2015-11-12 Nr. AB-21816-3-61-3-06688-2013-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-816-438/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06688-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. M. ir R. P. K. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys – V. D. ir G. R.) dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjai A. M. ir R. P. K. (toliau – ir pareiškėjai) padavė teismui skundą, prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir atsakovas) vedėjo 2012 m. sausio 18 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-244.

Pareiškėjai nurodė, kad ginčijamu įsakymu, nepatikslinus kadastrinių matavimų plano, buvo patikslinti trečiajam suinteresuotam asmeniui V. D. priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai ir Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3261-41 patvirtintame Pikeliškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte (toliau – ir Žemėtvarkos projektas) suprojektuotas privažiavimas prie pareiškėjams priklausančių žemės sklypų įtrauktas į V. D. žemės sklypo ribas, todėl pareiškėjai nebeturi galimybės privažiuoti prie jiems priklausančių sklypų.

Pareiškėjų nuomone, nurodytas įsakymas prieštarauja Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatoms, kad vietovėje paženklintos žemės sklypų ribos vėliau, atliekant kadastrinius matavimus, nekeičiamos. Vadinasi, preliminariais matavimais nustatytos trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančio žemės sklypo ribos, atliekant kadastrinius matavimus, negalėjo būti keičiamos. Privažiavimas prie pareiškėjams priklausančių sklypų buvo suprojektuotas Žemėtvarkos projekte laikantis žemės ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d.

įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos nuostatų. Žemės sklypų ribos buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, todėl, norint jas patikslinti, turėjo būti atlikti kadastriniai matavimai. Atliekant V. D. priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, nebuvo laikomasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 32.1.1.5 punkto reikalavimų, nes neišnagrinėtos R.

P. K. pastabos dėl žemės sklypo ribų tikslinimo. Be to, kadastrinių matavimų plane kartografuotos ne visos žemės naudmenos ir situacijos elementai, t. y. nekartografuotas natūroje esantis kelias, neparodytos vietinės reikšmės kelio linijos, o tai prieštarauja Nuostatų 36.3 punkto reikalavimams. Atsakovas, patikrinęs kadastrinių matavimų bylą, nustatė atliktų matavimų trūkumų, tačiau vykdytojas jų nepašalino ir pakartotinai kreipėsi į atsakovą dėl kadastro duomenų bylos derinimo. Nepaisydamas to, kad buvo nustatyta trūkumų, atsakovas 2011 m. birželio 30 d. raštu Nr. 1SS-(10.5)-1544 pasiūlė vykdytojui pakartotinai teikti kadastrinių matavimų bylą derinimui, nurodydamas, kad taip elgiasi vykdydamas teismo sprendimą.

Pareiškėjų nuomone, atsakovas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nes šioje byloje nėra nustatyta, kad V. D. priklausančio žemės sklypo kadastriniai duomenys atitinka Žemėtvarkos projektą. Vadinasi, tol, kol duomenų tikrinimo 2010 m. liepos 30 d. akte nustatyti kadastrinių matavimų trūkumai nebuvo ištaisyti, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo priimti ginčijamo įsakymo.

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjų skundą su skundu sutiko ir prašė jį tenkinti.

