ lygos neatitiko Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punktu nustatyto laikomam asmeniui tenkančio 3,6 kv.m. minimalaus ploto reikalavimo.

Pažymi, jog vienam asmeniui tenkantis plotas sudarė 3,29 kv.m., todėl pažeidimas buvo labai nežymus, kitus higienos normų reikalavimus areštinės kameros atitiko. Pažymi, kad apšvietimas, lempučių skaičius, langų dydis, įrengtos bei atitvertos prausyklos bei tualetai, įrengta mechaninė ventiliacija atitinka Lietuvos Respublikos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 37:2009) normas, yra galiojantys Lietuvos policijos generalinio komisaro leidimai visų areštinės kamerų eksploatavimui, todėl pareiškėjo teiginiai nepagrįsti.

Nurodo, kad areÅ¡tinės kamerose drėgmės nėra, parazitų ir graužikų niekada nebuvo pastebėta, karÅ¡to vandens tiekimas į kameras nenumatytas. Pabrėžia, jog pareiÅ¡kėjas nėra reiÅ¡kęs skundų dėl jo laikymo sÄ lygų. Argumentuoja, jog neturtinės žalos atlyginimo pinigais priteisimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das ir nagrinėjamu atveju pakankama satisfakcija turėtų bÅ«ti pripažinimas, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė bÅ«ti laikomam tinkamomis sÄ lygomis.

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities VPK, atsiliepime (b.l. 36-42) nurodyta, kad ji skundÄ praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . Teigiama, jog pareiÅ¡kėjas Tauragės apskrities VPK areÅ¡tinėje buvo laikomas 21 parÄ , Å ilalės rajono PK areÅ¡tinėje – 13 parų, Å ilutės rajono PK – 4 paras. Pažymi, jog Å ilutės rajono PK yra Tauragės apskrities VPK struktÅ«rinis padalinys, todėl Å ilutės rajono PK yra ne areÅ¡tinė, o laikino ir ilgalaikio sulaikymo patalpos, pareiÅ¡kėjo laikymo laikotarpis Å ilutės rajono PK sutampa su jo laikymo Tauragės apskrities VPK areÅ¡tinėje laikotarpiu.

Dėl laikymo sÄ lygų Å ilutės rajono PK sÄ lygų nurodo, jog vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010-03-31 įsakymu Nr. 5-V-263 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų budėtojų padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų (toliau – ir Reikalavimai) (2012-06-26 įsakymo Nr. 5-V-490 redakcija) 33.15 punktu uždarytų asmenų elgesiui stebėti įrengiamos vaizdo stebėjimo kameros ir pamainos pareigÅ«nams sudaromos sÄ lygos nuolat stebėti uždarytų asmenų elgesį, kurios neturi fiksuoti sanitarinio mazgo teritorijos žemiau kaip 150 cm. nuo grindų.

Teigia, jog šio reikalavimo yra laikomasi. Nurodo, jog Šilutės rajono PK ilgalaikio sulaikymo patalpa įrengta pagal Reikalavimuose VI skyriuje nurodytus reikalavimus. Reikalavimų 32.2. punkte numatyta, kad dirbtinis apšvietimas turi būti ne mažesnis kaip 100 lx, 33.10.1 punkte nurodyta, kad ilgalaikio sulaikymo patalpoje užtikrinama dirbtinio apšvietimo norma, todėl pareiškėjo teiginys, kad apšvietimas buvo silpnas, neatitinka tikrovės, o Reikalavimų 33.12 punkte nurodyta, kad lango įrengimas nėra privalomas, todėl jo ir nebuvo.

Nurodo, jog ilgalaikio sulaikymo patalpoje asmenys laikomi iki 48 valandų, todėl pagal Reikalavimus nenumatyta jų vėdinimo sistema. Patalpos vėdinamos pro duris, kai nebÅ«na sulaikytųjų. Pagal Reikalavimų 33.6 punktÄ patalpoje įrengtas sanitarinis mazgas su 120-130 cm aukščio atskiriamÄ ja pertvara. Sanitariniame mazge įrengta metalinė praustuvė ir grindyse montuojamas unitazas. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjo teiginys, jog nebuvo sėdimo tualeto yra nepagrįstas, nes pagal Reikalavimus jis yra įrengtas.

Dėl laikymo sÄ lygų Å ilalės rajono PK areÅ¡tinėje nurodo, jog pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų laikymo sÄ lygų su skundais ar praÅ¡ymais į Å ilalės rajono PK nesikreipė, taip pat nepateikė įrodymų, kad dėl laikymo sÄ lygų areÅ¡tinėje bÅ«tų sukeltos neigiamos pasekmės, sveikatos sutrikimai ir kt. Nurodo, jog areÅ¡tinėje periodiÅ¡kai atliekami Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Tauragės visuomenės sveikatos centro Å ilalės skyriaus patikrinimai, rasti neesminiai trÅ«kumai yra nedelsiant paÅ¡alinami.

