Legislator Case Law & Legislation
3894e831-45d6-470f-ae84-eccf4ad9f5a1 AI generated

3894e831-45d6-470f-ae84-eccf4ad9f5a1 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 3894e831-45d6-470f-ae84-eccf4ad9f5a1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Expolita“ (toliau – ir ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei Alytaus rajono savivaldybės administracijai (toliau – ir atsakovė, perkančioji organizacija), kuriuo prašė panaikinti atsakovės sprendimÄ atmesti ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ , apie kurį jai buvo praneÅ¡ta 2018 m. vasario 22 d. praneÅ¡imu Nr. (3.19)K26-654 ir 2018 m. kovo 2 d. praneÅ¡imu Nr. (3.19)K26-727. 2017 m. gruodžio 18 d. atsakovė Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) paskelbė ir vykdė pirkimÄ â€žMokslo paskirties pastato (duomenys neskelbtini) paprastojo remonto darbai“.

Legislator headnote

AI generated

3894e831-45d6-470f-ae84-eccf4ad9f5a1 · Lietuvos apeliacinis teismas: Bylos duomenys – objektų sÄ raÅ¡as, paskyrimo dokumentai, susitarimo dėl darbo sutarties sudarymas, specialisto kvalifikacijos atestatas (Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutartimi pripažinta nevieÅ¡a bylos dalimi) – patvirtina, kad atsakovė turėjo pagrindo taikyti maksimaliÄ reikÅ¡mę – 11 sutarčių. Todėl teismas atmetė ieÅ¡kovės argumentus dėl T1 nepagrįsto taikymo ar perskaičiavimo.Tiekėjų pasiÅ«lymus pagal T2 ir T3 kriterijus vertino ekspertai J. C., M.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2A-966-790/2018Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00267-2018-2 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. liepos 17 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Martinavičienės ir Viginto ViÅ¡inskio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Expolita“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1718-657/2018 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Expolita“ ieÅ¡kinį atsakovei Alytaus rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo vieÅ¡ajame pirkime panaikinimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Expolita“ (toliau – ir ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei Alytaus rajono savivaldybės administracijai (toliau – ir atsakovė, perkančioji organizacija), kuriuo prašė panaikinti atsakovės sprendimÄ atmesti ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ , apie kurį jai buvo praneÅ¡ta 2018 m. vasario 22 d. praneÅ¡imu Nr. (3.19)K26-654 ir 2018 m. kovo 2 d. praneÅ¡imu Nr. (3.19)K26-727. 2017 m. gruodžio 18 d. atsakovė Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) paskelbė ir vykdė pirkimÄ â€žMokslo paskirties pastato (duomenys neskelbtini) paprastojo remonto darbai“.

Pagal pirkimo sÄ lygų 57 punktÄ tiekėjų pasiÅ«lymai buvo vertinami pagal ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo kriterijų. PasiÅ«lymai vertinami pagal kiekybinius / kokybinius vertinimo kriterijus, kuriuos sudaro (C) kaina (60 proc.); (T1) specialisto – statybos vadovo darbo patirtis (10 proc.); (T2) rizikų valdymas (15 proc.); (T3) aplinkosaugos priemonės ir vadybos sistemų taikymas (15 proc.). Konkurso sÄ lygų 83.2 punkte nustatyta, kad komisija atmeta pasiÅ«lymÄ , jeigu pasiÅ«lymas surinko T kriterijaus balų mažiau kaip 60 procentų viso T kriterijaus vertės. IeÅ¡kovė nurodė, kad ji atsakovei pateikė pasiÅ«lymÄ ir kitus pirkimo sÄ lygose nurodytus dokumentus, kurie patvirtino ieÅ¡kovės pasiÅ«lymo ekonominį naudingumÄ ir atitiktį pasiÅ«lymo vertinimo kriterijams T.

Nepaisant to, perkančioji organizacija 2018 m. vasario 22 d. praneÅ¡imu atmetė ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ pagal pirkimo sÄ lygų 83.2 punktÄ , nes ieÅ¡kovės pasiÅ«lymas pagal T kriterijų buvo įvertintas 13,14 balo iÅ¡ galimų 40 balų. IeÅ¡kovės nuomone, perkančioji organizacija atmetė jos pasiÅ«lymÄ neteisėtai ir nepagrįstai, todėl ji 2018 m. kovo 7 d. pateikė perkančiajai organizacijai pretenzijÄ . Perkančioji organizacija atsisakė nagrinėti pretenzijÄ dėl praleisto termino pretenzijai pateikti, tačiau tokia iÅ¡vada padaryta neteisingai nustačius pretenzijos pateikimo termino pradžiÄ .

Å iuo atveju termino pradžia negali bÅ«ti siejama su 2018 m. vasario 22 d. atsakovės praneÅ¡imu apie pasiÅ«lymo atmetimÄ , nes praneÅ¡ime nebuvo nurodyti tokio sprendimo motyvai. Apie savo teisių pažeidimÄ ieÅ¡kovė sužinojo tik 2018 m. kovo 2 d., kai perkančioji organizacija pateikė priimto sprendimo motyvus. IeÅ¡kovė taip pat pažymėjo, kad perkančioji organizacija apskaičiavo T1, T2 ir T3 netiksliai ir nesilaikydama pirkimo sÄ lygų. Rinkoje nėra statinio statybos vadovo, kuris bÅ«tų vadovavęs ypatingai siauros srities pastatų statybai per paskutinius 5 metus net pagal 11 sutarčių, kurių vertė ne mažesnė nei 400 000 Eur.

Dėl Å¡ios priežasties atsakovė negalėjo naudoti maksimalios T1 balo reikÅ¡mės apskaičiuodama ieÅ¡kovės T1 balo reikÅ¡mę. IeÅ¡kovė savo pasiÅ«lyme pateikė ir detaliai aprašė ne tik pagrindines projekto rizikas, bet ir visas kitas rizikas ir pateikė rizikų valdymo planÄ . Atsakovės pagal T2 kriterijų dėl rizikų valdymo skirtų balų vidurkis yra vos 35 balai iÅ¡ 100 galimų, nors pagal pirkimo sÄ lygose pateiktÄ balų skyrimo tvarkÄ ieÅ¡kovei atsakovė turėjo skirti mažiausiai 67 balus.

IeÅ¡kovės pasiÅ«lyme taip pat buvo pateikta iÅ¡sami ir konkreti darbams taikytina informacija apie aplinkosaugos priemonių ir vadybos sistemos taikymÄ , tačiau atsakovė ieÅ¡kovei skyrė 28,33 balus. Palyginus ieÅ¡kovės pasiÅ«lyme pateiktÄ medžiagÄ su T3 reikÅ¡mės apskaičiavimo kriterijais, ieÅ¡kovės pasiÅ«lymas turėjo gauti mažiausiai 67 balus. IeÅ¡kovė taip pat pažymėjo, kad perkančioji organizacija neteisėtai atsisakė pateikti ieÅ¡kovei informacijÄ apie pasiÅ«lymÄ vertinusius ekspertus ir nustatytÄ pirkimo laimėtojÄ , todėl pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPÄ®) 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ skaidrumo principÄ .Atsakovė Alytaus rajono savivaldybės administracija prašė civilinę bylÄ nutraukti pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 2 punktÄ , o to nepadarius – ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti.

Atsakovė laikėsi pozicijos, kad ieÅ¡kovė, kreipdamasi į teismÄ , nesilaikė iÅ¡ankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Atsakovė ieÅ¡kovę apie priimtÄ sprendimÄ dėl tiekėjos pasiÅ«lymo ekonominio naudingumo vertinimo kokybinių kriterijų rezultatų ir priimtÄ sprendimÄ atmesti pasiÅ«lymÄ buvo informuota 2018 m. vasario 22 d., tačiau įstatymo nustatytu terminu Å¡ių sprendimų neapskundė. PraÅ¡ymas paaiÅ¡kinti priimto sprendimo motyvus nepratęsia ir neatnaujina VPÄ® nustatytų terminų.

IeÅ¡kovė už kriterijų (parametrÄ ) „Specialisto – statybos vadovo darbo patirtis (T1)“ gavo 3,64 balo. Å is balas buvo apskaičiuotas maksimalų galimų balų skaičių (10) padauginus iÅ¡ ieÅ¡kovės specialisto vadovautų sutarčių skaičiaus (4) ir padalinus iÅ¡ tiekėjo, gavusio maksimalų balÄ , specialisto vadovautų sutarčių skaičiaus (11). IeÅ¡kovė nepateikė argumentų ir įrodymų, kurie paneigtų perkančiosios organizacijos apskaičiuotÄ T1 kriterijaus reikÅ¡mę ar ieÅ¡kovės pasiÅ«lymo vertinimo, atlikto pagal pirkimo dokumentus, netinkamumÄ .