Pažymėjo, kad Žemėtvarkos projekte tarp V. D. ir Z. Š. priklausančių žemės sklypų yra suprojektuotas ir punktyrine linija pažymėtas bendro naudojimo kelias, prasidedantis nuo Pagubės–Liubavo kelio ir besitęsiantis per pareiškėjų sklypus. Vietovėje V. D. žemės sklypo abrise ir vėliau parengtame žemės sklypo plane gretimybėje tarp taškų 2–3 klaidingai pažymėtas gretimas sklypas, o ne suprojektuotas bendro naudojimo kelias. Žemės sklypo eksplikacijoje kelias nenurodytas, jo plotas į žemės sklypo plotą neįtrauktas, žemės sklypų paženklinimo akte kelio servitutas nenurodytas. Atlikus kadastrinius matavimus, V. D. žemės sklypo plotas nepasikeitė, tačiau pasikeitė sklypo ribos ir konfigūracija. Kita vertus, ta aplinkybė, kad žemės sklypo plotas nepasikeitė, nepaneigia fakto, kad sklype yra bendro naudojimo kelias. Įgyvendinant Žemėtvarkos projekto sprendinius, buvo padaryta klaida, nes, atliekant kadastrinius matavimus, nurodyta, kad sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (padalinti į sklypus, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) turi bendrą kraštinę, nors Žemėtvarkos projekte tarp jų suprojektuotas bendro naudojimo kelias. Vadinasi, ginčijamu įsakymu, nepagrįstai buvo patvirtintas V. D. priklausančio žemės sklypo kadastro duomenų keitimas, todėl nepagrįstai panaikintas bendro naudojimo kelias.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. D. atsiliepime į pareiškėjų skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad jam priklausančiame žemės sklype vietinės reikšmės kelias nesuprojektuotas ir nepažymėtas. Sklypo formavimo metu aplink sklypą buvo laisva valstybinė žemė, kurioje šis kelias galėjo būti suprojektuotas. Perduodant V. D. žemės sklypą, jo ribos buvo pažymėtos riboženkliais, kurie išlikę iki šiol. Žemės sklypo ribos niekada nesikeitė. Vėliau šalia trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančio sklypo buvo suformuotas kitas sklypas, tačiau bendro naudojimo kelias nepažymėtas. Dar 2005 m. rugsėjo 14 d. buvo parengtas žemės sklypo planas, kuris įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir kuriame kelias nepažymėtas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo G. R. atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodė, kad ji neturi materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino.

Teismas nustatė, kad bylos duomenys tvirtina, jog atsakovo 2012 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-244, remiantis UAB „Arlitanus“ atliktais V. D. priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenimis, buvo patikslinti (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys.

Pareiškėjas A. M. 2013 m. rugsėjo 9 d. kreipėsi į atsakovą, nurodydamas, kad įregistravus V. D. priklausančio žemės sklypo kadastrinius duomenis Nekilnojamojo turto registre, neliko kelio, kuriuo jis galėtų privažiuoti prie jam priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakydamas į pareiškėjo A. M. skundą, atsakovas 2013 m. spalio 7 d. rašte Nr. 48SS-(14.48.45.)-38 nurodė, kad V. D. priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai skyriaus vedėjo 2012 m. sausio 18 d. įsakymu buvo patikslinti atsižvelgus į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. birželio 30 d. raštą Nr. 1SS-(10.5)-1544, kuriame nurodyta, jog 2010 m. liepos 30 d. žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai aktas Nr. R-1092 yra nepagrįstas, nes žemės sklypo ribos pažymėtos riboženkliais ir atitinka abrise numatytas išorines žemės sklypo ribas.

Teismas analizavo Žemės reformos įstatymo nuostatas, Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintą Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodiką ir, remdamasis atsakovo atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodytais argumentais, pažymėjo, kad pagal Žemėtvarkos projektą, tarp G. R. priklausančio žemės sklypo (projektinis Nr. 115) ir V. D. priklausančio žemės sklypo (projektinis Nr. 718-2) yra suprojektuotas bendro naudojimo kelias, einantis per R. P. K. priklausantį žemės sklypą (projektinis Nr. 745) iki A. M. priklausančio žemės sklypo (projektinis Nr. 99). Teismo vertinimu, aplinkybę, kad Žemėtvarkos projekte per V. D. priklausantį žemės sklypą (projektinis Nr. 718-2, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra suprojektuotas bendro naudojimo kelias, patvirtina ne tik atsakovo atsiliepime išdėstyti argumentai, bet ir byloje esantys rašytiniai duomenys.

Teismas nustatė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3261-41 patvirtintame Vilniaus rajono Pikeliškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, be kita ko, buvo suformuoti ginčo žemės sklypai, t. y. sklypas projektiniu Nr. 718-2 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausantis V. D., sklypas projektiniu Nr. 745 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausantis R. P. K., sklypas projektiniu Nr. 99 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis A.