Pagal Tauragės visuomenės sveikatos centro Å ilalės skyriaus 2013-03-04 patikrinimo aktÄ Nr. Å AK-6 pažeidimų rasta dėl HN 37:2009 20 punkto (vienoje laikino sulaikymo patalpoje neįrengta praustuvė), 21 punkto (kamerų natÅ«raliam apÅ¡vietimui įrengti neskaidraus stiklo langai), HN 37:2009 33 punkto (neįrengtas infekcinėmis ligomis sergančių asmenų izoliatorius), tačiau patikrinimas buvo atliekamas 2013-02-28, o pareiÅ¡kėjas areÅ¡tinėje buvo laikomas jau po patikrinimo – nuo 2013-04-06 iki 2013-04-19.

Kitus pareiÅ¡kėjo teiginius paneigia patikrinimo akte užfiksuotos aplinkybės, jog pažeidimų nenustatyta. Pažymi, jog pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002-07-10 įsakymu Nr. 380 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų 29 punktÄ , kameroje įrengtas 100x142 cm pločio sanitarinis mazgas, kuris nuo gyvenamosios paskirties ploto atskirtas 120-130 cm aukščio pertvara, ten yra unitazas, veidrodis, praustuvė, tualeto reikmenų lentynėlės, todėl pareiÅ¡kėjo teiginys, kad nebuvo sėdimo tualeto, nepagrįstas.

Taip pat nurodo, jog pareiÅ¡kėjas buvo vedamas kiekvienÄ dienÄ Ä¯ pasivaikščiojimo kiemÄ , kurio bendras plotas 16,75 kv.m., sienoje yra atvira grotuota anga, pro kuriÄ patenka grynas oras bei saulės Å¡viesa. Dėl laikymo sÄ lygų Tauragės apskrities VPK areÅ¡tinėje nurodo, jog Tauragės visuomenės sveikatos centro 2011-03-31 patikrinimo aktu Nr. AK-31 konstatuota, jog pažeidimų nebuvo nustatyta, o 2012 metais atliktas kapitalinis areÅ¡tinės remontas, areÅ¡tinės languose yra įrengtos orlaidės, jos yra skaidraus stiklo, atsidaro.

Tauragės visuomenės sveikatos centro 2013-08-29 ir 2013-09-23 patikrinimo aktuose nurodyta, kad pažeidimų dėl HN 37:2009 nenustatyta. Teigia, kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per parÄ kinta, mano, kad minimalaus ploto reikalavimų neatitikimai negalėjo sukelti pareiÅ¡kėjui neigiamų iÅ¡gyvenimų, diskomforto, streso. PareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose, kurių dydis buvo nuo 11,86 kv.m. (kamera Nr.

5) iki 12,68 kv.m. (kamera Nr. 3). Nurodo, jog kameroje Nr. 3 pareiÅ¡kėjui periodiÅ¡kai tekdavo 4,22 kv.m. gyvenamojo ploto, kameroje Nr. 4 – apie 6,3 kv.m. ploto, kameroje Nr. 5 – apie 2,96 kv.m. ploto. Pažymi, jog nuo 2013-09-23 iki 2013-09-25 pareiÅ¡kėjui esant kameroje Nr. 5, procesinių veiksmų atlikimui jis buvo etapuotas į Å ilutės rajono PK. Teigia, jog areÅ¡tinėje nuolat vykdoma kenkėjų kontrolė, Å¡iÄ paslaugÄ teikia UAB „Rudugys“. Pasivaikščiojimo kiemelis įrengtas vadovaujantis HN 37:2009 17.3 punktu, kuriame nurodyta, kad juose turi bÅ«ti Å¡iukÅ¡lių dėžės, pasivaikščiojimo kiemai periodiÅ¡kai valomi, jeigu dulka - laistomi.

Pagal reikalavimus nėra numatytas turėklas, skirtas įvairiems mankÅ¡tos pratimams atlikti. Maitinimo paslaugas teikia UAB „Girupis“, kamerose esantys asmenys maitinami 3 kartus per dienÄ , maistas atitinka teisės aktų reikalavimus, tiekiamas pilnavertis ir subalansuotas maistas. Argumentuoja, jog pareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų, kad jo sveikatai pakenkė laikymo sÄ lygos areÅ¡tinėje, pareiÅ¡kėjas dėsto tik bendro pobÅ«džio teiginius. Nurodo, kad areÅ¡tinėje dirba bendruomenės slaugytoja, o laikomi asmenys nuolat tikrinami ir kad pareiÅ¡kėjas nusiskundimų sveikata neturėjo.Bylos proceso Å¡alys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ proceso dalyviai informuoti Å¡aukimais (b.l. 185-186, 191), todėl laikytina, kad bylos proceso Å¡alims apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai.

