2021-07-21 Nr. AB-14750-3-61-3-00614-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-457-629/2021

Teisminio proceso Nr.3-61-3-00614-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. liepos 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. C. ir J. C. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. C. ir J. C. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriui (tretieji suinteresuotieji asmenys – J. N., V. R.), dėl sprendimų ir išvadų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai V. C. ir J. C. (toliau – ir pareiškėjai, V. C., J. C.) kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT) 2020 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. 1SS-119-(10.5.) „Dėl skundų nagrinėjimo“, kuriuo V. C. ir J. C. 2020 m. sausio 6 d. ir 2020 m. sausio 8 d. skundai dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus (toliau – ir NŽT Panevėžio skyrius) priimtų sprendimų, t. y. 2019 m. kovo 26 d. išvados Nr. 23SD-2717-(14.23.104) „Žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente būtinumo“ (toliau – ir 2019 m. kovo 26 d. išvada), 2019 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. 23SK-716-(14.23.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo ir ploto skirtumo kompensavimo“ (toliau – ir 2019 m. gegužės 2 d. sprendimas), 2019 m. birželio 5 d. išvados Nr. 23lŽ-32-(14.23.111.) „Apie teisingai parengtą žemės sklypo planą“ (toliau – ir 2019 m. birželio 5 d. išvada) bei NŽT Panevėžio skyriaus informacijos neteikimo buvo palikti nenagrinėti; 2) panaikinti NŽT Panevėžio skyriaus 2019 m. birželio 5 d. išvadą; 3) panaikinti NŽT Panevėžio skyriaus vedėjos 2019 m. gegužės 2 d. sprendimą; 4) panaikinti NŽT Panevėžio skyriaus 2019 m. kovo 26 d. išvadą.

Pareiškėjai 2021 m. gegužės 5 d. elektroninių ryšių priemonėmis pateikė patikslintą prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui dėl NŽT Panevėžio skyriaus 2019 m. gegužės 2 d. sprendimo, 2019 m. birželio 5 d. išvados ir NŽT Panevėžio skyriaus 2019 m. kovo 26 d. išvados paduoti.

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 26 d. nutartimi netenkino pareiškėjų 2021 m. gegužės 5 d. patikslinto prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui dėl NŽT Panevėžio skyriaus 2019 m. gegužės 2 d. sprendimo, 2019 m. birželio 5 d. ir 2019 m. kovo 26 d. išvadų paduoti (ABTĮ 30 str.).

Teismas nurodė, jog pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjai su skundu į teismą elektroninėmis ryšių priemonėmis kreipėsi 2020 m. vasario 18 d. Skunde, be kitų reikalavimų, pareiškėjai suformulavo reikalavimus panaikinti NŽT Panevėžio skyriaus 2019 m. gegužės 2 d. sprendimą, 2019 m. kovo 26 d. išvadą ir 2019 m. birželio 5 d. išvadą. Teismas nurodė, kad pareiškėjus atstovauja advokatė E. T.. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad NŽT Panevėžio skyriaus 2019 m. gegužės 2 d. sprendimą, kuriuo patvirtinti trečiojo suinteresuoto asmens J. N. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti kadastro duomenys, ir 2019 m. birželio 5 d. išvadą, kuria nustatyta, jog turi būti tikslinamos pareiškėjams priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro žemėlapyje pažymėtos ribos pareiškėjams, pareiškėjų atstovei pateikė Registrų centras, į kurį advokatė E. T. kreipėsi 2019 m. gruodžio 9 d., prašydama pateikti NŽT Panevėžio skyriaus 2019 m. gegužės 2 d. sprendimą, 2019 m. birželio 5 d. išvadą apie teisingai parengtą žemės sklypo planą Nr. 23IŽ-32(14.23.111.). Pareiškėjai šią aplinkybę aiškiai nurodė teismui paduotame skunde ir patvirtino, kad šie skundžiamo aktai buvo gauti 2019 m. gruodžio 19 d. Teismas nurodė, kad pareiškėjai skunde patvirtino, jog apie NŽT Panevėžio skyriaus 2019 m. kovo 26 d. išvadą pareiškėjų atstovei tapo žinoma 2019 m. gruodžio 31 d., ją gavus su kitais NŽT Panevėžio skyriaus 2019 m. gruodžio 27 d. raštu pateiktais dokumentais.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjai per savo įgaliotą atstovę skundą (-us) dėl NŽT Panevėžio skyriaus 2019 m. gegužės 2 d. sprendimo, 2019 m. kovo 26 d. ir 2019 m. birželio 5 d. išvadų turėjo teisę paduoti per vieną mėnesį nuo sužinojimo apie šiuos aktus dienos.

