388a44e0-edfe-49ff-bd24-4e85b728fc31 · Marijampolės apylinkės teismas

?Baud? Baudžiamoji byla Nr. 1 –157-482/2019 proceso Nr. 1-01-1-18251-2018-1 procesinio dokumento kategorijos : 1.1.7.2.2; 1.1.9.2; 1.2.25.4.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2. (S) MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 22 d., Marijampolė Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant Ingridai Gudaitienei, dalyvaujant prokurorei Linai Bingelienei, nepilnamečiui nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui E. J., jo atstovei pagal įstatymÄ ir civilinei ieÅ¡kovei A.

J., jų įgaliotam atstovui advokatui Renui BradÅ«nui, psichologei S. B., kaltinamajam R. A., jo gynėjui advokatui Dainiui Gudui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Marijampolės sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis profesinį iÅ¡silavinimÄ , dirba UAB "(duomenys neskelbtini)", faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, ir n u s t a t ė : kad kaltinamasis, vairuodamas automobilį pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o bÅ«tent: 2018-04-19 apie 22.00 val.

Sodybinės gatvėje, DaukÅ¡ių mstl., Igliaukos sen., Marijampolės sav., tamsiu paros metu neatsargiai vairuodamas automobilį „Audi A4“, valstybiniai numeriai Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p. reikalavimus, kuriame numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, 101 p. reikalavimus, kuriame numatyta, kad vairuotojas prieÅ¡ pradėdamas važiuoti, prieÅ¡ persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ ( nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, dėl ko iÅ¡važiuodamas į prieÅ¡prieÅ¡inės eismo juostos kelkraÅ¡tį savo vairuojamu automobiliu kliudė kelkraščiu einantį pėstyjį E. J., pastarÄ jam parkritus pervažiavo jam kojÄ , dėl ko nukentėjusiajam E. J. konstatuota kairės kojos vidinio kulkÅ¡nelio lūžimas ir nubrozdinimas kairės kojos vidinio kulkÅ¡nelio srityje, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis R. A. dėl pareikÅ¡to kaltinimo kaltu prisipažino ir paaiÅ¡kino, kad Å¡iais metais anksti pavasarį apie 23 val. važiavo automobiliu Audi A4, kuris priklauso tėčiui, nuo Varnupių kaimo krypties link Riečių kaimo. Pravažiavo sankryÅ¾Ä ir už 30 m sustojo kelkraÅ¡tyje paraÅ¡yti draugei žinutę. Automobilio ratus buvo susukęs į kairę pusę. Po kiek laiko pradėjo judėti ir pamatė prie automobilio parklupusį žmogų, kuris buvo tamsiai apsirengęs. IÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir jį pakėlė, paklausė, ar nereikia greitosios.

Jam atsakė, kad greitosios nereikia, tada jį parvežė namo, paleido prie pėsčiųjų takelio. Eismo įvykis įvyko miestelyje. Toje atkarpoje, kur buvo sustojęs, apÅ¡vietimo nebuvo. Kai pradėjo važiuoti, buvo įjungtos trumpos automobilio Å¡viesos. Žmogus buvo suklupęs prie vairuotojo pusės sparno. Toje vietoje yra plytelės, tačiau ženklo, kad tai Å¡aligatvis, nėra. Toje vietoje, kur buvo suklupęs žmogus, buvo kelkraÅ¡tis. Civilinį ieÅ¡kinį pripažįsta, jei reikės jį sumokės. PraÅ¡au atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimÄ , laiduotoja paskirti seserį, kuri jam yra didžiausias autoritetas, jie labai gerai sutaria, sesuo duoda jam patarimų, jų klauso.

Po eismo įvykio su nukentėjusiu nebendravau. Pėsčiųjų takas toje vietoje yra, bet nėra kelio ženklų. Nukentėjęs ėjo kelkraščiu, praėjo jo stovintį automobilį. Kai jis pradėjo važiuoti, nukentėjęs buvo prie jo automobilio durelių, bandė atidaryti vairuotojo pusės dureles, sakė norėjo pasikalbėti, nespėjo automobilio durelių atidaryti, nes jis pradėjo važiuoti. Jis rašė žinutę, nematė ir nejautė, kad šalia yra žmogus. Nukentėjęs buvo važiuojamoje kelio dalyje, prie vairuotojo pusės. Automobilio ratai buvo susukti į kairę ir kai pradėjo važiuoti nukentėjęs matyt parklupo.

Jį pervažiavo priekiniu kairiu ratu. Nematė, kad nukentėjęs kažkÄ turėtų rankoje. Pėsčiųjų takas yra toje vietoje, kur įvyko eismo įvykis. Vairuotojo pažymėjimÄ turi nuo 2017 rugsėjo 11 d. Pėstysis ėjo deÅ¡inėje pusėje, jie prasilenkė prie mokyklos. Po eismo įvykio buvo su tėčiu nuvažiavęs pas nukentėjusį iÅ¡siaiÅ¡kinti. Bylos medžiagoje yra ne visos žinutės. Nukentėjęs įvykio dienÄ prašė jo nepraneÅ¡ti policijai. Nukentėjusįjį pažinojo ir iki eismo įvykio, žinojo, kur jis gyvena, parvežė namo.

Nukentėjęs prašė jo nesikreipti į policijÄ Ä¯vykio dienÄ . Jie susiraÅ¡inėjo žinutėmis. Žinutės yra jo raÅ¡ytos praėjus keletui dienų po įvykio. Nukentėjusį nuvežė namo, vėliau nukentėjęs, pasirodo, dar buvo išėjęs iÅ¡ namų. Pas nukentėjusį buvo atvažiavęs po dviejų savaičių ir nukentėjęs pats sakė, kad buvo tÄ dienÄ išėjęs iÅ¡ namų. Kai buvo automobiliu sustojęs, nukentėjęs praėjo pro automobilio deÅ¡inę nuo Varnupių ir Riečių kryptimi.