Atsakovė pažymėjo, kad ieÅ¡kovė, per įstatymo nustatytÄ terminÄ neapskundusi sprendimo atmesti jos pasiÅ«lymÄ , prarado suinteresuoto dalyvio statusÄ , todėl praÅ¡oma susipažinti informacija apie specialistÄ ir jo vadovautas sutartis jai nebuvo teikiama. IeÅ¡kovė nepateikė argumentų bei įrodymų, kurie paneigtų ekspertų pateiktÄ ieÅ¡kovės pasiÅ«lymo vertinimÄ pagal T2 ir T3 kriterijus. IeÅ¡kovė iÅ¡ esmės ginčija ekspertų atliktÄ vertinimÄ , tačiau juo abejoti nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2018 m. gegužės 18 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.Teismas, įvertinęs ieÅ¡kovės 2018 m. kovo 7 d. raÅ¡to, įvardyto kaip pretenzija, ir ieÅ¡kinio turinį, nustatė, kad ieÅ¡kovė neprašė perkančiosios organizacijos panaikinti priimtų sprendimų dėl jos pasiÅ«lymo atmetimo, nenurodė perkančiosios organizacijos galimų pažeidimų priimant sprendimÄ atmesti ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ .

Tačiau perkančiosios organizacijos veiksmai, gavus ieÅ¡kovės raÅ¡tus, teismui leido daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovė terminÄ pretenzijai paduoti atnaujino. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė netinkamai pasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, nes ieÅ¡kinyje reiÅ¡kiami reikalavimai iÅ¡ esmės neatitinka pretenzijose reikÅ¡tų reikalavimų. Nepaisant to, teismas pasisakė dėl atsakovės sprendimo atmesti ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ , nes perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti tiekėjo pretenzijÄ materialinių teisinių padarinių tiekėjui nesukelia, o suteikia tik teisę perkelti ginÄÄ Ä¯ teismÄ .Konkurso sÄ lygų 62 punkte nustatyta, kad T1 (specialistų patirtis) kriterijaus parametro įvertinimas yra apskaičiuojamas parametro reikÅ¡mę (nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės 4 sutartys) palyginant su geriausia to paties parametro reikÅ¡me (nagrinėjamu atveju 11 sutarčių) ir padauginant iÅ¡ vertinamo kriterijaus funkcinio parametro lyginamojo svorio (nagrinėjamu atveju 1).

Bylos duomenys – objektų sÄ raÅ¡as, paskyrimo dokumentai, susitarimo dėl darbo sutarties sudarymas, specialisto kvalifikacijos atestatas (Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutartimi pripažinta nevieÅ¡a bylos dalimi) – patvirtina, kad atsakovė turėjo pagrindo taikyti maksimaliÄ reikÅ¡mę – 11 sutarčių. Todėl teismas atmetė ieÅ¡kovės argumentus dėl T1 nepagrįsto taikymo ar perskaičiavimo.Tiekėjų pasiÅ«lymus pagal T2 ir T3 kriterijus vertino ekspertai J. C., M.

Č., J. M., kurių kiekvienas dėl kiekvieno tiekėjo pateikė ekspertinio vertinimo anketas. Visi ekspertai vieningai pritarė, kad ieškovės pasiūlyme projekto specifikacijos aprašymas turi trūkumų: trūksta projekto specifikacijos aprašymo, susijusio su rangos sutarties vykdymu; pateiktos tik kelios rizikos ir jos neapima viso projekto, jų analizė neapima konkrečių rizikos veiksnių; pateiktų rizikos valdymo priemonių įgyvendinimas ir pagrįstumas yra neaiškus, neišsamus ir neefektyvus.

Ekspertų skirtų balų vidurkis – 35 balai. Vertindami parametrÄ T3 ekspertai nurodė, jog pateiktos aplinkosaugos priemonės ir vadybos sistemų taikymas yra bendrinis, turintis mažai ryÅ¡io su objekto specifika ir dislokacija; apraÅ¡ymas nekonkretus, apimantis tik kai kuriuos aplinkosaugos aspektus; nėra pateiktas neigiamų aplinkos veiksnių (nurodytų tarÅ¡os, atliekų Å¡altinių) suvaldymo planas; trÅ«ksta logiÅ¡kumo sistemų taikymui Å¡iame objekte, nes iÅ¡ esmės pateiktos priemonės gali bÅ«ti taikomos bet kuriam objektui ar pirkimui.

Ekspertų skirtų balų vidurkis – 28,33 balai. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ekonominio naudingumo balai tiekėjų pasiÅ«lymams suteikiami ne pagal tai, ar tiekėjo pasiÅ«lymas (plačiÄ ja prasme) atitinka visas konkurso sÄ lygas, o pagal tai, kiek siÅ«lomos paslaugos atitinka bÅ«tent kokybinius parametrus. Teismas nurodė, kad nėra duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima spręsti, jog atsakovės pasitelkti kvalifikuoti ekspertai tiekėjų pasiÅ«lymus vertino ne pagal konkurso sÄ lygose nustatytus kokybės kriterijus.

IeÅ¡kovė, ginčydama ekspertų atlikto jos pasiÅ«lymo ekonominio naudingumo vertinimo rezultatus, remiasi tik savo pačios subjektyviais paaiÅ¡kinimais ir analize, tačiau nepateikia kitų įrodymų (kompetentingų ir nepriklausomų ekspertų ar institucijų iÅ¡vadų), paneigiančių atsakovės paskirtų ekspertų atlikto vertinimo teisingumÄ . Nors bet kuris ekspertinis vertinimas turi tam tikrÄ subjektyvumo elementÄ , nes priklauso nuo ekspertų patirties, kvalifikacijos ir pan., tačiau byloje nėra duomenų apie ekspertų vertinimo derinimus tarpusavyje, taip pat apie jų sÄ sajas su tiekėjais.

Dėl to teismas sprendė, kad nėra pagrindo manyti, jog ekspertai pasiÅ«lymus vertino Å¡aliÅ¡kai, ne pagal savo vidinį įsitikinimÄ ar neturėdami pakankamos kompetencijos. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė, žinodama, jog tiekėjų pasiÅ«lymų techninę dalį vertins perkančiosios organizacijos pasitelkti ekspertai, ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje neginčijo tokio perkančiosios organizacijos pasirinkto tiekėjų pasiÅ«lymų vertinimo bÅ«do, taip pat VPÄ® nustatytais terminais nekėlė klausimo dėl duomenų apie pasitelktus ekspertus ir jų kompetencijÄ pateikimo, neginčijo tiekėjų techninių pasiÅ«lymų vertinimui pasirinktų ekspertų kompetencijos ir neįrodinėjo jų sÄ sajų su tiekėjais, nesinaudojo VPÄ® 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta teise praÅ¡yti paaiÅ¡kinti pirkimo dokumentus ir pretenzijų perkančiajai organizacijai dėl nustatytų sÄ lygų bei vertinimo kriterijų nereiÅ¡kė.

Å ios aplinkybės leido teismui spręsti apie tai, kad ieÅ¡kovei visos sÄ lygos buvo aiÅ¡kios ir ji su jomis sutiko. Teismo nuomone, galutinis ieÅ¡kovės pasiÅ«lymo ekonominio naudingumo apskaičiavimas atliktas pagal pirkimo sÄ lygų 58-64 punktuose iÅ¡samiai apraÅ¡ytÄ apskaičiavimo tvarkÄ ir teisingai. IeÅ¡kovės pasiÅ«lyme nurodytos priemonės pirkimo tikslams pasiekti, jį įvertinus pagal visus parametrus, nėra pakankamai aiÅ¡kios, rezultatai neatitinka perkančiosios organizacijos poreikių, todėl, teismo nuomone, perkančiosios organizacijos iÅ¡vada dėl ieÅ¡kovės pasiÅ«lymo įvertinimo pagal parametrus T1, T2, T3 yra pagrįsta.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė UAB „Expolita“ praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 18 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:IeÅ¡kovės pasiÅ«lymo įvertinimas pagal parametrÄ T1 yra nepagrįstas jokiais objektyviais duomenims. VieÅ¡ai pateikta informacija leidžia abejoti, kad vienas statybos darbų vadovas per 5 metus gali bÅ«ti vadovavęs net 11 mokslo paskirties statybos sutarčių, kiekvienai virÅ¡ijant 400 000 eurų be PVM vertę.

Perkančioji organizacija privalo objektyviai pagrįsti savo priimamus sprendimus, taip pat atskleisti tiekėjams kitų tiekėjų pasiÅ«lymų duomenis (su uždengta konfidencialia informacija), patvirtinančius pagal pirkimo reikalavimus vertinamÄ specialistų patirtį. Nagrinėjamu atveju duomenys, pagrindžiantys kito pirkimo dalyvio pasiÅ«lyto specialisto patirtį, ieÅ¡kovei nebuvo pateikti, todėl ji neturėjo galimybių įvertinti, ar kito pirkimo dalyvio pateikta informacija yra teisinga ir pagrįsta.