Byloje pakanka raÅ¡ytinių duomenų iÅ¡nagrinėti jÄ iÅ¡ esmės, todėl byla nagrinėtina iÅ¡ esmės bylos Å¡alims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalis). KonstatuojamaByloje ginčas kilo dėl 28 000 Eur neturtinės žalos, pareiÅ¡kėjo teigimu, padarytos jį laikant Klaipėdos apskrities VPK, Tauragės apskrities VPK, Tauragės apskrities VPK Å ilalės rajono PK, Tauragės apskrities VPK Å ilutės rajono PK areÅ¡tinėse bei konvojuojant netinkamomis sÄ lygomis (15000 Eur- laikant Klaipėdos apskrities VPK, 5000 Eur- Tauragės apskrities VPK, 4000 Eur- Tauragės apskrities VPK Å ilalės rajono PK, 2000 Eur- Tauragės apskrities VPK Å ilutės rajono PK), atlyginimo.

PareiÅ¡kėjo teigimu, jo patirta neturtinė žala pasireiÅ¡kė orumo įžeidimu, sveikatos pablogėjimu, fiziniais nepatogumais, neigiamais dvasiniais iÅ¡gyvenimais. Dėl neturtinės žalos atlyginimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (žr., pvz., 2010-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-614/2010, 2013-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.) laikosi nuostatos, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ . Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, pareiÅ¡kėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (2011-03-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011 ir kt.). Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali bÅ«ti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtÄ fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ , pažeminimus, reputacijos pablogėjimÄ ir kitÄ (CK 6. 250 str. 1 d.).

Siekiant neturtinės žalos atlyginimo bÅ«tina nustatyti, kad asmuo tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos.

„Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ .

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sÄ raÅ¡as: žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mę bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumÄ kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi bÅ«ti sureikÅ¡minamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikÅ¡mę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos.

Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymÄ , lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas. „ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbÅ«t neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galbÅ«t kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme” (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013).

Nurodytos nuostatos suponuoja tvirtinimÄ , kad neturtinės žalos atsiradimui reikalinga nustatyti tokius pat, kaip ir turtinės žalos atlyginimo atveju, bÅ«tinus sudėtinius tarpusavyje organiÅ¡kai susijusius elementus be kurių neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas.Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl vieÅ¡osios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad vieÅ¡osios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi bÅ«ti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad vieÅ¡oji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu bÅ«du, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus.

Dėl Å¡ios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), vertindamas įkalinimo sÄ lygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuoÅ¡aliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliacijÄ , gauti natÅ«ralios Å¡viesos, įkalinimo tam tikromis sÄ lygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos bÅ«klę ir kt. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 80 punkte reglamentuota, jog policijos areÅ¡tinių kamerose turi bÅ«ti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus.

Vienam policijos areÅ¡tinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali bÅ«ti mažesnis kaip 5 kv.m. (sanitarinio mazgo plotas į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ neįskaičiuojamas).Klaipėdos apskrities VPK VieÅ¡osios tvarkos biuro areÅ¡tinės vyresniojo specialisto 2015-04-29 tarnybiniame praneÅ¡ime (b.l. 20-21) nurodyta, jog įvairiais laikotarpiais pareiÅ¡kėjas Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinėje buvo laikomas nuo 2013-09-12 iki 2015-02-24, t.y. 93 paras. Ten pat nurodyta, jog 26 paras pareiÅ¡kėjo laikymo Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinėje sÄ lygos neatitiko Taisyklių 80 punktu nustatyto laikomam asmeniui tenkančio 5 kv.m. minimalaus ploto reikalavimo, t.y. 2013-09-12 pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kameroje Nr. 5, kurios plotas 14,88 kv.m., kartu su dar 3 asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 3,72 kv.m., nuo 2013-09-13 iki 2013-09-15 – kameroje Nr. 5, kurios plotas 14,88 kv.m., kartu su dar dviem asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 4,96 kv.m., nuo 2013-09-16 iki 2013-09-17 – kameroje Nr. 5, kurios plotas 14,88 kv.m., kartu su dar trimis asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 3,72 kv.m., nuo 2013-10-11 iki 2013-10-14 – kameroje Nr. 19, kurios plotas 18,48 kv.m., kartu su dar trimis asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 4,62 kv.m., 2013-10-15 – kameroje Nr. 18, kurios plotas 15,96 kv.m., kartu su dar trimis asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 3,99 kv.m., 2013-11-11 – kameroje Nr. 39, kurios plotas 18,72 kv.m., kartu su dar trimis asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 4,68 kv.m., nuo 2013-11-21 iki 2013-11-26 – kameroje Nr. 5, kurios plotas 14,88 kv.m., kartu su dar trimis asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje sudarė 3,72 kv.m., nuo 2013-12-12 iki 2013-12-17 – kameroje Nr. 13, kurios plotas 6,58 kv.m., kartu su dar vienu asmeniu, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje sudarė 3,29 kv.m., nuo 2013-12-23 iki 2013-12-24 – kameroje Nr. 27, kurios plotas 13,62 kv.m., kartu su dar dviem asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje sudarė 4,54 kv.m., 2014-01-23 – kameroje Nr. 13, kurios plotas 6,58 kv.m., kartu su dar vienu asmeniu, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje sudarė 3,29 kv.m., nuo 2014-01-24 iki 2014-01-28 – kameroje Nr. 34, kurios plotas 19,15 kv.m., kartu su dar trimis asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 4,78 kv.m., 2015-02-19 – kameroje Nr. 24, kurios plotas 19,50 kv.m., kartu su dar trimis asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 4,87 kv.m.. 2015-03-30 atlikęs HN37:2009 reikalavimų laikymÄ si Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinėje, Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2015-04-13 patikrinimo akte Nr. K3-98 (b.l. 31-34) konstatavo, jog kamerose Nr. 3, 4, 5, 15, 23, 25, 34, 35, 38, 39, dirbtinės apÅ¡vietos, patalpų temperatÅ«ros, oro judrumo ir santykinės drėgmės reikalavimai atitinka HN37:2009 reikalavimus, kamerose įrengta mechaninė iÅ¡traukiamoji ventiliacija, taip pat vėdinimas vykdomas atidarant langus, yra skaidraus stiklo langai, grindys lygios, lovų čiužiniai nesuplyšę, Å¡varÅ«s, periodiÅ¡kai atliekama dezinfekcija, deratizacija, dezinsekcija, jÄ atlieka UAB „Kauno grÅ«dai“, buitinių parazitų nepastebėta, dušų sienos ir grindys lygios, lengvai valomos ir dezinfekuojamos, valymo paslaugÄ teikia UAB „Radvydė“, pelėsių nėra, pasivaikščiojimo kiemai iÅ¡valyti ir atitinka įrengimo reikalavimus, laikomi asmenys kartÄ per savaitę turi teisę pasinaudoti Å¡iltu duÅ¡u kaip reikalaujama pagal HN37:2009 60 punkto reikalavimus.