Nukentėjęs jį aplenkė. Kai baigė raÅ¡yti žinutę, iÅ¡jungęs avarinį, Å¡viesos visÄ laikÄ buvo įjungtos, pradėjo važiuoti, nukentėjusio nematė. Kaltę pripažįsta, nemeluoja. Nebuvo iÅ¡važiavęs į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ . PrieÅ¡ pradedant važiuoti matė automobilio galÄ , priekį, bet nukentėjusio nematė, gal dėl to, kad jis buvo tamsiai apsirengęs. Matyt toje vietoje buvo lango rėmas, jam užstojo matomumÄ , nukentėjusio nematė. Pripažįsta, kad dėl jo kaltės buvo pervažiuota nukentėjusio koja.

Tai padarė netyčia, dėl neatsargumo. SusiraÅ¡inėjimo žinutėmis su nukentėjusiu neturi. Dirba vairuotoju. Jei jam bus atimtos teisės, bus priverstas emigruoti. Bylinėjimosi iÅ¡laidas pripažįsta, jas atlygins, turi santaupų. Prokurorei pateikus praÅ¡ymÄ dėl kaltinamajame akte iÅ¡dėstytų esminių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių pakeitimo, kaltinamasis kaltę pripažino, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi ir papaiÅ¡kino, kad pripažįsta, kad iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ .

DeÅ¡inėje pusėje nukentėjusio įvyko autoįvykis. Sutinka su nukentėjusio parodymais. Sustojo prieÅ¡prieÅ¡inėje eismo juostoje kelkraÅ¡tyje, rašė draugei žinutę. Sustojo toje vietoje dėl keliuko, ten parkavosi. Nukentėjusįjį pamatė tada, kai pajuto, jog automobilis kažkÄ kliudė. Tuo metu buvo įjungtos ilgos automobilio Å¡viesos. Buvo akloji zona ir todėl nukentėjusiojo nematė. Nukentėjusįjį į namus pargabeno. Jis ne pats parÅ¡okavo pas savo močiutę. Laukė, kol pasibaigs teismas, tada žalÄ atlygins.

Buvo pas nukentėjusįjį namuose išsiaiškinti, kaip kas buvo, nes tėčiui buvo neaišku. Jis važiavo su ilgomis šviesomis, nes toje vietoje buvo neapšviesta, dešine puse nuo Varnupių. Buvo sustojęs, įsijungęs avarinį. Po to pradėjo važiuoti, pavažiavo 20 cm ir kliudė kairės pusės ratu nukentėjusį. Nukentėjęs buvo viduryje kelio. Nukentėjusysis E. J. paaiškino, kad 2018 m. balandžio mėnesį ėjo iš žaidimų aikštelės, kuris yra Mokyklos gatvėje.

Ėjo į deÅ¡inį kelkraÅ¡tį. A. važiuodamas automobiliu jį pralenkė, pavažiavęs apsisuko ir grįžo, privažiavęs arčiau jo, kairiuoju automobilio bamperiu kliudė jį. Automobilyje buvo įjungtos ilgos Å¡viesos ir Å¡vietė tiesiai į jį. Jis telefonu paÅ¡vietė į automobilį. A. vairuojamas automobilis pradėjo važiuoti ir užkliudęs kairiu bamperiu jį pargriovė, pervažiavo kojÄ ir nuvažiavo link Alytaus. Jam skaudėjo kojÄ ir jis ant vienos kojos Å¡okinėjo apie 200 metrų iki močiutės namų.

Po to močiutė telefonu paskambino mamai, ji atvyko, prikėlė kaimynÄ ir jis nugabeno juos į ligoninę. Ä®vykio metu buvo apie 22 val., buvo jau tamsoka. Nematė, kad vairavo A., bet pažįsta jo automobilį. Jis atsuko telefonÄ , kurio ekranas buvo apÅ¡viestas, į automobilį, nes į jį Å¡vietė ilgos automobilio Å¡viesos. Automobilis kliudė jį vairuotojo pusės bamperiu. Jis tuo metu buvo deÅ¡iniame kelkraÅ¡tyje. Vairuotojas pakeitė kryptį, jis iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir sustojo toje vietoje, kur buvo jis.

Jis neturėjo galimybės niekur trauktis, nes toliau buvo griovys. Jam buvo sulaužyta koja, gydėsi apie mėnesį laiko. Sužalojimas jam sukėlė nepatogumus, nes gulėjo lovoje ir negalėjo vaikščioti, negalėjo mėnesį eiti į mokyklÄ , praleido bandomuosius testus, negalėjo susitikti su draugais. Testai nesukliudė pereiti į kitÄ klasę. Mokytojai paduodavo lapus, mokėsi namuose savarankiÅ¡kai. Kai nuėmė gipsÄ , jaučia pasekmes iki dabar. Jei bÅ«na didesnis fizinis krÅ«vis ir dabar skauda kojÄ .

Gydytojai sako, kad skausmai gali išlikti visam laikui. Nenaudoja jokių vaistų. Gydymosi metu naudojau vaistus, naudojau potrauminį gelį nuo skausmo. Vaistus pirko mama. Kaltinamasis jo neatsiprašė, nors buvo atvažiavęs į jo namus su savo tėčiu. Jį partrenkė A. automobilis Audi A4 universalas, žalios spalvos. Nenorėjo ir nemėgino atidaryti kaltinamojo automobilio durelių. Nėra pėsčiųjų tako, kur įvyko autoįvykis. SMS nesusirašinėjo su kaltinamuoju, tik kaltinamasis jam parašė SMS, prašė niekam nesakyti apie įvykį, sakė, kad atsilygins.

Toje vietoje kur įvyko autoįvykis, buvo gatvių apÅ¡vietimas. Iki įvykio su kaltinamuoju kažkiek bendravo. A. jį galėjo matyti pravažiuodamas. Kai kaltinamasis jį kliudė, nesustojo, nuvažiavo toliau. Rytojaus dienÄ kaltinamasis parašė žinutę. Jis pats savo jėgomis nuėjo pas močiutę. IÅ¡ ten jį nuvežė į ligoninę mamos dėdė. Kas iÅ¡kvietė pareigÅ«nus, nežino. IÅ¡ karto neįvardino asmens, kuris jį automobiliu partrenkė, nes buvo iÅ¡sigandęs ir nežinojo, kÄ daryti.