Teismas tam reikalingų techninių ir faktinių žinių neturi ir neturėjo to atlikti vien savo nuožiÅ«ra.Teismas nepagrįstai vadovavosi vien atsakovės pirkimo komisijos ekspertų vertinimais dėl ieÅ¡kovės pasiÅ«lymo įvertinimo pagal parametrus T2 ir T3 ir neanalizavo tokių vertinimų pagrįstumo bei atitikimo pirkimo sÄ lygose nustatytiems reikalavimams. Teismas ignoravo ir nenagrinėjo ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktų įrodymų ir pavyzdžių, kad ekspertai savo vertinimuose: pirma, neįvertino ieÅ¡kovės pasiÅ«lyme buvusių dokumentų ir aiÅ¡kiai nurodytų duomenų, reikalaujamų pagal parametrų T2 ir T3 apraÅ¡ymus, kad bÅ«tų skiriami aukščiausi parametrų balai; antra, vertino ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ pagal reikalavimus, kurie nebuvo nustatyti T2 ir T3 parametruose, tuo grubiai pažeisdami VPÄ® 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ skaidrumo principÄ . Teismas ignoravo ir nevertino to, kad toks itin subjektyvus, netikslus ir neteisingas ieÅ¡kovės pasiÅ«lymo vertinimas galėjo bÅ«ti nulemtas abstrakčių, neapibrėžtų, skirtingų asmenų skirtingai galimų suprasti ir todėl atsakovei iÅ¡ esmės neribotÄ diskrecijÄ suteikiančių vertinimo kriterijų (parametrų).

Tokių kriterijų (parametrų) nustatymas pažeidžia skaidrumo principÄ . Apeliacinės instancijos teismas Å¡iuo atveju turėtų ex officio (pagal pareigas, savo iniciatyva) įvertinti, ar vertinimo parametrai ir pirkimo sÄ lygos yra teisėti. Teismas nepateikė argumentų, kuo remiantis jis mano, kad ieÅ¡kovės pasiÅ«lyme nurodytos priemonės pirkimo tikslams pasiekti nėra pakankamai aiÅ¡kios, rezultatai neatitinka perkančiosios organizacijos poreikių. Tokių atskirų reikalavimų tam, kad parametrai T1, T2 ir T3 bÅ«tų įvertinti aukščiausiais balais, pirkimo sÄ lygos nenustato.

Tai reiÅ¡kia, kad teismas sprendimÄ motyvavo savo paties sugalvotais subjektyviais kriterijais, neegzistuojančiais pirkimo sÄ lygose.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė Alytaus rajono savivaldybės administracija praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais atsikirtimais: Teismas pagrįstai rėmėsi atsakovės pateiktais dokumentais dėl specialisto patirties, kuri pagrįstai buvo lyginama su kito tiekėjo specialisto patirtimi.

Teismas, pripažindamas kito tiekėjo objektų sÄ raÅ¡Ä , paskyrimo dokumentus, susitarimÄ dėl darbo sutarties sudarymo, specialisto kvalifikacijos atestatÄ nevieÅ¡a bylos medžiaga, nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Tiekėjas UAB „Neostata“ nurodė, kad Å¡ie pasiÅ«lymo dokumentai yra konfidenciali informacija, todėl perkančioji organizacija jos negali atskleisti tretiesiems asmenims (VPÄ® 20 straipsnio 1 dalis). Be to, pati ieÅ¡kovė savo pasiÅ«lyme nurodė, kad pažymos apie įvykdytas sutartis, specialistų sÄ raÅ¡as ir specialisto patirties apraÅ¡ymas yra konfidenciali informacija.

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje pateikė tik niekuo nepagrįstas abejones apie tai, kad neva UAB „Neostata“ negalėjo pasiÅ«lyti specialisto, kuris bÅ«tų vadovavęs 11 mokslo paskirties statybos sutarčių. Teismas teisėtai ir pagrįstai įvertino visus byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu padarė teisingas ir pagrįstas iÅ¡vadas. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kurie paneigtų atsakovės paskirtų ekspertų atlikto vertinimo teisingumÄ , taip pat įrodymų, kad ieÅ¡kovės pasiÅ«lymas buvo įvertintas netinkamai.

IeÅ¡kovė pateikė tik savo pasiÅ«lymo subjektyviÄ interpretacijÄ , kuri nepatvirtina, kad jos pasiÅ«lymas turėjo bÅ«ti įvertintas aukščiausiais balais. IeÅ¡kovės pasiÅ«lymas yra bendro pobÅ«džio, nesusijęs su pirkimo sutarties vykdymu ir pirkimo objekto specifika. Pagal paskelbus pirkimo dokumentus ir pirkimo sÄ lygose nustatytų vertinimo kriterijų T1 ir T2 apraÅ¡ymus, tiekėjai, dalyvaujantys pirkime, turėjo pateikti perkamus darbus ir jų ypatumus nurodytais aspektais apibÅ«dinančius apraÅ¡ymus, taip pat aplinkosaugos priemonių ir vadybos sistemų taikymÄ ir naudÄ vykdant bÅ«tent konkrečiÄ atsakovės pirkimo sutartį.

IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde ginčija pirkimo sÄ lygų 57 punktÄ , kuriame nustatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai, tačiau atsakovei neteikė klausimų dėl neaiÅ¡kių pirkimo sÄ lygų, neginčijo prikimo sÄ lygų nei patiekdama pretenzijÄ , nei pareikÅ¡dama ieÅ¡kinį. Taigi, ieÅ¡kovei nepasinaudojus privaloma ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, ieÅ¡kovės praÅ¡ymas įvertinti pirkimo sÄ lygų teisėtumÄ turi bÅ«ti paliktas nenagrinėtas. Atsakovė tinkamai įvykdė pareigÄ pirkimo sÄ lygose kuo tiksliau ir detaliau apraÅ¡yti vertinimo kriterijus, kuriais remiantis bus skiriami konkretÅ«s pasiÅ«lymo ekonominio naudingumo balai.

Nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde ginčijamos pirkimo sÄ lygos akivaizdžiai pažeidžia imperatyvias VPÄ® nuostatas ir principus, todėl apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo ex officio nagrinėti pirkimo sÄ lygų teisėtumÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Dėl iÅ¡ankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos laikymosi Byloje kilo ginčas dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ , pateiktÄ atviro konkurso bÅ«du vykdomam supaprastintam mokslo paskirties pastato (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto darbų pirkimui.

Pirkimo procedÅ«ros buvo pradėtos jau įsigaliojus 2017 m. gegužės 2 d. įstatymu Nr. XIII-327 iÅ¡dėstytai naujai VPÄ® redakcijai, todėl ginčui spręsti taikomos bÅ«tent Å¡ios redakcijos įstatymo nuostatos.VPÄ® 101 straipsnio 3 dalis numato, kad tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo teisme ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia turi raÅ¡tu pateikti pretenzijÄ perkančiajai organizacijai. Pagal VPÄ® 102 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ tiekėjas turi teisę pateikti pretenzijÄ perkančiajai organizacijai supaprastintų pirkimų atveju per 5 darbo dienas nuo perkančiosios organizacijos praneÅ¡imo raÅ¡tu apie jos priimtÄ sprendimÄ iÅ¡siuntimo dienos.

Remiantis VPÄ® 103 straipsnio 1 dalimi, perkančioji organizacija privalo nagrinėti tik tas tiekėjų pretenzijas, kurios pateiktos laikantis Å¡io įstatymo 102 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų.  Perkančioji organizacija apie sprendimÄ atmesti ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ informavo ieÅ¡kovę CVP IS priemonėmis 2018 m. vasario 22 d. raÅ¡tu. IeÅ¡kovė 2018 m. vasario 26 d. raÅ¡tu prašė atsakovę pateikti visus dokumentus, susijusius ir pagrindžiančius ekonominio naudingumo vertinimo kokybinių parametrų rezultatus.

Atsakovė 2018 m. kovo 2 d. raÅ¡te pateikė kiekvieno eksperto ieÅ¡kovės pasiÅ«lymo vertinimus, nurodytus tiekėjų pasiÅ«lymų ekspertinio vertinimo anketose, informavo, kokiu bÅ«du buvo apskaičiuotas ieÅ¡kovės už kriterijų „specialisto-statybos vadovo darbo patirtis“ gautas balas. IeÅ¡kovė 2018 m. kovo 7 d. pateikė pretenzijÄ , nesutikdama su ekonominio naudingumo vertinimo kokybinių parametrų rezultatais ir praÅ¡ydama iÅ¡ naujo pervertinti jos pasiÅ«lymÄ , tačiau atsakovė 2018 m. kovo 15 d. raÅ¡tu vertino, kad ieÅ¡kovės pretenzija pateikta pavėluotai, todėl jos nenagrinėjo.     CPK 4232 straipsnio 1 dalis numato, kad tiekėjas, prieÅ¡ kreipdamasis į teismÄ , turi laikytis VPÄ® nustatytos privalomos iÅ¡ankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

Tačiau Å¡io straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog kai įstatymų nustatytais pagrindais atsisakoma nagrinėti tiekėjo kreipimÄ si, pareikÅ¡tÄ iÅ¡ankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, tiekėjas gali kreiptis į teismÄ pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį dėl ginčo esmės ir nurodyti priežastis, dėl kurių jis nesutinka su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimÄ si; teismas, pripažinęs, kad ieÅ¡kovo nurodyti argumentai yra pagrįsti, nagrinėja bylÄ iÅ¡ esmės.Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ dėl ginčo esmės, kartu nurodydama nesutikimo su perkančiosios organizacijos 2018 m. kovo 15 d. raÅ¡te iÅ¡reikÅ¡tu sprendimu atsisakyti nagrinėti ieÅ¡kovės pretenzijÄ argumentus.

