Legislator Case Law & Legislation
3888b2c8-2c59-4e54-bec5-746831e2ddd3 AI generated

3888b2c8-2c59-4e54-bec5-746831e2ddd3 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 3888b2c8-2c59-4e54-bec5-746831e2ddd3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ir jos gynėjai advokatei Loretai Guižauskienei,nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui I. J.,nukentėjusiajai L. V.,vertėjai Irinai Siniavskai,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje O. C., a. k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), rusė, Rusijos Respublikos pilietė, turinti leidimÄ nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, vidurinio iÅ¡silavinimo, netekėjusi, nedirbanti, registruota darbo biržoje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitÄ , teista:1) 1999-03-17 Visagino miesto apylinkės teismo pagal 1961 m.

Legislator headnote

AI generated

3888b2c8-2c59-4e54-bec5-746831e2ddd3 · Vilniaus apygardos teismas: Be veido sudavė į kitas kÅ«no vietas, rankos buvo mėlynos. Negali paaiÅ¡kinti, kodėl ekspertams be veido ir rankų kitų kÅ«no vietų nerodė. Konflikto metu O. J. jÄ purtė paėmęs už rankų, kumščiavo į galvÄ , į veidÄ , tampė už rankų, laikė už rankų, nes ji gynėsi. Tuo metu, kai ji bandė apsisaugoti, jos rankoje buvo peilis. Kaltinamoji O. J. atstÅ«mė, kad iÅ¡vengtų smÅ«gio, pati jo agresyviai nepuolė, gal tik necenzÅ«riniais žodžiais iÅ¡vadino.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Nuorašas                                                                                                                                                                          Baudžiamoji byla Nr. 1-192-487/2015                       Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00540-14-9               Procesinio sprendimo kategorija:1.2.3.1.;1.2.3.2.3. (S)             VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 26 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Čepukėnienės,teisėjų Daivos Kazlauskienės ir Gintaro Dzedulionio,sekretoriaujant Erikai Jasmontaitei, dalyvaujant prokurorui Ramūnui Šileikai,kaltinamajai O.

C. ir jos gynėjai advokatei Loretai Guižauskienei,nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui I. J.,nukentėjusiajai L. V.,vertėjai Irinai Siniavskai,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje O. C., a. k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), rusė, Rusijos Respublikos pilietė, turinti leidimÄ nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, vidurinio iÅ¡silavinimo, netekėjusi, nedirbanti, registruota darbo biržoje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitÄ , teista:1) 1999-03-17 Visagino miesto apylinkės teismo pagal 1961 m.

BK 18 str. 6 d., 15 str. 2 d., 271 str. 3 d. laisvės atėmimu 4 metams, konfiskuojant ½ dalį turto,2) 2001-03-16 Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 207 str. 2 d., 16 str. 2 d., 82 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams ir 1250 Lt bauda, subendrinus bausmę su 1999-03-17 Visagino miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 metams ir 3 mėnesiams su 1250 Lt bauda, teistumas iÅ¡nykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 str. 2 d. 3 p., padarymu.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

          O. C. nužudė savo Å¡eimos narį, o bÅ«tent:          ji 2014-05-24 apie 23.56 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto su savo sugyventiniu O. J. metu tyčia įkando jam į deÅ¡inio žasto nugarinį pavirÅ¡ių ir vienÄ kartÄ sudavė peiliu jam į krÅ«tinę, tuo padarydama odos nubrozdinimus su aplinkinėmis kraujosruvomis, pjautinę žaizdÄ deÅ¡inės plaÅ¡takos II pirÅ¡te, durtinę-pjautinę žaizdÄ krÅ«tinės lÄ stos priekiniame pavirÅ¡iuje, kairio V-o Å¡onkaulio, pasieninės krÅ«tinplėvės, tarpÅ¡onkaulinio raumens, Å¡irdiplėvės priekinio pavirÅ¡iaus, Å¡irdies deÅ¡inio skilvelio ir pertvaros pažeidimus, kas komplikavosi Å«mia tamponada iÅ¡siliejusiu krauju, dėl ko O.

J. vietoje mirė.  Kaltinamoji O. C. dėl jai pareikÅ¡to kaltinimo kalta prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad O. J. buvo jos sugyventinis, jie kartu gyveno 12 metų, turi bendrÄ mažametį vaikÄ . Gyveno gerai, O. J. buvo labai gero charakterio, tačiau mėgo iÅ¡gerti. Jis jÄ ne kartÄ buvo sumušęs, bet ji dėl to niekada nesikreipė nei į medikus, nei į policijÄ . 2014-05-25 ryte buvo viskas gerai. Dienos metu jie abu iÅ¡gėrė, vėliau jie abu pradėjo konfliktuoti. Todėl dienos metu O.

J. du kartus buvo iÅ¡važiavęs iÅ¡ namų. Jis važiavo iÅ¡gėręs darbiniu automobiliu, todėl ji nenorėjo jo iÅ¡leisti, duoti jam automobilio raktus. Ji skambino telefonu ir prašė sugrįžti, nes nenorėjo, kad jis, važinėdamas girtas, prisidarytų nemalonumų, nes už važiavimÄ neblaiviam jis jau buvo praradęs teises. Kai O. J. sugrįžo po pirmo iÅ¡važiavimo, ji paėmė maÅ¡inos raktelius ir nenorėjo jų atiduoti, todėl O. J. supyko, suėmė jai už riešų, siekdamas atimti iÅ¡ jos raktus.

Todėl ji, norėdama iÅ¡silaisvinti, įkando jam į rankÄ virÅ¡ alkÅ«nės ir buvo priversta raktus atiduoti. O. J. vėl kažkur iÅ¡važiavo. Jis grįžo dar girtesnis, nei buvo prieÅ¡ tai, todėl ji paėmė automobilio raktus ir juos paslėpė. O. J. tai pamatęs supyko ir pradėjo jÄ muÅ¡ti per galvÄ , veidÄ . VisÄ konfliktÄ matė jos mažametis sÅ«nus. Å io konflikto metu ji, sėdėdama svetainėje ant stalo, mažu virtuviniu peiliu pjaustė salotas. Kai O. J. ėmė jÄ muÅ¡ti, ji iÅ¡ telefono paskambino pagalbos telefonu Nr. 112 ir iÅ¡kvietė policijÄ dėl O.

J. vartojamo smurto jos ir vaiko atžvilgiu, kurį paminėjo dėl to, kad policijos pareigÅ«nai atvažiuotų greičiau, nors O. J. vaiko nemušė, bei atrakino buto duris, kad jie galėtų užeiti. O. J., iÅ¡girdęs jos skambutį, pradėjo rėkti, kad jam vis tiek ir toliau jÄ mušė. Kai O. J. sudavė jai kumščiai per galvÄ , ji atsistojo. Tuo metu, kai O. J. ir toliau jai smÅ«giavo kumščiu per galvÄ . O. C., stovėdama prieÅ¡ais jį tarpduryje, jį vienÄ kartÄ atstÅ«mė, rankoje laikydama peilį.

Po to O. J. dar kartÄ pribėgo iÅ¡ nugaros, todėl ji, norėdama iÅ¡vengti smÅ«gio, nematydama atsisukdama jį atstÅ«mė, kadangi viskas truko labai trumpai – ji net nesuprato kaip, nes po to O. J. iÅ¡ karto susmuko koridoriuje ant grindų. Jos Å«gis 160 cm, O. J. Å«gis buvo 182 cm. Peilį ji laikė maždaug savo krÅ«tinės aukÅ¡tyje. Kaltinamoji pamanė, kad jis nugriuvo dėl girtumo ir nemanė, kad tai rimta, bandė jį pakelti, bet paskui pamatė krÅ«tinėje durtinę žaizdÄ . O.

J. buvo sužalotas žemiau Å¡onkaulių. Peilis buvo nukritęs po O. J. koja, ji iÅ¡ karto peilį iÅ¡traukė ir padėjo svetainėje ant stalo. O. J. po jos suduoto smÅ«gio nebekalbėjo ir nebejudėjo. Ji dar bandė jį kelti, bet tuo metu į butÄ užėjo atvykę policijos pareigÅ«nai. IÅ¡ kur kambaryje ant lovos kraujas, O. C. negali paaiÅ¡kinti, tačiau jai kraujas nei iÅ¡ niekur nebėgo. Atvykę pareigÅ«nai konstatavo O. J. mirtį ir iÅ¡kvietė medikus.    TÄ dienÄ ji taip pat buvo iÅ¡gėrusi, per vakarÄ ji iÅ¡gėrė 3-4 buteliukus alaus, ji gėrė kartu su O.

