38981f01-7c4e-4cec-be09-aae96587c8f0 · Å iaulių apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-508-210/2019 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-003699-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4.;2.6.2.1.;2.6.11.3.;3.3.1.20.; (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 18 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Vytauto Kursevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Egidijaus Mockevičiaus, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Asimesta“ apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2019 m. balandžio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1316-853/2019 pagal ieÅ¡kovės restruktÅ«rizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Asimesta“ dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė restruktÅ«rizuojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – RUAB) „Saurida“ ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Asimesta“ 22923,11 Eur skolos, 7217,55 Eur delspinigių ir 6 procentų procesines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė nurodė, kad ieÅ¡kovė sutarčių pagrindais atsakovei pardavė naftos produktų už 47962,26 Eur sumÄ pagal sutartį Nr. 1 ir pagal sutartį Nr. 2 – už 53441,34 Eur sumÄ .

Atsakovė sutartyje numatytais terminais Å¡ių sumų nesumokėjo, todėl ieÅ¡kovė, remdamasi sutarties punktais (sutarties Nr. 1 – 3.6. p., sutarties Nr. 2 – 3.8. p.), apskaičiavo atsakovei delspinigius: pagal sutartį Nr. 1 – 7261,39 Eur, pagal Sutartį Nr. 2 – 3906,35 Eur. Atsakovė ieÅ¡kovei pagal sutartį Nr. 1 sumokėjo 35953,09 Eur sumÄ , kuriÄ ieÅ¡kovė paskirstė pirmiau delspinigiams ir liko skolinga – 14652,86 Eur skolos ir 4617,70 Eur sumÄ delspinigių, o pagal sutartį Nr. 2 atsakovė sumokėjo 46477,59 Eur sumÄ , tačiau pirmiau padengus delspinigių įsiskolinimÄ liko skolinga 8270,25 Eur skolos ir 2599,85 Eur delspinigių.

2. Atsakovė UAB „Asimesta“ ieÅ¡kinio dalį dėl 22923,11 Eur skolos priteisimo prašė atmesti, taip pat prašė sumažinti delspinigius iki 0,06 procentu? bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovė nuo 2018 m. sausio mėnesio iki Å¡iol iÅ¡rašė PVM sÄ skaitas faktÅ«ras pagal sutartį Nr. 1, sutartį Nr. 2 ir sutartį Nr. 3, kurių bendra suma yra 112307,23 Eur. Mokėjimus atsakovė atlikdavo kelis kartus per mėnesį bei turėjo teisę savarankiÅ¡kai atlikti mokėtinų sumų įskaitymus. 2019 m. sausio mėnesį padengus Å¡alių viena kitai mokėtinas sumas atsakovės skolos likutis ieÅ¡kovei sudarė 18972,90 Eur.

Nurodo, kad remiantis sutarties Nr. 2 (3.5. p.) ir sutarties Nr. 3 (3.7. p.) nuostatomis atsakovė mokėtinų sumų įskaitymÄ savarankiÅ¡kai galėjo atlikti iki kiekvieno kalendorinio mėnesio pabaigos. Paskutinis įskaitymas buvo atliktas 2019 m. sausio 31 d. Å¡iÄ dienÄ atsakovės skolos likutis sudarė 18972,90 Eur sumÄ , jÄ atsakovė ieÅ¡kovei sumokėjo, todėl 2019 m. vasario 6 d. ieÅ¡kinio reikalavimuose nurodyta 22923,11 Eur skolos suma yra neteisinga. IeÅ¡kinio reikalavimas dėl 22923,11 Eur skolos ar dėl neva esančio skolos likučio, atskaičius atsakovės sumokėtÄ 18972,90 Eur skolos likutį, t. y. dėl 3950,21 Eur, yra nepagrįstas.