M., ir sklypas projektiniu Nr. 115 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausantis G. R. Teismui pateikta Žemėtvarkos projekto plano ištrauka tvirtina, kad plane punktyrine linija yra pažymėtas kelias, einantis nuo kelio Pagubė–Liubavas, tarp sklypų Nr. 115–2 (priklauso G. R.) ir Nr. 718–2 (priklauso V. D.), per sklypą Nr. 745 (priklauso R. P. K.) iki sklypo Nr. 99 (priklauso A. M.). Minėtų žemės sklypų ribos buvo nustatytos atliekant preliminarius matavimus, t. y. 2003 m. spalio 12 d. buvo atliktas V. D. priklausančio žemės sklypo ribų paženklinimas vietoje, 2004 m. balandžio 7 d. buvo atliktas G.

R. priklausančio žemės sklypo paženklinimas vietoje, 2005 m. rugsėjo 28 d. buvo atliktas R. P. K. priklausančio žemės sklypo paženklinimas vietoje, 2004 m. rugsėjo 1 d. buvo atliktas A. M. priklausančio žemės sklypo paženklinimas vietoje. Valstybinio žemės instituto 2003 m. spalio 12 d. žemės sklypo, priklausančio V. D., ribų paženklinimo–parodymo akte nurodyta, kad į sklypą nuo kelio Pagubė–Liubavas (vakarinė sklypo riba) yra privažiavimo kelias. Tačiau V. D. priklausančio žemės sklypo abrise ir plane kelias nėra pažymėtas.

Valstybinio žemės instituto 2005 m. rugsėjo 21 d. žemės sklypo, priklausančio R. P. K., ribų paženklinimo–parodymo akte nurodyta, kad sklypas yra greta 4 m. pločio kelio. Per R. P. K. priklausantį sklypą nuo kelio Pagubė–Liubavas einantis vietinės reikšmės kelias yra pažymėtas šio žemės sklypo abrise ir plane. Valstybinio žemės instituto 2004 m. rugsėjo 1 d. žemės sklypo, priklausančio A. M., ribų paženklinimo–parodymo akte nurodyta, kad sklypas yra greta 4 m. pločio vietinės reikšmės kelio. A. M. priklausančio žemės sklypo abrise ir plane yra nurodytas privažiavimas prie sklypo, einantis per V.

D. ir R. P. K. priklausančius žemės sklypus nuo kelio Pagubė–Liubavas. G. R. priklausančio žemės sklypo abrise kelias yra pažymėtas už šiaurinės sklypo ribos, šio žemės sklypo plane kelias nepažymėtas. Individualios S. L. įmonės R. P. K. priklausančio žemės sklypo 2008 m. sausio 21 d. ribų paženklinimo–parodymo akte nurodyta, kad per sklypą einančiam keliui yra nustatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę juo naudotis gretimo sklypo savininkui A. M.

Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodė, jog atsakovas, Valstybinis žemės institutas, atlikdamas V. D. priklausančio žemės sklypo ženklinimą vietovėje, klaidingai tarp taškų 2 ir 3 pažymėjo gretimą sklypą, nors Žemėtvarkos projekte buvo suprojektuotas bendro naudojimo kelias, ir neįskaičiavo kelio ploto į žemės sklypo plotą, nenurodė kelio servituto. Tai, kad, pagal Žemėtvarkos projektą, V. D. priklausančiame žemės sklype yra suprojektuotas bendro naudojimo kelias, privažiavimui prie pareiškėjams priklausančių žemės sklypų, patvirtina ir atsakovo 2010 m. liepos 30 d. žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai aktas Nr. R-1092, kuriame nurodyta, kad tarp žemės sklypų turi būti paliktas privažiavimo kelias prie gretimų sklypų – žemės sklypo riba 30–32 su gretimo sklypo riba nesutampa. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2010 m. balandžio 9 d. rašte Nr. 6.15-236-(24.25) taip pat nurodyta, kad, pagal VĮ Valstybinis žemėtvarkos skyriaus pateiktus duomenis, privažiavimo kelias prie A. M. priklausančio žemės sklypo turi būti tarp žemės sklypų – kadastrinis (duomenys neskelbtini), o sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) dalinti į dvi dalis, todėl UAB „Arlitanus“ turėtų patikslinti V. D. priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus pagal Žemėtvarkos projektą, paliekant 5 m pločio kelią.

Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys vienareikšmiškai patvirtino, kad V. D. priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti neteisingai, nes žemės sklypo plane nepažymėtas Žemėtvarkos projekte suprojektuotas ir gretimų žemės sklypų abrisuose bei planuose pažymėtas bendro naudojimo kelias, einantis nuo Pagubės–Liubavo kelio, per R. P. K. priklausantį sklypą iki A. M. priklausančio žemės sklypo.

Tarnybos 2011 m. birželio 30 d. rašte Nr. 6.15-236-(24.25) nurodyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. birželio 5 d. nutartyje, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, nustatė, jog UAB „Arlitanus“ atliktų kadastrinių matavimų metu nustatytos V. D. priklausančio žemės sklypo ribos atitinka abrise nustatytas išorines sklypo ribas. Teismo nustatytos aplinkybės atsakovui yra privalomos, todėl kadastrinių matavimų byla gali būti teikiama derinimui neatsižvelgiant į 2010 m. liepos 30 d. žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai akte Nr. R-1092 nurodytas pastabas. Teismas pažymėjo, kad, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nevertino, ar atlikti kadastriniai matavimai atitinka Žemėtvarkos projektą, t. y. ar žemės sklype yra pažymėtas Žemėtvarkos projekte suprojektuotas bendro naudojimo kelias. Be to, kaip nurodė atsakovas, V. D. priklausančio žemės sklypo abrise ir žemės sklypo plane yra padaryta klaida, nes nepažymėtas Žemėtvarkos projekte esantis kelias. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad išorinės žemės sklypo ribos, atlikus kadastrinius matavimus, nepakito, savaime nereiškia, kad kadastriniai matavimai yra teisingi. Žemėtvarkos projektas yra teritorijų planavimo dokumentas, todėl kadastriniai matavimai turi būti atliekamai vadovaujantis juo.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, ir atsižvelgdamas į byloje nustatytus duomenis, teismas konstatavo, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjų skundą ir panaikinti ginčijamą įsakymą.

III. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. D. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodo, kad, vadovaujantis pareiškėjų išdėstytomis aplinkybėmis, V. D. sklypo plotas turėjo padidėti į jį įtraukto kelio plotu, tačiau šią išvadą patvirtinančių duomenų byloje nėra. Mano, kad reikėtų patikslinti sklypų (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, tarp šių sklypų paliekant 5 m pločio kelią, kaip buvo Žemėtvarkos projekte. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovo klaidą bandoma taisyti privačios žemės savininko – trečiojo suinteresuoto asmens – nuosavybės teise priklausančio sklypo sąskaita. Pareiškėjas pažymi, kad byloje nėra išvados, kaip atitinka žemės sklypų pažymėjimas natūroje kadastro vietovės žemėtvarkos projektą ir kaip pasislinko sklypai, kai tarp jų nebuvo suformuotas bendro naudojimo kelias po 2003 metų. Valstybės įmonės „Registrų centras“ kadastro žemėlapyje iki šiol nėra įbraižyto ginčo bendro naudojimo kelio tarp sklypų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo G. R. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas ir naikintinas.

Paaiškina, kad tarp jai nuosavybės teise priklausančio sklypo ir gretimų sklypų yra suprojektuotas kelias nuo pat pareiškėjui R. P. K. nuosavybė teise priklausančio sklypo. Šiuo keliu važinėjama jau kelerius metus.

Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais. Pažymi, kad, atliekant V. D. priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, turėjo būti išlaikytas Žemėtvarkos projekto plane tarp žemės sklypų suprojektuotas bendrojo naudojimo kelias. V. D. priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti netiksliai. Tvirtina, kad G. R. priklausančio žemės sklypo žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti anksčiau, todėl, atliekant V. D. žemės sklypo kadastrinius matavimus, turėjo būti vadovaujamasi anksčiau nustatytomis ribomis.