Teismas, spręsdamas dėl skundo padavimo tvarkos, atsižvelgė į tai, kad skundžiami administraciniai sprendimai priimti žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo, žemės sklypo kadastrinių matavimų, sprendimų patvirtinti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis teisinių santykių srityje.

Teismas nurodė, kad žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo kameraliai, žemės sklypo kadastrinių matavimų, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, ir žemės sklypo ribų ženklinimo tikrinimo vietovėje ir sprendimų patvirtinti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą), pakeisti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis arba pertvarkyti žemės sklypą (-us) ir patvirtinti pertvarkyto (-ų) žemės sklypo (-ų) kadastro duomenis priėmimo Nacionalinėje žemės tarnyboje tvarką reglamentuoja Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklės, patvirtintos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 (toliau – ir Tikrinimo taisyklės), kurių 25 punktas nustato, kad teritorinio padalinio darbuotojų pagal Tikrinimo taisykles parengti ir pasirašyti žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktai ir žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo vietovėje aktai, taip pat atlikti kiti veiksmai (neveikimas) gali būti skundžiami teritorinio padalinio vadovui Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, o 26.1 punktas – kad vykdant Tikrinimo taisyklėse nustatytas funkcijas, teritorinio padalinio vadovo atlikti veiksmai (neveikimas) ir priimti sprendimai dėl privačių ir savivaldybių žemės sklypų gali būti skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka.

Teismas sprendė, kad Tikrinimo taisyklėse aiškiai reglamentuota, kokia tvarka gali būti skundžiami sprendimai dėl nustatytų privačios žemės sklypo kadastro duomenų patvirtinimo ir išvadų, vertinant, kad šie aktai patenka į Tikrinimo taisyklių 26 punkte, o ne 25 punkte išvardintų aktų kategoriją.

Teismo vertinimu, ta aplinkybė, jog NŽT Panevėžio skyriaus 2019 m. gegužės 2 d. sprendimą ir 2019 m. birželio 5 d. išvadą pareiškėjams pateikė Registrų centras, nesudaro pagrindo vertinti, kad pareiškėjams galėjo kilti pagrįstų abejonių dėl administracinių sprendimų turinio ir formalių rekvizitų. Teismas pažymėjo, kad Nacionalinė žemės tarnyba duomenis apie NŽT Panevėžio skyriaus 2019 m. gegužės 2 d. priimtą Sprendimą (subjektą, akto priėmimo datą, numerį, akto esmę) pareiškėjams nurodė ir 2019 m. gruodžio 13 d. rašte „Dėl prašymų nagrinėjimo“, parengtame atsakant pareiškėjams ir jų advokatei į 2019 m. lapkričio 26 d. ir 2019 m. gruodžio 9 d. prašymus. Skunde nurodytais duomenimis, šį raštą pareiškėjai gavo 2019 m. gruodžio 20 d.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai ir J. N. yra gretimų privačių žemės sklypų savininkai, todėl pareiškėjai, manantys, kad NŽT Panevėžio skyriaus priimti administraciniai aktai – 2019 m. gegužės 2 d. sprendimas, 2019 m. kovo 26 d. ir 2019 m. birželio 5 d. išvados – pažeidžia jų, kaip žemės sklypo bendraturčių teises ir teisėtus interesus, turėjo teisę su skundu dėl šių administracinių sprendimų kreiptis tiesiogiai į administracinį teismą ABTĮ nustatyta tvarka ir terminu.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjų teises ir interesus atstovavo jų pasirinktas įgaliotas atstovas – advokatė E. T., kuri, būdama profesionali teisininkė, susipažinusi su teisės aktais, įskaitant ir reglamentuojančius žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo, žemės sklypo kadastrinių matavimų, sprendimų patvirtinti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis teisinius santykius, veikdama pareiškėjų interesais, buvo kompetentinga parinkti geriausiai atstovaujamųjų interesus atitinkantį jų elgesio modelį bei teisės aktų nustatytą galimai pažeistų teisių ir interesų gynimo būdą.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai pasirinko savo teises ir interesus ginti kreipdamiesi ne į administracinį teismą, o į Nacionalinę žemės tarnybą, pateikdami 2020 m. sausio 6 d. ir 2020 m. sausio 8 d. skundus dėl NŽT Panevėžio skyriaus neveikimo, informacijos neteikimo, sprendimų ir išvadų. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjų galimai pažeistų teisių ir interesų gynimo kelio pasirinkimą lėmė subjektyvios priežastys, kadangi Tikrinimo taisyklėse įtvirtintos nuostatos, reglamentuojančios, kokia tvarka skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių skyrių sprendimai, aiškiai nustato, kad suinteresuoti asmenys turi teisę kreiptis į administracinį teismą ABTĮ nustatyta tvarka.