IeÅ¡kovės manymu, VPÄ® 102 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas 5 darbo dienų pretenzijos perkančiajai organizacijai pateikimo terminas turėjo bÅ«ti skaičiuojamas ne nuo 2018 m. vasario 22 d., bet nuo 2018 m. kovo 2 d., kadangi tik Å¡iÄ dienÄ ieÅ¡kovei buvo nurodyti priimto sprendimo motyvai. Pirmosios instancijos teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo iÅ¡ esmės, nurodęs, kad atsakovė, gavusi ieÅ¡kovės raÅ¡tus, sustabdė pirkimo procedÅ«ras, ieÅ¡kovės raÅ¡tus iÅ¡nagrinėjo ir dėl jų priėmė motyvuotus sprendimus, todėl terminas pretenzijai paduoti buvo atnaujintas.   Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada nepagrįsta ir prieÅ¡tarauja 2018 m. kovo 15 d. raÅ¡te atsakovės vienareikÅ¡miÅ¡kai iÅ¡reikÅ¡tai pozicijai.

Atsakovė 2018 m. kovo 15 d. raÅ¡te aiÅ¡kiai nurodė, kad pavėluotai pateikta pretenzija nenagrinėjama, atitinkamai, Å¡iame raÅ¡te nėra iÅ¡dėstyta jokių atsakovės motyvų dėl pretenzijos pagrįstumo esmės. Taigi, pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo spręsti, kad atsakovė savo veiksmais faktiÅ¡kai atnaujino pretenzijos padavimo terminÄ ir jÄ iÅ¡nagrinėjo.Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir netinkamais motyvais, tačiau iÅ¡ esmės pagrįstai bylos nenutraukė, o jÄ iÅ¡nagrinėjo.

Atsakovė, atsisakiusi nagrinėti pretenzijÄ dėl jos pavėluoto pateikimo, netinkamai skaičiavo termino pateikti pretenzijÄ eigos pradžiÄ . Kasacinis teismas, remdamasis Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktika, ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad peržiÅ«ros procedÅ«ros veiksmingumo principas suponuoja efektyvių perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų apskundimo priemonių buvimÄ ir galimybę jomis realiai pasinaudoti. Veiksmingi teisių gynimo bÅ«dai viešųjų pirkimų nuostatų pažeidimo atveju gali bÅ«ti užtikrinti, tik jei numatyti apskundimo terminai bus skaičiuojami nuo datos, kai pareiÅ¡kėjas sužinojo arba turėjo sužinoti apie tariamÄ minėtų nuostatų pažeidimÄ .

Termino skaičiavimas nuo tiekėjo sužinojimo apie teisėtų interesų pažeidimÄ reiÅ¡kia subjektyviojo kriterijaus taikymÄ ir bendrÄ ja prasme tai bÅ«tų momentas, kada tiekėjas faktiÅ¡kai suvokė įvykusį interesų pažeidimo faktÄ . O termino pradžios susiejimas su diena, kuriÄ tiekėjas turėjo sužinoti apie interesų pažeidimÄ , reiÅ¡kia objektyviojo kriterijaus taikymÄ , Å¡iuo atveju nustatant termino pradžios momentÄ taikytinas bendrasis bonus pater familias elgesio standartas, termino pradžia laikomas momentas, kada įvykusį tariamo pažeidimo faktÄ analogiÅ¡koje situacijoje bÅ«tų suvokęs protingas (rÅ«pestingas, atidus) asmuo.

Naudojimasis perkančiosios organizacijos sprendimų apskundimo teise gali bÅ«ti ribojamas, jei tiekėjas galėjo ar turėjo nustatyti pažeidimÄ , veikdamas taip rÅ«pestingai, kaip galima tikėtis iÅ¡ patyrusio Å«kio subjekto. Vertinant ieÅ¡kovo galimybę prieÅ¡ perkančiÄ jÄ organizacijÄ remtis aplinkybėmis, nenagrinėtomis ikiteisminėje ginčo stadijoje, bÅ«tina atsižvelgti ne tik į jų paaiÅ¡kėjimo momentÄ , bet ir į veiksmus, kurių Å¡alys ėmėsi, kad jos paaiÅ¡kėtų (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-415/2016 pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus ir nurodytÄ Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ ). IeÅ¡kovės pretenzija ir ieÅ¡kinys teismui grindžiami tuo, kad atsakovė (jos pasitelkti ekspertai) netinkamai, pažeisdami pirkimo dokumentuose nurodytus kriterijus, įvertino ieÅ¡kovės pasiÅ«lymo kokybinius vertinimo kriterijus – specialisto-statybos vadovo patirtį, rizikos valdymÄ bei aplinkosaugos priemones ir vadybos sistemų taikymÄ bei nepagrįstai skyrė per mažus Å¡ių vertinimo kriterijų balus, dėl to ieÅ¡kovės pasiÅ«lymas nepagrįstai buvo atmestas vadovaujantis pirkimo sÄ lygų 83.2 papunkčiu.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės 2018 m. vasario 22 d. raÅ¡te pateiktÄ ieÅ¡kovei informacijÄ , sprendžia, kad ji nebuvo pakankama, kad ieÅ¡kovė, vertinant patyrusio Å«kio subjekto standartu, bÅ«tų galėjusi nustatyti galimÄ savo teisių pažeidimÄ bei jį ginti pareikÅ¡dama pretenzijÄ atsakovei. Å iame atsakovės raÅ¡te tik lakoniÅ¡kai nurodyti už kiekvienÄ vertinimo kriterijų paskirti balai, bendra jų suma, nurodytas ekspertinio vertinimo vidurkis, tačiau nenurodyta, kaip apskaičiuoti už statybos vadovo patirtį suteikti balai, kuo rėmėsi ekspertai suteikdami ieÅ¡kovės pasiÅ«lymui atitinkamus balus, nors tokia informacija ieÅ¡kovei buvo bÅ«tina siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar pasiÅ«lymas buvo įvertintas nepažeidžiant pirkimo sÄ lygose nurodytų kokybinių vertinimo kriterijų.

IeÅ¡kovė operatyviai, dar nesibaigus pretenzijai pareikÅ¡ti nustatytam terminui 2018 m. vasario 26 d. (per dvi darbo dienas) kreipėsi į atsakovę, praÅ¡ydama pateikti dokumentus, pagrindžiančius ekonominio naudingumo vertinimo kokybinių parametrų rezultatus. Toks ieÅ¡kovės elgesys atitiko VPÄ® 58 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintÄ dalyvio, kurio pasiÅ«lymas atmestas, teisę praÅ¡yti iÅ¡samios informacijos apie pasiÅ«lymo atmetimo priežastis. IeÅ¡kovė iÅ¡samiÄ informacijÄ apie pasiÅ«lymo atmetimo priežastis gavo tik atsakovės 2018 m. kovo 2 d. raÅ¡te, ir jau 2018 m. kovo 7 d. (per tris darbo dienas) pateikė pretenzijÄ dėl jos pasiÅ«lymo vertinimo.

Lyginant atsakovės 2018 m. vasario 22 d. ir 2018 m. kovo 2 d. raÅ¡tuose suteiktos informacijos apimtį, matyti, kad pastarajame atsakovės raÅ¡te pateikta ženkliai iÅ¡samesnė informacija apie pasiÅ«lymo atmetimo priežastis. Todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs, kad ieÅ¡kovei 2018 m. vasario 22 d. raÅ¡te nebuvo pateikta visa bÅ«tina savo galimam teisių pažeidimui suvokti informacija, kad ieÅ¡kovė, siekdama iÅ¡siaiÅ¡kinti jos pasiÅ«lymo vertinimo aplinkybes, elgėsi aktyviai, operatyviai, VPÄ® nustatytu bÅ«du bei pateikė praÅ¡ymÄ atsakovei pateikti trÅ«kstamÄ iÅ¡samiÄ informacijÄ , sprendžia, kad pretenzijos dėl galimai netinkamai atlikto ieÅ¡kovės pasiÅ«lymo įvertinimo ir jo pagrindu priimto sprendimo atmesti pasiÅ«lymÄ padavimo termino eigos pradžia (sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie galimÄ teisių pažeidimÄ diena) Å¡iuo atveju turi bÅ«ti skaičiuojama nuo 2018 m. kovo 2 d., kai ieÅ¡kovei buvo pateikta iÅ¡sami informacija apie jos pasiÅ«lymo atmetimo priežastis.

Todėl konstatuotina, kad ieÅ¡kovė, pretenzijÄ atsakovei pateikusi 2018 m. kovo 7 d., nepraleido VPÄ® 102 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto termino, atitinkamai, atsakovė, atsisakiusi nagrinėti ieÅ¡kovės pretenzijÄ dėl jos pavėluoto pateikimo, netinkamai skaičiavo termino pateikti pretenzijÄ eigos pradžiÄ . Tokios aplinkybės lemia CPK 4232 straipsnio 3 dalies taikymÄ ir teismo pareigÄ bylÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės Dėl teismo pareigos ex officio įvertinti pirkimo sÄ lygų teisėtumÄ IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde kelia pirkimo sÄ lygų teisėtumo klausimÄ , t. y. teigia, kad pirkimo sÄ lygų 57 punkte nustatyti statybos vadovo darbo patirties, rizikos valdymo ir aplinkosaugos priemonių bei vadybos sistemų taikymo kriterijai yra abstraktÅ«s, neapibrėžti, galimi skirtingai suprasti, atsakovei suteikia neribotÄ diskrecijÄ , todėl jų nustatymas pažeidžia skaidrumo principÄ .

