3894e831-45d6-470f-ae84-eccf4ad9f5a1 · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generatedTeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : GinÄo esmÄ IeÅ¡kovÄ uždaroji akcinÄ bendrovÄ (toliau â UAB) âExpolitaâ (toliau â ir ieÅ¡kovÄ) kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei Alytaus rajono savivaldybÄs administracijai (toliau â ir atsakovÄ, perkanÄioji organizacija), kuriuo praÅ¡Ä panaikinti atsakovÄs sprendimÄ atmesti ieÅ¡kovÄs pasiÅ«lymÄ , apie kurį jai buvo praneÅ¡ta 2018 m. vasario 22 d. praneÅ¡imu Nr. (3.19)K26-654 ir 2018 m. kovo 2 d. praneÅ¡imu Nr. (3.19)K26-727. 2017 m. gruodžio 18 d. atsakovÄ CentrinÄje viešųjų pirkimų informacinÄje sistemoje (toliau â CVP IS) paskelbÄ ir vykdÄ pirkimÄ âMokslo paskirties pastato (duomenys neskelbtini) paprastojo remonto darbaiâ.
Legislator headnote
AI generated3894e831-45d6-470f-ae84-eccf4ad9f5a1 · Lietuvos apeliacinis teismas: Bylos duomenys â objektų sÄ raÅ¡as, paskyrimo dokumentai, susitarimo dÄl darbo sutarties sudarymas, specialisto kvalifikacijos atestatas (Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužÄs 4 d. nutartimi pripažinta nevieÅ¡a bylos dalimi) â patvirtina, kad atsakovÄ turÄjo pagrindo taikyti maksimaliÄ reikÅ¡mÄ â 11 sutarÄių. TodÄl teismas atmetÄ ieÅ¡kovÄs argumentus dÄl T1 nepagrįsto taikymo ar perskaiÄiavimo.TiekÄjų pasiÅ«lymus pagal T2 ir T3 kriterijus vertino ekspertai J. C., M.
Full text
CivilinÄ byla Nr. e2A-966-790/2018Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00267-2018-2 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. liepos 17 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), DanguolÄs MartinaviÄienÄs ir Viginto ViÅ¡inskio, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovÄs uždarosios akcinÄs bendrovÄs âExpolitaâ apeliacinį skundÄ dÄl Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužÄs 18 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. e2-1718-657/2018 pagal ieÅ¡kovÄs uždarosios akcinÄs bendrovÄs âExpolitaâ ieÅ¡kinį atsakovei Alytaus rajono savivaldybÄs administracijai dÄl perkanÄiosios organizacijos sprendimo vieÅ¡ajame pirkime panaikinimo.
TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : GinÄo esmÄ IeÅ¡kovÄ uždaroji akcinÄ bendrovÄ (toliau â UAB) âExpolitaâ (toliau â ir ieÅ¡kovÄ) kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei Alytaus rajono savivaldybÄs administracijai (toliau â ir atsakovÄ, perkanÄioji organizacija), kuriuo praÅ¡Ä panaikinti atsakovÄs sprendimÄ atmesti ieÅ¡kovÄs pasiÅ«lymÄ , apie kurį jai buvo praneÅ¡ta 2018 m. vasario 22 d. praneÅ¡imu Nr. (3.19)K26-654 ir 2018 m. kovo 2 d. praneÅ¡imu Nr. (3.19)K26-727. 2017 m. gruodžio 18 d. atsakovÄ CentrinÄje viešųjų pirkimų informacinÄje sistemoje (toliau â CVP IS) paskelbÄ ir vykdÄ pirkimÄ âMokslo paskirties pastato (duomenys neskelbtini) paprastojo remonto darbaiâ.
Pagal pirkimo sÄ lygų 57 punktÄ tiekÄjų pasiÅ«lymai buvo vertinami pagal ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo kriterijų. PasiÅ«lymai vertinami pagal kiekybinius / kokybinius vertinimo kriterijus, kuriuos sudaro (C) kaina (60 proc.); (T1) specialisto â statybos vadovo darbo patirtis (10 proc.); (T2) rizikų valdymas (15 proc.); (T3) aplinkosaugos priemonÄs ir vadybos sistemų taikymas (15 proc.). Konkurso sÄ lygų 83.2 punkte nustatyta, kad komisija atmeta pasiÅ«lymÄ , jeigu pasiÅ«lymas surinko T kriterijaus balų mažiau kaip 60 procentų viso T kriterijaus vertÄs. IeÅ¡kovÄ nurodÄ, kad ji atsakovei pateikÄ pasiÅ«lymÄ ir kitus pirkimo sÄ lygose nurodytus dokumentus, kurie patvirtino ieÅ¡kovÄs pasiÅ«lymo ekonominį naudingumÄ ir atitiktį pasiÅ«lymo vertinimo kriterijams T.
Nepaisant to, perkanÄioji organizacija 2018 m. vasario 22 d. praneÅ¡imu atmetÄ ieÅ¡kovÄs pasiÅ«lymÄ pagal pirkimo sÄ lygų 83.2 punktÄ , nes ieÅ¡kovÄs pasiÅ«lymas pagal T kriterijų buvo įvertintas 13,14 balo iÅ¡ galimų 40 balų. IeÅ¡kovÄs nuomone, perkanÄioji organizacija atmetÄ jos pasiÅ«lymÄ neteisÄtai ir nepagrįstai, todÄl ji 2018 m. kovo 7 d. pateikÄ perkanÄiajai organizacijai pretenzijÄ . PerkanÄioji organizacija atsisakÄ nagrinÄti pretenzijÄ dÄl praleisto termino pretenzijai pateikti, taÄiau tokia iÅ¡vada padaryta neteisingai nustaÄius pretenzijos pateikimo termino pradžiÄ .
Å iuo atveju termino pradžia negali bÅ«ti siejama su 2018 m. vasario 22 d. atsakovÄs praneÅ¡imu apie pasiÅ«lymo atmetimÄ , nes praneÅ¡ime nebuvo nurodyti tokio sprendimo motyvai. Apie savo teisių pažeidimÄ ieÅ¡kovÄ sužinojo tik 2018 m. kovo 2 d., kai perkanÄioji organizacija pateikÄ priimto sprendimo motyvus. IeÅ¡kovÄ taip pat pažymÄjo, kad perkanÄioji organizacija apskaiÄiavo T1, T2 ir T3 netiksliai ir nesilaikydama pirkimo sÄ lygų. Rinkoje nÄra statinio statybos vadovo, kuris bÅ«tų vadovavÄs ypatingai siauros srities pastatų statybai per paskutinius 5 metus net pagal 11 sutarÄių, kurių vertÄ ne mažesnÄ nei 400 000 Eur.
DÄl Å¡ios priežasties atsakovÄ negalÄjo naudoti maksimalios T1 balo reikÅ¡mÄs apskaiÄiuodama ieÅ¡kovÄs T1 balo reikÅ¡mÄ. IeÅ¡kovÄ savo pasiÅ«lyme pateikÄ ir detaliai apraÅ¡Ä ne tik pagrindines projekto rizikas, bet ir visas kitas rizikas ir pateikÄ rizikų valdymo planÄ . AtsakovÄs pagal T2 kriterijų dÄl rizikų valdymo skirtų balų vidurkis yra vos 35 balai iÅ¡ 100 galimų, nors pagal pirkimo sÄ lygose pateiktÄ balų skyrimo tvarkÄ ieÅ¡kovei atsakovÄ turÄjo skirti mažiausiai 67 balus.
IeÅ¡kovÄs pasiÅ«lyme taip pat buvo pateikta iÅ¡sami ir konkreti darbams taikytina informacija apie aplinkosaugos priemonių ir vadybos sistemos taikymÄ , taÄiau atsakovÄ ieÅ¡kovei skyrÄ 28,33 balus. Palyginus ieÅ¡kovÄs pasiÅ«lyme pateiktÄ medžiagÄ su T3 reikÅ¡mÄs apskaiÄiavimo kriterijais, ieÅ¡kovÄs pasiÅ«lymas turÄjo gauti mažiausiai 67 balus. IeÅ¡kovÄ taip pat pažymÄjo, kad perkanÄioji organizacija neteisÄtai atsisakÄ pateikti ieÅ¡kovei informacijÄ apie pasiÅ«lymÄ vertinusius ekspertus ir nustatytÄ pirkimo laimÄtojÄ , todÄl pažeidÄ Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau â VPÄ®) 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ skaidrumo principÄ .AtsakovÄ Alytaus rajono savivaldybÄs administracija praÅ¡Ä civilinÄ bylÄ nutraukti pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â CPK) 293 straipsnio 2 punktÄ , o to nepadarius â ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinį atmesti.
AtsakovÄ laikÄsi pozicijos, kad ieÅ¡kovÄ, kreipdamasi į teismÄ , nesilaikÄ iÅ¡ankstinÄs ginÄų sprendimo ne teisme tvarkos. AtsakovÄ ieÅ¡kovÄ apie priimtÄ sprendimÄ dÄl tiekÄjos pasiÅ«lymo ekonominio naudingumo vertinimo kokybinių kriterijų rezultatų ir priimtÄ sprendimÄ atmesti pasiÅ«lymÄ buvo informuota 2018 m. vasario 22 d., taÄiau įstatymo nustatytu terminu Å¡ių sprendimų neapskundÄ. PraÅ¡ymas paaiÅ¡kinti priimto sprendimo motyvus nepratÄsia ir neatnaujina VPÄ® nustatytų terminų.
IeÅ¡kovÄ už kriterijų (parametrÄ ) âSpecialisto â statybos vadovo darbo patirtis (T1)â gavo 3,64 balo. Å is balas buvo apskaiÄiuotas maksimalų galimų balų skaiÄių (10) padauginus iÅ¡ ieÅ¡kovÄs specialisto vadovautų sutarÄių skaiÄiaus (4) ir padalinus iÅ¡ tiekÄjo, gavusio maksimalų balÄ , specialisto vadovautų sutarÄių skaiÄiaus (11). IeÅ¡kovÄ nepateikÄ argumentų ir įrodymų, kurie paneigtų perkanÄiosios organizacijos apskaiÄiuotÄ T1 kriterijaus reikÅ¡mÄ ar ieÅ¡kovÄs pasiÅ«lymo vertinimo, atlikto pagal pirkimo dokumentus, netinkamumÄ .