Teismas, vertindamas prašyme atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti nurodytas priežastis, susijusias su pareiškėjos V. C. laikinu nedarbingumu, padarė išvadą, kad pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėjos laikinas nedarbingumas baigėsi 2019 m. lapkričio 22 d., kitokių objektyvių duomenų apie jos turimas sveikatos problemas teismui nepateikta. Teismas nustatė, kad po 2019 m. lapkričio 22 d. pareiškėja atliko aktyvius veiksmus, skirtus apginti galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus – 2019 m. gruodžio 9 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokate, 2020 m. sausio 8 d. pateikė du skundus Nacionalinei žemės tarnybai.

Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjų 2020 m. sausio 6 d. ir 2020 m. sausio 8 d. subjektyviai pasirinktą būdą savo galimai pažeistoms teisėms ir teisėtiems interesams ginti, padarė išvadą, kad pareiškėjų atstovės laikinas nedarbingumo 2019 m. gruodžio 26 d. – 2020 m. sausio 27 d. laikotarpiu nėra pagrindas atnaujinti praleistus terminus skundui paduoti.

III. Pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 26 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – pareiškėjų V. C. ir J. C. 2021 m. gegužės 5 d. patikslintą prašymą dėl termino skundui pateikti atnaujinimo tenkinti; atnaujinti terminą pareiškėjų skundui dėl 2019 m. birželio 5 d. NŽT Panevėžio skyriaus išvados; 2019 m. gegužės 2 d. NŽT Panevėžio skyriaus vedėjos sprendimo ir 2019 m. kovo 26 d. NŽT Panevėžio skyriaus išvados pateikti, kaip praleistą dėl svarbių, objektyvių ir pateisinamų priežasčių.

Pareiškėjai nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra visiškai nepagrįsta, priimta objektyviai neišnagrinėjus ir neįvertinus pareiškėjų nurodytų aplinkybių, neteisėta bei apeliacinės instancijos teismo turėtų būti panaikinta.

Pareiškėjai pažymi, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl termino skundui pateikti atnaujinimo, visiškai neatsižvelgė į pareiškėjų nurodytas aplinkybes dėl atsakovų piktnaudžiavimo savo statusu ir informacijos bei dokumentų kopijų pareiškėjams ir jų atstovei neteikimo, kadangi atsakovas tik 2020 m. sausio 27 d. raštu Nr. 23SS-1-(14.23.45) „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė pareiškėjams ir jų atstovei advokatei E. T. teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas skundžiamų aktų kopijas, ir tik tada pareiškėjai galėjo susipažinti su jų tikruoju turiniu ir parengti skundą teismui.