SMS žinutės tam įtakos neturėjo. Mano, kad kaltinamasis jį matė ir turėjo atpažinti. Kaltinamasis su savo tėvu buvo pas juos namuose, sakė, kad jie teisme meluoja, kad jam reikia sakyti taip, kaip sako kaltinamasis. Mano, kad jam buvo daromas poveikis, buvo teigiama, kad turi pakeisti visus parodymus. A. buvo iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir įvažiavęs į kelkraÅ¡tį. A. kalba netiesÄ . Automobilis stovėjo keletÄ sekundžių ir kaltinamasis jį galėjo matyti.

IeÅ¡kinį palaiko. Kai buvo nuimtas gipsas, negalėjo sportuoti, normaliai judėti apie metus laiko, negalėjo lankyti fizinio pamokų. Kai ėjo į deÅ¡inį kelkraÅ¡tį, pro jį kaltinamasis pravažiavo, toliau važiavo link sankryžos, joje apsisuko. Jis sustojo, pažiÅ«rėjo, kur kaltinamasis važiuoja. Tada kaltinamasis sustojo 10-15 m priekyjejo, o jis ėjo toliau. Jis atsuko į automobilį telefono ekranÄ , paėjo kelis metrus. AtÅ¡vaitų neturėjo, buvo visÄ laikÄ Ä¯jungęs telefonÄ .

Avarinio nebuvo kaltinamasis įjungęs. Jie judėjo vienas į kitÄ ir automobilis pervažiavo jam kojÄ . Ä® draudimo bendrovę nesikreipė. Civilinis atsakovas R. A. paaiÅ¡kino, kad sutinka su ieÅ¡kiniu. Kaltinamasis yra jo sÅ«nus, kuris vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį. Apie kelių eismo įvykį sužinojo iÅ¡ kitų Å¡eimos narių. Buvo nuvykęs pas nukentėjusįjį. Nereikalavo, kad nukentėjęs sakytų, kad pats išėjo į keliÄ . Nuvažiavo pas nukentėjusįjį su sÅ«numi.

SÅ«nus pasakė, kad po įvykio nukentėjusįjį parvežė namo, pradžioje jis tai slėpė. Nukentėjusio atstovė ir civilinė ieÅ¡kovė A. J. paaiÅ¡kino, kad civilinį ieÅ¡kinį palaiko. Buvo sutrikdytas sÅ«naus mokslas, negalėjo vaikas žaisti, sportuoti, jautė fizinį skausmÄ . Ä® mokyklÄ sÅ«nus nėjo mėnesį laiko. Jis sportuodavo su draugais namuose. Likę liekamieji reiÅ¡kiniai. SÅ«nus jaučia kojos skausmÄ , tęsia gydymÄ . Jam reikia vartoti nuskausminamuosius vaistus jei skauda, naudoja tepalus, neÅ¡ioja elastinį bintÄ .

Tikslios prognozės gydytojai neduoda. SÅ«nus pasakojo, kad apie 22 val. ėjo kairiu kelkraščiu, jį pralenkė automobilis ir apsisuko, po to dar kartÄ apsisuko ir atvažiavo kaire kelio puse, pastovėjo kelias sekundes ir pradėjęs važiuoti partrenkė sÅ«nų. Jis krito ant pievos, koja liko važiuojamoje dalyje ir automobilis jÄ pervažiavo. SÅ«nus Å¡ias aplinkybes papasakojo sekančiÄ dienÄ . Asmens, kuris vairavo jį partrenkusį automobilį sÅ«nus neįvardino, pasakė, koks tai asmuo kitÄ dienÄ .

Jai nėra žinoma, kad kaltinamasis nukentėjusį parvežė, bÅ«tų mačiusi, nes sÅ«naus laukė savo namuose. SÅ«nus nuvyko pas jo mamÄ , kuri gyvena už poros Å¡imtų metrų, pas R. M. Mama jai paskambino ir pasakė, kad jos sÅ«nų partrenkė automobilis. Iki įvykio kaltinamÄ jį pažinojo, su juo nebendravo po įvykio. Kaltinamasis po apklausos buvo atvykęs pas juos į namus su savo tėvu, atvyko iÅ¡siaiÅ¡kinti dėl to, kad jo sÅ«nus teikė melagingus parodymus. Apie žalos atlyginimÄ kalbos nebuvo, niekas neatsiprašė.

Automobilis atvažiavo link jo sÅ«naus, apsisuko prie sankryžos ir atvažiavo prieÅ¡ eismÄ . SÅ«nus minėjo, kad rankoje turėjo telefonÄ , raÅ¡inėjo žinutes. SÅ«nus ėjo kelkraščiu. Kokioje vietoje tai buvo nurodė. Toje vietoje plytelių nėra, visa gatvė yra apÅ¡viesta. ApÅ¡vietimas tikrai ne už 400 m. Kaltinamasis turėjo galimybę jo sÅ«nų pamatyti. Po įvykio matė, kad sÅ«nus susiraÅ¡inėja žinutėmis. Paėmė jo telefonÄ ir matė, kad žinutės susijusios su įvykiu.

Žinutės buvo susijusios su įvykiu, kad sÅ«nus nesakytų apie įvykį, už tai pastatys butelį. SÅ«nus susiraÅ¡inėjo su R. A.. Tada sÅ«nus papasakojo, kas vairavo automobilį. Pradžioje sÅ«nus sakė, kad nenorėjo nieko sakyti, nes galvojo, kad nebus toks sunkus sužalojimas. Ä®tariamojo tėvas atvyko pas jos mamÄ , pas kuriÄ tada buvo. Jis sakė, kad jos sÅ«nus pats palindo po automobiliu, kad nėra didelio sužalojimo. Norėjo pakalbėti su jos sÅ«numi. Ji pasakė, kad grįš po poros valandų, tada pasikalbėsi.

