3891f3ce-e83f-44da-8ea5-12c356a191c1 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-2949-764/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01819-2016-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.6; 55.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Â

2019 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės, Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,

dalyvaujant pareiškėjams J. C. (J. C.), T. Č., pareiškėjos atstovui advokatui A. Š.,

atsakovės atstovei A. M.,

tretiesiems suinteresuotiems asmenims G. J., R. K.,

vertėjai I. K.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų T. Č. ir J. C. (A. C. paveldėtojo) skundÄ atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymų ir sprendimo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys G. J., R. K. ir sodininkų bendrija „Tyrinėtojas“).

Teismas

n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjos T. Č. ir A. C. kreipėsi į teismÄ su skundu (1 t., b. l. 1–2), jį dar patikslino (1 t., b. l. 34–38), praÅ¡ydamos:

1) Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) 2015 m. gruodžio 18 d. įsakymÄ Nr. A30-3760 (toliau – ir 2015 m. gruodžio 18 d. įsakymas).

2) Panaikinti Administracijos 2016 m. kovo 10 d. įsakymÄ Nr. A30-714 (toliau – ir 2016 m. kovo 10 d. įsakymas).

3) Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. balandžio 8 d. sprendimÄ Nr. 9-91/16(1.1.43-PD3) (toliau – ir 2016 m. balandžio 8 d. sprendimas).

PaaiÅ¡kina, kad Administracija 2015 m. gruodžio 7 d. raÅ¡tu Nr. A51-45899/15(2.12.2.14-MP8) juos informavo, kad į AdministracijÄ kreipėsi sodininkų bendrijos „Tyrinėtojas“, kurios nariai jie yra, sodų sklypų (duomenys neskelbtini) savininkai G. J. ir R. K. su praÅ¡ymu organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ , kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotÄ ir sujungti su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Atsakydami į šį raÅ¡tÄ , 2015 m. gruodžio 18 d. raÅ¡tu nurodė, kad tarp sodo sklypų įsiterpusio valstybinės žemės ploto negalima privatizuoti, nes jis reikalingas bendroms sodininkų bendrijos reikmėms, t. y. privažiuoti keliu prie sodininkų žemės sklypų. Vis dėlto Administracija 2016 m. sausio 19 d. raÅ¡tu Nr. A51-4637/16(2.14.2.12-MP8) informavo, kad pradėjo rengti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektÄ , kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotÄ ir sujungti jį su besiribojančiais žemės sklypais, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Taigi, į pareiÅ¡kėjų prieÅ¡taravimus ir iÅ¡sakytus argumentus Administracija nereagavo ir net neatsakė į jiems rÅ«pimus klausimus.

PareiÅ¡kėjai nesutinka su trečiųjų suinteresuotų asmenų pageidavimu privatizuoti neva įsiterpusį žemės plotÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Pasak jų, valstybinės žemės plotas negali bÅ«ti privatizuotas, nes yra reikalingas bendroms reikmėms, t. y. privažiuoti prie atskirų sodo sklypų. Pageidaujamas privatizuoti žemės plotas pagal sodininkų bendrijos generalinį planÄ patenka į suplanuotÄ ir naudojamÄ 3,5 metro pločio keliÄ , reikalingÄ privažiuoti prie individualių sodo sklypų. Be to, sodininkų bendrijos valdyba ir didžioji dauguma bendrijos narių nepritaria ginčijamo žemės ploto privatizavimui. Keliu, einančiu per ginčijamÄ Å¾emės plotÄ , bendrijos nariai naudojasi jau apie 50 metų, jis iÅ¡važinėtas ir patogus naudotis, prie jo pareiÅ¡kėjai pripratę ir nori juo naudotis ateityje.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjai ir pareiÅ¡kėjos T. Č. atstovas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė skundÄ patenkinti.

Atsakovė Administracija atsiliepime su pareiÅ¡kėjų skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (1 t., b. l. 64–71).