Kartu ieÅ¡kovė mano, kad Å¡iuo atveju teismas ex officio turėtų įvertinti Å¡ių pirkimo sÄ lygų teisėtumÄ . CPK 4233 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viešųjų pirkimų bylose ieÅ¡kinyje negali bÅ«ti pareikÅ¡ti reikalavimai, kurie nebuvo keliami tiekėjo kreipimesi, pareikÅ¡tame iÅ¡ankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡ių reikalavimų ieÅ¡kovas negalėjo kelti kreipimosi padavimo metu. To paties CPK straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo kreipimesi, pareikÅ¡tame iÅ¡ankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡ių aplinkybių ieÅ¡kovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu.

Taigi, pagal šį teisinį reglamentavimÄ tiekėjas negali teismui nurodyti naujų faktinių aplinkybių ar iÅ¡kelti naujų reikalavimų, kuriuos jis galėjo nurodyti ikiteisminėje ginčo stadijoje. Dėl galimybės ginčyti pirkimo sÄ lygas kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tiekėjams taikomas ribojimas ginčyti pirkimo sÄ lygas, o teismui – jas vertinti, jei pirkimo sÄ lygų teisėtumas kvestionuojamas bet kurioje vėlesnėje vieÅ¡ojo pirkimo stadijoje, kai perkančioji organizacija priima sprendimÄ (perkančioji organizacija įvertino tiekėjų kvalifikacijÄ , patikrino pasiÅ«lymus, iÅ¡rinko laimėtojÄ ir pan.), remdamasi Å¡iomis sÄ lygomis, kurių tiekėjai neginčijo iÅ¡ karto, kai apie jas jie sužinojo ar turėjo sužinoti (pvz., pirkimo sÄ lygų vieÅ¡as paskelbimas).

Tokiuose ginčuose teismai gali vertinti, ar perkančioji organizacija tinkamai dalyviams pritaikė pirkimo sÄ lygas, bet ne tai, ar jos (pirkimo sÄ lygos) yra teisėtos. Jeigu tiekėjui besÄ lygiÅ¡kai bÅ«tų leista skųsti perkančiosios organizacijos veiksmus teisme prieÅ¡ tai su pretenzija nesikreipus į perkančiÄ jÄ organizacijÄ , tokia praktika iÅ¡ esmės bÅ«tų paneigta ikiteisminė ginčo stadija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė pretenzijoje ir ieÅ¡kinyje aiÅ¡kiai apibrėžė keliamo ginčo ribas – ieÅ¡kovės manymu, atsakovė (jos pasitelkti ekspertai) netinkamai, pažeisdami pirkimo sÄ lygose nurodytus kriterijus, įvertino ieÅ¡kovės pasiÅ«lymo kokybinius vertinimo kriterijus. Kitaip tariant, ieÅ¡kovė iÅ¡kėlė ginÄÄ , ar atsakovė ieÅ¡kovės pateikto pasiÅ«lymo atžvilgiu tinkamai pritaikė nustatytas pirkimo sÄ lygas, tuo tarpu pačių pirkimo sÄ lygų teisėtumo neginčijo.

Kad pirkimo sÄ lygų teisėtumas nėra nagrinėjamo ginčo objektas, ieÅ¡kovė aiÅ¡kiai ir tiesiogiai nurodė ir pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose (žr., pvz., dubliko 7 punktÄ ). IeÅ¡kovė tik apeliaciniame skunde iÅ¡kėlė Å¡ios teismo nutarties 21 punkte nurodytus argumentus dėl pirkimo sÄ lygų teisėtumo.   Pagal teisinį reglamentavimÄ , įtvirtintÄ CPK 4238 straipsnyje, teismas viešųjų pirkimų bylose yra aktyvus ir turi teisę rinkti savo iniciatyva įrodymus, virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus, priimti sprendimÄ dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pagrindu ir dalyku, kai tai yra bÅ«tina siekiant teisingai iÅ¡spręsti bylÄ .  Dėl Å¡ių proceso teisės normų aiÅ¡kinimo kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismai turi patikrinti ne tik tai, kaip buvo laikytasi peržiÅ«ros procedÅ«ros nuostatų, bet ir tai, ar naudojimasis jomis suponavo veiksmingÄ tiekėjo teisių gynybÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013).

Vien aplinkybė, jog Å¡alis neįgyvendino savo procesinės teisės ar netinkamai jÄ Ä¯gyvendino, savaime nėra pakankama spręsti dėl teismo sprendimo, kuriame dėl Å¡ių reikalavimų nepasisakyta, teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018). Tačiau, kaip nurodyta kasacinio teismo, aktyvus teismų vaidmuo laikytinas jų diskrecija, tačiau ne absoliučia bei ribojama perkančiųjų organizacijų galimai neteisėto veiksmo (sprendimo) akivaizdumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-415/2016).

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad jei perkančiosios organizacijos veiksmų galimas neteisėtumas nėra akivaizdus, nenustatytinas be papildomo (atskiro) tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimo, o procese nepateikta bent kokių nors objektyvių abejonių dėl to, teismo pozicija ex officio neperžengti ginčo ribų nekvalifikuotina kaip jo aktyvaus vaidmens tokio pobÅ«džio ginčuose pažeidimas (minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018 ir kt.).Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į kasacinio teismo suformuluotus kriterijus, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje teismui nekilo pareiga savo iniciatyva imtis vertinti pirkimo sÄ lygų, numačiusių pasiÅ«lymų kokybinius vertinimo kriterijus, teisėtumo.

TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro dėl to, kad pasiÅ«lymų vertinimas ne vien tik kainos, bet ir kokybiniais ar kitais kriterijais, susijusiais su pirkimo objektu, įstatymų leidėjo ne tik toleruojamas, tačiau ir skatinamas perkančiųjų organizacijų elgesys (tai matoma iÅ¡ VPÄ® 55 straipsnio 2 dalies nuostatų). Pagal įstatymÄ svarbu, kad pasiÅ«lymų vertinimo kokybiniai kriterijai bÅ«tų susieti su pirkimo objektu (VPÄ® 55 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nesuteiktų perkančiajai organizacijai neribotos pasirinkimo laisvės ir užtikrintų veiksmingÄ tiekėjų konkurencijÄ (VPÄ® 55 straipsnio 5 dalis) bei bÅ«tų tiksliai ir aiÅ¡kiai apibrėžti pirkimo dokumentuose tam, kad sudarytų tiekėjams galimybes tinkamai parengti pasiÅ«lymus, labiausiai atitinkančius perkančiosios organizacijos poreikius ir nustatytus reikalavimus (VPÄ® 35 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju kokybiniai vertinimo kriterijai (statybos vadovo darbo patirtis, rizikos valdymas, aplinkosaugos priemonių ir vadybos sistemų taikymas) pirkimo dokumentuose detalizuojant jų taikymÄ buvo susieti su pirkimo objektu ir iÅ¡reiÅ¡kė perkančiosios organizacijos siekį geriau vertinti tuos pasiÅ«lymus, pagal kuriuos tiekėjo statybos darbų vadovas turės daugiau patirties vadovaudamas panaÅ¡aus pobÅ«džio ir vertės statybos darbams (mokslo paskirties pastatų statybos darbams, kurių vertė ne mažesnė, negu 400 000 Eur), geriau suvoks perkamų darbų specifikÄ , identifikuos ir iÅ¡samiau iÅ¡analizuos rizikos atliekant perkamus darbus veiksnius, pasiÅ«lys efektyvias, įgyvendinamas ir pagrįstas Å¡ių rizikų valdymo priemones, įvertins bÅ«tent perkamų darbų vykdymo metu neigiamai veikiamus aplinkos komponentus, tarÅ¡os Å¡altinius, pateiks aiÅ¡kų, efektyvų poveikio aplinkai mažinimo priemonių taikymo planÄ , nurodys, kokia tiekėjo įdiegtų vadybos sistemų nauda vykdant Å¡iÄ konkrečiÄ sutartį.

Taigi, perkančioji organizacija iÅ¡ esmės siekė palyginti, kaip tiekėjai organizuos statybų procesÄ , kokiÄ patirtį turintys specialistai vadovaus statybų procesui. Todėl tokio pirkimo sÄ lygose nustatyto pasiÅ«lymų vertinimo negalima pripažinti kaip akivaizdžiai nesusieto su pirkimo objektu. Pirkimo sÄ lygose buvo nustatyta pakankamai detali kokybinių kriterijų vertinimo sistema. Pagal Å¡iÄ sistemÄ už statybos darbų vadovo patirtį (T1 kriterijus) skiriamas balas priklauso nuo tiekėjo statybos darbų vadovo vadovautų sutarčių skaičiaus (Å¡ioje dalyje nustatytas palyginamasis pasiÅ«lymų vertinimas su pasiÅ«lymu, kurį pateikusio tiekėjo statybos darbų vadovas vadovavo didžiausiam sutarčių skaičiui, toks metodas atitinka Viešųjų pirkimų tarnybos paskelbtas EkonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo vertinimo gaires).