Tačiau kai grįžo namo, kaltinamasis su savo tėvu jau buvo pas juos namuose. Tėvas liepė jos sūnui pasakyti, kad jo sūnus parvežė jį namo. Į tai jos sūnus atsakė : „gal“. Kaltinamojo tėvas sakė, kad jo sūnui bus sugadintas gyvenimas, o jos sūnaus sužalojimas nedidelis. Sūnus paskui jai pasakojo, kad jam liepė sakyti, jog jis ėjo kita kelio puse, liepė sakyti kitaip negu buvo iš tiesų, kad sūnus prie jo priėjo, kad po įvykio sūnų parvežė namo.

J. A. bÅ«tų sÅ«nų parvežęs ji bÅ«tų mačiusi. SÅ«nus negalėjo atsidurti pas senelę, kurios namas yra maždaug už kilometro. Ji sÅ«nų paėmė iÅ¡ senelės įvykio vakarÄ . Automobilis pravažiavo pro jos sÅ«nų, apsisuko ties sankryža ir važiavo prieÅ¡ eismÄ , sÅ«nus ėjo kaire kelio puse. SÅ«nus ir automobilis judėjo prieÅ¡inga kryptimi. SÅ«nus ėjo ta kryptimi, kuria važiuoja automobiliai, o A. atvažiavo prieÅ¡ jį. J. A. prašė atleisti R. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir paaiÅ¡kino, kad kai brolis grįžo įvykio dienÄ , pasakė, kad partrenkė jaunuolį, kad dėl to labai gailisi.

Ji pasakė broliui, kad jis negerai padarė, kad reikės atlyginti žalÄ . Ji eismo taisykles kažkiek žino. TÄ dienÄ broliui perskaitė kelių eismo taisykles knygutėje. Ji neteista, administracine tvarka nebausta. Yra baigusi vidurinę mokyklÄ , turi virėjos profesijÄ . Å iuo metu vaiko priežiÅ«ros atostogose. Brolis gyvena su ja. Jos Å¡eima yra ji ir jos kÅ«dikis. Ji su broliu visada pakalba. Kalbėjosi apie įvykį, brolis aiÅ¡kino, kad stengsis daugiau to nedaryti, kad bus atidesnis. Apie brolio administracinius nusižengimus nežino, nes jų nebuvo.

Brolis nenurodė, kad pranešė policijai po įvykio. Jis neinformavo policijos, nes manė kad viskas gerai, vaikas jam sakė, kad nieko neskauda. Po to jau sužinojo, kad nukentėjęs nuvežtas pas gydytojus, tada buvo praneÅ¡ta ir policijai. KitÄ dienÄ sakė su broliu, kad važiuos į policijÄ . Ä®vykio dienÄ brolis buvo susijaudinęs, buvo vakaras ir planavo važiuoti sekančiÄ dienÄ . Brolis nežinojo, kad nukentėjusiam sulaužė kojÄ . Jai nežinoma, kad brolis raÅ¡inėjosi žinutėmis su nukentėjusiu, tai sužinojo po dviejų dienų.

Ä® policijÄ su broliu nevažiavo, nes sirgo jos vaikas. Brolis vienas nevažiavo, žadėjo važiuoti kartu.  2018-04-20 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Neringos Grigutienės  tarnybiniame praneÅ¡ime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuota, kad  2018-04-19 į VÅ¡Ä® "Marijampolės ligoninė" priėmimo skyrių kreipėsi E. J., gim. 2002 m., kurį galimai sužalojo automobilis Po medikų apžiÅ«ros E. J. nustatytas kairės blauzdos vidinės Å¡launies lūžimas ( 1t., b.l. 4-5).

 2018-04-20 įvykio vietos apžiūros protokolae užfiksuota įvykio vietos, esančios Sodybinės gatvėje, Daukšių mstl., Igliaukos sen., Marijampolės sav., gatvės kairėje pusėje, žiūrint nuo Mokyklos gatvės pusės, apžiūra. Vieta neapšviesta gatvės apšvietimo. Lygiagrečiai su įvykio vieta, aptvertame sklype stovi stulpas Nr. 042/14, tačiau jis neapšviečia. Įvykio vieta yra važiuojamoje gatvės dalyje, prie kelkraščio. Gatvės važiuojamosios dalies plotis yra 4,6 m., kairės pusėje, žiūrint nuo Mokyklos gatvės pusės, esančio kelkraščio plotis yra 2,1 m kelkraštis.

Dešinės pusės kelkraščio plotis yra 0,9 m. Nuo įvykio vietos iki sankryžos yra 51 m atstumas (1t.,b.l. 6-7). 2018-05-07 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos O. J.tarnybinis pranešimas dėl papildomos įvykio vietos apžiūros, kuriame užfiksuota, kad tikslu apžiūrėti, ar Sodybinės gatvėje, Daukšių mstl., yra įrengtas šaligatvis pėstiesiems ar pėsčiųjų takas, buvo nuvykta į Sodybinės gatvę, Daukšių mstl., Igliaukos sen., Marijampolės sav.

Atvykus į nurodytÄ vietÄ ,   nustatyta, kad Sodybinės gatvėje nei kairėje, nei deÅ¡inėje pusėje Å¡aligatvis neįrengtas. Pėsčiųjų tako nėra. Sodybinės gatvėje esančioje mokyklos teritorijoje yra senomis plytelėmis dengtas takelis, kuris yra trumpas, nes įrengtas tik mokyklos teritorijoje (1t., b.l. 13).   2018-05-07 parodymų patikrinimo vietoje protokole fiksuojama, kad nukentėjusysis E. J. parodymų patikrinimo vietoje  metu  patvirtino savo 2018-04-24 duotus apklausoje parodymus ir parodė įvykio vietÄ , esančiÄ Sodybinės gatvėje, DaukÅ¡ių mstl., Igliaukos sen., Marijampolės sav.

