389ca95f-227f-4e44-9f4d-2e8922254852 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-1377-881/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04096-2016-7Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2016 m. rugsėjo 30 d.Vilnius                     Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė                    viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų R. V. ir J. B. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-10302-608/2016 pagal ieškovės L.

J. ieÅ¡kinį atsakovams R. V. ir J. B. dėl nuostolių atlyginimo, kuria patenkintas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :                                                          I. Ginčo esmė           IeÅ¡kovė L. J. ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų R.

V. ir J. B. 34 506 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.           IeÅ¡kovė taip pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti atsakovų turtÄ ir pinigines lėšas bankuose. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 22 d. nutartimi ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – areÅ¡tavo atsakovų kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , esančius pas atsakovus ir/ar trečiuosius asmenis, 34 506,00 Eur sumai, uždraudė atsakovams disponuoti areÅ¡tuotu turtu, paliko teisę šį turtÄ valdyti ir juo naudotis; nesant atsakovų kilnojamojo ir nekilnojamojo turto arba esant jo nepakankamai, areÅ¡tavo trÅ«kstamai sumai atsakovams nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas, esančias banko sÄ skaitose, palikęs teisę įmokėti pinigus į banko sÄ skaitÄ (-as), uždraudęs disponuoti ar naudotis areÅ¡tuotoje sÄ skaitoje (-ose) esančiomis lėšomis, leidęs areÅ¡tuotomis lėšomis atsiskaityti su ieÅ¡kove, taip pat atsakovams R.

V. ir J. B. leidęs disponuoti po 1 MMA dydžio suma kiekvienam atsakovui kas mėnesį bÅ«tiniems poreikiams reikalingoms iÅ¡laidoms padengti.Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovės reikalavimas yra turtinis, ieÅ¡kinio suma laikytina didele atsakovams kaip fiziniams asmenims. Byloje nėra įrodymų apie atsakovų turtinę padėtį, t. y. patvirtinančių, jog atsakovų turtinė padėtis leidžia įvykdyti ieÅ¡kovei palankų teismo sprendimÄ . IeÅ¡kovė tikėtinai pagrindė savo reikalavimÄ , pateikdami įrodymus, patvirtinančius ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo priėmimo galimybę.

Atsižvelgdamas į tai, teismas laikė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, kas sudaro CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pagrindÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai           Atsakovas J. B. atskiruoju skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – panaikinti atsakovui J.

B. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto, piniginių lėšų areÅ¡tÄ bei draudimÄ atsakovui visa apimtimi Å¡iuo nekilnojamuoju turtu, kilnojamuoju turtu, piniginėmis lėšomis disponuoti ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimui areÅ¡tuoti atsakovui J. B. priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , uždraudžiant areÅ¡tuotu turtu disponuoti, paliekant teisę nekilnojamÄ jį turtÄ valdyti ir juo naudotis. Atsakovo manymu, skundžiama nutartis yra iÅ¡ dalies neteisėta ir nepagrįsta, todėl turėtų bÅ«ti iÅ¡ dalies pakeista.

Atsakovas yra pensininkas ir jo gaunamos pajamos tenkina jo bÅ«tiniausius poreikius maistui, vaistams, komunalinėms iÅ¡laidoms. Teismo atsakovui pritaikytas laikinųjų apsaugos priemonių mastas yra per didelis, kadangi pagal teismo nutartį yra apribojama jo galimybė disponuoti sÄ skaitomis, kilnojamuoju turtu ir turtinėmis teisėmis. Atsakovas nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto, kurio mokestinė vertė yra ne mažiau kaip 29 719,31 Eur, o rinkos vertė gerokai didesnė, be to, ir kita atsakovė turi turto, todėl apribojus tik atsakovo teisę disponuoti nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, nevirÅ¡ijant ieÅ¡kinio sumos, bÅ«tų pritaikyta tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek yra bÅ«tina ir pakanka užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ .

Taigi nagrinėjamu atveju yra pagrindas vienÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę pakeisti kita ir taikyti atsakovui nuosavybės teise priklausančio konkretaus turto – buto, kurio vertė yra didesnė už ieÅ¡kinio sumÄ , areÅ¡tÄ . Teismui netinkamai pritaikius procesinės teisės normas, priėmus neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nutartį, pažeidžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo proporcingumo, ginčo Å¡alių ir kitų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyros bei ekonomiÅ¡kumo principus, ginčijama nutartis turėtų bÅ«ti pakeista.           Atsiliepimu į atsakovo J.

B. atskirÄ jį skundÄ atsakovė R. V. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atsisakyti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Nurodo nesutinkanti su atsakovo J. B. pozicija, kad laikinosios apsaugos priemonės turėtų bÅ«ti taikomos, kadangi byloje nėra jokių įtikinamų argumentų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinumo, didelė ieÅ¡kinio suma savaime nėra pagrindas byloje automatiÅ¡kai taikyti atsakovams laikinÄ sias apsaugos priemones, todėl atsakovė praÅ¡o nutartį panaikinti.           Atsakovė R.

V. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atsisakyti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Nurodo, kad ieÅ¡kovė praÅ¡yme taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nenurodė jokių svarių argumentų, kodėl laikinosios apsaugos priemonės turėtų bÅ«ti pritaikytos atsakovams. Be to, nutartyje nėra nurodyta, dėl ko ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo atveju pasunkėtų tokio sprendimo įvykdymas arba jo įvykdymas apskritai taptų neįmanomas.

Vieninteliai teismo argumentai, kad ieÅ¡kinio suma yra didelė, o duomenų apie atsakovų turtÄ nėra. Tačiau, prieÅ¡ingai nei nurodė teismas, pagal Lietuvos teismų praktikÄ , didelė ieÅ¡kinio suma savaime nėra pagrindas byloje automatiÅ¡kai taikyti atsakovo turto areÅ¡tÄ kaip laikinÄ jÄ apsaugos priemonę. Taigi byloje nėra jokių įtikinamų argumentų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinumo, didelė ieÅ¡kinio suma nėra pagrindas byloje automatiÅ¡kai taikyti atsakovams laikinÄ sias apsaugos priemones, todėl nutartis turi bÅ«ti panaikinta.           Atsiliepimu į atsakovės R.

V. atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovė L. J. praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad pagrindinė argumentacija dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra dėstoma ne praÅ¡yme, o pačiame ieÅ¡kinyje, kÄ patvirtina CPK 144 straipsnio 1 dalies formuluotė. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė tikėtinai pagrindė savo reikalavimÄ , pateikdama įrodymus, patvirtinančius ieÅ¡kovei palankaus sprendimo priėmimo galimybę. Atsakovė gi Å¡ios teismo iÅ¡vados net neginčija.

Be to, atsakovė remiasi teismų nutartimis, priimtomis bylose, kurių aplinkybės kardinaliai skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių, todėl Å¡ioje byloje remtis nurodytais precedentais negalima. Teismas teisingai įvertino ieÅ¡kinio sumÄ kaip didelę fiziniams asmenims, atsakovė Å¡ios teismo iÅ¡vados neginčija, todėl darytina prielaida, kad ji su tokiu teismo vertinimu sutinka. IeÅ¡kovės manymu, atsakovai savo skundais siekia tik bylos vilkinimo.           Atsiliepimu į atsakovės R.

V. atskirÄ jį skundÄ atsakovas J. B. praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartį panaikinti. Nurodo pritariantis atsakovės atskirojo skundo motyvams. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados            Atskirieji skundai atmetami.           Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.            Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – ieÅ¡kinio sumai areÅ¡tuotas atsakovų turtas. Dėl atsakovės R. V. atskirojo skundo argumentų Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo bÅ«simo galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kuriÄ , aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, preziumuojama tuomet, kai ieÅ¡kinio suma yra didelė, nes tai gali padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-2311/2013; 2014 m. liepos 17 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014; 2014 m. spalio 9 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-1465/2014; kt).

