2020-09-09 Nr. AB-16358-3-61-3-01411-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1048-502/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01411-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. (M. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. vasario 3 d. nuo 10.35 val. iki 11.35 val. buvo išvestas pasivaikščioti gryname ore. Vykusio pasivaikščiojimo metu jis susižalojo. Pareiškėjas pabrėžė, kad Lukiškių TI-K pasivaikščiojimo kiemeliai žiemos metu nėra prižiūrimi, t. y. sniegas nėra valomas, o pasikeitus oro sąlygoms, sumindžiotas sniegas tampa ledu, todėl traumos yra neišvengiamos. Pareiškėjo teigimu, ne kartą yra žodžiu kreipęsis į pareigūnus dėl pasivaikščiojimų kiemelių nepriežiūros, tačiau jokios reakcijos į jo nusiskundimus nėra sulaukęs. Pareiškėjas susižalojo 2018 m. vasario 3 d., tačiau nei tą dieną, nei kitą medicininė pagalba nebuvo suteikta. Į Sveikatos priežiūros punktą jis buvo nuvestas tik 2018 m. vasario 5 d. Pareiškėjo teigimu, jei pasivaikščiojimo kiemeliai būtų tinkamai prižiūrimi, jis nebūtų patyręs traumos. Dėl patirtų sužalojimų ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo jis patyrė žalą.

3. Atsakovo atstovas Vilniaus pataisos namai (juridinis asmuo Lukiškių TI-K pasibaigė dėl reorganizavimo) atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad 2018 m. vasario 7 d. buvo apklausti Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai, atlikę tarnybą nuo 2018 m. vasario 3 d. 7.30 val. iki 2018 m. vasario 4 d. 8.20 val. II-ojo gyvenamojo korpuso 18 poste. Pareigūnai nurodė, kad minėtu laikotarpiu pareiškėjui buvo suteikta galimybė pasivaikščioti gryname ore. Visi antrojo gyvenamojo korpuso pasivaikščiojimo kiemeliai buvo patikrinti ir jie buvo techniškai tvarkingi. Pareigūnai pažymėjo, kad pareiškėjas tą dieną į šiuos pareigūnus dėl sąlygų pasivaikščiojimo kiemeliuose nesikreipė. Atsakovo atstovas pabrėžė, kad Lukiškių TI-K kamerų techninių apžiūrų apskaitos žurnale 2018 m. vasario 3 d. įrašų, kad pasivaikščiojimų kiemeliuose yra techninių trūkumų, nebuvo. Patvirtino ir tai, kad pasivaikščiojimo kiemeliai yra prižiūrimi, kad šaltuoju metų laiku nuolat barstomas smėlis ir druska, kurie ištirpina ledą. Dėl patirtos traumos pareiškėjas 2018 m. vasario 5 d. buvo apžiūrėtas bendruomenės slaugytojos. Pareiškėjas skundėsi kairiojo riešo skausmu, tačiau ranka buvo nepatinusi, judesiai per riešo sąnarį buvo laisvi. Pareiškėjui buvo paskirti vaistai nuo skausmo. Pagal Medicinos personalo budėjimo žurnalą nei 2018 m. vasario 3 d., nei 2018 m. vasario 4 d. į budinčias slaugytojas pareiškėjas nesikreipė. Nagrinėjamu atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas pažymėjo, kad byloje kilęs ginčas dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo, kurios atsiradimas siejamas su galbūt neteisėtais viešojo administravimo subjekto veiksmais. Pareiškėjo teigimu, jis 2018 m. vasario 3 d. pasivaikščiojimo metu patyrė susižalojimą, nes pasivaikščiojimo kiemeliai nėra tinkamai prižiūrimi.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjo skundai dėl netinkamai prižiūrimų kiemelių buvo gauti 2018 m. vasario 5 d. Reaguojant į pareiškėjo pateiktus skundus, Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistė paprašė pareigūnų pateikti tarnybinius pranešimus ir nurodyti, ar pareiškėjas skundėsi dėl sąlygų pasivaikščiojimų kiemelyje, ar buvo žinoma dėl susižalojimo kiemelyje, ar kreipėsi į specialistą, kad iškviestų Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotoją. Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistė 2018 m. vasario 7 d. surašė tarnybinį pranešimą „Dėl suimtojo M. S. skundo“, kuriame nurodė, kad 2018 m. vasario 3 d. visi pasivaikščiojimo kiemeliai buvo patikrinti ir jie buvo techniškai tvarkingi. Pažymėjo, kad pareiškėjas nei dėl sąlygų pasivaikščiojimo kiemelyje ar dėl galbūt patirtų sužalojimų 2018 m. vasario 3 d. nei žodžiu, nei raštu į specialistę nesikreipė. Lukiškių TI-K Ūkio skyrius 2018 m. vasario 15 d. surašė pažymą Nr. 24-1550, kurioje nurodė, kad Lukiškių TI-K pasivaikščiojimo kiemeliai yra prižiūrimi. Šaltuoju metų laiku, pasivaikščiojimo kiemeliuose barstomas smėlis ir druska. Nuo tokio mišinio pasivaikščiojimų kiemelių paviršius nebūna slidus. Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos vedėja 2018 m. vasario 13 d. surašė tarnybinį pranešimą Nr. 24-1477 „Dėl M. S. skundo“, kuriame nurodė 2018 m. vasario 5 d. pareiškėjas buvo apžiūrėtas bendruomenės slaugytojos, skundėsi kairio riešo skausmu. Kairė ranka nebuvo patinusi, judesiai per riešo sąnarį buvo laisvi. Pagal Medicinos personalo budėjimų žurnalą, nei 2018 m. vasario 3 d., nei 2018 m. vasario 4 d. pareiškėjas į budinčias slaugytojas nesikreipė.

8. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo skunde išdėstyti teiginiai yra abstraktūs, t. y. pareiškėjas skunde net nedetalizavo, kokį gi sužalojimą patyrė, nepaaiškino susižalojimo aplinkybių, o tik nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemeliai nėra prižiūrimi. Šiuos pareiškėjo pateiktus argumentus paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistės 2018 m. vasario 7 d. tarnybinis pranešimas; Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. vasario 15 d. pažyma Nr. 24-1550. Teismo vertinimu, pareiškėjo skundo argumentai, kad jis kreipėsi į pareigūnus dėl susižalojimo, yra grindžiami išimtinai jo subjektyvaus pobūdžio pasakojimais ir nepatvirtinti jokiais objektyviais, įrodomąją galią turinčiais, duomenimis ir prieštarauja atsakovo pateiktiems, jau minėtiems rašytiniams įrodymams.

9. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, nes nenustatyta viena iš būtinų deliktinės atsakomybės sąlygų – neteisėti Lukiškių TI-K veiksmai (CK 6.271 str.).

III. 10. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.

11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams. Pareiškėjo teisė rinkti įrodymus yra apribota. Pareiškėjas tiek 2018 m. vasario 3 d., tiek 2018 m. vasario 4 d., prašė pareigūnus iškviesti daktarą dėl patirtų sužalojimų. Taip pat padavė surašytą skundą, bet jį atsisakė priimti. 2018 m. vasario 5 d. jį apžiūrėjo ne chirurgas, jokių nuotraukų nebuvo padaryta. Pasivaikščiojimo kiemeliai yra neprižiūrimi. Pažymi, kad tik po pareiškėjo skundų pareigūnai sudarė suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo pasivaikščioti gryname ore grafiką.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas teigė patyręs 2018 m. vasario 3 d. dėl netinkamos pasivaikščiojimų kiemelių priežiūros Lukiškių TI-K, atlyginimo.

13. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nenustatęs neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų deliktinės atsakomybės sąlygų. Pareiškėjas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti bei priteisti jam 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą

14. Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir iškviesti liudyti jo prašomus liudytojus. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nenustatė būtinumo šiuo atveju skirti žodinį bylos nagrinėjimą, kadangi bylos proceso šalių pozicija ir visos nagrinėjamam ginčui reikšmingos aplinkybės yra aiškiai išdėstytos raštu pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose. Be to, byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjui buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Taip pat pažymėtina, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą kviesti apeliaciniame skunde nurodytus asmenis liudyti teisme: pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nesuformulavo konkretaus prašymo apklausti liudytojus, taip pat 2018 m. lapkričio 15 d. vykusiame teismo posėdyje neprašė iškviesti liudytojus, be to, byloje yra pakankamai duomenų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti. Dėl aptartų priežasčių pareiškėjo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka ir apklausti liudytojus netenkinamas ir byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

16. Dėl pareiškėjo prašymo įpareigoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą teikti jam paslaugas, nes neturi teisinio išsilavinimo, teisėjų kolegija pažymi, kad tvarką, kuria remiantis asmuo gali gauti teisinę pagalbą, nustato Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Pažymėtina, kad asmenys, siekiantys gauti antrinę teisinę pagalbą, turi kreiptis su prašymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Kartu su prašymu asmuo privalo pateikti jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 str. 1 d.). Sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 str. 2 d.). Taigi, tuo atveju, jeigu pareiškėjas pageidauja, kad advokatas parengtų dokumentus teismui bei jį atstovautų teisme, pareiškėjas turi kreiptis su prašymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl teisinės pagalbos suteikimo.

17. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

18. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

19. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, jog iš esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1067-520/2020; kt.).

20. Be to, tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų.

21. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių (dėl netinkamos pasivaikščiojimų kiemelių priežiūros Lukiškių TI-K), išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų tam, kad būtų galima įvertinti pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kuriomis remiantis pareiškėjas kildina neturtinę žalą.

22. Nors pareiškėjas tvirtino, jog Lukiškių TI-K pasivaikščiojimų kiemeliai buvo netinkamai prižiūrimi, šiuos teiginius paneigia ne tik atsakovo atstovo atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodyti išsamūs argumentai, bet ir Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistės 2018 m. vasario 7 d. surašytas tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad 2018 m. vasario 3 d. visi pasivaikščiojimo kiemeliai buvo patikrinti ir jie buvo techniškai tvarkingi; pažymėta, kad pareiškėjas nei dėl sąlygų pasivaikščiojimo kiemelyje ar dėl galbūt patirtų sužalojimų 2018 m. vasario 3 d. nei žodžiu, nei raštu į specialistę nesikreipė, taip pat Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. vasario 15 d. surašyta pažyma Nr. 24-1550, kurioje nurodoma, kad Lukiškių TI-K pasivaikščiojimo kiemeliai yra prižiūrimi. Šaltuoju metų laiku, pasivaikščiojimo kiemeliuose barstomas smėlis ir druska. Nuo tokio mišinio pasivaikščiojimų kiemelių paviršius nebūna slidus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodyti abstraktaus pobūdžio, niekuo nepagrįsti argumentai nepaneigia minėtų atsakovo atstovo duomenų. Pirmosios instancijos teismas dėl pasivaikščiojimo kiemelių pagrįstai konstatavo nesant pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K veiksmų neteisėtumą CK 6.271 straipsnio prasme. Nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų neturtinei žalai iš valstybės atlyginti – Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų – kitos sąlygos valstybės civilinei atsakomybei kilti – žala ir priežastinis ryšys – nėra vertinamos.

23. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, su jomis susijusį teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. S. (M. S.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Arūnas Sutkevičius

Dalia Višinskienė