HN 37:2009 nereikalauja įrengti karÅ¡to vandens tiekimo sistemos areÅ¡tinės kamerose. Pažymėtina, jog Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinės pirmÄ jÄ dalį leista pradėti eksploatuoti 1999-06-11 (b.l. 29-30), o antrosios dalies rekonstrukcija įvertinta Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2005-02-18 įvertinimo aktu Nr. 5-IV-31 (b.l. 25-26), Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005-02-22 įsakymu Nr. 5-V-142 (b.l.

23) jÄ leista pradėti eksploatuoti, 2005-01-11 aktu (b.l.

27) ji pripažinta tinkama naudoti. Tauragės apskrities VPK 2015-10-23 rašte (b.l. 193) pažymėta, jog Tauragės apskrities VPK areštinės sanitarinio mazgo plotas sudaro 1,42 m2. Tauragės apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus areštinės viršininko 2015-04-23 tarnybiniame pranešime Nr. 85-PR2-8212 (b.l.

69) nurodyta, jog Tauragės apskrities VPK areštinėje įvairiais laikotarpiais pareiškėjas buvo laikomas nuo 2013-05-21 iki 2013-10-04, iš viso 23 paras. Laikotarpiu nuo 2013-05-21 iki 2013-05-23 pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 3, kurios plotas 12,68 kv.m., kartu su dar dviem asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 3,75 kv.m.; nuo 2013-09-20 iki 2013-10-04 – kameroje Nr. 5, kurios plotas 11,86 kv.m., kartu su dar trimis asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 2,61 kv.m..

IÅ¡ to, kas aukščiau nurodyta, matyti, jog 15 parų pareiÅ¡kėjo laikymas areÅ¡tinėje neatitiko Taisyklių 80 punktu nustatyto laikomam asmeniui tenkančio 5 kv.m. minimalaus ploto reikalavimo. Tauragės visuomenės centro 2013-08-29 patikrinimo akte Nr. AK-115 (b.l. 84-85) konstatuota, jog 2013-08-26 atlikus patikrinimÄ , HN37:2009 reikalavimų neatitikimų nenustatyta. Patikrinimo akte nurodyta, jog pelėsių nerasta, sudaryta saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, kameros vėdinamos per orlaides, lovos skalbiniai, rankÅ¡luosčiai, kiti skalbiniai skalbiami, čiužiniai chemiÅ¡kai valomi UAB „Atakras“, graužikų, buitinių parazitų nerasta, jų kontrolę atlieka UAB „Rudugys“, periodiÅ¡kai atliekama dezinfekcija, deratizacija, dezinsekcija.