Dėl įmokų paskirstymo atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovė pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.54 straipsnyje įtvirtintas įmokų paskirstymo taisykles. Be to, delspinigių dydis turėtų bÅ«ti mažinamas remiantis CK 1.5 straipsniu. Atsakovė nė karto pavedimu nenurodė, kad moka delspinigius, ji nurodydavo, kad mokama pagal sÄ skaitas. IeÅ¡kovė, negavusi įmokų norima tvarka, galėjo pasinaudoti teise atsisakyti įmokos. Sutartyse buvo numatyta, kad esant vėlavimui gautos įmokos skiriamos delspinigiams, tačiau per bendradarbiavimo laikotarpį tai nebuvo daroma.

Pagal atsakovės pateiktus duomenis ir paaiÅ¡kinimus nurodo, kad skolos nėra. IeÅ¡kovė taip pat praÅ¡o priteisti delspinigius, tokia delspinigių suma neprotinga, per didelė, nes sudaro pusę realaus reikalavimo, kuris buvo sumokėtas gavus ieÅ¡kinį. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mai 2019 m. balandžio 29 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies. Priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „Asimesta“, ieÅ¡kovės RUAB „Saurida“ naudai: 3950,21 Eur skolÄ ; 2381,79 Eur delspinigius; 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, iÅ¡ viso 6332,00 Eur nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, tai yra 2019 m. vasario 7 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 110,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Teismas iÅ¡ atsakovės UAB „Asimesta“ i? valstybės biudžetÄ priteisė 140,00 Eur žyminio mokesčio. IÅ¡ ieÅ¡kovės RUAB „Saurida“ atsakovei UAB „Asimesta“ 360,00 Eur advokato iÅ¡laidoms apmokėti. LikusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.

4. Pasisakydamas dėl įmokų paskirstymo tvarkos teismas vertino, kad įmokų paskirstymo tvarka tarp šalių buvo numatyta rašytinėje sutartyje, kad ji nebuvo pakeista papildomais susitarimais, todėl teismas pripažino, kad ieškovė gautas iš atsakovės įmokas teisėtai skyrė pirmiau delspinigiams mokėti.

5. Teismas nustatė, kad remiantis 2018 m. balandžio 6 d. pirkimo pardavimo sutartimi Nr. K-33 (toliau – sutartis Nr. 1), dėl naftos produktų pirkimo (didmenine prekyba) ir 2018 m. balandžio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. K-57 (toliau – sutartis Nr.

2) dėl degalų, prekių, paslaugų pirkimo-pardavimo (mažmenine prekyba), atsakovė ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienÄ buvo skolinga 22923,11 Eur skolos bei 7217,55 Eur delspinigių. Atsakovė pažeidė savo prievolę atsiskaityti su ieÅ¡kove, kadangi liko neapmokėjusi sÄ skaitų faktÅ«rų, dėl to susidarė įsiskolinimas. Nors ieÅ¡kovė prašė priteisti 22923,11 Eur sumÄ , skolos suma yra sumažinta, kadangi atsakovė po bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos pateikė mokėjimo iÅ¡raÅ¡Ä , kuriame nurodyta, kad atsakovė sumokėjo 18972,90 Eur skolÄ ieÅ¡kovei, todėl teismas sumažinęs ieÅ¡kinio reikalavimÄ iÅ¡ atsakovės priteisę likusiÄ 3950,21 Eur skolos sumÄ . Papildomai teismas nurodė, kad atsakovė teigdama, kad ieÅ¡kovė yra jai skolinga, savo teisėtus interesus galėjo ginti pateikdama prieÅ¡ieÅ¡kinį ar kitais galimais gynimo bÅ«dais.

6. Teismas vertino, kad ginčo sutartis buvo sudaryta tarp verslo subjektų, atsakovė pirko iÅ¡ ieÅ¡kovės naftos produktus, atsakovė yra juridinis asmuo, kuris ne visada laiku atsiskaitė su ieÅ¡kove, nors ieÅ¡kovė neįrodinėjo bÅ«tent tokių nuostolių dydžio, ir siekdamas nepažeisti sutarties laisvės principo ir savo funkcijos kaip sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, atsižvelgęs į teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo principus, sutarties Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , delspinigių dydį sumažino nuo 0,3 procentų iki 0,2 procentų, ir ieÅ¡kovei priteisė 2381,79 Eur delspinigių.

TerminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitaip, todėl iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei teismas priteisė 6 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme – 2019 m. vasario 7 d. – iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir tarp Å¡alių paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 7.

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Asimesta“ praÅ¡o iÅ¡reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovės pagal sutartis Nr. K-33 ir Nr. K-57 apskaičiuotų delspinigių buhalterinės apskaitos dokumentus, panaikinti TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2019 m. balandžio 29 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, ir priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 7.1. Apeliantė tvirtina, kad teismo sprendimas priimtas tinkamai neįvertinus visų byloje surinktų raÅ¡ytinių įrodymų ir nesurinkus visų teisingam civilinės bylos iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingų dokumentų.

Teismas neatsižvelgė į tai, jog ieÅ¡kovė apie delspinigių skaičiavimÄ ar apie kokį nors įmokų paskirstymÄ delspinigiams dengti apeliantės niekada nebuvo informavusi, t. y. per visÄ sutartinių santykių laikotarpį atsakovei nebuvo pateikta nė viena pretenzija ir (ar) delspinigiams apmokėti skirta sÄ skaita. Neatsižvelgta į tai, jog visas įmokas apeliantė ieÅ¡kovei atlikdavo nurodydama mokėjimo paskirtį, kuri nebuvo susijusi su kokių nors netesybų mokėjimu. IeÅ¡kovė nepateikė netesybų buhalterinę apskaitÄ jos įmonėje patvirtinančių dokumentų, nors apeliantė prašė atitinkamus dokumentus pateikti, todėl apeliantė nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės atliktas įmokų paskirstymas įvykdytas tinkamai. 7.2.

Apeliantė įsitikinusi, kad ieškovė neturėjo teisės pakeisti įmokų paskirstymo tvarkos ir atsakovės įmokos su nurodyta mokėjimo paskirtimi negalėjo būti įskaitomos ieškovės apskaičiuotiems delspinigiams dengti. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog visuose atsakovės bankiniuose mokėjimo pavedimuose buvo nurodyta mokėjimo paskirtis. Byloje nebuvo nustatyta, kada ieškovė atliko įmokų paskirstymus, kuriuos teigė vykdžiusi nuolat. Apeliantės teigimu, ieškovė įmokas perskirstė savo nuožiūra, neatsižvelgdama į mokėjimo paskirtį likus kelioms dienoms iki bylos iškėlimo teisme dienos, taigi buvo pažeistos CK 6.54 straipsnio 5, 6 dalies nuostatos ir įmokų paskirstymo klausimu formuojama kasacinio teismo praktika.

Be to, nevertintos sutarčių sÄ lygos, kuriomis atsakovė taip pat turėjo teisę prekes iÅ¡ ieÅ¡kovės pirkti kreditan. Apeliantės nuomone, byloje nebuvo pateikti ir įvertinti ieÅ¡kovės įmonės netesybų skaičiavimÄ ir apskaitÄ patvirtinantys buhalterinės apskaitos dokumentai, nebuvo surinktos netesybų, kaip vienos iÅ¡ pajamų rÅ«Å¡ių, sÄ skaitos, netesybų skaičiavimo periodiÅ¡kumÄ ir įmokų paskirstymo delspinigių dengimui datas įrodantys dokumentai ir kt.

8. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė RUAB „Saurida“ praÅ¡o apeliantės apeliacinį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 8.1. Sutarčių vykdymo laikotarpis sudaro tik 6 mėnesių periodÄ , todėl nėra pagrindo teigti, kad tarp ginčo Å¡alių egzistavo ilgametė pirkimo-pardavimo praktika. Kredito suteikimas atsakovei reiÅ¡kė tik tai, jog prekes iÅ¡ ieÅ¡kovės ji gali įsigyti atsiskaitydama už jÄ ne faktinio įsigijimo metu, o per sutartyse numatytÄ laikotarpį.

