38896d18-17a6-4f67-9268-9aa3c0df2af8 · Å iaulių apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. e2A-335-569/2023

Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00058-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.3; 2.4.2.8; 3.3.1.14; 3.3.1.20

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 6 d.

Å iauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. S. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2023 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo D. S. pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės administracija, Valstybės įmonė „Turto bankas“.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. PareiÅ¡kėjas D. S. kreipėsi į teismÄ pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydamas nustatyti faktÄ , kad jis įgyjamosios senaties bÅ«du įgijo garaÅ¾Ä , plane pažymėtÄ 1G1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mai 2023 m. kovo 17 d. sprendimu netenkino pareiÅ¡kėjo D. S. pareiÅ¡kimo dėl nuosavybės teisės į garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo.

3. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju nenustatytos visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68–4.71 straipsniuose numatytos kaip privalomos praÅ¡omo fakto nustatymui sÄ lygos. PareiÅ¡kėjas pagal tokias teismo nustatytas faktines aplinkybes negali bÅ«ti pripažintas sÄ Å¾iningu nekilnojamojo daikto valdytoju, nes teismui nebuvo pateikti jokie šį jo valdymÄ patvirtinantys dokumentai. Teismui nebuvo pateikti nekilnojamojo turto įsigijimÄ patvirtinantys dokumentai, nepateikti daikto valdymo laikotarpiu jo iÅ¡laikymÄ pagrindžiantys dokumentai, t. y. nėra pateikta įrodymų, kad buvo mokėta už elektrÄ ar kiti mokesčiai. Teismas pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo žodžių nepatvirtino nei vienas liudytojas, kuris bÅ«tų matęs, kad bÅ«tent pareiÅ¡kėjas yra praÅ¡omo pripažinti įgyjamosios senaties bÅ«du daikto teisėtas valdytojas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ esmė

4. Apeliaciniu skundu pareiÅ¡kėjas D. S. (toliau – ir apeliantas) praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2023 m. kovo 17 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , apelianto pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

4.1. Pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , nevisiÅ¡kai ir nevisapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ .

4.2. Pirmos instancijos teismas netenkindamas pareiÅ¡kimo nurodė, kad ne tik nebuvo pateikti faktines aplinkybes patvirtinantys dokumentai, bet ir nebuvo nė vieno liudytojo, kuris patvirtintų pareiÅ¡kėjo žodžius. Norima atkreipti dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu apklaustas nebuvo. Nors jis galėjo nurodyti galimus liudytojus, kurie patvirtintų jo valdymÄ , tačiau teismas jo neapklausė.

4.3. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai nepripažino pareiÅ¡kėjo sÄ Å¾iningu nekilnojamojo daikto valdytoju, kadangi neįvertino faktinių aplinkybių ir raÅ¡ytinių įrodymų visumos. Pirmiausia, nesÄ Å¾iningumas nėra preziumuojamas, o jis turėjo bÅ«ti įrodinėjamas ir grindžiamas objektyviomis aplinkybėmis.

4.4. Apeliantas garaÅ¾Ä sutvarkė savo nuožiÅ«ra, laikė savo buities daiktus. Proporcingai mokėdavo bendrijai už bendrai sunaudotÄ elektros energijÄ . Ä®rodymų apie atliktus mokėjimus pateikti negali, nes jokių sÄ skaitų negaudavo. PareiÅ¡kėjas nori atkreipti dėmesį, kad pastate, be jo garažo, yra dar kiti garažų boksai, kurių savininkai (valdytojai) nuo garažo įsigijimo jokių pretenzijų nėra pareiÅ¡kę. Apeliantas kreipėsi į matininkus, buvo padaryta viso pastato ir atskirai garažo bokso kadastriniai matavimai, suformuota kadastrinių matavimų byla, kuri buvo pateikta teismui ir kitoms valstybinėms institucijoms. Jei apeliantas nevaldytų garažo bokso, jis nebÅ«tų galėjęs į savo valdomas patalpas įleisti matininko, kuris privalo iÅ¡matuoti patalpas ruoÅ¡damas kadastrinių matavimų bylÄ . Be to, apeliantas kreipėsi į savivaldybę dėl adreso suteikimo. Savivaldybės atsakingas darbuotojas suteikė pastatui adresÄ , o garažo boksams suteikė unikalius daiktų numerius bei patalpų numeracijÄ . Jei pastatas ir jame esantys garažai bÅ«tų neteisėtai pastatyti ir valdomi, valstybės institucija nebÅ«tų suteikusi adreso.

4.5. Apeliantas, tiek pradėdamas valdyti garažo boksÄ , tiek valdydamas jį visÄ Ä¯gyjamosios senaties laikÄ , buvo įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktÄ . Jis visÄ valdymo laikÄ daiktÄ valdė atvirai, todėl jo pareiÅ¡kimas turėjo bÅ«ti tenkinamas.

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ suinteresuotas asmuo RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės administracija praÅ¡o apelianto skundÄ â€žDėl Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2023 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)“ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:

5.1. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktus įrodymus, pagrįstai ir teisėtai netenkino apelianto pareiÅ¡kimo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo į garaÅ¾Ä (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), todėl priimtas Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2023 m. kovo 17 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) visa apimtimi pagrįstas ir teisėtas.

6. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos praÅ¡o apelianto skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:

6.1. Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas procesinių teisės normų bei tinkamai taikydamas ir aiÅ¡kindamas materialines teisės normas, atsižvelgdamas į byloje surinktus įrodymus, pagrįstai ir teisėtai netenkino apelianto pareiÅ¡kimo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo į garaÅ¾Ä (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini).

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos praÅ¡o apelianto skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:

7.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialiÄ sias teisės normas, nepažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių procesinių teisės normų. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į byloje surinktus įrodymus, pagrįstai ir teisėtai netenkino D. S. pareiÅ¡kimo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo į garaÅ¾Ä (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), todėl priimtas Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2023 m. kovo 17 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) visa apimtimi pagrįstas ir teisėtas.

Teismas

k o n s t a t u o ja :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , analizuodamas skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali bÅ«ti peržengtos tada, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

9. Byloje kilo ginčas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo.

Faktinės bylos aplinkybės

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra garažas, žymėjimas plane 1G1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5-11). IÅ¡ RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyriaus 2022 m, rugsėjo 30 d. raÅ¡to Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 1993 m. leidimų iÅ¡davimo registracijos knygoje yra įraÅ¡as apie statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duoto (duomenys neskelbtini) garažų kooperatyvui „(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), projektas archyve nebuvo rastas (b. l. 12-14). VÄ® „Registrų centras“ 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį daiktÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), bei kartu su praÅ¡ymu pateiktus dokumentus, nusprendė praÅ¡ymÄ atmesti, nes Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui, iÅ¡nagrinėjus pareiÅ¡kėjo 2022 m. lapkričio 10 d. praÅ¡ymÄ ir priėmus sprendimÄ Å¡Ä¯ praÅ¡ymÄ atmesti, nes minėto nekilnojamojo daikto kadastro duomenys neįraÅ¡yti į Nekilnojamojo turto kadastrÄ , o vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamÄ jį daiktÄ gali bÅ«ti registruojamos tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Sprendimo priėmimo pagrindas - Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 2,3 dalys, 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 29 straipsnio 2, 7 punktai.

Dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo

11. Ä®gyjamoji senatis yra savarankiÅ¡kas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo bÅ«das (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Å is bÅ«das taikomas, kai pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir praÅ¡o teismÄ konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sÄ lygos.

12. Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra Å¡ių sÄ lygų visuma: pirma, pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 str. nurodytu bÅ«du, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. Antra, daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas vieÅ¡ame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 str. 3 d.). Trečia, asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo visÄ valdymo laikÄ . Ketvirta, visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartÄ , slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Penkta, visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 str.). Å eÅ¡ta, daiktas valdomas nepertraukiamai. Septinta, visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiÅ¡kėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ (asmuo turi bÅ«ti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). AÅ¡tunta, valdymas tęsėsi CK 4.68 str. 1 d. nustatytÄ terminÄ â€“ pareiÅ¡kėjas nekilnojamÄ jį daiktÄ valdė ne mažiau kaip 10 metų; kilnojamÄ jį daiktÄ â€“ ne mažiau kaip 3 metus. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2004; 2013 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2013 ir kt.).

13. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vertinant nuosavybės teisių atsiradimo įgyjamosios senaties pagrindu sÄ lygas, teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartÄ , slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas. Tik teisei neprieÅ¡taraujančiu bÅ«du ir tvarka sukurtas daiktas gali bÅ«ti privačios nuosavybės teisės objektas. CK 4.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyjamÄ ja senatimi nuosavybėn gali bÅ«ti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali bÅ«ti privačios nuosavybės teisės objektais. Statinys gali tapti nuosavybės teisės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jei jo statyba yra įteisinta įstatymų nustatyta tvarka. SavavaliÅ¡ka statyba yra pažeidžiamas CK 4.253 straipsnio 1 dalies reikalavimas, kad nekilnojamasis daiktas privalo bÅ«ti suformuotas įstatymų nustatyta tvarka, todėl, kai statyba yra neteisėta, tai nėra nei nekilnojamojo daikto kaip valdymo teisės objekto, nei teisėto valdymo, nėra CK 4.68–4.71 straipsniuose nurodytų įgyjamosios senaties sÄ lygų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2006). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, remiantis Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko duomenimis, statiniui, esančiam (duomenys neskelbtini), žemės sklypas nėra suformuotas ir nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Apeliantas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų teismui įsitikinti, kad garažas pastatytas laikantis tuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimų, t. y. buvo pastatytas ir priimtas naudoti galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka.

14. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino pareiÅ¡kėjo sÄ Å¾iningu nekilnojamojo daikto valdytoju, kadangi neįvertino faktinių aplinkybių ir raÅ¡ytinių įrodymų visumos. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais.

15. Apeliantas pareiÅ¡kime nurodė, kad 2012 m. sudarė žodinę sutartį su S. S. dėl garažo bokso pirkimo – pardavimo. Teismo posėdžio metu apelianto atstovas nurodė, kad pareiÅ¡kėjas sumokėjęs pinigus už garaÅ¾Ä , turėjo pinigų perdavimo kvitÄ , tačiau pareiÅ¡kėjas daug kartų keitė savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , todėl neliko raÅ¡ytinio pakvitavimo, kuris įrodytų pinigų sumokėjimÄ už įsigytÄ garaÅ¾Ä . Visus mokesčius už garaÅ¾Ä pareiÅ¡kėjas mokėdavo grynais pinigais, tai patvirtinančių įrodymų neturi. Taigi, apeliantas pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų apie nekilnojamojo turto įsigijimÄ , nepateikti daikto valdymo laikotarpiu jo iÅ¡laikymÄ pagrindžiantys dokumentai. Taip pat apeliantas byloje neprašė ir nenurodė jokių liudytojų, kurie galėtų patvirtinti jo pareiÅ¡kime nurodomas aplinkybes. Atsižvelgęs į Å¡ias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad nagrinėjamu atveju nenustatytos visos CK 4.68–4.71 straipsniuose numatytos kaip privalomos praÅ¡omo fakto nustatymui sÄ lygos.

16. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis garaÅ¾Ä sutvarkė savo nuožiÅ«ra, laikė savo buities daiktus. Proporcingai mokėdavo bendrijai už bendrai sunaudotÄ elektros energijÄ . Nurodo, kad pastate, be jo garažo, yra dar kiti garažų boksai, kurių savininkai (valdytojai) nuo garažo įsigijimo jokių pretenzijų nėra pareiÅ¡kę. Tačiau apeliantas jokių liudytojų apklausti neprašė, kitokių įrodymų apie nurodytas aplinkybes neteikė, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog apeliantas negali bÅ«ti pripažintas sÄ Å¾iningu nekilnojamojo daikto valdytoju, nes teismui nebuvo pateikti jokie šį jo valdymÄ patvirtinantys dokumentai.

Dėl pareiškėjo apklausos

17. Apeliantas teigia, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , nevisiÅ¡kai ir nevisapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ . PareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu apklaustas nebuvo, nors jis galėjo nurodyti galimus liudytojus, kurie patvirtintų jo valdymÄ , tačiau teismas jo neapklausė.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo atstovaujamas teisininko – advokato padėjėjo V. S.. Atstovaujamas teisininko apeliantas turėjo žinoti apie galimybę praÅ¡yti teismo iÅ¡kviesti liudytojus, tačiau to neprašė. Pats apeliantas į 2023-02-28 teismo posėdį neatvyko, todėl teismas neturėjo galimybės jį apklausti. CPK 51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Atstovo turėjimas neatima galimybės ir pareiÅ¡kėjui dalyvauti bylos nagrinėjime. Jeigu apeliantas norėjo bÅ«ti apklaustas, tÅ«rėjo į teismo posėdį atvykti kartu su atstovu, tačiau pasirinko bylÄ vesti tik per atstovÄ . Taigi apeliantui bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo užkirsta galimybė teikti praÅ¡ymus dėl liudytojų apklausos bei pačiam dalyvauti teismo posėdyje ir pasisakyti.

19. Teismas, nagrinėdamas bylas ypatingosios teisenos tvarka, turi bÅ«ti aktyvus, t. y. imtis visų bÅ«tinų priemonių tam, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kintos bylos aplinkybės (CPK 443 straipsnio 8 dalis). Tačiau teismų praktikoje pažymima, kad aktyvus teismo vaidmuo nereiÅ¡kia visos įrodinėjimo pareigos perkėlimo teismui ir neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai Å¡ių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymÄ (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1719-196/2015).

20. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad kaip nors buvo pažeistos apelianto procesinės teisės. Taip pat vertintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nebuvo nė vieno liudytojo, kuris patvirtintų pareiškėjo žodžius.

Dėl įrodymų vertinimo

21. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , nevisiÅ¡kai ir nevisapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ , netinkamai vertino įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iais apelianto argumentais nesutinka.

22. Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Ä®rodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylÄ nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, pagal įstatymÄ , neteikiant iÅ¡ankstinės galios jokiems įrodymams, iÅ¡skyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę (CPK 185 straipsnis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog įrodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Ä®vertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinėjamo dalyko faktams konstatuoti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-601/2005 ir kt.).

23. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas šių pagrindinių įrodymų vertinimo principų laikėsi ir nuo suformuotos teismų praktikos nenukrypo, o apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu vertinti nepagrįstais. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagristas, ar to, kad teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes.

24. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamo klausimo teisingam iÅ¡sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

25. Atsižvelgęs į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

26. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi iÅ¡laidos, tarp jų iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Bylinėjimosi iÅ¡laidos, atmetus pareiÅ¡kėjo apeliacinį skundÄ , jam neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis). Kiti byloje dalyvaujantys asmenys bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginti nepraÅ¡o.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a :

Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2023 m. kovo 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja

Lina Muchtarovienė