Pareiškėjai nesutinka, jog jiems apie skundžiamus sprendimus buvo žinoma anksčiau (gavus 2019 m. gruodžio 19 d. informaciją iš VĮ „Registrų centras“), kadangi, neturint dokumentų kopijų, nebuvo galima objektyviai įsitikinti tokių dokumentų turinio tikrumu. Pareiškėjų nuomone, šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas vertino formaliai, aiškiai ignoruodamas atsakovų tendencingą veikimą prieš pareiškėjus, selektyvų informacijos bei dokumentų dozavimą, aiškiai siekiant suklaidinti pareiškėjus ir jų atstovę. Pareiškėjai pažymi, jog skundžiami aktai jiems buvo pateikti praėjus daugiau nei pusmečiui nuo tokių aktų priėmimo. Pareiškėjų teigimu, būtent toks atsakovų neveikimas, pažeidžiantis teisės aktų nuostatas, turėjo reikšmingos įtakos tinkamai pareiškėjų teisių ir teisėtų interesų gynybai.

Pareiškėjai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo pareiškėjų nurodytas aplinkybes, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 24 d. ir 2020 m. gegužės 6 d. nutartimis administracinėje byloje Nr. eI3-2475-872/2020 (vėliau perduotoje Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams), tikrindamas skundo priimtinumo klausimą, įvertindamas, ar buvo ir kada buvo pasinaudota privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, pilnoje apimtyje priėmė pareiškėjų skundą ir nenurodė, kad yra praleisti kažkokie terminai, o tas buvo konstatuota tik 2021 m. gegužės 5 d. teismo posėdžio metu (praėjus daugiau nei 14 mėnesių po skundo pateikimo). Pareiškėjų nuomone, pirmosios instancijos teismas ignoravo pagrindinį proceso ir teismų darbo tikslą – užtikrinti teisingumą ir jo vykdymą, nesigilindamas į tai, ar pareiškėjams nebus užkirsta galimybė ginti savo pažeistas teises teisme, taip pat neįvertindamas to, ar pareiškėjų skundo pateikimas dėl svarbių ir pateisinamų priežasčių, neveikiant pasyviai, nežymiai praleidus terminą ir tokio termino teismo nutartimi atnaujinimas bei bylos nagrinėjimas nebūtų toks neadekvatus ir neproporcingas, lyginant su asmenų teisėtų lūkesčių pažeidimu, kai konstatuojama, kad terminas skundui pateikti yra praleistas, po daugiau nei 14 mėnesių nuo bylos pradžios, atitinkamai, kai tokia situacija neišsprendžia klausimo iš esmės ir ginčas tarp šalių bet kuriuo atveju lieka, tik jo sprendimo būdas komplikuojasi.

Pareiškėjų teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, ignoravo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, netinkamai interpretavo ir vertino pareiškėjų prašyme nurodytas aplinkybes.

Pareiškėjai pažymi, jog jie nenutrūkstamai bei nuosekliai naudojosi savo teisėmis, ir vadovaudamiesi Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90 (toliau – ir Ginčų nagrinėjimo taisyklės), 1 punktu, pagal kurį ginčo atvejis nepriskirtinas išimtims dėl skundo nenagrinėjimo NŽT ir jo padavimo tiesiogiai teismui, siekdami išvengti galimo administracinės bylos teisme nutraukimo pagrindo, numatyto ABTĮ 103 straipsnio 10 punkte, nustatytais terminais pasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo NŽT ne teismo tvarka, ir, siekdami išlaikyti visas formalias procedūras, šioje byloje skundžiamus aktus 2020 m. sausio 8 d. skundė NŽT direktoriui, o 2020 m. sausio 23 d. gavus iš NŽT direktoriaus 2020 m. sausio 20 d. raštą, kuriuo skundai palikti nenagrinėti, nepraleidus vieno mėnesio termino, 2020 m. vasario 18 d. buvo pateiktas skundas atitinkamam administraciniam teismui.

Pareiškėjų teigimu, 2020 m. sausio 20 d. sprendimu NŽT pareiškėjų skundą paliko nenagrinėtu dėl to, kad skunde keliami klausimai jau buvo nagrinėti anksčiau, tačiau minėtame rašte nebuvo nurodyta, jog pareiškėjai turėjo tiesiogiai su skundu dėl atitinkamų aktų kreiptis į teismą. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad nei viename iš skundžiamų NŽT administracinių aktų nėra nuorodos į Tikrinimo taisykles, kuriose nustatyta apskundimo tvarka vadovavosi pirmosios instancijos teismas.

Pareiškėjai akcentuoja, kad pareiškėja V. C. dėl sunkios onkologinės ligos 2019 m. buvo ilgą laiką nedarbinga, o pareiškėjų atstovė advokatė E. T. laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 26 d. iki 2020 m. sausio 27 d. taip pat buvo laikinai nedarbinga dėl ligos, todėl teismui sprendžiant, kad visgi yra praleistas terminas skundui dėl NŽT sprendimų ir išvadų teismui pateikti, šios papildomos ir nuo pareiškėjų bei jų atstovės valios nepriklausančios priežastys taip pat turėtų būti pripažintos svarbiomis, kadangi patys pareiškėjai tiek dėl savo sveikatos būklės, tiek jų pasirinktai atstovei esant nedarbingai dėl rimtos ligos, neturėjo galimybės patys savarankiškai susigaudyti itin painioje ginčo situacijoje ir savalaikiai parengti bei pateikti būtent teismui atitinkamo skundo dėl NŽT sprendimų. Pareiškėjai pažymi buvę įsitikinę, kad jie privalo skųsti atitinkamus NŽT teritorinio skyriaus priimtus sprendimus ir išvadas būtent NŽT direktoriui, pasinaudojant privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, todėl būtent dėl šios priežasties nustatytais terminais ir buvo pateiktas skundas dėl šioje byloje skundžiamų NŽT Panevėžio skyriaus sprendimų bei išvadų NŽT direktoriui.

Pareiškėjai pažymi, jog jie buvo aktyvūs gindami savo pažeistas teises, terminas praleistas nežymiai, nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjai piktnaudžiautų teise ar atitinkamo termino atnaujinimas neproporcingai pažeistų kitų asmenų teises ir teisėtus interesus, todėl terminas skundui paduoti turėtų būti atnaujinamas, kadangi jis praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjų valios nepriklausiusių priežasčių, į kurias pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė. Pareiškėjai pažymi, kad skundas teismui buvo pateiktas per protingą laiką, t. y. iš karto po to, kai buvo savalaikiai pasinaudota išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, kuri, pareiškėjų manymu, buvo privaloma, paisant sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų, bei pasveikus pareiškėjų atstovei ir jai susipažinus su didelės apimties dokumentų turiniu. Pareiškėjai pažymi, kad klausimas dėl skundo padavimo termino buvo pradėtas spręsti praėjus daugiau nei 14 mėnesių po pareiškėjų skundo teismui pateikimo, o tai ne tik pažeidžia pareiškėjų teisėtus lūkesčius, bet ir jų teisę būti išklausytiems, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą pareiškėjų skundui dėl NŽT Panevėžio skyriaus 2019 m. kovo 26 d. ir 2019 m. birželio 5 d. išvadų ir 2019 m. gegužės 2 d. sprendimo pateikti (ABTĮ 30 str.), teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė atnaujinti terminą paduoti skundą dėl NŽT Panevėžio skyriaus 2019 m. kovo 26 d. ir 2019 m. birželio 5 d. išvadų ir NŽT Panevėžio skyriaus vedėjos 2019 m. gegužės 2 d. sprendimo panaikinimo, konstatavęs, kad minėtų administracinių aktų apskundimo terminas praleistas dėl subjektyvių, nuo pareiškėjų valios priklausiusių priežasčių.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjų atskirąjį skundą, pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-466/2012). Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Pareiškėjai teismui pateiktame skunde prašė panaikinti NŽT Panevėžio skyriaus 2019 m. kovo 26 d. ir 2019 m. birželio 5 d. išvadas bei NŽT Panevėžio skyriaus vedėjos 2019 m. gegužės 2 d. sprendimą. Pareiškėjai teigia, kad terminas dėl ginčijamų administracinių aktų paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo 2020 m. sausio 30 d., kai pareiškėjams buvo pateiktos patvirtintos minėtų skundžiamų aktų kopijos, todėl jie nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog apie minėtus aktus jiems tapo žinoma anksčiau, t. y. apie 2019 m. gegužės 2 d. sprendimą ir 2019 m. birželio 5 d. išvadą – 2019 m. gruodžio 19 d., o apie 2019 m. kovo 26 d. išvadą – 2019 m. gruodžio 30 d.