Tauragės visuomenės centro 2013-09-23 patikrinimo akte Nr. AK-117 (b.l. 86-88) nurodyta, jog 2013-09-18 atlikus patikrinimÄ nustatyta, kad areÅ¡tinėje laikomų asmenų pasivaikščiojimai gryname ore organizuojami pagal patvirtintÄ grafikÄ , areÅ¡tinėje dirba bendruomenės slaugytoja, iÅ¡ artimųjų leidžiama priimti vaistus, kamerose įrengti sanitariniai mazgai, kurie atskirti nuo gyvenamosios paskirties ploto 120 cm aukščio pertvara, juose įrengti unitazas, praustuvė, Å¡alto vandens tiekimo sistema, areÅ¡tinės patalpos dezinfekuojamos, buitinių parazitų, graužikų nerasta, jų kontrolę atlieka UAB „Rudugys“, nurodyta, jog 2013-09-17 pastebėtos blusos ir pelės, tačiau tÄ pačiÄ dienÄ atliktas jų naikinimas, asmenys aprÅ«pinami Å¡variais lovos skalbiniais, minkÅ¡tuoju inventoriumi, skalbiniai skalbiami vieÅ¡oje skalbykloje UAB „Atakras“, ten pat atliekamas cheminis čiužinių valymas, asmenys kartÄ per savaitę turi teisę nusiprausti Å¡iltame duÅ¡e. IÅ¡ byloje pateiktos 2013-03-27 vieÅ¡ojo pirkimo areÅ¡tinėje laikomų asmenų maitinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 85-4-ST2-17 (b.l. 72-75) matyti, jog areÅ¡tinėje laikomiems asmenims maistÄ ruoÅ¡ia ir tiekia UAB „Girupis".

Ä® bylÄ pateiktas valgiaraÅ¡tis (b.l. 76-77), kuris patvirtina areÅ¡tinėje laikomų asmenų mitybos racionÄ . Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinėse uždarytų asmenų laikymo tvarkÄ ir sÄ lygas, Å¡ių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarkÄ reglamentuoja Taisyklės. Taisyklių 6 punkte nurodyta, kad į policijos areÅ¡tines uždaryti asmenys turi bÅ«ti laikomi tokiomis sÄ lygomis, kurios užtikrintų jiems saugiÄ aplinkÄ ; turi bÅ«ti užtikrinamos asmenų teisės ir teisėti interesai; su asmenimis, laikomais policijos areÅ¡tinėse, turi bÅ«ti elgiamasi taip, kad bÅ«tų iÅ¡saugota jų sveikata ir savigarba.

Pagal Taisyklių 7.13 punktÄ policijos areÅ¡tinėje laikomi asmenys turi teisę naudotis tualetu, kuris turi bÅ«ti įrengtas taip, kad nebÅ«tų žeminama žmogaus garbė ir orumas. EŽTT akcentuoja, jog asmuo turi teisę į privatumÄ ne tik nuo kitų kalinamų asmenų, bet ir nuo pareigÅ«nų. 2013-11-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1840/2013, 2015-07-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2277-520/2015; 2015-11-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2085-662/2015, 2015-12-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2473-520/2015).

Pagal HN 37:2009 20 punktÄ policijos areÅ¡tinės kameroje turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas, atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Tauragės apskrities VPK areÅ¡tinės kamerose sanitariniai mazgai įrengti laikantis Å¡io reikalavimo. Nors nustatyta, kad sanitarinių mazgų kamerose įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, nuo gyvenamosios paskirties ploto jie atskirti pertvaromis kaip reikalaujama pagal HN 37:2009 reikalavimus, tačiau net ir nustačius, kad pertvaros aukÅ¡tis atitinka teisės akto reikalavimus, turi bÅ«ti įvertinama, ar pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę privačiai pasinaudoti tualetu, t. y. ar buvo tinkamai užtikrinta Taisyklių 7.13 punkte įtvirtinta pareiÅ¡kėjo teisė naudotis tualetu, kuris turi bÅ«ti įrengtas taip, kad nebÅ«tų žeminama žmogaus garbė ir orumas.

Ä® bylÄ nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad Tauragės apskrities VPK areÅ¡tinės kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, sanitarinio mazgo erdvė buvo visiÅ¡kai atitverta nuo likusio kameros ploto. Kadangi visos abejonės turi bÅ«ti vertinamos pareiÅ¡kėjo naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-03-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A-322-858/2015, 2015-12-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2473-520/2015), darytina iÅ¡vada, kad nurodytu bÅ«du pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ nebuvo užtikrinta ir naudodamasis tualetu, jis galėjo patirti nepatogumus.

Nors pareiškėjas tvirtina, kad susirgus jam nebuvo suteikta kvalifikuota medicininė pagalba, bylos duomenys (b.l. 89-104) patvirtina, jog Tauragės apskrities VPK areštinėje nuolat tikrinama laikomų asmenų sveikata. Pareiškėjo sveikata tikrinta 2013-07-01, 2013-07-02, 2013-09-23, 2013-09-26, 2013-09-27, 2013-09-30, 2013-10-01, 2013-10-02. Sveikatos priežiūros medicinos pagalbos suteikimo žurnale užfiksuota, jog visų patikrinimų metu pareiškėjas nusiskundimų dėl sveikatos neturėjo. Tauragės apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus specialisto 2015-04-30 tarnybiniame pranešime Nr. 85-PR2-8703 (b.l.

