38880b49-db1f-4e8c-bb44-62f9ab5e028d · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2-750-642/2023

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07301-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6;

3.3.1.18.1; 3.3.1.20

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U TA R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 12 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Larisos Šimanskienės, Vilijos Valantienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovų V. J. ir R. J. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų V. J. ir R. J. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui R. E. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovai su patikslintu ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami priteisti jiems iÅ¡ atsakovo 20 500 Eur skolÄ , 2 875 Eur kompensuojamÄ sias palÅ«kanas, 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2019 m. rudenį ieÅ¡kovas atsakovui paskolino 1 500 Eur bendrų abiejų ieÅ¡kovų lėšų, kurių atsakovui pritrÅ«ko perkant ir remontuojant automobilį ir kurie atsakovui buvo paskolinti iki pareikalavimo. 2020 m. sausio mėnesį atsakovas per du kartus po 10 000 Eur iÅ¡ ieÅ¡kovų pasiskolino 20 000 Eur 1,5 mėn. laikotarpiui, pažadėdamas sumokėti 3 000 Eur už paskolinimÄ , tai jis patvirtino savo 2020 m. sausio 19 d. raÅ¡ytoje žinutėje ieÅ¡kovui per programėlę „Viber“ (sausio 13 d. ir sausio 19 d.). Apie tai, kad atsakovas yra skolingas ieÅ¡kovams, jis pats ne kartÄ patvirtino savo raÅ¡ytose žinutėse ir pokalbio su ieÅ¡kove metu. IÅ¡ viso atsakovas buvo skolingas ieÅ¡kovams 24 500 Eur, Å¡iÄ aplinkybę atsakovas patvirtino susiraÅ¡inėdamas su ieÅ¡kovu 2020 m. kovo 2 d. Vėliau, t. y. 2020 m. vasarÄ , atsakovas sumokėjo 3 000 Eur už paskolinimÄ ir grÄ Å¾ino 1 000 Eur skolos. Daugiau pinigų atsakovas negrÄ Å¾ino, nors visÄ laikÄ Å¾adėjo atsiskaityti. IeÅ¡kinio suraÅ¡ymo dienÄ skolos grÄ Å¾inimo terminas yra praleistas 2 metus ir 10,5 mėn., todėl kompensuojamosios palÅ«kanos sudaro 2 875 Eur.

3. Atsakovas per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. Procesiniai dokumentai jam įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir iÅ¡siųsti žinomu elektroninio paÅ¡to adresu. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį buvo informuotas tinkamai, todėl byla iÅ¡nagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

4. IeÅ¡kovai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patikslintÄ ieÅ¡kinį palaikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškinį atmetė.

6. Teismas nurodė, kad joks dokumentas, patvirtinantis tarp bylos Å¡alių įvykusį sandorį ir pinigų perdavimo faktÄ atsakovui, tarp bylos Å¡alių nebuvo pasiraÅ¡ytas. Savo ieÅ¡kinio reikalavimus ieÅ¡kovai grindžia susiraÅ¡inėjimo medžiaga, iÅ¡ kurios, ieÅ¡kovų teigimu, aiÅ¡kiai matyti, jog ieÅ¡kovas paskolino atsakovui negrÄ Å¾intus 20 500 Eur. Teismas tokius ieÅ¡kovų argumentus vertino kritiÅ¡kai. Teismas pažymėjo, kad nei pateiktoje susiraÅ¡inėjimo medžiagoje, nei garso įraÅ¡e nėra aptartas nei pinigų perdavimo faktas, atskirai užfiksuojant, kad atsakovas pinigus gavo, o ieÅ¡kovas pinigus jam perdavė, nei konkreti atsakovui perduota pinigų suma.

7. Teismo vertinimu, net ir tuo atveju, jeigu atsakovas yra skolingas ieÅ¡kovams, Å¡i aplinkybė ir konkreti skolos suma galėtų bÅ«ti žinoma ir suprantama tik pačioms bylos Å¡alims, nes iÅ¡ pateiktos susiraÅ¡inėjimo medžiagos Å¡i aplinkybė yra visiÅ¡kai neaiÅ¡ki: iÅ¡ susiraÅ¡inėjimo duomenų matyti, jog ieÅ¡kovas atsakovui nurodo, jog Å¡is jam yra skolingas 24.5; 20+3+1.5=24.5 (2020 m. kovo 2 d. susiraÅ¡inėjimas), tačiau tokio pobÅ«džio susiraÅ¡inėjimo medžiaga negali bÅ«ti vertinama kaip patvirtinimas, jog atsakovui buvo perduoti ir ieÅ¡kovams negrÄ Å¾inti bÅ«tent 20 500 Eur. Teismas konstatavo, kad Å¡alis siejant skoliniams santykiams ir abiem Å¡alims to neneigiant, iÅ¡ žinučių turinio nėra jokios galimybės identifikuoti, apie kokiÄ konkrečiÄ paskolÄ Å¡alys kalbasi.