Atkreipia dėmesį į tai, kad 18972,90 Eur skolÄ atsakovė ieÅ¡kovei sumokėjo tik po to, kai dėl susidariusios skolos ir delspinigių priteisimo ieÅ¡kovė kreipėsi į tesimÄ . Nėra jokio pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovė pažeidė ar nesilaikė CK 6.54 straipsnio 5 dalies tuo aspektu, kad, gavusi iÅ¡ atsakovės įmokas su mokėjimo nurodymu dėl pagrindinės skolos padengimo, nepasinaudojo teise atsisakyti priimti kitokį įmokų paskirstymÄ nei tarp Å¡alių sutarta. Sutartyje nustatyta, kad pavėluotos atsakovės įmokos visų pirma bus paskirstytos susidariusiems delspinigiams padengti, nepaisant to, kokiÄ mokėjimo paskirtį atsakovė nurodys.

Atsakovė apie delspinigių skaičiavimo faktÄ ir įmokų paskirstymo tvarkÄ galėjo ir turėjo žinoti tiek iÅ¡ sutarčių nuostatų, tiek iÅ¡ jai iÅ¡raÅ¡omų sÄ skaitų faktÅ«rų turinio. 8.2. Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovė net neužsiminė apie ieÅ¡kovės buhalterinės apskaitos dokumentus, susijusius su delspinigių apeliantės atžvilgiu skaičiavimu. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė taip pat nepareiÅ¡kė praÅ¡ymo iÅ¡reikalauti atitinkamus įrodymus iÅ¡ ieÅ¡kovės. Vien iÅ¡ sutarčių turinio aiÅ¡kiai matyti, kad ieÅ¡kovė, gavusi iÅ¡ atsakovės įmokas, pirmiausia jas nukreips priskaičiuotiems delspinigiams dengti (jei tokių yra), o tik vėliau jomis bus mažinama pagrindinė skola.

Atsakovė sutarties 1 3.7 ir sutarties 2 3.9 p. nuostatų neginčijo, nesilaikė pozicijos, kad ji neaiški, todėl apeliantei yra privaloma. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėjami apeliacinio skundo teisiniai ir faktiniai pagrindai.

10. Pažymėtina, kad atmesdamas skundÄ apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Pagal kasacinio teismo praktikÄ , apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iÅ¡ naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007), todėl teisėjų kolegija pagal apeliacinį skundÄ patikrina, ar ginčo Å¡alys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, faktinius bylos duomenis, iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis ir priimtu sprendimu, papildomai pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

11. Apeliacine tvarka iš esmės sprendžiamas ginčas dėl ieškovės netinkamai atlikto atsakovės įmokų paskirstymo, nepagrįsto delspinigių dydžio ir jų skaičiavimo tvarkos.

12. Å iuo atveju tarp Å¡alių susiklostė pirkimo-pardavimo santykiai, tai patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai: pirkimo-pardavimo sutartys, jų pagrindu iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, skolų suderinimo aktai, taip pat Å¡alių paaiÅ¡kinimai. Byloje nėra ginčo nei dėl prekių kokybės, nei dėl jų kiekio, nei dėl ieÅ¡kovės atsakovei iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų sumų.

13. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs raÅ¡ytines Å¡alių sutartis, skundžiamu teismo sprendimu pripažino, kad ieÅ¡kovė gautas iÅ¡ atsakovės įmokas teisėtai skyrė pirmiau delspinigiams padengti. Apeliantė nesutikdama su tokia teismo iÅ¡vada, apeliacinį skundÄ grindžia esminiais argumentais, kad tokiai teismo iÅ¡vadai prieÅ¡tarauja ilgametė ginčo Å¡alių praktika, sutarties1 ir sutarties 2 vykdymo praktika, CK 6.54 straipsnis ir atitinkamos Sutarčių nuostatos. Apeliantė įsitikinusi, kad tarp ginčo Å¡alių nebuvo praktikos skaičiuoti delspinigių, juolab iÅ¡ gautų įmokų pirmiausia padengti netesybas, be to, ieÅ¡kovė susidariusių delspinigių neįtraukė į savo buhalterinę apskaitÄ , į bylÄ nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų, atspindinčių tokiÄ delspinigių apskaitÄ . Tokiai apeliantės dėstomai pozicijai teisėjų kolegija nepritaria.