Pirkimo sÄ lygose numatytas rizikos valdymo kriterijaus (T2 kriterijus) bei aplinkosaugos priemonių ir vadybos sistemų taikymo kriterijaus (T3 kriterijus) vertinimas 100 balų sistema, kurioje ties kiekvienu balų intervalu detaliai apraÅ¡yta, į kokias konkrečias aplinkybes atsižvelgiama skiriant intervalo balus. Pirkimo sÄ lygų 64 punkte nustatyta, kad pastariesiems kriterijams įvertinti bus pasitelkiami ne mažiau kaip trys ekspertai, kad bus užtikrinamas ekspertų nepriklausomumas. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad tokia pirkimo sÄ lygose nustatyta ir pakankamai detali kokybinių kriterijų vertinimo sistema akivaizdžiai suteikė atsakovei neribotÄ pasirinkimo laisvÄ , neužtikrino veiksmingos tiekėjų konkurencijos, buvo neaiÅ¡ki ir netiksli ir nesudarė tiekėjams galimybių pateikti kuo labiau atsakovės poreikius atitinkančių pasiÅ«lymų.

   Kad ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde akcentuojamas pirkimo sÄ lygų 57 punkte nustatytų kriterijų abstraktumas, neapibrėžtumas nėra akivaizdaus pobÅ«džio, papildomai pagrindžia ir ta aplinkybė, kad nei ieÅ¡kovė, nei kiti konkurso dalyviai vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rų metu nekėlė kokybinių kriterijų vertinimo sistemos abstraktumo, neapibrėžtumo klausimų, neprašė paaiÅ¡kinti Å¡ių kriterijų, bet, prieÅ¡ingai, pasiÅ«lymus parengė ir varžėsi dėl pirkimo sutarties bÅ«tent pagal aptartus pirkimo sÄ lygose nustatytus kriterijus.

Å iuo atveju nenustatyta, kad perkančiosios organizacijos sprendimų peržiÅ«ros procedÅ«ra, jos taikymas ar pasinaudojimas Å¡ia procedÅ«ra ieÅ¡kovei buvo praktiÅ¡kai neįmanomas ar labai sudėtingas. Byloje taip pat nenustatyta, kad ieÅ¡kovei buvo apribota teisė įgyvendinti pažeistų teisių gynybÄ , ar kad ieÅ¡kovė kaip uolus, rÅ«pestingas ir pakankamai informuotas tiekėjas negalėjo suprasti pirkimo sÄ lygų turinio.  IeÅ¡kovė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 3 d. nutartyje Nr. e3K-3-178-378/2018 pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais ir teigia, kad Å¡ioje byloje kasacinis teismas analogiÅ¡kus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus įvertino kaip neteisėtus.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinio teismo vertintos pirkimo sÄ lygos nebuvo analogiÅ¡kos, kaip Å¡ioje byloje nagrinėjamo pirkimo atveju, tai aiÅ¡kiai matoma sugretinus nagrinėjamoje byloje analizuojamų pirkimo sÄ lygų 57 punkto formuluotes su pirkimo sÄ lygomis, kurios nurodytos minėtos kasacinio teismo nutarties 4 ir 5 punktuose. Pirkimo sÄ lygų 57 punkte nurodyti didžiÄ ja dalimi kitokie kokybiniai kriterijai, jie apibÅ«dinti kur kas detaliau, nei tie, kurie buvo analizuojami kasacinio teismo nutartyje.

Be to, kasacinio teismo nutartyje nenurodyta, kad jo nagrinėtose pirkimo sÄ lygose bÅ«tų numatytas privalomas ekspertinis pasiÅ«lymų vertinimas, kaip yra nagrinėjamu atveju. Taigi, negalima spręsti, kad perkančioji organizacija akivaizdžiai nesilaikė ieÅ¡kovės nurodytoje kasacinio teismo nutartyje suformuluotos teisės aiÅ¡kinimo taisyklės, pagal kuriÄ perkančiajai organizacijai kyla pareiga kuo tiksliau ir detaliau apraÅ¡yti vertinimo kriterijus, kuriais remiantis bus skiriami konkretÅ«s pasiÅ«lymo ekonominio naudingumo balai.  Kadangi teismui Å¡iuo atveju nekilo pareiga ex officio vertinti pirkimo dokumentų 57 punkte nustatytų pirkimo sÄ lygų teisėtumo, ginče pagal ieÅ¡kovės pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir jo pagrindimÄ turėjo bÅ«ti įvertinta, ar perkančioji organizacija tinkamai ieÅ¡kovei pritaikė pirkimo sÄ lygose nustatytÄ kokybinių kriterijų vertinimo sistemÄ .

Dėl T2 ir T3 kriterijų vertinimo Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstÄ ieÅ¡kovės teiginį, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo, kokia tvarka atsakovė pasiÅ«lymo vertinime T2 ir T3 kriterijams suteikė, atitinkamai, 5,25 ir 4,25 balus. Šį ieÅ¡kovės teiginį paneigia apskųstame teismo sprendime padaryta aiÅ¡ki iÅ¡vada, kad galutinis ieÅ¡kovės pasiÅ«lymo ekonominio naudingumo apskaičiavimas buvo atliktas laikantis pirkimo sÄ lygų 58-64 punktuose iÅ¡samiai apraÅ¡ytos apskaičiavimo tvarkos, kuria vadovaujantis buvo teisingai apskaičiuotos visos ekonominio naudingumo sudedamosios, atskirų kriterijų reikÅ¡mės bei bendros tiekėjų pasiÅ«lymų ekonominio naudingumo iÅ¡raiÅ¡kos.

IÅ¡ Å¡ios teismo iÅ¡vados matyti, kad pirmosios instancijos teismas analizavo, ar teisingai buvo apskaičiuotos atskirų kriterijų balų reikÅ¡mės.IeÅ¡kovės nurodytu aspektu apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad pirkimo sÄ lygų 60 punkte buvo numatyta taisyklė, pagal kuriÄ kriterijų (T) balai apskaičiuojami sudedant atskirų kriterijų (Ti) balus. Pagal pirkimo sÄ lygų 61 punkte įtvirtintÄ taisyklę, atskirų kriterijų balai (Ti) apskaičiuojami Å¡io kriterijaus parametrų įvertinimų (Ps) sumÄ padauginant iÅ¡ Å¡io vertinamo kriterijaus lyginamojo svorio (Yi).

Remiantis pirkimo sÄ lygų 63 punktu, T2 ir T3 kriterijų parametrams įvertinti pagal vertinimų skalę buvo numatytas ekspertinis vertinimas. Nagrinėjamu atveju T2 kriterijaus parametrų įvertinimas (Ps) buvo 35 (ekspertų vertinimų vidurkis), todėl, padauginus jį iÅ¡ Å¡io vertinamo kriterijaus lyginamojo svorio (Yi), numatyto pirkimo sÄ lygų 57 punkte (15 proc.), buvo gautas 5,25 Å¡io kriterijaus balas (Ti). T3 kriterijaus parametrų įvertinimas (Ps) buvo 28,33 (ekspertų vertinimų vidurkis), todėl, padauginus jį iÅ¡ Å¡io vertinamo kriterijaus lyginamojo svorio (Yi), numatyto pirkimo sÄ lygų 57 punkte (15 proc.), buvo gautas 4,25 Å¡io kriterijaus balas (Ti).

Taigi, ieÅ¡kovės pasiÅ«lymo vertinimo pagal T2 ir T3 kriterijus balų apskaičiavimas yra aiÅ¡kus ir atitinka pirkimo sÄ lygose nustatytas taisykles. Kaip minėta, atsakovė pirkimo sÄ lygose T2 ir T3 kokybinių kriterijų įvertinimu siekė suteikti prioritetÄ tiems tiekėjams, kurie geriau suvoks perkamų darbų specifikÄ , identifikuos ir iÅ¡samiau iÅ¡analizuos rizikos atliekant perkamus darbus veiksnius, pasiÅ«lys efektyvias, įgyvendinamas ir pagrįstas Å¡ių rizikų valdymo priemones, įvertins bÅ«tent perkamų darbų vykdymo metu neigiamai veikiamus aplinkos komponentus, tarÅ¡os Å¡altinius, pateiks aiÅ¡kų, efektyvų poveikio aplinkai mažinimo priemonių taikymo planÄ , nurodys, kokia tiekėjo įdiegtų vadybos sistemų nauda vykdant Å¡iÄ konkrečiÄ sutartį, siekdama suteikti prioritetÄ tam tiekėjui, kuris geriau atsižvelgs bÅ«tent perkamų darbų vykdymo metu neigiamai veikiamus aplinkos komponentus, tarÅ¡os Å¡altinius, pateiks aiÅ¡kų, efektyvų poveikio aplinkai mažinimo priemonių taikymo planÄ , nurodys, kokia tiekėjo įdiegtų vadybos sistemų nauda vykdant Å¡iÄ konkrečiÄ sutartį.

Tokių kriterijų įvertinimas susijęs su specialių žinių ir patirties statybų srityje turėjimu, todėl atsakovė pirkimo sÄ lygose nurodė, kad Å¡ių kriterijų įvertinimÄ atliks ekspertai. Nustatyta, kad ekspertiniam vertinimui atsakovė pasitelkė tris nepriklausomus statybų srities ekspertus J. C., M. Č. ir J. M., kuriems pavedė įvertinti ieÅ¡kovės pateiktÄ pasiÅ«lymÄ . IeÅ¡kovė ginče nekelia klausimo, kad pasitelkti ekspertai neturi reikiamų žinių, nenurodo jokių abejonių dėl jų neÅ¡aliÅ¡kumo.