8. Teismo nuomone, ieškovų pateikti įrodymai apie deklaruotas pajamas nepagrindžia konkrečios pinigų sumos perdavimo atsakovui.

9. Teismas pažymėjo, kad nors nagrinėjamu atveju atsakovas nebuvo aktyvus, tačiau Å¡i aplinkybė savaime nereiÅ¡kia, jog atsakovas pripažįsta ieÅ¡kinio reikalavimus, ir tai neatleidžia ieÅ¡kovų nuo pareigos įrodyti savo ieÅ¡kinio dalykÄ . Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai neįrodė aplinkybės, jog perdavė atsakovui 20 500 Eur piniginių lėšų sumÄ , kurios atsakovas ieÅ¡kovams negrÄ Å¾ino.

10. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju Å¡alys nesudarė ne tik kad notarinės, bet ir paprastos raÅ¡ytinės formos sutarties, apskritai nepasirašė jokio skolos dokumento, iÅ¡ ieÅ¡kovų į bylÄ pateiktų įrodymų (Å¡alių susiraÅ¡inėjimo duomenų, garso įrašų) nėra galimybės nustatyti, nei kada, nei kokia konkreti pinigų suma (sumos) atsakovui galbÅ«t buvo perduota, ar ji apskritai buvo perduota, todėl net ir hipotetiÅ¡kai vertinant, kad tarp Å¡alių galėjo bÅ«ti susiklostę paskolos teisiniai santykiai, ir teismui sprendžiant klausimÄ dėl Å¡alių sudaryto sandorio galiojimo, dėl anksčiau paminėtų priežasčių (ieÅ¡kovų neįrodyto pinigų – konkrečios sumos – perdavimo fakto) nebÅ«tų galimybės spręsti klausimo dėl restitucijos taikymo. Vis dėlto nenustačius fakto apie sandorio buvimÄ , teismo vertinimu, nėra pagrindo analizuoti sandorio teisėtumo ir jo formos laikymosi klausimus, todėl plačiau Å¡iuo klausimu teismas nepasisakė.

11. Teismas nurodė, kad, atmetus pagrindinį reikalavimÄ dėl skolos priteisimo, nėra pagrindo ieÅ¡kovams priteisti kompensuojamÄ sias ir procesines palÅ«kanas, todėl ir Å¡iuos ieÅ¡kovų reikalavimus teismas atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai V. J. ir R. J. (toliau – ir apeliantai) praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:

12.1. Ieškovai pažymi, kad byloje nebuvo pateikta įrodymų, paneigiančių 1 500 Eur sumos paskolinimo aplinkybes, kurias nurodė ieškovai. Atsakovas šių aplinkybių neginčijo ir netgi jas pripažino susirašinėdamas, todėl laikytina, kad šių pinigų paskolinimo faktas yra įrodytas. Teismas negali daryti išvadų, priešingų bylos įrodymams. 2020 m. kovo 2 d. susirašinėjimo medžiagoje yra aiškiai nurodyta, kad ieškovas rašo atsakovui, jog jis jam skolingas 24,5, po to atsakovas atsako „taip“, tada ieškovas detalizuoja, iš ko susideda skola „20+3+1,5=24,5“, į tai atsakovas ir vėl atsako „taip“. 2020 m. vasario 9 d. susirašinėjimo žinutėje ieškovas klausia, ar atsakovas nenori jam atiduoti 1 500 Eur, į tai atsakovas atsako: „turbūt jo“. Apeliantų nuomone, 1 500 Eur skolos suma yra aiškiai įvardyta susirašinėjimo medžiagoje, o teismas yra neteisus teigdamas priešingai.