J., Ji baigė gerti maždaug valandÄ iki Å¡io įvykio, apsvaigusi nesijautė. VisÄ savaitę sunkiai dirbo, buvo savaitgalis, todėl abu ir iÅ¡gėrė. Konfliktas, kurio metu buvo vartojamas smurtas, vyko maždaug po 23 val. O. J. prieÅ¡ jÄ smurtavo apie 20-30 minučių. Po to, kai ji iÅ¡kvietė policijÄ , smurtas truko apie 20 min. Ä® policijÄ skambino gal du kartus, kalbėjo, kiek pamena, vienÄ kartÄ . Gal vienÄ kartÄ neprisiskambino, ar padėjo ragelį. Skambučio metu O. J. kaltinamajai kažkÄ sakė, todėl ji keikėsi.

O. J. skambinti į policijÄ netrukdė, sakė, kad jis nieko nebijo. Kur O. J. buvo antro skambučio metu – ji nežino, jis galėjo bÅ«ti atsitraukęs. Policija po antro skambučio atvyko labai greitai, praėjo gal 2 min., jie sakė, kad buvo netoliese, kai ji paskambino. Antro skambučio metu O. J. vis dar grasino ir dar vaikščiojo. O. J. kaltinamajai sudavė apie 10 smÅ«gių į rankas, į veidÄ , į galvÄ , į kairės akies sritį, sudavė smÅ«gį į krÅ«tinės sritį. Kraujosruvos buvo ant galvos, veido.

Be veido sudavė į kitas kÅ«no vietas, rankos buvo mėlynos. Negali paaiÅ¡kinti, kodėl ekspertams be veido ir rankų kitų kÅ«no vietų nerodė. Konflikto metu O. J. jÄ purtė paėmęs už rankų, kumščiavo į galvÄ , į veidÄ , tampė už rankų, laikė už rankų, nes ji gynėsi. Tuo metu, kai ji bandė apsisaugoti, jos rankoje buvo peilis. Kaltinamoji O. J. atstÅ«mė, kad iÅ¡vengtų smÅ«gio, pati jo agresyviai nepuolė, gal tik necenzÅ«riniais žodžiais iÅ¡vadino.

Policijos pareigÅ«nams ji pasakė, kad O. J. atėjo sužalotas iÅ¡ gatvės, nes iÅ¡sigando, pasimetė, nežinojo, kÄ pasakyti, jai pasidarė baisu, tačiau po kelių minučių pasakė, kaip buvo iÅ¡ tikrųjų. Rasti ant lovos užvalkalo ir paklodės kraujo pėdsakai gali bÅ«ti palikti jos iÅ¡purvintų rankų. O. J. smurtÄ prieÅ¡ jÄ vartojo ir anksčiau, ji policijos pareigÅ«nų nekviesdavo, tačiau šį kartÄ bvo nebepakenčiama, jis elgėsi neadekvačiai, todėl ji ir paskambino policijai.

Kitiems apie smurtÄ nesakė, nes nebuvo kitų asmenų mylima, giminės jos nepriėmė, draugai buvo jo. Tyčios nužudyti savo sugyventinį O. J. neturėjo, tiesiog įvyko nelaimingas atsitikimas.Kaltinamoji nurodė, kad su civiliniu ieÅ¡kiniu sutinka iÅ¡ dalies. Dėl turėtų laidojimo iÅ¡laidų nori pasakyti, kad O. J. darbovietė laidotuvėms pervedė algos dydžio sumÄ 2200 Lt, kaltinamosios motina iÅ¡siuntė 500 (1726 Lt) eurų iÅ¡ Vokietijos. Visi Å¡ie pinigai buvo skirti O. J. laidotuvėms.

Atmetus darbovietės paÅ¡alpÄ ir jos motinos pervestus pinigus lieka 700 Lt, kurį ji sutinka sumokėti. Dėl neturtinės žalos 15000 eurų nori pasakyti, kad brolių O. ir I. santykiai per 12 metų nebuvo labai artimi, todėl nukentėjusiojo praÅ¡oma suma yra per didelė, ji sutinka sumokėti 1000 eurų. O. J. su broliu I. praktiÅ¡kai nebendravo, net per gimtadienius vienas kito nesveikindavo po to, kai I. prarado trijų kambarių butÄ , kuris priklausė visai Å¡eimai - abiems broliams ir motinai bei paliko motinÄ be gyvenamosios vietos.

Motinai užteko pinigų tik nusipirkti kambarėlį bendrabutyje. Jos materialinė padėtis nėra gera, po įvykio ji buvo priversta iÅ¡eiti iÅ¡ darbo, kur pradirbo apie 10 metų. Dabar ji registruota Darbo biržoje, paÅ¡alpÄ gaus tik kitÄ mėnesį. Ji neturi nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, su vaiku nuomojasi butÄ . Jos tėvai yra Vokietijos piliečiai ir ten ilgai gyvena. Ji turi Rusijos Federacijos pilietybę, todėl Vokietijoje negali gyventi, Lietuvoje ji jokių artimų asmenų neturi, gyvena tik ji ir vaikas.

Vaikui šiais metais bus 12 metų, jam yra mokama 110 eurų pensija, netekus maitintojo tėvo – O. J.. Taip pat šiuo metu keturiuose bankuose yra jos su O. J. paimti, tačiau dar neišmokėti kreditai, mokėti liko daugiau kaip metai. Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad kaltinamoji O. C. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus įvykio vietoje (t.1 b.l.149-158).                 Iš alkotesterio kvito matyti, kad 2014-05-25 02.14 val. užfiksuotas O.

C. girtumas 1,43 % alkoholio (t.1 b.l.129). Be kaltinamosios O. C. prisipažinimo jos kaltė, padarius nusikalstamÄ veikÄ teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie buvo betarpiÅ¡kai iÅ¡tirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.Nukentėjusioji L. V. parodė, kad jos sÅ«nus žuvusysis O. J. 12 metų gyveno su sugyventine O. C. ir kartu turėjo mažametį vaikÄ . SÅ«nus labai mylėjo vaikÄ , tačiau su sugyventine O. C. pastaruoju metu santykiai buvo įtempti, jie buvo prisiėmę daug kreditinių įsipareigojimų.

SÅ«nus O. J. buvo ramus, nekonfliktiÅ¡kas, jis kaltinamosios nėra mušęs, tačiau Å¡i pati nuolat jį puldavo, koliodavo, provokuodavo, o jis jÄ tik pastumdavo ir tiek, arba paėmęs už rankų papurtydavo, kad Å¡i nusiramintų. O. J. alkoholio daug nevartojo, tik savaitgaliais su O. C. iÅ¡gerdavo alaus. SÅ«nus O. J., susipykęs su sugyventine O. C., atvažiuodavo pas L. V., tačiau kaltinamoji nuolat skambindavo ir prisiviliodavo jį grįžti. L. V. O. C. apibÅ«dina kaip labai agresyviÄ , nervingÄ , ypač iÅ¡gėrusiÄ . 20013 metais apie pusę metų, kad pagerintų sÅ«naus finansinę padėtį, L.

V. buvo persikrausčiusi gyventi pas O. J. ir O. C., o savo butÄ iÅ¡nuomavusi, tačiau neiÅ¡vėrusi išėjo, nes O. C. jÄ koneveikė, įžeidinėjo, varė iÅ¡ namų. Paskutinį kartÄ ji sÅ«nų matė 2014-05-24, nes jis buvo užvažiavęs, o 2014-05-25 apie 01.00 val. paskambino O. C. ir jai liepė atvažiuoti pas juos, sakydama, kad sÅ«nų iÅ¡veža į ligoninę, o jai reikia pabÅ«ti su anÅ«ku. L. V. nuvažiavus, jos į butÄ niekas neįleido, o koridoriuje ant grindų ji pamatė gulintį O.

J.. Ä® laiptinę išėjusi O. C. jai pasakė, kad ji nekalta, o sÅ«nus apalpo ir nugriuvo. L. V. sÅ«nų laidojo iÅ¡ jai, kaip paramÄ , surinktų pinigų. Kadangi ji labai myli anÅ«kÄ , o jo tėvo nužudymu įtariama jo motina, L. V. civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kė. O. C. jos atžvilgiu elgiasi agresyviai ir po Å¡io įvykio, nes jis su sÅ«numi laikinai buvo apsigyvenusi pas L. V., tačiau 2014-08-10 apie 23.00 val., bÅ«dama girta, mažamečio anÅ«ko akivaizdoje jÄ iÅ¡vadino necenzÅ«riniais žodžiais, apspjaudė, ir stipriai lėkÅ¡te trenkė per galvÄ , dėl ko L.

V. iÅ¡kvietė policijÄ . O. C. ant jos pyko, nes pastarosios praÅ¡ymu L. V. nesutiko užstatyti savo dabartinio buto, kad kaltinamoji galėtų gauti paskolÄ . L. V. apie tai paklausė sÅ«naus nuomonės, o kai Å¡is pasakė, kad O. C. pinigų niekada nepakaks, atsisakė butÄ užstatyti.IÅ¡ kaltinamosios motinos T. C. ji gavo vienÄ perlaidÄ ir gautais pinigais padengė kreditus, kuriuos paėmė sÅ«naus ir kaltinamosios praÅ¡ymu, kai gyveno pas juos. L. V. savo pinigais sumokėjo keturis kreditus, o du kreditus dar moka.

