3891e538-3549-4fa8-b5fa-3bc85e1de589 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr.2A-1854-254/2009

Pirmosios instancijos teismo teisėja Žibutė Budžienė

Procesinio sprendimo kategorija 35.3.6, 121.15, 121.21

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gruodžio 1 d.

Kaunas

       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Neringos Venckienės, sekretoriaujant Ingai Kalkauskaitei, dalyvaujant ieškovei T. U., atsakovei I.

M. vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės T. U. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės

T. U. ieÅ¡kinį atsakovei I. M. dėl skolos priteisimo irÂ

n u s t a t ė :

                    Â

I.

T. U. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės I. M. 1723,00 Lt skolos

bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė nurodė, jog su atsakove susipažino 2008 m. vasarÄ , atostogaudama Å ventojoje. Vėliau atsakovė jai paskambino ir paprašė, kad ieÅ¡kovė

užsakytų turistinę kelionę, į kuriÄ jos vyktų kartu. 2008 m. spalio 15 d. ieÅ¡kovė sudarė sutartį su UAB „Megaturas“ dėl jų kelionės į TunisÄ . IeÅ¡kovė buvo

įsitikinusi, kad vykstant į kelionę atsakovė jai grÄ Å¾ins pinigus. Tokiu bÅ«du, ieÅ¡kovė paskolino atsakovei 1723,00 Lt (1701,00 Lt už kelionę ir 22,00 Lt už draudimÄ ), sumokėdama už atsakovę kelionės į TunisÄ iÅ¡laidas. Kai atsakovė negrÄ Å¾ino už jÄ sumopkėtų pinigų, ieÅ¡kovė prašė agentÅ«roje, kad jai leistų važiuoti vienai, tačiau jie nesutiko. Dėl skolos grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovė siuntė atsakovei pareiÅ¡kimÄ per notarÄ . Atsakovė skolos ieÅ¡kovei negrÄ Å¾ino ir neketina to daryti.

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. liepos 7 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas įvertinęs, kad Å¡alys buvo mažai pažįstamos bei, kad tarp Å¡alių nebuvo pasiraÅ¡ytas joks dokumentas patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui, byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus bei liudytojų L. A. ir

J. Ž. parodymus įvertinęs sprendė, kad ieškovė neįrodė ieškinyje nurodytų aplinkybių, todėl ieškinį atmetė.

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė T. U. praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“

ieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad tai, jog ji už save ir atsakovę sumokėjo už kelionę pinigus įrodo kelionių centro UAB „Megaturas“

pažyma (b. 1. 36). Be to, ji pateikė pažymÄ iÅ¡ AB SEB banko Mokėjimų ir sÄ skaitų administravimo departamento dėl grynųjų pinigų išėmimo laiko, kurioje matyti, jog ieÅ¡kovė 2008-10-15 per du kartus nuėmė nuo sÄ skaitos 4000 Lt.

Taip pat, atsakovės teigimu, teismas klaidingai nustatė, jog atsakovė, pateikusi teismui sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us, patvirtino, jog banko

sÄ skaitose turėjo pinigų (b. 1. 25-28), tačiau ji nepateikė jokių duomenų, įrodančių, kad pinigus bÅ«tų nuėmusi nuo sÄ skaitos. IeÅ¡kovės teigimu, teismas

netinkamai įvertino įrodymus, kadangi ieÅ¡kovės pateikti įrodymai apie nuimtus pinigus ir sumokėtas kelionės iÅ¡laidas įrodo, kad ieÅ¡kovė tikrai pinigus nuo sÄ skaitos nuėmė, prieÅ¡ingai nei atsakovė.

Teismas klaidingai nustatė, jog ieškovė ieškinį grindžia paskolos teisiniais santykiais. Ginčo šalių civiliniai teisiniai

santykiai yra kilę iš žodinio susitarimo, kuriuo ieškovė įsipareigojo sumokėti UAB "Megaturas" kelionės išlaidas už

atsakovę, taigi, šalis sieja prievoliniai skolininko ir kreditoriaus teisiniai santykiai. Šiuo atveju tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusių teisinių santykių

negalima laikyti kaip paskolos, nes ieškovė, sumokėdama UAB "Megaturas", atliko prievolę už atsakovę

kaip trečiasis asmuo (CK 6.50 straipsnio 1 dalis, 6.257 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m.

balandžio mėn. 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2010).

Taip pat ieškovės teigimu, teismas klaidingai rėmėsi liudytojos J. Ž. ir L. A. parodymais, kadangi jie yra nekonkretūs, bei nepatvirtinantys įrodinėtinų byloje aplinkybių.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , apeliacinį skundÄ atmesti.