66) nurodyta, jog Tauragės apskrities VPK Å ilalės rajono PK areÅ¡tinėje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nuo 2013-04-06 iki 2013-04-19, iÅ¡ viso 13 parų. Nenustatyta, jog pareiÅ¡kėjui esant Tauragės apskrities VPK Å ilalės rajono PK, vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus kameros ploto reikalavimai bÅ«tų pažeisti. Nors pareiÅ¡kėjas teigia, jog kamerose nebuvo langų, jos nevėdinamos, į jas nepatenka saulės Å¡viesa, o pasivaikščioti jis buvo iÅ¡vedamas kartÄ per keturias paras vienai valandai, Tauragės visuomenės sveikatos centro Å ilalės skyriaus 2013-03-04 patikrinimo akte Nr. Å AK-6 (b.l. 67-68) konstatuota, kad pasivaikščiojimo kiemas įrengtas ir laikomi asmenys turi galimybę pasivaikščioti gryname ore, kamerose įrengti sanitariniai mazgai, juose yra unitazas, praustuvė, veidrodis, lentynėlė, šalto vandens tiekimo sistema, sanitariniai mazgai atskirti nuo gyvenamosios patalpos pertvaromis.

Aukščiau nurodytame patikrinimo akte šio reikalavimo neatitiktis užfiksuota tik tuo aspektu, jog vienoje laikino sulaikymo patalpoje neįrengta praustuvė, o pareiškėjo teiginys dėl sėdimo unitazo nebuvimo paneigtas. Taip pat konstatuota, jog kamerose neskaidraus stiklo langai, taip pažeidžiant HN37:2009 21 punkto reikalavimus, tačiau pažymėta, jog vėdinimas vyksta per orlaides, drėgmės ar pelėsių neužfiksuota. Vertinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad neįrengti skaidraus stiklo langai pareiškėjui negalėjo sukelti ypatingų nepatogumų ir išgyvenimų, kurie būtų galėję esminiai nulemti pareiškėjo nurodytas pasekmes.

Tauragės apskrities VPK Å ilutės rajono PK yra ne areÅ¡tinė, o laikino ir ilgalaikio sulaikymo patalpos. Asmenų laikymo sÄ lygas operatyvaus valdymo padalinių patalpose reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010-03-31 įsakymu Nr. 5-V-263 patvirtinti Teritorinių policijos įstaigų budėtojų padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimai (toliau – ir Reikalavimai) (2012-06-26 įsakymo Nr. 5-V-490 redakcija) (b.l. 58-65). Reikalavimų 33.1 punkte nurodyta, kad vienam laikomam asmeniui gyvenamasis plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 5 kv. m. (sanitarinio mazgo plotas į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ neįskaičiuojamas).Tauragės apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus vyresniojo postinio 2015-04-30 tarnybiniame praneÅ¡ime Nr. 85-PR2-8752 (b.l.

45) nurodyta, jog Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK sulaikymo patalpose pareiškėjas buvo laikomas 4 paras: nuo 2013-06-26 iki 2013-06-28 – kameroje Nr. 2, kurios plotas 9,81 kv.m., kartu su dar vienu asmeniu, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 4,90 kv.m.; nuo 2013-09-23 iki 2013-09-24 – kameroje Nr. 7, kurios plotas Nr. 9,77 kv.m., kartu su dar vienu asmeniu, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 4,88 kv.m.; nuo 2013-09-24 iki 2013-09-25 – kameroje Nr. 4, kurios plotas 6,77 kv.m., jis buvo laikomas vienas.

IÅ¡ to, kas nustatyta, matyti, jog 3 paras, t.y. nuo 2013-06-26 iki 2013-06-28 ir nuo 2013-09-23 iki 2013-09-24, pareiÅ¡kėjo buvimo Tauragės apskrities VPK Å ilutės rajono PK laikinojo ir ilgalaikio sulaikymo patalpose sÄ lygos neatitiko Reikalavimuose nustatyto vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus gyvenamojo ploto. Reikalavimų 33.15 punkte nurodyta, kad uždarytų asmenų elgesiui stebėti įrengiamos vaizdo stebėjimo kameros ir pamainos pareigÅ«nams sudaromos sÄ lygos nuolat stebėti uždarytų asmenų elgesį.

Kameros neturi fiksuoti sanitarinio mazgo teritorijos žemiau kaip 150 cm nuo grindų, o Reikalavimų 33.6 punkte pažymėta, kad patalpoje turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas su 120-130 cm aukščio atskiriamÄ ja pertvara. Sanitariniame mazge įrengta metalinė praustuvė ir grindyse montuojamas unitazas. Pagal Reikalavimų 33.12 punktÄ tokiose patalpose lango įrengimas nėra privalomas, taip pat nenumatytas vėdinimo sistemos įrengimas. Atsižvelgiant į tai, jog asmenys sulaikymo patalpose laikomi ne ilgiau kaip 48 valandas, nėra numatyta ir laikomų asmenų pasivaikščiojimo kiemelyje galimybė.