Kitų pinigų iÅ¡ kaltinamosios motinos ji nėra gavusi. Ji gauna 500 Lt pensijÄ ir galimybės iÅ¡laikyti anÅ«kÄ neturi.Nukentėjusysis, civilinis ieÅ¡kovas I. J. parodė, kad žuvusysis O. J. buvo jo brolis. O. J. su O. C. kartu gyveno 12 metų. Brolis O. J. buvo labai geras žmogus, kartais iÅ¡gerdavo, tačiau alkoholikas nebuvo. O. J. nuolat klausydavo sugyventinės O. C., ji viskam vadovavo, buvo labai gudri ir apsukri. Ji mėgo prabangų gyvenimÄ ir nuolat reikalavo O. J. daugiau pinigų. Jų poreikiai gerokai virÅ¡ijo jų finansines galimybes, todėl jie buvo labai daug pasiskolinę iÅ¡ bankų pinigų, pinigus Å¡vaistė neapgalvotai.

Prasidėjus ekonomikos krizei, kaip jų pajamos sumažėjo iki minimumo, skolos pradėjo spausti, jie vis ieÅ¡kojo iÅ¡eičių atlyginti skolas, įkalbinėjo O. J. motinÄ L. V. užstatyti jos butÄ ir paimti kreditÄ . Per O. C. I. J. nuo 2013 metų susipyko su savo broliu, nes neleido į Å¡iuos planus (užstatyti motinos butÄ ) įtraukti motinos. O. C. mėgdavo iÅ¡gerti, o iÅ¡gėrusi buvo labai agresyvi. O. J. buvo kelis kartus palikęs O. C. ir išėjęs gyventi pas motinÄ , bet ji, nuolat manipuliuodama vaiku, jį prisiviliodavo atgal, nes jis dėl vaiko galėjo paaukoti viskÄ .

O. C., bÅ«dama neblaivi, ne kartÄ grasino O. nužudyti, papjauti. I. J. manymu, O. C. labai gudri, ji, norėdama iÅ¡vengti atsakomybės, gali viskÄ surežisuoti, pati save sudaužyti ir sakyti, kad prieÅ¡ jÄ buvo vartojamas smurtas, o taip pat, jau nužudžiusi O., paskambinti į policijÄ ir apsimesti, kad O. prieÅ¡ jÄ smurtauja.I. J. niekad nėra girdėjęs apie tai, kad brolis O. J. bÅ«tų mušęs sugyventinę O. C.. Kilus konfliktams, O. J. iÅ¡važiuodavo pas motinÄ . Apie brolio O. J. nužudymÄ jis sužinojo iÅ¡ motinos 2014-05-25, mama rytÄ paskambino ir pasakė, kad O. nužudė O., jis pats tuo metu buvo (duomenys neskelbtini).

Jo santykiai su broliu O. J. buvo artimi, kelis metus jie dirbo vienoje bendrovėje toje pačioje brigadoje. Po to kurį laikÄ jis pats buvo iÅ¡vykęs į užsienį, dirbo Anglijoje, Vokietijoje, tačiau su broliu palaikė ryÅ¡ius, skambindavosi telefonais, jis žinojo apie brolio gyvenimÄ , apie konfliktus dėl pastovaus pinigų trÅ«kumo, dėl ko brolis dirbo dviejuose darbuose. Brolis ir kaltinamoji per iÅ¡eigines nuolat gerdavo stiprų alų nuo 9 laipsnių. Broliui O. J. buvo atimtos teisės vairuoti.

Anksčiau prieÅ¡ 3-5 metus O. J. taip negerdavo, gerti pradėjo dėl pinigų trÅ«kumo, jam neatlaikydavo Å¡irdis, nes neuždirbdavo tiek, kiek reikėdavo O. C., gėrė, nes neturėjo kitos iÅ¡eities, dirbdavo nuo ryto iki vakaro ir dar papildomai. Apie tai jis žinojo iÅ¡ paties O., motinos, draugų M. Å¡eimos ir pats matė.Jis reiÅ¡kia civilinį ieÅ¡kinį dėl atlyginimo turtinės ir neturtinės žalos (t.2 b.l.58-63).Turtinę žalÄ vertina 1654,31 eurų (5712 Lt), kuriuos sudaro 753,01 eurų (2600 Lt) laidojimo ir 901,30 eurų ( 3112 Lt) kapavietės sutvarkymo iÅ¡laidos, kurias patvirtina pateikti dokumentai.

Jis gavo ir laidotuvėms panaudojo laidojimo paÅ¡alpÄ 1040 Lt ir brolio darbovietės sumokėtÄ jo atlyginimo dydžio paÅ¡alpÄ 2200 Lt, kurias iÅ¡minusavo iÅ¡ turėtų laidojimo iÅ¡laidų. Laidojimo bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar reikėjo sumokėti 2600 Lt. I. J. Å¡iai sumai reiÅ¡kia civilinį ieÅ¡kinį, taip pat turtinę žalÄ sudaro jo patirtos kapavietės sutvarkymo iÅ¡laidos 901,30 eurų (3112 Lt), pagrįstos dokumentais - kapavietės sutvarkymo sutartimi, sÄ skaita-faktÅ«ra, pinigų priėmimo kvitu, kad nurodytÄ sumÄ jis sumokėjo pagal sutartį.Neturtinę žalÄ Ä¯vertino 15000 eurų (51792 Lt), parekomenduotas advokato, nes nužudymo atveju tai minimali suma, kuriÄ galima prisiteisti.

Dėl vienintelio brolio mirties jis patyrė Å¡okÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nes su broliu buvo pakankamai artimi. Be to, I. J. nurodė turėjęs nepatogumų, susijusių su vykimu į policijos įstaigas apklausoms, į teismÄ , kreipimusi teisinės pagalbos, jis privalėjo rÅ«pintis brolio laidotuvėmis ir kt. Tai buvo jo vienintelis brolis. Jis planuoja brolio sÅ«naus vardu atidaryti sÄ skaitÄ ir vaiko nenuskriausti. Kaltinamosios O. C. problema, kad ji turi daug negrÄ Å¾intų kreditų. Brolis ir kaltinamoji turėjo dideles algas, o jie eidavo ir dar imdavo kreditus, viskÄ pirkdavo į kreditÄ .

IÅ¡ Vokietijos motina L. V. gavo tik vienÄ perlaidÄ . Kai pirmÄ kartÄ jis atvažiavo pas tyrėjÄ , Å¡i paklausė, kas užsiims laidotuvėmis, nes nei motina, nei O. C. jokių pinigų neturi. Tada jis pasakė, kad jis laidos, turi pinigų ir parašė praÅ¡ymÄ , kad už laidotuves atsakingas bÅ«tų jis. IÅ¡skaičiuota paÅ¡alpa 1040 Lt ir sumokėtas brolio atlyginimas 2200 Lt. Jokie kiti pinigai nėra įvertinti.Liudytojas M. B. parodė, kad jo kambario siena ribojasi su buto Nr. (duomenys neskelbtini) kambario siena. 2014-05-23 apie 23.00 val. jis, žiÅ«rėdamas televizorių, girdėjo triukÅ¡mÄ iÅ¡ kaimynų buto, tai tęsėsi apie 20 minučių.

Tame bute vyras su žmona pakeltu balsu konfliktavo. Netrukus M. B. išėjo į balkonÄ parÅ«kyti ir pamatė, kaip į kiemÄ Ä¯važiavo policijos pareigÅ«nų ekipažas. Kai atvyko policijos pareigÅ«nai, jie į laiptinę pateko iÅ¡ karto, nes durys buvo atidarytos, tačiau ilgai negalėjo patekti į butÄ , o vėliau jis iÅ¡girdo to buto moterį laiptinėje prie pareigÅ«nų sakant, kad ji jį nužudė.Liudytojas M. M. parodė, kad O. J. jis pažinojo labai seniai. Vienu metu jie ypač artimai bendravo Å¡eimomis, tačiau vėliau santykiai nutolo, nes jam su žmona labai nepatiko O.

C. elgesys. Pastaroji blaivi elgdavosi normaliai, tačiau per balius prisigėrusi nuolat sugadindavo visÄ Å¡ventę, nes provokuodavo konfliktus, žemindavo O.J. Å . buvo labai tylus ir niekad su kaltinamÄ ja nekonfliktuodavo. Liudytojui pasirodė, kad kaltinamoji labai valdinga moteris, stiprios fizinės sveikatos, kaip ilgametė irkluotoja, todėl jÄ sumuÅ¡ti nebÅ«tų paprasta, o nuo jos gauti buvo lengva. M. M. nėra matęs O. C. sumuÅ¡tos, niekada nei ji, nei kiti apie tai nėra sakę. 2014-05-26 M. M. iÅ¡ bendrų pažįstamų sužinojo, kad O.

J. nužudytas. Dar prieÅ¡ kurį laikÄ O. J. jam buvo prasitaręs, kad jis bijo O., nes ji gali jį papjauti. Liudytoja N. M. parodė, kad ji su savo vyru M. M. gerai pažinojo nužudytÄ jį O. J. ir jo sugyventinę O.. Seniau jie dažnai su jais bendraudavo, Å¡vęsdavo kartu Å¡ventes, tačiau vėliau jie pradėjo mažiau bendrauti su jais, nes jiems nepatiko O. C. elgesys. O. J. buvo labai geras ir ramus žmogus, beveik negerdavo, nes visuomet vairuodavo automobilį, nuolat rÅ«pinosi sÅ«numi, kurį labai mylėjo, vežiodavo jį į mokyklÄ ir iÅ¡ jos, vaikščiodavo į tėvų susirinkimus.

N. M. niekada nėra mačiusi O. sumuÅ¡tos, Å¡i niekada tuo nesiskundė. O. buvo labai impulsyvi, draugų akivaizdoje ji nuolat žemino O. J. ir jo motinÄ . O. C., kai negerdavo, bÅ«davo tvarkinga, normali, gera mama. Tačiau iÅ¡gėrusi ji bÅ«davo agresyvi, nuolat žemindavo O. J., jį provokuodavo konfliktams. Paskutinį kartÄ kartu Å¡venčiant gimtadienį, O. C. prisigėrusi pradėjo O. J. žeminti, jį stumdyti, ir jie abu krito ant Å¡ventinio stalo, ant viso maisto, stalÄ sulaužė. Po to kitÄ rytÄ O.

C. atsikėlusi nieko neprisiminė. Liudytojas policijos pareigÅ«nas I. M. parodė, kad 2014-05-24 jis su kolega dirbo 6 PK aptarnaujamoje teritorijoje. Apie 23.57 val. iÅ¡ Vilniaus AVPK OVS jie gavo praneÅ¡imÄ apie smurtÄ artimoje aplinkoje (duomenys neskelbtini). Buvo praneÅ¡ta, kad bute vyras muÅ¡a 10 metų vaikÄ ir pranešėjÄ . Jie buvo netoliese, todėl, nedelsiant sureagavę į praneÅ¡imÄ , jie skubiai nuvažiavo minėtu adresu. Jie greitai pateko į laiptinę, bet, nuėjus į minėtÄ butÄ , reikėjo kelis kartus spausti skambutį, nes niekas neatidarė durų.

Jiems patraukus už rankenos, durys atsidarė. Koridoriuje ant grindų gulėjo iki pusės apsinuoginęs vyras, šalia jo klūpėjo sutrikusi moteris, kuri vis verkdama šaukė: „O., O.“. Kaip vėliau paaiškėjo, nužudytasis buvo O. J., o moteris - kaltinamoji O. C. O. J. krūtinėje buvo durtinė-pjautinė žaizda. O. J. buvo jau negyvas, nors jam buvo dar agonija. Apie tai pareigūnai tuoj pat pranešė medikams. Koridoriuje ant spintelės, ant grindų ir kambaryje prie lovos matėsi kraujo lašai.

Moters deÅ¡inės rankos plaÅ¡takos virÅ¡utinė dalis buvo kraujuota. Kambaryje ant lovos, užsidengęs kaldra, gulėjo vaikas. Moteris paaiÅ¡kino, kad vyras sužalotas atėjo iÅ¡ lauko ir nukrito koridoriuje. Ji slėpė žaizdÄ , nuvalė kraujÄ ir jiems pasakė, kad tai tik įdrėskimas. Ant O. C. kÅ«no akivaizdžių sužalojimų nesimatė. Kokiu tikslu ji kvietė policijÄ - ji neaiÅ¡kino. Kambaryje ant stalo jie rado virtuvinį peilį medine rankena, kurį jie perdavė atvykusiai operatyvinei grupei.

Netrukus atvykę GMP medikai konstatavo O. J. mirtį. Jie paaiÅ¡kino, kad vyriÅ¡kis su patirtu sužalojimu galėjo paeiti ne daugiau 2 metrų, todėl vyriÅ¡kis nuo kambario nuėjo iki koridoriaus ir nugriuvo, nes kambaryje buvo kraujas. Ä®vykio vietoje buvo nustatytas O. C. girtumas 1.43 promilės. Ji buvo pristatyta į komisariatÄ . Baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais nustatytoms faktinėms aplinkybėms patikrinti LR (duomenys neskelbtini) str. 4 d. pagrindu perskaityti apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu duoti mažamečio liudytojo D.

J., gim. (duomenys neskelbtini), parodymai (t.1 b.l.104-105), kad tÄ dienÄ tėvas su mama truputį barėsi, jis nuėjo miegoti ir daugiau nieko nematė. Dėl ko tėvai barėsi - nežino. Tėtis su mama susipyko, todėl tėtis išėjo, bet jis jam paskambino, kad jis grįžtų, ir tėtis grįžo. Jie susitaikė, o D. J. nuėjo miegoti. Kai jis atsibudo, buvo viskas blogai. Kodėl jis pabudo, nežino. TriukÅ¡mo jis jokio negirdėjo. Pabudęs jis galvojo, kad visi miega. Kai išėjo iÅ¡ kambario, D.

J. pamatė policininkus. Kai policija atėjo, mamÄ jis matė koridoriuje. Ji žadino tėtį, o tėvas gulėjo ant grindų. D. J. suprato, kad įvyko kažkas negero. Taip pat jis parodė, kad tėtis su mama pykosi nelabai dažnai, paskutiniu metu visai nesipyko. Tėtis su mama kartais iÅ¡gerdavo. TÄ dienÄ jis nematė, kad tėtis su mama gertų. Tėtis su mama bÅ«davo, kad tik stumdydavosi, bet labai retai.IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. G1701/14 (01) ( t.1 b.l.108) matyti, kad D.

J. apžiÅ«ros metu jis nurodė, kad įvykio metu tėvas prieÅ¡ jį nesmurtavo. TÄ pačiÄ dienÄ važinėdamasis riedlente ir griÅ«damas nuo jos, jis nusibrozdino deÅ¡inę rankÄ ir kojÄ . D. J. nustatyta: odos nubrozdinimai deÅ¡inės alkÅ«nės ir abiejų kelių srityje, paveikus kietais bukais daiktais. Nubrozdinimai deÅ¡inės alkÅ«nės srityje galėjo bÅ«ti padaryti įvykio aplinkybėse bei tiriamojo nurodytÄ dienÄ 2014-05-24. Sužalojimai abiejų kelių srityje padaryti maždaug 7-10 dienų iki apžiÅ«ros laikotarpyje.

Sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Visi nustatyti kÅ«no sužalojimai galėjo susidaryti griuvimo ar atsitrenkimo metu. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti nuo 5 trauminių poveikių. IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo (t.1 b.l.10-32) matyti, kad apžiÅ«rėtas butas adresu (duomenys neskelbtini). ApžiÅ«ros metu užfiksuota, kad koridoriuje ant grindų galva į lauko duris, kojomis į svetainę guli lavonas. Å alia lavono patiesto kilimo Å¡onas suteptas raudonos spalvos dėmėmis, panaÅ¡iomis į kraujÄ .

Po lavonu taip pat ant grindų matosi raudonos spalvos sutepimai, panašūs į kraujÄ , nuo kurių analogiÅ¡ki lašų formos sutepimai nueina iki pat lovos, stovinčios svetainėje. Lovos patalynės dėžės kraÅ¡tas suteptas raudonos spalvos dėmėmis, panaÅ¡iomis į kraujÄ . Å alia lovos ant kilimo matosi pavienės raudonos spalvos dėmės, panaÅ¡ios į kraujÄ . Ant lovos patalynės matosi raudonos spalvos taÅ¡kinės dėmės, panaÅ¡ios į kraujÄ . Kambaryje ant stalo sudėti dubenėliai su supjaustytomis daržovėmis, Å¡alia kurių rastas ir paimtas virtuvinis peilis, ruda medine rankena, ant geležtės matosi spalvos neryÅ¡kÅ«s sutepimai, panašūs į kraujÄ .  Lavono apžiÅ«ros protokole (t.1 b.l. 33-34) užfiksuota, kad apžiÅ«rėtas O.

J. lavonas, gulintis koridoriuje ant nugaros, apnuoginta virÅ¡utine kÅ«no dalimi. Mirusiojo krÅ«tinės pavirÅ¡ius ir plaÅ¡takos suteptos krauju. KrÅ«tinės priekiniame pavirÅ¡iuje, kairiau krÅ«tinkaulio matosi apie 1.5 cm ilgio durtinė-pjautinė žaizda. DeÅ¡inės plaÅ¡takos antro pirÅ¡to, antro sÄ nario nugariniame pavirÅ¡iuje yra pjautinė iki 1 cm. žaizda.                    IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. 693/14 (01) ( t. 1, b.l. 37-43) matyti, kad O.

J. mirė nuo durtinio pjautinio kiauryminio krÅ«tinės lÄ stos priekinės sienos sužalojimo. Ä® tai nurodo: durtinė pjautinė žaizda lÄ stos priekiniame pavirÅ¡iuje, kairio V-o Å¡onkaulio, pasieninės krÅ«tinplėvės, tarpÅ¡onkaulinio raumens, Å¡irdiplėvės priekinio pavirÅ¡iaus, Å¡irdies deÅ¡inio skilvelio ir pertvaros durtiniai pjautiniai pažeidimai. Tai komplikavosi Å«mia Å¡irdies tamponada iÅ¡siliejusiu krauju. Lavoninių reiÅ¡kinių bÅ«klė, konstatuota lavono apžiÅ«ros metu įvykio vietoje 2014-05-26 02.00-02.30 val., rodo, kad nuo O.

J. mirties iki lavoninių reiÅ¡kinių tikrinimo jo lavone galėjo praeiti 2-4 val. laiko.              O. J. lavono kraujyje rasta 2.06 % etilo alkoholio, kas atitinka vidutinį girtumo laipsnį.              O. J. lavone nustatyti sužalojimai: žaizda krÅ«tinės lÄ stos sienos priekiniame pavirÅ¡iuje, kurios kanalas nusitęsia į krÅ«tinės lÄ stos ertmę, savo eigoje pažeisdamas odÄ , kairį V-o Å¡onkaulį, tarpÅ¡onkaulinį raumenį, pasieninę krÅ«tinplėvę, Å¡irdiplėvę, Å¡irdies deÅ¡inįjį skilvelį ir pertvarÄ .

Sužalojimas padarytas duriančių pjaunančių savybių turinčiu įrankiu neilgai trukus iki nukentėjusiojo mirties. Sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Žaizda dešinės plaštakos II-e piršte padaryta pjaunančių savybių turinčio įrankio poveikyje, neilgai trukus iki nukentėjusiojo mirties. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Dviem puslankiais išsidėstę stačiakampio formos odos nubrozdinimai su aplinkinėmis kraujosruvomis, dešinio žasto nugariniame paviršiuje, padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais neilgai trukus iki nukentėjusiojo mirties, labiausiai tikėtina sukandant minkštuosius audinius dantimis.

Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. O. J. mirė nuo durtinio pjautinio kiauryminio krÅ«tinės lÄ stos priekinės sienos ir jos vidaus organų sužalojimų visumos. Kiti sužalojimai įtakos mirčiai neturėjo. O. J. lavone visi nustatyti kÅ«no sužalojimai padaryti neilgai trukus iki nukentėjusiojo mirties. O. J. lavone nustatyti kÅ«no sužalojimai griuvimui nebÅ«dingi. Žaizda krÅ«tinės lÄ stos sienos priekiniame pavirÅ¡iuje galimai susidarė, suduodant nukentėjusiajam smÅ«gį, naudojant duriančių pjaunančių savybių turintį daiktÄ .

DeÅ¡inės plaÅ¡takos II-o pirÅ¡to pjautinė žaizda galėjo susidaryti nukentėjusiajam ginantis nuo smÅ«gių sudavimo. Po krÅ«tinės lÄ stos sienos sužalojimo nukentėjusysis kurį laikÄ galėjo atlikti savarankiÅ¡kus veiksmus, kol kraujas iÅ¡siliejęs į Å¡irdiplėvę nesuspaudė Å¡irdies, jeigu nukentėjusysis iki to laiko nebuvo praradęs sÄ monės. Po Å¡io sužalojimo nukentėjusysis galėjo iÅ¡gyventi nuo kelių iki keliolikos minučių. Visi iÅ¡vardinti sužalojimai padaryti mažiausiai 3 trauminiais poveikiais.Visi O.

J. lavone nustatyti kÅ«no sužalojimai padaryti neilgai trukus iki nukentėjusiojo mirties, todėl pasakyti kuris jų padarytas anksčiau, kuris vėliau, nėra galimybės. Tačiau atsižvelgiant, kad krÅ«tinės žaizda sukėlė nukentėjusiojo mirtį, tikėtina, kad deÅ¡inės plaÅ¡takos II-e pirÅ¡te padarytas sužalojimas ir dviem puslankiais iÅ¡sidėstę stačiakampio formos odos nubrozdinimai su aplinkinėmis kraujosruvomis padaryti, prieÅ¡ padarant žaizdÄ krÅ«tinės lÄ stos sienos priekiniame pavirÅ¡iuje.

Valstybinės tesimo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto iÅ¡vada Nr. S 188/14 (01) ( t. 1, b.l. 49-62) patvirtina, kad ant peilio geležtės, nuoplovos iÅ¡ prieÅ¡kambario nuo spintelės, nuoplovos iÅ¡ prieÅ¡kambario nuo grindų Å¡alia kojų, nuoplovos iÅ¡ svetainės nuo sofos-lovos kraÅ¡to, paklodės dalies iÅ¡ svetainės nuo sofos-lovos, užvalkalo dalies, O. C. kelnių rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimÄ , gautas vieno vyriÅ¡kos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su O.

J. DNR profiliu su 99.999999999999999% tikimybe. Ant O. C. marÅ¡kinėlių rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimÄ , gautas dominuojantis vyriÅ¡kos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su O. J. DNR profiliu su 99.999999999999999% tikimybe, su nežymia DNR priemaiÅ¡a, kuri nėra tinkama tolimesniam asmens identifikavimui.Atlikus DNR tyrimÄ , ant peilio rankenos gautas miÅ¡rus nemažiau dviejų asmenų DNR profilis, kuris galimai sutampa su O. J. ir O. C. DNR profiliais. Valstybinės tesimo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto iÅ¡vada Nr. MK 73/14 (01) ( t.1 b.l.64-69) užfiksuota, kad tikėtina, jog O.

J. krÅ«tinės žaizda ir jÄ atitinkantis Å¡onkaulio pažeidimas padaryti tirti pateiktu peiliu. IÅ¡ 2014-10-20 daiktų apžiÅ«ros protokolo (t.1 b.l.72-75) matyti, kad apžiÅ«rėti O. J. rÅ«bai ir ant mėlynos spalvos sportinių kelnių, deÅ¡iniosios kleÅ¡nės Å¡launies virÅ¡utinėje dalyje, priekiniame pavirÅ¡iuje yra pavieniai nuo 0.7 iki 2.4 cm skersmens tamsiai rusvos spalvos sutepimai, iÅ¡sidėstę 17x13 cm plote. Kairės kojinės padiniame pavirÅ¡iuje, 6x4 cm plote yra pavieniai nuo 0.2 cm iki 0.8 cm skersmens tamsiai rusvos spalvos sutepimai.

Dešinės kojinės nugariniame paviršiuje ties pirštais yra pavieniai tamsiai rusvos spalvos sutepimai nuo 0.1 cm iki 0.3 cm skersmens. 2014-10-13 apžiūros protokolu (t.1 b.l.84-86) apžiūrėti du iš Bendrojo pagalbos centro gauti garso įrašai:          1) Garso įrašas 2014-05-24, 23:54:46 val. Skambinama iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) trukmė 27 s:-102 klauso-Fone girdisi moters balsas „Sobiraisia“ ( ruoškis)-Alio-Fone girdisi traškesys, trenksmai, lyg vaiko balsas, paskui balsas - „a suka blet“-Moteris sako - aš „ne chui“-Alio....Pokalbis nutrūksta.           2) Garso įrašas 2014-05-24, 23:55:28 val.

Skambinama iÅ¡ telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Pokalbio trukmė - 1 min 19 s. Kalba O. C.:-Norėčiau iÅ¡kviesti pagalbÄ . Čia vyras muÅ¡a mano vaikÄ ir mane. (duomenys neskelbtini). Mmh. MuÅ¡a vaikÄ , kuriam 10 metų. Vyras iÅ¡gėręs ir mušė vaikÄ .Ä® klausimÄ , ar reikalinga greitoji, O. C. atsako:-ne ne ne. Nu jis mušė ir mane, ir vaikÄ . VopÅ¡im nežinau ko noriu, kad iÅ¡kviestų mane, kad paimtų jį. Nereikalinga man ta policija, paprasčiausiai, tegul jį pasiima ir viskas.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 1707/14 (01) (t.1 b.l.144-146) matyti, kad O. C. nustatytos poodinės kraujosruvos kairės akies viršutiniame voke ir rankose, padarytos kietu buku daiktu (daiktais) keletos valandų laikotarpyje iki apžiūros, galimai aplinkybėse nurodytu laiku 2014-05-24 23.57 val. Šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai visumoje nėra būdingi griuvimui.

O. C. kÅ«ne nustatyti sužalojimai veide padaryti mažiausiai 1 trauminiu poveikiu, rankose – mažiausiai 11 trauminių poveikių.              Taip pat specialisto iÅ¡vados apraÅ¡omojoje dalyje nurodyta, kad apžiÅ«ros metu O. C. papildomai paaiÅ¡kino, kad 2014-05-25 apie 00.00 val. buvo muÅ¡ama rankomis, stumdė į sienÄ , spardė. Buvo muÅ¡ama į įvairias kÅ«no vietas. Teigia, kad trumpam buvo praradusi sÄ monę, skauda galvÄ , nosies sritį. ApžiÅ«ros metu parodė tik rankas ir galvÄ , atsisakė atlikti tolimesnį jos tyrimÄ â€“ marÅ¡kinėlių ir kelnių nenusimovė.

             Apklaustas teismo medicinos gydytojas-specialistas S. L. parodė, kad neatmetama galimybė. kad O. C. nustatyti sužalojimai žastuose galėjo bÅ«ti padaryti, jos žastus spaudžiant plaÅ¡takų pirÅ¡tais ( t.1 b.l.148).            Pateikti kvitai (t.2 b.l.107-111), kur siuntėjas T. C., gavėjas L. V., 2014-05-27 perlaida siųsta 500 eurų ir 2014-08-11 perlaida siųsta 350 eurų. Dėl byloje surinktų įrodymų vertinimoTeismas, vertindamas byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad O.

C. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. Pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. atsako tas, kas tyčia nužudė savo Å¡eimos narį, t.y. tyčia neteisėtai atėmė savo Å¡eimos nario gyvybę. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimÄ kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryÅ¡ys. Priežastinis ryÅ¡ys yra objektyvusis veikos požymis, kurį nustatant turi bÅ«ti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo bÅ«tina sÄ lyga nukentėjusiojo mirčiai (be jos Å¡i neįvyktų), ar mirtis buvo dėsninga ir numatoma veikos pasekmė.

Byloje vienareikÅ¡miÅ¡kai nustatyta, kad O. C. 2014-05-24 apie 23.56 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto su savo sugyventiniu O. J. metu tyčia vienÄ kartÄ peiliu sudavė O. J. į krÅ«tinę. O. C. pripažino, kad ranka, kurioje laikė peilį, stumtelėjo O. J. į krÅ«tinę, siekdama atstumti jį po jos atžvilgiu pavartoto fizinio smurto ir vėl ketinantį smurtauti jos atžvilgiu. Baudžiamojoje byloje surinktais faktiniais duomenimis, kuriuos iÅ¡tyręs ir patikrinęs teismas laiko kaltinamosios kaltę patvirtinančiais įrodymais, nustatyta aplinkybė, kad įvykio dienÄ tarp O.

J. ir O. C. vyko žodinis konfliktas, kurio metu buvo vartojamas smurtas – specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad O. C. konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas - poodinės kraujosruvos kairės akies virÅ¡utiniame voke ir rankose, veide 1 trauminiu poveikiu, rankose – mažiausiai 11 trauminių poveikių. Apie konfliktÄ nurodė liudytojas M. B., nurodęs, kad 2014-05-23 apie 23.00 val. jis, žiÅ«rėdamas televizorių, girdėjo triukÅ¡mÄ iÅ¡ kaimynų buto, esačio už jo buto sienos, tai tęsėsi apie 20 minučių; tame bute vyras su žmona pakeltu balsu konfliktavo.

Konfliktas patvirtintas ir garso įraÅ¡u iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro, kuriame užfiksuota, jog skambučio 2014-05-24 23.54 val. metu girdėti triukÅ¡mas, du žmonės vienas kito atžvilgiu reiÅ¡kiasi necenzÅ«riniais iÅ¡sireiÅ¡kimais, po to skambutis nutrÅ«ksta. Kaltinamoji pripažįsta koflikto aplinkybę, teigia, kad jo metu O. J. norėjo iÅ¡ jos paimti jos paslėptus automobilio raktelius, todėl prieÅ¡ jÄ naudojo fizinį smurtÄ â€“ buvo suėmęs jÄ už rankų, gi ji, siekdama iÅ¡sivaduoti, įkando jam į kažkuriÄ rankÄ .

Toliau besitęsiant konfliktui, kaltinamosios tvirtinimu, O. J. mušė jÄ rankomis į veidÄ , galvÄ , per rankas, suduodamas daugybinius smÅ«gius, todėl ji, tuo metu peiliu pjausčiusi daržoves maistui, gindamasi rankomis (deÅ¡inėje rankoje laikydama peilį) atstÅ«mė O. J., tuo metu puolusį prie jos iÅ¡ už nugaros; po jos judesio O. J. iÅ¡ karto nukrito.Å i kaltinamosios pozicija paneigta byloje surinktų įrodymų visuma ir atmestina, kaip pasirinktas gynybos bÅ«das, siekiant sumažinti savo atsakomybę.

Smurto, nuo kurio kaltinamoji turėjo gintis, pobÅ«dį ir intensyvumÄ paneigia specialisto iÅ¡vada, kuria sužalojimas kaltinamajai konstatuotas vienu trauminiu poveikiu padaryta kraujosruva veide ir vienuolika trauminių poveikių – rankų žastuose, kurie, kaip nurodė apklausoje specialistas S. L., galėjo bÅ«ti padaryti, kaltinamosios žastus spaudžiant plaÅ¡takų pirÅ¡tais. BÅ«tent tokiu bÅ«du, kaip nurodė nukentėjusieji I. J. ir L. V., - rankomis suėmęs jÄ už žastų ir purtydamas, O.

J. ramindavo agresyviai nusiteikusiÄ kaltinamÄ jÄ . Aplinkybę, kad O. C. sužalojimai padaryti daugkartiniais smurtiniais veiksmais, kaip nurodė ji pati teisme ir kaip teigė ikiteisminio tyrimo metu, paneigia specialisto iÅ¡vada, kurioje be kitako užfiksuoti kaltinamoji apibÅ«dinti O. J. smurto prieÅ¡ jÄ veiksmai - 2014-05-25 apie 00.00 val. ji buvo muÅ¡ama rankomis, stumdoma į sienÄ , spardoma; buvo muÅ¡ama į įvairias kÅ«no vietas; teigia, kad trumpam buvo praradusi sÄ monę, skauda galvÄ , nosies sritį, tačiau apžiÅ«ros metu O.

C. parodė tik rankas ir galvÄ ir atsisakė atlikti tolimesnį jos tyrimÄ â€“ marÅ¡kinėlių ir kelnių nenusimovė. Nors kaltinamoji teisme Å¡iÄ aplinkybę paaiÅ¡kino, kad daug smÅ«gių kliuvo į galvos plaukuotÄ jÄ dalį, visgi, stiprÅ«s smÅ«giai, kaip apibÅ«dino pati O. C., gali palikti ne tik kraujosruvas, kurių plaukuotoje galvos dalyje nesimato, bet ekspertų gali bÅ«ti nustatomi ir pagal kitus sužalojimo požymius – patinimus, skausmo pojÅ«tį ir kt. Gi O. C. ne tik nenurodė tokių požymių, bet ir atsisakė detalesnės apžiÅ«ros.

Liudytojai N. M. ir M. M., kurie buvo pažįstami tiek su kaltinamÄ ja, tiek su žuvusiuoju, apibÅ«dino pastaruosius, kaip mėgusius savaitgaliais ir per Å¡ventes iÅ¡gerti stipraus alaus, O. J. apibÅ«dino, kaip ramų, vengiantį konfliktų žmogų, tuo tarpu O. C. – kaip agresyviÄ , ypač iÅ¡gėrusiÄ , provokuojančiÄ O. J. konfliktams, iÅ¡ kurių pastarasis tiesiog siekdavo pasitraukti.Taip pat aplinkybę, kad O. J. siekė atimti iÅ¡ kaltinamosios raktus tikslu iÅ¡važiuoti, teisėjų kolegijos vertinimu, paneigia ir įvykio situacija – kaip matyti iÅ¡ O.

C. skambučio pagalbos telefono numeriu, 2014-05-24 23.54.46 val. bute girdėti triukÅ¡mas, du žmonės vienas kito atžvilgiu reiÅ¡kiasi necenzÅ«riniais iÅ¡sireiÅ¡kimais, pokalbis nutrÅ«ksta, pakartotinas skambutis įvyksta už mažiau kaip vienos minutės, t.y. 2014-05-24 23.55.28 val. O. C. aiÅ¡kina, kad vyras muÅ¡a jÄ ir vaikÄ ir praÅ¡o pareigÅ«nų vyrÄ pasiimti, fone triukÅ¡mo nebegirdėti, niekas kalbėti telefonu jai netrukdo, nors pagal O. C. aiÅ¡kinimÄ - sugyventinis, iÅ¡girdęs jos pokalbį su policijos pareigÅ«nais, ėmė dar labiau jÄ pulti.

Po skambučio į BendrÄ jį pagalbos centrÄ iÅ¡kvietimÄ gavę pareigÅ«nai kelių minučių laikotarpyje nuvyko pagal iÅ¡vietimÄ ir kaip paliudijo policijos pareigÅ«nas I. M. - 23.57 val. gavę informacijÄ iÅ¡ budinčiojo, jie, bÅ«dami netoliese, skubiai nuvyko į iÅ¡kvietimÄ bei rado bute prieÅ¡kambaryje gulintį negyvÄ O. J. su durtine žaizda krÅ«tinėje. Kaip matyti iÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo, O. J. rastas iki pusės nusirengęs, t.y. kaip įprasta tokiu paros metu namuose bÅ«nantis ir besiruoÅ¡iantis eiti ilsėtis žmogus.O.

C. pozicijÄ , kad ji O. J. tik atstÅ«mė rankomis, kurių vienoje buvo peilis, paneigia specialisto iÅ¡vada apie sužalojimo lokalizacijÄ ir pobÅ«dį. Specialistas, iÅ¡tyręs O. J. kÅ«nÄ , be dviem puslankiais iÅ¡sidėsčiusių stačiakampio formos odos nubrozdinimų su aplinkinėmis kraujosruvomis, deÅ¡inio žasto nugariniame pavirÅ¡iuje, kurie galėjo bÅ«ti padaryti, sukandant minkÅ¡tuosius audinius dantimis, taip pat nustatė žaizdÄ krÅ«tinės lÄ stos sienos priekiniame pavirÅ¡iuje, kurios kanalas nusitęsia į krÅ«tinės lÄ stos ertmę, savo eigoje pažeisdamas odÄ , kairį V-o Å¡onkaulį, tarpÅ¡onkaulinį raumenį, pasieninę krÅ«tinplėvę, Å¡irdiplėvę, Å¡irdies deÅ¡inįjį skilvelį ir pertvarÄ , taip pat deÅ¡inės plaÅ¡takos II-e pirÅ¡te padaryta pjaunančių savybių turinčio įrankio poveikyje, neilgai trukus iki nukentėjusiojo mirties.

Viena vertus, žaizda pirÅ¡te pjaunančių savybių turinčiu įrankiu rodo, kad O. J. matė peilį ir bandė ranka iÅ¡vegti O. C. judesio peiliu, kita vertus, žaizdos krÅ«tinės lÄ stoje kanalas nusitęsia į krÅ«tinės lÄ stos ertmę, pažeidus ne tik odÄ , bet ir Å¡onkaulį bei vidaus organus - Å¡onkaulinį raumenį, krÅ«tinplėvę, Å¡irdinplėvę, taip pat Å¡irdies skilvelį ir pertvarÄ . Toks žaizdos pobÅ«dis bÅ«dingas smÅ«gio sudavimui, kai pjaunančių savybių turintis įrankis juda, panaudojus tam tikrÄ jėgÄ , todėl vien atstÅ«mimo judesys negalėjo suteikti peiliui, laikomam rankoje, tokio pobÅ«džio jėgos. Be to, įvertinus žuvusiojo O.

J. ir kaltinamosios O. C. Å«gių skirtumÄ â€“ apie 20 cm, paprastas O. C. atliktas atstÅ«mimo judesys rankomis turėjo palikti žymes ne žuvusiojo Å¡irdies plote, o žemiau. Liudytoju apklaustas policijos pareigÅ«nas I. M. nurodė, kad atvykus pagal iÅ¡kvietimÄ Â Ä¯vykio vietÄ bute buvo rastas gulintis žuvusysis, kurio krÅ«tinėje buvo durtinė-pjautinė žaizda, Å¡alia jo klÅ«pėjo sutrikusi moteris – kaltinamoji O. C., kuri vis verkdama Å¡aukė: „Olegai, Olegai“. Koridoriuje ant spintelės, ant grindų ir kambaryje prie lovos matėsi kraujo laÅ¡ai.

Moters deÅ¡inės rankos plaÅ¡takos virÅ¡utinė dalis buvo kraujuota, ant jos matomų sužalojimų nesimatė. Liudytojas nurodė, kad kaltinamoji iÅ¡ pradžių sakė, kad vyras sužalotas parėjo iÅ¡ lauko, tačiau atvykę medikai nurodė, kad jis su tokiu sužalojimu galėjo paeiti daugiausiai du metrus; jie ir matė, kad kambaryje yra kraujo pėdsakai. Liudytojas M. B. nurodė, kad po to, kai girdėjo pas kaimynus triukÅ¡mÄ , išėjęs parÅ«kyti į balkonÄ , matė atvažiuojančius policijos pareigÅ«nus ir laiptinėje girdėjo kaimynės - kaltinamosios O.

C. žodžius, kad ji jį nužudė.Todėl kaltinamosios parodymai, kad ji veikė gindamasi nuo smurtinių O. J. veiksmų, atmestini, kaip paneigti bylos įrodymais ir vertintini kaip siekis, pripažįstant kilusias pasekmes ir bandant jas pateisinti.BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytas nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia. Esminis skirtumas tarp tiesioginės ir netiesioginės tyčios glÅ«di valiniame elemente. Konstatuotina, kad kaltinamoji O. C. įvykdė nužudymÄ netiesiogine tyčia, kadangi ji turėjo suprasti, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti.

SÄ moningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiÅ¡kia kaltininko abejingumÄ galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Nors kaltinamoji O. C. nurodė, kad savo veiksmų, suduodant smÅ«gį O. J. peiliu į krÅ«tinę, negali paaiÅ¡kinti, nes viskas vyko labai greitai, iÅ¡ ko galima suprasti, kad ji teigia neturėjusi tyčios pastarÄ jį nužudyti, tačiau, kaip jau minėta, ji įrankiu, pritaikytu sužaloti asmenį - peiliu, sudavė smÅ«gį O. J. į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ ir pažeidžiamiausiÄ kÅ«nÄ vietÄ , t.y.

į krÅ«tinės sritį Å¡irdies plote. Ä®vykio metu O. J. buvo padaryta durtinė pjautinė žaizda krÅ«tinės lÄ stos sienos priekiniame pavirÅ¡iuje, kurios kanalas nusitęsia į krÅ«tinės lÄ stos ertmę, savo eigoje pažeisdamas odÄ , kairį V-o Å¡onkaulį, tarpÅ¡onkaulinį raumenį, pasieninę krÅ«tinplėvę, Å¡irdiplėvę, Å¡irdies deÅ¡inįjį skilvelį ir pertvarÄ , padaryta duriančiu pjaunančiu daiktu, kuo galėjo bÅ«ti peilio geležtė, vienu trauminiu poveikiu po kurios O.

J. mirė. Taigi, smÅ«giuodama nukentėjusiajam į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no vietÄ , O. C. privalėjo suvokti ir suvokė, jog tokiais veiksmais kelia realų pavojų nukentėjusiojo gyvybei ir numatė, kad dėl jos suduoto smÅ«gio pastarasis gali mirti. O. C., pasirinkdama tokį pavojingÄ veikimo bÅ«dÄ , buvo abejinga galimoms savo veiksmų pasekmėms, t.y. nukentėjusiojo mirčiai. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, konstatuotina, jog O. C. tyčia nužudė O. J.. Nusikalstami O. C. veiksmai kvalifikuoti pagal LR BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ .

Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ baudžiamoji atsakomybė kyla už savo artimojo giminaičio ar Å¡eimos nario nužudymÄ . Å eimos nario sÄ voka, pateikta BK 248 straipsnyje, esančiame BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimÄ padariusio asmens Å¡eimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimÄ padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimÄ padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Taigi pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmenys, bendrai gyvenantys neįregistravę santuokos (partnerystės), t. y. sugyventiniai, taip pat pripažįstami Å¡eimos nariais. Remiantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija, konstitucinė Å¡eimos samprata grindžiama Å¡eimos tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraiÅ¡umu, pagalba ir panaÅ¡iais ryÅ¡iais bei savanoriÅ¡ku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t.y. santykių turiniu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d., 2012 m. birželio 4 d. nutarimai).

Vertinant konkrečių asmenų santykių turinį ir sprendžiant dėl Å¡eimos santykių fakto, svarbios tokios aplinkybės, kurios liudija apie kaltinamo asmens požiÅ«rį į kartu su juo gyvenantį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimÄ ir atitinkamÄ pareigų prisiėmimÄ vienas kitam, todėl asmenų bendro gyvenimo viename bÅ«ste faktas yra vienas iÅ¡ sugyventinio požymių, tačiau pats savaime nereiÅ¡kia, jog Å¡ių asmenų santykiai vertintini kaip Å¡eimos narių, pavyzdžiui, sugyventinių santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-6/2012, 2K-487/2013, 2K-525/2013).IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad kaltinamoji ir nukentėjusysis yra sugyventiniai, ilgÄ laikÄ (apie dvylika metų) gyvenę kartu kaip Å¡eima, turintys bendrÄ mažametį vaikÄ , palaikę Å¡eiminius santykius ir vedę bendrÄ Å«kį, kartu gyvenę viename bÅ«ste.

Šias aplinkybes nurodė ne tik kaltinamoji O. C., liudytojai N. M., M. M., nukentėjusieji I. J., L. V.. Todėl laikytina, kad žuvusysis O. J. buvo kaltinamosios O. C. šeimos narys, todėl pastarosios veika, tyčia nužudžius O. J., atitinka BK 129 straipsnio 2 dalyje 3 punkte numatytos nusikalstamos veikos sudėtį. Dėl civilinio ieškinio Šioje byloje civilinį ieškinį dėl turtinės žalos ir neturtinės žalos atlyginimo pareiškė O. J. brolis I. J.. Kaltinamoji O. C. civilinį ieškinį pripažino iš dalies.Civilinis ieškovas I.

J. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį 1654,31 eurų (5712 Lt) turtinei žalai atlyginti, kurį sudaro žuvusiojo O. J. laidojimo ir kapavietės sutvarkymo iÅ¡laidos. Byloje pateikti dokumentai (t.2 b.l.58-63, 201) patvirtina civilinio ieÅ¡kovo reikalavimų Å¡ioje dalyje pagrįstumÄ , todėl civilinis ieÅ¡kinys dalyje dėl turtinės žalos priteisimo tenkinas pilnai. Kaltinamosios O. C. iÅ¡sakytas argumentas, kad iÅ¡ tų pačių lėšų, kurias praÅ¡oma priteisti iÅ¡ jos, buvo sutvarkytos ir kito nukentėjusiųjų artimojo kapavietė, atmestinas, kadangi praÅ¡oma priteisti turtinės žalos suma yra protinga ir proporcinga kapavietės sutvarkymo iÅ¡laidų suma, o, žuvusįjį palaidojus prie kitų Å¡eimos narių, nevertintina, kad buvo sutvarkyta ir Å¡alia palaidotų asmenų kapavietė.Civilinis ieÅ¡kovas I.

J. taip pat pareiškė civilinį ieškinį 15000 eurų (51792 Lt) dydžio neturtinei žalai atlyginti, motyvuodamas patirtais išgyvenimais dėl artimo žmogaus - brolio netekties, dvasiniu netekties skausmu, kitais rūpesčiais, susijusiais su brolio laidojimo organizavimu bei dalyvavimu jo nužudymo tyrime.Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

To paties straipsnio 2 d. numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Kaltinamoji padarė tyčinį nusikaltimÄ Å¾mogaus gyvybei, dėl jos veiksmų mirė žmogus.

I. J. nurodė, kad jis, nežiÅ«rint į tai, kad kurį laikÄ gyveno užsienyje, palaikė ryÅ¡ius su broliu, nuolat bendravo tiek internetinėmis priemonėmis, telefonu, tiek atvykdamas aplankyti, žinojo brolio problemas ir rÅ«pesčius – žinojo, kad brolis su O. C. gyvena ne pagal iÅ¡gales, dėl to ima greituosius kreditus, brolis buvo priverstas dirbti dviejuose darbuose ir t.t. Akivaizdu, kad dėl brolio mirties civilinis ieÅ¡kovas turėjo dvasinius iÅ¡gyvenimus, neteko galimybės bendrauti su juo, pasekmės negrįžtamos.

Visgi nukentėjusysis gyveno ne su žuvusiuoju, bendravimas, kaip nurodė ir nukentėjusysis, epizodinis, todėl jų ryÅ¡iai nelaikytini itin tampriais.Nustatyta, kad kaltinamoji nedirba, registruota darbo biržoje, yra darbingo amžiaus, viena iÅ¡laiko nepilnametį vaikÄ , kuriam mokama maitintojo netekimo pensija. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, civilinis ieÅ¡kinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant civiliniam ieÅ¡kovui I.

J. neturtinei žalai atlyginti 7000 eurų (septynis tÅ«kstančius eurų, kas atitinka 24169,60 litų). Kaltinamosios argumentas, kad brolių santykiai nebuvo artimi, jie nebendravo, nes buvo susipykę dėl I. J. veiksmais prarasto Å¡eimai (motinai ir broliams) priklausiusio buto, kaip neturtinę žalÄ Å¾enkliai mažinantis pagrindas, atmestinas, kadangi nukentėjusysis I. J. paaiÅ¡kino, jog dėl kaltinamosios minimos situacijos buvo su broliu apsipykę, tačiau po to susitaikė, bendravo ir toliau palaikė ryÅ¡ius.

Taip pat kaip nepagrįstas, atmestinas kaltinamosios O. C. argumentas, jog jos motina T. C. atsiųstomis iÅ¡ Vokietijos dviem perlaidomis iÅ¡ dalies žalÄ atlygino, kadangi perlaidos buvo siųstos žuvusiojo motinai L. V., kuri, kaip paaiÅ¡kino, gautos vienos perlaidos pinigais atlygino du iÅ¡ keturių savo vardu sÅ«naus O. J. ir kaltinamosios O. C. praÅ¡ymu paimtų greitųjų kreditų, kitos nurodomos perlaidos ji negavo, o byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad žuvusysis buvo laidojamas iÅ¡ nukentėjusiojo civilinio ieÅ¡kovo I.

J. lėšų. Dėl bausmėsTeismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į visas byloje nustatytas aplinkybes, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d.), taip pat į Lietuvos Respublikos 56 str. ir 61 str. nuostatas. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismas atsižvelgia ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę.                          O. C. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji pripažino faktines įvykio aplinkybes ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė – kad nusikalstamÄ veikÄ padarė, bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos jos nusikalstamam elgesiui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.).

IÅ¡ alkotesterio kvito matyti, kad 2014-05-25 02.14 val. užfiksuotas O. C. girtumas 1,43 % alkoholio (t.1 b.l.129). O. C. padarė baigtÄ labai sunkų nusikaltimÄ , sukėlusį itin sunkias ir neatkuriamas pasekmes, veikdamas netiesiogine tyčia. Ji gyveno faktinėje santuokoje, turi nepilnametį vaikÄ ir viena jį iÅ¡laiko, iki nusikaltimo padarymo dirbo, Å¡iuo metu registruota darbo biržoje, praeityje buvo teista, tačiau teistumas iÅ¡nykęs. Kaltinamoji O. C. administracine tvarka nebausta (t.1 b. l.196 ). Ji neįraÅ¡yta į psichiatrinę įskaitÄ , negydyta Vilniaus miesto psichikos centre ir Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (t.1 b.l.199-200), į narkologinę įskaitÄ neįraÅ¡yta (t.1 b.l.198).

Teismas, įvertinęs minėtų aplinkybių visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindų taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatas ir kaltinamajai skirti Å¡velnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę, taip pat nėra aplinkybių, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, už padarytÄ nusikaltimÄ skiriama laisvės atėmimo bausmė, mažesnė už Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. sankcijoje numatytÄ vidurkį.

Kaltinamajai į bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas laikiname sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas (LR BK 66 str.). Kaltinamajai O. C. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė- dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308, 313 str., n u s p r e n d ž i a: O. C. pripažinti kalta, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p., ir nuteisti jÄ laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. 2 d., O.

C. į paskirtÄ bausmę įskaityti laikino sulaikymo laikÄ nuo 2014-05-25 iki 2014-05-26. O. C. bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.O. C. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomÄ sias priemones: dokumentų paėmimÄ , įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, Å¡ias kardomÄ sias priemones panaikinti ir vykdyti nuosprendį.Tenkinti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo I.

J. civilinį ieÅ¡kinį ir priteisti I. J. iÅ¡ O. C. 1654,31 eurų (vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡is Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt keturis eurus 31 ct, kas atitinka 5712 Lt) turtinei žalai atlyginti, 7000 eurų (septynis tÅ«kstančius eurų, kas atitinka 24169,60 litų) neturtinei žalai atlyginti.  Daiktus, turinčius reikÅ¡mės bylai tirti ir nagrinėti:-nužudytojo O. J. rÅ«bus: pilkos spalvos trumpikės, pilkos spalvos kojinės, mėlynos spalvos sportinės kelnės „Adidas“; -daiktus, paimtus įvykio vietos apžiÅ«ros metu: paklodės iÅ¡karpÄ iÅ¡ svetainės nuo sofos-lovos, užvalkalo iÅ¡karpÄ iÅ¡ svetainės nuo sofos–lovos, nuoplovÄ su galimais kraujo pėdsakais iÅ¡ svetainės nuo sofos-lovos kraÅ¡to, nuoplovÄ su galimais kraujo pėdsakais iÅ¡ prieÅ¡kambario nuo grindų Å¡alia lavono kojų, nuoplovÄ su galimais kraujo pėdsakais iÅ¡ prieÅ¡kambario nuo spintelės kraÅ¡to, -peilį iÅ¡ svetainės nuo stalo, balto metalo grandinėlę iÅ¡ svetainės nuo stalo, sukarpytÄ maldÄ iÅ¡ svetainės nuo stalo;-O.

C. marÅ¡kinėliai ir kelnės, O. C. seilių pavyzdžius, saugomus Vilniaus apskr. VPK Logistikos skyriaus Ūkio poskyryje (t.1 b.l.76-77), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                            Jolanta Čepukėnienė Teisėjai                                                                                         Daiva Kazlauskienė                                                                                                       Gintaras Dzedulionis