PaaiÅ¡kina, kad žemės sklypo formavimo projektas rengiamas laikantis teisės aktų reikalavimų ir nepažeidžia pareiÅ¡kėjų teisių ir teisėtų interesų. 0,0158 ha valstybinės žemės plotas visiÅ¡kai atitinka įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sÄ vokÄ , nustatytÄ Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodų teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 (toliau – Taisyklės), 2 punkte, t. y. Å¡is sklypas negali bÅ«ti suprojektuotas kaip atskiras individualus mėgėjų sodo sklypas, nes yra įsiterpęs tarp privačios žemės sklypų, nevirÅ¡ija 0,04 hektaro, taip pat pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektÄ neįmanoma suprojektuoti privažiuojamojo kelio. Sodininkų bendrija per nustatytÄ terminÄ nepateikė praÅ¡ymo parduoti žemės sklypÄ , taip pat sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimo dėl bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypo, naudojamo bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, įsigijimo sodininkų bendrijos nuosavybėn. Dėl to, įgyvendinant Taisyklių 10 punktÄ , Administracija turėjo teisinį pagrindÄ organizuoti žemėtvarkos projekto, kuriame bÅ«tų projektuojamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, rengimÄ .

Nesutinka su pareiškėjų argumentais, kad, privatizavus valstybinę žemę, pareiškėjai neteks galimybės naudotis senuoju privažiavimu ir todėl bus pažeistos jų teisės ir teisėti interesai. Pasak Administracijos, iš Teritorijų planavimo suvestinio skaitmeninio žemėlapio matyti, jog pareiškėjai turi galimybę privažiuoti prie jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, adresu: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), per (duomenys neskelbtini) gatvę. Vien subjektyvus pareiškėjų nenoras kitaip privažiuoti prie žemės sklypų nereiškia, kad ginčijami įsakymai yra neteisėti ir naikintini.

Papildomai pateiktuose paaiÅ¡kinimuose (2 t., b. l. 36–39) nurodo, kad projektu gali bÅ«ti atliekamas ne vienas su žemės sklypu sietinas pakeitimas, o tai reglamentuota Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės), 4.2.4 papunktyje. Atsižvelgiant į tai, kad Taisyklių 2.3 papunktyje nustatyta, jog mėgėjų sodo teritorijos ar jos dalies žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių nustatyta tvarka bei į tai, kad kelių tikslų (įsiterpusio ploto prijungimo ir sklypų sujungimo) numatymas ginčijamame įsakyme atitinka Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių reikalavimus, todėl nėra pagrindo ginčijamÄ Ä¯sakymÄ naikinti.

Pažymi, kad pareiÅ¡kėjų sklypai tiesiogiai ribojasi su (duomenys neskelbtini) g. raudonosiomis linijomis, t. y. tarp (duomenys neskelbtini) g. ir pareiÅ¡kėjų sklypų nėra planuose žymimų reljefo kliūčių (Å¡laitų, kanalų ar kt.), kurios galimai trukdytų patekti į sklypus. PareiÅ¡kėjai tokių kliūčių taip pat nenurodė. Jų noras turėti įvažiavimus į sklypus per laisvos valstybinės žemės plotÄ , o ne iÅ¡ tiesiogiai su sklypais besiribojančios gatvės nelaikytinas argumentu, patvirtinančiu, jog tai yra vienintelė galima vieta įvažiuoti į sklypus ir dėl to negali bÅ«ti vykdomos procedÅ«ros, kurios pradėtos skundžiamu įsakymu.

Atkreipia dėmesį, kad skundžiamas įsakymas bei šio įsakymo pakeitimas yra tarpiniai procedūriniai dokumentai, kurių pagrindu tik pradedamos žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo procedūros. Projektas, kurį leista rengti, nėra parengtas, suderintas ar patvirtintas, todėl nėra galimybės įvertinti, ar juo realiai užtikrinamos pareiškėjų teisės, t. y. nėra sprendinių, kuriuos būtų galima vertinti – įvažiavimų vietos ar kt. Atsakovės teigimu, duomenys, kurie nustatomi ginčijamu įsakymu (projekto rengimo tikslai), niekaip nesuvaržo ir nepažeidžia pareiškėjų teisių.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė pareiÅ¡kėjų skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Tretieji suinteresuoti asmenys G. J. ir R. K. atsiliepime nesutinka su pareiÅ¡kėjų skundu ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (1 t., b. l. 108–113).

Nurodo, kad sodininkų bendrijos teritorijoje 2008 m. įsigijo namÄ , kurio adresas: (duomenys neskelbtini). Å alia namo yra Å«kinis pastatas, kurio adresas: (duomenys neskelbtini). Namas ir pastatas stovi ant atskirų žemės sklypų. Per jų nuosavybės teise priklausančiÄ Å¾emę nuolat važinėja kaimynai iÅ¡ gretimų sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pėsčiųjų takelis virto judraus judėjimo atkarpa. Automobiliai važiuoja vos 80 cm atstumu nuo namo kampo, neiÅ¡laikydami 3 metrų atstumo. Takelio plotis plačiausioje vietoje yra vos 2,80 m. Å is takelis nei pagal generalinį planÄ , nei pagal plotį nėra skirtas automobilių eismui. Kaimynai, gyvenantys (duomenys neskelbtini), turi namÄ ir garaÅ¾Ä su suprojektuotu privažiavimu iÅ¡ (duomenys neskelbtini), turi įrengtus įvažiavimo vartus. Kaimynai, gyvenantys (duomenys neskelbtini), taip pat turi galimybę privažiuoti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g. Taigi, kaimynai turi ir kitus jiems skirtus privažiavimus prie sodo sklypo.

Tretieji suinteresuoti asmenys teismo posėdyje palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė pareiÅ¡kėjų skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Trečiasis suinteresuotas asmuo sodininkų bendrija „Tyrinėtojas“ atsiliepimo į pareiÅ¡kėjų skundÄ nepateikė. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta įstatymų nustatyta tvarka.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ginčas byloje kilo dėl Administracijos 2015 m. gruodžio 18 d. įsakymo, 2016 m. kovo 10 d. įsakymo bei Komisijos sprendimo, kuriuo išnagrinėtas pareiškėjų skundas dėl minėtų įsakymų panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Å i administracinė byla nagrinėjama iÅ¡ naujo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 13 d. sprendimu pareiÅ¡kėjų skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2019 m. kovo 20 d. nutartimi minėtÄ teismo sprendimÄ panaikino ir perdavė administracinę bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo. LVAT nurodė, kad ginčijamų administracinių aktų turinys patvirtina, kad atsakovė, priimdama ginčijamÄ sprendimÄ , rėmėsi ne vien teisės aktuose (Taisyklėse) įtvirtinta įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sÄ voka, bet ir kitais minėtais teisės aktais – Žemės įstatymu, Teritorijų planavimo įstatymu, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėmis. Teismas nevertino, ar skundžiami administraciniai aktai atitinka minėtų teisės aktų reikalavimus. Taip pat nurodė, kad teismas neiÅ¡reikalavo visų bylai nagrinėti bÅ«tinų dokumentų – Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko iÅ¡rašų apie nuosavybę į sklypus, kurie minimi ginčijamuose sprendimuose; tinkamai ir iÅ¡samiai neįvertino pareiÅ¡kėjų skundo paaiÅ¡kinimų, ar, parengus ginčijamÄ projektÄ , pareiÅ¡kėjos turės galimybę į savo žemės sklypus įvažiuoti (iÅ¡važiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikÅ¡mės ar vietinės reikÅ¡mės keliais, sudarančiais kelių tinklÄ , nesiaiÅ¡kino, ar įvažiavimai yra įrengti kitoje vietoje, ar įmanoma (pvz., dėl reljefo ypatumų ar panaÅ¡ių aplinkybių) jais naudotis toje vietoje, kur jie yra numatyti plane; nevertino, ar pareiÅ¡kėjų teisės realiai buvo užtikrintos vieÅ¡ojo administravimo subjektui vykdant projekto rengimÄ automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemÄ (toliau – ŽPDRIS); nevertino fakto, kad ginčijamas procesas pradėtas siekiant rengti projektÄ dėl įsiterpusio valstybinės žemės ploto prijungimo prie sodininkų bendrijoje esančių privačių sklypų, pakeitus pirminį įsakymÄ , papildomai nurodytas ir naujas projekto rengimo tikslas – sujungti du privačius sklypus.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjai T. Č. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 73–74). Pareiškėjui J. C. (pareiškėjos A. C. paveldėtojui) priklauso žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 90). Tretiesiems suinteresuotiems asmenimis R. K. ir G. J. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 100–101).

Tretieji suinteresuoti asmenys G. J. ir R. K. 2015 m. balandžio 22 d. kreipėsi į Administracijos direktorių su praÅ¡ymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 73).

Administracija, vadovaudamasi Teritorijų planavimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 19 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 20 straipsnio 6 dalimi, Žemės įstatymo 40 straipsniu, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėmis ir administracijos direktoriaus 2015 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. 40-160 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos V. U. įgaliojimų“ 1.4 papunkčiu, ginčijamu 2015 m. gruodžio 18 d. įsakymu nustatė, kad pradedamas rengti apie 2 250 kv. m ploto sodininkų bendrijos „Tyrinėtojas“ teritorijos dalies, įsiterpusios tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotÄ ir sujungti su besiribojančiu (-ais) žemės sklypu (-ais), nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo (1 punktas). Å io įsakymo 2 punktu pavedė Administracijos Miesto plėtros departamentui parengti 1 punkte nurodyto projekto rengimo reikalavimus ir nustatyta tvarka kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos (toliau – NŽT) Vilniaus miesto skyrių dėl 1 punkte nurodyto projekto rengimo reikalavimų pateikimo (1 t., b. l. 45).

Administracijos Miesto plėtros departamentas 2016 m. sausio 19 d. raÅ¡tu Nr. A51-4637/16(2.14.2.12-MP8) pareiÅ¡kėjas T. Č. ir A. C. informavo, kad pradedamas rengti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotÄ ir sujungti jį su besiribojančiais žemės sklypais, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Taip pat nurodė, kad su žemėtvarkos planavimu susijusius veiksmus pareiÅ¡kėjos gali sekti ŽPDRIS (registracijos numeris (duomenys neskelbtini)) (b. 1. 44).

PareiÅ¡kėjos, nesutikdamos su ginčo žemės sklypo privatizavimu, 2016 m. sausio 28 d. Administracijai pateikė skundÄ , kuriame prašė sustabdyti Miesto plėtros departamento sprendimÄ pradėti rengti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektÄ , kurio tikslas suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotÄ ir sujungti jį su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Taip pat prašė patraukti atsakomybėn asmenis, priėmusius neteisėtus ir nepagrįstus, korupcinius sprendimus (1 t., b. 1. 49–50).

Administracija, atsakydama į pareiÅ¡kėjų 2016 m. sausio 28 d. skundÄ , 2016 m. vasario 29 d. raÅ¡te Nr. A63-140/16(3.2.1-EM4) nurodė, kad sodininkų bendrija „Tyrinėtojas“ neįvykdė Taisyklių 9 punkto reikalavimų ir Administracijai nepateikė praÅ¡ymo parduoti žemės sklypÄ , taip pat sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimo dėl bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypo, naudojamo bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, įsigijimo sodininkų bendrijos nuosavybėn, todėl, įgyvendindama Taisyklių 10 punktÄ , Administracija turėjo teisinį pagrindÄ organizuoti žemėtvarkos projekto, kuriame bÅ«tų projektuojamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, rengimÄ (1 t., b. l. 51).

Administracija ginčijamu 2016 m. kovo 10 d. įsakymu pakeitė minėto 2015 m. gruodžio 18 d. įsakymo 1 punktÄ ir nustatė, kad pradedamas rengti apie 2 250 kv. m ploto sodininkų bendrijos „Tyrinėtojas“ teritorijos dalies, įsiterpusios tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslai: 1) suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotÄ ir sujungti su besiribojančiu (-iais) žemės sklypu (-ais), nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo; 2) sujungti žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) į vienÄ Å¾emės sklypÄ (1 t., b. l. 48).

Administracijos Miesto plėtros departamentas 2016 m. kovo 15 d. raÅ¡tu Nr. A51-18592/16(2.14.2.12-MP8) pareiÅ¡kėjas informavo apie 2015 m. gruodžio 18 d. įsakymo pakeitimÄ (1 t., b. l. 46–47).

PareiÅ¡kėjos, nesutikdamos su Administracijos 2015 m. gruodžio 18 d., 2016 m. kovo 10 d. įsakymais, Komisijai 2016 m. kovo 22 d. pateikė skundÄ , praÅ¡ydamos Å¡iuos įsakymus panaikinti ir įpareigoti Administracijos direktorę laikytis teisės aktų reikalavimų (1 t., b. l. 52–54).

Komisija ginčijamu 2016 m. balandžio 8 d. sprendimu pareiÅ¡kėjų skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ . Komisijos nuomone, sodininkų bendrija „Tyrinėtojas“, nustatytu laiku nepateikusi praÅ¡ymo ir reikiamų dokumentų, iÅ¡ esmės atsisakė pirkti valstybinį žemės sklypÄ , taigi, Administracija, priimdama ginčijamus įsakymus, savo įgaliojimų nevirÅ¡ijo ir teisės aktų reikalavimų nepažeidė (1 t., b. 1. 3–5).

IÅ¡ nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiÅ¡kėjai ir tretieji asmenys yra žemės sklypų, esančių sodininkų bendrijoje „Tyrinėtojas“, savininkai. Tretieji suinteresuoti asmenys kreipėsi į AdministracijÄ su praÅ¡ymu suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotÄ ir sujungti su besiribojančiais (jiems priklausančiais) žemės sklypais. Administracija, tenkindama jų praÅ¡ymÄ , priėmė ginčijamus įsakymus, su kuriais pareiÅ¡kėjai nesutinka, nes per ginčo žemės sklypÄ eina kelias, kuriuo jie ir kiti sodininkų bendrijos nariai naudojasi jau daug metų, Å¡is kelias yra iÅ¡važinėtas ir patogus naudotis, todėl nori juo naudotis ir ateityje, be to, privažiuoti prie pareiÅ¡kėjų sklypų iÅ¡ kitos pusės yra neįmanoma.

Kaip minėta, ginčijamas 2015 m. gruodžio 18 d. įsakymas priimtas vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 19 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 20 straipsnio 6 dalimi, Žemės įstatymo 40 straipsniu, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėmis.

Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi priimant ginčijamus įsakymus) 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrųjų planų sprendiniai įgyvendinami detalizuojant sprendinius žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose, detaliuosiuose planuose ar žemėtvarkos planavimo dokumentuose – žemės valdos projektuose, kurių rengimÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas. Miestuose ir miesteliuose žemės valdos projektų rengimÄ organizuoja ir juos tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.

To paties įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad detaliojo plano sprendiniams įgyvendinti, jeigu detaliajame plane numatyti tik žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principai, rengiami žemės valdos projektai, kuriuose pagal detaliojo plano nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus suformuojami nauji žemės sklypai arba pertvarkomos esamų žemės sklypų ribos, vadovaujantis detaliajame plane numatytais principais, ir nustatoma ar keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo bÅ«das. Miestuose ir miesteliuose žemės valdos projektų rengimÄ organizuoja ir juos tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.

20 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad miestų ir miestelių teritorijose savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais žemės valdos projektais: 1) įgyvendinami Å¡io įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 19 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytais atvejais kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai; 2) formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį; 3) žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai, ir jeigu keitimai nesiejami su žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimu laisvoje valstybinėje žemėje ir nepažeidžiamas teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas leistinas užstatymo tankis arba nekeičiamas faktinis užstatymo tankis. Pertvarkant sodybų, vieno ar dviejų butų gyvenamųjų pastatų žemės sklypus, nustatomas teisės aktais leistinas užstatymo tankis, iÅ¡skyrus atvejus, kai teritorijų planavimo dokumentuose Å¡is teritorijos naudojimo reglamentas nustatytas mažesnis; 4) formuojami valstybinės žemės sklypai esamoms susisiekimo komunikacijoms, aikÅ¡tėms ir kitoms vieÅ¡osioms erdvėms, kapinėms, paplÅ«dimiams, parkams, skverams ir kitiems želdynams eksploatuoti, kultÅ«ros paveldo objektų užimtoms teritorijoms; 5) įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas tarp privačių arba iÅ¡nuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelio (gatvės) Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo; 6) suformuojami nauji valstybinės žemės sklypai, iÅ¡skyrus atvejus, kai sklypai formuojami Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka.

Žemės įstatymo (redakcija, galiojusi priimant ginčijamus įsakymus) 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo atvejai. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimÄ organizuoja savivaldybių administracijos arba NŽT. Pagal Å¡io straipsnio 3 dalį, teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimÄ turi valstybinės žemės patikėtiniai, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka arba juos valdyti patikėjimo teise.

Žemės įstatymo 40 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo projekto svarstymo ir tvirtinimo tvarka, t. y.: 1) parengtam projektui turi raÅ¡tiÅ¡kai pritarti projekto rengimÄ inicijavę asmenys, žemės sklypo savininkai; 2) apie projekto rengimÄ visuomenė informuojama Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka; 3) projektas turi bÅ«ti suderintas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka; 4) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, parengtus kaimo gyvenamųjų vietovių, iÅ¡skyrus miestelius, teritorijose, tvirtina NŽT vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, o žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, parengtus miestų ir miestelių teritorijose, tvirtina savivaldybės administracijos direktorius Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 4 punkte nustatyti veiksmai, kurie gali bÅ«ti atliekami rengiant projektus. Å ių taisyklių 4.2.3 papunktyje įtvirtinta, kad gali bÅ«ti sujungiami keli bendras ribas turintys tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypai į vienÄ . Pagal tų pačių taisyklių 4.4 papunktį, įsiterpęs valstybinės žemės plotas sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo.

Visuomenės informavimo ir supažindinimo su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu, jo derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarka detalizuota Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių V skirsnyje. Projektas turi bÅ«ti suderintas arba raÅ¡tu pateiktas motyvuotas atsisakymas derinti projektÄ , ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo praÅ¡ymo derinti projektÄ gavimo dienos (63 punktas). SuderintÄ projektÄ organizatorius teikia tikrinti NŽT struktÅ«riniam padaliniui, atsakingam už priežiÅ«rÄ , kuris ne vėliau kaip per 10 darbo dienų patikrina projekto rengimo, vieÅ¡inimo ir derinimo procedÅ«rų bei projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir priima iÅ¡vadÄ dėl tikslingumo projektÄ tvirtinti arba netvirtinti (65 punktas). Parengtam projektui turi raÅ¡tiÅ¡kai pritarti projekto iniciatorius (-iai), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai). Jei nėra visų Å¡ių asmenų raÅ¡tiÅ¡kų pritarimų, projektas gali bÅ«ti teikiamas tikrinti NŽT struktÅ«riniam padaliniui, atsakingam už priežiÅ«rÄ , tačiau jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, Å¡is padalinys priima iÅ¡vadÄ dėl tikslingumo projektÄ tvirtinti, nurodydamas pastabÄ , kad projektas galės bÅ«ti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi Å¡ių asmenų raÅ¡tiÅ¡ki pritarimai arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį ProjektÄ turi bÅ«ti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas (66 punktas). Projektas gali bÅ«ti tvirtinamas tik gavus NŽT struktÅ«rinio padalinio, atsakingo už priežiÅ«rÄ , iÅ¡vadÄ dėl tikslingumo projektÄ tvirtinti (67 punktas). NŽT vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas arba savivaldybės administracijos direktorius sprendimÄ dėl projekto tvirtinimo arba atsisakymo tvirtinti projektÄ privalo priimti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo iÅ¡vados dėl projekto tvirtinimo tikslingumo gavimo (68 punktas).

IÅ¡ nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad miestuose ir miesteliuose žemės sklypų projektų rengimÄ organizuoja ir juos tvirtina savivaldybės administracijos direktorius, o teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ turi, be kita ko, privačios žemės savininkai ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka arba juos valdyti patikėjimo teise. Žemės įstatymo 40 straipsnio 7 dalyje nustatyta, o Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių V skirsnyje detalizuota žemės valdos projekto rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarka, iÅ¡ kurios matyti, kad žemės sklypų projektas tvirtinamas, tik jį suderinus.

Atsakovė raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodė, tÄ patirtino ir teismo posėdyje, kad ginčo žemės sklypų projektas Å¡iuo metu nėra parengtas, suderintas ar patvirtintas.