Parodė vietÄ , esančiÄ gatvės deÅ¡iniajame kelkraÅ¡tyje, kuriuo jis ėjo 2018-04-19 apie 22 val.  nuo Rėčių kaimo link Varnupių km. Parodė Å¡iame kelkraÅ¡tyje vietÄ , kurioje jį einantį kliudė automobilis.  Parodė, kryptį, kuria judėjo jį partrenkęs automobilis - nuo Varnupių kaimo Rėčių kaimo link, automobilis iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir jį partrenkė deÅ¡iniajame kelkraÅ¡tyje, einantį Varnupių kaimo link (1t., b.l. 17-23).

 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 327/2018 (09) nurodoma, kad E. J. klinikiniais duomenimis konstatuota kairės kojos vidinio kulkÅ¡nelio lūžimas ir nubrozdinimas kairės kojos vidinio kulkÅ¡nelio srityje. E. J. konstatuoti kÅ«no sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl kairės kojos vidinio kulkÅ¡nelio lūžimo jo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip deÅ¡imt dienų laikotarpiui. E. J. konstatuoti kÅ«no sužalojimai buvo padaryti kontaktuojant  su kietomis bukomis ar bukabriaunėmis autotransporto dalimis 2018-04-19 (1t., b.l. 29).

 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 567/2018 (09) papildomai nurodoma, kad E. J. konstatuoti kÅ«no sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti kontaktuojant kairės blauzdos sritimi su automobilio kietomis bukomis atsikiÅ¡usiomis dalimis (1t., b.l.33).  2018-04-24 savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokole fiksuojama, kad nukentėjusysis E. J. pateikė tyrėjai mobilaus ryÅ¡io telefonÄ Â Freedom, IMEI (duomenys neskelbtini) (1t., b.l.35). 2018-04-24 apžiÅ«ros protokole fiksuojama E. J. pateikto mobilaus ryÅ¡io telefono pažiÅ«ra.

Telefone rastos SMS žinutės, atsiųstos į šį telefonÄ iÅ¡ numerio Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso R. A.. Žinučių tekste fiksuojama, kad R. A. praÅ¡o E. J. niekam nieko nesakyti apie įvykį, praÅ¡o iÅ¡trinti visas žinutes bei jo numerį (1t., b.l. 36-37).   2018-07-02 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos O. J.tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuota, jog atliekant ikiteisminį tyrimÄ buvo priimtas prokuroro nutarimas susipažinti su įtariamojo R.

A. naudojamo mobilaus ryšio telefono numerio Nr. (duomenys neskelbtini) skambučių bei SMS žinučių išklotinėmis laikotarpiu nuo 2018-04-19 iki 2018-05-19. Išanalizavus įtariamojo naudojamo mobiliojo ryšio telefono, kurio numeris Nr. (duomenys neskelbtini), išklotines, nustatyta įtariamojo R. A. bendravimas su nukentėjusiuoju E. J.. 2018-04-19 laikotarpiu nuo 23.46 val. iki 23.59 val., R. A. iš telefono numerio Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntė 12 sms žinučių nukentėjusiajam E. J.

į telefono numerį Nr. (duomenys neskelbtini). 2018-04-20 laikotarpiu nuo 00.01 val. iki 19.13 val. R. A. iÅ¡ Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡siuntė 48 sms žinučių E. J. į telefono numerį Nr. (duomenys neskelbtini) (1t., b.l. 68).  2018-04-25 apžiÅ«ros protokole užfiksuota automobilio Audi, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) apžiÅ«ra. Automobilis žalios spalvos, automobilio apgadinimų nenustatyta ( 1 t., b.l. 75-81).  2018-05-27 akistatos protokole užfiksuota, kad į akistatÄ suvesti asmenys - nukentėjusysis E. J. ir įtariamasis R.

A. paliko pasiliko prie savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Nukentėjusysis E. J. patvirtino, kad  2018-04-19 apie 22 val. ėjo DaukÅ¡ių miesteliu, Sodybinės gatve, kryptimi nuo Rėčių kaimo link Varnupių kaimo, deÅ¡iniuoju kelkraščiu. Nuo Varnupių pusės atvažiavo automobilis Audi A4, tamsiai žalios spalvos pravažiavo, kažkiek pavažiavęs link Rėčių kaimo krypties apsisuko ir važiavo vėl link Varnupių kaimo krypties. Po to sÄ nkryžoje prie mokyklos apsisuko ir vėl važiavo kryptimi link Rėčių kaimo.

Tada likus 4-5 metrų atstumu iki jo minėtas automobilis sustojo ir Å¡vietė į jį automobilio Å¡viesomis. Tada jis kiek stabtelėjęs vėl pradėjo eiti deÅ¡iniuoju kelkraščiu link Varnupių kaimo pusės ir tada automobilis iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir jį partrenkė automobilio kairiuoju Å¡onu (vairuotojo pusės sparnu). Nuo smÅ«gio jis pargriuvo ant Å¡ono, ir tada automobilis jam pervažiavo kairę kojÄ . Parodė, kad R. A. jo tÄ vakarÄ namo neparvežė. Įtariamasis R.

A. nesutiko su Å¡iais nukentėjusiojo parodymai, teigė, kad 2018-04-19 apie 22.30 val. važiavo Sodybinės gatve, DaukÅ¡ių miesteliu kryptimi nuo Varnupių kaimo link Rėčių kaimo. Pervažiavus Sodybinės - Mokyklos gatvių sankryÅ¾Ä važiuojant Sodybinės gatve matė pro mokyklÄ pėsčiųjų takeliu kryptimi link Rėčių kaimo einantį žmogus. Jis tÄ Å¾mogų pravažiavo ir pavažiavus apie 40-50 metrų, sustojo deÅ¡iniajame kelkraÅ¡tyje, nes naudojosi mobiliuoju telefonu.

Pastovėjęs apie minutę laiko įjungė pirmÄ pavarÄ ir pradėjo judėti, staiga pamatė, kad prie automobilio kairiojo Å¡ono stojasi nuo žemės žmogus. Sustabdė automobilį, iÅ¡lipo ir pamatė, jog tai DaukÅ¡ių miestelio gyventojas E. Kad žmogui būčiau pervažiavęs kojÄ , nejuto. IÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio padėjo E. atsistoti, įlaipino į savo automobilį, klausė, ar reikia medikų. E. sakė, jog nereikia, truputį tik kojÄ skauda. E. prašė nuvežti jį iki namų. jis E. nuvežė namo.

E. gyvena DaukÅ¡ių miestelyje. E. paleido prie namo keliuko. Apie tai kas įvyko su E. tÄ naktį neÅ¡nekėjo nieko. Policijai nieko nepranešė, nes to jo prašė E. (1t., b.l. 106-107). Paminėti įrodymai gauti teisėtu bÅ«du, patvirtina aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti ( Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ( toliau- BPK) 20 straipsnis). Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę bÅ«damas, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Taigi, BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, t. y. apima veikos, padarinių ir priežastinio ryšio tarp veikos bei kilusių padarinių objektyviuosius požymius. Taigi, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik už tuos Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje numatytais padariniais. Analizuojant teisiamojo posėdžio metu surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis 2018-04-19 apie 22.00 val.

Sodybinės gatvėje, DaukÅ¡ių mstl., Igliaukos sen., Marijampolės sav., tamsiu paros metu neatsargiai vairuodamas automobilį „Audi A4“, valstybiniai numeriai Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p. reikalavimus, kuriame numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, 101 p. reikalavimus, kuriame numatyta, kad vairuotojas prieÅ¡ pradėdamas važiuoti, prieÅ¡ persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ ( nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, dėl ko iÅ¡važiuodamas į prieÅ¡prieÅ¡inės eismo juostos kelkraÅ¡tį savo vairuojamu automobiliu kliudė kelkraščiu einantį pėstyjį E. J., pastarÄ jam parkritus pervažiavo jam kojÄ , dėl ko nukentėjusiajam E. J. konstatuota kairės kojos vidinio kulkÅ¡nelio lūžimas ir nubrozdinimas kairės kojos vidinio kulkÅ¡nelio srityje, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Nukentėjusysis paaiškino, kad R. A. važiuodamas automobiliu jį pralenkė, pavažiavęs apsisuko ir grįžo, privažiavęs arčiau jo, kairiuoju automobilio bamperiu kliudė jį. Automobilyje buvo įjungtos ilgos šviesos ir švietė tiesiai į jį. Kaltinamasis R. A. pripažino, kad vairuojamu automobiliu išvažiavo į priešpriešinio eismo juostos kelkraštį, automobilyje buvo įjungtos tolimosios žibintų šviesos, kliudė automobilio kairės pusės ratu nukentėkusįjį.

Specialisto iÅ¡vada patvirtina nukentėjusiajam padaryto sužalojimo mÄ stÄ . Kadangi kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko kilo eismo įvykis su padariniais-nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis ir jo gynėjas prašė atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato, perduodant jį laiduotojai J. A. ( 1t., b.l.160-161). BK 40 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

Kaltinamasis padarė vienÄ neatsargų nusikaltimÄ . BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose, be jau minėtos pirmosios dalies, yra nuosekliai iÅ¡dėstytos kitos bÅ«tinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos. Pagal Å¡ias sÄ lygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis:

1) pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Å ios įstatyme numatytos sÄ lygos yra imperatyvios ir jos turi bÅ«ti iki galo įvykdytos, tik tokiu atveju teismui atsiranda pagrindas ir diskrecija svarstyti nusikaltimÄ padariusio asmens atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

Teismų praktikoje, sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ klausimÄ ir nustatant, ar yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta sÄ lyga atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, svarbu nustatyti, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas ir padarė vienÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealiÄ sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas. Kaltinamajam inkriminuota viena nusikalstama veika, kuri priskirtina prie neatsargių nusikaltimų ( BK 16 straipsnis), anksčiau nėra teistas, nėra pradėtų jo atžvilgiu kitų ikiteisminių tyrimų ( 1t., b.l. 87).

Vadinasi, kaltinamasis pirmÄ kartÄ padarė neatsargų nusikaltimÄ . Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis kaltės nepripažino. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad kaltę pripažįsta, dėl jos padarymo nuoÅ¡irdžiai gailisi. Tačiau vertinant jo parodymų turinį ( tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu) akivaizdu, kad jo parodymai praktiÅ¡kai nesiskiria, tik kad ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino, o teisiamojo posėdžio metu pripažino, todėl teismas skaito, kad kaltinamasis vengia atsakomybės, kaltina nukentėjusįjį.

Tik prokurorei pakeitus kaltinimÄ , kaltinamasis pripažino iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , jautė, kad automobiliu kliudė nukentėjusįjį. Pagal teismų praktikÄ taikant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ lengvinančia kaltininko baudžiamÄ jÄ atsakomybę laikoma situacija, kai asmuo savanoriÅ¡kai prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , t. y. veikÄ , kuriÄ jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus.

Kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotinÄ pagalbÄ , jo atsipraÅ¡o ir pan.). NuoÅ¡irdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiÅ¡kimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.).

Pabrėžtina, kad kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali bÅ«ti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamÄ jÄ atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylÄ nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2009, 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, 2K-145-139/2015). Teismas laiko, kad kaltinamojo nurodytas kaltės pripažinimas ir nuoÅ¡irdus gailestis yra deklaratyvaus pobÅ«džio, ikiteisminio tyrimo metu jis kaltės nepripažino, nerodė pastangų suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinių, todėl nėra antrosios BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sÄ lygos.

Nors teismas nenustatė visų sÄ lygų laidavimo institutui taikyti, tačiau pasisako ir dėl laiduotojos. Kaltinamasis laiduotoja prašė skirti jo seserį J. A. ( 1t., b.l.160-161). BK 40 straipsnio 3 dalis numato, kad laiduotojas gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimÄ , atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui. Pagal teismų praktikÄ iÅ¡vadas apie laiduotojo tinkamumÄ teismas gali daryti įvertinęs laiduotojÄ apibÅ«dinančių savybių visumÄ : jo asmenines savybes, veiklos pobÅ«dį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamÄ Ä¯takÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui, kad Å¡is ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2 K-160/2010, 2 K-305/2011, 2 K-71/2011, 2 K-312/2011).

Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, J. A. neteista ( 2t., b.l. 4), Marijampolės savivaldybės administracijai jai moka iÅ¡mokas vaikui ( 1t., b.l.162-163), Marijampolės savivaldybės administracijos Igliaukos seniÅ«nija nurodė, kad dėl J. A. skundų nėra gauta. Daugiau informacijos apie minėtÄ asmenį neturi ( 2t., b.l.3). IÅ¡ kaltinamojo ir laiduotojos paaiÅ¡kinimų seka, kad jie gyvena kartu, teismo duomenimis, J. A. dvejais metais vyresnė už kaltinamÄ jį. Tačiau kaltinamasis ne kartÄ buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus : 2018-07-06 administraciniu nurodymu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ( toliau- ANK) 424 straipsnio 1 dalį 30 eurų bauda- perdavė vairuoti transporto priemonę asmeniui, neturinčiam teisės jos vairuoti; baustas 2018-01-23 nutarimu pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį įspėjimu- pradedantysis vairuotojas vairavo transporto priemonę, kurios galinės dalies kairėje pusėje nebuvo balto kvadrato formos skiriamojo ženklo su žaliu apvadu ir žaliu klevo lapu viduryje ( 1t., b.l.85-86).

Teismas, vertindamas aukščiau paminėtas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo J. A. laikyti tinkama laiduotoja, kuri turės realias galimybes daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam. Kadangi teismas nenustatė visų sÄ lygų, numatytų BK 40 straipsnyje, leidžiančių atleisti R. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jam skirtina bausmė. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Kaltinamajam skirtina bausmė, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ ( BK 54 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis neteistas, jo atžvilgiu kitų ikiteisminių tyrimų nėra pradėta ( 1t., b.l.87), baustas 2018-07-06 administraciniu nurodymu pagal ANK 424 straipsnio 1 dalį 30 eurų bauda- perdavė vairuoti transporto priemonę asmeniui, neturinčiam teisės jos vairuoti; baustas 2018-01-23 nutarimu pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį įspėjimu- pradedantysis vairuotojas vairavo transporto priemonę, kurios galinės dalies kairėje pusėje nebuvo balto kvadrato formos skiriamojo ženklo su žaliu apvadu ir žaliu klevo lapu viduryje ( 1t., b.l.85-86), dirba ( 1t., b.l.84).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad vienas iÅ¡ fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytų veikų pavojingumÄ ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Taigi, bausmė turi bÅ«ti adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir tuo pačiu bausmės paskirčiai. Ä®vertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir jos padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, į kaltinamÄ jį charakterizuojančius duomenis ir jų visumÄ , teismas mano, kad kaltinamajam ir jo padarytai veikai įvertinti tinkamiausia sankcijoje numatyta Å¡velniausia bausmės rÅ«Å¡is – bauda, kurios dydis parinktinas mažesnis nei numatyta Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkis.

Taip pat atsižvelgus į kaltinamojo turtinę padėtį, baudai sumokėti nustatytinas didesnis nei dviejų mėnesių terminas. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . Atsižvelgus į BK 67 straipsnio 3 dalį, Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė gali bÅ«ti skiriama kartu su bausme. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, skiriant bausmę svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimÄ .

Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, Å¡io kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taisomai veikti nuteistÄ jį. Bylos duomenimis R.

A. pažeidė du Kelių eismo taisyklių punktus, baustas administracinėmis nuobaudomis kaip pradedantysis vairuotojas, ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino, jo padarytos nusikalstamos veikos pasekmės yra susijusios su nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, jokių kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Šių aplinkybių pagrindu kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė atėmimas teisės vairuoti kelių transporto priemones minimaliam 1 metų terminui ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-07 nutartis Nr. 2K-121/2014, Vilniaus apygardos teismo 2017-09-19 nutartis Nr.1A-459-626/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2017-10-30 nutartis Nr.1A-222-557/2017).

Dėl civilinio ieÅ¡kinio : Nepilnamečio nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymÄ ir civilinė ieÅ¡kovė A. J. pareiÅ¡kė byloje civilinį ieÅ¡kinį kaltinamajam R. A., automobilio savininkui R. A. ir AAS BTA Baltic Insurance company, atstovaujama filialo Lietuvoje, praÅ¡ydama solidariai priteisti 2000 eurų neturtinės žalos ir teisinės pagalbos iÅ¡laidas, ieÅ¡kinyje nurodė, kad eismo įvykio melu E. J. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, klinikiniais duomenimis konstatuota kairės kojos vidinio kulkÅ¡nelio lūžimas ir nubrozdinimas kairės kojos vidinio kulkÅ¡nelio srityje.

Dėl patirtų sužalojimų E. J. fizinį skausmÄ , nepatogumus, dėl lūžusios kojos buvo sutrikdytas jam įprastas gyvenimo titmas, laikinai nutrÅ«ko bendravimas su draugais, sutriko mokymosi procesas, kas atsiliepė jo galutiniams rezultatams. E. J. koja buvo gipse 4 savaites. VisÄ Å¡Ä¯ laikÄ E. J. turėjo gulėti lovoje, vaikščioti galėjo tik su ramentais, turėjo mokytis namuose. Mokymosi procesui trukdė nuolatinis kojos skausmas. Nuėmus gipsÄ , buvo paskirtas elastinio binto neÅ¡iojimas dienos metu, kuris truko dar mėnesį laiko.