Pareiškėjai su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Pareiškėjai vadovaujasi iš esmės analogiškais, skunde pirmosios instancijos teismui, nurodytais argumentais, bei sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Akcentuoja, kad pagal aktualų teisinį reguliavimą, po to, kai žemės sklypų ribos buvo nustatytos pagal Žemėtvarkos projekto sprendinius, vėliau atliekant kadastrinius matavimus, šios ribos turi išlikti nepakitusios, bet gali būti tikslinamas, pagal leidžiamas ribas, tik šiuo sklypu užimamas teritorijos plotas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. sausio 18 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-244, kuriuo buvo patikslinti trečiajam suinteresuotam asmeniui, V. D., priklausančio (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastro duomenys.

Pareiškėjai nesutikimą su šiuo įsakymu grindžia tuo, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui, V. D., į jam priklausančio žemės sklypo ribas, buvo nepagrįstai įtrauktas bendro naudojimo kelias, einantis nuo Pagubės–Liubavo kelio, per R. P. K. priklausantį sklypą iki A. M. priklausančio žemės sklypo, kuris (kelias) pagal žemės ir Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3261-41 patvirtintą Pikeliškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, turėjo būti valstybinėje žemėje.

Byloje nustatyta, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui, V. D., 2005 m. buvo atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą, šį žemės sklypą ir jo ribas suformavus pagal preliminarius matavimus. 2009-2012 m. atlikus šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, ginčijamu įsakymu, pagal atliktų kadastrinių matavimų rezultatus, buvo patikslinti nekilnojamojo turto kadastro duomenys.

Iš aptartų aplinkybių matyti, kad ginčas yra kilęs iš teisinių santykių, kurie susiklosto atliekant kadastrinius matavimus žemės sklypui, po to, kai žemės sklypas buvo suformuotas, atlikus preliminarius matavimus, pagal Žemės reformos įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatas.

Tokiu būdu suformuotų žemės sklypų duomenų, įrašytų į nekilnojamojo turto registrą, keitimo sąlygas, atliekant kadastrinius matavimus, nustato Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis, o šių duomenų keitimo tvarką nustato Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 3 dalis).

Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad "Žemės reformos žemėtvarkos projektuose ir kituose teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuoti žemės sklypai, numatomi įsigyti nuosavybėn ar naudojimuisi, vietovėje ženklinami, matuojami ir jų plotai apskaičiuojami pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką." O to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad "Vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka."

Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad juo yra įtvirtintos dvi taisyklės: 1. žemės sklypo ribų stabilumo taisyklė - įpareigojanti žemės sklypo ribų (jų konfigūracijos), kurios buvo nustatytos pagal žemės reformos žemėtvarkos projektų ar kitų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, suteikiant šį žemės sklypą asmeniui nuosavybėn ar naudotis, vėliau nekeisti, kai yra atliekami kadastriniai matavimai; 2. leidžianti tikslinti žemės sklypo ploto, bet ne ribų, duomenis, atliekant kadastrinius matavimus.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – Nuostatai) 21 punktą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. 1181 redakcija), <...> „Tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad <...> žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau vadinama - žemėtvarkos skyrius). Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis.

Žemėtvarkos skyrius, nustatęs teritorijų planavimo dokumentuose pažeidimų, dėl kurių susidarė žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumai, inicijuoja teritorijų planavimo dokumentų, kurių organizatorius iki 2010 m. birželio 30 d. - apskrities viršininkas ar nuo 2010 m. liepos 1 d. - Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vadovas, patikslinimą, o kitu atveju apie nustatytus pažeidimus (neatitikimus) informuoja teritorijų planavimo dokumentų organizatorių.“

Iš šios teisės normos matyti, kad joje yra numatyta klaidų, padarytų nustatant žemės sklypo ribas, taisymo galimybė. Pagal šią teisės normą klaida pripažįstama tokia situacija, kai faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos). Ir tik nustatyta tvarka konstatavus šią teisiškai reikšmingą aplinkybę (surašius atitinkamą išvadą), žemėtvarkos skyriui suteikiama teisė šią klaidą, priklausomai nuo jos atsiradimo priežasties, atitinkamai ištaisyti: 1. arba patikslinti žemės sklypo ribas (konfigūraciją) vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumento duomenis; 2. arba patikslinti teritorijų planavimo dokumento duomenis pagal faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas (konfigūraciją).