PareiÅ¡kėjai skundÄ grindžia argumentais, kad, suformavus įsiterpusį valstybinės žemės sklypÄ ir sujungus trečiųjų suinteresuotų asmenų sklypus, pareiÅ¡kėjai neteks patogaus įvažiavimo į savo sodo sklypus.

Kaip minėta, ginčijamame 2015 m. gruodžio 18 d. įsakyme (Å¡io įsakymo 1 punktas pakeistas ginčijamu 2016 m. kovo 10 d. įsakymu) tik nustatyti žemės sklypo projekto tikslai bei pavesta Administracijos Miesto plėtros departamentui parengti projekto rengimo reikalavimus ir nustatyta tvarka kreiptis į NŽT Vilniaus miesto skyrių dėl projekto rengimo reikalavimų pateikimo, tačiau jame nėra nustatyti konkretÅ«s sprendiniai (įvažiavimų vietos ir kt.). Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tikslų nustatymas ir pavedimas parengti projekto rengimo reikalavimus sudaro tik sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto parengiamÄ jį etapÄ .

Pažymėtina, kad LVAT administracinėje byloje Nr. eAS-95-552/2016, esant panaÅ¡ioms aplinkybėms, nurodė, kad sprendimas pradėti rengti sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus nėra galutinis administracinis aktas, tiesiogiai susijęs su pareiÅ¡kėjos teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar pasibaigimu. LVAT savo praktikoje taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vientisos (vienos) administracinės procedÅ«ros metu, prieÅ¡ priimant galutinį sprendimÄ , gali bÅ«ti ir dažnai yra suraÅ¡omas ne vienas vieÅ¡ojo administravimo institucijos dokumentas, kuris (-ie) paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar prižiÅ«rintį vaidmenį vieÅ¡ojo administravimo procedÅ«roje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigÅ«nų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedÅ«ra. Jais gali bÅ«ti sprendžiami įvairÅ«s procedÅ«riniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar iÅ¡nykimu (pasibaigimu). Dėl Å¡ios priežasties Å¡ie dokumentai dažnai (tačiau jokiu bÅ«du ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali bÅ«ti ginčo administraciniame teisme objektas (žr. LVAT 2011 m. birželio 20 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011). Administracinių teismų praktikoje argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali bÅ«ti nurodyti grindžiant skundÄ dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniai dokumentai jie yra (žr., pvz., LVAT 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-399-261/2017).

Ä®vertinus ginčijamų įsakymų turinį ir nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , taip pat atsižvelgiant į minėtÄ LVAT praktikÄ , konstatuotina, kad ginčijami įsakymai yra tarpiniai procedÅ«riniai dokumentai, kurių pagrindu tik pradėtos ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedÅ«ros, tačiau jais nėra nustatyti konkretÅ«s sprendiniai, sukeliantys pareiÅ¡kėjams kokias nors teisines pasekmes. PareiÅ¡kėjams atitinkamas teisines pasekmes galėtų sukelti tik kompetentingos institucijos sprendimas, kuriuo bÅ«tų patvirtintas žemės sklypo projektas.

Nustačius, kad Administracijos 2015 m. gruodžio 18 d., 2016 m. kovo 10 d. įsakymai yra tarpiniai procedÅ«riniai dokumentai, nėra pagrindo vertinti pareiÅ¡kėjų argumentus dėl įsiterpusio valstybinės žemės ploto bei privažiavimo galimybės prie jų sklypų. Å ie argumentai galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingi ginčijant administracinį aktÄ , kuriuo bÅ«tų patvirtintas žemės sklypo projektas.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad ginčijami Administracijos 2015 m. gruodžio 18 d., 2016 m. kovo 10 d. įsakymai yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti, vadovaujantis pareiÅ¡kėjų nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo. Konstatavus, kad Å¡ie įsakymai yra teisėti ir pagrįsti, atmestinas kaip nepagrįstas ir pareiÅ¡kėjų reikalavimas panaikinti Komisijos 2016 m. balandžio 8 d. sprendimÄ .

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjų T. Č. ir J. C. (J. C.) skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjos Violeta Petkevičienė

Egidija Puzinskaitė

Rasa Ragulskytė-Markovienė