Atsakovė nurodė, kad su ieškove ji visiškai atsiskaičiusi, kadangi ieškovei davė 1900 Lt grynais pinigais. 2008 m. spalio 17 d. atsakovė su ieškove kartu išvyko

į TunisÄ . Už kelionę iki oro uosto atsakovė sumokėjo ieÅ¡kovės sÅ«nui 30 Lt. Nuvykus į TunisÄ ieÅ¡kovė grÄ Å¾ino atsakovei 190

Lt, kurie liko, nes esÄ nereikėjo mokėti oro uosto mokesčių. Atsižvelgiant į tai, Å¡alys buvo visiÅ¡kai atsiskaičiusios.

Atsakovė nurodė, kad 2008 m. gegužės 6 d. "Swedbank", AB banke iÅ¡sigrynino 9000 Lt iÅ¡ atkurtų santaupų, todėl turėjo didelę sumÄ grynųjų pinigų, kuriuos ir panaudojo kelionės iÅ¡laidoms padengti. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovės argumentai, jog atsakovė neturi jokių įrodymų, kad perdavė pinigus ieÅ¡kovei, taikytini ir pačiai ieÅ¡kovei, kadangi ji nepateikė jokių įrodymų, kad paskolino pinigus atsakovei. Vadovaujantis CK 1.5 str., Å¡alys privalo elgtis protingai, sÄ Å¾iningai ir teisingai. Atkreiptinas dėmesys, kad protingas, atsargus ir rÅ«pestingas asmuo vos kelis mėnesius pažįstamam žmogui neskolintų beveik dviejų tÅ«kstančių litų prieÅ¡ tai nesurašęs paskolos raÅ¡telio.

Atsakovė nurodė kad ieÅ¡kovė klaidingai Å¡alių santykius kvalifikuoja CK 6.50 str. pagrindu, kadangi, tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės nesusiklostė jokie skolininkÄ ir kreditorių siejantys santykiai. Atsakovė pinigus, skirtus sumokėti kelionių organizatoriui, perdavė ieÅ¡kovei - pati sumokėjo sutartimi sutartÄ kainÄ (tiesiog pinigai buvo perduoti per trečiÄ jį asmenį - ieÅ¡kovę, vykdančiÄ atsakovės pavedimÄ - sumokėti kainÄ ). Taigi, atsakovė Å¡iuose

santykiuose negali būti laikoma skolininke, o ieškovė - kreditore. Ieškovė nepateikė jokių argumentų, kodėl liudytojų J. Ž. ir L. A. parodymai yra netinkami bei kodėl teismas rėmėsi jais

nepagrįstai.

                     Apeliacinis skundas atmestinas.

         Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimų negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1d.). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.2, 3 d.).

                     Lietuvos Respublikos Turizmo įstatymo 2 str. 17 p. reglamentuoja, kad turizmo paslaugų teikimo sutartis – raÅ¡tu sudarytas susitarimas, kuriuo viena Å¡alis – turistinės kelionės organizatorius – įsipareigoja už atlyginimÄ kitai Å¡aliai – turistui – užtikrinti organizuotÄ turistinę kelionę, o turistas įsipareigoja sumokėti už suteiktas paslaugas. CK 6.747 str. 5 d. reglamentuoja, kad Å¡iame skirsnyje turistas yra fizinis asmuo, kuris su kelionės organizatoriumi sudaro turizmo paslaugų teikimo sutartį (sutartį pasirašęs asmuo), arba bet kuris kitas fizinis asmuo, kurio vardu sutartį pasirašęs asmuo perka turistinę kelionę ir prisiima visas teises ir pareigas pagal sutartį (kiti naudos gavėjai), arba bet kuris kitas fizinis asmuo, kuriam sutartį pasirašęs asmuo ar bet kuris naudos gavėjas perleidžia savo teisę į kelionę. Nagrinėjamu atveju 2008-10-15 Turizmo paslaugų teikimo sutartį Nr.1158 savo ir atsakovės vardu (naudos gavėja) sudarė ieÅ¡kovė. Atsakovė Å¡ios sutarties atžvilgiu taip pat įgijo tokias pat teises ir pareigas, kaip ir ieÅ¡kovė, todėl kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad Å¡alių teisiniai santykiai su kelionės organizatoriumi yra prievoliniai, kilę iÅ¡ turizmo paslaugų sutarties. IeÅ¡kovė per du kartus sumokėjo kelionės kainÄ : 2008-10-15 -