Atsakovė pateikė duomenis, kad Å¡ie ekspertai pateikė savo vertinimus pasirašę neÅ¡aliÅ¡kumo deklaracijas (3 t., b. l. 13-15). Ekspertai, vertindami ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ pagal T2 kriterijų, skyrė, atitinkamai, 25, 30 ir 40 balų (vidurkis 35 balai), o pagal T3 kriterijų – 25, 30 ir 30 balų (vidurkis 28,33 balai). IÅ¡ ekspertų vertinimų matyti, kad ekspertai ne tik paskyrė konkrečius balus pagal aptariamus kokybinius kriterijus, bet savo pasirinkimÄ motyvavo ekspertinio įvertinimo anketose pateikdami savo iÅ¡vadas.

IeÅ¡kovė pretenzijoje ir procesiniuose dokumentuose nesutinka su ekspertų atliktu T2 ir T3 kriterijų įvertinimu. IeÅ¡kovės manymu, ekspertų vertinimai prieÅ¡tarauja ieÅ¡kovės pasiÅ«lyme esančiai informacijai, ekspertai vertinimÄ atliko ne pagal tuos vertinimo kriterijus, kurie buvo nurodyti pirkimo sÄ lygose, jų iÅ¡vados prieÅ¡tarauja viena kitai. IeÅ¡kovės teigimu, jos pasiÅ«lymas pagal pirkimo sÄ lygose nurodytus kriterijus turėjo bÅ«ti įvertintas didesniu balų skaičiumi (kiekvienas kriterijus mažiausiai 67 balais).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ekspertinio vertinimo anketose pateiktas ekspertų iÅ¡vadas (2 t., b. l. 146-152) bei ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktus jos pasiÅ«lymo dokumentus (1 t., b. l. 126-137), atmeta kaip nepagrįstus ieÅ¡kovės teiginius, kad ekspertų iÅ¡vados prieÅ¡tarauja tarpusavyje. Kaip matyti iÅ¡ ekspertinio vertinimo anketų, kiekvieno eksperto vertinimuose pateiktos pastabos dėl ieÅ¡kovės pasiÅ«lymo dokumentų iÅ¡ esmės yra panaÅ¡aus pobÅ«džio. Ekspertai, vertindami ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ pagal T2 kriterijų, nors savo vertinimÄ pateikė skirtingomis lingvistinėmis formuluotėmis, tačiau iÅ¡ esmės atsižvelgė į tai, jog pasiÅ«lyme apraÅ¡yta projekto specifika daugiau bendro pobÅ«džio, nesusieta su Å¡iuo projektu, rizikos apraÅ¡ytos neįsigilinant į projektÄ , taip pat bendrinio pobÅ«džio, tik keletas jų tinkamos atliekamiems darbams, numatytos rizikos valdymo priemonės neefektyvios, neįgyvendinamos.

Ekspertai, vertindami ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ pagal T3 kriterijų, atsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovės pateiktas aplinkosaugos priemonių apraÅ¡ymas bendrinio pobÅ«džio, nesusijęs su konkrečiu objektu, neiÅ¡ryÅ¡kinta vadybos sistemų taikymo nauda bÅ«tent vykdant šį projektÄ . Ekspertai ieÅ¡kovės pasiÅ«lymui skyrė panaÅ¡ius balus, o tai reiÅ¡kia, kad visi ekspertai pagal nustatytus vertinimo kriterijus ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ Ä¯vertino panaÅ¡iai.IeÅ¡kovės argumentai, kad ekspertų vertinimai prieÅ¡tarauja jos pasiÅ«lyme esančiai informacijai, iÅ¡ esmės grindžiami tik jos pačios subjektyviu savo pasiÅ«lymo vertinimu.

Antai, ieÅ¡kovė mano, kad tikrovės neatitinka ekspertų teiginiai, jog jos pasiÅ«lyme rizikos veiksnių iÅ¡dėstymas padrikas, nenusijęs su konkrečiais darbais, neiÅ¡samus, kad jos aplinkosaugos priemonių apraÅ¡ymas bendrinio pobÅ«džio (dubliko 10 pusl.). Tačiau Å¡ie ekspertų teiginiai yra vertinamojo pobÅ«džio, grindžiami jų turimomis žiniomis ir patirtimi. Tuo tarpu ieÅ¡kovė į bylÄ neteikė jokių įrodymų, pagrįstų specialiomis statybos srities žiniomis, paneigiančių Å¡ias ekspertų padarytas iÅ¡vadas.

Atmestinas ir ieÅ¡kovės teiginys, kad ekspertai vertinimÄ atliko ne pagal tuos vertinimo kriterijus, kurie buvo nurodyti pirkimo sÄ lygose. Šį teiginį ieÅ¡kovė grindžia tik lingvistiniu eksperto J. M. pavartotos formuluotės „neigiamai veikiamų aplinkos komponentų, bÅ«simų tarÅ¡os, atliekų Å¡altinių suvaldymo planas“ neatitikimu pirkimo sÄ lygų 57 punkte nurodytai formuluotei „poveikio aplinkai mažinimo priemonių taikymo planas“ (dubliko 11 pusl.). IÅ¡ pirkimo sÄ lygų 57 punkte nurodytų T3 kriterijaus vertinimo parametrų matyti, kad perkančiajai organizacijai buvo svarbu įsitikinti, kokias atliekamų darbų neigiamo poveikio aplinkai mažinimo priemones tiekėjas taikys, todėl eksperto pavartota lingvistinė formuluotė iÅ¡ esmės yra dėl to paties vertintino pasiÅ«lymo aspekto.

Taigi, eksperto pavartotos formuluotės lingvistinė nesutaptis su pirkimo sÄ lygose nurodyta formuluote nereiÅ¡kia eksperto rėmimosi kitais vertinimo kriterijais, nenurodytais pirkimo sÄ lygose. Dėl iÅ¡dėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl ekspertinio įvertinimo, kuriuo rėmėsi atsakovė, objektyvumo, todėl konstatuotina, kad perkančioji organizacija ieÅ¡kovės pasiÅ«lymo įvertinimÄ pagal T2 ir T3 kriterijus pagrįstai atliko remdamasi Å¡iuo ekspertiniu įvertinimu.

Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas, darydamas iÅ¡vadÄ dėl skundžiamo atsakovės sprendimo teisėtumo, pagrįstai rėmėsi ekspertų vertinimais dėl ieÅ¡kovės pasiÅ«lymo įvertinimo pagal T2 ir T3 kriterijus. Dėl T1 kriterijaus IeÅ¡kovė nesutinka su atsakovės suteiktu 3,64 balu už statybos darbų vadovo patirtį (T1 kriterijus). Kaip minėta, pagal pirkimo sÄ lygas už šį kriterijų skiriamas balas priklauso nuo tiekėjo statybos darbų vadovo vadovautų mokslo paskirties pastatų statybos darbų vykdymo sutartims, kurių kiekvienos vertė ne mažesnė negu 400 tÅ«kst.

Eur, skaičiaus per paskutinius 5 metus ir Å¡io skaičiaus palyginimo su tiekėju, pasitelkusiu specialistÄ , kuris turi patirties vadovavus daugiausiai nurodytų sutarčių. Pastarajam tiekėjui skiriamas maksimalus balų skaičius, o kitiems tiekėjams – proporcingai sutarčių skaičiui mažesnis balų skaičius. Pagal pirkimo sÄ lygas maksimalus balų skaičius pagal šį kriterijų yra 10 (atsižvelgus, kad Å¡io kriterijaus lyginamasis svoris ekonominio naudingumo vertinime yra 10 proc.).Apeliacinės instancijos teismas dėl ieÅ¡kovės pasiÅ«lymo vertinimo pagal T1 kriterijų pažymi, kad Å¡is kriterijus yra objektyvaus pobÅ«džio ir suteikia perkančiajai organizacijai teisę geriau vertinti tuos pasiÅ«lymus, kuriuos pateikę tiekėjai pasitelks specialistÄ , turintį daugiau patirties atliekant panaÅ¡aus pobÅ«džio statybos darbus.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad tokiu kriterijumi neleistinai apribota tiekėjų konkurencija, kadangi pirkimo sÄ lygose pakankamai plačiai apibÅ«dinta panaÅ¡aus pobÅ«džio objektų samprata (matyti, kad tai yra ne tik mokyklos, bet ir įvairÅ«s kiti mokslo paskirties pastatai), Å¡io kriterijaus lyginamasis svoris (10 proc.) nėra itin reikÅ¡mingas. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad ieÅ¡kovės abejonės dėl to, kad rinkoje nėra statybos darbų vadovo, per 5 metus vadovavusio 11 mokslo paskirties pastatų statybos darbams, vertintinos kaip nepagrįstos.