12.2. Skolininko pripažinimas apie skolos dydį ir faktÄ yra pakankamas pagrindas konstatuoti esant paskolos teisiniams santykiams. Teismas teigia, kad iÅ¡ susiraÅ¡inėjimo duomenų negalima nustatyti pinigų sumos ir perdavimo fakto. Tokie teismo teiginiai prieÅ¡tarauja ir bylos medžiagai, ir įrodymų vertinimo taisyklėms. 2020 m. sausio 19 d. atsakovas aiÅ¡kiai raÅ¡o, kad pagal antrÄ skolÄ iÅ¡ viso „20 000, 15 % 3000 Eur, 2020-01-19, + pusantro mėn.“. Tai yra akivaizdus atsakovo patvirtinimas, kad 2020 m. sausio 19 d. jis yra pasiskolinęs 20 000 Eur pusantro mėnesio laikotarpiui ir sumokės už tai 3 000 Eur palÅ«kanų.

12.3. IeÅ¡kovas atkreipia dėmesį, kad susiraÅ¡inėdamas atsakovas teikia įvairius pasiÅ«lymus dėl skolos grÄ Å¾inimo, nurodo, kad vienu iÅ¡ pasiÅ«lytų variantų jis laikytų, jog grÄ Å¾ino 17 250 Eur, taip pat raÅ¡o, kad, jei bÅ«tų žinojęs, kad „ateis korona“, tai nebÅ«tų ėmęs pinigų iÅ¡ ieÅ¡kovo. Pokalbiuose atsakovas neneigia paskolos fakto ir žada skolÄ grÄ Å¾inti. Å ių aplinkybių visuma patvirtina pinigų paskolinimo faktÄ atsakovui.

12.4. Atsakovui susiraÅ¡inėjimo su ieÅ¡kovu metu pripažinus paskolos faktÄ ir jo sÄ lygas, yra pakankamas pagrindas teismui kvalifikuoti, kad paskolos teisiniai santykiai nurodytomis sÄ lygomis yra nustatyti, o ne daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas.

12.5. Apeliantas akcentuoja, kad jau po bylos iÅ¡nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, tačiau dar nepriėmus teismo sprendimo, atsakovas parašė ieÅ¡kovui apie skolos pripažinimÄ . 2023 m. gegužės 11 d. atsakovas rašė: „tu turi autoklavus, kurie yra galbÅ«t 6000% verti, tai vietoje 20 500 nuėmus gan sÄ Å¾iningus 6 000 Eur, tai liktų 14 tÅ«kst.“. Jau po teismo sprendimo priėmimo atsakovas 2023 m. gegužės 16 d. parašė, kad skolÄ grÄ Å¾ins, kai tik gaus pinigų, kai parduos butus.

12.6. Apeliantų nuomone, tai, kad šalys paskolos sutartį sudarė nesilaikydamos įstatymo reikalaujamos notarinės formos, šiuo konkrečiu atveju nedaro šios paskolos sutarties negaliojančia, nes sutartis yra iš dalies įvykdyta – pinigai yra paskolinti, palūkanos yra sumokėtos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

15. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Atsisakoma priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai tas teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai tokių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).

16. IeÅ¡kovai kartu su apeliaciniu skundu papildomai pateikė naujus įrodymus – susiraÅ¡inėjimo medžiagÄ su atsakovu. Atsižvelgdamas į tai, kad pateikti nauji įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu klausimu, apeliacinės instancijos teismas priima pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

17. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovai praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 20 500 Eur skolÄ ir už negrÄ Å¾intÄ sumÄ apskaičiuotas 2 875 Eur kompensuojamÄ sias palÅ«kanas. ReikalavimÄ grindžia ieÅ¡kovo ir atsakovo susiraÅ¡inėjimo per programėlę „Viber“ medžiaga ir pokalbių tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo garso įraÅ¡ais.

18. Ä®statyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Dėl to Å¡i sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti bÅ«tinas pinigų arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui. Todėl nors viena Å¡alis iÅ¡reiÅ¡kia sutikimÄ kitai skolinti pinigus arba daiktÄ , o atitinkamai kita Å¡alis sutinka priimti pinigus arba daiktÄ ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grÄ Å¾inti pinigus ar daiktÄ , paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo priimtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

19. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo dalyko paskolos teisiniuose santykiuose yra nuosekliai iÅ¡plėtota. Kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog tuo atveju, kai paskolos raÅ¡telyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktÄ tenka paskolos davėjui. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui (t. y. paskolos raÅ¡telis atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus), preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta; tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktÄ pareiga tenka paskolos gavėjui. Taigi prezumpcijos, kad paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimÄ ir įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymÄ lemia tai, ar paskolos raÅ¡telis ar kitoks skolos dokumentas atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010; 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020).

20. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek raÅ¡ytinei paskolos sutarčiai, tiek ir raÅ¡ytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatÅ«s turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimÄ . Paprastai Å¡iuose dokumentuose turėtų bÅ«ti atskirai, padarant atitinkamÄ Ä¯raÅ¡Ä , užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „<...> pinigus gavau <...>“, „<...> Å¡i sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties Å¡alims iÅ¡vengti su tuo susijusių ginčų ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

21. Kadangi ginčo atveju nėra užfiksuotas pinigų perdavimo atsakovui faktas ir momentas, pagal aptartÄ Ä¯rodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, ieÅ¡kovams teko pareiga įrodyti, jog pinigai atsakovui buvo perduoti. IeÅ¡kovai tiek pirmosios instancijos teisme, tiek teikdami apeliacinį skundÄ Ä¯rodinėja, jog iÅ¡ teismui pateiktos susiraÅ¡inėjimo tarp bylos Å¡alių medžiagos, garso įraÅ¡o aiÅ¡kiai matyti, jog ieÅ¡kovai paskolino atsakovui negrÄ Å¾intus 20 500 Eur.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovų apeliacinio skundo argumentas, kad ieÅ¡kovų pateiktoje susiraÅ¡inėjimo medžiagoje yra aiÅ¡kiai įvardytos ir sumos, ir atsakovo pripažinimai dėl skolos, jo pažadai skolÄ grÄ Å¾inti, ir tai yra įrodymas, kuris patvirtina, kad ieÅ¡kovų nurodyta suma buvo perduota atsakovui, yra nepakankamas pripažinti buvus pinigų perdavimo faktÄ ir ieÅ¡kovų nurodytÄ skolos dydį. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nei pateiktoje susiraÅ¡inėjimo medžiagoje, nei garso įraÅ¡e nėra aptartas nei pinigų perdavimo faktas, atskirai užfiksuojant, kad atsakovas pinigus gavo, o ieÅ¡kovas pinigus jam perdavė, nei konkreti atsakovui perduota pinigų suma.

23. Nustatyta, jog ieÅ¡kovas 2020 m. kovo 3 d. susiraÅ¡inėjimo su atsakovu metu teigia, kad „Šiandien diena tu man skoloj 24.5“, atsakovas atsako „yes“, tuomet ieÅ¡kovas nurodo apskaičiavimÄ : „20+3+1.5=24.5“, į tai atsakovas atraÅ¡o: „yes, juk ne pirma karta toki produkta darau“. Å is susiraÅ¡inėjimo duomenų fragmentas patvirtina tik faktÄ , kad Å¡alys kalbasi apie skolÄ , tačiau nepatvirtina, kad atsakovui buvo perduoti ir ieÅ¡kovams negrÄ Å¾inti 20 500 Eur. Tuo labiau, kad atsakovas kalba ir apie „produkto darymÄ â€œ, taip pat atsakovas mini nebaigtÄ â€žciklÄ â€œ ir tai, kad su ieÅ¡kovu suks „dar vienÄ ratÄ â€œ, taip pat Å¡alys kalbasi apie rinkos pokyčius, pardavimus, kainas, minimos įvairios sumos. IÅ¡ pateiktos susiraÅ¡inėjimo medžiagos turinio nėra galimybės nustatyti, apie kokį „produkto darymÄ â€œ kalba atsakovas ir koks susitarimas ir įsipareigojimai siejo Å¡alis. Pastebėtina, kad atsakovas ne kartÄ Å¾ada grÄ Å¾inti skolas, tačiau pateiktoje susiraÅ¡inėjimo medžiagoje nėra įvardytas pinigų perdavimo faktas, nenurodyta konkreti suma, kuri buvo perduota atsakovui, ir kokia dalis skolos buvo grÄ Å¾inta.