500 Lt., 2008-10-16 – 2858 Lt. ir 44 Lt už draudimo polisus (b.l. 36). CK 6.50 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta trečiojo asmens teisė įvykdyti prievolę už skolininkÄ ir tokie teisės padariniai, reiÅ¡kiantys, kad trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Tai reiÅ¡kia, kad kai trečiasis asmuo įvykdo prievolę už skolininkÄ , pirminė prievolė, siejusi kreditorių ir skolininkÄ , pasibaigia, o jos pagrindu atsiranda nauja, regresinė prievolė, t. y. skolininko prievolė sumokėti asmeniui tai, kÄ jis už skolininkÄ sumokėjo pradiniam kreditoriui. Å iuo aspektu kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl Å¡alių tarpusavio teisinių santykių kvalifikavimo. Nors ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio pagrindu nurodė CK 6.873 str., tačiau tinkamas Å¡alių tarpusavio teisinių santykių kvalifikavimas yra teismo, bet ne ieÅ¡kovo pareiga.

                     Apeliantė laiko, kad teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į nenuoseklius ieškovės paaiškinimus, ne tik dėl byloje įrodinėtinų aplinkybių, tačiau net ir santykiuose su turizmo

agentūra. Pastaroji ieškovei raštu nurodė, kad už kelionę buvo sumokėta ne 3800 Lt, bet 3358 Lt. Kaip minėta pirmiau, ieškovė dar

apmokėjo 44 Lt už draudimo polisus, todėl bendra suma 3402 Lt., o ½ dalis kelionės kainos su draudimu - 1701

Lt. (b.l. 34-36), Kelionės kainÄ ieÅ¡kovė apmokėjo per du kartus, per dvi dienas, tuo tarpu, teikdama paaiÅ¡kinimus teismui nurodė, kad kainÄ apmokėjo per vienÄ dienÄ du kartus (b.l. 43). Atsakovės paaiÅ¡kinimai dėl aplinkybių, susijusių su ieÅ¡kovei grÄ Å¾intos jos sumokėtos kainos už atsakovės kelionę yra nuoseklÅ«s. Jie atitinka raÅ¡ytiniams įrodymams

apie tai, kad ieÅ¡kovė galutinai atsiskaitė su kelionės organizatoriumi 2008-10-16, o bÅ«tent Å¡iÄ dienÄ liudytoja J. Ž. patvirtino,

kad atsakovė perdavė pinigus ieÅ¡kovei už kelionę, pastarajai atvykus į atsakovės darbo vietÄ (b.l. 45). Apeliantė be pagrindo Å¡ios liudytojos parodymus laiko nekonkrečiais ar nepatvirtinančiais įrodinėtinų byloje aplinkybių, kai Å¡alys tuomet, girdint liudytojai, bendravo dėl apmokėjimo už bilietus ir galimybės pasikeisti darbo laikÄ , kad galima bÅ«tų iÅ¡vykti į kelionę. Kolegija nesutinka, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos galimybę sumokėti kelionės kainÄ (b.l. 24, 27, 26). Apeliantės argumentai, kad nepateikus įrodymų, jog pinigai buvo nuimti jų sumokėjimo ieÅ¡kovei dienÄ , paneigia liudytojos J. Ž. parodymus dėl jų perdavimo, yra nepagrįsti. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas vertino įrodymų visumÄ , tame tarpe, ir aplinkybę, kad ieÅ¡kovė kelionėje grÄ Å¾ino atsakovei

200 Lt, nes kelionės kaina buvo mažesnė. Esant tarpusavio skolai, tokia aplinkybė pagrindžia atsakovės atsikirtimus, kad ji nebuvo skolinga ieÅ¡kovei, o ne ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimÄ dėl skolos. Tarp Å¡alių vyko ir kiti atsiskaitymai, kurie leidžia spręsti, kad tuomet tarp jų nebuvo ginčo dėl skolos dėl apmokėjimo už kelionę. Â

                     Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tyrė kiekvienÄ byloje priimtÄ Ä¯rodymÄ , iÅ¡klausė dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sÄ sajumo, leistinumo, patikimumo ir įrodosios reikÅ¡mės ir juos įvertino pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu teismo posėdyje, todėl panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.Â

                     Apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

                     Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

                     Apeliacinį skundÄ atmesti.

                     Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Kolegijos

pirmininkė                                                                                       Â

Dalė Burdulienė

Teisėjai                                                                 Â

                                      Aušra Baubienė

                                                                                                                      Â

Neringa Venckienė