Å iÄ savo abejonę ieÅ¡kovė grindžia tik tuo, kad CVP IS sistemoje yra skelbiamos 67 sudarytos sutartys, kurių vertė virÅ¡ija 400 tÅ«kst. Eur pagal raktinį žodį „mokyklos“, o Å¡ias sutartis vykdė 32 skirtingi rangovai. Tačiau tokios ieÅ¡kovės abejonės, kaip nurodoma ir pačios ieÅ¡kovės, nėra grindžiamos iÅ¡samia rinkos analize. Be to, kaip minėta, atsakovės parengtose pirkimo sÄ lygose numatyta atsižvelgti ne tik į mokyklų, bet ir į kitų pakankamai plačiai apibÅ«dintų mokslo paskirties pastatų statybos sutartis.

Kita vertus, nėra paneigta, kad tokių objektų statybos darbai gali bÅ«ti atlikti ir ne pagal vieÅ¡ojo pirkimo sutartis ar kad apie pirkimo sutartis nėra skelbiama CVP IS sistemoje. Dėl kito tiekėjo pasiÅ«lymo dokumentų neatskleidimo ieÅ¡kovei Pirkimo sÄ lygose numatyta, kad T1 kriterijui įvertinti tiekėjai pateikia objektų sÄ raÅ¡Ä ir paskyrimo atlikti statinių statybos darbų vadovo funkcijas dokumentus. Atsakovė, siekdama pagrįsti ieÅ¡kovės pasiÅ«lymui pagal aptariamÄ kriterijų paskirtÄ balÄ , pirmosios instancijos teismui pateikė tiekėjo, pasitelkusio specialistÄ , kuris turi patirties vadovavus daugiausiai nurodytų sutarčių, pateiktus pasiÅ«lymo dokumentus – objektų sÄ raÅ¡Ä , paskyrimo dokumentus, darbo sutartį, specialisto kvalifikacijos atestatÄ .

Pirmosios instancijos teismas atsakovės praÅ¡ymu 2018 m. gegužės 4 d. nutartimi Å¡iuos pasiÅ«lymo dokumentus pripažino nevieÅ¡a bylos medžiaga, kadangi pasiÅ«lymÄ pateikusi tiekėja perkančiajai organizacijai nurodė, kad Å¡ie dokumentai yra konfidenciali informacija. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde teigia, kad tuo buvo nepagrįstai suvaržyta jos teisė į gynybÄ , kadangi ji negalėjo įvertinti, ar pasiÅ«lymÄ pateikusio tiekėjo pateikti įrodymai apie specialisto patirtį yra pagrįsti ir teisingi.

Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad pagrindinis viešųjų pirkimų tikslas užtikrinti neiÅ¡kraipytÄ konkurencijÄ , be kitų priemonių, pasiekiamas ir tuo, kad perkančiosios organizacijos turi pareigÄ , grindžiamÄ abipusiu Å¡alių pasitikėjimu ir bendradarbiavimu, neatskleisti Å«kio subjektų pateiktos informacijos, susijusios su vieÅ¡ojo pirkimo sutarčių sudarymu, ir užtikrinti jos konfidencialumÄ . Å ios pareigos laikymasis neturi bÅ«ti susilpnintas pralaimėjusios Å¡alies besÄ lygine teise, padavus pretenzijÄ ar ieÅ¡kinį teismui, gauti Å¡iÄ informacijÄ .

VieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rų peržiÅ«rėjimo metu konfidencialumÄ privalo užtikrinti už peržiÅ«ros procedÅ«rÄ atsakinga institucija. Vis dėlto reikalavimas saugoti konfidencialiÄ informacijÄ turi bÅ«ti derinamas su veiksmingos teisinės apsaugos principu ir bylos Å¡alių teise į gynybÄ bei teisminės institucijos pareiga užtikrinti teisingÄ bylos nagrinėjimÄ (Teisingumo Teismo 2008 m. vasario 14 d. sprendimas byloje Varec SA prieÅ¡ Belgijos valstybę, C-450/06).Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad Å¡io ginčo atveju vertinimas, ar atsakovė ieÅ¡kovės pasiÅ«lymui pagal T1 kriterijų pagrįstai paskyrė konkretų balÄ , nagrinėjamu atveju ginčo baigčiai neturi lemiamos reikÅ¡mės, atitinkamai, ir kito tiekėjo pasiÅ«lymo dokumentų, kuriais buvo pagrįstas konkrečių balų pagal šį kriterijų apskaičiavimas, atskleidimas ieÅ¡kovei nėra bÅ«tinas jos teisės į gynybÄ Ä¯gyvendinimui ir teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui.

TokiÄ iÅ¡vadÄ apeliacinės instancijos teismas daro dėl to, kad skundžiamu atsakovės sprendimu ieÅ¡kovės pasiÅ«lymas buvo atmestas pirkimo sÄ lygų 83.2 papunktyje nustatytu pagrindu, kadangi pasiÅ«lymas surinko T kriterijaus balų mažiau kaip 60 procentų viso T kriterijaus vertės. IÅ¡ pirkimo sÄ lygų 57 punkto matyti, kad maksimalus T kriterijaus balų skaičius yra 40, todėl tam, kad pasiÅ«lymas nebÅ«tų atmestas dėl per mažo balų skaičiaus, jis pagal T kriterijų turėjo surinkti mažiausiai 24 balus.

Kaip minėta, ieÅ¡kovės pasiÅ«lymas pagal T2 ir T3 vertinimo kriterijus pagrįstai buvo įvertintas, atitinkamai, 5,25 ir 4,25 balais (bendra jų suma 9,5 balai). Todėl, net ieÅ¡kovei surinkus maksimalų balų skaičių pagal T1 kriterijų (10 balų), bendra pagal T kriterijų balų suma sudarytų 19,5 ir ji bÅ«tų mažesnė, nei minimalus reikalaujamas balų skaičius (24 balai), todėl lemtų tÄ patį teisinį rezultatÄ â€“ pasiÅ«lymo atmetimÄ pagal pirkimo sÄ lygų 83.2 papunktį.Dėl iÅ¡dėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas vertina, kad tiekėjo, pasitelkusio specialistÄ , kuris turi patirties vadovavus daugiausiai nurodytų sutarčių, pateiktų pasiÅ«lymo dokumentų, kuriuos jis perkančiajai organizacijai nurodė kaip konfidencialius, neatskleidimas ieÅ¡kovei Å¡iuo atveju nepadarė neigiamos įtakos jos teisei į gynybÄ bei teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui.

Dėl teismo sprendimo motyvavimo subjektyviais kriterijais IeÅ¡kovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės pasiÅ«lyme nurodytos priemonės pirkimo tikslams pasiekti nėra pakankamai aiÅ¡kios, rezultatai neatitinka perkančiosios organizacijos poreikių ir mano, kad teismas, darydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ , rėmėsi savo paties sugalvotais subjektyviais kriterijais. Tokie ieÅ¡kovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti. IÅ¡ teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ padarė apibendrinęs ieÅ¡kovės pasiÅ«lymo vertinimÄ pagal T1, T2 ir T3 kokybinius parametrus.

Kadangi Å¡ių kriterijų vertinimÄ perkančioji organizacija pirkimo sÄ lygose, kaip buvo minėta, numatė siekdama nustatyti, kaip tiekėjai organizuos statybų procesÄ , kokiÄ patirtį turintys specialistai vadovaus statybų procesui, ieÅ¡kovės pasiÅ«lymo žemas, nesiekiantis minimalaus reikalaujamo lygio, įvertinimas pagal Å¡iuos kriterijus bÅ«tent ir suponuoja iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės pasiÅ«lymas (ir jame nurodytos rizikos valdymo, aplinkosauginės, vadybos sistemų taikymo priemonės) neatitinka perkančiosios organizacijos poreikių.

Dėl procesinės bylos baigties Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 18 d. sprendimas paliktinas nepakeistas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).Atsižvelgiant į priimamÄ procesinį sprendimÄ , atsakovei kompensuotinos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos.Atsakovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 1210 Eur iÅ¡laidas (iÅ¡ jų 210 Eur pridėtinės vertės mokestis) advokato pagalbai apmokėti.

Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad tokio dydžio iÅ¡laidos atitinka bylos sudėtingumÄ , advokato darbo ir laiko sÄ naudas, todėl gali bÅ«ti priteistos iÅ¡ ieÅ¡kovės (CPK 98 straipsnio 2 dalis).IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (žyminis mokestis) iÅ¡ atsakovės nepriteisiamos. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos.

Nagrinėjamu atveju byla apeliacine tvarka buvo iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėta 2018 m. liepos 10 d. teismo posėdyje. IeÅ¡kovė 2018 m. liepos 13 d. padavė praÅ¡ymÄ prijungti prie bylos iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti patvirtinančius įrodymus, kartu dėl jų prijungimo praÅ¡ydama atnaujinti bylos nagrinėjimÄ . Å is praÅ¡ymas netenkintinas, nes ieÅ¡kovė (įvertinus, kada buvo suteiktos teisinės paslaugos, t. y. apeliacinis skundas buvo parengtas ir teismui pateiktas 2018 m. birželio 1 d.) turėjo objektyviÄ galimybę apmokėjimÄ už advokato teisines paslaugas organizuoti taip, kad iÅ¡laidas patvirtinantys įrodymai bÅ«tų pateikti teismui iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti atsakovei Alytaus rajono savivaldybės administracijai (juridinio asmens kodas 188718528) iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Expolita“ (juridinio asmens kodas 302515386) 1210 Eur (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus deÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                              Marius BajorasDanguolė MartinavičienėVigintas Višinskis