14. CK 6.54 straipsnis reglamentuoja skolininko sumokėtų įmokų paskirstymo tvarkÄ ir sutarties Å¡alių veiksmus, vykdant sutartinius piniginius atsiskaitymus. Å io straipsnio 1–4 dalys nustato eilę, kuria įskaitomos skolininko sumokėtos sumos dengiant skolÄ , jeigu Å¡alys sutartimi nesusitarė dėl skolininko mokamų įmokų paskirstymo tvarkos. CK 6.54 straipsnis reglamentuoja skolininko sumokėtų įmokų paskirstymo tvarkÄ ir sutarties Å¡alių veiksmus, vykdant sutartinius piniginius atsiskaitymus.

Å io straipsnio 1– 4 dalys nustato eilę, kuria įskaitomos skolininko sumokėtos sumos dengiant skolÄ , jeigu Å¡alys sutartimi nesusitarė dėl skolininko mokamų įmokų paskirstymo tvarkos. Pagal įstatyme nustatytÄ eilę įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausia skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms iÅ¡laidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiÅ¡kimu; antrÄ ja eile – palÅ«kanoms; trečiÄ ja eile – netesyboms mokėti; ketvirtÄ ja eile – pagrindinei prievolei įvykdyti.

Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas CK 6.54 straipsnio 5 dalį, yra nurodęs, kad, jeigu skolininkas, nesant Å¡alių sutarties, pasiÅ«lo kitokį įmokų paskirstymÄ ir kreditorius su tuo sutinka, įskaitydamas lėšas pagal skolininko pasiÅ«lytÄ Ä¯mokos paskirstymo eiliÅ¡kumÄ , vertinama, kad Å¡alys susitarė dėl kitokio įmokų paskirstymo. Tačiau, nepaisant to, kokį įmokos paskirstymo eiliÅ¡kumÄ nurodo skolininkas, kreditorius, jeigu su tuo nesutinka, turi teisę paskirstyti įmokas pagal CK 6.54 straipsnio 1– 4 dalyse nurodytÄ eiliÅ¡kumÄ arba, jeigu Å¡alys yra sudariusios susitarimÄ dėl įmokų paskirstymo, pagal sutartyje aptartÄ eiliÅ¡kumÄ (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-611/2017 24 punktÄ ).

15. IÅ¡ tiesų, atsakovė atlikdama mokėjimus pagal sutartis, nurodydavo, kad moka arba už konkrečiÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ arba už kurÄ , tai vertintina kaip pagrindinės skolos mokėjimas. Nors apeliantė tvirtina, kad ieÅ¡kovei atliktuose mokėjimuose visada nurodydavo mokėjimo paskirtį, kuri nebuvo susijusi su kokių nors netesybų mokėjimu, atkreiptinas dėmesys į tai, kad sutarties1 3.7 p. ir sutarties 2 3.9 p. nustatyta, kad pavėluoto atsiskaitymo atveju kiekviena pirkėjo pervedama suma, nepaisant kokia mokėjimo dokumente nurodoma įmokos paskirtis, yra pirma eile įskaitoma priskaičiuotiems delspinigiams dengti, kuriuos visiÅ¡kai sumokėjus, sekančios įmokos įskaitomos kaip įsiskolinimas už naftos produktus dengimas.