Nors pareiÅ¡kėjas teigia, kad Tauragės apskrities VPK Å ilutės rajono PK areÅ¡tinėje jis buvo filmuojamas tualete, jam nebuvo leista pasivaikščioti lauke, tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylÄ nepateikta. PareiÅ¡kėjas patirtÄ Â neturtinę žalÄ Â sieja su konvojavimo taisyklių pažeidimu ir nurodė, kad pažeidimai padaryti, jį konvojuojant iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus į Klaipėdos apskrities VPK ir Tauragės apskrities VPK. Transporto priemonėms, kuriomis atliekamas konvojavimas, yra taikomi Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos virÅ¡ininko 2008-12-02 įsakymu Nr. 2B-479 patvirtintuose Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukcijÄ reikalavimuose, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos virÅ¡ininko 2008-07-29 įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintuose Techniniuose motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimuose, Konvojavimo taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatyti reikalavimai.

Pagal Konvojavimo taisyklių 3 punktÄ konvojavimas – ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugÄ . Pagal tÄ pačiÄ teisės normÄ specialiosios transporto priemonės – specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus yra techniÅ¡kai įrengtos kameros.Konvojavimo taisyklių 134 punkte nurodyta, kad konvojuojamieji į tualetÄ vedami tiktai pačių praÅ¡ymu.

Konvojavimo taisyklių 106 ir 107 punktuose nustatyta, kad konvojuojamųjų priėmimas į specialųjį ar kitokį transportÄ pradedamas nuo pretenzijų iÅ¡klausymo ir kiekvieno asmenybės patikrinimo pagal duomenis, esančius konvojuojamųjų asmens bylų pažymose. Jei konvojuojamasis pareiÅ¡kia pretenzijas Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų administracijai, konvojuojamojo priėmimas tęsiamas po to, kai atsakingi pareigÅ«nai įraÅ¡o konvojuojamojo asmens bylos pažymoje apie pretenzijos patenkinimÄ arba jos motyvuotÄ atmetimÄ .

Tai reiÅ¡kia, jog konvojavimo metu patyręs nepatogumų konvojuojamas asmuo turi galimybę pateikti nusiskundimÄ konvojaus virÅ¡ininkui, kuris, pagal Konvojavimo taisyklių 137 punktÄ apie tai daro įraÅ¡us konvojaus kelionės žurnale. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014).

Teismas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodomas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-12-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013). Nors pareiÅ¡kėjas nurodė, jog be sustojimo jis buvo vežamas 3-5 valandas keturvietėje 2 kv.m. uždaroje transporto priemonėje be langų, mano, jog važiuojant buvo virÅ¡ijamas leistinas greitis, teigia, kad vietoj tualeto jis buvo priverstas eiti į kitai paskirčiai skirtÄ patalpÄ , dėl ko patyrė pažeminimÄ ir didelę baimę, byloje nesant duomenų, kad tokio pobÅ«džio pretenzijas pareiÅ¡kėjas reiÅ¡kė Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų administracijai, nurodytos aplinkybės vertintinos kaip subjektyvi pareiÅ¡kėjo nuomonė.Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vykdant suėmimÄ , draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Å is nacionalinėje teisėje įtvirtintas teisinis reguliavimas yra analogiÅ¡kas Konvencijos 3 straipsnio nuostatai, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra nurodęs, kad kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar sulaikymo sÄ lygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali bÅ«ti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr., pvz., EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimÄ byloje Karalevičius prieÅ¡ LietuvÄ , 2008 m. vasario 14 d. sprendimÄ Dorokhov prieÅ¡ RusijÄ , 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ).

Pažymėtina ir tai, kad EŽTT 2015 m. gruodžio 8 d. sprendime byloje Mironovas ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ pažymėjo, jog trumpas kalinimo nepriimtinomis sÄ lygomis laikas automatiÅ¡kai nereiÅ¡kia, kad kalinimas nepatenka į Konvencijos 3 straipsnio taikymo sritį, jeigu kitos kalinimo sÄ lygos pagrindžia Å¡io straipsnio taikymÄ . Vertinant kalinimo sÄ lygas, turi bÅ«ti atsižvelgiama į visų kalinimo sÄ lygų kumuliacinį poveikį, taip pat į visus pareiÅ¡kėjo teiginius (žr. EŽTT 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimÄ byloje Čuprakovs prieÅ¡ LatvijÄ , 2009 m. liepos 19 d.

EŽTT sprendimÄ byloje Sulejmanovic prieÅ¡ ItalijÄ , 2009 m. kovo 12 d. sprendimÄ byloje Makarov prie RusijÄ , 2009 m. vasario 24 d. sprendimÄ byloje Gagiu prieÅ¡ RumunijÄ , 2008 m. spalio 9 d. sprendimÄ byloje Moiseyev prieÅ¡ RusijÄ ), be to, svarbu įvertinti kalinimo tam tikromis sÄ lygomis trukmę (žr. EŽTT 2005 m. lapkričio 8 d. sprendimÄ byloje Alver prieÅ¡ EstijÄ ). Atitinkamai, remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis.