Kaip jau buvo minėta, ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Tuo atveju, kai administracinis aktas neprivalėjo būti asmeniškai įteiktas asmeniui arba dėl tam tikrų priežasčių nebuvo jam įteiktas, tokį aktą suinteresuotas asmuo gali skųsti per vieną mėnesį nuo sužinojimo apie šio akto priėmimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-204/2010; 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-637-552/2017). Taigi, įstatymų leidėjas skundo padavimo termino eigos pradžią sieja ne tik su pačiu fiziniu veiksmu – akto įteikimu asmeniui, bet ir su sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie skundžiamą aktą momentu. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Sužinojęs apie priimtą aktą, asmuo kartu sužino apie šiuo aktu pažeidžiamas jo teises (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-75-492/2015). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010; kt.).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog pareiškėjams apie NŽT Panevėžio skyriaus 2019 m. gegužės 2 d. sprendimą ir 2019 m. birželio 5 d. išvadą tapo žinoma 2019 m. gruodžio 19 d., o apie NŽT Panevėžio skyriaus 2019 m. kovo 26 d. išvadą tapo žinoma 2019 m. gruodžio 31 d., ją gavus su kitais NŽT Panevėžio skyriaus 2019 m. gruodžio 27 d. raštu pateiktais dokumentais, nes būtent tokios aplinkybės buvo nurodytos pareiškėjų 2020 m. sausio 9 d. skunde, pateiktame NŽT direktoriui. Teisėjų kolegija pažymi, jog šios pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigia atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, jog NŽT Panevėžio skyrius piktybiškai vengė pateikti informaciją pareiškėjams, kadangi pirmosios instancijos teismas terminą skundui paduoti skaičiavo ne nuo skundžiamų aktų priėmimo, o nuo pareiškėjų sužinojimo apie juos (jų turinį).

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad jau 2019 m. gruodžio 31 d. pareiškėjai disponavo visa informacija, leidžiančia jiems kreiptis į teismą, tačiau pasirinko ginčijamus aktus skųsti ikiteismine tvarka, ir tai nelaikytina objektyvia, nuo pareiškėjų valios nepriklausiusia priežastimi, lėmusia termino skundui paduoti praleidimą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ginčijamame 2019 m. gegužės 2 d. sprendime yra nurodyta jo apskundimo tvarka – kad šis sprendimas gali būti skundžiamas Tikrinimo taisyklių 26 punkte nustatyta tvarka (t. y. ABTĮ nustatyta tvarka), o skundžiamose 2019 m. kovo 26 d. ir 2019 m. birželio 5 d. išvadose nėra nurodyta jų apskundimo tvarka, todėl pareiškėjai nurodo vadovavęsi Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių 1 punkto nuostatomis, numatančiomis, kad tiesiogiai teismui skundžiami teritorinių žemėtvarkos skyrių sprendimai dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis, ir dėl to pirmiausia kreipęsi į NŽT direktorių išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pabrėžęs, jog aplinkybė, kad skundžiamame sprendime nebuvo tiesiogiai nurodyta ir išaiškinta jo apskundimo galimybė, nebuvo nurodyti įstatymo numatyti apskundimo terminai atskirais atvejais (atsižvelgiant į ginčijamo administracinio akto apskundimo tvarkos bei terminų teisinio reglamentavimo specifiką) gali būti vertinama kaip priežastis, objektyviai sukliudžiusi pareiškėjui laiku realizuoti teisę kreiptis į teismą. Be to, administracinio akto apskundimo tvarkos neišaiškinimas nesuderinamas su geru viešuoju administravimu bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, gali suvaržyti asmens teisę kreiptis į teismą. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, aplinkybė, kad viešojo administravimo subjektas individualiame administraciniame akte tinkamai neišaiškino jo apskundimo tvarkos, turi būti vertinama atsižvelgiant į byloje reikšmingų aplinkybių visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-266/2004; 2008 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-423/2008 ir kt.).