Taigi, sutartimis ginčo Å¡alys nusistatė tokiÄ Ä¯mokų paskirstymo tvarkÄ , kad pirmÄ ja eile iÅ¡ gautų įmokų pasirinkta dengti susidariusius delspinigius, o po to – pagrindinę skolÄ . Sutartyse aiÅ¡kiai susitarta, kad pavėluotos atsakovo įmokos visų pirma bus paskirstytos susidariusiems delspinigiams padengti nepaisant to, kokiÄ mokėjimo paskirtį apeliantė nurodys. Å iuo atveju reikÅ¡minga tai, kad kiekvienoje atsakovei iÅ¡raÅ¡ytoje PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje buvo nurodoma, kad pavėlavus jÄ apmokėti bus skaičiuojami 0,3 procentų dydžio delspinigiai, todėl neteisi apeliantė teigdama, kad jai nebuvo žinoma apie tokį atliekamÄ Ä¯mokų paskirstymÄ .

Teismas vertina tai, kad nei prieÅ¡ sudarant sutartis, nei jas vykdant atsakovė nepateikė jokių pretenzijų dėl sutarčių aptariamų nuostatų pakeitimo, jų neginčijo, todėl nėra pagrindo neigti, kad apeliantei jos buvo nepriimtinos. Ä®vertinusi tai, teisėjų kolegija negali daryti iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovė pažeidė ar nesilaikė CK 6.54 straipsnio 5 dalies nuostatos tuo aspektu, kad, gavusi iÅ¡ apeliantės įmokas su mokėjimo nurodymu dėl pagrindinės skolos padengimo, nepasinaudojo teise atsisakyti priimti kitokį įmokų paskirstymÄ nei tarp Å¡alių sutarta.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus motyvus, sprendžiama, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , padarė visiÅ¡kai pagrįstÄ ir teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė gautas iÅ¡ atsakovės įmokas teisėtai skyrė pirmiau delspinigiams mokėti.

16. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad ieÅ¡kovė apie delspinigių skaičiavimÄ ar apie kokį nors įmokų paskirstymÄ delspinigiams dengti apeliantės niekada nebuvo informavusi, t. y. per visÄ sutartinių santykių laikotarpį atsakovei nebuvo pateikta nė viena pretenzija ir (ar) delspinigiams apmokėti skirta sÄ skaita. Pretenzijų dėl priskaičiuotų delspinigių nebuvimas, teismo vertinimu, byloje neturi teisinės reikÅ¡mės, nes ir pretenzijos dėl pagrindinės skolos nebuvimas nesutrukdė didžiÄ jÄ skolos dalį atsakovui sumokėti tik po to, kai ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ .

17. Ginčo delspinigius ieÅ¡kovė apeliantei skaičiavo pagal pirkimo-pardavimo sutartis ir pagal jas iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Å¡alis daug metų siejo abipusio prekių ir (ar) paslaugų pirkimo-pardavimo santykiai, be to, liko nevertintos sutarčių sÄ lygos, kuriomis atsakovė taip pat turėjo teisę prekes iÅ¡ ieÅ¡kovės pirkti kreditan. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo Å¡alis, kai pirkėja yra atsakovė, o pardavėja – ieÅ¡kovė, pirkimo pardavimo teisiniai santykiai siejo tik pusę metų, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentu dėl ilgametės pirkimo-pardavimo tarp Å¡alių praktikos.

Tai, kad atsakovė prekes iÅ¡ ieÅ¡kovės įsigydavo pagal suteiktÄ kreditÄ , patvirtina atsakovei suteiktÄ lengvatÄ , kad atsiskaitymas už jas vykdomas ne faktinio prekių įsigijimo momentu, o per sutartyse numatytÄ laikotarpį. Teisėjų kolegija vertina tai, kad atsakovės atžvilgiu ieÅ¡kovė sumažino prekinį kreditÄ , jai pateikta pretenzija dėl skolos ir delspinigių. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų apie tai, kad tarp Å¡alių faktiÅ¡kai buvo susiklostę kitokie teisiniai santykiai, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad tarp ginčo Å¡alių buvo nusistovėjusi apeliantės apeliaciniame skunde nurodoma verslo praktika.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atmeta kaip teisiÅ¡kai nepagrįstÄ apeliacinio skundo argumentÄ , kad ieÅ¡kovė įmokas perskirstė savo nuožiÅ«ra, neatsižvelgdama į mokėjimo paskirtį likus kelioms dienoms iki bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, tokiu bÅ«du pažeidė CK 6.54 straipsnio 5, 6 dalies nuostatas ir įmokų paskirstymo klausimu formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ .

18. Apeliantės nuomone, byloje nebuvo pateikti ir įvertinti ieÅ¡kovės įmonės netesybų skaičiavimÄ ir apskaitÄ patvirtinantys buhalterinės apskaitos dokumentai, nebuvo surinktos netesybų, kaip vienos iÅ¡ pajamų rÅ«Å¡ių, sÄ skaitos, netesybų skaičiavimo periodiÅ¡kumÄ ir įmokų paskirstymo delspinigių dengimui datas įrodantys dokumentai ir kt. Taigi, apeliantė iÅ¡ esmės apeliuoja į ieÅ¡kovės buhalterinės apskaitos dokumentų, kuriuose matytųsi delspinigių apskaičiavimas ir jų dengimas, nepateikimÄ ir apeliaciniame skunde praÅ¡o Å¡iuos duomenis iÅ¡reikalauti.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašymo išreikalauti rašytinius įrodymus pateikimas (CPK 199 straipsnis) yra viena iš įrodinėjimo pareigos realizavimo formų (išraiškų). Toks aiškinimas atsispindi kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-641/2013; 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 55 punktas). Kita vertus, prašymo dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo pateikimo faktas pats savaime nereiškia įrodinėjimo pareigos tinkamo įvykdymo.

Teisėjų kolegija vertina tai, kad atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas net neužsiminė apie ieÅ¡kovės buhalterinės apskaitos dokumentus, susijusius su delspinigių jos atžvilgiu skaičiavimu. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė taip pat nereiÅ¡kė praÅ¡ymo iÅ¡reikalauti Å¡iuos įrodymus, nors tokiÄ teisę turėjo pagal CPK 199 straipsnį. Apeliacinio skundo turinys teisėjų kolegijai leidžia pripažinti, kad toks atsakovės praÅ¡ymas suformuluotas tik pačiame apeliaciniame skunde, o tokių įrodymų pateikimÄ iÅ¡ esmės riboja CPK 314 straipsnis.

Taigi, Å¡iuo atveju pati atsakovė pirmosios instancijos teismo proceso metu buvo pasyvi ir nereikalavo Å¡ių įrodymų pateikti į bylÄ . Apeliacinio skundo 16 punkte nurodoma, kad ieÅ¡kovė byloje nepateikė jokių nuosekliÄ ir laiku pateiktų įmokų paskirstymo bei delspinigių buhalterinę apskaitÄ ieÅ¡kovės įmonėje patvirtinančių dokumentų. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad kartu su ieÅ¡kiniu dėl skolos ir delspinigių priteisimo yra pateiktos iÅ¡samios skaičiuoklės apie apeliantės atžvilgiu skaičiuojamus delspinigius, todėl vertinant, kad byloje trÅ«ksta kokių nors įrodymų, atsakomybė dėl jų trÅ«kumo tenka pačiai apeliantei.

20. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ teismo sprendimÄ tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje 21. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovė už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ jai atstovavusiam advokatui sumokėjo 484,00 Eur. IeÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti suma už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ nevirÅ¡ija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalaus dydžio, todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ apeliantės priteistina 484,00 Eur suma iÅ¡laidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2019 m. balandžio 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Asimesta“, j. a. k. 167262594, ieÅ¡kovei restruktÅ«rizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Saurida“, j. a. k. 266916280, 484,00 Eur (keturis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt keturis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje.

Teisėjai Vytautas Kursevičius Egidijus Mockevičius Vilija Valantienė