VisÄ Å¡Ä¯ laikotarpį E. J. negalėjo sportuoti, bėgioti, Å¡okinėti, aplamai jam buvo draudžiamas bet koks intensyvus judėjimas. Å is ribojimas buvo paskirtas, kad nepažeisti gyjančio kojos kaulo, kad gijimas bÅ«tų sklandus, tolygus ir kaip įmanoma mažiau skausmingas ( 1t., b.l.134-137). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis E. J. patvirtino, kad ir Å¡iuo metu esant didesniam fiziniam krÅ«viui, skauda kojÄ . 2018-10-17 UAB „Aglisa“ iÅ¡duotas medicininis pažymėjimas patvirtina, kad E. J. dėl kairės kojos sužalojimo koja buvo imobilizuota 6 savaites, nuo 2018-04-20 iki 2018005-28 jis nelankė mokyklos, skausmo metu vartojo nuskausminamuosius vaistus, kairės kulkÅ¡nies skausmas, patinimas iÅ¡lieka, sustiprėja po fizinio krÅ«vio, rekomenduotas tausojantis režimas, E. J. atleistas nuo kÅ«no kultÅ«ros pamokų, skausmo metu rekomenduojama nuskausminantys vaistai ( 1t., b.l.138).

Civilinis atsakovas AAS BTA Baltic Insurance company, filialas Lietuvoje pateikė į bylÄ paaiÅ¡kinimus, iÅ¡ kurių aiÅ¡ku, kad 2018-04-19 DaukÅ¡ių mstl. įvykusio eismo įvykio metu transporto priemonės Audi A4 valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo bendrovėje AAS BTA Baltic Insurance company, filialas Lietuvoje. Draudimo bendrovėje priimtas sprendimas sutikti su ieÅ¡kovo neturtinės žalos dydžio ( 2000 eurų) vertinimu. Kaltinamasis R. A. savo atsakomybę ginčija, su pareikÅ¡tais kaltinimais nesutinka, todėl apskaičiuoto dydžio draudimo iÅ¡moka bus iÅ¡mokėta nedelsiant, ieÅ¡kovui E. J. nurodžius atsiskaitomosios sÄ skaitos rekvizitus bei teismui patvirtinus arba jų apdraustajam pripažinus atsakomybę dėl eismo įvykio.

Draudimo bendrovė neturi teisinio pagrindo mokėti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti ( 1t., b.l.152, 172-173,194). ŽalÄ , padarytÄ asmeniui, jeigu Å¡is suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo ( CK 6.283 straipsnio 1dalis). Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimÄ , teismas turi atsižvelgti į:

1) neturtinės žalos pasekmes;

2) žalÄ padariusio asmens kaltę;

3) žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį;

4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį;

5) kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes; 6) sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ . Tokiu bÅ«du, neginčijamai nustatyta, kad E. J. eismo įvykio metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas : kairės kojos vidinio kulkÅ¡nelio lūžimas ir nubrozdinimas kairės kojos vidinio kulkÅ¡nelio srityje. Dėl eismo įvykio kaltas kaltinamasis. Vertindamas Å¡iuos kriterijus, teismas atsižvelgia ir į neatsargiÄ kaltinamojo kaltę, į formuojamÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose, kur nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , buvo priteisiama iki 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys 2K-200/2010, 2K-644/2012. 2K-370/2013 ir kt.), tačiau iÅ¡imtiniais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi, po ko vis tiek iÅ¡lieka liekamieji reiÅ¡kiniai, minėta suma gali bÅ«ti ir padvigubinama (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009).

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus, nukentėjusiajam nustatytina 2000 eurų neturtinė žala, kuri priteistina iÅ¡ draudimo bendrovės. Pagal CK 6.254, 6.987 straipsnių nuostatas civilinės atsakomybės draudimo atveju, esant draudžiamajam įvykiui, pareiga atlyginti padarytÄ Å¾alÄ atsiranda draudimo įmonei (draudikei) neperžengiant draudimo sumos ribų. Jeigu nukentėjusiajam (ieÅ¡kovui) padarytos žalos visiÅ¡kai nepadengia draudimo atlyginimas, likusiÄ Å¾alos dalį atlygina jÄ padaręs asmuo arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo (BPK 109 straipsnis, 111 straipsnio 1 dalis, CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys).

BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Byloje pateikti 500 eurų ir 100 eurų priėmimo kvitai ( 1t., b.l.164, 2t., b.l.1).

Sprendžiant iÅ¡laidų, nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo turėtų jo pusėje stojusio advokato teisinei pagalbai apmokėti, atlyginimo klausimÄ , atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir sunkumÄ , kaltės laipsnį ir pobÅ«dį, kaltinamojo elgesį nukentėjusiojo atžvilgiu, nukentėjusiajam padarytos žalos pobÅ«dį ir dydį, nukentėjusiojo turtinę padėtį, o taip pat į advokato suteiktos teisinės pagalbos kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ , sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ , advokato kvalifikacijÄ ir patirtį ir pan., todėl teismas, atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes A.

J. turėtas išlaidas teisinei pagalbai apmokėti pripažįsta proceso išlaidomis, priteisia iš kaltinamojo 600 eurų advokato atstovavimo išlaidų A. J. naudai. Kaltinamajam paskirta 2018-06-15 ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (t. 1, b.l.94-95, BPK 139 straipsnio 3 dalis). Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, du kompaktiniai diskai ( 1t., b.l.16, 67), laikytini byloje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-308 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 312 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : R. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį 2000 eurų bauda, kas atitinka 40 MGL. Skirti R. A. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalies reikalavimais, iÅ¡aiÅ¡kinti R. A., kad jis privalo per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti baudÄ Ä¯ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas – 188659752, į vienÄ iÅ¡ pasirinktų sÄ skaitų, įmokos kodas 6801, sumokėjęs baudÄ , nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raÅ¡tinės tarnautojui banko kvitÄ .

Nuteistajam nesumokėjus baudos per nurodytÄ terminÄ ir nepateikus tai patvirtinančių banko kvitų, bauda bus iÅ¡ieÅ¡kota priverstinai. Civilinės ieÅ¡kovės A. J. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti iÅ¡ civilinio atsakovo AAS BTA Baltic Insurance company, filialas Lietuvoje 4000 eurų neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiojo E. J. naudai, Å¡ias lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti A. J., priteisti iÅ¡ kaltinamojo R. A. 600 eurų proceso iÅ¡laidų A. J. naudai. Kaltinamajam paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, du kompaktinius diskus, esančius byloje, laikyti byloje. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mams. Teisėja Aksinija Žemantauskienė