Vertinant, dėl kokių priežasčių buvo praleistas įstatymo nustatytas terminas kreiptis su skundu į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Viena iš tokių reikšmingų aplinkybių yra tai, ar pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, buvo sąžiningas, rūpestingas ir atidus. Teisėjų kolegija pažymi, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-564/2013). Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus.

Kaip jau buvo minėta, ginčijamos išvadose nebuvo nurodyta jų apskundimo tvarka, todėl pareiškėjai galėjo sąžiningai klysti, ir dėl ginčijamų aktų kreiptis į netinkamą instituciją, t. y. skųsti juos išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka NŽT direktoriui, o ne tiesiogiai teismui. Tokių aplinkybių svarbos nepaneigia ir pirmosios instancijos teismo akcentuotas pareiškėjų profesionalaus atstovavimo faktas. Pažymėtina, jog pareiškėjai buvo aktyvūs, gavę skundžiamus aktus ir nepiktnaudžiaudami savo teisėmis, nedelsiant, t. y. per 8 dienas kreipėsi į NŽT direktorių išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, o 2020 m. sausio 23 d. gavę Nacionalinės žemės tarnybos atsakymą, pakankamai operatyviai (2020 m. vasario 18 d.) kreipėsi į teismą. Teisėjų kolegija vertina, kad nors kreipimasis į Nacionalinę žemės tarnybą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka yra pačių pareiškėjų pasirinktas elgesio variantas, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad pareiškėjai laiku, nepraleidę apskundimo termino, siekė įgyvendinti savo pažeistos teisės gynybą. Ši aplinkybė negali būti vertinama kaip nerūpestingumas bei nepateisinama priežastis skundo padavimo terminui atnaujinti, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai pagrindė, jog jų atstovė advokatė laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 26 d. iki 2020 m. sausio 27 d. buvo laikinai nedarbinga, o ši aplinkybė taip pat ribojo pareiškėjų galimybes laiku įgyvendinti savo teises į teisminę gynybą. Pasisakant dėl pareiškėjų operatyvumo kreipiantis į teismą dėl praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo, pažymėtina, jog, kaip teisingai atskirajame skunde paminėjo pareiškėjai, tokia būtinybė iškilo tik bylos nagrinėjimo Regionų apygardos administraciniame teisme metu, kadangi klausimas dėl galbūt praleisto skundo padavimo termino sprendžiant pareiškėjų skundo priėmimo klausimą Vilniaus apygardos administraciniame teisme nekilo, o tai irgi vertintina kaip pareiškėjams palanki aplinkybė.

Taigi pareiškėjų nurodomas aplinkybes, lėmusias termino skundui paduoti praleidimą, atsižvelgdama į byloje nustatytų duomenų visetą, teisėjų kolegija laiko svarbiomis ir sprendžia, jog teisė į teisminę gynybą nagrinėjamu atveju nusveria įstatymu įtvirtintą terminų laikymąsi, kaip procesinę prielaidą skundui paduoti, kuriuo siekiama susiklosčiusių santykių stabilumo ir įgytų teisių apsaugos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti pareiškėjų skundo dalies padavimo teismui terminą, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei pritaikė procesines teisės normas, todėl pareiškėjų atskirasis skundas tenkintinas, o teismo nutartis naikintina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjų V. C. ir J. C. atskirąjį skundą patenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 26 d. nutartį panaikinti.

Atnaujinti terminą pareiškėjų V. C. ir J. C. skundo reikalavimams panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus 2019 m. kovo 26 d. išvadą Nr. 23SD-2717-(14.23.104) ir 2019 m. birželio 5 d. išvadą Nr. 23lŽ-32-(14.23.111.) bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus vedėjos 2019 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. 23SK-716-(14.23.110.) pateikti ir šių pareiškėjų skundo reikalavimų priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius

Milda Vainienė