Pavyzdžiui, ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ byloje EŽTT, įvertinęs bendrÄ sias kalinimo pagal įprastinį režimÄ sÄ lygas, konstatavo, kad santykinai maÅ¾Ä plotÄ , tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų iÅ¡matavimai, kuriuose netrÅ«ko nei Å¡viesos, nei oro bei suteikta judėjimo laisvė (žr. EŽTT 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ ).Nustačius, kad 26 paras pareiÅ¡kėjo laikymo Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinėje, 15 parų- Tauragės apskrities VPK areÅ¡tinėje ir 3 paros- Tauragės apskrities VPK Å ilutės rajono PK laikinojo ir ilgalaikio sulaikymo patalpose sÄ lygos neatitiko laikomam asmeniui tenkančio 5 kv.m. minimalaus kameros ploto reikalavimo, atsakovės atstovų neveikimas taip, kaip turėjo bÅ«ti veikiama pagal pirmiau nurodytas teisės aktų normas, t.y. neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme, pareiÅ¡kėjui sukėlė atitinkamas neigiamas pasekmes (kamerų perpildymo sukeltus esminius nepatogumus ir neigiamus iÅ¡gyvenimus), kurios patenka į CK 6.250 straipsnio apibrėžtį kaip neturtinė žala, kuri priežastiniu ryÅ¡iu susijusi su minėtais atsakovo atstovo neteisėtais veiksmais.Minimalaus gyvenamojo ploto neužtikrinimÄ vertinant pažeidimo intensyvumo prasme, atsakovės atstovų neteisėti veiksmai vertintini kaip epizodiniai. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygas iÅ¡ esmės blogino kokie nors kiti suėmimo vykdymo sÄ lygų reikalavimus pažeidžiantys aplinkos veiksniai.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų suimtųjų ar bÅ«tų siekiama pabloginti pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygas. Remiantis minėtomis byloje nustatytomis aplinkybėmis darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo suėmimo vykdymo sÄ lygų nėra pagrindo pripažinti pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintus draudimus. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ . CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sÄ raÅ¡as:

žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mę bylai aplinkybės, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumÄ kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi bÅ«ti sureikÅ¡minamas nė vienas kriterijus atskirai. Priteistinos kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iÅ¡ dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, suÅ¡velninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimÄ teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrÄ .

Pabrėžtina, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡as nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ bÅ«do ir (ar) dydžio, aiÅ¡kindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo Å¡iuo konkrečiu atveju reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus (žr., pvz., LVAT 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-128-858/2015; 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015).

CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami ir dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.PareiÅ¡kėjas reikalavimÄ priteisti 28000 Eur neturtinei žalai atlyginti grindžia argumentais, kad dėl netinkamų laikymo areÅ¡tinėse ir sulaikymo patalpoje bei konvojavimo vykdymo sÄ lygų jo patirta neturtinė žala pasireiÅ¡kė orumo įžeidimu, sveikatos pablogėjimu, fiziniais nepatogumais, neigiamais dvasiniais iÅ¡gyvenimais.

Nors konstatuota, jog dėl tinkamo kameros ploto nesudarymo, sanitarinio mazgo erdvės neatitvėrimo nuo likusio kameros ploto pareiÅ¡kėjas galėjo patirti nepatogumus ir neigiamus iÅ¡gyvenimus, byloje nesant duomenų apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę bei apie pareiÅ¡kėjo reikÅ¡tus nusiskundimus, pareiÅ¡kėjo teiginiai apie žalÄ jo sveikatai vertintini kaip nepagrįsti įrodymais. CK 6.250 straipsnio prasme laikytina, kad byloje nustatyta, jog esminius nepatogumus ir neigiamus iÅ¡gyvenimus pareiÅ¡kėjas patyrė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. kamerų perpildymo ir sanitarinio mazgo erdvės neatitvėrimo nuo bendro kameros ploto.

Ä®rodymų apie kitas pasekmes, priežastiniu ryÅ¡iu susijusias su minėtais neteisėtais atsakovo atstovo veiksmais, kurios CK 6.250 straipsnio prasme gali bÅ«ti vertinamos kaip neturtinė žala, byloje nėra.Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais vertintina, kad Å¡iuo konkrečiu atveju bylos faktines aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus atitinkančiu piniginiu atlygiu už Klaipėdos apskrities VPK patirtÄ neturtinę žalÄ laikytina 250 Eur suma, o už Tauragės apskrities VPK- 150 Eur suma.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktais, 127 straipsniu teismas n u s p r e n d ž i a: skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 250 Eur (dviejų Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ D. I..Priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 150 Eur (vieno Å¡imto penkiasdeÅ¡imties eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ D.

I..Kitoje dalyje skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja                                                                                                                        Eglė Kiaurakytė                                                                                                    Â