Šios klaidos ištaisymo rezultate faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) ir žemės sklypo ribos (konfigūracija), kurios suprojektuotos teritorijų planavimo dokumente, turi sutapti, tokiu būdu užtikrinant anksčiau suformuoto žemės sklypo ribų stabilumo principą.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad byloje nagrinėjamu atveju, 2005 m. preliminarių matavimų būdu suformuoto žemės sklypo ribos neatitiko Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3261-41 patvirtinto Pikeliškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinių, kiek tai susiję su bendro naudojimo keliu, einančiu nuo Pagubės–Liubavo kelio, per R. P. K. priklausantį sklypą iki A. M. priklausančio žemės sklypo.

Iš minėto žemėtvarkos projekto plano matyti, kad plane punktyrine linija yra suprojektuotas bendro naudojimo kelias, einantis nuo kelio Pagubė–Liubavas, tarp sklypų Nr. 115–2 (priklaususio Z. Š., jos teisių perėmėja G. R.) ir Nr. 718–2 (priklausančio V. D.), per sklypą Nr. 745 (priklausančio R. P. K.) iki sklypo Nr. 99 (priklausančio A. M.).

Tačiau V. D. ir G. R. priklausančių žemės sklypų planuose, šis kelias, kaip šių sklypų gretimybė nėra pažymėtas. Šie žemės sklypai pažymėti, kaip vienas kito gretimybė. Taip pat šių žemės sklypų planuose nėra ir duomenų apie minėtą kelią, nustatytą kelio servitutą ir pan. (b. l. 100; 103). Pagal šių žemės sklypų planų duomenis gautųsi, kad šis kelias nėra išvis suprojektuotas.

Bet šis kelias R. P. K. ir A. M. priklausančių žemės sklypų planuose yra pažymėtas kaip privažiavimas prie A. M. žemės sklypo, kuris prasideda nuo kelio Pagubė–Liubavas, ir eina tarp V. D. ir Z. Š. žemės sklypų, po to per R. P. K. žemės sklypą iki A. M. žemės sklypo (b. l. 106;110).

Tai, kad aptariamas kelias realiai egzistuoja patvirtina bylos medžiaga, iš kurios matyti, kad dėl naudojimosi keliu tarp proceso dalyvių iki šios bylos vyko ir kiti teisminiai ginčai (b. l. 41-44).

Iš šių faktinių aplinkybių darytina išvada, kad V. D. ir Z. Š. priklausančių žemės sklypų planai, kurie buvo sudaryti 2005 m. pagal preliminarius matavimus, neatitiko Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3261-41 patvirtinto Pikeliškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinių, kiek tai susiję su aptariamu bendro naudojimo keliu.

Tai reiškia, kad šiuose, preliminarių matavimų būdu sudarytuose, planuose buvo padarytos klaidos, kurių rezultate V. D. žemės sklypo plane pažymėtos ir faktiškai naudojamos žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitiko teritorijų planavimo dokumente (žemėtvarkos projekte) suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos).

Minėta, kad tokio pobūdžio klaidos turi būti taisomos taip, kad žemės sklypo ribos (konfigūracija) vietovėje, o tuo pačiu ir žemės sklypo plane, atitiktų teritorijų planavimo dokumento (žemėtvarkos projekto) duomenis. Tai savo ruožtu lemia, kad ginčijamu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-244 ši klaida ir turėjo būti ištaisyta minėtu būdu, o ne priešingai – tęsiama toliau, nes ir šiuo įsakymu naujai patvirtintame žemės sklypo plane yra fiksuojami tie patys neatitikimai žemėtvarkos projekto sprendiniams.

Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai ištyrė faktines bylos aplinkybes bei priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, dėl ko tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Trečiojo suinteresuoto asmens V. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė