Legislator Case Law & Legislation
38887d74-8cd4-40ea-98a1-9d136aca3b7e AI generated

38887d74-8cd4-40ea-98a1-9d136aca3b7e · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 38887d74-8cd4-40ea-98a1-9d136aca3b7e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

PareiÅ¡kėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Grizlio transportas“ kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodydamas, jog laikydamasis ikiteisminio ginčo sprendimo tvarkos su praÅ¡ymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijÄ dėl darbuotojo G. R. tyčia padarytos didelės turtinės žalos atlyginimo. Pažymėjo, jog komisija neturi teisės spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo, todėl praÅ¡o teismo areÅ¡tuoti atsakovo G.

Legislator headnote

AI generated

38887d74-8cd4-40ea-98a1-9d136aca3b7e · Vilniaus apygardos teismas: Pažymi, jog pareiÅ¡kėja nepateikė jokių objektyvių duomenų, sudarančių pagrindÄ vertinti, jog atsakovas vengtų atlyginti pagrįstÄ pareiÅ¡kėjai padarytÄ Å¾alÄ , imtųsi kokių nors veiksmų perleisti turtÄ ar jį nuslėpti, tokiu bÅ«du apsunkindamas bÅ«simÄ galimo pareiÅ¡kėjai palankaus teismo sprendimo įvykdymÄ . Mano, jog pareiÅ¡kėja neįrodė ir atsakovo nesÄ Å¾iningumo (b. l. 14-18). 7. PareiÅ¡kėja UAB „Grizlio transportas“ atsiliepimo į apelianto G.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2S-1854-803/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20120-2017-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3.; 3.3.2.3.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugpjūčio 31 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja RÅ«ta Petkuvienėteismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo G. R. (G. R.) atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo uždarosios akcinės bendrovės „Grizlio transportas“ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo G. R. turtui taikymo.  Teismas n u s t a t ė :I. Ginčo esmė 1. Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo ir teisėtumo, vertinant, ar buvo pagrindas taikyti atsakovo turtui laikinÄ sias apsaugos priemones (b. l.1-3).

2. PareiÅ¡kėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Grizlio transportas“ kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodydamas, jog laikydamasis ikiteisminio ginčo sprendimo tvarkos su praÅ¡ymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijÄ dėl darbuotojo G. R. tyčia padarytos didelės turtinės žalos atlyginimo. Pažymėjo, jog komisija neturi teisės spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo, todėl praÅ¡o teismo areÅ¡tuoti atsakovo G.

R. 4 064,92 Eur sumos kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , kitÄ turtÄ ar turtines teises, esančias pas atsakovÄ , taip pat atsakovo pinigines lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sÄ skaitose. 3. PraÅ¡ymÄ grindė G. R. vengimu atlyginti padarytÄ apgadinus vilkikÄ Å¾alÄ , nesutikimu su susitarimu atlyginti žalÄ , bloga finansine padėtimi, kuri, tikėtina nepasikeis, kadangi G. R. vairuodamas neblaivus neteko teisės vairuoti transporto priemonės ir negali dirbti pagal specialybę, bei tuo, jog atsakovas, siekdamas iÅ¡vengti tyčia padarytos žalos apmokėjimo veikia nesÄ Å¾iningai atmesdamas bet kokius pasiÅ«lymus dėl žalos užskaitos.

Pažymi, jog ir nagrinėjant kilusį ginÄÄ G. R. gali veikti nesÄ Å¾iningai, realizuoti, perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti disponavimÄ savo turtinėmis lėšomis ar turtu. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, areÅ¡tuodamas 4 064,92 Eur sumos atsakovui priklausantį turtÄ , nustatydamas areÅ¡tuoto turto eiliÅ¡kumÄ (b. l. 1-12).    5.

Spręsdamas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones teismas vertino, jog pareiÅ¡kėjas reikalavimams dėl materialinės žalos atlyginimo pagrįsti pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, todėl sprendė, kad pareiÅ¡kėjas tikėtinai pagrindė reikalavimÄ . Pažymėjo, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali kilti reali grėsmė pareiÅ¡kėjo turtiniams interesams, kadangi byloje nėra duomenų apie atsakovo finansinę padėtį, pareiÅ¡kėjo duomenimis, atsakovas vengia Å¡alių susitarimu iÅ¡spręsti žalos atlyginimo klausimÄ .

Teismas sprendė, jog grėsmę galimo pareiÅ¡kėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymui pagrindžia ir tai, jog, remdamasis Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis, nustatė, kad atsakovas niekur nedirba, negauna pajamų. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo nurodyta reikalavimo suma, kuri nėra galutinė, neatsižvelgiant į atsakovo turimÄ kilnojamÄ jį ar nekilnojamÄ jį turtÄ , atsakovui, kaip nedirbančiam fiziniam asmeniui yra didelė. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 6.

Atskiruoju skundu apeliantas (atsakovas) G. R. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atskirajame skunde iÅ¡dėstyti tokie esminiai argumentai: 6.1. priimdamas skundžiamÄ nutartį pirmosios instancijos teismas neįvertino svarbių faktinių aplinkybių, kurių nenurodė ir pareiÅ¡kėja teikdama praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

Pažymi, jog iki darbo sutarties nutraukimo ne kartÄ teikė darbdaviui praÅ¡ymus atleisti jį iÅ¡ darbo, tačiau praÅ¡ymai buvo ignoruojami, neleidžiant atlikti tiesioginių pareigų, siÅ«lant pasiraÅ¡yti vekselį didelei ir nepagrįstai sumai. Nurodo, jog sutinka, kad padarė eismo įvykį, tačiau su darbdavio praÅ¡omu atlyginti žalos dydžiu nesutinka, kadangi darbdavys nepagrindė žalos dydžio, jis yra nuolat keičiamas; 6.2. pareiÅ¡kėjos reikalavimai nėra akivaizdžiai pagrįsti, kadangi pareiÅ¡kėjos praÅ¡omas atlyginti žalos dydis akivaizdžiai virÅ¡ija darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, o padarytos žalos iÅ¡skaitymas griežtai ribojamas įstatymo;6.3. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra reali grėsmė galimo pareiÅ¡kėjai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, kadangi vien didelė pareikÅ¡to reikalavimo suma pati savaime nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Pažymi, jog pareiÅ¡kėja nepateikė jokių objektyvių duomenų, sudarančių pagrindÄ vertinti, jog atsakovas vengtų atlyginti pagrįstÄ pareiÅ¡kėjai padarytÄ Å¾alÄ , imtųsi kokių nors veiksmų perleisti turtÄ ar jį nuslėpti, tokiu bÅ«du apsunkindamas bÅ«simÄ galimo pareiÅ¡kėjai palankaus teismo sprendimo įvykdymÄ . Mano, jog pareiÅ¡kėja neįrodė ir atsakovo nesÄ Å¾iningumo (b. l. 14-18). 7. PareiÅ¡kėja UAB „Grizlio transportas“ atsiliepimo į apelianto G.

R. atskirÄ jį skundÄ pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 335 straipsnio 2 dalį nepateikė.  Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 8. Nagrinėjamoje byloje apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria, konstatavus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygas, atsakovo turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės.   9. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai yra Å¡ios sÄ lygos, t. y. pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieÅ¡kinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 2 dalis).

Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jeigu bent viena iÅ¡ sÄ lygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali bÅ«ti suvaržomi (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-338/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , teismas turi iÅ¡tirti ir įvertinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia Å¡ių priemonių ėmimosi bÅ«tinumÄ , ir turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar praÅ¡yme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui.

10. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama teismo nutartimi, įrodinėja, jog pareiÅ¡kėjos reikalavimai, pareikÅ¡ti ikiteisminei ginčus nagrinėjančiai institucijai, prima facie nepagrįsti, kadangi priimant skundžiamÄ nutartį neįvertintos svarbios faktinės aplinkybės, t. y. nepagrįstas žalos dydis, nepateiktas žalos apskaičiavimas, neįvertinta tai, jog darbdavys ignoravo atsakovo praÅ¡ymÄ atleisti jį iÅ¡ darbo. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , turi tik preliminariai įvertinti pareikÅ¡tus reikalavimus bei pateiktus įrodymus ir nustatyti tikimybę dėl pareikÅ¡to ieÅ¡kinio (reikalavimo) pagrįstumo, t.y. nenagrinėja ieÅ¡kinio (pareiÅ¡kimo) pagrįstumo klausimo iÅ¡ esmės. Nors atsakovas atskirajame skunde įrodinėja pareiÅ¡kėjo reikalavimų nepagrįstumÄ remdamasis faktinėmis aplinkybėmis, tačiau pareiÅ¡kėjo reikalaujamos atlyginti žalos dydis, nustatymo ir apskaičiavimo aplinkybės, darbdavio nurodymai ir kt. susijusios su ginčo esme, o detalus faktinių aplinkybių bei įrodymų vertinimas ir iÅ¡tyrimas neatliekamas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių procesinį klausimÄ .

Pažymėtina, jog vertinant preliminarų reikalavimų pagrįstumÄ sprendžiama, ar byloje nėra akivaizdžių duomenų, kad pareiÅ¡kėjo pareikÅ¡ti reikalavimai negalėjo bÅ«ti net tikėtinai pagrįsti ir palankus pareiÅ¡kėjui sprendimas iÅ¡nagrinėjus kilusį ginÄÄ ikiteismine tvarka negalėtų bÅ«ti priimtas. Taigi nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiÅ¡kėjas pateikė teismui praÅ¡ymo, teikto Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijai, kopijÄ , jame aiÅ¡kiai suformuluoti pareiÅ¡kėjo reikalavimai, atskleisti reiÅ¡kiamų reikalavimų argumentai, vertina, jog pirmosios instancijos teismui laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje neturėjo kilti abejonių dėl reikalavimų preliminaraus pagrįstumo. 11.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto pozicija, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl grėsmės galimo pareiÅ¡kėjui palankaus sprendimo įvykdymui, kadangi reikalavimo suma pati savaime nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, o pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų apie tai, jog atsakovas ketina turtÄ perleisti ar jį paslėpti.

12. Naujausioje ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog egzistuojančiÄ realiÄ grėsmę bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui privalo įrodyti asmuo, praÅ¡antis taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Å is klausimas gali bÅ«ti teisingai iÅ¡spręstas tik individualiai įvertinus kiekvienos situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikÅ¡ti turtinio pobÅ«džio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikÅ¡minga tiek ieÅ¡kinio suma, tiek atsakovo turtinė padėtis, tiek jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, tiek ir jo elgesys iki bylos iÅ¡kėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sÄ Å¾iningumÄ .

Kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti atsižvelgiama į paminėtų aplinkybių visumÄ , nesuteikiant iÅ¡skirtinės reikÅ¡mės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms, pavyzdžiui, ieÅ¡kinio sumos, kurios nurodymas visada priklauso nuo paties ieÅ¡kovo, dydžiui. Taigi laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , pavyzdžiui, ketinimus / galimybę paslėpti, perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-769/2014; 2016-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016;2017-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017 ir kt.).13.

Nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog pagrįsta egzistuojanti tikėtina rizika dėl galimo pareiÅ¡kėjui palankaus sprendimo įvykdymo. Matyti, jog teismas vertino aplinkybę, jog atsakovas skundžiamos nutarties priėmimo dienÄ niekur nedirbo ir negavo pajamų, taip pat atsakovo elgesį (CPK 178, 183 straipsniai). Atsakovas, akcentuodamas, jog nėra realios grėsmės, rėmėsi tik abstraktaus pobÅ«džio argumentais, tačiau nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų, leidžiančių įvertinti atsakovo finansinę bÅ«klę, taip pat, kaip ir nepateikė jokių duomenų ar paaiÅ¡kinimų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ dėl galimo atsakovo nesÄ Å¾iningumo, vengimo vykdyti pareiÅ¡kėjui galbÅ«t palankų sprendimÄ , teismo padarytÄ , įvertinus pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme iÅ¡dėstytas atsakovo elgesio (iki praÅ¡ymo pateikimo) aplinkybes (CPK 178 straipsnis).

Taigi vertintina, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, jog yra grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galimai pareiÅ¡kėjui palankaus sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidarytų nebeįmanomu (CPK 185 straipsnis).14. Nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamos nutarties ir atsakovo įrodinėjama aplinkybė, jog byloje nėra faktinių duomenų apie apelianto ketinimus perleisti, paslėpti, iššvaistyti turtÄ ir tokiu bÅ«du pasunkinti ar padaryti neįmanomÄ teismo sprendimo įvykdymÄ .

Pažymėtina, kad bÅ«tinybę areÅ¡tuoti turtÄ pagrindžia tai, kad yra visos prielaidos arba, kitaip tariant, apeliantui nėra teisinių kliūčių perleisti, paslėpti, iššvaistyti turtÄ , jeigu ji nuspręstų taip pasielgti. Be to, aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovas jau ėmėsi konkrečių veiksmų, siekdamas apsunkinti savo turtinę padėtį, savaime nepaneigia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybės, nes, kaip jau minėta, pareiÅ¡kėjo iÅ¡dėstytos atsakovo ankstesnio elgesio aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina galimÄ atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ ir atitinkamai tikėtinÄ grėsmės teismo sprendimo įvykdymui atsiradimo tikimybę.

15. Dėl kitų apelianto argumentų apeliacinės instancijos teismas iÅ¡samiau nepasisako, kadangi pagal kasacinio teismo praktikÄ Ä¯statyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/20019; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, ir kt.).17. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, teisingai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygas, todėl apelianto (atsakovo) atskirasis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 18. Nagrinėjamoje byloje atsakovas praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Kadangi atsakovo atskirasis skundas atmestas, atsakovui jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis). Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais, n u t a r i a : atsakovo G. R. atskirojo skundo netenkinti.Palikti nepakeistÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartį.  Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                                         Rūta Petkuvienė