24. Apelianto teigimu, paskolos faktÄ ir sÄ lygas patvirtina ir teismui pateikti garso įraÅ¡ai, kuriuose užfiksuoti Å¡alių pokalbiai. Ä®vertinus nuosekliai suformuotÄ teismų praktikÄ , matyti, kad garso įraÅ¡as gali bÅ«ti svariu įrodymu byloje siekiant nuginčyti skolos raÅ¡telį ar įrodyti kitas su tuo susijusias aplinkybes, tačiau garso įraÅ¡o turinys turi bÅ«ti pakankamai aiÅ¡kus ir nedviprasmiÅ¡kas. Aptariant mokamas (sumokėtas) pinigų sumas, skaičiavimus iÅ¡ garso įraÅ¡o turi bÅ«ti aiÅ¡ku, apie kokias pinigų sumas (skaičiavimus) eina kalba, jie turi bÅ«ti suprantami ir turi bÅ«ti aiÅ¡ku, jog skaičiavimai ir kitos aplinkybės kitai Å¡aliai yra suprantamos. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ byloje pateikto garso įraÅ¡o, kaip teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, nėra galimybės nustatyti, nei kada, nei kokia konkreti pinigų suma (sumos) atsakovui galbÅ«t buvo perduota ir ar ji apskritai buvo perduota.

25. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė iÅ¡vadÄ , jog nei pateikta susiraÅ¡inėjimo medžiaga, nei garso įraÅ¡as nepatvirtina pinigų perdavimo fakto atsakovui. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su Å¡iuo pirmosios instancijos teismo padarytu byloje pateiktų įrodymų vertinimu. Ä®vertinusi garso įraÅ¡o, susiraÅ¡inėjimo duomenų iÅ¡klotines (įskaitant papildomai pateiktas su apeliaciniu skundu), teisėjų kolegija konstatuoja, jog pokalbiai vyksta tiek apie su bylos įrodinėjimu visiÅ¡kai nesusijusias aplinkybes, tiek apie pinigus, tačiau iÅ¡ jų turinio negalima suprasti, nei apie kokius tiksliai pinigus yra kalbama, nei iÅ¡ kokių Å¡alis siejusių teisinių santykių yra atsiradusios piniginės prievolės. Nė viename iÅ¡ pokalbių nėra aiÅ¡ku, apie kokiÄ konkrečiÄ paskolÄ Å¡alys kalbasi, skolinimosi ir paskolinimo faktai apibÅ«dinami bendrais teiginiais. Taigi nei iÅ¡ atskirų pokalbio frazių, nei iÅ¡ visų pokalbių konteksto negalima konstatuoti pinigų perdavimo fakto, pokalbių turinys nepatvirtina paskolos teisinių santykių egzistavimo.

26. Byloje pažymėta, kad ieÅ¡kovai yra verslininkai, kurie turi galimybę įvertinti galimas rizikas, skolinant pakankamai dideles pinigų sumas. Todėl pinigų perdavimo grynaisiais pinigais neįforminimas raÅ¡ytine sutartimi, tuo labiau, kad nagrinėjamu atveju, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis CK 6.871 straipsnio 4 dalimi, paskolos sutartis turėtų bÅ«ti sudaryta notarinės formos, negali bÅ«ti vertinamas kaip protingo ir apdairaus asmens standartÄ atitinkantis elgesys. Pažymima, kad kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieÅ¡ atlikdamas bet kokį teisinį veiksmÄ , turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimus tokio teisinio veiksmo padarinius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikÅ¡mės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sÄ Å¾iningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai bei, veikdamas tokiu bÅ«du, pats prisiima savo veiksmų neigiamas pasekmes.

27. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į ieškovų pateiktas metines pajamų deklaracijas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pateiktos metinės pajamų deklaracijos patvirtina, kad ieškovai gavo nemažas pajamas iš vykdomos veiklos ir iš esmės galėjo būti sukaupę santaupų, tačiau šie įrodymai nepagrindžia konkrečios pinigų sumos perdavimo atsakovui.

28. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Å ių proceso teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir iÅ¡plėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2012; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-701/2015). Teismas vertino byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus ir ieÅ¡kovų paaiÅ¡kinimus, iÅ¡klausė ieÅ¡kovų pateiktus garso įraÅ¡us. Tai, kad byloje nepakako įrodymų ieÅ¡kovų teiginiams dėl paskolos suteikimo pagrįsti, nereiÅ¡kia, jog teismas netinkamai vykdė pareigÄ rÅ«pintis tinkamu bylos iÅ¡nagrinėjimu. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovai apeliaciniame skunde nesutinka su teismo iÅ¡vadomis ir kitaip, sau naudinga linkme vertina teismo iÅ¡analizuotus įrodymus, nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo.

Dėl procesinės bylos baigties

29. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie bÅ«tų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl, atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

31. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

32. IeÅ¡kovų (apeliantų) apeliacinį skundÄ atmetus, jiems apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjos

Larisa Šimanskienė

Vilija Valantienė

Danutė Žvinklytė