Ir nors, kaip teisingai nurodo apeliantė, didelė ieÅ¡kinio suma nėra besÄ lyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, o prezumpcija, jog didelė ieÅ¡kinio suma gali objektyviai padidinti ieÅ¡kovei galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ , nėra absoliuti (kadangi kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam Å¡i ieÅ¡kinio suma, palyginus jÄ su nuosavybės teise valdomo turto verte, gaunamomis pajamomis, taip pat atsakovo įsipareigojimais, yra didelė), pirmosios instancijos teismui nusprendus taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, bÅ«tent atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad grėsmė teismo sprendimo įvykdymui neegzistuoja, kad jo turtinė padėtis eliminuoja grėsmę bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui (CPK 12, 178 str.).           Nagrinėjamu atveju apeliantė jokių įrodymų, patvirtinančių jos turtinę padėtį, teismui nepateikė, o nesant duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių gerÄ apeliantės finansinę padėtį, grėsmė bÅ«simo galimai ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui nėra paneigiama, tad naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nėra pagrindo.

           Dėl atsakovo J. B. atskirojo skundo argumentų            Nors atsiliepime į atsakovės R. V. atskirÄ jį skundÄ atsakovas J. B. praÅ¡o skundžiamÄ teismo nutartį panaikinti ir nurodo pritariantis atsakovės atskirojo skundo motyvams, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, kaip jau minėta, sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas, todėl teismas, nagrinėdamas apelianto atskirÄ jį skundÄ , vertina ir pasisako tik dėl atskirajame skunde iÅ¡dėstytų apelianto procesinių praÅ¡ymų ir motyvų.           Taigi atskiruoju skundu apeliantas praÅ¡o pakeisti skundžiamÄ nutartį, turto areÅ¡tÄ pritaikant tik atsakovo nekilnojamam turtui.

Apeliantas teigia, kad teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, pažeidė proporcingumo, ginčo Å¡alių ir kitų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyros bei ekonomiÅ¡kumo principus, nes turto areÅ¡tavo daugiau, nei reikia bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iais apelianto argumentais nesutinka.           Kaip matyti iÅ¡ skundžiamos nutarties, teismas ieÅ¡kinio sumai pirmiausia areÅ¡tavo atsakovų kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , ir tik Å¡io turto nesant ar jo esant nepakankamai, areÅ¡tavo atsakovų pinigines lėšas, be kita ko, leidęs kiekvienam atsakovui iÅ¡ areÅ¡tuotų lėšų kas mėnesį disponuoti 1 minimalios mėnesinės algos dydžio suma.

Taigi, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, skundžiama nutartis priimta atsižvelgiant į minėtus proporcingumo, Å¡alių interesų pusiausvyros ir ekonomiÅ¡kumo principus, ir ja neareÅ¡tuota turto daugiau, nei bÅ«tina bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti.           Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu teismui nebuvo žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovai, todėl surasti ir apraÅ¡yti atsakovų turtÄ buvo pavesta ieÅ¡kovės pasirinktam antstoliui.

BÅ«tent pastarasis, vykdydamas teismo priimtÄ nutartį, turi užtikrinti, kad atsakovų turtas bÅ«tų apraÅ¡ytas laikantis teismo nustatyto eiliÅ¡kumo ir nevirÅ¡ijant teismo nustatyto areÅ¡to masto (nagrinėjamu atveju – ieÅ¡kinio sumos).           Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atsakovo atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Kartu teismas iÅ¡aiÅ¡kina, kad priimta nutartis neužkerta atsakovui kelio kreiptis į pirmosios instancijos teismÄ su praÅ¡ymu pakeisti byloje pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, be kita ko, praÅ¡yti teismo areÅ¡tuoti konkretų atsakovo turtÄ (CPK 147 str. 1 d., 148 str.).

           Remiantis iÅ¡dėstytais motyvais, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).            Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a :            Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistÄ .           Teisėja                                                                                                   Vilija Mikuckienė           Â