AtsakovÄ pažymÄjo, kad ieÅ¡kovÄ, per įstatymo nustatytÄ terminÄ neapskundusi sprendimo atmesti jos pasiÅ«lymÄ , prarado suinteresuoto dalyvio statusÄ , todÄl praÅ¡oma susipažinti informacija apie specialistÄ ir jo vadovautas sutartis jai nebuvo teikiama. IeÅ¡kovÄ nepateikÄ argumentų bei įrodymų, kurie paneigtų ekspertų pateiktÄ ieÅ¡kovÄs pasiÅ«lymo vertinimÄ pagal T2 ir T3 kriterijus. IeÅ¡kovÄ iÅ¡ esmÄs ginÄija ekspertų atliktÄ vertinimÄ , taÄiau juo abejoti nÄra pagrindo.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ Kauno apygardos teismas 2018 m. gegužÄs 18 d. sprendimu ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinį atmetÄ, paskirstÄ bylinÄjimosi iÅ¡laidas.Teismas, įvertinÄs ieÅ¡kovÄs 2018 m. kovo 7 d. raÅ¡to, įvardyto kaip pretenzija, ir ieÅ¡kinio turinį, nustatÄ, kad ieÅ¡kovÄ nepraÅ¡Ä perkanÄiosios organizacijos panaikinti priimtų sprendimų dÄl jos pasiÅ«lymo atmetimo, nenurodÄ perkanÄiosios organizacijos galimų pažeidimų priimant sprendimÄ atmesti ieÅ¡kovÄs pasiÅ«lymÄ .
TaÄiau perkanÄiosios organizacijos veiksmai, gavus ieÅ¡kovÄs raÅ¡tus, teismui leido daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovÄ terminÄ pretenzijai paduoti atnaujino. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovÄ netinkamai pasinaudojo ikiteismine ginÄo nagrinÄjimo tvarka, nes ieÅ¡kinyje reiÅ¡kiami reikalavimai iÅ¡ esmÄs neatitinka pretenzijose reikÅ¡tų reikalavimų. Nepaisant to, teismas pasisakÄ dÄl atsakovÄs sprendimo atmesti ieÅ¡kovÄs pasiÅ«lymÄ , nes perkanÄiosios organizacijos sprendimas atmesti tiekÄjo pretenzijÄ materialinių teisinių padarinių tiekÄjui nesukelia, o suteikia tik teisÄ perkelti ginÄÄ Ä¯ teismÄ .Konkurso sÄ lygų 62 punkte nustatyta, kad T1 (specialistų patirtis) kriterijaus parametro įvertinimas yra apskaiÄiuojamas parametro reikÅ¡mÄ (nagrinÄjamu atveju ieÅ¡kovÄs 4 sutartys) palyginant su geriausia to paties parametro reikÅ¡me (nagrinÄjamu atveju 11 sutarÄių) ir padauginant iÅ¡ vertinamo kriterijaus funkcinio parametro lyginamojo svorio (nagrinÄjamu atveju 1).
Bylos duomenys â objektų sÄ raÅ¡as, paskyrimo dokumentai, susitarimo dÄl darbo sutarties sudarymas, specialisto kvalifikacijos atestatas (Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužÄs 4 d. nutartimi pripažinta nevieÅ¡a bylos dalimi) â patvirtina, kad atsakovÄ turÄjo pagrindo taikyti maksimaliÄ reikÅ¡mÄ â 11 sutarÄių. TodÄl teismas atmetÄ ieÅ¡kovÄs argumentus dÄl T1 nepagrįsto taikymo ar perskaiÄiavimo.TiekÄjų pasiÅ«lymus pagal T2 ir T3 kriterijus vertino ekspertai J. C., M.
Ä., J. M., kurių kiekvienas dÄl kiekvieno tiekÄjo pateikÄ ekspertinio vertinimo anketas. Visi ekspertai vieningai pritarÄ, kad ieÅ¡kovÄs pasiÅ«lyme projekto specifikacijos apraÅ¡ymas turi trÅ«kumų: trÅ«ksta projekto specifikacijos apraÅ¡ymo, susijusio su rangos sutarties vykdymu; pateiktos tik kelios rizikos ir jos neapima viso projekto, jų analizÄ neapima konkreÄių rizikos veiksnių; pateiktų rizikos valdymo priemonių įgyvendinimas ir pagrįstumas yra neaiÅ¡kus, neiÅ¡samus ir neefektyvus.
Ekspertų skirtų balų vidurkis â 35 balai. Vertindami parametrÄ T3 ekspertai nurodÄ, jog pateiktos aplinkosaugos priemonÄs ir vadybos sistemų taikymas yra bendrinis, turintis mažai ryÅ¡io su objekto specifika ir dislokacija; apraÅ¡ymas nekonkretus, apimantis tik kai kuriuos aplinkosaugos aspektus; nÄra pateiktas neigiamų aplinkos veiksnių (nurodytų tarÅ¡os, atliekų Å¡altinių) suvaldymo planas; trÅ«ksta logiÅ¡kumo sistemų taikymui Å¡iame objekte, nes iÅ¡ esmÄs pateiktos priemonÄs gali bÅ«ti taikomos bet kuriam objektui ar pirkimui.
Ekspertų skirtų balų vidurkis â 28,33 balai. Teismas pažymÄjo, kad nagrinÄjamu atveju ekonominio naudingumo balai tiekÄjų pasiÅ«lymams suteikiami ne pagal tai, ar tiekÄjo pasiÅ«lymas (plaÄiÄ ja prasme) atitinka visas konkurso sÄ lygas, o pagal tai, kiek siÅ«lomos paslaugos atitinka bÅ«tent kokybinius parametrus. Teismas nurodÄ, kad nÄra duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima sprÄsti, jog atsakovÄs pasitelkti kvalifikuoti ekspertai tiekÄjų pasiÅ«lymus vertino ne pagal konkurso sÄ lygose nustatytus kokybÄs kriterijus.
IeÅ¡kovÄ, ginÄydama ekspertų atlikto jos pasiÅ«lymo ekonominio naudingumo vertinimo rezultatus, remiasi tik savo paÄios subjektyviais paaiÅ¡kinimais ir analize, taÄiau nepateikia kitų įrodymų (kompetentingų ir nepriklausomų ekspertų ar institucijų iÅ¡vadų), paneigianÄių atsakovÄs paskirtų ekspertų atlikto vertinimo teisingumÄ . Nors bet kuris ekspertinis vertinimas turi tam tikrÄ subjektyvumo elementÄ , nes priklauso nuo ekspertų patirties, kvalifikacijos ir pan., taÄiau byloje nÄra duomenų apie ekspertų vertinimo derinimus tarpusavyje, taip pat apie jų sÄ sajas su tiekÄjais.
DÄl to teismas sprendÄ, kad nÄra pagrindo manyti, jog ekspertai pasiÅ«lymus vertino Å¡aliÅ¡kai, ne pagal savo vidinį įsitikinimÄ ar neturÄdami pakankamos kompetencijos. Teismas pažymÄjo, kad ieÅ¡kovÄ, žinodama, jog tiekÄjų pasiÅ«lymų techninÄ dalį vertins perkanÄiosios organizacijos pasitelkti ekspertai, ikiteisminÄje ginÄo nagrinÄjimo stadijoje neginÄijo tokio perkanÄiosios organizacijos pasirinkto tiekÄjų pasiÅ«lymų vertinimo bÅ«do, taip pat VPÄ® nustatytais terminais nekÄlÄ klausimo dÄl duomenų apie pasitelktus ekspertus ir jų kompetencijÄ pateikimo, neginÄijo tiekÄjų techninių pasiÅ«lymų vertinimui pasirinktų ekspertų kompetencijos ir neįrodinÄjo jų sÄ sajų su tiekÄjais, nesinaudojo VPÄ® 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta teise praÅ¡yti paaiÅ¡kinti pirkimo dokumentus ir pretenzijų perkanÄiajai organizacijai dÄl nustatytų sÄ lygų bei vertinimo kriterijų nereiÅ¡kÄ.
Å ios aplinkybÄs leido teismui sprÄsti apie tai, kad ieÅ¡kovei visos sÄ lygos buvo aiÅ¡kios ir ji su jomis sutiko. Teismo nuomone, galutinis ieÅ¡kovÄs pasiÅ«lymo ekonominio naudingumo apskaiÄiavimas atliktas pagal pirkimo sÄ lygų 58-64 punktuose iÅ¡samiai apraÅ¡ytÄ apskaiÄiavimo tvarkÄ ir teisingai. IeÅ¡kovÄs pasiÅ«lyme nurodytos priemonÄs pirkimo tikslams pasiekti, jį įvertinus pagal visus parametrus, nÄra pakankamai aiÅ¡kios, rezultatai neatitinka perkanÄiosios organizacijos poreikių, todÄl, teismo nuomone, perkanÄiosios organizacijos iÅ¡vada dÄl ieÅ¡kovÄs pasiÅ«lymo įvertinimo pagal parametrus T1, T2, T3 yra pagrįsta.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovÄ UAB âExpolitaâ praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužÄs 18 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:IeÅ¡kovÄs pasiÅ«lymo įvertinimas pagal parametrÄ T1 yra nepagrįstas jokiais objektyviais duomenims. VieÅ¡ai pateikta informacija leidžia abejoti, kad vienas statybos darbų vadovas per 5 metus gali bÅ«ti vadovavÄs net 11 mokslo paskirties statybos sutarÄių, kiekvienai virÅ¡ijant 400 000 eurų be PVM vertÄ.
PerkanÄioji organizacija privalo objektyviai pagrįsti savo priimamus sprendimus, taip pat atskleisti tiekÄjams kitų tiekÄjų pasiÅ«lymų duomenis (su uždengta konfidencialia informacija), patvirtinanÄius pagal pirkimo reikalavimus vertinamÄ specialistų patirtį. NagrinÄjamu atveju duomenys, pagrindžiantys kito pirkimo dalyvio pasiÅ«lyto specialisto patirtį, ieÅ¡kovei nebuvo pateikti, todÄl ji neturÄjo galimybių įvertinti, ar kito pirkimo dalyvio pateikta informacija yra teisinga ir pagrįsta.
Teismas tam reikalingų techninių ir faktinių žinių neturi ir neturÄjo to atlikti vien savo nuožiÅ«ra.Teismas nepagrįstai vadovavosi vien atsakovÄs pirkimo komisijos ekspertų vertinimais dÄl ieÅ¡kovÄs pasiÅ«lymo įvertinimo pagal parametrus T2 ir T3 ir neanalizavo tokių vertinimų pagrįstumo bei atitikimo pirkimo sÄ lygose nustatytiems reikalavimams. Teismas ignoravo ir nenagrinÄjo ieÅ¡kovÄs į bylÄ pateiktų įrodymų ir pavyzdžių, kad ekspertai savo vertinimuose: pirma, neįvertino ieÅ¡kovÄs pasiÅ«lyme buvusių dokumentų ir aiÅ¡kiai nurodytų duomenų, reikalaujamų pagal parametrų T2 ir T3 apraÅ¡ymus, kad bÅ«tų skiriami aukÅ¡Äiausi parametrų balai; antra, vertino ieÅ¡kovÄs pasiÅ«lymÄ pagal reikalavimus, kurie nebuvo nustatyti T2 ir T3 parametruose, tuo grubiai pažeisdami VPÄ® 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ skaidrumo principÄ . Teismas ignoravo ir nevertino to, kad toks itin subjektyvus, netikslus ir neteisingas ieÅ¡kovÄs pasiÅ«lymo vertinimas galÄjo bÅ«ti nulemtas abstrakÄių, neapibrÄžtų, skirtingų asmenų skirtingai galimų suprasti ir todÄl atsakovei iÅ¡ esmÄs neribotÄ diskrecijÄ suteikianÄių vertinimo kriterijų (parametrų).
Tokių kriterijų (parametrų) nustatymas pažeidžia skaidrumo principÄ . ApeliacinÄs instancijos teismas Å¡iuo atveju turÄtų ex officio (pagal pareigas, savo iniciatyva) įvertinti, ar vertinimo parametrai ir pirkimo sÄ lygos yra teisÄti. Teismas nepateikÄ argumentų, kuo remiantis jis mano, kad ieÅ¡kovÄs pasiÅ«lyme nurodytos priemonÄs pirkimo tikslams pasiekti nÄra pakankamai aiÅ¡kios, rezultatai neatitinka perkanÄiosios organizacijos poreikių. Tokių atskirų reikalavimų tam, kad parametrai T1, T2 ir T3 bÅ«tų įvertinti aukÅ¡Äiausiais balais, pirkimo sÄ lygos nenustato.
Tai reiÅ¡kia, kad teismas sprendimÄ motyvavo savo paties sugalvotais subjektyviais kriterijais, neegzistuojanÄiais pirkimo sÄ lygose.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovÄ Alytaus rajono savivaldybÄs administracija praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužÄs 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais atsikirtimais: Teismas pagrįstai rÄmÄsi atsakovÄs pateiktais dokumentais dÄl specialisto patirties, kuri pagrįstai buvo lyginama su kito tiekÄjo specialisto patirtimi.
Teismas, pripažindamas kito tiekÄjo objektų sÄ raÅ¡Ä , paskyrimo dokumentus, susitarimÄ dÄl darbo sutarties sudarymo, specialisto kvalifikacijos atestatÄ nevieÅ¡a bylos medžiaga, nepažeidÄ teisÄs aktų reikalavimų. TiekÄjas UAB âNeostataâ nurodÄ, kad Å¡ie pasiÅ«lymo dokumentai yra konfidenciali informacija, todÄl perkanÄioji organizacija jos negali atskleisti tretiesiems asmenims (VPÄ® 20 straipsnio 1 dalis). Be to, pati ieÅ¡kovÄ savo pasiÅ«lyme nurodÄ, kad pažymos apie įvykdytas sutartis, specialistų sÄ raÅ¡as ir specialisto patirties apraÅ¡ymas yra konfidenciali informacija.
IeÅ¡kovÄ ieÅ¡kinyje pateikÄ tik niekuo nepagrįstas abejones apie tai, kad neva UAB âNeostataâ negalÄjo pasiÅ«lyti specialisto, kuris bÅ«tų vadovavÄs 11 mokslo paskirties statybos sutarÄių. Teismas teisÄtai ir pagrįstai įvertino visus byloje esanÄius įrodymus ir jų pagrindu padarÄ teisingas ir pagrįstas iÅ¡vadas. IeÅ¡kovÄ nepateikÄ Ä¯rodymų, kurie paneigtų atsakovÄs paskirtų ekspertų atlikto vertinimo teisingumÄ , taip pat įrodymų, kad ieÅ¡kovÄs pasiÅ«lymas buvo įvertintas netinkamai.
IeÅ¡kovÄ pateikÄ tik savo pasiÅ«lymo subjektyviÄ interpretacijÄ , kuri nepatvirtina, kad jos pasiÅ«lymas turÄjo bÅ«ti įvertintas aukÅ¡Äiausiais balais. IeÅ¡kovÄs pasiÅ«lymas yra bendro pobÅ«džio, nesusijÄs su pirkimo sutarties vykdymu ir pirkimo objekto specifika. Pagal paskelbus pirkimo dokumentus ir pirkimo sÄ lygose nustatytų vertinimo kriterijų T1 ir T2 apraÅ¡ymus, tiekÄjai, dalyvaujantys pirkime, turÄjo pateikti perkamus darbus ir jų ypatumus nurodytais aspektais apibÅ«dinanÄius apraÅ¡ymus, taip pat aplinkosaugos priemonių ir vadybos sistemų taikymÄ ir naudÄ vykdant bÅ«tent konkreÄiÄ atsakovÄs pirkimo sutartį.
IeÅ¡kovÄ apeliaciniame skunde ginÄija pirkimo sÄ lygų 57 punktÄ , kuriame nustatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai, taÄiau atsakovei neteikÄ klausimų dÄl neaiÅ¡kių pirkimo sÄ lygų, neginÄijo prikimo sÄ lygų nei patiekdama pretenzijÄ , nei pareikÅ¡dama ieÅ¡kinį. Taigi, ieÅ¡kovei nepasinaudojus privaloma ginÄo nagrinÄjimo ne teisme tvarka, ieÅ¡kovÄs praÅ¡ymas įvertinti pirkimo sÄ lygų teisÄtumÄ turi bÅ«ti paliktas nenagrinÄtas. AtsakovÄ tinkamai įvykdÄ pareigÄ pirkimo sÄ lygose kuo tiksliau ir detaliau apraÅ¡yti vertinimo kriterijus, kuriais remiantis bus skiriami konkretÅ«s pasiÅ«lymo ekonominio naudingumo balai.
NÄra pagrindo daryti iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovÄs apeliaciniame skunde ginÄijamos pirkimo sÄ lygos akivaizdžiai pažeidžia imperatyvias VPÄ® nuostatas ir principus, todÄl apeliacinÄs instancijos teismui nÄra pagrindo ex officio nagrinÄti pirkimo sÄ lygų teisÄtumÄ . TeisÄjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliuÄių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
ApeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija, nagrinÄdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatÄ absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dÄl kurių turÄtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). DÄl iÅ¡ankstinÄs ginÄo sprendimo ne teisme tvarkos laikymosi Byloje kilo ginÄas dÄl perkanÄiosios organizacijos sprendimo atmesti ieÅ¡kovÄs pasiÅ«lymÄ , pateiktÄ atviro konkurso bÅ«du vykdomam supaprastintam mokslo paskirties pastato (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto darbų pirkimui.
Pirkimo procedÅ«ros buvo pradÄtos jau įsigaliojus 2017 m. gegužÄs 2 d. įstatymu Nr. XIII-327 iÅ¡dÄstytai naujai VPÄ® redakcijai, todÄl ginÄui sprÄsti taikomos bÅ«tent Å¡ios redakcijos įstatymo nuostatos.VPÄ® 101 straipsnio 3 dalis numato, kad tiekÄjas, norÄdamas iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo teisme ginÄyti perkanÄiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia turi raÅ¡tu pateikti pretenzijÄ perkanÄiajai organizacijai. Pagal VPÄ® 102 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ tiekÄjas turi teisÄ pateikti pretenzijÄ perkanÄiajai organizacijai supaprastintų pirkimų atveju per 5 darbo dienas nuo perkanÄiosios organizacijos praneÅ¡imo raÅ¡tu apie jos priimtÄ sprendimÄ iÅ¡siuntimo dienos.
Remiantis VPÄ® 103 straipsnio 1 dalimi, perkanÄioji organizacija privalo nagrinÄti tik tas tiekÄjų pretenzijas, kurios pateiktos laikantis Å¡io įstatymo 102 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų.  PerkanÄioji organizacija apie sprendimÄ atmesti ieÅ¡kovÄs pasiÅ«lymÄ informavo ieÅ¡kovÄ CVP IS priemonÄmis 2018 m. vasario 22 d. raÅ¡tu. IeÅ¡kovÄ 2018 m. vasario 26 d. raÅ¡tu praÅ¡Ä atsakovÄ pateikti visus dokumentus, susijusius ir pagrindžianÄius ekonominio naudingumo vertinimo kokybinių parametrų rezultatus.
AtsakovÄ 2018 m. kovo 2 d. raÅ¡te pateikÄ kiekvieno eksperto ieÅ¡kovÄs pasiÅ«lymo vertinimus, nurodytus tiekÄjų pasiÅ«lymų ekspertinio vertinimo anketose, informavo, kokiu bÅ«du buvo apskaiÄiuotas ieÅ¡kovÄs už kriterijų âspecialisto-statybos vadovo darbo patirtisâ gautas balas. IeÅ¡kovÄ 2018 m. kovo 7 d. pateikÄ pretenzijÄ , nesutikdama su ekonominio naudingumo vertinimo kokybinių parametrų rezultatais ir praÅ¡ydama iÅ¡ naujo pervertinti jos pasiÅ«lymÄ , taÄiau atsakovÄ 2018 m. kovo 15 d. raÅ¡tu vertino, kad ieÅ¡kovÄs pretenzija pateikta pavÄluotai, todÄl jos nenagrinÄjo.     CPK 4232 straipsnio 1 dalis numato, kad tiekÄjas, prieÅ¡ kreipdamasis į teismÄ , turi laikytis VPÄ® nustatytos privalomos iÅ¡ankstinio ginÄų sprendimo ne teisme tvarkos.
TaÄiau Å¡io straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog kai įstatymų nustatytais pagrindais atsisakoma nagrinÄti tiekÄjo kreipimÄ si, pareikÅ¡tÄ iÅ¡ankstinio ginÄų sprendimo ne teisme tvarka, tiekÄjas gali kreiptis į teismÄ pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį dÄl ginÄo esmÄs ir nurodyti priežastis, dÄl kurių jis nesutinka su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinÄti jo kreipimÄ si; teismas, pripažinÄs, kad ieÅ¡kovo nurodyti argumentai yra pagrįsti, nagrinÄja bylÄ iÅ¡ esmÄs.NagrinÄjamu atveju ieÅ¡kovÄ kreipÄsi į teismÄ dÄl ginÄo esmÄs, kartu nurodydama nesutikimo su perkanÄiosios organizacijos 2018 m. kovo 15 d. raÅ¡te iÅ¡reikÅ¡tu sprendimu atsisakyti nagrinÄti ieÅ¡kovÄs pretenzijÄ argumentus.
IeÅ¡kovÄs manymu, VPÄ® 102 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas 5 darbo dienų pretenzijos perkanÄiajai organizacijai pateikimo terminas turÄjo bÅ«ti skaiÄiuojamas ne nuo 2018 m. vasario 22 d., bet nuo 2018 m. kovo 2 d., kadangi tik Å¡iÄ dienÄ ieÅ¡kovei buvo nurodyti priimto sprendimo motyvai. Pirmosios instancijos teismas bylÄ iÅ¡nagrinÄjo iÅ¡ esmÄs, nurodÄs, kad atsakovÄ, gavusi ieÅ¡kovÄs raÅ¡tus, sustabdÄ pirkimo procedÅ«ras, ieÅ¡kovÄs raÅ¡tus iÅ¡nagrinÄjo ir dÄl jų priÄmÄ motyvuotus sprendimus, todÄl terminas pretenzijai paduoti buvo atnaujintas.   ApeliacinÄs instancijos teismas konstatuoja, kad tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada nepagrįsta ir prieÅ¡tarauja 2018 m. kovo 15 d. raÅ¡te atsakovÄs vienareikÅ¡miÅ¡kai iÅ¡reikÅ¡tai pozicijai.
AtsakovÄ 2018 m. kovo 15 d. raÅ¡te aiÅ¡kiai nurodÄ, kad pavÄluotai pateikta pretenzija nenagrinÄjama, atitinkamai, Å¡iame raÅ¡te nÄra iÅ¡dÄstyta jokių atsakovÄs motyvų dÄl pretenzijos pagrįstumo esmÄs. Taigi, pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo sprÄsti, kad atsakovÄ savo veiksmais faktiÅ¡kai atnaujino pretenzijos padavimo terminÄ ir jÄ iÅ¡nagrinÄjo.Kita vertus, apeliacinÄs instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir netinkamais motyvais, taÄiau iÅ¡ esmÄs pagrįstai bylos nenutraukÄ, o jÄ iÅ¡nagrinÄjo.
AtsakovÄ, atsisakiusi nagrinÄti pretenzijÄ dÄl jos pavÄluoto pateikimo, netinkamai skaiÄiavo termino pateikti pretenzijÄ eigos pradžiÄ . Kasacinis teismas, remdamasis Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktika, ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad peržiÅ«ros procedÅ«ros veiksmingumo principas suponuoja efektyvių perkanÄiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų apskundimo priemonių buvimÄ ir galimybÄ jomis realiai pasinaudoti. Veiksmingi teisių gynimo bÅ«dai viešųjų pirkimų nuostatų pažeidimo atveju gali bÅ«ti užtikrinti, tik jei numatyti apskundimo terminai bus skaiÄiuojami nuo datos, kai pareiÅ¡kÄjas sužinojo arba turÄjo sužinoti apie tariamÄ minÄtų nuostatų pažeidimÄ .
Termino skaiÄiavimas nuo tiekÄjo sužinojimo apie teisÄtų interesų pažeidimÄ reiÅ¡kia subjektyviojo kriterijaus taikymÄ ir bendrÄ ja prasme tai bÅ«tų momentas, kada tiekÄjas faktiÅ¡kai suvokÄ Ä¯vykusį interesų pažeidimo faktÄ . O termino pradžios susiejimas su diena, kuriÄ tiekÄjas turÄjo sužinoti apie interesų pažeidimÄ , reiÅ¡kia objektyviojo kriterijaus taikymÄ , Å¡iuo atveju nustatant termino pradžios momentÄ taikytinas bendrasis bonus pater familias elgesio standartas, termino pradžia laikomas momentas, kada įvykusį tariamo pažeidimo faktÄ analogiÅ¡koje situacijoje bÅ«tų suvokÄs protingas (rÅ«pestingas, atidus) asmuo.
Naudojimasis perkanÄiosios organizacijos sprendimų apskundimo teise gali bÅ«ti ribojamas, jei tiekÄjas galÄjo ar turÄjo nustatyti pažeidimÄ , veikdamas taip rÅ«pestingai, kaip galima tikÄtis iÅ¡ patyrusio Å«kio subjekto. Vertinant ieÅ¡kovo galimybÄ prieÅ¡ perkanÄiÄ jÄ organizacijÄ remtis aplinkybÄmis, nenagrinÄtomis ikiteisminÄje ginÄo stadijoje, bÅ«tina atsižvelgti ne tik į jų paaiÅ¡kÄjimo momentÄ , bet ir į veiksmus, kurių Å¡alys ÄmÄsi, kad jos paaiÅ¡kÄtų (žr.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2016 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinÄje byloje Nr. e3K-3-237-415/2016 pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus ir nurodytÄ Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo bei Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikÄ ). IeÅ¡kovÄs pretenzija ir ieÅ¡kinys teismui grindžiami tuo, kad atsakovÄ (jos pasitelkti ekspertai) netinkamai, pažeisdami pirkimo dokumentuose nurodytus kriterijus, įvertino ieÅ¡kovÄs pasiÅ«lymo kokybinius vertinimo kriterijus â specialisto-statybos vadovo patirtį, rizikos valdymÄ bei aplinkosaugos priemones ir vadybos sistemų taikymÄ bei nepagrįstai skyrÄ per mažus Å¡ių vertinimo kriterijų balus, dÄl to ieÅ¡kovÄs pasiÅ«lymas nepagrįstai buvo atmestas vadovaujantis pirkimo sÄ lygų 83.2 papunkÄiu.
ApeliacinÄs instancijos teismas, įvertinÄs atsakovÄs 2018 m. vasario 22 d. raÅ¡te pateiktÄ ieÅ¡kovei informacijÄ , sprendžia, kad ji nebuvo pakankama, kad ieÅ¡kovÄ, vertinant patyrusio Å«kio subjekto standartu, bÅ«tų galÄjusi nustatyti galimÄ savo teisių pažeidimÄ bei jį ginti pareikÅ¡dama pretenzijÄ atsakovei. Å iame atsakovÄs raÅ¡te tik lakoniÅ¡kai nurodyti už kiekvienÄ vertinimo kriterijų paskirti balai, bendra jų suma, nurodytas ekspertinio vertinimo vidurkis, taÄiau nenurodyta, kaip apskaiÄiuoti už statybos vadovo patirtį suteikti balai, kuo rÄmÄsi ekspertai suteikdami ieÅ¡kovÄs pasiÅ«lymui atitinkamus balus, nors tokia informacija ieÅ¡kovei buvo bÅ«tina siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar pasiÅ«lymas buvo įvertintas nepažeidžiant pirkimo sÄ lygose nurodytų kokybinių vertinimo kriterijų.
IeÅ¡kovÄ operatyviai, dar nesibaigus pretenzijai pareikÅ¡ti nustatytam terminui 2018 m. vasario 26 d. (per dvi darbo dienas) kreipÄsi į atsakovÄ, praÅ¡ydama pateikti dokumentus, pagrindžianÄius ekonominio naudingumo vertinimo kokybinių parametrų rezultatus. Toks ieÅ¡kovÄs elgesys atitiko VPÄ® 58 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintÄ dalyvio, kurio pasiÅ«lymas atmestas, teisÄ praÅ¡yti iÅ¡samios informacijos apie pasiÅ«lymo atmetimo priežastis. IeÅ¡kovÄ iÅ¡samiÄ informacijÄ apie pasiÅ«lymo atmetimo priežastis gavo tik atsakovÄs 2018 m. kovo 2 d. raÅ¡te, ir jau 2018 m. kovo 7 d. (per tris darbo dienas) pateikÄ pretenzijÄ dÄl jos pasiÅ«lymo vertinimo.
Lyginant atsakovÄs 2018 m. vasario 22 d. ir 2018 m. kovo 2 d. raÅ¡tuose suteiktos informacijos apimtį, matyti, kad pastarajame atsakovÄs raÅ¡te pateikta ženkliai iÅ¡samesnÄ informacija apie pasiÅ«lymo atmetimo priežastis. TodÄl apeliacinÄs instancijos teismas, įvertinÄs, kad ieÅ¡kovei 2018 m. vasario 22 d. raÅ¡te nebuvo pateikta visa bÅ«tina savo galimam teisių pažeidimui suvokti informacija, kad ieÅ¡kovÄ, siekdama iÅ¡siaiÅ¡kinti jos pasiÅ«lymo vertinimo aplinkybes, elgÄsi aktyviai, operatyviai, VPÄ® nustatytu bÅ«du bei pateikÄ praÅ¡ymÄ atsakovei pateikti trÅ«kstamÄ iÅ¡samiÄ informacijÄ , sprendžia, kad pretenzijos dÄl galimai netinkamai atlikto ieÅ¡kovÄs pasiÅ«lymo įvertinimo ir jo pagrindu priimto sprendimo atmesti pasiÅ«lymÄ padavimo termino eigos pradžia (sužinojimo ar turÄjimo sužinoti apie galimÄ teisių pažeidimÄ diena) Å¡iuo atveju turi bÅ«ti skaiÄiuojama nuo 2018 m. kovo 2 d., kai ieÅ¡kovei buvo pateikta iÅ¡sami informacija apie jos pasiÅ«lymo atmetimo priežastis.
TodÄl konstatuotina, kad ieÅ¡kovÄ, pretenzijÄ atsakovei pateikusi 2018 m. kovo 7 d., nepraleido VPÄ® 102 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto termino, atitinkamai, atsakovÄ, atsisakiusi nagrinÄti ieÅ¡kovÄs pretenzijÄ dÄl jos pavÄluoto pateikimo, netinkamai skaiÄiavo termino pateikti pretenzijÄ eigos pradžiÄ . Tokios aplinkybÄs lemia CPK 4232 straipsnio 3 dalies taikymÄ ir teismo pareigÄ bylÄ iÅ¡nagrinÄti iÅ¡ esmÄs DÄl teismo pareigos ex officio įvertinti pirkimo sÄ lygų teisÄtumÄ IeÅ¡kovÄ apeliaciniame skunde kelia pirkimo sÄ lygų teisÄtumo klausimÄ , t. y. teigia, kad pirkimo sÄ lygų 57 punkte nustatyti statybos vadovo darbo patirties, rizikos valdymo ir aplinkosaugos priemonių bei vadybos sistemų taikymo kriterijai yra abstraktÅ«s, neapibrÄžti, galimi skirtingai suprasti, atsakovei suteikia neribotÄ diskrecijÄ , todÄl jų nustatymas pažeidžia skaidrumo principÄ .
Kartu ieÅ¡kovÄ mano, kad Å¡iuo atveju teismas ex officio turÄtų įvertinti Å¡ių pirkimo sÄ lygų teisÄtumÄ . CPK 4233 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viešųjų pirkimų bylose ieÅ¡kinyje negali bÅ«ti pareikÅ¡ti reikalavimai, kurie nebuvo keliami tiekÄjo kreipimesi, pareikÅ¡tame iÅ¡ankstinio ginÄų sprendimo ne teisme tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡ių reikalavimų ieÅ¡kovas negalÄjo kelti kreipimosi padavimo metu. To paties CPK straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio pagrindas turi sutapti su tiekÄjo kreipimesi, pareikÅ¡tame iÅ¡ankstinio ginÄų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinÄmis aplinkybÄmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡ių aplinkybių ieÅ¡kovas negalÄjo nurodyti kreipimosi padavimo metu.
Taigi, pagal šį teisinį reglamentavimÄ tiekÄjas negali teismui nurodyti naujų faktinių aplinkybių ar iÅ¡kelti naujų reikalavimų, kuriuos jis galÄjo nurodyti ikiteisminÄje ginÄo stadijoje. DÄl galimybÄs ginÄyti pirkimo sÄ lygas kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad tiekÄjams taikomas ribojimas ginÄyti pirkimo sÄ lygas, o teismui â jas vertinti, jei pirkimo sÄ lygų teisÄtumas kvestionuojamas bet kurioje vÄlesnÄje vieÅ¡ojo pirkimo stadijoje, kai perkanÄioji organizacija priima sprendimÄ (perkanÄioji organizacija įvertino tiekÄjų kvalifikacijÄ , patikrino pasiÅ«lymus, iÅ¡rinko laimÄtojÄ ir pan.), remdamasi Å¡iomis sÄ lygomis, kurių tiekÄjai neginÄijo iÅ¡ karto, kai apie jas jie sužinojo ar turÄjo sužinoti (pvz., pirkimo sÄ lygų vieÅ¡as paskelbimas).
Tokiuose ginÄuose teismai gali vertinti, ar perkanÄioji organizacija tinkamai dalyviams pritaikÄ pirkimo sÄ lygas, bet ne tai, ar jos (pirkimo sÄ lygos) yra teisÄtos. Jeigu tiekÄjui besÄ lygiÅ¡kai bÅ«tų leista skųsti perkanÄiosios organizacijos veiksmus teisme prieÅ¡ tai su pretenzija nesikreipus į perkanÄiÄ jÄ organizacijÄ , tokia praktika iÅ¡ esmÄs bÅ«tų paneigta ikiteisminÄ ginÄo stadija (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2012 m. rugsÄjo 27 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-408/2012).
NagrinÄjamu atveju ieÅ¡kovÄ pretenzijoje ir ieÅ¡kinyje aiÅ¡kiai apibrÄÅ¾Ä keliamo ginÄo ribas â ieÅ¡kovÄs manymu, atsakovÄ (jos pasitelkti ekspertai) netinkamai, pažeisdami pirkimo sÄ lygose nurodytus kriterijus, įvertino ieÅ¡kovÄs pasiÅ«lymo kokybinius vertinimo kriterijus. Kitaip tariant, ieÅ¡kovÄ iÅ¡kÄlÄ ginÄÄ , ar atsakovÄ ieÅ¡kovÄs pateikto pasiÅ«lymo atžvilgiu tinkamai pritaikÄ nustatytas pirkimo sÄ lygas, tuo tarpu paÄių pirkimo sÄ lygų teisÄtumo neginÄijo.
Kad pirkimo sÄ lygų teisÄtumas nÄra nagrinÄjamo ginÄo objektas, ieÅ¡kovÄ aiÅ¡kiai ir tiesiogiai nurodÄ ir pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose (žr., pvz., dubliko 7 punktÄ ). IeÅ¡kovÄ tik apeliaciniame skunde iÅ¡kÄlÄ Å¡ios teismo nutarties 21 punkte nurodytus argumentus dÄl pirkimo sÄ lygų teisÄtumo.   Pagal teisinį reglamentavimÄ , įtvirtintÄ CPK 4238 straipsnyje, teismas viešųjų pirkimų bylose yra aktyvus ir turi teisÄ rinkti savo iniciatyva įrodymus, virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus, priimti sprendimÄ dÄl reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti, taÄiau yra tiesiogiai susijÄ su pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pagrindu ir dalyku, kai tai yra bÅ«tina siekiant teisingai iÅ¡sprÄsti bylÄ .  DÄl Å¡ių proceso teisÄs normų aiÅ¡kinimo kasacinis teismas yra nurodÄs, kad teismai turi patikrinti ne tik tai, kaip buvo laikytasi peržiÅ«ros procedÅ«ros nuostatų, bet ir tai, ar naudojimasis jomis suponavo veiksmingÄ tiekÄjo teisių gynybÄ (pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plÄstinÄs teisÄjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-7-32/2013).
Vien aplinkybÄ, jog Å¡alis neįgyvendino savo procesinÄs teisÄs ar netinkamai jÄ Ä¯gyvendino, savaime nÄra pakankama sprÄsti dÄl teismo sprendimo, kuriame dÄl Å¡ių reikalavimų nepasisakyta, teisÄtumo (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2018 m. birželio 18 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018). TaÄiau, kaip nurodyta kasacinio teismo, aktyvus teismų vaidmuo laikytinas jų diskrecija, taÄiau ne absoliuÄia bei ribojama perkanÄiųjų organizacijų galimai neteisÄto veiksmo (sprendimo) akivaizdumu (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-175-415/2016).
Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad jei perkanÄiosios organizacijos veiksmų galimas neteisÄtumas nÄra akivaizdus, nenustatytinas be papildomo (atskiro) tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimo, o procese nepateikta bent kokių nors objektyvių abejonių dÄl to, teismo pozicija ex officio neperžengti ginÄo ribų nekvalifikuotina kaip jo aktyvaus vaidmens tokio pobÅ«džio ginÄuose pažeidimas (minÄta Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2018 m. birželio 18 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018 ir kt.).ApeliacinÄs instancijos teismas, atsižvelgÄs į kasacinio teismo suformuluotus kriterijus, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinÄjamoje byloje teismui nekilo pareiga savo iniciatyva imtis vertinti pirkimo sÄ lygų, numaÄiusių pasiÅ«lymų kokybinius vertinimo kriterijus, teisÄtumo.
TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro dÄl to, kad pasiÅ«lymų vertinimas ne vien tik kainos, bet ir kokybiniais ar kitais kriterijais, susijusiais su pirkimo objektu, įstatymų leidÄjo ne tik toleruojamas, taÄiau ir skatinamas perkanÄiųjų organizacijų elgesys (tai matoma iÅ¡ VPÄ® 55 straipsnio 2 dalies nuostatų). Pagal įstatymÄ svarbu, kad pasiÅ«lymų vertinimo kokybiniai kriterijai bÅ«tų susieti su pirkimo objektu (VPÄ® 55 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nesuteiktų perkanÄiajai organizacijai neribotos pasirinkimo laisvÄs ir užtikrintų veiksmingÄ tiekÄjų konkurencijÄ (VPÄ® 55 straipsnio 5 dalis) bei bÅ«tų tiksliai ir aiÅ¡kiai apibrÄžti pirkimo dokumentuose tam, kad sudarytų tiekÄjams galimybes tinkamai parengti pasiÅ«lymus, labiausiai atitinkanÄius perkanÄiosios organizacijos poreikius ir nustatytus reikalavimus (VPÄ® 35 straipsnio 4 dalis).
NagrinÄjamu atveju kokybiniai vertinimo kriterijai (statybos vadovo darbo patirtis, rizikos valdymas, aplinkosaugos priemonių ir vadybos sistemų taikymas) pirkimo dokumentuose detalizuojant jų taikymÄ buvo susieti su pirkimo objektu ir iÅ¡reiÅ¡kÄ perkanÄiosios organizacijos siekį geriau vertinti tuos pasiÅ«lymus, pagal kuriuos tiekÄjo statybos darbų vadovas turÄs daugiau patirties vadovaudamas panaÅ¡aus pobÅ«džio ir vertÄs statybos darbams (mokslo paskirties pastatų statybos darbams, kurių vertÄ ne mažesnÄ, negu 400 000 Eur), geriau suvoks perkamų darbų specifikÄ , identifikuos ir iÅ¡samiau iÅ¡analizuos rizikos atliekant perkamus darbus veiksnius, pasiÅ«lys efektyvias, įgyvendinamas ir pagrįstas Å¡ių rizikų valdymo priemones, įvertins bÅ«tent perkamų darbų vykdymo metu neigiamai veikiamus aplinkos komponentus, tarÅ¡os Å¡altinius, pateiks aiÅ¡kų, efektyvų poveikio aplinkai mažinimo priemonių taikymo planÄ , nurodys, kokia tiekÄjo įdiegtų vadybos sistemų nauda vykdant Å¡iÄ konkreÄiÄ sutartį.
Taigi, perkanÄioji organizacija iÅ¡ esmÄs siekÄ palyginti, kaip tiekÄjai organizuos statybų procesÄ , kokiÄ patirtį turintys specialistai vadovaus statybų procesui. TodÄl tokio pirkimo sÄ lygose nustatyto pasiÅ«lymų vertinimo negalima pripažinti kaip akivaizdžiai nesusieto su pirkimo objektu. Pirkimo sÄ lygose buvo nustatyta pakankamai detali kokybinių kriterijų vertinimo sistema. Pagal Å¡iÄ sistemÄ už statybos darbų vadovo patirtį (T1 kriterijus) skiriamas balas priklauso nuo tiekÄjo statybos darbų vadovo vadovautų sutarÄių skaiÄiaus (Å¡ioje dalyje nustatytas palyginamasis pasiÅ«lymų vertinimas su pasiÅ«lymu, kurį pateikusio tiekÄjo statybos darbų vadovas vadovavo didžiausiam sutarÄių skaiÄiui, toks metodas atitinka Viešųjų pirkimų tarnybos paskelbtas EkonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo vertinimo gaires).
Pirkimo sÄ lygose numatytas rizikos valdymo kriterijaus (T2 kriterijus) bei aplinkosaugos priemonių ir vadybos sistemų taikymo kriterijaus (T3 kriterijus) vertinimas 100 balų sistema, kurioje ties kiekvienu balų intervalu detaliai apraÅ¡yta, į kokias konkreÄias aplinkybes atsižvelgiama skiriant intervalo balus. Pirkimo sÄ lygų 64 punkte nustatyta, kad pastariesiems kriterijams įvertinti bus pasitelkiami ne mažiau kaip trys ekspertai, kad bus užtikrinamas ekspertų nepriklausomumas. Teismas neturi pagrindo sprÄsti, kad tokia pirkimo sÄ lygose nustatyta ir pakankamai detali kokybinių kriterijų vertinimo sistema akivaizdžiai suteikÄ atsakovei neribotÄ pasirinkimo laisvÄ , neužtikrino veiksmingos tiekÄjų konkurencijos, buvo neaiÅ¡ki ir netiksli ir nesudarÄ tiekÄjams galimybių pateikti kuo labiau atsakovÄs poreikius atitinkanÄių pasiÅ«lymų.
   Kad ieÅ¡kovÄs apeliaciniame skunde akcentuojamas pirkimo sÄ lygų 57 punkte nustatytų kriterijų abstraktumas, neapibrÄžtumas nÄra akivaizdaus pobÅ«džio, papildomai pagrindžia ir ta aplinkybÄ, kad nei ieÅ¡kovÄ, nei kiti konkurso dalyviai vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rų metu nekÄlÄ kokybinių kriterijų vertinimo sistemos abstraktumo, neapibrÄžtumo klausimų, nepraÅ¡Ä paaiÅ¡kinti Å¡ių kriterijų, bet, prieÅ¡ingai, pasiÅ«lymus parengÄ ir varžÄsi dÄl pirkimo sutarties bÅ«tent pagal aptartus pirkimo sÄ lygose nustatytus kriterijus.
Å iuo atveju nenustatyta, kad perkanÄiosios organizacijos sprendimų peržiÅ«ros procedÅ«ra, jos taikymas ar pasinaudojimas Å¡ia procedÅ«ra ieÅ¡kovei buvo praktiÅ¡kai neįmanomas ar labai sudÄtingas. Byloje taip pat nenustatyta, kad ieÅ¡kovei buvo apribota teisÄ Ä¯gyvendinti pažeistų teisių gynybÄ , ar kad ieÅ¡kovÄ kaip uolus, rÅ«pestingas ir pakankamai informuotas tiekÄjas negalÄjo suprasti pirkimo sÄ lygų turinio.  IeÅ¡kovÄ remiasi Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2018 m. gegužÄs 3 d. nutartyje Nr. e3K-3-178-378/2018 pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais ir teigia, kad Å¡ioje byloje kasacinis teismas analogiÅ¡kus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus įvertino kaip neteisÄtus.
TaÄiau apeliacinÄs instancijos teismas pažymi, kad kasacinio teismo vertintos pirkimo sÄ lygos nebuvo analogiÅ¡kos, kaip Å¡ioje byloje nagrinÄjamo pirkimo atveju, tai aiÅ¡kiai matoma sugretinus nagrinÄjamoje byloje analizuojamų pirkimo sÄ lygų 57 punkto formuluotes su pirkimo sÄ lygomis, kurios nurodytos minÄtos kasacinio teismo nutarties 4 ir 5 punktuose. Pirkimo sÄ lygų 57 punkte nurodyti didžiÄ ja dalimi kitokie kokybiniai kriterijai, jie apibÅ«dinti kur kas detaliau, nei tie, kurie buvo analizuojami kasacinio teismo nutartyje.
Be to, kasacinio teismo nutartyje nenurodyta, kad jo nagrinÄtose pirkimo sÄ lygose bÅ«tų numatytas privalomas ekspertinis pasiÅ«lymų vertinimas, kaip yra nagrinÄjamu atveju. Taigi, negalima sprÄsti, kad perkanÄioji organizacija akivaizdžiai nesilaikÄ ieÅ¡kovÄs nurodytoje kasacinio teismo nutartyje suformuluotos teisÄs aiÅ¡kinimo taisyklÄs, pagal kuriÄ perkanÄiajai organizacijai kyla pareiga kuo tiksliau ir detaliau apraÅ¡yti vertinimo kriterijus, kuriais remiantis bus skiriami konkretÅ«s pasiÅ«lymo ekonominio naudingumo balai.  Kadangi teismui Å¡iuo atveju nekilo pareiga ex officio vertinti pirkimo dokumentų 57 punkte nustatytų pirkimo sÄ lygų teisÄtumo, ginÄe pagal ieÅ¡kovÄs pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir jo pagrindimÄ turÄjo bÅ«ti įvertinta, ar perkanÄioji organizacija tinkamai ieÅ¡kovei pritaikÄ pirkimo sÄ lygose nustatytÄ kokybinių kriterijų vertinimo sistemÄ .
DÄl T2 ir T3 kriterijų vertinimo ApeliacinÄs instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstÄ ieÅ¡kovÄs teiginį, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo, kokia tvarka atsakovÄ pasiÅ«lymo vertinime T2 ir T3 kriterijams suteikÄ, atitinkamai, 5,25 ir 4,25 balus. Šį ieÅ¡kovÄs teiginį paneigia apskųstame teismo sprendime padaryta aiÅ¡ki iÅ¡vada, kad galutinis ieÅ¡kovÄs pasiÅ«lymo ekonominio naudingumo apskaiÄiavimas buvo atliktas laikantis pirkimo sÄ lygų 58-64 punktuose iÅ¡samiai apraÅ¡ytos apskaiÄiavimo tvarkos, kuria vadovaujantis buvo teisingai apskaiÄiuotos visos ekonominio naudingumo sudedamosios, atskirų kriterijų reikÅ¡mÄs bei bendros tiekÄjų pasiÅ«lymų ekonominio naudingumo iÅ¡raiÅ¡kos.
IÅ¡ Å¡ios teismo iÅ¡vados matyti, kad pirmosios instancijos teismas analizavo, ar teisingai buvo apskaiÄiuotos atskirų kriterijų balų reikÅ¡mÄs.IeÅ¡kovÄs nurodytu aspektu apeliacinÄs instancijos teismas papildomai pažymi, kad pirkimo sÄ lygų 60 punkte buvo numatyta taisyklÄ, pagal kuriÄ kriterijų (T) balai apskaiÄiuojami sudedant atskirų kriterijų (Ti) balus. Pagal pirkimo sÄ lygų 61 punkte įtvirtintÄ taisyklÄ, atskirų kriterijų balai (Ti) apskaiÄiuojami Å¡io kriterijaus parametrų įvertinimų (Ps) sumÄ padauginant iÅ¡ Å¡io vertinamo kriterijaus lyginamojo svorio (Yi).
Remiantis pirkimo sÄ lygų 63 punktu, T2 ir T3 kriterijų parametrams įvertinti pagal vertinimų skalÄ buvo numatytas ekspertinis vertinimas. NagrinÄjamu atveju T2 kriterijaus parametrų įvertinimas (Ps) buvo 35 (ekspertų vertinimų vidurkis), todÄl, padauginus jį iÅ¡ Å¡io vertinamo kriterijaus lyginamojo svorio (Yi), numatyto pirkimo sÄ lygų 57 punkte (15 proc.), buvo gautas 5,25 Å¡io kriterijaus balas (Ti). T3 kriterijaus parametrų įvertinimas (Ps) buvo 28,33 (ekspertų vertinimų vidurkis), todÄl, padauginus jį iÅ¡ Å¡io vertinamo kriterijaus lyginamojo svorio (Yi), numatyto pirkimo sÄ lygų 57 punkte (15 proc.), buvo gautas 4,25 Å¡io kriterijaus balas (Ti).
Taigi, ieÅ¡kovÄs pasiÅ«lymo vertinimo pagal T2 ir T3 kriterijus balų apskaiÄiavimas yra aiÅ¡kus ir atitinka pirkimo sÄ lygose nustatytas taisykles. Kaip minÄta, atsakovÄ pirkimo sÄ lygose T2 ir T3 kokybinių kriterijų įvertinimu siekÄ suteikti prioritetÄ tiems tiekÄjams, kurie geriau suvoks perkamų darbų specifikÄ , identifikuos ir iÅ¡samiau iÅ¡analizuos rizikos atliekant perkamus darbus veiksnius, pasiÅ«lys efektyvias, įgyvendinamas ir pagrįstas Å¡ių rizikų valdymo priemones, įvertins bÅ«tent perkamų darbų vykdymo metu neigiamai veikiamus aplinkos komponentus, tarÅ¡os Å¡altinius, pateiks aiÅ¡kų, efektyvų poveikio aplinkai mažinimo priemonių taikymo planÄ , nurodys, kokia tiekÄjo įdiegtų vadybos sistemų nauda vykdant Å¡iÄ konkreÄiÄ sutartį, siekdama suteikti prioritetÄ tam tiekÄjui, kuris geriau atsižvelgs bÅ«tent perkamų darbų vykdymo metu neigiamai veikiamus aplinkos komponentus, tarÅ¡os Å¡altinius, pateiks aiÅ¡kų, efektyvų poveikio aplinkai mažinimo priemonių taikymo planÄ , nurodys, kokia tiekÄjo įdiegtų vadybos sistemų nauda vykdant Å¡iÄ konkreÄiÄ sutartį.
Tokių kriterijų įvertinimas susijÄs su specialių žinių ir patirties statybų srityje turÄjimu, todÄl atsakovÄ pirkimo sÄ lygose nurodÄ, kad Å¡ių kriterijų įvertinimÄ atliks ekspertai. Nustatyta, kad ekspertiniam vertinimui atsakovÄ pasitelkÄ tris nepriklausomus statybų srities ekspertus J. C., M. Ä. ir J. M., kuriems pavedÄ Ä¯vertinti ieÅ¡kovÄs pateiktÄ pasiÅ«lymÄ . IeÅ¡kovÄ ginÄe nekelia klausimo, kad pasitelkti ekspertai neturi reikiamų žinių, nenurodo jokių abejonių dÄl jų neÅ¡aliÅ¡kumo.
AtsakovÄ pateikÄ duomenis, kad Å¡ie ekspertai pateikÄ savo vertinimus pasiraÅ¡Ä neÅ¡aliÅ¡kumo deklaracijas (3 t., b. l. 13-15). Ekspertai, vertindami ieÅ¡kovÄs pasiÅ«lymÄ pagal T2 kriterijų, skyrÄ, atitinkamai, 25, 30 ir 40 balų (vidurkis 35 balai), o pagal T3 kriterijų â 25, 30 ir 30 balų (vidurkis 28,33 balai). IÅ¡ ekspertų vertinimų matyti, kad ekspertai ne tik paskyrÄ konkreÄius balus pagal aptariamus kokybinius kriterijus, bet savo pasirinkimÄ motyvavo ekspertinio įvertinimo anketose pateikdami savo iÅ¡vadas.
IeÅ¡kovÄ pretenzijoje ir procesiniuose dokumentuose nesutinka su ekspertų atliktu T2 ir T3 kriterijų įvertinimu. IeÅ¡kovÄs manymu, ekspertų vertinimai prieÅ¡tarauja ieÅ¡kovÄs pasiÅ«lyme esanÄiai informacijai, ekspertai vertinimÄ atliko ne pagal tuos vertinimo kriterijus, kurie buvo nurodyti pirkimo sÄ lygose, jų iÅ¡vados prieÅ¡tarauja viena kitai. IeÅ¡kovÄs teigimu, jos pasiÅ«lymas pagal pirkimo sÄ lygose nurodytus kriterijus turÄjo bÅ«ti įvertintas didesniu balų skaiÄiumi (kiekvienas kriterijus mažiausiai 67 balais).
ApeliacinÄs instancijos teismas, įvertinÄs ekspertinio vertinimo anketose pateiktas ekspertų iÅ¡vadas (2 t., b. l. 146-152) bei ieÅ¡kovÄs į bylÄ pateiktus jos pasiÅ«lymo dokumentus (1 t., b. l. 126-137), atmeta kaip nepagrįstus ieÅ¡kovÄs teiginius, kad ekspertų iÅ¡vados prieÅ¡tarauja tarpusavyje. Kaip matyti iÅ¡ ekspertinio vertinimo anketų, kiekvieno eksperto vertinimuose pateiktos pastabos dÄl ieÅ¡kovÄs pasiÅ«lymo dokumentų iÅ¡ esmÄs yra panaÅ¡aus pobÅ«džio. Ekspertai, vertindami ieÅ¡kovÄs pasiÅ«lymÄ pagal T2 kriterijų, nors savo vertinimÄ pateikÄ skirtingomis lingvistinÄmis formuluotÄmis, taÄiau iÅ¡ esmÄs atsižvelgÄ Ä¯ tai, jog pasiÅ«lyme apraÅ¡yta projekto specifika daugiau bendro pobÅ«džio, nesusieta su Å¡iuo projektu, rizikos apraÅ¡ytos neįsigilinant į projektÄ , taip pat bendrinio pobÅ«džio, tik keletas jų tinkamos atliekamiems darbams, numatytos rizikos valdymo priemonÄs neefektyvios, neįgyvendinamos.
Ekspertai, vertindami ieÅ¡kovÄs pasiÅ«lymÄ pagal T3 kriterijų, atsižvelgÄ Ä¯ tai, kad ieÅ¡kovÄs pateiktas aplinkosaugos priemonių apraÅ¡ymas bendrinio pobÅ«džio, nesusijÄs su konkreÄiu objektu, neiÅ¡ryÅ¡kinta vadybos sistemų taikymo nauda bÅ«tent vykdant šį projektÄ . Ekspertai ieÅ¡kovÄs pasiÅ«lymui skyrÄ panaÅ¡ius balus, o tai reiÅ¡kia, kad visi ekspertai pagal nustatytus vertinimo kriterijus ieÅ¡kovÄs pasiÅ«lymÄ Ä¯vertino panaÅ¡iai.IeÅ¡kovÄs argumentai, kad ekspertų vertinimai prieÅ¡tarauja jos pasiÅ«lyme esanÄiai informacijai, iÅ¡ esmÄs grindžiami tik jos paÄios subjektyviu savo pasiÅ«lymo vertinimu.
Antai, ieÅ¡kovÄ mano, kad tikrovÄs neatitinka ekspertų teiginiai, jog jos pasiÅ«lyme rizikos veiksnių iÅ¡dÄstymas padrikas, nenusijÄs su konkreÄiais darbais, neiÅ¡samus, kad jos aplinkosaugos priemonių apraÅ¡ymas bendrinio pobÅ«džio (dubliko 10 pusl.). TaÄiau Å¡ie ekspertų teiginiai yra vertinamojo pobÅ«džio, grindžiami jų turimomis žiniomis ir patirtimi. Tuo tarpu ieÅ¡kovÄ Ä¯ bylÄ neteikÄ jokių įrodymų, pagrįstų specialiomis statybos srities žiniomis, paneigianÄių Å¡ias ekspertų padarytas iÅ¡vadas.
Atmestinas ir ieÅ¡kovÄs teiginys, kad ekspertai vertinimÄ atliko ne pagal tuos vertinimo kriterijus, kurie buvo nurodyti pirkimo sÄ lygose. Šį teiginį ieÅ¡kovÄ grindžia tik lingvistiniu eksperto J. M. pavartotos formuluotÄs âneigiamai veikiamų aplinkos komponentų, bÅ«simų tarÅ¡os, atliekų Å¡altinių suvaldymo planasâ neatitikimu pirkimo sÄ lygų 57 punkte nurodytai formuluotei âpoveikio aplinkai mažinimo priemonių taikymo planasâ (dubliko 11 pusl.). IÅ¡ pirkimo sÄ lygų 57 punkte nurodytų T3 kriterijaus vertinimo parametrų matyti, kad perkanÄiajai organizacijai buvo svarbu įsitikinti, kokias atliekamų darbų neigiamo poveikio aplinkai mažinimo priemones tiekÄjas taikys, todÄl eksperto pavartota lingvistinÄ formuluotÄ iÅ¡ esmÄs yra dÄl to paties vertintino pasiÅ«lymo aspekto.
Taigi, eksperto pavartotos formuluotÄs lingvistinÄ nesutaptis su pirkimo sÄ lygose nurodyta formuluote nereiÅ¡kia eksperto rÄmimosi kitais vertinimo kriterijais, nenurodytais pirkimo sÄ lygose. DÄl iÅ¡dÄstytų argumentų apeliacinÄs instancijos teismui nekyla abejonių dÄl ekspertinio įvertinimo, kuriuo rÄmÄsi atsakovÄ, objektyvumo, todÄl konstatuotina, kad perkanÄioji organizacija ieÅ¡kovÄs pasiÅ«lymo įvertinimÄ pagal T2 ir T3 kriterijus pagrįstai atliko remdamasi Å¡iuo ekspertiniu įvertinimu.
Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas, darydamas iÅ¡vadÄ dÄl skundžiamo atsakovÄs sprendimo teisÄtumo, pagrįstai rÄmÄsi ekspertų vertinimais dÄl ieÅ¡kovÄs pasiÅ«lymo įvertinimo pagal T2 ir T3 kriterijus. DÄl T1 kriterijaus IeÅ¡kovÄ nesutinka su atsakovÄs suteiktu 3,64 balu už statybos darbų vadovo patirtį (T1 kriterijus). Kaip minÄta, pagal pirkimo sÄ lygas už šį kriterijų skiriamas balas priklauso nuo tiekÄjo statybos darbų vadovo vadovautų mokslo paskirties pastatų statybos darbų vykdymo sutartims, kurių kiekvienos vertÄ ne mažesnÄ negu 400 tÅ«kst.
Eur, skaiÄiaus per paskutinius 5 metus ir Å¡io skaiÄiaus palyginimo su tiekÄju, pasitelkusiu specialistÄ , kuris turi patirties vadovavus daugiausiai nurodytų sutarÄių. Pastarajam tiekÄjui skiriamas maksimalus balų skaiÄius, o kitiems tiekÄjams â proporcingai sutarÄių skaiÄiui mažesnis balų skaiÄius. Pagal pirkimo sÄ lygas maksimalus balų skaiÄius pagal šį kriterijų yra 10 (atsižvelgus, kad Å¡io kriterijaus lyginamasis svoris ekonominio naudingumo vertinime yra 10 proc.).ApeliacinÄs instancijos teismas dÄl ieÅ¡kovÄs pasiÅ«lymo vertinimo pagal T1 kriterijų pažymi, kad Å¡is kriterijus yra objektyvaus pobÅ«džio ir suteikia perkanÄiajai organizacijai teisÄ geriau vertinti tuos pasiÅ«lymus, kuriuos pateikÄ tiekÄjai pasitelks specialistÄ , turintį daugiau patirties atliekant panaÅ¡aus pobÅ«džio statybos darbus.
ApeliacinÄs instancijos teismas neturi pagrindo sprÄsti, kad tokiu kriterijumi neleistinai apribota tiekÄjų konkurencija, kadangi pirkimo sÄ lygose pakankamai plaÄiai apibÅ«dinta panaÅ¡aus pobÅ«džio objektų samprata (matyti, kad tai yra ne tik mokyklos, bet ir įvairÅ«s kiti mokslo paskirties pastatai), Å¡io kriterijaus lyginamasis svoris (10 proc.) nÄra itin reikÅ¡mingas. ApeliacinÄs instancijos teismas pastebi, kad ieÅ¡kovÄs abejonÄs dÄl to, kad rinkoje nÄra statybos darbų vadovo, per 5 metus vadovavusio 11 mokslo paskirties pastatų statybos darbams, vertintinos kaip nepagrįstos.
Å iÄ savo abejonÄ ieÅ¡kovÄ grindžia tik tuo, kad CVP IS sistemoje yra skelbiamos 67 sudarytos sutartys, kurių vertÄ virÅ¡ija 400 tÅ«kst. Eur pagal raktinį žodį âmokyklosâ, o Å¡ias sutartis vykdÄ 32 skirtingi rangovai. TaÄiau tokios ieÅ¡kovÄs abejonÄs, kaip nurodoma ir paÄios ieÅ¡kovÄs, nÄra grindžiamos iÅ¡samia rinkos analize. Be to, kaip minÄta, atsakovÄs parengtose pirkimo sÄ lygose numatyta atsižvelgti ne tik į mokyklų, bet ir į kitų pakankamai plaÄiai apibÅ«dintų mokslo paskirties pastatų statybos sutartis.
Kita vertus, nÄra paneigta, kad tokių objektų statybos darbai gali bÅ«ti atlikti ir ne pagal vieÅ¡ojo pirkimo sutartis ar kad apie pirkimo sutartis nÄra skelbiama CVP IS sistemoje. DÄl kito tiekÄjo pasiÅ«lymo dokumentų neatskleidimo ieÅ¡kovei Pirkimo sÄ lygose numatyta, kad T1 kriterijui įvertinti tiekÄjai pateikia objektų sÄ raÅ¡Ä ir paskyrimo atlikti statinių statybos darbų vadovo funkcijas dokumentus. AtsakovÄ, siekdama pagrįsti ieÅ¡kovÄs pasiÅ«lymui pagal aptariamÄ kriterijų paskirtÄ balÄ , pirmosios instancijos teismui pateikÄ tiekÄjo, pasitelkusio specialistÄ , kuris turi patirties vadovavus daugiausiai nurodytų sutarÄių, pateiktus pasiÅ«lymo dokumentus â objektų sÄ raÅ¡Ä , paskyrimo dokumentus, darbo sutartį, specialisto kvalifikacijos atestatÄ .
Pirmosios instancijos teismas atsakovÄs praÅ¡ymu 2018 m. gegužÄs 4 d. nutartimi Å¡iuos pasiÅ«lymo dokumentus pripažino nevieÅ¡a bylos medžiaga, kadangi pasiÅ«lymÄ pateikusi tiekÄja perkanÄiajai organizacijai nurodÄ, kad Å¡ie dokumentai yra konfidenciali informacija. IeÅ¡kovÄ apeliaciniame skunde teigia, kad tuo buvo nepagrįstai suvaržyta jos teisÄ Ä¯ gynybÄ , kadangi ji negalÄjo įvertinti, ar pasiÅ«lymÄ pateikusio tiekÄjo pateikti įrodymai apie specialisto patirtį yra pagrįsti ir teisingi.
Teisingumo Teismas yra pažymÄjÄs, kad pagrindinis viešųjų pirkimų tikslas užtikrinti neiÅ¡kraipytÄ konkurencijÄ , be kitų priemonių, pasiekiamas ir tuo, kad perkanÄiosios organizacijos turi pareigÄ , grindžiamÄ abipusiu Å¡alių pasitikÄjimu ir bendradarbiavimu, neatskleisti Å«kio subjektų pateiktos informacijos, susijusios su vieÅ¡ojo pirkimo sutarÄių sudarymu, ir užtikrinti jos konfidencialumÄ . Å ios pareigos laikymasis neturi bÅ«ti susilpnintas pralaimÄjusios Å¡alies besÄ lygine teise, padavus pretenzijÄ ar ieÅ¡kinį teismui, gauti Å¡iÄ informacijÄ .
VieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rų peržiÅ«rÄjimo metu konfidencialumÄ privalo užtikrinti už peržiÅ«ros procedÅ«rÄ atsakinga institucija. Vis dÄlto reikalavimas saugoti konfidencialiÄ informacijÄ turi bÅ«ti derinamas su veiksmingos teisinÄs apsaugos principu ir bylos Å¡alių teise į gynybÄ bei teisminÄs institucijos pareiga užtikrinti teisingÄ bylos nagrinÄjimÄ (Teisingumo Teismo 2008 m. vasario 14 d. sprendimas byloje Varec SA prieÅ¡ Belgijos valstybÄ, C-450/06).ApeliacinÄs instancijos teismas pripažįsta, kad Å¡io ginÄo atveju vertinimas, ar atsakovÄ ieÅ¡kovÄs pasiÅ«lymui pagal T1 kriterijų pagrįstai paskyrÄ konkretų balÄ , nagrinÄjamu atveju ginÄo baigÄiai neturi lemiamos reikÅ¡mÄs, atitinkamai, ir kito tiekÄjo pasiÅ«lymo dokumentų, kuriais buvo pagrįstas konkreÄių balų pagal šį kriterijų apskaiÄiavimas, atskleidimas ieÅ¡kovei nÄra bÅ«tinas jos teisÄs į gynybÄ Ä¯gyvendinimui ir teisingam bylos iÅ¡nagrinÄjimui.
TokiÄ iÅ¡vadÄ apeliacinÄs instancijos teismas daro dÄl to, kad skundžiamu atsakovÄs sprendimu ieÅ¡kovÄs pasiÅ«lymas buvo atmestas pirkimo sÄ lygų 83.2 papunktyje nustatytu pagrindu, kadangi pasiÅ«lymas surinko T kriterijaus balų mažiau kaip 60 procentų viso T kriterijaus vertÄs. IÅ¡ pirkimo sÄ lygų 57 punkto matyti, kad maksimalus T kriterijaus balų skaiÄius yra 40, todÄl tam, kad pasiÅ«lymas nebÅ«tų atmestas dÄl per mažo balų skaiÄiaus, jis pagal T kriterijų turÄjo surinkti mažiausiai 24 balus.
Kaip minÄta, ieÅ¡kovÄs pasiÅ«lymas pagal T2 ir T3 vertinimo kriterijus pagrįstai buvo įvertintas, atitinkamai, 5,25 ir 4,25 balais (bendra jų suma 9,5 balai). TodÄl, net ieÅ¡kovei surinkus maksimalų balų skaiÄių pagal T1 kriterijų (10 balų), bendra pagal T kriterijų balų suma sudarytų 19,5 ir ji bÅ«tų mažesnÄ, nei minimalus reikalaujamas balų skaiÄius (24 balai), todÄl lemtų tÄ patį teisinį rezultatÄ â pasiÅ«lymo atmetimÄ pagal pirkimo sÄ lygų 83.2 papunktį.DÄl iÅ¡dÄstytų argumentų apeliacinÄs instancijos teismas vertina, kad tiekÄjo, pasitelkusio specialistÄ , kuris turi patirties vadovavus daugiausiai nurodytų sutarÄių, pateiktų pasiÅ«lymo dokumentų, kuriuos jis perkanÄiajai organizacijai nurodÄ kaip konfidencialius, neatskleidimas ieÅ¡kovei Å¡iuo atveju nepadarÄ neigiamos įtakos jos teisei į gynybÄ bei teisingam bylos iÅ¡nagrinÄjimui.
DÄl teismo sprendimo motyvavimo subjektyviais kriterijais IeÅ¡kovÄ nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovÄs pasiÅ«lyme nurodytos priemonÄs pirkimo tikslams pasiekti nÄra pakankamai aiÅ¡kios, rezultatai neatitinka perkanÄiosios organizacijos poreikių ir mano, kad teismas, darydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ , rÄmÄsi savo paties sugalvotais subjektyviais kriterijais. Tokie ieÅ¡kovÄs argumentai atmestini kaip nepagrįsti. IÅ¡ teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ padarÄ apibendrinÄs ieÅ¡kovÄs pasiÅ«lymo vertinimÄ pagal T1, T2 ir T3 kokybinius parametrus.
Kadangi Å¡ių kriterijų vertinimÄ perkanÄioji organizacija pirkimo sÄ lygose, kaip buvo minÄta, numatÄ siekdama nustatyti, kaip tiekÄjai organizuos statybų procesÄ , kokiÄ patirtį turintys specialistai vadovaus statybų procesui, ieÅ¡kovÄs pasiÅ«lymo žemas, nesiekiantis minimalaus reikalaujamo lygio, įvertinimas pagal Å¡iuos kriterijus bÅ«tent ir suponuoja iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovÄs pasiÅ«lymas (ir jame nurodytos rizikos valdymo, aplinkosauginÄs, vadybos sistemų taikymo priemonÄs) neatitinka perkanÄiosios organizacijos poreikių.
DÄl procesinÄs bylos baigties Nurodytų argumentų pagrindu sprÄstina, kad pirmosios instancijos teismas priÄmÄ teisÄtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nÄra pagrindo, todÄl ieÅ¡kovÄs apeliacinis skundas atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužÄs 18 d. sprendimas paliktinas nepakeistas. DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinÄjimosi iÅ¡laidų mokÄjimo į valstybÄs biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).Atsižvelgiant į priimamÄ procesinį sprendimÄ , atsakovei kompensuotinos apeliacinÄs instancijos teisme turÄtos bylinÄjimosi iÅ¡laidos.AtsakovÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovÄs 1210 Eur iÅ¡laidas (iÅ¡ jų 210 Eur pridÄtinÄs vertÄs mokestis) advokato pagalbai apmokÄti.
ApeliacinÄs instancijos teismas vertina, kad tokio dydžio iÅ¡laidos atitinka bylos sudÄtingumÄ , advokato darbo ir laiko sÄ naudas, todÄl gali bÅ«ti priteistos iÅ¡ ieÅ¡kovÄs (CPK 98 straipsnio 2 dalis).IeÅ¡kovÄ apeliaciniame skunde praÅ¡Ä priteisti jos patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, jos patirtos bylinÄjimosi iÅ¡laidos (žyminis mokestis) iÅ¡ atsakovÄs nepriteisiamos. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokÄti negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dÄl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinÄjimo iÅ¡ esmÄs pabaigos.
NagrinÄjamu atveju byla apeliacine tvarka buvo iÅ¡ esmÄs iÅ¡nagrinÄta 2018 m. liepos 10 d. teismo posÄdyje. IeÅ¡kovÄ 2018 m. liepos 13 d. padavÄ praÅ¡ymÄ prijungti prie bylos iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokÄti patvirtinanÄius įrodymus, kartu dÄl jų prijungimo praÅ¡ydama atnaujinti bylos nagrinÄjimÄ . Å is praÅ¡ymas netenkintinas, nes ieÅ¡kovÄ (įvertinus, kada buvo suteiktos teisinÄs paslaugos, t. y. apeliacinis skundas buvo parengtas ir teismui pateiktas 2018 m. birželio 1 d.) turÄjo objektyviÄ galimybÄ apmokÄjimÄ už advokato teisines paslaugas organizuoti taip, kad iÅ¡laidas patvirtinantys įrodymai bÅ«tų pateikti teismui iki bylos iÅ¡nagrinÄjimo iÅ¡ esmÄs pabaigos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužÄs 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti atsakovei Alytaus rajono savivaldybÄs administracijai (juridinio asmens kodas 188718528) iÅ¡ ieÅ¡kovÄs UAB âExpolitaâ (juridinio asmens kodas 302515386) 1210 Eur (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus deÅ¡imt eurų) bylinÄjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinÄs instancijos teisme.
TeisÄjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                              Marius BajorasDanguolÄ MartinaviÄienÄVigintas ViÅ¡inskis